Lithuanian Agricultural and Rural Development Strategic Plan 2023–2027 (Strategic Plan)

LT 1 LT BŽŪP 2021 m. strateginio plano ataskaita CCI 2023LT06AFSP001 Pavadinimas anglų kalba Strategic plan 2023–2027 for Agriculture and Rural Development of Lithuania Pavadinimas nacionaline (-ėmis) kalba (-omis) LT - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginis planas Versija 1.1 Pirmieji metai 2023 Paskutinieji metai 2027 Tinkama finansuoti nuo 2023-01-01 Tinkama finansuoti iki Komisijos sprendimo numeris C(2022)8272 Komisijos sprendimo data 2022-11-21 Susijęs (-ę) fondas (-ai) EŽŪGF, EŽŪFKP Ataskaitos generavimo data 23/11/2022 08:15 LT 2 LT Turinys 1 strateginis pareiškimas...............................................................................................................................28 2. Poreikių ir intervencinių priemonių strategijos įvertinimas, įskaitant siektinų reikšmių planą ir konteksto rodiklius .......................................................................................................................................32 2.1 Poreikių įvertinimas ir intervencijos strategija...................................................................................32 2.1.SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje...............................................................................................52 2.1.SO1.1 SSGG analizės santrauka.................................................................................................52 2.1.SO1.1.1. Stiprybės ..................................................................................................................52 2.1.SO1.1.2. Silpnybės .................................................................................................................52 2.1.SO1.1.3. Galimybės................................................................................................................52 2.1.SO1.1.4. Grėsmės ...................................................................................................................52 2.1.SO1.1.5. Kitos pastabos..........................................................................................................52 2.1.SO1.2 Poreikių nustatymas.........................................................................................................54 2.1.SO1.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ................................................................54 2.1.SO1.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo....................................................................58 2.1.SO1.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas..............................................................................58 2.1.SO1.9. Finansinio asignavimo pagrindimas ...............................................................................61 2.1.SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai ....................................................................................................................................64 2.1.SO2.1 SSGG analizės santrauka.................................................................................................64 2.1.SO2.1.1. Stiprybės ..................................................................................................................64 2.1.SO2.1.2. Silpnybės .................................................................................................................64 2.1.SO2.1.3. Galimybės................................................................................................................64 2.1.SO2.1.4. Grėsmės ...................................................................................................................64 2.1.SO2.1.5. Kitos pastabos..........................................................................................................64 2.1.SO2.2 Poreikių nustatymas.........................................................................................................67 2.1.SO2.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ................................................................67 2.1.SO2.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo....................................................................70 2.1.SO2.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas..............................................................................71 2.1.SO2.9. Finansinio asignavimo pagrindimas ...............................................................................72 2.1.SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje ..............................................................................75 2.1.SO3.1 SSGG analizės santrauka.................................................................................................75 2.1.SO3.1.1. Stiprybės ..................................................................................................................75 2.1.SO3.1.2. Silpnybės .................................................................................................................75 2.1.SO3.1.3. Galimybės................................................................................................................75 2.1.SO3.1.4. Grėsmės ...................................................................................................................75 2.1.SO3.1.5. Kitos pastabos..........................................................................................................75 2.1.SO3.2 Poreikių nustatymas.........................................................................................................76 2.1.SO3.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ................................................................76 2.1.SO3.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo....................................................................79 2.1.SO3.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas..............................................................................79 2.1.SO3.9. Finansinio asignavimo pagrindimas ...............................................................................80 2.1.SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką .....................................................................................................................82 2.1.SO4.1 SSGG analizės santrauka.................................................................................................82 2.1.SO4.1.1. Stiprybės ..................................................................................................................82 2.1.SO4.1.2. Silpnybės .................................................................................................................82 LT 3 LT 2.1.SO4.1.3. Galimybės................................................................................................................82 2.1.SO4.1.4. Grėsmės ...................................................................................................................82 2.1.SO4.1.5. Kitos pastabos..........................................................................................................82 2.1.SO4.2 Poreikių nustatymas.........................................................................................................84 2.1.SO4.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. ......................................................84 2.1.SO4.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ................................................................85 2.1.SO4.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo....................................................................88 2.1.SO4.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju).....................88 2.1.SO4.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas..............................................................................88 2.1.SO4.9. Finansinio asignavimo pagrindimas ...............................................................................91 2.1.SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų ......................................95 2.1.SO5.1 SSGG analizės santrauka.................................................................................................95 2.1.SO5.1.1. Stiprybės ..................................................................................................................95 2.1.SO5.1.2. Silpnybės .................................................................................................................95 2.1.SO5.1.3. Galimybės................................................................................................................95 2.1.SO5.1.4. Grėsmės ...................................................................................................................95 2.1.SO5.1.5. Kitos pastabos..........................................................................................................95 2.1.SO5.2 Poreikių nustatymas.........................................................................................................97 2.1.SO5.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. ......................................................97 2.1.SO5.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ................................................................97 2.1.SO5.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................100 2.1.SO5.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju)...................100 2.1.SO5.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas............................................................................100 2.1.SO5.9. Finansinio asignavimo pagrindimas .............................................................................102 2.1.SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius............................................................................106 2.1.SO6.1 SSGG analizės santrauka...............................................................................................106 2.1.SO6.1.1. Stiprybės ................................................................................................................106 2.1.SO6.1.2. Silpnybės ...............................................................................................................106 2.1.SO6.1.3. Galimybės..............................................................................................................106 2.1.SO6.1.4. Grėsmės .................................................................................................................106 2.1.SO6.1.5. Kitos pastabos........................................................................................................106 2.1.SO6.2 Poreikių nustatymas.......................................................................................................108 2.1.SO6.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. ....................................................108 2.1.SO6.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ..............................................................108 2.1.SO6.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................111 2.1.SO6.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju)...................111 2.1.SO6.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas............................................................................111 2.1.SO6.9. Finansinio asignavimo pagrindimas .............................................................................114 2.1.SO7 Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse ...................................................................................................118 2.1.SO7.1 SSGG analizės santrauka...............................................................................................118 2.1.SO7.1.1. Stiprybės ................................................................................................................118 2.1.SO7.1.2. Silpnybės ...............................................................................................................118 2.1.SO7.1.3. Galimybės..............................................................................................................118 LT 4 LT 2.1.SO7.1.4. Grėsmės .................................................................................................................118 2.1.SO7.1.5. Kitos pastabos........................................................................................................118 2.1.SO7.2 Poreikių nustatymas.......................................................................................................119 2.1.SO7.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ..............................................................120 2.1.SO7.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................120 2.1.SO7.6. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą „Erasmus“ .......................................................120 2.1.SO7.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas............................................................................121 2.1.SO7.9. Finansinio asignavimo pagrindimas .............................................................................121 2.1.SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę......................................................................................................................................123 2.1.SO8.1 SSGG analizės santrauka...............................................................................................123 2.1.SO8.1.1. Stiprybės ................................................................................................................123 2.1.SO8.1.2. Silpnybės ...............................................................................................................123 2.1.SO8.1.3. Galimybės..............................................................................................................123 2.1.SO8.1.4. Grėsmės .................................................................................................................123 2.1.SO8.1.5. Kitos pastabos........................................................................................................123 2.1.SO8.2 Poreikių nustatymas.......................................................................................................125 2.1.SO8.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ..............................................................125 2.1.SO8.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................127 2.1.SO8.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas............................................................................127 2.1.SO8.9. Finansinio asignavimo pagrindimas .............................................................................129 2.1.SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.........................131 2.1.SO9.1 SSGG analizės santrauka...............................................................................................131 2.1.SO9.1.1. Stiprybės ................................................................................................................131 2.1.SO9.1.2. Silpnybės ...............................................................................................................131 2.1.SO9.1.3. Galimybės..............................................................................................................131 2.1.SO9.1.4. Grėsmės .................................................................................................................131 2.1.SO9.1.5. Kitos pastabos........................................................................................................131 2.1.SO9.2 Poreikių nustatymas.......................................................................................................133 2.1.SO9.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai ..............................................................134 2.1.SO9.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................137 2.1.SO9.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas............................................................................137 2.1.SO9.9. Finansinio asignavimo pagrindimas .............................................................................138 2.1.XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą.....................141 2.1.XCO.1 SSGG analizės santrauka .............................................................................................141 2.1.XCO.1.1. Stiprybės...............................................................................................................141 2.1.XCO.1.2. Silpnybės ..............................................................................................................141 2.1.XCO.1.3. Galimybės ............................................................................................................141 2.1.XCO.1.4. Grėsmės................................................................................................................141 2.1.XCO.1.5. Kitos pastabos ......................................................................................................141 2.1.XCO.2 Poreikių nustatymas .....................................................................................................143 2.1.XCO.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai.............................................................144 2.1.XCO.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo..................................................................147 2.1.XCO.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas ..........................................................................147 2.1.XCO.9. Finansinio asignavimo pagrindimas............................................................................149 2.2. Konteksto rodikliai ir kitos reikšmės, naudojamos skaičiuojant tikslus..........................................152 2.3. Siektinų reikšmių planas..................................................................................................................153 LT 5 LT 2.3.1. Apibendrinamoji lentelė ...........................................................................................................153 2.3.2. Planuojamos intervencinės priemonės ir produktai, tiesiogiai ir reikšmingai susiję su rezultatų rodikliais .............................................................................................................................................162 2.3.3. Suderinamumas su 2030 m. Sąjungos tikslais, nustatytais strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, ir indėlis į jų įgyvendinimą ........................................162 3 Strategijos nuoseklumas ir papildomumas ..............................................................................................166 3.1. Su aplinka ir klimatu susijusių struktūrinių elementų apžvalga ......................................................166 3.1.1. Bendro indėlio į 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytus konkrečius su aplinka ir klimatu susijusius tikslus aprašas .......................................................................................................166 3.1.2. Atitinkamų pagrindinių sąlygų, kaip nurodyta 31 straipsnio 5 dalyje ir 70 straipsnio 3 dalyje, paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių, kuriomis siekiama su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, tarpusavio papildomumas .........................................................................................170 3.1.3. Paaiškinimas, kaip siekiama 105 straipsnyje nurodyto didesnio bendro indėlio .....................175 3.1.4. Paaiškinimas, kaip su aplinka ir klimatu susiję BŽŪP strateginio plano struktūriniai elementai turėtų padėti siekti jau patvirtintų ilgalaikių nacionalinių siektinų reikšmių, nurodytų XI priede išvardytuose teisės aktuose arba nustatytų pagal tuos teisės aktus.....................................................190 3.1.5. Kai aktualu, BŽŪP įnašas į LIFE projektus .............................................................................197 3.2. Kartų kaitos strategijos apžvalga.....................................................................................................197 3.2.1. Kai aktualu, BŽŪP įnašas į programos „Erasmus“ projektus ..................................................199 3.3. Paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės pagal susietąją pajamų paramą, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje, atitinka Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB. ................................................................................................................................................................199 3.4. Teisingesnio paskirstymo ir veiksmingesnio bei efektyvesnio pajamų rėmimo tikslo apžvalga ....201 3.5. Su sektoriais susijusių intervencinių priemonių apžvalga...............................................................205 3.5.1. Vaisiai ir daržovės ....................................................................................................................205 3.5.2. Bitininkystės produktai.............................................................................................................208 3.5.3. Vynas ........................................................................................................................................210 3.5.4. Apyniai .....................................................................................................................................212 3.5.5. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės............................................................................212 3.5.6. Galvijiena..................................................................................................................................212 3.5.7. Pienas ir pieno produktai ..........................................................................................................214 3.5.8. Avys ir ožkos ............................................................................................................................216 3.5.9. Baltyminiai augalai...................................................................................................................218 3.5.10. Cukriniai runkeliai..................................................................................................................219 3.5.11. Kiti sektoriai ...........................................................................................................................221 3.6. Intervencinių priemonių, padedančių užtikrinti nuoseklų ir integruotą rizikos valdymo metodą, apžvalga (kai aktualu).............................................................................................................................222 3.7. Nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika ...........................................................224 3.7.1. Kai aktualu, nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika bei finansinių asignavimų paskirstymo pagal intervencines priemones ir fondus apibūdinimas..............................224 3.7.2. Kai aktualu, jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, kaip intervencinių priemonių strategija užtikrinamas tų elementų nuoseklumas ir suderinamumas su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu ......................................224 3.8. Apžvalga, kaip BŽŪP strateginiu planu prisidedama prie 6 straipsnio 1 dalies i punkte išdėstyto tikslo pagerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, įskaitant pagrindines sąlygas ir papildomumą ......................................................................................................224 3.9. Paprastinimas ir mažesnė administracinė našta...............................................................................227 3.10. Paramos sąlygos ............................................................................................................................231 3.10.1. Pagrindinis uždavinys. Klimato kaita (švelninimas ir prisitaikymas prie jos) .......................231 3.10.1.1. GAAB 1. Daugiamečių žolynų išlaikymas, grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu .......................................................................................................231 3.10.1.1.1. Ūkio įsipareigojimų santrauka (pvz., išankstinio leidimo sistema ir pertvarkymo įsipareigojimas) ..........................................................................................................................231 3.10.1.1.2 Teritorinė taikymo sritis (nacionalinis, regioninis, ūkių lygmuo, ūkių grupė)..........231 3.10.1.1.3. Pamatinio santykio reikšmė (įskaitant jo skaičiavimo metodą) ...............................231 LT 6 LT 3.10.1.1.4. Susijusių ūkininkų tipas (visi ūkininkai, turintys daugiamečių žolynų)...................232 3.10.1.1.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................232 3.10.1.2. GAAB 2. Šlapynių ir durpynų apsauga ...........................................................................232 3.10.1.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................232 3.10.1.2.2. GAAB paraiškos metai.............................................................................................232 3.10.1.2.3. Teritorinė taikymo sritis ir paskirta teritorija ...........................................................233 3.10.1.2.4. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................233 3.10.1.2.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................233 3.10.1.3. GAAB 3. Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių ............................................................................................................233 3.10.1.3.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................233 3.10.1.3.2. Teritorinė taikymo sritis ...........................................................................................233 3.10.1.3.3. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................233 3.10.1.3.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................233 3.10.2. Pagrindinis uždavinys. Vanduo ..............................................................................................233 3.10.2.1. GAAB 4. Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas ...............................................233 3.10.2.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................233 3.10.2.1.2 Mažiausias apsaugos juostų plotis (metrais) .............................................................233 3.10.2.1.3. Teritorinė taikymo sritis, įskaitant vandentakių apibrėžtį ........................................233 3.10.2.1.4. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................234 3.10.2.1.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................234 3.10.3. Pagrindinis uždavinys. Dirvožemis (apsauga ir kokybė) .......................................................234 3.10.3.1. GAAB 5. Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį. ...........................................................................234 3.10.3.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................234 3.10.3.1.2. Teritorinė taikymo sritis (įskaitant erozijos rizikos plotus ir šlaito nuolydį) ...........234 3.10.3.1.3. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................234 3.10.3.1.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................234 3.10.3.2. GAAB 6. Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiu (-iais) laikotarpiu (-iais) .....................................................................................234 3.10.3.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka (įskaitant atitinkamą laikotarpį)....................................................................................................................................234 3.10.3.2.2. Teritorinė taikymo sritis ...........................................................................................235 3.10.3.2.3. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................235 3.10.3.2.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................235 3.10.3.3. GAAB 7. Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius.........235 3.10.3.3.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą sėjomainos praktiką santrauka .........................235 3.10.3.3.2. Informacijos apie ūkiuose taikomą pasėlių įvairinimo praktiką santrauka ..............236 3.10.3.3.3. Teritorinė taikymo sritis ...........................................................................................236 3.10.3.3.4. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................236 3.10.3.3.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo (ypač jeigu VN pasirinko pasėlių įvairinimą) ......................................................................................................236 3.10.4. Pagrindinis uždavinys. Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis (apsauga ir kokybė)...................236 3.10.4.1. GAAB 8. Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu ............................236 3.10.4.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................236 3.10.4.1.2. Teritorinė taikymo sritis (taikoma mažiausios dalies standarto atveju) ...................239 3.10.4.1.3.Susijusių ūkininkų tipas (taikoma mažiausios dalies standarto atveju).....................239 3.10.4.1.4. Paaiškinimas apie įnašą siekiant pagrindinio praktikos ir (arba) standarto tikslo....240 3.10.4.2. GAAB 9. Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti ..........240 3.10.4.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka ............................................240 3.10.4.2.2. Teritorinė taikymo sritis ...........................................................................................240 3.10.4.2.3. Susijusių ūkininkų tipas............................................................................................240 LT 7 LT 3.10.4.2.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo.....................240 3.10.5. Papildoma GAAB (jei taikoma) .............................................................................................240 4. Kelių intervencinių priemonių bendras elementas .................................................................................241 4.1 Apibrėžimas ir būtiniausi reikalavimai.............................................................................................241 4.1.1 Žemės ūkio veikla......................................................................................................................241 4.1.1.1 Gamybos aprašymas ...........................................................................................................241 4.1.1.2 Žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo apibrėžtis.............................................................241 4.1.1.2.1. Ariamoji žemė ............................................................................................................241 4.1.1.2.2. Daugiamečiai pasėliai.................................................................................................241 4.1.1.2.3. Daugiamečiai žolynai .................................................................................................241 4.1.2 Žemės ūkio naudmenos .............................................................................................................241 4.1.2.1. Agrarinės miškininkystės sistemos elementai, kai ji sukuriama ir (arba) prižiūrima žemės ūkio paskirties plote........................................................................................................................241 4.1.2.1.1. Ariamoji žemė ............................................................................................................241 4.1.2.1.2. Daugiamečiai pasėliai.................................................................................................242 4.1.2.1.3. Daugiamečiai žolynai .................................................................................................242 4.1.2.2. Ariamoji žemė ...................................................................................................................242 4.1.2.2.1. Kitos su ariamosios žemės apibrėžtimi susijusios pastabos .......................................242 4.1.2.3. Daugiamečiai pasėliai........................................................................................................242 4.1.2.3.1. Daigynų apibrėžtis ......................................................................................................242 4.1.2.3.2. Trumpos rotacijos želdinių apibrėžtis.........................................................................242 4.1.2.3.3. Kitos su daugiamečių pasėlių apibrėžtimi susijusios pastabos...................................242 4.1.2.4. Daugiamečiai žolynai ........................................................................................................242 4.1.2.4.1. Žolių ir kitų žolinių pašarų apibrėžtis.........................................................................242 4.1.2.4.2. