National Action Plan on the implementation of the United Nations Guiding Principles on Business and Human Rights

1. Teisėkūros proceso tobulinimas. Siekiama persvarstyti teisėk ros procesą reguliuojančius teisės aktus, prireikus parengti atitinkamus teisės aktus ir užtikrinti gerosios patirties, kaip taikyti skaidrumo ir atvirumo standartus teisėk roje, sklaidą1. 2012 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėk ros pagrindų statymas, kuris sigaliojo 2014 m. sausio 1 d. Vadovaujantis atvirumo ir skaidrumo principu, numatyta, kad teisėk ra turi b ti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėk ros sprendimai negali b ti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėk roje dalyvaujantys subjektai turi b ti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasi lymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėk ros stadijose. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (357 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 2 Taip pat numatyta, kad turi b ti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai.

2. Administracinės atsakomybės teisinio reglamentavimo reformavimas. Siekiama reglamentuoti fizinių asmenų administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikoje, atribojant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrinant esmines administracinės atsakomybės savybes – greitą ir paprastą procesą, pirmenybės teikimą nerepresinėms poveikio priemonėms, poveikio priemonių adekvatumą padarytam teisės pažeidimui, taip didinant šių priemonių veiksmingumą2. Priemonė vykdoma tobulinant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projektą, kuris 2012 m. birželio 7 d. buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui. B. Antikorupcin s priemon s.

1. Koordinuotos antikorupcinės politikos veiksmingas vykdymas. Siekiama užtikrinti aktyvią ir rezultatyvią kovą su korupcija ir sumažinti korupcijos mastą3. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarimu buvo priimtas Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos pakeitimo ir papildymo projektas. Persvarstant ir atnaujinant šią programą ypač daug dėmesio skirta esminėms tam tikrų sričių viešojo sektoriaus problemoms. C. Priemon s, susijusios su tyrimais ir mokymais apie nediskriminaciją ir kitas žmogaus teises.

1. Nediskriminacijos tyrimai ir mokymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 1281 patvirtino Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucin veiklos planą. Siekiama užtikrinti švietėjiškų nediskriminavimo skatinimo ir lygių galimybių priemonių vykdymą, didinti teisin sąmoningumą, tarpusavio supratimą ir toleranciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, sitikinimų ar paži rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą poveik tam tikrų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje.  atlikti visuomenės nuostatų kitimo ir diskriminacijos priežasčių tyrimą ir rezultatų Numatytos priemonės: analizę4;  organizuoti seminarus, neformaliojo ugdymo mokymus, diskusijas valstybės tarnautojams, profesinių sąjungų atstovams ir kitoms tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais5;  atsižvelgiant Europos Komisijos (toliau – EK) paskelbtus 2012 metų Europos aktyvaus senėjimo ir kartų solidarumo metų prioritetus, organizuoti informacinius, kvalifikacinius seminarus ir kitokius renginius diskriminavimo apraiškų ir žmogaus teisių gynimo klausimais6. 2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (371 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programa (433 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (323 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 4 Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas (2.2. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 5 Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas (4.4. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 6 Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas (4.5. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 3 Pažymėtina, kad, vadovaujantis Vyriausybės 2012–2016 metų programa7, buvo sudaryta darbo grupė Nediskriminavimo skatinimo 2015–2017 metų tarpinstitucinio veiklos plano projektui parengti.

2. Ne galiųjų darbinimo skatinimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1408 patvirtino Nacionalinės ne galiųjų socialinės integracijos 2013– 2019 metų programą. Siekiama sukurti darnią aplinką ir sąlygas veiksmingai plėtoti ne galiųjų socialinės integracijos procesus Lietuvoje ir užtikrinti nacionalinių teisės aktų, nustatančių ne galiųjų socialinę integraciją bei lygias galimybes, ir Ne galiųjų teisių konvencijos nuostatų gyvendinimą. Numatytos priemonės:  organizuoti darbdavių mokymus skatinant jų socialinę atsakomybę darbinti ne galiuosius8. D. Priemon s, susijusios su tyrimais ir mokymais apie moter ir vyr lygybę.