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti arimo kriterijų.................242 4.1.2.4.3. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti žemės dirbimo kriterijų ..242 4.1.2.4.4. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti atsėjimo naudojant įvairių rūšių žoles kriterijų ir (teigiamo atsakymo atveju) jo aprašymas...............................................242 4.1.2.4.5. Sprendimas dėl kitų rūšių, pvz., medžių ir (arba) krūmų, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, įtraukimo, jei toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. .................................242 4.1.2.4.6. Sprendimas dėl kitų rūšių, pvz., krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti, įtraukimo, kai žolės ir kiti žoliniai pašarai tradiciškai nėra vyraujantys arba ganyklose jų nėra. ...........................................................................................242 4.1.2.4.7. Kitos su daugiamečių žolynų apibrėžtimi susijusios pastabos ...................................242 4.1.2.5. Kitos apskritai su žemės ūkio paskirties ploto apibrėžtimi susijusios pastabos ................243 4.1.3 Reikalavimus atitinkantys hektarai............................................................................................243 4.1.3.1. Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas žemės ūkio veiklos vyravimas, jei žemė naudojama ir ne žemės ūkio veiklai ...............................................................................................243 4.1.3.2. Kriterijai, pagal kuriuos užtikrinama, kad žemė yra ūkininko ..........................................243 4.1.3.3. Laikotarpis, kuriuo plotas turi atitikti reikalavimus atitinkančių hektarų apibrėžtį ..........244 4.1.3.4. Sprendimas įtraukti plotus, žemės ūkio veiklai naudojamus tik kas antrus metus............244 4.1.3.5. Sprendimas dėl kitų kraštovaizdžio elementų (nesaugomų pagal GAAB) įtraukimo, jeigu jie nėra vyraujantys ir dėl jų ploto neatsiranda reikšmingų kliūčių vykdyti žemės ūkio veiklą.....244 4.1.3.6. Su atskirų netinkamų elementų turinčiais daugiamečiais žolynais susijęs sprendimas dėl nustatytų mažinimo koeficientų taikymo siekiant nustatyti plotą, kuris gali būti laikomas tinkamu finansuoti ........................................................................................................................................244 4.1.3.7. Sprendimas toliau laikyti tinkamais finansuoti pirmiau tokiais laikytus plotus, jeigu jie nebeatitinka Strateginių planų reglamento 4 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytos reikalavimus atitinkančių hektarų apibrėžties, dėl to, kad buvo naudojamasi nacionalinėmis sistemomis, kurių sąlygos atitinka į Reglamento (ES) (Horizontaliojo reglamento) 63 straipsnio 2 dalyje nurodytą integruotą sistemą įtrauktas intervencines priemones, pagal kurias leidžiama gaminti į 1 priedą neįtrauktus produktus vykdant durpininkystę, jeigu jais prisidedama siekiant su aplinka ir klimatu susijusių Strateginių planų reglamento tikslų. ..................................................244 4.1.4. Aktyvus ūkininkas ....................................................................................................................244 LT 8 LT 4.1.4.1. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi subjektai, vykdantys minimalaus dydžio žemės ūkio veiklą ..............................................................................................................................................244 4.1.4.2. Sprendimas kaip papildomą priemonę naudoti vengtinos ne žemės ūkio veiklos sąrašą..245 4.1.4.3. Sprendimas nustatyti ne didesnę kaip 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumą, kurią gaunantys ūkininkai visais atvejais laikomi „aktyviais ūkininkais“...............................................245 4.1.5 Jaunieji ūkininkai.......................................................................................................................245 4.1.5.1. Didžiausia amžiaus riba.....................................................................................................245 4.1.5.2. Tapimo valdos valdytoju sąlygos ......................................................................................245 4.1.5.3. Reikiamas atitinkamas mokymas ir (arba) įgūdžiai ..........................................................245 4.1.5.4. Kitos su jaunojo ūkininko apibrėžtimi susijusios pastabos ...............................................245 4.1.6. Naujas ūkininkas.......................................................................................................................245 4.1.6.1. Tapimo valdos valdytoju pirmą kartą sąlygos ...................................................................245 4.1.6.2. Reikiamas atitinkamas mokymas ir įgūdžiai .....................................................................245 4.1.7. Būtiniausi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti .............................................................246 4.1.7.1. Riba....................................................................................................................................246 4.1.7.2. Paaiškinimas ......................................................................................................................246 4.1.8. Kitos BŽŪP plane naudojamos apibrėžtys ...............................................................................247 4.2 Elementas, susijęs su tiesioginėmis išmokomis ...............................................................................248 4.2.2. Tiesioginių išmokų sumažinimas .............................................................................................248 4.2.2.1. Tiesioginių išmokų sumažinimo ir (arba) viršutinės ribos nustatymo aprašymas.............248 4.2.2.2. Darbo sąnaudų atėmimas...................................................................................................248 4.2.2.3 Apskaičiuotas tiesioginių išmokų sumažinimo ir viršutinės ribos nustatymo kiekvienais metais sandauga..............................................................................................................................249 4.2.3. Taikymas juridinių asmenų ar grupių narių arba susijusių juridinių asmenų grupių lygmeniu (110 straipsnis) ...................................................................................................................................249 4.2.4. Rizikos valdymo priemonėms skiriama suma..........................................................................250 4.3 Techninė parama...............................................................................................................................250 4.3.1 Tikslai ........................................................................................................................................250 4.3.2 Veiklos apimtis ir orientacinis veiklos planavimas ...................................................................250 4.3.3 Naudos gavėjai ..........................................................................................................................251 4.3.4. Norma .......................................................................................................................................251 4.4 BŽŪP tinklas ....................................................................................................................................251 4.4.1 Nacionalinio BŽŪP tinklo apžvalgos santrauka ir tikslai, įskaitant veiklą, kuria siekiama remti EIP ir žinių srautus AKIS ...................................................................................................................251 4.4.2. Nacionalinio BŽŪP tinklo struktūra, valdymas ir veikla .........................................................255 4.5. EŽŪFKP ir kitų Sąjungos fondų, veikiančių kaimo vietovėse, veiklos koordinavimo, veiklos sričių atskyrimo ir papildomumo apžvalga. .....................................................................................................256 4.6 Finansinės priemonės .......................................................................................................................263 4.6.1 Finansinės priemonės aprašas:...................................................................................................263 4.7 Bendrieji kaimo plėtros intervencijų tipų elementai.........................................................................264 4.7.1 Neatitinkančių reikalavimų investicijų sąrašas..........................................................................264 4.7.2 Kaimo vietovės apibrėžtis ir taikymas.......................................................................................265 4.7.3. Sektorinėms intervencinėms priemonėms, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms arba ir sektorinėms, ir kaimo plėtros intervencinėms priemonėms būdingi papildomi elementai ................265 4.7.4. Kaimo plėtros intervencinėms priemonėms taikoma (-os) įnašo norma (-os)..........................268 5 Tiesioginės išmokos, sektorinės ir kaimo plėtros intervencijos, nurodytos strategijoje .........................270 5.1. Tiesioginių išmokų intervencinės priemonės ..................................................................................275 BISS(21) - Bazinė pajamų parama tvarumui didinti ..........................................................................275 TI01baz - Bazinės tiesioginės išmokos ..........................................................................................275 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................275 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................275 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................275 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................275 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................275 LT 9 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................276 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................276 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................276 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................276 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................278 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................278 CRISS(29) - Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti .........................................280 TI02per - Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti.............................................280 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................280 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................280 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................280 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................280 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................280 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................281 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................281 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................282 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................283 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................284 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................285 CIS-YF(30) - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams................................................288 TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams......................................288 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................288 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................288 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................288 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................288 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................288 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................290 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................290 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................292 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................293 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................294 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................294 Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos....................................295 TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita................................................................295 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................295 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................295 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................295 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................296 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................296 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................298 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................298 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................298 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................298 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................299 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................299 TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai ........................................................301 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................301 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................301 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................301 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................301 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................302 LT 10 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................304 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................304 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................304 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................304 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................306 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................307 TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas .................................309 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................309 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................309 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................309 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................309 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................310 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................311 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................312 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................312 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................312 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................313 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................314 TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra ...........................................................................316 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................316 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................316 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................316 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................317 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................317 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................323 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................324 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................324 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................324 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................325 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................328 TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos..................................................................330 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................330 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................330 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................330 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................331 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................331 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................332 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................333 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................333 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................333 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................334 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................335 TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos........................................................................................337 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................337 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................337 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................337 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................338 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................338 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................339 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................340 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................340 LT 11 LT 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................340 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................341 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................342 TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos ........................................................................................................................................................344 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................344 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................344 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................344 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................344 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................345 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................346 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................346 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................346 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................346 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................348 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................349 TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) ...........................................................................................................................................350 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................350 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................350 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................350 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................351 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................351 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................352 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................354 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................354 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................354 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................355 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................356 TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu ......................................................357 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................357 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................357 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................357 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................357 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................357 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................358 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................359 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................359 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................359 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................360 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................361 TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) .................................................362 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................362 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................362 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................362 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................363 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................363 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................365 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................366 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................366 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................366 LT 12 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................367 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................368 TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis......................................................................369 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................369 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................369 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................369 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................369 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................370 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................371 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................371 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................371 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................371 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................372 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................373 TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis............................................................................374 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................374 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................374 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................374 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................374 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................375 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................376 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................376 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................376 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................376 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................377 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................378 TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema .....................................................380 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................380 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................380 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................380 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................381 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................381 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................383 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................384 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................384 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................384 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................385 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................388 TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas .................................................................................390 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................390 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................390 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................390 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................390 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................391 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................392 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................393 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................393 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................393 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................394 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................395 TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo .....................................................................397 LT 13 LT 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................397 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................397 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................397 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................398 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................398 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................400 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................401 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................401 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................401 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................403 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................407 TI05eko9 - Gyvūnų gerovė.............................................................................................................409 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................409 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................409 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................409 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................409 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................409 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................414 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................420 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................420 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................420 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................421 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................435 CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas.................................................................................................439 TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams.......................................439 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................439 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................439 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................439 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................439 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................439 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................440 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................440 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................440 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................442 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................443 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................443 TI03sus01.2 - Susietoji pajamų parama vaisių augintojams ..........................................................444 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................444 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................444 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................444 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................444 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................444 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................445 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................445 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................445 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................452 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................453 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................453 TI03sus01.3 - Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams.............................................454 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................454 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................454 LT 14 LT 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................454 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................454 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................454 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................455 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................455 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................455 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................460 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................461 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................461 TI03sus01.4 - Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams ............................................462 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................462 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................462 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................462 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................462 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................462 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................463 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................463 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................463 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................469 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................470 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................470 TI03sus01.5 - Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams...............................471 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................471 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................471 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................471 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................471 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................471 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................472 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................472 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................472 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................474 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................475 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................475 TI03sus01.6 - Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams ........................................476 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................476 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................476 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................476 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................476 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................476 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................477 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................477 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................477 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................482 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................483 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................483 TI03sus01.7 - Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams ............................................484 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................484 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................484 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................484 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................484 LT 15 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................484 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................485 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................485 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................485 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................488 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................489 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................489 TI03sus02.1 - Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams................................490 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................490 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................490 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................490 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................490 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................490 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................491 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................491 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................493 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................500 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................501 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................502 TI03sus02.2 - Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams ...........................................505 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................505 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................505 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................505 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................505 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................505 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................506 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................506 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................507 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................512 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................513 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................513 TI03sus02.3 - Susietoji pajamų parama avių augintojams .............................................................515 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................515 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................515 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................515 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................515 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................515 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................516 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................516 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................516 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................518 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................520 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................520 TI03sus02.4 - Susietoji pajamų parama ožkų augintojams ............................................................521 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................521 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................521 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................521 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................521 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................521 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................522 LT 16 LT 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos......................................................................................522 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija.....................522 9. PPO reikalavimų laikymasis...................................................................................................526 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................527 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................527 5.2. Sektorinės intervencinės priemonės ................................................................................................528 Vaisiai ir daržovės ..............................................................................................................................528 Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .................................................................................529 Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ..................................................529 INVRE(47(1)(a)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai ............................................530 SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus .....................................................................................................................................530 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................530 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................530 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................530 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................531 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................531 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................534 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................534 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................534 PROMO(47(1)(f)) - - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas ....................................................535 SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas ............................535 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................535 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................535 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................535 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................535 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................536 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................537 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................537 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................537 TRACE(47(1)(h)) - - atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, ypač galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsena ..................................................................538 SP01vid6 - Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena ....................................................................................................................................................538 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................538 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................538 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................538 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................538 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................538 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................540 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................540 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................540 WITHD(47(2)(f)) - - išėmimas iš rinkos laisvam platinimui ar kitoms paskirties vietoms, įskaitant, jei reikia, apdorojimą, kad būtų palengvintas toks išėmimas .........................................................541 SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos ................................................................................541 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................541 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................541 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................541 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................541 LT 17 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................541 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................542 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................542 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................542 Bitininkystės produktai.......................................................................................................................543 ADVIBEES(55(1)(a)) - - bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką ............................................................................543 SP03med1 - Švietimas, mokymas ir techninė parama ...............................................................543 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................543 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................543 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................543 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................543 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................543 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................544 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................544 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................545 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................546 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................546 INVAPI(55(1)(b)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai........547 SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija....................................................................................................................................547 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................547 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................547 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................547 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................547 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................547 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................548 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................549 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................549 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................550 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................550 ACTLAB(55(1)(c)) - - veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas.......552 SP03med6 - Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai ...................................................................552 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................552 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................552 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................552 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................552 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................552 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................553 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................553 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................553 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................554 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................554 COOPAPI(55(1)(e)) - - bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų tyrimų programas;....................................................................555 SP03med4 - Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje ...........................................................555 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................555 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................555 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................555 LT 18 LT 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................555 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................555 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................556 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................556 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................556 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................557 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................557 PROMOBEES(55(1)(f)) - - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę .............................................................................................................................558 SP03med5 - Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena .................................558 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................558 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................558 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................558 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................558 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................558 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................559 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................559 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................560 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................561 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................561 Vynas ..................................................................................................................................................562 INVWINE(58(1)(b)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones ...................................................................................................................562 SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių .......................................................................................562 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...............................................562 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai .......................562 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.........................................562 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)................................................................................................562 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ................................................................................................................................................562 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ..................................................564 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį .................................................564 8. PPO reikalavimų laikymasis...............................................................................................565 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis .............................................................................566 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais..........................................566 5.3. Kaimo plėtros intervencinės priemonės ..........................................................................................567 ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai ....................................................................................................................................567 KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai ..........567 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................567 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................567 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................567 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................568 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................568 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................570 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................571 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................572 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................572 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................573 LT 19 LT 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................573 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................574 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................580 KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga...........................................................................................584 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................584 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................584 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................584 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................584 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................584 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................586 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................586 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................588 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................589 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................589 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................589 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................590 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................590 KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų ..................................592 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................592 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................592 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................592 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................592 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................592 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................593 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................594 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................595 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................595 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................595 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................596 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................597 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................597 KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas ..........599 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................599 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................599 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................599 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................599 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................599 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................601 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................602 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................603 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................604 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................604 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................604 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................605 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................609 ANC(71) - Gamtiniai ar kiti su teritorija susiję apribojimai ..............................................................612 KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis......................................612 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................612 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................612 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................612 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................612 LT 20 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................612 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................616 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................616 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................621 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................621 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................621 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................621 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................623 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................623 ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai.......................625 KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose ................................................................................625 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................625 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................625 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................625 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................625 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................625 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................628 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................629 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................633 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................633 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................633 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................634 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................635 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................635 KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje...................................................638 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................638 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................638 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................638 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................639 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................639 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................641 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................642 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................643 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................643 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................643 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................644 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................645 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................645 INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą ......................................................647 KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas .......................................................................................647 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................647 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................647 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................647 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................647 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................647 Atrankos kriterijų nustatymo principai...................................................................................649 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................649 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................650 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................652 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................652 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................652 LT 21 LT 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................652 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................653 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................653 KP05mju - Jaunuolynų ugdymas....................................................................................................655 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................655 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................655 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................655 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................655 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................655 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................657 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................657 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................657 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................657 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................658 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................658 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................659 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................659 KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu..................................................................................................................661 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................661 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................661 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................661 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................661 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................661 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................663 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................663 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................664 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................664 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................664 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................665 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................666 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................667 KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos.......................................669 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................669 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................669 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................669 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................669 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................669 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................671 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................671 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................671 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................672 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................672 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................672 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................673 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................673 KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius.....................................................675 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................675 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................675 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................675 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................675 LT 22 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................675 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................677 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................678 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................678 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................678 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................679 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................679 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................680 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................680 KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas..............................................................................682 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................682 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................682 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................682 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................682 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................682 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................684 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................684 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................684 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................685 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................685 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................685 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................686 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................687 KP12vld - Investicijos į žemės ūkio valdas....................................................................................689 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................689 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................689 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................689 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................689 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................689 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................692 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................693 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................693 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................694 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................694 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................694 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................696 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................696 KP14prd - Investicijos į bioekonomikos verslus............................................................................698 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................698 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................698 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................698 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................698 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................698 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................700 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................700 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................701 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................701 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................701 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................702 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................703 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................703 LT 23 LT KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtra .............................................................................................705 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................705 