1. Tyrimai ir mokymai apie moterų ir vyrų lygias galimybes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 530 patvirtinta Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. programa, o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 7 d. sakymu Nr. A1-323 patvirtintas Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 m. programos gyvendinimo priemonių planas. Siekiama užtikrinti, kad nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai visose srityse b tų gyvendinami Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių statymo nuostatos, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir tarptautiniai sipareigojimai moterų ir vyrų lygybės srityje. Vykdomos priemonės:  atlikti moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstin tyrimą ir vertinimą9,  organizuoti seminarus, skirtus skatinti darbdavius planingai ir sistemingai propaguoti vienodo poži rio moteris ir vyrus principą darbe ir lygiavert poži r moteris ir vyrus siekiant sidarbinti ar b ti perkeltam aukštesnes pareigas10;  organizuoti apskritojo stalo diskusijas apie socialinių partnerių vaidmen , gyvendinant moterų ir vyrų lygias galimybes darbo rinkoje11;  organizuoti seminarus, skirtus diskriminuojančiam poži riui moteris ir vyrus švietimo srityje12 keisti;  organizuoti seminarus visuose Lietuvos regionuose apie laikinųjų specialiųjų priemonių taikymą13; 7 2014 m. vasario 25 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro sakymas Nr. A1-109 8 Nacionalinės ne galiųjų socialinės integracijos 2013–2019 metų programos gyvendinimo 2013–2015 metais priemonių planas (3.1.3. priemonė). Atsakingi vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, Ne galiųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 9 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (25.3. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 10 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (24.2. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 11 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (6.1. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 12 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (7.2. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Švietimo ir mokslo ministerija 13 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (9.4. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 4  organizuoti darboviečių, užtikrinančių vienodą poži r vyrus ir moteris, rinkimus14. E. Priemon s, susijusios su tarptautiniais sipareigojimais

1. Narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Siekiama intensyvinti ir plėsti Lietuvos dalyvavimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos institucijų veikloje ir, gyvendinant šios organizacijos priemones, vykdyti aktyvią lobistinę veiklą siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau – EBPO)15.

2. Prisijungimas prie Konvencijos dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose. Siekiama sudaryti sąlygas ratifikuoti šią konvenciją Lietuvai tapus EBPO nare. Siekiant sėkmingai prisijungti prie šios konvencijos, baudžiamuosiuose statymuose turi b ti tvirtinta speciali norma, numatanti atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už užsienio valstybių pareig nų papirkinėjimą tarptautiniuose verslo sandoriuose. Taip pat turi b ti tvirtintas draudimas išskaičiuoti mokesčius iš papirkimo metu gautų sumų, nepaisant to, kad gautos pinigų sumos yra apskaičiuotos pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus16. F. Priemon s, susijusios su bendradarbiavimu su nevyriausybin mis organizacijomis, ginančiomis žmogaus teises

1. Bendradarbiavimas ir finansinis nevyriausybinių žmogaus teisių organizacijų rėmimas. Siekiama finansiškai prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų. Kasmet organizuojami nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, veiklos projektų konkursai dėl dalinio finansavimo jiems skyrimo17. II tikslas – skatinti mones užtikrinti pagarbą ir atsakomybę verslo ir žmogaus teisi srityje Vyriausybė, gyvendindama ir formuodama valstybės politiką, laikosi nuostatos, kad atsakingas verslas, monių socialinė atsakomybė (toliau – SA) yra esminė darnios plėtros sąlyga. Atsižvelgdama tai, Vyriausybė, didindama kio konkurencingumą, skatina ne tik naudoti atsinaujinančias ir geriausiai ilgalaikius visuomenės poreikius tenkinančias ir aplinką tausojančias technologijas, bet ir kurti žmogaus teises gerbiant ir puoselėjant verslą. monių, kurios savo veikloje naudoja SA priemones, kategorija taikoma toms monėms, kurios, užsiimdamos kasdiene verslo veikla, savanoriškai siekia didesnių tikslų socialinėje ir aplinkos srityje nei nustatytieji pagal teisės aktus. Viena iš SA sričių yra ir žmogaus teisių užtikrinimas verslo santykiuose. SA gali b ti suprantama ir kaip monių politika bei praktika, kai monės savo veiklos vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai integruoja socialinius, aplinkos apsaugos ir skaidraus verslo principus. monės kartu su visuomeniniais ir valstybinio sektoriaus partneriais 14 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2010-2014 metų programos gyvendinimo priemonių planas (6.3. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (434 punktas). Atsakingas vykdytojas – Užsienio reikalų ministerija 16 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (330 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 17 Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas (5.1. priemonė). Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 5 ieško novatoriško sisteminių socialinių, aplinkos apsaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimo. 2011 m. spalio 25 d. EK komunikate Atnaujinta 2011–2014 m. ES monių socialinės atsakomybės strategija18 (toliau – Komunikatas dėl ES SA strategijos) pabrėžiama tarptautiniu mastu pripaž stamų principų ir gairių svarba, nurodant, kad monės, siekiančios SA principus teisinti oficialiai, gali remtis tarptautiniu mastu pripažintais patikimais principais ir gairėmis, tvirtintais ir JT verslo ir žmogaus teisių srityje. Komunikatu dėl ES SA strategijos buvo siekiama numatyti priemones, sukurti veiksmų planą atsakingam monių elgesiui didinti ir rekomenduoti ES valstybėms narėms parengti ir suderinti politikos kryptis SA srityje. Šiame dokumente nurodyta, jog tikimasi, kad visos Europos monės sipareigos gerbti žmogaus teises, kaip apibrėžta JT pagrindiniuose principuose, ir ES valstybės narės skatinamos sukurti nacionalinius JT pagrindinių principų gyvendinimo planus. Komunikato dėl ES SA strategijos 4. 8. 2 punkte „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų gyvendinimasį kaip labai svarbus uždavinys yra numatyta ES vykdomos politikos, susijusios su verslu ir žmogaus teisėmis, nuoseklumo didinimas. Pripaž stama, kad geresnis JT pagrindinių principų gyvendinimas padėtų geriau pasiekti ES tikslus, susijusius su konkrečiais žmogaus teisių klausimais. Šis dokumentas yra svarbi iniciatyva skatinant SA ES ir tarptautiniu lygmeniu, vienodinant egzistuojančias taisykles ir suteikiant post m kurti naujas taisykles šioje srityje. Lietuva palaiko siek skatinti, kad kuo daugiau monių elgtųsi atsakingai ir b tų nustatyti aišk s tikslai 2015–2020 metams. Prioritetas SA srityje turėtų b ti teikiamas informacijos sklaidai ir patirties mainams, vairioms iniciatyvoms remti, valstybių bendradarbiavimui, švietimui, organizacijų bendradarbiavimui skatinti, monių gebėjimams diegti socialinės atsakomybės principus versle skatinti. Tinkamai gyvendinamos susijusios priemonės galėtų sustiprinti integruotą poži r SA skatinimą bei prisidėti prie gerosios patirties mainų bei bendradarbiavimo. Vyriausybė, siekdama šio tikslo, gyvendina šias priemones: A. gyvendintos ir gyvendinamos SA sričiai Lietuvoje pl toti skirtos priemon s.

1. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje19 SA didinimas priskirtas prie bendrųjų ekonomikos darnaus vystymosi uždavinių. Taikant Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos monių ir socialinių partnerių dalyvavimo principą, sudaromos sąlygos stiprinti socialin dialogą, SA, privataus ir viešojo sektorių partnerystę, kad b tų užtikrintas darnus vartojimas ir gamyba.