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................705 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................705 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................705 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................705 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................707 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................707 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................708 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................708 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................708 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................709 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................710 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................710 KP30pfi - Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) .......................712 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................712 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................712 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................712 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................712 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................712 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................713 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................713 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................714 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................714 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................714 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................715 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................716 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................716 KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas........................................................................718 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................718 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................718 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................718 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................718 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................719 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................722 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................722 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................723 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................723 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................723 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................724 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................725 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................725 KP32svp - Smulkių-vidutinių ūkių plėtra.......................................................................................727 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................727 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................727 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................727 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................727 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................727 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................730 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................730 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................731 LT 24 LT 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................731 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................732 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................732 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................733 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................733 INSTAL(75) - Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas ...................735 KP17jūs - Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas..........................................................................................735 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................735 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................735 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................735 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................735 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................735 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................738 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................738 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................739 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................739 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................739 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................740 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................741 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................741 RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės ............................................................................................743 KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas .............................................................................743 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................743 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................743 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................743 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................743 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................743 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................745 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................745 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................746 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................746 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................747 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................747 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................748 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................749 KP16sav - Savitarpio pagalbos fondai............................................................................................750 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................750 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................750 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................750 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................750 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................750 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................752 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................752 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................753 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................753 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................754 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................754 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................756 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................757 COOP(77) - Bendradarbiavimas ........................................................................................................759 KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės ..........................................................................................759 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................759 LT 25 LT 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................759 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................759 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................760 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................760 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................763 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................763 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................764 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................764 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................764 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................764 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................765 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................766 KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER)......................................................768 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................768 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................768 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................768 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................768 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................768 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................773 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................773 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................774 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................774 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................776 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................776 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................777 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................777 KP21sum - Sumanieji kaimai .........................................................................................................780 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................780 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................780 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................780 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................780 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................780 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................784 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................784 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................785 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................785 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................785 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................785 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................786 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................786 KP22eip - Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje..........................788 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................788 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................788 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................788 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................788 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................788 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................790 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................791 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................792 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................792 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................792 LT 26 LT 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................792 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................793 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................794 KP26Tks - Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos ....................795 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................795 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................795 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................795 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................795 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................795 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................797 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................797 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................797 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................798 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................798 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................798 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................799 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................800 KP27Tgo - Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas ..................802 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................802 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................802 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................802 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................802 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................802 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................803 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................803 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................804 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................804 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................804 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................804 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................805 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................805 KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida.................................................................807 KP23ppi - Parodomieji projektai ir informavimo veikla................................................................807 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................807 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................807 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................807 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................807 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................807 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................809 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................809 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................810 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................810 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................810 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................810 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................811 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................811 KP24mįį - Mokymai ir įgūdžių įgijimas.........................................................................................813 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................813 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................813 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................813 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................813 LT 27 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................813 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................816 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................816 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................816 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................817 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................817 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................817 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................818 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................818 KP25kon - Konsultavimo paslaugos ..............................................................................................820 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo ...................................................820 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai ...........................820 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė.............................................820 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai)....................................................................................................820 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos ....................................................................................................................................................820 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas...............................................................................823 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma ......................................................823 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą ......................................................................824 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį ...................................825 10. PPO reikalavimų laikymasis.................................................................................................825 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) .............................................825 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis ...............................................................................826 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu ................................................826 6. Finansinis planas.....................................................................................................................................829 6.1. Apžvalginė lentelė ...........................................................................................................................829 6.2. Išsami finansinė informacija ir paskirstymas pagal intervencines priemones bei produkto planavimas ..............................................................................................................................................832 6.2.1. Tiesioginės išmokos .................................................................................................................832 6.2.2. Sektoriai....................................................................................................................................842 6.2.3. Kaimo plėtra .............................................................................................................................845 7. Valdymo ir koordinavimo sistema .........................................................................................................875 7.1 Valdymo ir koordinavimo įstaigų ir kontrolės įstaigų nustatymas...................................................875 7.2 Stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūros aprašymas......................................................................879 7.3 Informacija apie kontrolės sistemą ir nuobaudas .............................................................................881 7.3.1. IAKS – integruota administravimo ir kontrolės sistema ..........................................................881 7.3.1.1. Visi Reglamente [Horizontaliajame reglamente] aprašyti IAKS elementai nustatyti ir naudojami nuo 2023 m. sausio 1 d. ................................................................................................881 7.3.1.1.1. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) ........................................882 7.3.1.1.2. Geoerdvinės ir su gyvuliais susijusios taikomosios programos (GSA) sistema.............882 7.3.1.1.3. Ar taikote automatinę prašymų sistemą (kaip tai suprantama Horizontaliojo reglamento 65 straipsnio 4 dalies f punkte)? .....................................................................................................882 7.3.1.1.4. Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema (ŽŪPSS) ...............................................................882 7.3.1.1.6. Teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema, kai taikytina.................................882 7.3.1.1.7. Gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, kaip apibrėžta 65 straipsnio 4 dalies c punkte [Horizontaliojo reglamento 66 straipsnio 1 dalies g punkte]..............................................882 7.3.2. be IAKS ....................................................................................................................................882 7.3.2.1. Trumpas ne IAKS intervencinių priemonių nuobaudų sistemos, atitinkančios veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo principus, aprašymas.........................................882 7.3.2.2. Trumpas kontrolės sistemos, kai IAKS netaikoma, aprašymas (kontrolės metodai, kryžminis tikrinimas, investicijų tvarumas, susiję ex post patikrinimai ir t. t.)..............................884 7.3.2.3. Viešųjų pirkimų taisyklės? ................................................................................................887 7.4 Sąlygų nustatymas ............................................................................................................................888 7.4.1. Sąlygų vykdymo kontrolės sistema ..........................................................................................888 LT 28 LT 7.4.1.1. Sąlygų vykdymo valdymo sistemos aprašymas ................................................................888 7.4.1.2. Patikrinimų rūšys ...............................................................................................................889 7.4.2. Su sąlygų vykdymu susijusių nuobaudų sistema......................................................................891 7.4.2.1. Su Sąlygų vykdymu susijusių nuobaudų sistemos aprašymas ..........................................891 7.4.2.2. Sąvokos „pasikartojimas“ apibrėžtis ir taikymas (apskaičiavimas ir apimamas laikotarpis): ........................................................................................................................................................891 7.4.2.3. Sąvokos „sąmoningumas“ apibrėžtis ir taikymas..............................................................892 7.4.3. Nurodoma, kaip supaprastinta kontrolės sistema taikoma smulkiesiems ūkininkams .............892 7.4.4. Kompetentingos kontrolės institucijos, atsakingos už sąlygų vykdymo praktikos, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų patikrinimus .....................................................................................893 7.5. Socialinis sąlygiškumas ...................................................................................................................895 7.5.1. Socialinio sąlygiškumo valdymo sistemos aprašymas .............................................................895 7.5.2. Su socialiniu sąlygiškumu susijusių nuobaudų sistemos aprašymas........................................895 8. Modernizavimas. ŽŪŽIS ir skaitmeninė pertvarka ................................................................................896 8.1. ŽŪŽIS ..............................................................................................................................................896 8.1. Bendra numatoma patobulintos ŽŪŽIS organizacinė struktūra ..................................................896 8.2. Aprašymas, kaip konsultavimo paslaugų teikėjai, tyrėjai ir BŽŪP tinklai bendradarbiaus pagal ŽŪŽIS (114 straipsnio a punkto ii papunktis) ....................................................................................898 8.3. Visų ūkio konsultantų darbo organizavimo pagal 15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus aprašymas......................................................................................................................901 8.4. Aprašymas, kaip teikiama 114 straipsnio a punkto ii papunktyje nurodyta parama inovacijoms ............................................................................................................................................................902 8.5. Skaitmeninės pertvarkos strategija (114 straipsnio b punktas) ...................................................904 Priedai.........................................................................................................................................................914 Direktyvoje 2001/42/EB nurodytas I priedas „Išankstinis vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)“................................................................................................................................914 1. Išankstinio vertinimo proceso ir rezultatų suvestinė ......................................................................914 2. Išankstinio vertinimo ir SPAV rekomendacijos ir kaip į jas atsižvelgta ........................................927 3. Išankstinio vertinimo ataskaita .......................................................................................................930 4. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ..........................................................................931 II priedas „SSGG analizė“ ......................................................................................................................931 III priedas „Konsultacijos su partneriais“...............................................................................................931 IV priedas „Specialioji išmoka už medvilnę“ (kai aktualu) ...................................................................931 V priedas „Papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“.................................932 VI priedas „Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba“ (kai aktualu) ..............................................935 a) metinis konkrečiam sektoriui skirtas finansinis paketas kiekvienam sektoriui, kuriam skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama......................................................................................935 b) kai aktualu, didžiausia paramos norma vienetui kiekvienais laikotarpio metais ...........................935 c) kai aktualu, informacija apie ataskaitinį laikotarpį, iš dalies pakeistą pagal 147 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.....................................................................................................................................935 d) trumpas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos papildomumo su intervencinėmis priemonėmis pagal BŽŪP strateginius planus aprašymas..................................................................935 Kitas priedas. Suderinamumas su Sąjungos 2030 m. tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą ....................935 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti maisto medžiagų praradimą, kartu užtikrinant, kad nepablogėtų dirvožemio derlingumas.......................................................................935 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo, kad iki 2030 m. 10 % žemės ūkio paskirties žemės turėtų didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų. ........................................................................................935 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo, kad iki 2030 m. 25 % žemės ūkio paskirties žemės sudarytų ekologinio ūkininkavimo plotai..........................................................................................................935 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, įskaitant pavojingesnių pesticidų naudojimą....................................935 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą ........................................................................................936 Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2025 m. užtikrinti greitą plačiajuostį internetą kaimo vietovėse, kad būtų pasiektas šimtaprocentinės prieigos tikslas ........................................................936 LT 29 LT DOKUMENTAI .........................................................................................................................................937 LT 30 LT 1 strateginis pareiškimas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (Strateginis planas) sieks tvarios Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtros, didinant sektoriaus pridėtinę vertę ir konkurencingumą, remiant perspektyvių ūkių (ypač smulkių ir vidutinių) pajamas, inovacijas, kartų kaitą, kuriant gyvybingą ūkininkavimui ir verslui patrauklų kaimą ir prisidedant prie aplinkos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Formuodama Strateginio plano prioritetus, siekiamus pokyčius ir intervencines priemones, vadovaujančioji institucija vadovavosi Lietuvos nacionaliniais ilgalaikiais tikslais, LR Vyriausybės programos prioritetais, privalomais ES įpareigojimais ir BŽŪP tikslais, sektoriaus situacijos analize, atsižvelgė į socialinių partnerių poreikių reitingavimo rezultatus, EK rekomendacijas Lietuvai ir Europos žaliojo kurso tikslus. Lietuvos Strateginio plano finansavimo struktūra Iš viso penkerių metų laikotarpiu 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai yra numatyta 3 998,1 mln. Eur ES paramos ir 283,3 mln. Eur nacionalinio biudžeto lėšų. Strateginis planas apima abu BŽŪP ramsčius: I ramstį, apimantį tiesioginę paramą, klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas ekologines sistemas, sektorines programas, kuriam skiriama 3 020,6 mln. Eur ES lėšų ir apie 2,7 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų ir II ramstį, skirtą investicinėms, bendradarbiavimo, aplinkos apsaugos, klimato tikslų siekiančioms ir kitoms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, kuriam skiriama 977,5 mln. Eur ES lėšų ir 280,6 mln. Eur nacionalinio finansavimo lėšų. Strateginio plano biudžetas 2023–2027 m. iš viso sudaro 4 281,4 mln. Eur (įskaitant nacionalinį finansavimą). Planuojamas biudžetas užtikrina bendrųjų ir konkrečiųjų BŽŪP tikslų pasiekimą ir kartu išlaikomi ES reglamentuose nustatyti privalomieji įsipareigojimai. Lietuvos Strateginio plano prioritetai, pagrindiniai siekiami pokyčiai ir pasirinktos intervencijos Strateginio plano intervencinės priemonės ir geros agrarinės būklės (GAAB) standartai parengti vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija, bendraisiais ES teisės principais ir nustatomi remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais ir yra suderinami su tinkamu vidaus rinkos veikimu ir neiškraipo konkurencijos. I prioritetas. Apsirūpinimas tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija, sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimas Siekiant paremti ūkininkavimo veiklos tęstinumą, atitiktį baziniams GAAB ir valdymo reikalavimams bei padėti ūkininkams tęsti vartotojų aprūpinimą tvariais metodais užauginta žemės ūkio produkcija apie 40 proc. tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų bus skirta bazinėms išmokoms. Planuojant kitas tiesiogines išmokas bei kaimo plėtros intervencines priemones dėmesys telkiamas į gamybą – siekiama apsirūpinti vietoje užaugintais produktais, perdirbti daugiau vietoje pagamintos produkcijos, kuriant didesnę pridėtinę vertę, skatinti trumpąsias tiekimo grandines. Susietoji parama labiausiai auga ekonomiškai jautriems sektoriams, kurie fiziškai mažėja. Todėl, palyginti su ankstesniu finansiniu laikotarpiu, labiausiai parama augs pieninių veislių karvių, lauko daržovių, vaisių ir uogų sektoriams. Investicijas į žemės ūkio gamybą planuojama segmentuoti pagal ekonominį ūkio dydį, planuojamų investicijų mastą ir ambiciją bei tvarumo aspektą – tam yra sukurtos atskiros intervencinės priemonės. Siekiant užtikrinti geresnį finansinių išteklių prieinamumą investicijų į bioekonomikos verslus, investicijų į žemės ūkio valdas, tvarių investicijų į žemės ūkio valdas bei jaunųjų ūkininkų įsikūrimo intervencinėmis priemonėmis teikiamas subsidijas papildo finansinės priemonės: lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Ir toliau bus remiamos rizikos valdymo priemonės. Be to, tikimasi plėsti naujas rizikos valdymo formas, remiant žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimąsi bei veiklą. II prioritetas. Prisitaikymas prie klimato kaitos ir gamtinių išteklių saugojimas Atsižvelgiant į ambicingus BŽŪP aplinkosaugos užmojus, Lietuvos Strateginiame plane ypač daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugos ir klimato srities veiksmų rėmimui ir su aplinka bei klimatu susijusių ES tikslų siekimui: LT 31 LT  Valdymo reikalavimai ir GAAB standartai. Strateginiame plane yra numatyta paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų ir GAAB standartų, nustatančių reikalavimus, susijusius su klimatu ir aplinka, visuomenės sveikata ir augalų sveikata bei gyvūnų gerove. Iš viso numatyta 11 valdymo reikalavimų, susijusių su vandens išteklių apsauga, biologinės įvairovės apsauga, maisto sauga, augalų apsaugos produktų naudojimu, gyvūnų gerove. GAAB standartai nustato minimalius reikalavimus, užtikrinančius, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosaugos būklė. Iš viso numatyti 9 GAAB standartai, numatantys veiksmus, užtikrinančius vandens išteklių, biologinės įvairovės bei dirvožemio apsaugą. Paramos sąlygų sistema užtikrina, kad vykdoma žemės ūkio veikla atitiktų esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir sumažintų jos daromą neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.  