2. Nacionalinė SA plėtros programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 53 patvirtino „Nacionalinę monių socialinės atsakomybės plėtros 2009– 2013 metų programąį (toliau – SA programa) ir SA programos gyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planą (toliau – SA priemonių planas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 1057 buvo patvirtintas 2012–2013 m. SA priemonių planas. Šiais dokumentais buvo siekiama sudaryti b tinas sąlygas plėtoti SA ir skatinti mones savo veikloje taikyti jos principus, pripaž stant, kad socialiai atsakingas verslas atitinka visuomenės gerovės l kesčius ir yra visuomenės socialinės ir ekonominės plėtros pagrindas. SA programoje buvo išdėstytos pagrindinės valstybės politikos nuostatos, susijusios su nuosekliu, kryptingu ir kompleksišku valstybės poži riu SA, ir keliami šie tikslai: kurti teisinę ir institucinę aplinką, palankią SA plėtoti; skatinti geresn SA suvokimą, socialin ir aplinkosaugin sąmoningumą; didinti monių ir suinteresuotųjų šalių kompetenciją SA klausimais. 18 KOM(2011) 681 galutinis. 19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimas Nr. 1160. 6 Kuriant teisinę ir institucinę aplinką, palankią SA plėtoti, buvo supaprastinta monių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimo ir efektyvaus institucijų bendradarbiavimo valdymo strukt ra (atsisakyta anksčiau SA programoje nurodytos SA plėtros komisijos prie Vyriausybės), optimizuoti SA programoje išdėstytų uždavinių gyvendinimo vertinimo kiekybiniai kriterijai ir nustatyta, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro sakymu sudaromas ir tvirtinamas Nacionalinės monių socialinės atsakomybės plėtros programos gyvendinimo prieži ros komitetas (toliau – SA komitetas), kurio tikslas – tiesiogiai priži rėti, kaip vykdomos Nacionalinės monių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos priemonės. SA priemonių plane buvo numatyta skelbti ir nuolat atnaujinti nacionalinio atsakingo verslo monių sąrašus. Šie sąrašai skelbiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto puslapyje.

3. SA principų taikymas valstybės valdomoms monėms. Vyriausybės 2010 m. patvirtintos SA programos vienas iš uždavinių – parengti monių socialinės atsakomybės principų taikymo metodines priemones, užtikrinti jų sklaidą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Numatyta, kad valstybės valdomos monės (toliau – VV ) diegiant gerojo valdymo principus galėtų tapti sektinais socialiai atsakingo verslo modelio pavyzdžiais. Vadovaujantis šia nuostata, Lietuvoje nuo 2010 metų vykdoma VV pertvarka, kurios vieni iš svarbiausių tikslų – monių veiklos skaidrumas ir socialinės atsakomybės skatinimas. VV teikia visuomenei svarbias paslaugas energetikos, vandens tiekimo, viešojo transporto, elektroninės komunikacijos, sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kituose sektoriuose. Diegiant atsakingo verslo priemones galima užtikrinti, kad monės ne tik generuotų didžiausią grąžą piliečiams, bet teigiamai prisidėtų ir prie socialinio stabilumo, verslo ir žmogaus teisių principų užtikrinimo. Lietuvoje jau yra VV , kurios imasi socialiai atsakingos veiklos iniciatyvos. 2012 m. parengtas Pavyzdinis SA taikymo planas ir jo gyvendinimo gairės valstybės valdomoms monėms, kurio tikslas – sukurti b tinas sąlygas plėtoti SA valstybės valdomose monėse ir skatinti jas taikyti SA principus savo veikloje. Šiame dokumente minimi gerosios SA praktikos pavyzdžiai Lietuvos valstybės valdomose monėse, tarp jų išskirtos AB „Lesto”, AB „Lietuvos geležinkeliaiį, V Tarptautinis Vilniaus oro uostas.

4. Nacionalinis atsakingo verslo monių tinklas. 2005 metais buvo sukurtas Nacionalinis atsakingo verslo monių tinklas, kuris teikia mokymosi galimybes, skatina bendradarbiavimą ir partnerystę tarp vairių sektorių Lietuvoje ir užsienyje, siekdamas darnaus vystymosi tikslų. Lietuvos atsakingo verslo asociacija (toliau – LAVA) kurta 2013 m. rugpj čio 30 d. LAVA susiformavo iš nuo 2005 m. Lietuvoje veikusio neformalaus Nacionalinio atsakingo verslo monių tinklo, kuris vienijo Lietuvos atsakingo verslo mones ir organizacijas, daugiausia Jungtinių Tautų „Pasaulinio susitarimoį nares. B. Vyriausyb s vykdomos priemon s, skatinančios mones užtikrinti pagarbą žmogaus teis ms.