Ekologinės sistemos (I ramstis). Siekiant konkrečių su aplinka, klimatu ir gyvūnų gerove susijusių BŽŪP tikslų, šalia paramos sąlygų sistemos, ypatingas vaidmuo tenka ekologinėms sistemoms, kurios leidžia pasiekti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį. Ekologinėms sistemoms 2023–2027 m. Lietuva planuoja skirti ne mažiau 25 proc. I ramsčio lėšų. Pagal ekologines sistemas išmokos yra skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus bei kitus nacionalinėje ir ES teisėje nustatytus privalomus reikalavimus. Lietuvoje numatyta 10 ekologinių sistemų, kuriomis bus siekiama tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę. Šios ekologinės sistemos skirtos visiems žemės ūkio naudmenų tipams (ariamoji žemė, daugiamečiai sodiniai ir daugiametės pievos bei šlapynės), kad jas galėtų rinktis kiekvienas ūkininkas ir tokiu būdu prisidėtų prie aplinkosaugos ir klimato tikslų siekimo.  Agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencijos (II ramstis). Didelis dėmesys skiriamas ekologiniam ūkininkavimui – iki laikotarpio pabaigos planuojama ekologinio ūkininkavimo plotus padidinti bent 50 proc. Kitos intervencinės priemonės – vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, negamybinės investicijos (susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu, apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos), Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir paukščių genofondo išsaugojimas, miškų atkūrimas ir plėtra, Natura 2000 teritorių apsauga, laukinių paukščių apsauga – reikšmingai papildys ekologinių sistemų teikiamą aplinkosaugos naudą. III prioritetas. Gyvybingo ir ūkininkavimui, verslui patrauklaus kaimo kūrimas Siekiant kaimo vietovių gyvybingumo, ypatingas dėmesys tenka kartų kaitą užtikrinantiems jauniesiems ūkininkams, smulkių ir vidutinių ūkių palaikymui ir plėtrai bei vietos bendruomenių iniciatyvoms. Beveik dvigubai daugiau lėšų nei 2014–2020 m. planuojama skirti jauniesiems ūkininkams, teikiant papildomą pajamų paramą tiesioginėmis išmokomis bei paramą įsikūrimui. Smulkiems ir vidutiniams ūkiams perskirstoma penktadalis tiesioginių išmokų, teikiama investicinė parama, kuria skatinama šių ūkių plėtra. Tęsiama LEADER programa, sudaranti galimybes vietos lygiu spręsti aktualias užimtumo, socialinės atskirties ir kt. problemas. Pasitelkiant gerąją LEADER patirtį ir principus, pradedama įgyvendinti sumaniųjų kaimų intervencinė priemonė. Horizontalusis prioritetas. Keitimasis žiniomis ir dėmesys inovacijoms BŽŪP tikslams pasiekti būtinas efektyvus žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) funkcionavimas, todėl planuojama iš esmės peržiūrėti ŽŪŽIS organizacinę koncepciją, mažinti ŽŪŽIS fragmentaciją, padidinti žinių srautus tarp sistemos dalyvių ir sustiprinti ryšius tarp mokslinių tyrimų ir praktikos. Numatoma remti Europos inovacijų partnerystę, ūkininkų mokymus, konsultavimo paslaugas, demonstracines veiklas, atliepiant žemės ūkio ir kaimo plėtros raidos poreikius, reikalingus prisitaikyti prie kintančios aplinkos, šiuolaikinių iššūkių ir galimybių. LT 32 LT Europos Komisijos rekomendacijų įgyvendinimas Lietuvai buvo pateikta 14 rekomendacijų, kaip spręsti nustatytas problemas pagal konkrečius BŽŪP tikslus ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ užmojus. Strateginiame plane atsižvelgta į EK rekomendacijas, o planuojamos intervencinės priemonės padės spręsti nustatytas problemas. Taip iš esmės bus prisidedama prie visų EK teiktų rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimo. Lietuva planuoja naudotis ir kitais fondais bei tarptautinių programų galimybėmis, siekiant efektyviau ir didesne apimtimi įgyvendinti pokyčius konkrečiose srityse. LT 33 LT LT 34 LT 2. Poreikių ir intervencinių priemonių strategijos įvertinimas, įskaitant siektinų reikšmių planą ir konteksto rodiklius 2.1 Poreikių įvertinimas ir intervencijos strategija Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą SO1 SO2 SO3 SO4 SO5 SO6 SO7 SO8 SO9 XCO a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip X a.2 Didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas Aukštas Taip X a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip X a.4 Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Aukštas Taip X X a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip X X X a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip X a.7 Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių Vidutinis Taip X b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip X b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip X b.3 Atnaujinti esamas melioracijos sistemas Aukštas Taip X b.4 Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose Vidutinis Taip X X b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip X X c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip X c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip X c.3 Skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Žemas Iš dalies tinkami X LT 35 LT Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą SO1 SO2 SO3 SO4 SO5 SO6 SO7 SO8 SO9 XCO c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip X d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip X d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip X d.3 Mažinti ŠESD emisijas nusausintuose šlapynėse ir durpynuose Žemas Taip X d.4 Didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas Žemas Iš dalies tinkami X d.5 Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai Žemas Iš dalies tinkami X e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip X e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip X e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip X f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip X f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip X f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip X g.1 Pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse Aukštas Taip X g.2 Gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas Aukštas Taip X g.3 Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą Vidutinis Iš dalies tinkami X LT 36 LT Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą SO1 SO2 SO3 SO4 SO5 SO6 SO7 SO8 SO9 XCO g.4 Didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių Aukštas Iš dalies tinkami X h.1 Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas Aukštas Taip X h.2 Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį Aukštas Taip X h.4 Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą Vidutinis Iš dalies tinkami X h.5 Skatinti bioekonomikos verslus Žemas Taip X h.7 Skatinti miškuose tvarią ūkinę veiklą Žemas Ne X i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami X i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip X i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus Žemas Taip X i.4 Gerinti institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, aprūpinimą įranga Žemas Ne X i.5 Stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką Vidutinis Taip X X k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip X k.2 Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams Neprioritetizuojama Taip X k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip X k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip X a.1 - Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą LT 37 LT Lietuvoje vidutinės žemės ūkio pajamos yra žymiai mažesnės nei vidutinės kituose šalies ekonomikos sektoriuose: 2012–2019 m. vidutinės ūkio grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos SD, atėmus gautinas palūkanas už turtą ir sumokėtą rentą už žemę, vidutiniškai sudarė 46,2 proc. nuo darbo užmokesčio pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose. Be to, šios pajamos dėl gamybos nestabilumo, keičiantis klimatui, ir kainų nepastovumo pasižymi dideliais svyravimais. Tinkamo pajamų lygio ir bent dalinio jų stabilumo užtikrinimas didintų ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą ilguoju laikotarpiu bei žemės ūkio veiklos patrauklumą pajamų atžvilgiu. Tai atitinkamai prisidėtų prie apsirūpinimo maistu Lietuvoje ir ES užtikrinimo, skatintų tolesnį žemės ūkio gamybos išteklių palaikymą nuolat juo prižiūrint, taip pat prisidėtų prie viešųjų gėrybių, tokių kaip aplinkosauga ir kraštovaizdžio priežiūra, kūrimo ir prie kaimo regionų gyvybingumo išlaikymo. a.2 - Didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas Lietuvoje ūkių pajamos pagal ūkio dydį (ekonominį, fizinį) labai skiriasi. Mažų ūkių, kurių valdomas žemės plotas iki 50 ha, pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, nesiekia ne tik vidutinio šalies, tačiau ir sektoriaus darbo užmokesčio (neto) lygio, todėl šiems ūkiams, sudarantiems didžiausią visų šalies ūkių dalį, skiriama pajamų palaikymo parama būtų labai svarbi. Maži ir vidutiniai ūkiai pasižymi mažu produktyvumu, efektyvumu ir pelningumu, tiek lyginant su dideliais ūkiais, tiek absoliučiais dydžiais. Be tiesioginės paramos didelė dalis šių mažų ir vidutinių ūkių būtų negyvybingi, ko pasėkoje jie turėtų masiškai trauktis iš rinkos. Tai savo ruožtu pakenktų kaimo ekonomikai ir visam žemės ūkio ir maisto sektoriaus gyvybingumui bei galėtų paskatinti žemės ūkio paskirties žemės apleidimą. Tuo tarpu tikslingesnis paramos skyrimas mažiems ūkiams padėtų išsaugoti daugiau darbo vietų ūkiuose ir palaikyti ūkininkavimo veiklą visoje šalies teritorijoje, taip stiprinant socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą. Svarbus ir psichologinis aspektas – kad parama bus teisingiau paskirstyta tarp mažų- vidutinių bei didelių ūkių. a.3 - Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Lietuvoje stebimos pienininkystės bei kitų žemės ūkio (sub)sektorių traukimosi tendencijos. Šias tendencijas būtina stabdyti, ypač sektoriuose, kurie yra svarbūs dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių priežasčių. Tinkamo pajamų lygio užtikrinimas ir jų stabilumas ūkiuose, kurie susiduria su ekonominiais sunkumais, o jų pajamos yra mažesnės nei kitų ūkininkavimo krypčių, padidintų žemės ūkio veiklos patrauklumą pajamų atžvilgiu. Tai savo ruožtu padėtų (pri)stabdyti sektorių traukimosi tendencijas, užsitikrinant aprūpinimo maistu saugumą. Tokiu būdu būtų išlaikytas kaimo vietovių gyvybingumas ir patrauklumas, išsaugotas kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. Tinkamo pajamų lygio užtikrinimas remtinuose žemės ūkio sektoriuose tampa ypač aktualiu karo Ukrainoje sutrikdytų maisto tiekimo grandinių kontekste, kadangi padėtų išlaikyti esamą gamybos lygį. a.4 - Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių struktūroje vyrauja maži ūkiai: 2019 m. vidutinis naujai įsikūrusių jaunųjų valdų valdytojų deklaruotas plotas siekė tik 9 ha. Šie ūkiai sukuria mažai pajamų ir gali egzistuoti tik kaip dalinio užimtumo ūkiai. Be paramos jie neturi pakankamai prielaidų tvariai ūkių veiklai ilgalaikėje perspektyvoje, todėl, siekiant sudaryti palankias sąlygas sklandžiai kartų kaitai žemės ūkyje ir ūkininkavimo tradicijų tęstinumui, svarbu didinti jaunųjų ūkininkų ūkių pajamas ir ekonominį pajėgumą. a.5 - Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais LT 38 LT Daugelis Lietuvos ūkių, siekdami diegti naujoves, susiduria su sunkumais, kylančiais dėl nepakankamų finansinių išteklių ir galimybių gauti išorinį finansavimą investicijoms bei apyvartinėms lėšoms.Kaip rodo FI-compass tyrimas (Šaltinis: Financial need in agriculture and agri-food sector in Lithuania, 2020), lyginant su situacija kitose ES šalyse, Lietuvoje yra juntamas didesnis išorinio finansavimo žemės ūkio sektoriuje poreikis: Lietuvoje išorinio finansavimo kreipiasi 45 proc. visų ūkininkų, o ES vidurkis – 30 proc. Lietuvoje yra matomas aukštas žemės ūkio veikla užsiimančių subjektų kreditavimo prašymų atmetimo rodiklis – 2021 m. kredito įstaigos nepatenkino 25 proc. paskolų prašymų. Kredito įstaigos žemės ūkio sektorių vertina kaip aukštesnės rizikos dėl veiklos sezoniškumo, kainų svyravimų, nepalankių klimatinių reiškinių rizikos. Su dar didesniais finansavimo rinkos trūkumais dėl užstato, kredito istorijos ir verslo istorijos trūkumo susiduria jaunieji ūkininkai. 2021 m. vidutinė nepatvirtintų jaunųjų ūkininkų paraiškų paskoloms dalis sudarė 37 proc. Finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas buvo išskirta kaip viena iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimo silpnybių. SSGG analizėje išteklių žemės įsigijimui trūkumas bei kapitalo verslo pradžiai stygius buvo nurodytos kaip pagrindinės silpnybės, siekiant SO2 ir SO7 tikslų. Poreikį plėsti finansinių priemonių taikymą, skatinant žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą bei sklandžią kartų kaitą kaime, patvirtino minėto FI-compass tyrimo (2020) ir Finansinių priemonių ex-ante vertinimo (Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano finansinių priemonių išankstinis vertinimas, 2022) išvados. Žemės ūkio sektoriaus subjektų priėjimas prie išorinio finansavimo šaltinių gali būti pagerintas kuriant finansavimo rinkos trūkumams mažinti skirtas finansines priemones. a.6 - Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, naujų gyvulių ligų protrūkių bei globalių rinkų svyravimų Lietuvos ūkiams periodiškai kyla visam žemės ūkio sektoriui būdingos didelio masto rizikos (kai kuriais metais gana didelė dalis ūkių patiria didesnį nei 30 proc. grynosios pridėtinės vertės sumažėjimą, palyginti su 3-jų praėjusių metų vidurkiu), kurių valdymui nepakanka įprastų, atskirų ūkių iniciatyva taikomų rizikos mažinimo priemonių. Siekiant valdyti pajamų praradimo rizikas, būtina skatinti šiuo metu ūkininkams prieinamas, tačiau vis dar nepakankamai populiarias rizikos valdymo priemones – pasėlių ir gyvulių draudimą ūkiams, taip pat diegti naujas rizikos valdymo priemones, veikiančias savitarpio pagalbos principais ir padedančias kompleksiškai spręsti sektoriaus pajamų praradimo problemas. Lygiagrečiai minėtoms priemonėms, investuojant į žemės ūkio valdas, būtina stiprinti ūkių atsparumą, taikant prevencines priemones pavojingų ligų paplitimo rizikai valdyti bei panaudojant skaitmenines technologijas rizikų pasireiškimui ūkiuose prognozuoti. a.7 - Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių Daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių savo veiklą vykdo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šių ūkių sukuriama grynoji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, yra mažesnė nei ūkių, vykdančių veiklą palankiose ūkininkauti vietovėse, todėl išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, prisidėtų prie ūkių, vykdančių veiklą šiose vietovėse, pajamų užtikrinimo, kas savo ruožtu didins ūkininkavimo šiose teritorijose patrauklumą bei pristabdys traukimosi iš žemės ūkio veiklos tendencijas. Šiose vietovėse labai sudėtinga demografinė situacija – mažiausias kaimo gyventojų tankumas, neigiamas kaimo gyventojų natūralus prieaugis, daug pensinio amžiaus gyventojų, todėl ūkininkaujančių asmenų išlaikymas šiose teritorijose bei jų kaitos užtikrinimas itin svarbus ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu. b.1 - Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą LT 39 LT Lietuvos žemės ūkio bendrasis gamybos veiksnių produktyvumas, įstojus į ES 2004 m., sparčiai didėja dėl žemės ūkio restruktūrizavimo: nuolat mažėjant darbuotojų skaičiui žemės ūkyje, didėja kapitalo investicijų apimtys ir gerėja valdymo įgūdžiai. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamybos potencialas viršija vidaus paklausą, todėl perteklinė produkcija yra eksportuojama. Nors lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas 2012–2018 m. laikotarpiu padidėjo 27,9 proc., eksporto struktūroje palyginti didelę dalį sudaro žaliavos – javai, pienas ir pieno produktai yra pagrindinės eksporto prekės. Pagrindinė to priežastis – dauguma šalies ūkių užsiima tradicine žemės ūkio gamyba ir žaliavų pardavimu, o inovatyvių didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba nėra pakankamai išplėtota. SSGG analizėje nustatyta, kad plečiantis eksporto galimybėms ir mažėjant gyvulių skaičiui, kai kurios gaminamos žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys tampa nepakankamos, dėl ko didėja užsienio šalyse mažomis sąnaudomis pagamintos žemės ūkio ir maisto produkcijos – žalio pieno, mėsos importo apimtys. Siekiant didinti ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę, būtina paskatinti juos pereiti prie naujų verslo modelių – ūkiuose užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Tokių verslo modelių plėtra ne tik užtikrintų geresnį naujų ir pažangių produktų patekimą į rinkas, bet ir sudarytų galimybes padidinti ūkių pelningumą, pagerinti gamybos ir perdirbimo technologijas ūkiuose. Aukštesnės pridėtinės vertės produktų didėjanti gamybos plėtra turi būti suderinta su geresnių jų prieinamumu vartotojams, trumpinant esamas tiekimo grandines ir kuriant naujas. b.2 - Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Ankstesniais programavimo laikotarpiais Lietuvos ūkininkai pasinaudojo parama savo ūkiams modernizuoti. Nepaisant aktyvaus investavimo, didėjančio darbo ir žemės produktyvumo, didelės dalies ūkių, ypač smulkių ir vidutinių, modernizacijos lygis išliko žemas. Be to, technologijos nuolat keičiasi, todėl, siekiant padidinti ūkių efektyvumą, naujovių diegimas turi būti nenutrūkstamas procesas. Skaičiuojama, kad finansavimo trūkumas yra 962 mln. Eur – 2,2 mlrd. Eur (Šaltinis: Financial need in agriculture and agri-food sector in Lithuania, 2020). Ypač aktualu tęsti paramą gyvulininkystės sektoriui, kurio patrauklumas yra smarkiai sumažėjęs, lyginant su 2005 m. lygiu, nepaisant to, kad jis geriausiai atitinka šalies gamtinius pranašumus. Diegiant inovacijas ir pažangias technologijas, didelis dėmesys turi būti skiriamas jų galimam poveikiui aplinkai ir tvarumui. SSGG analizė parodė, kad augant gamybos išteklių kainoms, trūkstant darbo jėgos kaimo vietovėse, ypatingai aktualiu tampa naujų technologijų, įskaitant skaitmeninimą, taikymas siekiant žemės ūkio išteklių naudojimo efektyvumo. Lietuvoje yra didelis žemės ūkio skaitmeninimo potencialas dėl pakankamos profesionalių technologijų kūrėjų ir tiekėjų pasiūlos. Taikant pažangias technologijas, diegiant naujoves, įskaitant skaitmeninimą ūkiuose, būtų sudarytos galimybės padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, mažinant ūkininkavimo poveikį aplinkai ir klimatui, didinant ūkių atsparumą, gerinant dirvožemio būklę, mažinant ūkių žemės ūkio gamybos išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad platesniam pažangių technologijų ir skaitmeninimo taikymui pasiekti būtina, plėtojant ŽŪŽIS, lygiagrečiai kelti ūkininkų kvalifikaciją ir pritraukti naujus specialistus, taip pat skleisti žinias apie pažangių technologijų, įskaitant skaitmeninimą, teikiamas naudas. b.3 - Atnaujinti esamas melioracijos sistemas Lietuvoje drenažo sistemos yra viena iš svarbiausių infrastruktūros priemonių, kadangi Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. VĮ Valstybės žemės ūkio fondo duomenimis, drenažo sistemų nusidėvėjimas Lietuvoje 2021 m. siekė 71 proc. Skiriant nepakankamą finansavimą, lėšos naudojamos statinių remontui ir priežiūrai, o ne rekonstravimui, melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas kasmet didėja ir jas būtina atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje dėl klimato kaitos dirvožemio drėgmės svyravimai tapo labai dideli, tikslinga atnaujinti (rekonstruoti) esamas melioracijos sistemas, o jau rekonstruotose – įvertinti galimybes įdiegti reguliuojamąjį drenažą, kuriuo būtų galima kontroliuoti vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo. Gerai veikiančios drenažo sistemos padėtų mažinti maisto medžiagų išsiplovimą į paviršinius ar gruntinius vandenis ir tokiu būdu leistų ūkininkams sumažinti nuostolius dėl nepalankių žemės ūkio veiklai hidrometeorologinių reiškinių, sudarytų galimybes gauti didesnį derlių ir mažinti naudojamų trąšų kiekius. b.4 - Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose LT 40 LT SSGG analizėje nustatyta, kad augant ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų paklausai, nepakankamai plėtojama inovatyvių didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba. Didelės pridėtinės vertės produkcijai priskiriama produkcija, pagaminta vadovaujantis žiedinės ekonomikos principais. Lietuvos žemės ūkis stipriai atsilieka žiedinės ekonomikos įgyvendinimo srityje, todėl būtina paskatinti ūkininkus naudoti mažesnių atliekų ir beatliekės gamybos technologijas, žemės ūkio atliekas panaudoti ir perdirbti į naujus produktus. Šių veiklų plėtojimas sudarytų galimybes veiksmingai naudoti turimus išteklius ir efektyviai panaudoti atliekas kaip antrines žaliavas ar energiją, taip užtikrinant žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimą šalies žemės ūkio sektoriuje. Prie didesnės pridėtinės vertės produktų gamybos gali prisidėti tiek ūkininkai, miškininkai, vystydami gaminius iš savo valdose išaugintos produkcijos, tiek bioekonomikos sektoriaus įmonės. b.5 - Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Mokslo išradimai ir inovacijos kuria galimybes žemės ūkio produkciją panaudoti įvairių novatoriškų produktų gamybai. Biotechnologijų dėka galima padidinti žemės ūkyje kuriamą vertę ir efektyvumą, tiek žemės ūkio gamybos atliekas perdirbant į rinkai skirtus produktus, tiek iš žemės ūkio žaliavos kuriant maistui alternatyvius produktus, tokiu būdu sukuriant papildomą paklausą žemės ūkio produkcijai. Nors šalies žemės ūkis turi didelį bioekonomikos potencialą, jis vis dar yra nepakankamai išnaudojamas. Lietuvos žemės ūkyje susidarantys likučiai (apie 8 mln. t per metus) nėra panaudojami arba panaudojami taip, kad sukuria nedidelę vertę, nors galėtų būti verčiami į biopramonės žaliavas ir panaudoti, gaminant bioetanolį, biodujas, maisto priedus, biologinės kilmės trąšas, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas. Pripažįstant, kad bioekonomika yra viena iš prioritetų žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas skatinti biomasės panaudojimą novatoriškų (naujoviškų) produktų gamybai. Inovatyvių produktų gamybos rėmimas paskatintų šiems produktams naudojamos žaliavos (pvz., pluoštinių augalų) paklausą, prisidėtų prie pasėlių įvairinimo ir sumažintų ūkių ekonominę riziką. Naujovių diegimas taip pat galėtų sumažinti atliekų mastą – perdirbant žemės ūkio gamybos atliekas į naujus produktus, būtų užtikrintas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. c.1 - Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Bendradarbiavimo mastas tarp Lietuvos ūkininkų yra mažas. Tiek šalyje veikiančių žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tiek jų veikloje dalyvaujančių narių skaičius yra palyginti nedidelis. Lietuvoje veikiantys kooperatyvai (200) jungia apie 12 proc. visų šalies ūkininkų. Be to, didžiosios daugumos kooperatyvų veikla apima tik žemės ūkio produktų gamybą ir pardavimą, o ne šių produktų perdirbimą, rinkodarą ir realizavimą. Lietuvos ūkiams, kurių didžioji dauguma yra smulkūs ir vidutiniai, kooperacija ir kitos bendradarbiavimo formos (trumpų tiekimo grandinių, gamintojų organizacijų kūrimasis) padėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir vykdyti savo veiklą efektyviai. Kooperacijos ir kitų bendradarbiavimo formų stiprinimas sudarytų galimybes ūkininkams išplėtoti veiklas, kurias dėl įvairių priežasčių (didėjančių reikalavimų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktų sanitarijos, aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu ir kt.) pavieniui įgyvendinti trūksta finansinių lėšų, patirties, žinių ir įgūdžių. c.2 - Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse LT 41 LT Lietuvos žemės ūkyje vyrauja didelis skaičius smulkių ūkių. Maisto tiekimo grandinėje ūkininkų yra žymiai daugiau nei maisto perdirbėjų ir mažmenininkų, o maisto perdirbimo pramonei ir mažmeninės maisto produktų prekybos sektoriui yra būdinga didelė koncentracija. Didėjant koncentracijai Lietuvos maisto perdirbimo ir mažmeninės maisto produktų prekybos sektoriuose, šių sektorių atstovų derybinė galia stiprėjo, o žemės ūkio produkcijos gamintojų – silpnėjo. Derybose žemės ūkio produkcijos gamintojai tapo silpniausia grandimi. Pastaraisiais metais Lietuvos maisto tiekimo grandinėje žemės ūkio produkcijos gamintojams tenkanti pridėtinės vertės dalis mažėjo, palyginti 2012 m. sudarė 54 proc., o 2019 m. – 36,4 proc. Nuolat kintant žemės ūkio produkcijos supirkimo kainoms, dalis ūkių, ypač tų, kurių valdytojai yra jauni ir turintys aukštesnį profesinį išsilavinimą, siekdami išlikti gyvybingi ir rasti savo vietą rinkoje, ėmėsi savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimo ir pradėjo plėtoti tiesioginius pardavimus. Nepaisant šių iniciatyvų daugėjimo, tokių ūkių dalis išliko maža. Atsižvelgiant į naujas galimybes, kurias teikia besikeičiantys vartotojų poreikiai, susiję su šviežių ir natūralių žemės ūkio ir maisto produktų, užaugintų vietinių ūkininkų, paklausos augimu, būtina sustiprinti ūkininkų derybinę galią paskatinant ūkininkus perdirbti savo ūkiuose užaugintą produkciją ir labiau įsitraukti į vietinę maisto sistemą ir trumpas maisto tiekimo grandines. Tai leistų padidinti žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojų rinkos galią ir pakeisti pridėtinės vertės pasiskirstymo tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių dalis ūkininkų naudai, sudarytų galimybes ūkininkams padidinti savo pajamas ir įvairinti pajamų šaltinius, taip pat paskatintų ūkininkų individualų verslumą, atvirumą naujoms idėjoms, taip pat padėtų ūkininkams sukurti ir stiprinti ryšius su vartotojais. c.3 - Skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Parama investicijoms pagerino ūkių apsirūpinimą turtu, tačiau pastaraisiais metais ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumas mažėjo. Naujos verslo organizavimo formos, pagrįstos dalijimosi ekonomikos principais, sudaro galimybes ūkiuose sukauptą turtą panaudoti papildomai pridėtinei vertei kurti, teikiant paslaugas kitiems ūkininkams. Kooperatyvai turi sukaupę tam tikrą paslaugų teikimo ūkininkams patirtį, todėl gali būti naujų bendradarbiavimo organizavimo formų tarp ūkininkų iniciatoriais. Šio poreikio įgyvendinimas leistų sukurti daugiau pridėtinės vertės be papildomų investicijų. c.4 - Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Pastaruoju metu ryškėja tendencija tarp Lietuvos ir užsienio šalių vartotojų, renkantis produktus, didelį dėmesį skirti kokybei, kilmei ir autentiškumui. Taip pat didėja poreikis viešojo sektoriaus įstaigas ir institucijas aprūpinti vietiniais, sezoniniais ir ekologiškais žemės ūkio maisto produktais, todėl susidaro galimybės plėsti aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos – ekologiškų produktų, produktų, gaminamų pagal nacionalinę kokybės sistemą, tautinio paveldo produktų rinką. Lietuvoje ūkininkų įsitraukimas į ekologiškų produktų gamybą yra mažas – ekologiniai ūkiai vis dar sudaro labai mažą visų šalies ūkių dalį (2020 m. ekologiškų ūkių plotas sudarė 8 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto). Augant ekologiškų produktų paklausai tiek vidaus, tiek užsienio rinkose, būtina skatinti vietos ūkininkus gaminti ekologišką produkciją. Gamintojų, gaminančių produktus pagal nacionalinę kokybės sistemą, skaičius kiekvienais metais didėja, tačiau išlieka palyginti mažas (2022 m. 323 ūkio subjektai buvo sertifikavę produktus pagal nacionalinę kokybės sistemą). Visi šie gamintojai užsiima tik šviežių uogų, vaisių, daržovių auginimu ir bičių produktų gamyba, todėl būtina paskatinti gamintojus imtis ir kitų rūšių maisto produktų (mėsos, pieno, grūdų ir kitų) gamybos. d.1 - Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą LT 42 LT Išmetamų ir sugertų (absorbuotų) ŠESD kiekių žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNPKM) sektoriuje apskaita rodo, kad didžiausią šio sektoriaus ŠESD dalį sugeria miškai. Nacionalinės ŠESD apskaitos duomenimis, 2019 m. miškuose buvo absorbuota 6 647,51 kt CO2- e. Pastaraisiais metais ŽNŽNPKM sektoriaus bendrai absorbuotas ŠESD kiekis „padengė” beveik 30 proc. bendro visų kitų sektorių išmesto ŠESD kiekio. Kasmetinis CO2 sugėrimas miškuose yra tiesiogiai proporcingas medienos tūrio prieaugiui. Miško galimybės absorbuoti CO2 priklauso nuo jo augimo – kuo intensyviau miškas auga, tai yra didėja jo stiebų, šakų, šaknų, lapų/spyglių biomasė, tuo daugiau joje absorbuojama CO2. Deja, pastaruoju laikotarpiu bendras ŽNŽNKM sektoriuje absorbuojamas ŠESD kiekis dėl mažėjančios ŠESD absorbcijos miško žemėje šiek tiek mažėja. ŠESD absorbcijos mažėjimą miško žemėje didžiausia dalimi lemia mažėjantis Lietuvos miškų tūrio prieaugis – senstantys medynai kasmet priaugina mažesnį tūrį. Kad ŠESD absorbcija ŽNŽNKMP sektoriuje augtų, turi būti užtikrintas bendras Lietuvos miškų tūrio didėjimas, tad siekiant klimato tikslų ypatingai svarbu yra skatinti miško veisimą. d.2 - Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Pastaraisiais metais dėl didėjančių ŠESD emisijų iš augalininkystės subsektoriaus bendras iš žemės ūkio veiklos (įskaitant emisijas iš ariamosios žemės, pievų ir ganyklų) išskiriamas ŠESD kiekis didėjo. Vyraujant siaurai ūkių specializacijai, esant siauranarėms sėjomainoms, neauginant daugiamečių žolių, dirvožemio organinės anglies kiekis pastaraisiais metais mažėjo ir, palyginti su kitomis panašias gamtines sąlygas turinčiomis ES šalimis, buvo vienas mažiausių. d.3 - Mažinti ŠESD emisijas nusausintuose šlapynėse ir durpynuose Išmetamų ir sugertų (absorbuotų) ŠESD kiekių ŽNŽNPKM sektoriuje analizė rodo, kad dirbamos žemės kategorijoje didžiąją dalį ŠESD emisijų lemia žemės naudojimo paskirties keitimas, t. y. pievų ir ganyklų keitimas ariamosios žemės plotais. Prie bendro ŽNŽNPKM sektoriaus emisijų kiekio daug prisideda ir nusausintos pelkės. d.4 - Didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas Šiltėjant klimatui ir dažnėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių, didėja žemės ūkio naudmenų drėkinimo poreikis. Tačiau ūkiai vis dar menkai prisitaikę prie klimato kaitos – šalyje drėkinimo įrenginiais apsirūpinusi tik nedidelė dalis ūkių ( 0,2 proc. naudojamų ŽŪN, įskaitant šiltnamių plotą). Dalyje ŽŪN drėkinimo poreikį galėtų padėti spręsti esamų melioracijos sistemų pritaikymas drėkinimo funkcijai. Daržovių augintojams yra sudėtinga įsirengti drėkinimo sistemas, jie dažnai netaiko šiuolaikinių auginimo technologijų, todėl nepalankios klimatinės sąlygos (daržovių derlių ypač įtakoja sausros) gerokai sumažina jų auginamų daržovių derlingumą ir atitinkamai derlių. Todėl investicijas būtina nukreipti ir į kitų augalininkystės subsektoriams aktualių vandenį taupančių drėkinimo sprendimų diegimą. d.5 - Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai Iš visų atsinaujinančių energijos išteklių biomasės ištekliai dėl savo apimčių ir stabilių savybių Lietuvai yra vieni iš svarbiausių, tačiau šių išteklių potencialas biokuro gamybai yra neišnaudojamas. Taip pat mažai plėtojama biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo ir kitų ūkyje susidarančių bioskaidžių atliekų, nors šalyje yra galimybių ją plėtoti, kadangi sukaupiamas pakankamas mėšlo kiekis. Poreikis bus atliepiamas įgyvendinant ir kitų ES fondų bei nacionalinėmis lėšomis finansuojamas programas, skirtas biodujų gamybai. e.1 - Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Pastaraisiais metais vykstant žemėnaudos pokyčiams, susijusiems su daugiamečių žolių keitimu erozijos požiūriu mažiau palankiais augalais ir juodojo pūdymo plotų didėjimu, erozijai jautriose teritorijose, vis daugiau dirvožemio buvo prarandama dėl vandens sukeltos erozijos. e.2 - Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas LT 43 LT Didėja maisto medžiagų dirvožemyje - labiausiai tą lemia didėjantis mineralinių trąšų naudojimas. Augant tokiam maisto medžiagų kiekiui ir dažnėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių, kai augalai didelės dalies maisto medžiagų neįsisavina, vis dažniau galima tikėtis didelio azoto pertekliaus dirvožemyje. Apie du trečdaliai amoniako teršalų išmetami iš gyvulių mėšlo juo tręšiant laukus, jį tvarkant ir paliekant ganyklose. e.3 - Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, Lietuvoje blogėjo požeminio ir paviršinio vandens kokybė. Ateityje šiltėjant klimatui, gali didėti maisto medžiagų išplovimas ir greitėti vandenyje vykstantys biocheminiai procesai, lemiantys eutrofikaciją esant mažesnėms maisto medžiagų koncentracijoms f.1 - Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Pastaraisiais metais tiek dėl žemės ūkio gamybos intensyvinimo, tiek dėl žemės apleidimo žemės ūkio naudmenose gyvenančių paukščių populiacijų būklė, atspindinti visos biologinės įvairovės būklę, blogėjo ir buvo viena prasčiausių ES. f.2 - Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Didelės gamtinės vertės ūkininkavimas vykdomas beveik viename ketvirtadalyje deklaruotų žemės ūkio naudmenų. Vis tik visų žemės ūkio buveinių pievose apsaugos būklė vertinama kaip nepalanki. Šalyje deklaruojama tik maža dalis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms priskirtų žemės ūkio naudmenų ir miško paskirties žemės. f.3 - Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Kraštovaizdžio elementai teikia naudą žemės ūkio ekosistemoms ir visai aplinkai, turi estetinę ir kultūrinę vertę. Pastaraisiais metais stebimos kraštovaizdžio mozaikiškumo didėjimo tendencijos, tačiau vidutinis kraštovaizdžio elementų skaičius išlieka mažesnis už ES vidurkį. g.1 - Pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse Lietuvoje, kaip ir kitose ES-27 šalyse, daugiau kaip pusę ūkių valdytojų sudaro 55 m. amžiaus ir vyresni asmenys. Didėja jaunimo nenoras gyventi ir dirbti kaime iš dalies ir dėl ūkininkavimo, kaip ekonominės veiklos, nepatrauklumo: jos rutininio pobūdžio, nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos. Todėl išlieka grėsmės sklandžiai kartų kaitai žemės ūkyje ir ūkininkavimo tradicijų tęstinumui. g.2 - Gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas Jauniesiems ūkininkams parama teikiama, tikintis, kad jauni ir išsilavinę žmonės bus pasirengę naujovių diegimo procesui ir sėkmingai taikys naujas technologijas ir verslo modelius. Didžioji jaunųjų ūkininkų dalis turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau ne žemės ūkio srityje. g.3 - Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą Ūkininkaujančių pajamų struktūra rodo, kad dalis jų mėgina ieškoti alternatyvos tradicinei intensyvaus ir specializuoto ūkininkavimo strategijai. Tokias galimybes ūkininkaujantiems suteikia daugiafunkcinis ūkininkavimas – tiesioginės veiklos žemės ūkyje derinimas su įvairiomis kitomis ne žemės ūkio veiklomis ar verslais, atitinkančiais konkretaus ūkininko ir jo šeimos narių sugebėjimus ir pomėgius, leidžiantis geriau realizuoti ūkininkų poreikius socialiniam bendravimui, karjeros siekimui. Būtent dėl to svarbu žemės ūkio subjektams sudaryti galimybes imtis ne žemės ūkio verslų ir taip ūkininkavimą derinti su kitomis veiklomis. Ne žemės ūkio veiklų derinimas su ūkininkavimu žemės ūkio veiklos subjektams leidžia užsitikrinti papildomą pajamų stabilumą bei prisideda prie kaimo vietovių plėtros ir užimtumo skatinimo. g.4 - Didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių Didžiausia kliūtis, trukdanti plėsti turimos žemės plotą – asmeninių lėšų žemei įsigyti trūkumas. Tuo tikslu būtina palaikyti jaunųjų ūkininkų pajamas, gerinti prieigą prie žemės išteklių ir alternatyvių finansavimo šaltinių. h.1 - Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas LT 44 LT SSGG analizė rodo, kad Lietuvos kaimo vietovių gyventojų skaičius mažėja sparčiausiai ES. Išliekanti didelė kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, menkas verslumas ir prastos demografinės, išsilavinimo ir nedarbo charakteristikos lemia ir tai, kad vidutiniškai kaimo gyventojų pajamos yra 1,3 karto mažesnės nei miesto gyventojų. Ypač ši problema aktuali jaunimui, taip pat moterims, auginančioms mažus vaikus. Todėl verslumo, įskaitant socialinį verslumą, skatinimas yra vienas svarbiausių poreikių, prisidedančių prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo. Kaimo bendruomenės turi patirties įgyvendinant įvairius ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius projektus, į kuriuos įsitraukia kas trečias Lietuvos gyventojas. Didelė dalis kaime savarankiškai dirbančių asmenų turi verslo plėtojimo patirties, todėl gali prisidėti prie darbo vietų sau ir kitiems sukūrimo. Savanorystė, bendruomeninės iniciatyvos ir partnerystė, kurios aktyviai plėtojamos šalies kaimo vietovėse LEADER metodo dėka, didėjantis gyventojų išsilavinimo lygis gali turėti įtakos didinant kaimo gyventojų verslumo lygį, kuris yra ženkliai mažesnis nei mieste. Ieškant daugiau galimybių ir novatoriškų (naujoviškų) būdų sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus, Lietuvoje jau įgyvendinamos socialinio bei bendruomeninio verslo iniciatyvos, kurių potencialas rodo, kad šiai veiklai perspektyvos yra didelės, ypač viešųjų paslaugų teikimo srityje. Dar viena, besiplečianti sritis – sumanių, modernių, aktualių, reikšmingų, technologijomis grįstų sprendimų (skaitmeninimas, švietimas, mokymas, konsultavimas, bendradarbiavimas, žiedinė ekonomika, aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimu grįsti paslaugų ir verslo modeliai) diegimas kaimo vietovėse. h.2 - Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį Užimtumas kaime didėja, tačiau išlieka mažesnis nei mieste ir nesiekia ES vidurkio. Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, dalis kaimo vietovėse žymiai didesnė nei kitose Lietuvos vietovėse. Ilgalaikis pašalpų mokėjimas, socialinius įgūdžius, psichinę sveikatą ir emocinę kultūrą ugdančių priemonių trūkumas skatina visuomenės sluoksnio, nesuinteresuoto darbo paieškomis ar verslo kūrimu, formavimąsi. Išliekanti didelė kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, menkas verslumas ir prastos demografinės, išsilavinimo ir nedarbo charakteristikos lemia ir tai, kad vidutiniškai kaimo gyventojų pajamos vienu ketvirtadaliu mažesnės nei miesto gyventojų. Būtina geriau panaudoti aktyviai plėtojamas kaimo bendruomenių verslumo iniciatyvas, partnerystę, socialinį verslumą, stiprėjančius kaimo ir miesto ryšius, ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų įsitraukimą į verslo kaimo vietovėse įsikūrimą tam, kad būtų išlaikyta kaimo socialinė struktūra, sprendžiami kaimo gyventojų užimtumo ir socialinės įtraukties iššūkiai. h.4 - Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą Paskatas kurti verslą ir gyventi kaimo vietovėse reikšmingai lemia infrastruktūra. Lietuvoje dalies vietinių kelių būklė yra prasta, beveik du trečdalius sudaro žvyrkeliai, mažėja vietinio susisiekimo galimybės. Kita vertus, verslo sąlygas pagerino ir gyventojų prieinamumą prie paslaugų padidino plačiajuosčio interneto diegimo projektai. Daug dėmesio buvo skirta viešojo sektoriaus paslaugų skaitmeninimui. Plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimiškose vietovėse siekia 98 proc. SSGG analizė nustatė, kad kaimo gyventojų galimybės naudotis paslaugomis kaimo vietovėse, nutolusiose nuo miestų yra ribotos dėl mažų pajamų ir nepakankamos šių paslaugų pasiūlos. Būtina didinti tiek kaimo gyventojų kompiuterinį raštingumą, tiek kompleksiškai mažinti kaimo vietovių netolygumus, atsižvelgiant į poreikius stiprinti ekonominio, socialinio ir teritorinio glaudumo, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos pokyčių. h.5 - Skatinti bioekonomikos verslus LT 45 LT Didelės ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo kaimo vietovėse galimybės, kartu išsaugant ekosistemas, yra siejamos su bioekonomika. 2018 m. pagrindinės žemės naudmenos (ŽŪN, miško žemė, vidaus vandenys, apleistos žemės), tinkamos biomasei auginti, sudarė 84 proc. šalies teritorijos, o žemės ūkyje nepanaudoti likučiai siekia net 8 mln. t per metus. 2012–2018 m. plėtėsi žemės ūkyje naudojami plotai, miško plotai bei kiti žemės plotai (pelkės, atskirieji želdynai, nenaudojama ir apleista žemė, pažeista žemė), tinkantys augalinei biomasei auginti, taip pat auganti bioekonomikos produktų paklausa rodo vis dar augantį biologinių išteklių gavybos / gamybos potencialą Lietuvoje. Tiek biomasės gamybos sektoriai, tiek maisto pramonė nepasižymi dideliu darbo našumu. Siekiant suteikti postūmį kaimo regionų ekonomikai, būtina skirti prioritetą inovatyvių bioproduktų ir žaliavų gamybai ir joje pritaikyti šiuolaikinius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pasiekimus. h.7 - Skatinti miškuose tvarią ūkinę veiklą Vietos ekonomikos vystymui yra svarbus miškų sektorius, nes miškai užima vieną trečdalį šalies teritorijos. Lietuvoje formuojama ir įgyvendinama visuotinai pripažįstamais darnaus miškų ūkio principais paremta miškų politika, kuri sudaro prielaidas Lietuvos miškų išsaugojimui ir šių miškų potencialo nuolatiniam didinimui, kartu užtikrinant subalansuotų šiandieninės visuomenės poreikių miškams tenkinimą. Tvariu miškininkavimu laikomas toks valdymas, kuris užtikrina, kad miškuose vykdomos socialiai atsakingos, aplinkai palankios ir ekonomiškai efektyvios veiklos. Miškų sektorius kuria darbo vietas kaimo vietovėse ir didina kaimo gyventojų pajamas. Lietuvos miškininkystė ir medienos ruoša reikšmingai prisideda prie bioekonomikos plėtros šalyje ir yra novatoriškų (naujoviškų) didesnės vertės bioproduktų gamybos, plėtojant vietos ekonomiką ateityje, šaltinis. Tačiau miškų valdytojams keliamas naujas iššūkis – užtikrint tvarų, palankų klimatui ir biologinei įvairovei miškų valdymą, kad būtų išsaugotos gyvybiškai svarbių ekosistemų funkcijos, o miškų biomasė naudojama neperžengiant tvarumo ribų. i.1 - Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Lietuvos gyventojų mityba keičiasi, vis daugiau vartotojų renkasi maitintis sveikiau, pirmenybę teikti ekologiškiems, gamtai draugiškomis technologijomis pagamintiems produktams. Higienos instituto atliekami sveikos gyvensenos tyrimai rodo, kad šie pokyčiai yra nepakankami, kad Lietuva sumažintų su mitybos įpročiais susijusių ligų riziką. Nepakankama mityba šeimose lemia tai, kad vaikų sveikos mitybos įpročių formavimui būtina pasitelkti valstybines ir savivaldybių institucijas. Sveikos mitybos įpročiai yra reikšmingas gyventojų sveikatos veiksnys, todėl siekiant pagerinti Lietuvos visuomenės sveikatos būklę, būtina įgyvendinti gyventojų švietimo priemones, ypač vaisių ir daržovių vartojimo srityse. Kartu siekiant patenkinti vartotojų poreikį gauti kokybišką maistą, būtina skatinti ekologiškų bei įvairiose aukštesnės kokybės užtikrinimo sistemose dalyvaujančių produktų gamybą, kurios mastai Lietuvoje kol kas yra santykinai maži. 2020 m. Lietuvoje ekologiniams plotams tenkanti ŽŪN dalis (8 proc.) buvo mažesnė nei vidutinė ES-27 šalyse (9,1 proc.). 2017 m. bendroji produkcijos vertė ekologinės gamybos ūkiuose siekė 26,5 tūkst. Eur, o 2019 m. sumažėjo iki 22,7 tūkst. Eur (šaltinis: Smart Continent (2021), „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įtaka ekologiniam ūkininkavimui). 2022 m. tik 323 ūkio subjektai buvo sertifikavę produktus pagal nacionalinę kokybės sistemą EK atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje produktų su saugoma geografine nuoroda (SKVN, SGN) vertė 2017 m. siekė 20 mln. Eur ir sudarė 0,5 proc. viso maisto ir gėrimų sektoriaus vertės (šaltinis: Directorate-General for Agriculture and Rural Development (2021), „Study on economic value of EU quality schemes, geographical indications (GIs) and traditional specialities guaranteed (TSGs)“). i.2 - Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus subjektai deda daug pastangų formuojant prielaidas, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius atitiktų visuomenės lūkesčius apsirūpinti saugiais ir kokybiškais maisto produktais. Lietuvoje gaminamas maistas yra aukštos kokybės, nes yra naudojama mažai cheminių medžiagų (Lietuvoje augalų apsaugos produktų, tenkančių vienam žemės ūkio augalų pasėlių ha, buvo sunaudota mažiau nei vidutiniškai ES-27 šalyse (2019 m. – 3 kartus). Siekiant ir toliau užtikrinti, kad Lietuvoje užaugintame ir pagamintame maiste būtų naudojama mažai cheminių medžiagų, ypač atsižvelgiant į naujų augalų ligų atsiradimo ir plitimo grėsmes, būtina ūkius skatinti taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas, kurios leistų dar labiau sumažinti cheminių medžiagų naudojimą. i.3 - Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus LT 46 LT Atsižvelgiant į didėjančius ES ir Lietuvos teisė aktų reikalavimus gyvūnų gerovei užtikrinti, Lietuvoje nepakankamai skatinami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai. Kiaulininkystės ūkiuose nepakankamai imamasi veiksmų, užtikrinančių 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 2008/120/EB įgyvendinimą, o dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į gyvūnų gerovę auga poreikis pakeisti ar modernizuoti vištų dedeklių laikymo sistemas (atsisakant ar mažinant narvuose laikomų vištų dalį). Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse, melžiamos karvės ir penimi mėsiniai galvijai dažniausiai visus metus laikomi uždarose patalpose, t. y. izoliuoti. Tai leidžia užtikrinti mažesnes darbo sąnaudas, bei didesnį produktyvumą (didesnį primilžį ar priesvorį), tačiau dėl didesnės galvijų koncentracijos uždarose patalpose galvijai mažiau juda, patiria stresą, neturi sąlygų išreikšti natūralų rūšies elgesį, stresuoja dėl tvarto grindų savybių teikiamų nepatogumų. Dėl to kenčia galvijų sveikatingumas, silpsta imunitetas, trumpėja gyvenimo trukmė, auga ligų plitimo grėsmė. Siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę, tenkinant galvijų prigimtinius instinktus bei gerinti sveikatingumą, reikalinga skatinti gyvulių augintojus sudaryti sąlygas jų ganymui ir/arba mocionui, teikiant paramą už sudaromas galvijams galimybes išeiti į atvirą erdvę. i.4 - Gerinti institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, aprūpinimą įranga Svarbiausias Lietuvos, kaip ir ES, maisto saugos politikos uždavinys – užtikrinti kuo geresnę žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą ir laisvą saugių ir kokybiškų produktų apyvartą vidaus rinkoje ir su trečiosiomis šalimis. Maisto sauga turi būti užtikrinta visuose maisto grandinės etapuose "nuo lauko iki stalo". Lietuva yra sukūrusi maisto kokybės, kontrolės ir rizikos vertinimo sistemą, kurios sėkmingam veikimui ir gebėjimui valdyti naują riziką yra būtinas institucijų laboratorijų atnaujinimas ir nuolatinis darbuotojų mokymas. i.5 - Stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką Pasaulyje ir Lietuvoje nuolat susiduriama su naujų gyvūnų ligų atsiradimo ir paplitimo grėsmėmis. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią grėsmę gamybai kelia afrikinis kiaulių maras. 2014–2020 metais ši liga užfiksuota 141 ūkyje, kuriuose sunaikinta per 75 tūkst. kiaulių. Per 2016–2018 m. buvo fiksuoti 57 enzootinės galvijų leukozės atvejai, dėl kurių teko sunaikinti per 200 galvijų. Jeigu iki šiol paukščių gripo atvejai buvo fiksuojami Europoje bei kaimyninėje Lenkijoje, tai 2021 m. Lietuvos paukštynams iškilo reali grėsmė. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje fiksuoti 2 paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių ūkiuose ir sunaikinti 1 265 naminiai paukščiai. Šių nuostolių galima būtų išvengti užtikrinant efektyvias ligų prevencijos priemones ūkiuose, bei sudarant ūkiams galimybes investuoti į šias priemones. Siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką, būtina toliau skatinti ūkius investuoti į prevencines biologinės saugos priemones. Poreikis aktualus ir SO2 tikslui, nes dėl ligų patiriami nuostoliai turi įtakos gyvulininkystės sektoriaus gamybos potencialui. k.1 - Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Keičiantis ūkininkavimo reikalavimams, ūkininkams ir miško savininkams reikia naujų žinių ir gebėjimų spręsti specifines ūkininkavimo problemas, susijusias su ūkio valdymo reikalavimų laikymusi, klimatui ir aplinkai naudingos ūkininkavimo praktikos taikymu, aplinkos apsaugos standartų diegimu. Pastebima, kad dėl nepakankamų žinių apie naujausius pasiekimus ir jų praktinį pritaikomumą bei nusistovėjusių tradicijų laikymasis lemia nenorą priimti inovacijas ir skaitmeninimą. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti išvystytą konsultavimo ir keitimosi žiniomis tinklą, žinių ir informacijos sklaidos priemonių prieinamumą ir patrauklumą. Priemonės (mokymai, konsultacijos ir kt.) turi išlikti plačiai prieinamos bet kokios kvalifikacijos ar patirties turintiems ūkininkams ar miškininkams, tačiau tuo pat metu turi būti užtikrintas lankstumas, pritaikant skirtingiems jų poreikiams. Bendradarbiavimo mastas tarp mokslo institucijų, ūkininkų ir konsultantų yra nepakankamas. Siekiant novatoriškų (naujoviškų) sprendimų ir naujovių žemės ir miškų ūkio srityse, svarbu plėsti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų, konsultantų ir ūkininkų, stiprinti jų tarpusavio ryšius, plėtoti interaktyvaus inovacijų diegimo modelį, įgyvendinant EIP projektus, į projektus greta mokslininkų ir ūkininkų ar miško savininkų įtraukiant tiek konsultantus, tiek kitus skirtingų sričių profesionalus. Būtina sukurti inovacijų kūrimui palankią ekosistemą, kuri padėtų atpažinti inovacijų kūrimu suinteresuotus asmenis, skatintų jų bendradarbiavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, užtikrintų informacijos sklaidą apie pasiektus rezultatus. k.2 - Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams LT 47 LT Nors teritoriniu požiūriu Lietuvoje išplėtotas kaimo gyventojų ir ūkininkų konsultavimo paslaugų tinklas, vis dar maža ūkininkų dalis naudojasi konsultavimo paslaugomis – ypač mažesnių (iki 50 ha) ūkių valdytojų. Siekiant padidinti konsultavimo paslaugų sklaidą, ypač tarp tų, kurie ankstesniu programavimo laikotarpiu nepasinaudojo konsultavimo paslaugomis, būtina į ŽŪŽIS pritraukti kuo daugiau kompetentingų konsultantų ir patyrusių ūkininkų ar miškininkų, taip pat užtikrinti, kad konsultacijos būtų teikiamos suinteresuotiems asmenimis prieinamomis ir patraukliomis formomis, tokiomis kaip interaktyvių konsultavimo paslaugų įgyvendinimas, kai konsultavimą, pavyzdžiui, galėtų teikti ūkininkai ūkininkams, plėsti teikiamų konsultavimo paslaugų tinklą, jo atvirumą ir prieinamumą, galimybę patiems identifikuoti poreikius, kokių konsultacijų jiems reikia, stiprinti ūkininkus vienijančių asociacijų vaidmenį, identifikuojant konsultavimo paslaugų poreikį. k.3 - Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Viena svarbiausių konsultavimo veiklos dalių yra konsultantai ir jų konsultavimo kokybė. Atsižvelgiant į tai, 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu būtina užtikrinti tinkamą konsultantų pasirengimą, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą įgyvendinti tokią konsultavimo sistemą, kurios poreikiai kiltų iš apačios (t. y. iš ūkininkų, asociacijų poreikių), o ne iš Lietuvos konsultavimo institucijų ir konsultantų gebėjimų teikti konsultacijas vienoje ar kitoje srityje. Didelę įtaką konsultantų kvalifikacijai turi jų aktyvus dalyvavimas įvairiuose projektuose, todėl turi būti skatinamas jų įsitraukimas į EIP veiklos grupių veiklą, parodomuosius projektus ar mokymų veiklas. k.4 - Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Lietuvoje plačiai įgyvendinamas žemės ūkio paslaugų skaitmeninimas, tačiau naujausių technologijų taikymas, inovacijų diegimas, įskaitant skaitmeninimą, dar nėra plačiai paplitę Lietuvos žemės ūkyje. Atlikti tyrimai rodo, kad naujoves linkę diegti dideli ūkiai, ekologiniai ūkiai, įtakos spartesniam skaitmenizavimui turi jaunesnis ūkininkų amžius. Būtina paskatinti visus (ypatingą dėmesį skiriant smulkiems ir vidutiniams ūkų valdytojams) šalies ūkininkus pasinaudoti inovacijų, įskaitant skaitmeninimą, nauda, didinant žinias apie tiesioginę inovacijų naudą, suteikiant „palydėjimo“ paslaugas ir savalaikes konsultacijas inovacijų diegimo metu, rengiant mokymus, padedančius užpildyti turimas skaitmeninimo įgūdžių ir žinių apie inovacijas spragas. Proveržiui pasiekti nepakanka finansuoti pažangių technologijų diegimą žemės ūkio valdose, jas turi papildyti žinių sklaida apie naujovių, įskaitant skaitmeninimą, naudą, turi būti demonstruojami konkretūs pavyzdžiai, kuriamos inovacijos. Prie atskirties mažinimo taip pat prisideda skaitmeninio raštingumo didinimas, įgūdžių ir gebėjimų stiprinimas šioje srityje. Sumanūs, technologijomis grįsti sprendimai svarbūs ne tik žemės ūkiu besiverčiantiems, bet ir kitiems kaimo vietovių gyventojams. Tiek asmenų, tiek kaimo įmonių galimybes riboja kaimo gyvenviečių skaitmeninis atotrūkis bei atskirtis dėl patikimo gerai išplėtoto interneto ryšio trūkumo ar nepakankamų įgūdžių, įpročio juo naudotis. COVID-19 paspartino daugelio procesų perkėlimą į elektroninę erdvę. Nevienodos skirtingų teritorijų, socialinių grupių ir organizacijų galimybės pasinaudoti žaliosios ekonomikos, skaitmeninės transformacijos ir kitomis galimybėmis dėl trūkstamos interneto ryšio infrastruktūros arba kaimo gyventojų žemo elektroniniu paslaugų naudojimo lygio turi įtakos regionų socialinei atskirčiai ir viešųjų paslaugų prieinamumo netolygumams. Konkrečių geografinių vietovių, pvz., atokiausių regionų, kalnuotų ir salų vietovių, poreikių įvertinimas. Netaikoma Lietuvai. Prioritetų nustatymo metodika ir kriterijai Prioritetizuojant poreikius, taikomas daugiakriterinės analizės metodas. Naudojamų kriterijų sąrašas: 1.Indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų. Europos Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“, strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“, Biologinės įvairovės strategijoje nustatomos pagrindinės veiksmų, kurių turi būti imtasi, siekiant iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, kryptys žemės ūkio sektoriuje. 2023–2027 m. BŽŪP lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pakete, ES strateginės nuostatos buvo konkretizuotos ir papildytos, nustatant reikalavimus ir apribojimus asignavimams – kiek LT 48 LT BŽŪP lėšų turi būti skiriama konkrečioms sritims. Jais vadovaujantis, BŽŪP bus labiau orientuota į aplinkos ir klimato tikslus – 25 proc. tiesioginių išmokų turės būti skirta klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingoms sistemoms (toliau – ekologinės sistemos), o 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinka, klimatu ir gyvūnų gerove susijusioms priemonėms; daugiau dėmesio skirs smulkiems ir vidutiniams šeimos ūkiams – ne mažiau kaip 10 proc. tiesioginių išmokų turės būti perskirstyta smulkiesiems ūkiams, ne mažiau kaip 3 proc. BŽŪP biudžeto bus skiriama jauniesiems ūkininkams; daugiau paskatų „iš apačios į viršų“ principu bendruomenių organizuojamai kaimo plėtrai – 5 proc. kaimo plėtros lėšų numatoma LEADER iniciatyvai. 2. Atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu[1], vienas iš 7 strateginio valdymo principų – veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus principas – apibrėžia, kad „priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams bei pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams nustatyti bei jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų“. Atsižvelgiant į šį ir kitus minėtame įstatyme nustatytus principus, BŽŪP lėšos turi būti planuojamos, vadovaujantis Valstybės pažangos strategijoje, Nacionalinio pažangos plane, nacionalinėse darbotvarkėse (t. y., Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m., Nacionalinė darnaus vystymosi strategija) nustatytais tikslais bei uždaviniais, numatomos finansuoti veiklos turi derėti su nacionalinėse plėtros programose, Vyriausybės programoje ir kituose programavimo lygmens planavimo dokumentuose nustatytomis priemonėmis bei siekti nustatytų rezultatų. 3. Svarba socialiniams-ekonominiams partneriams. Planuojant BŽŪP lėšomis finansuojamas intervencijas, kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis intensyviau į pasirengimo procesą įtraukiami ir įsitraukia socialiniai-ekonominiai partneriai, taip užtikrinant planuojamų finansuoti priemonių atitikimą bei suderinamumą su jų poreikiais. 2020 m. kovo 18 d.– balandžio 17 d. organizuota anketinė apklausa „Nacionaliniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos strateginiai tikslai ir poreikiai 2021–2027 m.“, kurios metu mokslo įstaigų, ūkininkų asociacijų bei kitų su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtra susijusių organizacijų atstovai poreikius sureitingavo pagal svarbą – kokį prioritetą konkrečiam poreikiui teikia konkretaus ar kompleksinio BŽŪP tikslo lygiu. 4. Paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas. Lietuvos žemės ūkiui ES BŽŪP lėšos skiriamos nuo 2000 m. – pirmaisiais metais kaip priemonė, skatinanti vykdomą nacionalinę politiką palaipsniui priderinti prie ES kaimo plėtros politikos, o nuo 2004 m. – įgyvendinti bendruosius ES ir nacionalinius žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus. Didelė dalis BŽŪP priemonių (finansuojamų veiklų) yra tęstinės, todėl per šį laikotarpį žemės ūkio subjektams susiformavo tam tikri lūkesčiai – jie planuoja savo pajamas, į jas įtraukdami ateities išmokas, gaunamas iš BŽŪP, todėl paramos sąlygų keitimas ar finansavimo nutraukimas gali turėti ženklių padarinių žemės ūkio sektoriui. Poreikių, kuriems tenkinti buvo naudojamos ankstesnių laikotarpių BŽŪP lėšos, tolesnis finansavimas turi būti užtikrinamas 2023– 2029 m.; planuojant išmokas / skiriamą finansavimą mažinti ar sustabdyti, šis procesas turi būti planuojamas laipsniškai, iš anksto ir suderintai su kitomis priemonėmis, kurios galėtų sumažinti pajamų praradimų poveikį žemės ūkiui. 5. Alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Taikant šį kriterijų, atsižvelgiama į žemės ūkiui prieinamus viešųjų lėšų šaltinius. Vertinama, ar konkretus poreikis gali būti finansuojama kitais ES (ESF, ERPF, Sanglaudos fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Modernizavimo fondo, kitų tarptautinių programų) ar nacionaliniais šaltiniais (sukurtos ir ne mažiau kaip 3 metus įgyvendinamos nacionalinės programos, finansiniai instrumentai, per kuriuos investuojamos grįžusios ES lėšos); vertinama, ar poreikis gali būti sprendžiamas pakeičiant teisės aktus ar mokestinę aplinką. [1] 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas Nr. XIII-3096. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/90386d20bab711ea9a12d0dada3ca61b LT 49 LT Poreikių reitingavimo metodika: Kriterijus Apibrėžimas Skiriamas balas Poreikis visiškai atitinka vieną ar kelis ES tikslus – visos jam tenkinti skiriamos lėšos gali būti įtrauktos, kaip prisidedančios prie SPR reglamento preambulės 59 ir 91 punktuose, 92 straipsnio 1 punkte, 93 straipsnio 1 punkte arba 97 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų finansiniams asignavimams vykdymą. 5 Poreikis iš esmės atitinka vieną ar kelis ES tikslus – didžioji dalis (70 proc. ir daugiau) jam tenkinti skiriamų lėšų gali būti įtrauktos, kaip prisidedančios prie SPR reglamento preambulės 59 ir 91 punktuose, 92 straipsnio 1 punkte, 93 straipsnio 1 punkte arba 97 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų finansiniams asignavimams vykdymą. 4 Poreikis iš dalies atitinka vieną ar kelis ES tikslus – dalis (31–69 proc.) jam tenkinti skiriamų lėšų gali būti įtrauktos, kaip prisidedančios prie SPR reglamento preambulės 59 ir 91 punktuose, 92 straipsnio 1 punkte, 93 straipsnio 1 punkte arba 97 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų finansiniams asignavimams vykdymą. 3 Poreikis labiau atitinka, nei neatitinka ES tikslų – mažesnioji dalis (30 proc. ir mažiau) jam tenkinti skiriamų lėšų gali būti įtrauktos, kaip prisidedančios prie SPR reglamento preambulės 59 ir 91 punktuose, 92 straipsnio 1 punkte, 93 straipsnio 1 punkte arba 97 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų finansiniams asignavimams vykdymą. 2 1. Indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų Poreikis neatitinka ES tikslų – jam tenkinti skiriamos lėšos negali būti įtrauktos, kaip prisidedančios prie SPR reglamento preambulės 59 ir 91 punktuose, 92 str. 1 punkte, 93 str. 1 punkte arba 97 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų finansiniams asignavimams vykdymą arba poreikiui tenkinti BŽŪP lėšos nėra skiriamos. 1 Poreikis yra tiesiogiai susijęs su NPP ir Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir (arba) kitoje nacionalinėje darbotvarkėje nustatytais uždaviniais (t. y. poreikio tenkinimas tiesiogiai prisideda prie dokumentuose nustatyto rezultato pasiekimo), jį tenkinančios priemonės įtrauktos į LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir (arba) nacionalinių darbotvarkių planus. 5 Poreikis yra tiesiogiai susijęs su NPP (t.y. poreikio tenkinimas tiesiogiai prisideda prie rezultato pasiekimo), jį tenkinančios priemonės įtrauktos į LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. 4 Poreikis yra netiesiogiai susijęs su NPP ir (arba) Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir (arba) kitoje nacionalinėje darbotvarkėje nustatytais uždaviniais (t.y. poreikio tenkinimas netiesiogiai prisideda prie rezultato pasiekimo), tačiau jį tenkinančios priemonės nėra įtrauktos į LR Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. 3 Poreikis yra susijęs su Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, ir (arba) kitoje nacionalinėje darbotvarkėje nustatytais uždaviniais, tačiau nėra susijęs su NPP uždaviniais. 2 2. Atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams Poreikis nėra susijęs su NPP, Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ar kitoje nacionalinėje darbotvarkėje nustatytais uždaviniais. 1 Poreikis dominuoja (surinko daugiau kaip 25 proc.) tarp mokslo įstaigų atstovų ir tarp ūkininkų asociacijų bei kitų su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtra susijusių organizacijų atstovų. 3 Poreikis dominuoja (surinko daugiau kaip 25 proc.) tik vienoje socialinių-ekonominių partnerių grupėje (tarp mokslo įstaigų atstovų arba tarp ūkininkų asociacijų bei kitų su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtra susijusių organizacijų atstovų). 23. Svarba socialiniams- ekonominiams partneriams Mokslo įstaigų, ūkininkų asociacijų bei kitų su žemės ūkio veikla ir kaimo plėtra susijusių organizacijų atstovai poreikio nenurodė kaip dominuojančio (surinko mažiau kaip 25 proc.). 1 Poreikiui tenkinti suplanuota (-os) priemonė (-s) buvo finansuojama (-os) 2014–2020 m. finansinio laikotarpiuo BŽŪP ar kitomis viešosiomis lėšomis, ir pasiekė teigiamų rezultatų. 5 Poreikiui tenkinti suplanuota (-os) priemonė (-s) buvo finansuojama (-os) 2014–2020 m. finansinio laikotarpio BŽŪP lėšomis. 4 Poreikiui tenkinti suplanuota (-os) priemonė (-s) nebuvo finansuojama (-os) 2014–2020 m. finansinio laikotarpio BŽŪP lėšomis, tačiau jai finansuoti buvo skiriamos nacionalinės (valstybės biudžeto) lėšos. 3 Kai kurios poreikiui tenkinti suplanuotos priemonės arba, jei suplanuota tik viena priemonė, - dalis joje numatytų veiklų anksčiau buvo finansuojamos BŽŪP arba kitomis nacionalinėmis (VB) lėšomis. 2 4. Paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas Poreikiui tenkinti suplanuota (-os) priemonė (-s) nebuvo finansuojama (-os) 2014-2020 m. finansinio laikotarpio BŽŪP ar kitomis viešosiomis lėšomis, tačiau jai buvo skiriamos kitos tarptautinės paramos (įskaitant ES struktūrinių fondų) lėšas. 1 Poreikiui tenkinti suplanuota (-os) priemonė (-s) negali būti finansuojama (-os) iš kitų ES ir (ar) nacionalinių lėšų šaltinių (nėra ne mažiau kaip 3 metus įgyvendinamų nacionalinių programų, finansinių instrumentų, kurių lėšos galėtų būti naudojamos poreikiui tenkinti). 5 Poreikis gali būti finansuojamas iš nacionalinių lėšų šaltinių. 4 5. Alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai Dalis poreikiui tenkinti suplanuotų priemonų arba dalis suplanuotos priemonės veiklų negali būti finansuojamas iš kito ES fondo / programos, tačiau 3 LT 50 LT finansavimo galimybės yra apribotos nacionaliniu lygiu. Poreikis gali būti finansuojamas iš kito ES fondo/programos arba finansinių instrumentų, tačiau gali būti nustatyti finansavimo galimybių apribojimai nacionaliniu lygiu. 2 Poreikis gali būti sprendžiamas, pakeičiant teisės aktus, koreguojant mokestinę aplinką ar kitomis priemonėmis, nereikalaujančiomis papildomų investicijų. 