1. Nacionalinis atsakingo verslo apdovanojimas. Tai kasmetė iniciatyva, kurią nuo 2007 iki 2012 m. rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su JT vystymo programa Lietuvoje ir socialiniais partneriais. Juo pagerbiamos monės, kurios per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo ir padarė didžiausią pažangą monių socialinės atsakomybės klausimais. Nuo 2013 m. Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kio ir Aplinkos ministerijomis bei socialiniais partneriais. 2013 m. lapkričio 6 d. šeštąj kartą buvo teikti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimai. 2015–2017 m. kasmet numatoma organizuoti Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkursą. Taip pat šiuo laikotarpiu numatoma organizuoti tarptautinę metinę konferenciją monių socialinės atsakomybės patirčiai skleisti. 7

2. Antikorupcinių verslo iniciatyvų atranka. Atsižvelgdama tai, kad 2003 metais JT iniciatyva gruodžio 9 diena buvo paskelbta Tarptautine antikorupcijos diena, kio ministerija, remdama antikorupcines iniciatyvas, kiekvienais metais skelbia antikorupcinių verslo iniciatyvų atranką, po kurios apdovanojami veiksmingiausių antikorupcinių verslo iniciatyvų iniciatoriai.

3. Darniųjų investicijų skatinimas. Darniosios investicijos – tai investicijos verslo, švietimo ir mokslo, kult ros, socialines iniciatyvas ir (ar) verslo, kult ros ar socialinę infrastrukt rą, siekiant darnios plėtros, švietimo, studijų ir mokslo aplinkos gerinimo, k rybinės pažangos, darbo metodų keitimo, skatinant verslumą ar vykdant projektus, susijusius su inovacijų k rimu ar kult ros paveldu. Užsienio investuotojai, pretendavę kio ministerijos administruojamą 2007–2013 laikotarpio ES strukt rinių fondų (toliau – ESSF) paramą pagal priemonę „INVEST LT+į, turėjo galimybę gauti didesnę ESSF paramą, jei gyvendindavo darniąsias investicijas. C. Planuojamos priemon s.

1. Skatinti verslo socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą. 2014–2020 metų nacionalinėje pažangos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (toliau – Nacionalinė pažangos programa), nustatyti prioritetai gyvendina Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030į. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030į apibrėžiama sumani ekonomika kaip gebanti konkuruoti pasaulyje, orientuota aukštos pridėtinės vertės k rimą, grindžiama žiniomis, integralumu ir socialine atsakomybe. Nacionalinės pažangos programos 3 tikslo „Skatinti verslo produktyvumą ir darnų vystymąsiį 3.3 uždavinys „Diegti darnaus vystymosi principus versleį numato veiksmus, susijusius su SA ir socialinio  skatinti verslo socialinę atsakomybę ir bendruomeniškumą, tai suvokiant kaip verslo skatinimu: šiuolaikinę verslo praktiką;  skatinti socialin verslą, kuriant kompetencijų ir geros praktikos centrą, greitintuvus, darbo erdves socialiniam verslui, kuriant paskatas mobilumui ir gyvendinant kitas priemones. Taip pat Nacionalinėje pažangos programoje yra pateikiami horizontal s principai, susiję su darniu vystymusi, lyčių lygybe ir nediskriminavimu. Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų plane planuojama numatyti veiksmus, susijusius su SA skatinimu, skatinant SA plėtrą galinančią aplinką, bendradarbiaujant su ekonominiais, socialiniais ir tarptautiniais partneriais, ir SA iniciatyvas.

2. Skatinti inovacijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1281 patvirtino Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų programą (toliau – Inovacijų programa). Inovacijų programoje pateikiama socialinės inovacijos samprata, nurodant, kad tai yra naujų idėjų (prekių, paslaugų, metodų) pritaikymas veiksmingiau tenkinti socialinius poreikius ir (ar) naujiems socialiniams ryšiams, partnerystėms ar tinklams kurti. Inovacijų programos 2 tikslo 3 uždavinys numato skatinti skirtingų sektorių bendradarbiavimą, kuriant inovacijas, ir plėtoti inovacijas, turinčias didel poveik . Inovacijų programos 4 tikslo 2 uždavinys numato, kad reikėtų kurti inovacijų paklausos skatinimo priemones, prisidedančias prie socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių išš kių sprendimo. Inovacijų programoje numatoma, kad:  yra svarbu skatinti inovacijas visuose sektoriuose, traukiant visuomenę, diegiant ir skatinant ne tik moksliniais tyrimais gr stas, bet ir netechnologines inovacijas, socialines,  organizacines ir kitas inovacijas; vairių sektorių bendradarbiavimas kuriant ir teikiant inovatyvias paslaugas gali prisidėti prie socialinių išš kių sprendimo; 8  svarbu skatinti socialinių inovacijų k rimą ir plėtrą, siekiant veiksmingiau teikti paslaugas šeimai, vaikams, socialiai pažeidžiamoms grupėms, tam panaudojant viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių, mokslo staigų bendradarbiavimo potencialą.  Inovacijų programai gyvendinti yra rengiamas šios programos gyvendinimo priemonių planas. III tikslas – garantuoti veiksmingus teis s gynimo būdus Vyriausybė, suprasdama žmogaus teisių ir laisvių apsaugos svarbą, siekia, kad teisėsaugos institucijos veiksmingai dirbtų saugodamos žmogaus teises ir laisves, veiksmingai reaguotų teisės pažeidimus, ir nustatyti tokią teisinę sistemą, kuri padėtų užtikrinti veiksmingus žmogaus teisių gynimo b dus, numatant vairias suinteresuotų šalių pasirinkimo galimybes ginčams spręsti ir tam tikrais atvejais užtikrinti veiksmingą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisminių procesų metu. Vyriausybė, siekdama šio tikslo, gyvendina šias priemones: A. vykdytos priemon s:

1. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo procedūrų tobulinimas. Siekiama gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą: užtikrinti, kad teisinis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reguliavimas vyktų atsižvelgiant lygiateisiškumo, taikaus ginčo sprendimo prioriteto, kokybės ir prieinamumo principus. Priemonės ir gyvendinimo rezultatai: 2014 m. sausio 1 d. sigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos statymas. Sudarytos platesnės galimybės asmenims pasirinkti advokatą, kuris jiems teiktų antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, užtikrinta geresnė teikiamų paslaugų kontrolė, gyvendintas „vieno langelioį principas asmenims kreipiantis dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, numatoma užtikrinti taikinamasis taikinamąj tarpininkavimą20.

2. Civilinio proceso tobulinimas. Nuolat analizuojant ir vertinant civilin procesą siekiama sudaryti sąlygas paprasčiau ir veiksmingiau spręsti teisinius ginčus ir užtikrinti ES teisės aktų nuostatų gyvendinimą21. 2013 m. kovo 1 d. sigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostata, reglamentuojanti vaizdo konferencijų ir telekonferencijų naudojimą civiliniame procese (CPK 1752 straipsnis). 2013 m. liepos 1 d. sigaliojo CPK nuostatos, numatančios, kad asmenys procesinius dokumentus teismui gali pateikti naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 1751 straipsnis).

3. Ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros ir veiksmingumo skatinimas. Siekiama plėtoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procesą ir skatinti taikų ginčų sprendimo b dą22. 2013 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas teisingumo ministro sakymas Nr. 1R-263 „Dėl taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtrosį. Sudarytos darbo grupės taikinamojo 20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (348 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (360 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programa (460 punktas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (351 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija. 9 tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcijai rengti, taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) civiliniame, administraciniame ir baudžiamajame procesuose tobulinti.

4. Grupės ieškinio instituto tvirtinimas civiliniame procese. Siekiama sudaryti sąlygas pareikšti ir išnagrinėti grupės ieškin Lietuvoje, kas leistų užtikrinti teisę teisminę gynybą, apginti silpnesnės šalies interesus, sutrumpinti civilinių bylų procesą, sumažinti civilinio proceso sąnaudas, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu. Visa tai padidintų asmenų pasitikėjimą teismine sistema ir sustiprintų teisin saugumą ir teisėtus l kesčius23. 2014 m. kovo 13 d. buvo priimti atitinkami CPK nuostatų pakeitimai, kuriems sigaliojus nuo 2015 m. sausio 1 d. bus tvirtinta galimybė civilinėse bylose pareikšti grupės ieškin .

5. Kolektyvinių ginčų reguliavimo tobulinimas. Siekiama tartis su socialiniais partneriais dėl poreikio perži rėti nuostatas, reguliuojančias kolektyvines derybas, ir skatinti šalis sukurti ginčų sprendimo mechanizmą monės lygiu24. 2014 m. gegužės 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo statymas, kuris sigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d. Suderintos Darbo kodekso nuostatos su Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Asociacijų laisvės komiteto išvadomis dėl streikų reglamentavimo vertinant praktines kolektyvinių ginčų sprendimo problemas. Patikslintos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios streiko sustabdymą, taip pat nustatytos kolektyvinių sutarčių aiškinimo taisyklės ir aiškiau reglamentuoti streiko teisėtumo klausimai, galiojant kolektyvinei sutarčiai. B. Planuojamos priemon s:

1. Grupės ieškinio instituto tvirtinimas administraciniame procese. Siekiama sudaryti sąlygas pareikšti ir išnagrinėti grupės ieškin Lietuvoje, kas leistų užtikrinti teisę teisminę gynybą, apginti silpnesnės šalies interesus, sutrumpinti administracinių bylų procesą, sumažinti civilinio proceso sąnaudas, užtikrinti vienodą teismų praktiką tokių pačių ar panašių bylų atžvilgiu. Visa tai padidintų asmenų pasitikėjimą teismine sistema ir sustiprintų teisin saugumą ir teisėtus l kesčius25. Atsižvelgiant tai, kad 2014 m. kovo 13 d. buvo priimti CPK pakeitimai, kuriais grupės ieškinio institutas tvirtintas civiliniame procese, rengiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos statymo (toliau – ABT ) pakeitimo projektas, tvirtinantis grupės skundo institutą administraciniame procese. Planuojama, kad parengtas ABT pakeitimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bus pateiktas 2014 metų ketvirtąj ketvirt .

2. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo instituto teisinio reguliavimo vertinimas. Siekiama detaliau ir aiškiau reglamentuoti ikiteisminio skundų nagrinėjimo Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje ir savivaldybių visuomeninėse administracinių ginčų komisijose procesą, perkeliant galiojant reglamentavimą iš administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų Administracinių ginčų komisijų statymą26. 23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (372 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 24 TDO Asociacijų laisvės komiteto rekomendacija. Atsakingas vykdytojas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (372 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (373 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 10

3. Taikaus ir neteisminio vartotojų ginčų sprendimų plėtojimas. Siekiama nustatyti veiksmingesnę vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarką, didinti socialinių partnerių (vartotojų asociacijų ir verslo organizacijų) dalyvavimą alternatyvioje ginčų sprendimo sistemoje ir skatinti savireguliacijos institucijas tapti vartotojų teisių apsaugos sistemos dalyviais27.

4. Verslininkų savireguliacijos skatinimas. Siekiama skatinti elgesio kodeksų k rimą ir bendradarbiavimą su už elgesio kodeksus atsakingais subjektais ir kitais komercinės veiklos subjektais, prisiėmusiais sipareigojimus pagal sukurtus elgesio kodeksus. Šiuo metu veikia 10 verslo etikos kodeksų28.

5. Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose tvirtinimas. Siekiama atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema29. Vyriausybė 2012 m. birželio 20 d. iš esmės pritarė siekiui konstituciniu lygiu tvirtinti visuomeninių teisėjų (tarėjų) dalyvavimą vykdant teisingumą. Prieš rengiant ar tikslinant atitinkamus statymų projektus numatoma parengti ir visuomenei vertinti pateikti visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kurioje, be kita ko, b tų aptarti pagrindiniai tarėjų teisinio statuso principai, jiems suteikiamos garantijos ir jų atsakomybė, tarėjų procesinės teisės, pareigos ir pan. III. GYVENDINIMO NUOSTATOS Šis dokumentas gyvendinamas vykdant Vyriausybės programą, kitus strateginius dokumentus, rengiant atitinkamų teisės aktų nuostatų pakeitimus ir bendradarbiaujant atitinkamos institucijoms ir organizacijoms. 27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (355 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija 28 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2011–2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 848 29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programa (461 punktas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos gyvendinimo prioritetinės priemonės (352 punktas). Atsakingas vykdytojas – Teisingumo ministerija