1 Poreikių vertinimo rezultatai Įvertinus visus konkrečių tikslų poreikius pagal nustatytus kriterijus ir suteikus jiems konkrečius balus, poreikiai buvo sugrupuoti pagal tris tikslų temas: į ekonominius, socialinius ir klimato arba aplinkosauginius poreikius. Tuomet poreikiai buvo paskirstyti pagal svarbą (pagal surinktų balų sumą) į tris – aukšto, vidutinio ir žemo prioriteto grupes. Tokiu būdu poreikiai buvo sureitinguoti, juos lyginant tik su tos pačios tematikos poreikiais. Kompleksinio tikslo poreikiai reitinguojami nebuvo, kadangi jie yra susiję su visais konkrečiais tikslais ir jų įgyvendinimas yra būtina sąlyga konkrečių tikslų sėkmingam pasiekimui. Ekonominiams tikslams priskirta 16 poreikių. Aukštas prioritetas atiteko poreikiams, skirtiems jauniesiems ūkininkams ir kitiems ūkininkaujantiems, siekiant išlaikyti jų ekonominį pajėgumą ir mažų bei vidutinių ūkių gyvybingumą (a.1, a.2, a.4 poreikiai), pažangių technologijų diegimui (b.2 poreikis), melioracijos sistemų atnaujinimui (b.3 poreikis) ir ūkininkų derybinės galios, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse, didinimui (c.2 poreikis). Vidutinis prioritetas suteiktas poreikiams, susijusiems su aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos (b.1, b.5, c.4 poreikiai), ūkių bendradarbiavimo (c.1 poreikis), beatliekinės veiklos ūkiuose skatinimu (b.4 poreikis) ir ekonominio bei aplinkosauginio tvarumo palaikymu (a.3 ir a.7 poreikiai). Žemas prioritetas suteiktas poreikiams, susijusiems su kooperatyvų skatinimu teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus (c.3 poreikis), žemės ūkio subjektų galimybių pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais didinimu (a.5 poreikis) ir skatinimu ūkiuose taikyti rizikų valdymo priemones (a.6 poreikis). Socialiniams tikslams priskirta 14 poreikių. Aukštas prioritetas suteiktas poreikiams, orientuotiems į jaunuosius ūkininkus (g.1, g.2, g.4 poreikiai) ir bendruomenių iniciatyvas (h.1 ir h.2 poreikiai). Vidutinis prioritetas suteiktas poreikiams, kurie susiję su biosaugos priemonių taikymu (i.5 poreikis), saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimu (i.1 poreikis), taip pat kaimo vietovių modernizavimu (h.4 poreikis) bei žemės ūkio veiklos įvairinimu (g.3 poreikis). Žemo prioriteto grupei priskirti su tvarios ūkinės veiklos miškuose skatinimu (h.7 poreikis), bioekonomikos verslų skatinimu (h.5 poreikis), integruotų kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikų ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų taikymu ūkiuose (i.2 ir i.3 poreikiai) ir institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, aprūpinimu įranga (i.4 poreikis) susiję poreikiai. Klimato arba aplinkosauginiams tikslams priskirta 11 poreikių. Aukšto prioriteto grupei priskirti poreikiai, apimantys su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklės gerinimą (f.2 poreikis) ir tvaresnių ūkininkavimo praktikų taikymo skatinimą (e.1, e.2 ir e.3 poreikiai). Vidutinio prioriteto grupei priskirti su biologinės įvairovės būklę apsauga ir gerinimu (f.1 ir f.3 poreikiai), technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymu (d.2 poreikis) ir su ŠESD absorbavimo galimybių didinimą, veisiant miškus (d.1 poreikis), susiję poreikiai. Žemo prioriteto poreikiai nukreipti į gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai didinimą (d.5 poreikis), ŠESD emisijų nusausintuose šlapynėse ir durpynuose mažinimą (d.3 poreikis) ir ūkių atsparumo dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas didinimą (d.4 poreikis). Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas Į dalį SP nustatytų poreikių nuspręsta neatsižvelgti arba su jais susietos intervencijos tenkina tik dalį su poreikiu susijusių aspektų. Žemiau nurodomi argumentai, kodėl poreikiai nebus tenkinami arba tik iš dalies tenkinami BŽŪP lėšomis. LT 51 LT Strateginiame plane nuspręsta neatsižvelgti šiuos poreikius: i.4 – Gerinti institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, aprūpinimą įranga BŽŪP lėšos nėra skiriamos valstybės institucijų įgyvendinamiems investiciniams projektams, tačiau jos gali įsitraukti į projektų vykdymą kaip reikalingų paslaugų teikėjai. Šis poreikis bus tenkinamas nacionalinėmis ir ES fondų investicijų lėšomis. h.7 – Skatinti miškuose tvarią ūkinę veiklą Siekiant išlaikyti prioritetinį dėmesį apsirūpinimo maistu tikslui ir mažėjant bendrai BŽŪP lėšų, skiriamų Lietuvai, apimčiai, atsisakoma investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Strateginiame plane numatytos intervencinės priemonės, susijusios su miškininkystės sektoriumi prisideda tik prie poreikių (d.1, f.2), susijusių su aplinkosauga, tenkinimo. Intervencinėmis priemonėmis miškininkystės sektoriuje daugiausiai skatinamas miškų veisimas siekiant didinti ŠESD absorbavimą. Į šiuos poreikius Strateginiame plane nuspręsta atsižvelgti tik iš dalies: c.3 – Skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Strateginiame plane numatoma skirti paramą gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje. Gamintojų organizacijoms gavus paramą gamybos procesų optimizavimui, inovatyvių technikų ir technologijų naudojimui, modernių derliaus nuėmimo ir saugojimo įrenginių, produkcijos apdorojimo įrangos įsigijimui, bus sudarytos sąlygos jų nariams naudotis nauja įranga ar įrenginiais bei paslaugomis, todėl iš dalies bus tenkinamas poreikis c.3. Atsižvelgiant į tai, kad šalyje veikiančių žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tiek jų veikloje dalyvaujančių narių skaičius yra palyginti nedidelis, platesnę dalijimosi ekonomikos principų taikymo sklaidą planuojama pasiekti BŽŪP lėšas nukreipiant ne į kooperatyvų ir jų narių, o pavienių ūkių (dėmesį koncentruojant į smulkius ūkius) bendradarbiavimo skatinimą (įgyvendinama per poreikius b.1, c.1, c.2 ). Atkreiptinas dėmesys, kad kooperatyvai, siekdami modernizuotis, pritaikyti dalijimosi ekonomikos principus ir taip paskatinti prie jų jungtis daugiau narių, gali pasinaudoti atskiromis intervencinėmis priemonėmis (pvz., investicijomis į žemės ūkio valdas ir kt.). d.1 – Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Net kelios SP priemonės tenkina šį poreikį, tačiau skiriamų lėšų nepakanka nacionaliniam tikslui programavimo laikotarpiu pasiekti. BŽŪP lėšas ir numatytas veiklas papildys Aplinkos ministerijos šiam tikslui skiriamos ir administruojamos valstybės biudžeto lėšos. d.4 – Didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai, taikant modernias vandentvarkos sistemas Poreikis tenkinamas iš dalies, kadangi investicijos pasieks tik vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų narius (šiam sektoriui itin aktualus žemės ūkio naudmenų drėkinimas). Platesniu matu, SP numatoma remti investicijas į reguliuojamojo drenažo įdiegimą į rekonstruotas melioracijos sistemas (įgyvendinama per poreikį b.3). d.5 – Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai Nedidelės galios biokuro kogeneracinių jėgainių, įtrauktų į centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo sektorių, statybai bus skiriamos 2021– 2027 m. ES fondų investicijos, o juridiniai asmenys bus skatinami diegtis AEI technologijas iš EGADP (angl. EU Recovery and Resilience Facility), o fiziniai asmenys – iš nacionalinės Klimato kaitos programos. SP apimtyje bus remiamas tik biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose, kai biodujos gaminamos iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų (mėšlo LT 52 LT ir(arba) kitų biologiškai skaidžių atliekų) ir naudojamos tik valdos reikmėms. g.3 – Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą Mažėjant bendrai BŽŪP lėšų, skiriamų Lietuvai, apimčiai, atsisakoma investicinės paramos, tiesiogiai nesusijusios su žemės ūkio veikla. Tačiau numatoma, kad prie šio poreikio tenkinimo galės prisidėti vietos veiklos grupės, rengdamos ir įgyvendinamos vietos plėtros strategijas, pagal kurias galės būti remiami verslų kūrimosi kaime projektai bei skatinamas žemės ūkio veiklos įvairinimas. g.4 – Didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių Poreikis didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių bus iš dalies tenkinamas, jauniesiems ūkininkams teikiant papildomą tiesioginę pajamų paramą. Tačiau papildomos tiesioginės išmokos nėra pakankama priemonė, padidinanti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių, todėl prie šio poreikio tenkinimo prisidės ir nacionalinės priemonės. XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatyta nustatyti pirmenybę jauniesiems ūkininkams nuomotis valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, taip pat numatytas poreikis išnagrinėti galimybes nacionalinėmis lėšomis įgyvendinti papildomas finansines priemones, kurios padėtų spręsti skolinimosi apyvartinėms lėšoms problemas bei palengvintų jauniems žmonėms galimybes gauti ilgalaikes paskolas, skirtas viso veikiančio ūkio (įskaitant žemę) įsigijimui. h.4 – Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą PPoreikis bus tenkinamas iš dalies skatinant sumaniųjų kaimų plėtrą. Taip pat numatoma, kad prie šio poreikio tenkinimo galės prisidėti vietos veiklos grupės, rengdamos ir įgyvendinamos vietos plėtros strategijas. Plačiajuosčio interneto aprėpties, spartos, susisiekimo ir kt. paslaugų prieinamumo didinimo klausimai nebus sprendžiami BŽŪP parama. Šiems tikslams bus skiriamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, ES fondų struktūrinių ir investicijų bei nacionalinės lėšomis. i.1 – Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą ir sveiką mitybą Poreikis SP priemonėmis bus tenkinamas iš dalies siekiant užtikrinti vartotojų poreikius atitinkančių saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlos užtikrinimą. Pakankamos pasiūlos užtikrinimas yra labai svarbus veiksnys, siekiant paskatinti vartojimą, tačiau nėra pakankamas. Pagal SP taip pat bus remiamos rinkodaros priemonės vaisių ir daržovių bei bitininkystės sektoriuose bei teikiama parama trumpų tiekimo grandinių kūrimui siekiant paskatinti vietinės produkcijos vartojimą, kuriant tokios produkcijos realizacijos vietas, esančias arčiau vartotojų. Prie poreikio tenkinimo (per vartojimo skatinimo aspektą) taip pat prisidės ir kitos (ne SP) priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) 2021 m. birželio 21 d. pakeitimu Nr. 478 įtvirtinta, kad perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai, atlikdami visus pirkimus nuo 2022 m. ne mažiau kaip 50 proc. pirkimų, skaičiuojant pagal vertę nuo visų pirkimų, turi taikyti žaliųjų pirkimų reikalavimus, o kiekvienais metais nuo 2023 m. – ne mažiau kaip 100 proc. pirkimų turi būti žalieji. Tai reiškia, kad nuo 2023 metų visos perkančiosios organizacijos, perkančios maistą, turės pirkti mažiausiai 30 proc. ekologiškų, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (toliau – NKP) pagamintų produktų ar produktų su saugomomis nuorodomis. Pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-267, teikiama parama vaikų ugdymo įstaigoms, kurios įsipareigoja vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį yra 20 eurų) arba ne mažiau kaip 50 proc. (maksimalus paramos dydis vienam vaikui per mėnesį yra 17 eurų) pagal kokybės sistemas pagamintų produktų viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio. Parama kompensuojamas kainų skirtumas LT 53 LT tarp įprastinės produkcijos maisto prekių ir ekologiškų bei NKP produktų. Skatinant ekologiškų ir aukštos kokybės produktų vartojimą, vykdoma vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų populiarinimo vaikų ugdymo įstaigose programa. Pagal programą vaisių ir daržovių augintojai turi galimybę tiesiogiai tiekti vaikų ugdymo įstaigoms ekologiškus produktus ir NKP (vaisius ir daržoves) bei ekologiškus pieno produktus. Sveikatos apsaugos ministerija, Higienos institutas ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai vykdo informuotumo apie sveiką mitybą priemones, teikia rekomendacijas gyventojams apie sveiką ir tvarią mitybą bei metodines rekomendacijas specialistams, vykdo mokymus, paskaitas, seminarus, skelbia naudingą informaciją internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. LT 54 LT 2.1.SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 2.1.SO1.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO1.1.1. Stiprybės 1. Susiformavę stambūs ūkiai, turintys finansinių pajėgumų vykdyti veiklą efektyviai rinkos sąlygomis 2. Spartus javų sektoriaus augimas 2.1.SO1.1.2. Silpnybės 1. Žemės ūkio verslo pajamos – mažesnės nei darbo užmokestis visuose šalies ekonomikos sektoriuose 2. Dideli pajamų skirtumai mažuose ir dideliuose ūkiuose 3. Mažas rizikos priemonių taikymas ūkiuose 4. Tiesioginių išmokų netolygus pasiskirstymas tarp ūkių pagal dydį 5. Mažos ūkių pajamos bei kiti ekonominiai sunkumai, dėl kurių tam tikruose sektoriuose stebimos traukimosi (arba traukimosi rizikos didėjimo) tendencijos 6. Dideli metiniai ūkių pajamų svyravimai 7. Dideli ūkių pajamų skirtumai tarp regionų pagal vietovės palankumą ūkininkauti 2.1.SO1.1.3. Galimybės 1. Naujų technologijų, įskaitant skaitmeninimą siekiant sumažinti ūkių išlaidas ir padidinti efektyvumą, taikymas 2. Naujų rizikos priemonių atsiradimas ir plėtra 3. Konsultacijų ir mokymų, didinančių ūkininkų žinių lygį, platesnis prieinamumas 2.1.SO1.1.4. Grėsmės 1. Augantis darbo užmokestis kituose ekonomikos sektoriuose, mažinantis ūkininkavimo patrauklumą 2. Dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, didinantys ūkių pajamų nestabilumą 3. Dideli žemės ūkio produkcijos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose 2.1.SO1.1.5. Kitos pastabos Lietuvoje ūkių skaičius išlaiko spartaus mažėjimo tendenciją: 2012m.–2019 m. laikotarpiu žemės ūkio valdų valdytojų sumažėjo 22,5 proc. Tai rodo, kad mažėja gyventojų suinteresuotumas užsiimti žemės ūkio veikla, kuri, palyginti su kitomis veiklomis, yra labiau veikiama neapibrėžtumo, susijusio su klimatinėmis sąlygomis, rinkos nepastovumu ir kainų svyravimais. Mažėjant žemės ūkio veiklos patrauklumui, kyla grėsmė, kad blogės šalies apsirūpinimas maistu. Viena pagrindinių ūkių traukimosi iš veiklos priežasčių – finansinė. Ūkininkai, apsispręsdami dėl veiklos tęstinumo, žemės ūkio pajamas lygina su pajamomis kitose ekonominėse veiklose. 2012–2019 m. vidutinės ūkio grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos SD, atėmus gautinas palūkanas už turtą ir sumokėtą rentą už žemę, vidutiniškai per metus siekė 7 071 Eur ir sudarė 46,2 proc. nuo darbo užmokesčio pramonės, statybos ir paslaugų sektoriuose (C.26 konteksto rodiklis). Mažesnės pajamos žemės ūkyje nei kituose ekonomikos sektoriuose daro didelį neigiamą poveikį žemės ūkio sektoriaus plėtrai ir jo patrauklumui pajamų atžvilgiu. Realiųjų gamybos išteklių pajamų indeksas žemės ūkyje (C.25 konteksto rodiklis) 2012–2019 m. Laikotarpiu mažėjo vidutiniškai po 1,9 proc. per metus, o kituose LT 55 LT Lietuvos ekonomikos sektoriuose – augo (darbo užmokestis, kai 2010 = 100, paslaugų sektoriuje – vidutiniškai po 10,4 proc. Per metus, statybos sektoriuje – vidutiniškai po 9,4 proc. Per metus ir pramonės sektoriuje – vidutiniškai po 8,7 proc. Per metus). Kitaip tariant, patrauklumas dirbti žemės ūkio sektoriuje, palyginti su kitais sektoriais, mažėjo. Mažas ūkių pajamas daugiausia lemia mažas ūkių efektyvumas ir produktyvumas, taip pat dideli pagaminamos produkcijos apimčių svyravimai. 2015 – 2019 m. laikotarpiu, ŪADT duomenimis, 10–50 ha ūkiai kasmet dirbo nuostolingai (neskaitant subsidijų), o 51 – 150 ha ūkiai didžiąją šio laikotarpio dalį dirbo nuostolingai. Situaciją gelbėjo teikiama parama, be kurios didžioji dalis ūkių būtų priversti trauktis iš veiklos. Net didžiausi ūkiai (virš 150 ha), kurie yra modernūs ir produktyvūs, turintys finansinių pajėgumų vykdyti veiklą efektyviai rinkos sąlygomis ir yra viena stipriųjų Lietuvos žemės ūkio pusių, kai kuriuos metus baigia nuostoliu. Situaciją iš dalies gelbėjo teikiama parama, be kurios didelė dalis ūkių būtų priversti trauktis iš veiklos. Itin sunki mažų ir vidutinių ūkių situacija – jų pajamos iš žemės ūkio verslo, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, įskaitant subsidijas, 2015 – 2019 m. sudarė mažiau kaip pusę darbo užmokesčio (neto) darbuotojams visuose šalies ekonomikos sektoriuose ir buvo ženkliai mažesnės nei stambesniųjų ūkių, pvz.: 2015-2019 m. Vidutinis 10-50 ha ploto ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis 1 sutartiniam šeimos darbuotojui buvo 3 kartus mažesnis nei 50-100 ha ūkiuose. Atitinkamai šiems ūkiams skiriama pajamų palaikymo parama yra labai svarbi. Visgi paramos efektyvumas mažiems ir vidutiniams ūkiams 2015-2019 m. buvo ribotas, kadangi didžiąją sektoriui skiriamos paramos dalį gavo stambieji ūkiai. Didžiausi ūkiai (virš 100 ha ploto), sudarantys tik 4,6 proc. visų ūkių, gavo beveik 47 proc. visų tiesioginių išmokų išmokamos sumos, tuo tarpu smulkesni ūkiai (iki 50 ha), sudarantys 91 proc. visų Lietuvos ūkių, gauna nepilnai 40 proc. (2019 m. duomenimis). Sektoriniu požiūriu taip pat išryškėja ženklūs skirtumai tarp skirtingos ūkinės specializacijos ūkių. Nors visi sektoriai susiduria su tam tikrais sunkumais, santykinai geriausia situacija javininkystės sektoriuje, ką rodo ir šio sektoriaus plėtra. Nuo išmokų labiausiai priklauso žolėdžių gyvulių ir pienininkystės ūkiai, kurių sukuriama grynoji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, (be išmokų) – viena mažiausių tarp skirtingų ūkininkavimo krypčių ūkių, o pienininkystės ūkių traukimosi tendencijos sparčiausios šalyje. Tačiau ir kituose šalies sektoriuose stebimos traukimosi (arba traukimo rizikos didėjimo) tendencijos, susijusios tiek su žemu pajamų lygiu, tiek su kitais sunkumais. Šalyje vieną trečdalį (33,2 proc.) naudojamų ŽŪN užima didelių gamtinių kliūčių ir specifinių kliūčių turinčios vietovės (C.20 konteksto rodiklis), kuriose savo veiklą vykdo daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių . Šių ūkių sukuriama grynoji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, yra beveik dvigubai mažesnė nei ūkių, vykdančių veiklą palankiose ūkininkauti vietovėse (2019 m. ŪADT duomenimis), todėl išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, ir kitos išmokos prisideda prie ūkių, vykdančių veiklą šiose vietovėse, pajamų užtikrinimo ir ūkių šiose vietovėse išlaikymo. Lietuvoje ūkių pajamos labai nestabilios. 2015–2019 m. vidutinis ūkių bendrojo pelno (neskaitant subsidijų) variacijos koeficientas labai didelis – atskiroms ūkių grupėms viršijantis 50 proc. Per 2012– 2018 m. laikotarpį ūkininkų ūkių, patyrusių didesnį nei 30 proc. grynosios pridėtinės vertės kritimą, dalis 2014 – 2018 m. varijavo nuo 15 iki 42 proc. Todėl ūkių pajamų palaikymas itin svarbus: jis ne tik prisideda prie pajamų lygio padidėjimo, tačiau ir prie dalinio pajamų stabilumo užtikrinimo. Iš kitos pusės dideli pajamų svyravimai suponuoja, kad Lietuvoje ūkiai nepakankamai valdo riziką, kurią ypač didina nenuspėjamos klimatinės-meteorologinės sąlygos bei kainų svyravimai. Su didžiausiu pajamų nepastovumu susiduria augalininkystės krypčių ūkiai. Nors rizika patirti nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių, kurie pastaruoju metu šalyje ypač dažni, turėtų paskatinti ūkininkus drausti pasėlius, tačiau apdraustas pasėlių plotas Lietuvoje 2018 m., sudarė tik apie 9,2 proc. nuo draustino deklaruoto ploto. Atsižvelgiant į prognozes, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai artimojoje ateityje dažnės ir intensyvės, taip pat į didelius žemės ūkio produkcijos kainų svyravimus pasaulinėse rinkose, kas savo ruožtu didins ūkių LT 56 LT pajamų nestabilumą, rizikos valdymo priemonės ūkiams yra itin reikalingos. Siekiant padidinti ūkių, dalyvaujančių rizikos valdymo priemonėse, skaičių, būtina didinti ir tobulinti jau esamų rizikos valdymo priemonių patrauklumą, taip pat diegti naujas ir efektyvias rizikos valdymo priemones, kurios sudarytų galimybes padidinti ūkių atsparumą neigiamiems išorės veiksniams bei užtikrintų jų gyvybingumą ilguoju laikotarpiu. Tinkamo pajamų lygio užtikrinimas ir jų stabilumas visuose ūkiuose padidintų žemės ūkio veiklos patrauklumą pajamų atžvilgiu ir suteiktų aprūpinimo maistu saugumą. Siekiant didinti ūkių gyvybingumą, būtina tikslingiau skirti paramą mažiems ir vidutiniams ūkiams, kurie sudaro didžiausią visų šalies ūkių dalį, skirti papildomą paramą tam tikriems sektoriams (gyvulininkystei), kurie yra svarbūs dėl ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių priežasčių, ir ūkiams, vykdantiems veiklą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, tam, kad būtų išlaikytas šių vietovių gyvybingumas ir patrauklumas, išsaugotas kraštovaizdis ir biologinė įvairovė. 2.1.SO1.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.2 Didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip a.4 Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Aukštas Taip a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip a.7 Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių Vidutinis Taip Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO1.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled BISS(21) - Bazinė pajamų parama tvarumui didinti TI01baz - Bazinės tiesioginės išmokos O.4. Hektarų, už kuriuos skiriama bazinė pajamų parama, skaičius DPdecoupled CRISS(29) - Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti TI02per - Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti O.7. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma perskirstomoji pajamų parama, skaičius DPdecoupled CIS-YF(30) - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams O.6. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba LT 57 LT naudojimas sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko9 - Gyvūnų gerovė O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.2 - Susietoji pajamų parama vaisių augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.3 - Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.4 - Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.5 - Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.6 - Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.7 - Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius LT 58 LT DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.1 - Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.2 - Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.3 - Susietoji pajamų parama avių augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.4 - Susietoji pajamų parama ožkų augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės WITHD(47(2)(f)) - išėmimas iš rinkos laisvam platinimui ar kitoms paskirties vietoms, įskaitant, jei reikia, apdorojimą, kad būtų palengvintas toks išėmimas SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius RD ANC(71) - Gamtiniai ar kiti su teritorija susiję apribojimai KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis O.12. Hektarų, už kuriuos skiriama parama už vietoves, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, skaičius, įskaitant lėšų suskirstymą pagal vietovių tipą RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas O.9. Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius RD RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės KP16sav - Savitarpio pagalbos fondai O.9. Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius Apžvalga Kaip atskleidžia SSGG analizė, Lietuvoje vidutinės žemės ūkio pajamos yra ženkliai mažesnės nei kitose ekonominėse veiklose. 2012-2019 m. vidutinės ūkio grynosios pajamos, tenkančios vienam šeimos sąlyginiam darbuotojui, sudaro mažiau kaip pusę darbo užmokesčio darbuotojams visuose šalies ekonomikos sektoriuose. Be to, šios pajamos dėl didelių rizikų, ypač susijusių su klimatinėmis- meteorologinėmis sąlygomis bei kainų nepastovumu, pasižymi dideliais svyravimais. Šiame Strateginiame plane identifikuoti 5 poreikiai, kurie yra susiję su pirmuoju konkrečiu tikslu - remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 37 skirtingas intervencines priemones (tiek I tiek II ramsčio). Siekiant palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą (poreikis a.1), pirmiausia reikia užtikrinti tam tikrą pajamų lygį ir jų stabilumą, ko bus siekiama tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšių „Bazinė pajamų parama tvarumui didinti“ (21 str.), „Susietoji pajamų parama“ (32 str.), „Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti“, „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos” (31 str.) (toliau - ekologinės sistemos) bei kaimo plėtros priemonių rūšių: “Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi” (72 LT 59 LT str.), “Investicijos” (73-74 str.), “Rizikos valdymo priemonės” 76 str.) deriniu. Bazinė pajamų parama (TI01baz) yra pagrindinė ir bendriausia iš šių intervencinių priemonių, nes jos tinkamumo kriterijai apima praktiškai visus žemės ūkio produkcijos gamintojus. Kitos intervencinės priemonės yra labiau tikslinės, orientuotos į tikslines grupe, kurioms reikia didesnės paramos, siekiant palaikyti jų žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą. Įgyvendinant šias intervencines priemones (tokios kaip TI02per), bus siekiama užtikrinti ūkių pajamų stabilumą, didinti žemės ūkio veiklos patrauklumą pajamų atžvilgiu ir žemės ūkio veikla užsiimančios bendruomenės pragyvenimo lygį. Numatomomis įgyvendinti ekologinėmis sistemomis (TI05eko1.1, TI05eko1.2, TI05eko1.4, TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko1.8, TI05eko2, TI05eko3, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8, TI05eko9, TI05eko10) skatinama diegti aplinkai palankesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą, kompensuojant dėl šių įsipareigojimų sumažėjusias pajamas. Prie tinkamo ūkių pajamų lygio palaikymo prisidės ir 11 susietosios pajamų paramos priemonių (TI03sus01.1, TI03sus01.2, TI03sus01.3, TI03sus01.4, TI03sus01.5, TI03sus01.6, TI03sus01.7, TI03sus02.1, TI03sus02.2, TI03sus02.3, TI03sus02.4), nukreiptų į sunkumus patiriančius žemės ūkio sektorius. Be to kaimo plėtros intervencinės priemonės, kompensuos prarastas pajamas dėl privalomų reikalavimų laikymosi „Natura 2000“ teritorijoms priklausančiuose miškų ir žemės ūkio naudmenų plotuose (KP06ntm ir KP07ntž), o taip pat suteiks paramą investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius (KP08prev). Pajamų kitimui dėl gamybos nestabilumo, kainų nepastovumo ir nepalankių klimatinių reiškinių stabilizuoti, numatyta įgyvendinti rizikos valdymo priemones – t.y., tęsti pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimo kompensavimą (KP5riz)ir paskatinti kurtis naujus rizikos valdymo instrumentus – savitarpio pagalbos fondus (KP16sav). Siekiant didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas (poreikis a.2), bus pasitelkta tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšis „Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti“ (26 str.). Įgyvendinant intervencinę priemonę TI02per, parama bus perskirstoma taip, kad didėtų gyvybingiems smulkiems ir vidutiniams ūkiams, ir mažėtų pajamų skirtumai tarp skirtingo dydžio ūkių. Taip bus siekiama pristabdyti sparčius per pastaruosius 5 metus stebimus mažų ūkių traukimosi iš rinkos tempus bei didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą. Papildomai mažus ir vidutinius ūkius, kuriuos valdo jaunieji ūkininkai, pasieks į jaunuosius ūkininkus nukreipta parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams “ (30 str.) (TI04jūs), kadangi tarp jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių vyrauja smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Siekiant palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį (poreikis a.3), bus pasitelkta tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšis „Susietoji pajamų parama“ (32 str)., kuria bus teikiama papildoma pagalbą įvairiems sunkumus patiriantiems ir dėl to besitraukiantiems ar turintiems riziką pradėti trauktis (sub)sektoriams. Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, sektoriai buvo sureitinguoti pagal paramos jiems būtinumą. Susietoji pajamų parama, skiriama augalininkystės (TI03sus01.1, TI03sus01.2, TI03sus01.3, TI03sus01.4, TI03sus01.5, TI03sus01.6, TI03sus01.7 ir gyvulininkystės (TI03sus02.1, TI03sus02.2, TI03sus02.3, TI03sus02.4) subsektoriams padės palaikyti pakankamą juose veikiančių ūkių pajamų ir, atitinkamai, produkcijos gamybos lygį. Susietąją pajamų paramą, numatytą atviro grunto daržovių augintojams (TI03sus01.4), uždaro grunto daržovių augintojams (TI03sus01.5), vaisių (kaulavaisių ir sėklavaisių) augintojams (TI03sus01.2) bei uogų ir riešutų augintojams (TI03sus01.3), papildys sektorinės intervencinės priemonės vaisių ir daržovių augintojų grupėms. Nors skiriasi sektorinių priemonių ir susietosios paramos pareiškėjai (sektorinių priemonių atveju – tai pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos, o susietosios paramos atveju – žemės ūkio produkcijos gamintojai, deklaravę tam tikros rūšies augalų plotus), tačiau abi intervencinių priemonių rūšys prisideda prie viena kitos pagrindinių tikslų siekimo: sektorinė parama, nukreipta į ūkių konkurencingumo bei tvarumo didinimą per inovatyvių technikų ir technologijų diegimą, modernios derliaus nuėmimo ir saugojimo, augalų priežiūros technikos, produkcijos apdorojimo įrangos naudojimą, aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą ir pan., prisidės prie sąlygų gamintojams gauti didesnes pajamas ilguoju laikotarpiu sudarymo, o susietoji pajamų parama padės ją LT 60 LT gaunantiems subsektoriams palaikyti pajamų lygį trumpuoju laikotarpiu. Siekiant padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą (poreikis a.4), bus teikiamos atsietosios tiesioginės išmokos ,,Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ (30 str.). Tiesioginės išmokos bus nukreiptos į jaunųjų ūkininkų ekonominio pajėgumo didinimą (TI04jūs). Papildomos pajamų paramos teikimas jauniesiems valdų valdytojams sudarys sąlygas didinti savo veiklos gyvybingumą ir atsparumą didesniam skaičiui mažo ir vidutinio dydžio jaunųjų valdų valdytojų. Siekiant skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose (poreikis a.6), bus įgyvendinamas kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Investicijos“ (73 – 74 str.) ir „Rizikos valdymo priemonės“ (76 str.) bei sektorinių intervencinių priemonių rūšies „Parama sektoriui – Vaisiai ir daržovės“ (47 str.) – derinys. Investicijų rūšies intervencine priemone KP08prev žemės ūkio subjektai bus skatinami investuoti į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius. Įgyvendinant rizikos valdymo priemones , ūkininkai bus skatinami naudotis šiuo metu prieinamomis, tačiau vis dar nepakankamai populiariomis rizikos valdymo priemonėmis – pasėlių, augalų ir gyvulių draudimu ūkiams (KP15riz), taip pat diegti naujas rizikos valdymo priemones, veikiančias savitarpio pagalbos principais ir padedančias kompleksiškai spręsti sektoriaus pajamų praradimo problemas (KP16sav). Vaisių ir daržovių sektoriuje numatyta paramos sektoriui priemonė SP01vid7, kuria bus švelninami ar šalinami krizinės situacijos padariniai vaisių ir daržovių sektoriuje. Siekiant palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių (poreikis a.7), bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys“ (71 str.). Įgyvendinant intervencinę priemonę KP11ANCs, bus skiriama kompensacinė išmoka ūkiams, veikiantiems vietovėse, kuriose yra gamtinių kliūčių, dėl kurių šie ūkiai negali sukurti santykinai panašios grynosios pridėtinės vertės vienam sąlyginiam darbuotojui iš žemės ūkio veiklos, nei palankiose ūkininkauti vietovėse veiklą vykdantys ūkiai. Šios išmokos prisidės prie ūkių, vykdančių veiklą šiose vietovėse, pajamų užtikrinimo, kas savo ruožtu didins ūkininkavimo šiose teritorijose patrauklumą bei pristabdys traukimosi iš žemės ūkio veiklos tendencijas. 2.1.SO1.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO1.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.4 - Pajamų rėmimo susiejimas su standartais ir gerąja praktika Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 95,69 % R.5 - Rizikos valdymas Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis 0,59 % R.6 PR - Perskirstymas smulkesniems ūkiams Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) 116,09 % R.7 PR - Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis 104,12 % R.8 - Tikslinė parama ūkiams konkrečiuose sektoriuose Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 30,93 % R.36 CU PR - Kartų kaita Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP 4 662,00 LT 61 LT teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO1 konkrečiam tikslui priskirti 6 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda tikslo poreikius tenkinančių intervencinių priemonių veiklos. R.4: pajamų paramos susiejimas su standartais ir gerąja praktika.Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis. Bendra siektina rezultato rodiklio R.4 reikšmė yra 95,7 %. Bendras plotas, įtrauktas į kiekvieną intervenciją, jau yra įtrauktas ir į bazinės išmokos aprėptį, todėl bazinės išmokos dengiamas plotas yra skaitiklio reikšmė, įtraukta į R.4 skaičiavimą. Nustatant siektiną rodiklio reikšmę, vadovautasi istoriniais duomenimis, taip pat prognozėmis dėl deklaruojamų plotų dalies, galimai neatitiksiančios griežtėjančių reikalavimų bei patikrų. R.4 rodiklis priskirtas daugiausia poreikįa.1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą), kylantį iš SSGG analizės metu nustatytos silpnybės „Vidutinės žemės ūkio verslo pajamos – mažesnės nei darbo užmokestis visuose šalies ekonomikos sektoriuose“ tenkinančioms intervencinėms priemonėms. Šių priemonių, susijusių su parama pajamoms, rinkinys apima: 1. Bazinę pajamų paramą tvarumui didinti (TI01baz); 2. Papildomą perskirstymo pajamų paramą tvarumui didinti (TI02per); 3. Susietąją pajamų paramą, skiriamą augalininkystės sub(sektoriams): TI03sus01.1; TI03sus01.2; TI03sus01.3; TI03sus01.4; TI03sus01.5; TI03sus01.6; TI03sus01.7); 4. Ekologines sistemas: TI05eko1.1; TI05eko1.2; TI05eko1.4; TI05eko1.5; TI05eko1.6; TI05eko1.7; TI05eko1.8; TI05eko2; TI05eko3; TI05eko4; TI05eko5; TI05eko6; TI05eko7; TI05eko8, TI05eko9, TI05eko10; 5. Kaimo plėtros intervencines priemones: KP07ntž; KP070untž. Be to, šis rezultato rodiklis numatytas kaimo plėtros intervencinei priemonei KP11ANCs, kuri tenkina kitą SO1 tikslui priskirtiną poreikį a.7 (Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių), kylantį iš SSGG analizės metu nustatytos silpnybės – “Dideli ūkių pajamų skirtumai tarp regionų pagal vietovės palankumą ūkininkauti”. Svarbu paminėti, kad prie rezultato rodiklio R.4 siektinos reikšmės prisidės intervencinė priemonė TI04jūs, kuri įgyvendina ne tik SO1 tikslą (tenkindama poreikį a.4 “Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą) bet ir SO7 tikslą. Rodiklis R.4 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės palaikant žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą, įskaitant papildomą paramą vietovėms, turinčioms gamtinių ir kt. kliūčių (poreikiai a.1 ir a.7), ir didinant jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą (poreikis a.4). R.5: Rizikos valdymas. Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis. Bendra siektina rezultato rodiklio R.5 reikšmė yra 0,59 %. Ji apskaičiuota, atsižvelgus į Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020m. programos įgyvendinimo patirtį. Prie R.5 siekimo prisideda 2 kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP15riz ir KP16sav ir sektorinės paramos priemonė SP01vid7. Įvertinant intervencinės priemonės KP15riz indėlį, buvo atsižvelgta į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ įgyvendinimo patirtį, taip pat prognozuota, kad pasėlių draudimo įmokų kompensacijomis besinaudojančių ūkių skaičius kasmet augs maždaug po 6 proc., o gyvūnų draudimo įmokų kompensacijomis besinaudojančių ūkių skaičius išliks stabilus. Ūkių, taikančių BŽŪP remiamas rizikos valdymo priemones, dalis bendroje ūkių struktūroje bus stebima kasmet. Numatant intervencinės priemonės KP16sav siektiną reikšmę, planuota, kad per Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpį Lietuvoje įsikurs 2 nauji bei veiklą tęs 2 anksčiau įkurti BŽŪP remiami savitarpio pagalbos fondai, kuriuose dalyvaujančių ūkių skaičius nuosekliai augs. Be to, daryta prielaida, kad apie 10 proc. savitarpio pagalbos fonduose dalyvaujančių ūkių dalyvaus ir kitose rizikos valdymo priemonėse LT 62 LT (KP15riz). Įgyvendinant intervencinę priemonę SP01vid7, numatoma, kad 9 gamintojų organizacijų nariai pasinaudos rizikos valdymo priemone, finansuojama BŽŪP lėšomis. Kadangi R.5 rodiklis yra nekaupiamasis, siektina reikšme imama didžiausia prognozuojama (2028 m.) reikšmė. Pasiekta rodiklio R.5 reikšmė leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės skatinant rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose (poreikis a.6, kylantis iš SSGG analizės metu nustatytų silpnybių „Mažas rizikos priemonių taikymas ūkiuose” ir „Dideli metiniai ūkių pajamų svyravimai” bei grėsmių “Dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai, didinantys ūkių pajamų nestabilumą” ir „Dideli žemės ūkio produkcijos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose”). R.6: Perskirstymas mažesniems ūkiams. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu). Rezultato rodiklio R.6 reikšmė bus matuojama kasmet, o laikotarpio pabaigoje planuojama pasiekti R.6 reikšmę, lygią 116,09%. Siektina reikšmė yra pagrįsta vidutine tiesiogine išmoka ūkiams, kurių deklaruojamas plotas mažesnis nei vidutinis, palyginti su visų žemės ūkio subjektų gaunama vidutine išmoka. R.6 vertės nustatymas pagrįstas prognozuojamais ūkių struktūros kitimo duomenimis, paremtais ankstesnio penkmečio tendencijomis, taip pat prognozėmis dėl mažų ir vidutinių ūkių traukimosi tempų kitimo, kurį turėtų paveikti numatytos didesnės perskirstymo išmokos. Šio rezultato rodiklio yra siekiama tiesioginių išmokų intervencinėmis priemonėmis TI02per ir KP04jūs, kadangi absoliuti dauguma naujai besikuriančių jaunųjų ūkininkų deklaruoja mažesnį plotą nei vidutinis šalies ūkio dydis. Rezultato rodiklis R.6 leis įvertinti, kiek tiesioginių išmokų intervencinės priemonės prisidės didinant mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas (poreikis a.2, kylantis iš SSGG analizės metu nustatytos silpnybės – „Dideli pajamų skirtumai mažuose ir dideliuose ūkiuose“). R.7: Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas. Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis. Rezultato rodiklio R.7 siektina reikšmė – 104,12%. Rodiklis yra nekaupiamasis, siektina reikšme imama didžiausia prognozuojama (2028 m.) reikšmė. Kasmetinės rodiklio reikšmės nustatytos, vadovaujantis istoriniais duomenimis bei prognozėmis dėl ploto bei pareiškėjų skaičiaus kitimo, atsižvelgiant į modifikuotas paramos sąlygas. Prie rezultato rodiklio R.7 prisideda trys kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP11ANCs, KP06ntm ir KP07ntž. Rodiklio R.7 reikšmės padės įvertinti, kokiu mastu jo siekiančios intervencinės priemonės prisidės prie žemės ūkio veiklos, įskaitant veiklą, vykdomą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių, tęstinumo ir tvarumo palaikymo (poreikis a.1) ir a7, kylantys iš SSGG analizės metu nustatytos silpnybės – „Dideli ūkių pajamų skirtumai tarp regionų pagal vietovės palankumą ūkininkauti“). R.8: Konkretiems sektoriams priklausančių ūkių rėmimas. Ūkių, kuriems teikiama susietoji pajamų parama konkurencingumui ar tvarumui didinti ar kokybei gerinti, dalis. Bendra rezultato rodiklio R.8 siektina reikšmė yra 30,93%. Siektina reikšmė atspindi numatomą susietosios pajamų paramos gavėjų skaičių, kaip dalį nuo visų Lietuvos žemės ūkio subjektų, gaunančių ir yra pagrįsta prognozuojamu susietąja parama paremiamų ūkių skaičiumi, atsižvelgiant į 2014–2020 m. vyravusias tendencijas, bei prognozuojamu paramos sąlygų modifikacijų joms poveikiu. Rodiklis yra nekaupiamasis, todėl siektina reikšme imama didžiausia prognozuojama (2024 m.) reikšmė. Rodiklis R.8 atspindi bendrą susietosios pajamų paramos priemonių (TI03sus01.1, TI03sus01.2, TI03sus01.3, TI03sus01.4, TI03sus01.5, TI03sus01.6, TI03sus01.7, TI03sus02.1, TI03sus02.2, TI03sus02.3, TI03sus02.4) įgyvendinimo rezultatą. Jo reikšmė leis įvertinti, kiek susietoji pajamų parama prisideda palaikant ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį (poreikis a.3, kylantis iš SSGG analizės metu nustatytos silpnybės „Mažos ūkių pajamos bei kiti ekonominiai sunkumai, dėl kurių tam tikruose sektoriuose stebimos traukimosi (arba traukimo rizikos didėjimo) tendencijos“). LT 63 LT R.36 - Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį R.36 rodiklio siektinos reikšmės siekiama teikiant paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (KP17jūs) ir teikiant papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams (TI04jūs). Sektina rodiklio R.36 reikšmė yra 4 622 jaunieji ūkininkai, kurie gaus paramą pagal intervencinę priemonę TI04jūs. Dalis jų gaus paramą ūkių įkūrimui (intervencinė priemonė KP17jūs): 1 251 bus skirta dotacija, 500 – paskola. Nustatant rodiklio reikšmę vadovautasi istoriniais 2014–2020 m. laikotarpio duomenimis, demografinės raidos prognozėmis, vertinti reikalavimų žemės ūkio veiklai pokyčiai ir jų įtaka jaunų žmonių sprendimams rinktis ūkininkavimo veiklą. Į rodiklio reikšmę įskaičiuojami tik tie jaunieji ūkininkai, kurie pirmą kartą gaus BŽŪP paramą pagal priemonę TI04jūs ir/arba KP17jūs, jų nedubliuojant. R.36 rodiklis leis įvertinti kokiu mastu SP parama prisidės prie jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominio pajėgumo padidinimo (poreikis a.4). 2.1.SO1.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Lėšų krepšelio dydis, skiriamas SO1 konkrečiam tikslui, numatytas pagal šio tikslo poreikių prioritetiškumą bei šiems poreikiams patenkinti reikalingų intervencinių priemonių finansavimo pagrindimą. Pagal intervencines priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonėmis, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės atstovais, Seimo nariais. Toliau pateikiamas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje SO1.8, kaip tiesiogiai prisidedančios prie SO1 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. TI01baz - Bazinės tiesioginės išmokos Intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 1,135 mlrd. EUR 2023–2027 m. laikotarpiui arba apie 227 mln. Eur per metus. Bendra paramos suma grindžiama prognozuojamų deklaruojamų ŽŪN plotu bei išmokos už 1 ha ŽŪN dydžiu. Orientacinis vidutinis išmokos dydis už 1 ha pagal šią intervenciją yra 81,45 Eur/ha. Prognozuojamas deklaruojamas ŽŪN plotas kasmet didės nuo 2 728 tūkst. ha 2023 m. iki 2 847 tūkst. ha 2027 m. Pagal šią priemonę paremti ūkiai prisidės prie rodiklio R.4 reikšmės pasiekimo. Bendras 1,135 mlrd. Eur finansinis asignavimas, remiantis istoriniais duomenimis, yra pakankamas tikslui pasiekti (R.4 reikšmė yra 95,7% visų ŽŪN), turint omenyje, kad prie šios siektinos reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI02per - Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti Šiai intervencinei priemonei skirta 20% visų Lietuvai numatytų tiesioginių išmokų, t. y. 602,45 mln. Eur finansinį asignavimą 2023–2027 m. laikotarpiui arba po vidutiniškai 120 mln. Eur per metus. Remiantis prognostiniais duomenimis, šia parama paremtas plotas turėtų pasiekti 1,43 mln. ha (2027 m.). Šiai priemonei skiriamas 602,45 mln. Eur finansinis asignavimas yra pakankamas rodiklio R.6 siektinai reikšmei (116,09%) pasiekti. Ši priemonė taip pat prisidės prie rodiklio R.4 siektinos reikšmės. TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams Bendras finansinis asignavimas intervencinei priemonei yra 69,81 mln. Eur 2023–2027 m. laikotarpiui arba vidutiniškai po 13,96 mln. Eur per metus. Jaunojo ūkininko išmokos dydis sudarys apie 140-150 Eur už reikalavimus atitinkantį hektarą, subsidijuojant iki 70 ha ploto. Nors pagrindinis šios intervencijos tikslas – pritraukti į sektorių jaunuosius ūkininkus ir taip išspręsti senėjančios ūkininkų populiacijos Lietuvoje problemą, kartu ši intervencija prisideda prie jaunųjų ūkininkų ekonominio pajėgumo ir atsparumo didinimo. 69,81 mln. EUR finansinių asignavimų pakanka, kad būtų prisidėta prie rezultato rodiklių R.36, R.4 ir R.6 siektinų reikšmių pasiekimo. Susietoji pajamų parama (TI03sus01.1, TI03sus01.2, TI03sus01.3, TI03sus01.4, TI03sus01.5, LT 64 LT TI03sus01.6, TI03sus01.7, TI03sus02.1, TI03sus02.2, TI03sus02.3, TI03sus02.4) Susietajai pajamų paramai skirta 15% visų Lietuvai numatytų tiesioginių išmokų, t. y. tai 451,84 mln. Eur finansinį asignavimą 2023–2027 m. laikotarpiui arba vidutiniškai po 90 mln. per metus. Parama, teikiama pagal 11 schemų, parengtų atskirai kiekvienam iš didžiausius sunkumus patiriančių Lietuvos žemės ūkio (sub)sektorių, tiesiogiai prisideda palaikant ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį ir žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą. 451,84 mln. EUR finansinių asignavimų pakanka siektinai rezultato rodiklio R.8 reikšmei (30,93%) pasiekti, taip pat bus reikšmingai prisidėta prie rezultato rodiklio R.4 siektinos reikšmės pasiekimo. Ekologinės sistemos (TI05eko1.1; TI05eko1.2; TI05eko1.4; TI05eko1.5; TI05eko1.6; TI05eko1.7; TI05eko1.8; TI05eko2; TI05eko3; TI05eko4; TI05eko5; TI05eko6; TI05eko7; TI05eko8, TI05eko9, TIeko10) Ekologinėms sistemos skirta 25% visų Lietuvai numatytų tiesioginių išmokų, t. y. tai 753,07 mln. Eur finansinį asignavimą 2023–2027 m. laikotarpiui arba vidutiniškai po 150,61 mln. EUR per metus. Parama, teikiama pagal 16 ekologinių sistemų, parengtų atliepiant skirtingus aplinkosauginius poreikius, prisidedančius prie žemės ūkio veiklos tvarumo didinimo. Šios intervencinės priemonės tiesiogiai prisideda priežemės ūkio veiklos tęstinumo ir tvarumo palaikymo. Ekologinėms sistemoms numatytų finansinių asignavimų už 753,07 mln. Eur pakanka rezultato rodiklio R.4 siektinai reikšmei (95,7%) pasiekti, turint omenyje, kad prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir kitos intervencinės priemonės. KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis Metinis orientacinis finansinis asignavimas šiai intervencinei priemonei yra 17,5 mln. Eur, t. y. 87,5 mln. EUR 2023–2027 m. laikotarpiui. Parama pagal šią intervencinę priemonę teikiama ūkininkams, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuriuose yra specifinių (natūralių) apribojimų. Parama teikiama ūkininkams, naudojantiems keturių skirtingų kategorijų žemę (mažesnio bei didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių charakterizuojamą žemę, taip pat už karsto bei potvynių užliejamas vietoves), kurių kiekvienai nustatytas skirtingas išmokos už hektarą tarifas. Finansinis paskirstymas pagrįstas ploto, kuris pasižymi gamtinėmis ar kitokiomis kliūtimis, ir siūlomų mokėjimo tarifų (kurie suteikia dalinę kompensaciją ūkininkams už patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, kad galėtų tęsti veiklą ūkininkauti žemėje) deriniu. Parama pagal MPŪV yra skirta poreikiui a7 (Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. Kliūčių) tiesiogiai patenkinti, tačiau kartu prisideda ir prie poreikio a1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) patenkinimo. Metinis 17,5 mln. EUR finansinis asignavimas yra pakankamas siektinai rezultato rodiklio R.7 reikšmei (104,42%) pasiekti; taip pat bus prisidėta prie rezultato rodiklio R.4 siektinos reikšmės (95,7%) pasiekimo, turint omenyje, kad prie šių tikslų pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP07ntž - Parama "Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje Metinis orientacinis finansinis asignavimas šiai intervencinei priemonei yra 1,86 mln. Eur, t.y. 9,3 mln. Eur 2023–2027 m. laikotarpiui. Parama teikiama už natūralias ar pusiau natūralias pievas žemės ūkio paskirties žemėje, esančią „Natura 2000“ tinkle teritorijose, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (PAST) pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų statusas (BAST) pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB. Finansinis vokas nustatytas remiantis bendru žemės ūkio paskirties žemės, esančios „Natura 2000“ teritorijoje, plotu bei ekspertų apskaičiuotos kompensacijos už patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dydžiu. Parama pagal šią priemonę yra skirta poreikiams a.1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) bei a.7 (Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių) tiesiogiai patenkinti. 9,3 mln. EUR finansinis asignavimas yra pakankamas siektinai rezultato rodiklio R.7 reikšmei (104,42%) pasiekti; taip pat bus prisidėta prie rezultato rodiklio R.4 siektinos reikšmės (95,7%) pasiekimo, turint omenyje, kad prie šių tikslų pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP06ntm - Parama "Natura 2000" miškuose Metinis orientacinis finansinis asignavimas šiai intervencinei priemonei yra 1,65 mln. Eur, t.y. 8,24 mln. LT 65 LT Eur 2023–2027 m. laikotarpiui. Parama pagal šią intervencinę priemonę teikiama miško valdytojams už miško plotą vietovėse, kuriose ūkininkavimui taikomos specifinės sąlygos, susidariusios dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EEB ir (ar) Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo. Parama teikiama pagal 4 skirtingus tarifus, priklausomai nuo miško kirtimų ribojimo pobūdžio. Finansinis vokas pagrįstas minėtomis sąlygomis pasižyminčio ploto ir siūlomų mokėjimo tarifų (kurie suteikia dalinę kompensaciją paramos subjektams už patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas) deriniu. Parama pagal šią priemonę, be kitų, yra skirta poreikiams a.1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) bei a.7 (Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių) tiesiogiai patenkinti. Metinis 1,65 mln. Eur dydžio finansinis asignavimas yra pakankamas, kad būtų pasiekta rezultato rodiklio R7 siektina reikšmė 104,42%, turint omenyje, kad prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir kitos intervencinės priemonės. SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos Intervencinei priemonei SP01vid1, SP01vid5, SP01vid7 skirta beveik 5,4 mln. Eur. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (52 str. (e), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės). Šiuo metu yra veikiančios 2 gamintojų organizacijos, kurių metinė finansinė parama siekia 750 000 EUR. Numatoma pripažinimą suteikti dar dviem gamintojų organizacijoms – vieną 2024 m., kuriai metinė finansinė parama gali siekti iki 402 000 EUR, ir kitą 2025 m., kurios metinė finansinė parama galėtų siekti 218 000 EUR. Numatoma paramos suma gali kisti, kadangi ji apskaičiuojama remiantis gamintojų organizacijų parduodamos produkcijos verte. Intervencinei priemonei SP01vid7 numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio R.5 reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie R.5 pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas Bendras finansinis asignavimas intervencinei priemonei yra 11,95 mln. Eur 2023–2027 m. laikotarpiui. Bendra paramos suma grindžiama planuojamu draudžiamų pasėlių plotų ir gyvulių skaičiumi bei nustatytais kompensacijos už jų draudimą tarifais. Kompensuojama draudimo įmokos suma ūkininkui siekia 70 proc. nuo sumokėtos pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos sumos. Parama pagal šią priemonę yra tiesiogiai skirta poreikiams a.6 (Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose) bei a.1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) tenkinti, o bendras skiriamos 11,95 mln. EUR dydžio finansinis asignavimas, yra pakankamas siektinai rezultato rodiklio R.5 reikšmei (0,59%) pasiekti, turint omenyje, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kita intervencinė priemonė - KP16sav. KP16sav - Savitarpio pagalbos fondai Bendras finansinis asignavimas intervencinei priemonei sudaro 1,5 mln. Eur 2024–2028 m. laikotarpiui. Planuojama, kad per šį laikotarpį bus įkurti 4 savitarpio pagalbos fondai, kuriems bus teikiama administracinių išlaidų bei fondo nariams išmokėtų žalos išmokų dalinė kompensacija, taip pat kompensuojama dalis įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą. Parama pagal šią priemonę yra tiesiogiai skirta poreikiams a.6 (Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose) bei a.1 (Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) tenkinti, o bendras 1,5 mln. EUR finansinis asignavimas, yra pakankamas siektinai rezultato rodiklio R.5 reikšmei (0,59%) pasiekti, turint omenyje, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kita intervencinė priemonė - KP15riz. LT 66 LT 2.1.SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 2.1.SO2.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO2.1.1. Stiprybės 1. Reikšminga žemės ūkio ir maisto produkcijos dalis Lietuvos eksporto struktūroje 2. Auganti geografiniu ir produktų požiūriu žemės ūkio ir maisto produktų eksporto diversifikacija 3. Didėjantis darbo ir žemės produktyvumas 2.1.SO2.1.2. Silpnybės 1. Mažėjantis kapitalo produktyvumas. 2. Nepakankamai plėtojama inovatyvių didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba. 3. Gyvulininkystės, kaip geriausiai atitinkančios šalies gamtinius pranašumus šakos, patrauklumo mažėjimas. 4. Pasenusios ir nusidėvėjusios melioracijos sistemos. 5. Mažas smulkių ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų valdomų ūkių mokumo lygis. 2.1.SO2.1.3. Galimybės 1. Ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų paklausos augimas. 2. Naujų technologijų, įskaitant skaitmeninimą, siekiant žemės ūkio išteklių naudojimo efektyvumo, taikymas. 3. Esamų ir naujų užsienio rinkų plėtra. 4. Augantis biomasės ir kitos žaliavos, reikalingos pagal bioekonomikos ar žiedinės ekonomikos principus veikiančioms įmonėms, naudojimas. 5. Paslaugų sektoriaus žemės ūkyje plėtra. 2.1.SO2.1.4. Grėsmės 1. Gamybos išteklių kainų augimas. 2. Naujų augalų ir gyvūnų ligų atsiradimas ir paplitimas. 3. Darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, kaimo vietovėse trūkumas. 4. Politinis ir ekonominis nestabilumas trečiosiose šalyse, įtakojantis užsienio prekybos žemės ūkio bei maisto produktais apimtis. 5. Didėjančios užsienio šalyse mažomis sąnaudomis pagamintos žemės ūkio ir maisto produkcijos importo apimtys. 2.1.SO2.1.5. Kitos pastabos Lietuvos žemės ūkio gebėjimą konkuruoti su kitomis šalimis parodo bendras gamybos veiksnių produktyvumas, kuris, šaliai įstojus į ES, sparčiai augo, nuolat mažėjant darbuotojų skaičiui žemės ūkyje, didėjant kapitalo investicijoms ir gerėjant valdymo įgūdžiams. Lietuvoje darbo produktyvumo augimas buvo svarbiausias bendrojo gamybos veiksnių produktyvumo augimo veiksnys. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas (2016 m., palyginti su 2005 m., pirminiame sektoriuje dirbančių asmenų skaičius sumažėjo 45,7 proc., ūkių darbuotojų skaičius – 52,4 proc.) ir perėjimas prie didelėmis kapitalinėmis investicijomis pagrįsto žemės ūkio skatino bendrąjį gamybos veiksnių produktyvumo augimą. Vertinant šalies žemės ūkio bendrojo gamybos veiksnių produktyvumo sudėtinių dalių – darbo, kapitalo ir žemės produktyvumo – pokyčius, matyti, kad darbo ir žemės produktyvumas didėjo, o kapitalo produktyvumas – mažėjo. Kapitalo produktyvumo mažėjimas rodo, kad investicijų, kaip LT 67 LT konkurencingumo skatinimo veiksnio, potencialas mažėja. Nepaisant didelio bendro gamybos veiksnių produktyvumo augimo tempo, bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti vienam naudojamų ŽŪN ha, Lietuvoje išliko žymiai – 2,7 karto mažesnė (880 EUR 2018 m.) nei vidutinė ES-28 šalyse (2 410 Eur2018 m. – 2,7 karto). Remiantis ŪADT duomenimis, visų ekonominio dydžio grupių Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai buvo mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES-28 šalių ūkių. Nuo Lietuvos įstojimo į ES šalies žemės ūkio konkurencingas buvo didinimas, teikiant paramą investicijoms. Ūkius geriau aprūpinant kapitalu, buvo siekiama bendrosios žemės ūkio produkcijos didėjimo, tikintis, kad tai sudarys prielaidas žemės ūkio subjektų pajamų augimui. Parama investicijoms skatino ūkius aktyviai investuoti. 2018 m., palyginti su 2005 m., žemės ūkio bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (BPKF) išlaidos padidėjo nuo 280,1 iki 640,4 mln. Eur, arba 2,3 karto. 2010–2018 m. didžiausią visų BPKF išlaidų dalį (vidutiniškai 50,9 proc. per metus) sudarė investicijos į žemės ūkio techniką ir įrengimus. Investavimo procesas vyko visų ekonominio dydžio grupių ūkiuose. Tačiau ŪADT duomenys rodo, kad 2012–2017 m. Lietuvos ir ES šalių ūkio turtas vidutiniškai skyrėsi 2,8 karto. Visų ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkiai, išskyrus mažiausio (ekonominis dydis nuo 2 iki 8 tūkst. Eur) ir didžiausio ekonominio dydžio (500 tūkst. EUR ir daugiau) grupių ūkius, yra geriau apsirūpinę turtu nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių Lietuvos ūkiai. Todėl nepaisant spartaus investicijų į ūkius augimo, Lietuvoje vis dar išlieka didelis nepatenkintas paramos investicijoms į žemės ūkio ir maisto produktų sektorių poreikis. Apskaičiuota, kad finansavimo trūkumas yra 962 mln. EUR – 2,2 mlrd. Eur. Nuo pat įstojimo į ES iki šiol, didinant Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą, daugiausia buvo taikoma mažų kaštų strategija, siekiant pagaminti kuo daugiau žemės ūkio produkcijos ir aprūpinti pigia žaliava į eksportą orientuotą maisto perdirbimo pramonę. Atsižvelgiant į augančią ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų paklausą, siekiant padidinti Lietuvos ūkių konkurencingumą, būtina didinti ūkiuose kuriamą pridėtinę vertę, skatinant juos pereiti prie naujų verslo modelių – ūkiuose užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimo ir inovatyvių, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos. Tokių verslo modelių plėtra ne tik užtikrintų geresnį naujų ir pažangių produktų patekimą į rinkas, bet ir sudarytų galimybes padidinti ūkių pelningumą, pagerinti gamybos ir perdirbimo technologijas ūkiuose. Žemės ūkio produkcijos apimčių didinimas Lietuvai tampa nevienareikšmiu iššūkiu, nes, iš vienos pusės, tai sąlygoja geresnį kapitalo panaudojimą, iš kitos pusės – tai gresia gamyboje naudojamų gamtinių išteklių pereikvojimu. Atsižvelgiant į tai, gamybos apimčių didinimą būtina sieti su lietuviškos produkcijos paklausos vietinėje ir užsienio rinkose augimu, trumpų tiekimo grandinių kūrimu ir ūkių ekonominio efektyvumo rodikliais, kas tapo ypač aktualu konflikto Ukrainoje kontekste. Nuo 2007 m. pradėjus taikyti tiesioginių išmokų modelį, pagal kurį ūkiams mokama tiesioginių išmokų suma nebuvo susieta nei su gaminamos produkcijos apimtimis, nei su jos rūšimis ir priklausė tik nuo deklaruojamų ŽŪN ha skaičiaus, Lietuvos ūkininkai pradėjo sparčiai keisti savo specializaciją, t. y. mažino gyvulių skaičių ir rinkosi auginti javus ir rapsus. Nepaisant to, kad gyvulininkystė yra tradicinė ir geriausiai atitinkanti šalies gamtinius pranašumus šaka, 2015 m., palyginti su 2005 m., bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje gyvulininkystei tenkanti dalis sumažėjo nuo 49 iki 32 proc. Šiam sektoriui numačius susietąją paramą, kitas paskatas, stebimi nežymūs teigiami poslinkiai. Gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui įtakos turi pasaulyje plintančios tiek gyvūnams, tiek žmonėms pavojingos infekcinės ligos, kurios stabdo laisvą prekybą gyvūnais ir gyvūniniais produktais. Lietuvoje pastaruoju metu aktualiausios ūkinių gyvūnų ligos yra afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas. Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje pirmą kartą nustatytas 2014 m. ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis iki 2020 m. vien komerciniuose kiaulių ūkiuose buvo nustatyta 13 afrikinio kiaulių maro židinių ir sunaikinta virš 75 tūkst. kiaulių. Paukščių gripas laukinėje faunoje Lietuvoje pirmą kartą nustatytas 2017 m., o 2021 m. pirmasis protrūkis šalyje patvirtintas paukščių ūkyje. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje fiksuoti 2 paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių ūkiuose ir sunaikinti 1 265 naminiai paukščiai. Šių nuostolių sumažinimui galėtų turėti įtakos platesnis prevencinių biosaugos priemonių LT 68 LT taikymas. Atskirų sektorių, tokių kaip vaisių ir daržovių, bitininkystės, vyno ir kt., bendra apžvalga ir konkurencingumo problemos detalizuotos Strateginio plano 3.5 dalyje. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamybos potencialas viršija vidaus paklausą, todėl perteklinė produkcija yra eksportuojama. 2018 m., palyginti su 2012 m., šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksportas padidėjo 15,5 proc. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas užima svarbią vietą visame Lietuvos prekių eksporte: 2012–2018 m. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas vidutiniškai sudarė 18,7 proc. viso šalies prekių eksporto per metus. Augant šios produkcijos eksporto apimtims, šalies žemės ūkio konkurencingumas didėja. Pastaruoju metu, plečiant esamas ir atrandant naujas rinkas, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas nuolat auga. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto struktūroje palyginti didelę dalį sudaro žaliavos – javų, pieno ir pieno produktų, žuvų ir vėžiagyvių bei mėsos ir mėsos subproduktų. Pokyčiai eksporto struktūroje pagal produktus ir šalis rodo, kad eksporto rizika yra diversifikuota, nes eksportuojama įvairi produkcija, plečiasi eksporto apimtys ir geografija. Maisto produktų ir gėrimų gamyba Lietuvoje yra viena didžiausių apdirbamosios gamybos šakų, o palyginti su ES-28 šalimis, Lietuva patenka į pirmą trejetuką šalių, kurių specializacija – maisto produktų ir gėrimų gamyba. Tai rodo šiai gamybai tenkanti bendrosios pridėtinės vertės dalis šalies bendrojoje pridėtinėje vertėje (2018 m. – 3,8 proc.). Nors nuo 2014 m. ši dalis Lietuvoje nuolat mažėja, tačiau išlieka 2 kartus didesnė nei vidutinė ES-28 šalyse. Per 2012–2018 m. laikotarpį Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gamyboje sukurta bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam, padidėjo nuo 34,0 iki 36,7 tūkst. EUR, arba 7,8 proc. Nepaisant to, darbo našumas šalies maisto produktų ir gėrimų gamyboje išliko žemas – 1,5 karto mažesnis nei vidutinis ES-28 šalyse. Pažangių technologijų ir skaitmeninimo taikymas dar nėra plačiai paplitęs Lietuvos žemės ūkyje, nors šios naujovės galėtų būti taikomos įvairiais gamybos ir pardavimų aspektais. Dažniausiai naudojamos šios technologijos: tiksliojo ūkininkavimo sistemos, verslo valdymo sistemos, sandėlių valdymo sistemos, gamybos procesų automatizavimas ir robotizavimas, daiktų interneto sprendimų įdarbinimas (pvz. išmanieji jutikliai, sensoriai) ir analitika. Tačiau šiuos sprendimus taiko dideli ar ekologiniai ūkiai (tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės sektoriuje) bei didesnių miškų plotų (nuo 100 ha) savininkai (Šaltinis: Rekomendacijos dėl pasirengimo administruoti ES paramą kaimo plėtrai po 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio skaitmeninimas), 2021). Pastebimas didėjantis atotrūkis tarp smulkių ir vidutinių bei didelių ūkių, diegiant pažangias technologijas ir įmonių, kurios teiktų žemės ūkio technikos nuomos, žemės ūkio konsultacijas, naudojant skaitmenines technologijas, trūkumas. Žemės ūkio konkurencingumas turėtų būti didinamas ne tik taikant technologines naujoves žemės ūkio ir maisto produktų gamyboje. Pastaruoju metu kaip viena iš prioritetinių vystymosi krypčių yra įvardijama bioekonomika. Lietuvos žemės ūkyje susidaro apie 8 mln. tonų likučių per metus, vien miškininkystės sektoriuje – apie 270 tūkst. tonų likučių per metus (Šaltinis: Europos biopramonės konsorciumo ataskaita apie Lietuvos bioekonomiką, 2020), kurie galėtų būti verčiami į biopramonės žaliavas ir panaudoti, gaminant bioetanolį, biodujas, maisto priedus, biologinės kilmės trąšas, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas. Lietuvos žemės ūkis dar stipriai atsilieka bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimo srityje, todėl ypatingą dėmesį būtina skirti didelės pridėtinės vertės produktų, panaudojant biomasę, gamybai. Ūkininkavimo konkurencingumui didelę reikšmę turi drenažas ir kiti melioracijos statiniai ir jų būklė, kadangi Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. VĮ Valstybės žemės ūkio fondo duomenimis, drenažo sistemų nusidėvėjimas Lietuvoje 2021 m. siekė 71 proc. Skiriant nepakankamą finansavimą, melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimas kasmet didėja, didėja užliejimo, rimtų gedimų pavojus. Melioracijos sistemų atnaujinimas ar naujų įrengimas turi įtakos ūkių konkurencingumui ir tvarumui, kadangi padeda sumažinti maisto medžiagų išsiplovimą į paviršinius ar gruntinius vandenis, naudojamų trąšų kiekius, taip pat padidinti produkcijos apimtis ir atsparumą klimato veiksniams. LT 69 LT Lietuvos žemės ūkio sektoriaus subjektų poreikis išoriniam finansavimo šaltiniams yra didesnis, lyginant su situacija ES. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis Lietuvoje išorinio finansavimo kreipėsi 45 proc. visų ūkininkų, o ES vidurkis buvo 30 proc. Poreikis pasiskolinti lėšų tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui pastaraisiais metais dar labiau išaugo. Finansinių priemonių ex-ante vertinimo metu atliktos ūkininkų apklausos rezultatai rodo, kad per pastaruosius 3 metus (2019–2021 m.) išorinio finansavimo kreipėsi 54 proc. respondentų. Vidutinė nepatvirtintų ūkininkų paraiškų paskoloms dalis sudarė 25 proc., o jaunųjų ūkininkų grupėje – 37 proc. (Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano finansinių priemonių išankstinis vertinimas, 2022). Negalėjimas pasiskolinti lėšų rinkoje riboja kai kurių tikslinių grupių dalyvavimą investicinėse Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėse, o ribota viešoji parama, augančios veiklos sąnaudos ir finansavimo rinkos trūkumai, su kuriais susiduria jaunieji ūkininkai, mažina galimybes Lietuvos žemės ūkio sektoriuje siekti sklandžios kaitų kartos. 2.1.SO2.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip b.3 Atnaujinti esamas melioracijos sistemas Aukštas Taip b.4 Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose Vidutinis Taip b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip i.5 Stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką Vidutinis Taip Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO2.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.1 - Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.2 - Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės PROMO(47(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius LT 70 LT Sectoral - Vaisiai ir daržovės TRACE(47(1)(h)) - atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, ypač galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsena SP01vid6 - Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai INVAPI(55(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius Sectoral - Vynas INVWINE(58(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių O.36. Remiamų veiksmų ar vienetų skaičius vyno sektoriuje RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas O.22. Remiamų infrastruktūros investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP12vld - Investicijos į žemės ūkio valdas O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtra O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP32svp - Smulkių-vidutinių ūkių plėtra O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 7 poreikiai, kurie yra susiję su antruoju konkrečiu tikslu - labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 13 skirtingų intervencinių priemonių (tiek I tiek II ramsčio). Siekiant didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais (poreikis a.5), bus teikiama parama pagal kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.) bei “Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas” (75 str.). Didžioji dalis investicinės paramos ūkiams modernizuoti bus skiriamos subsidijų forma, tačiau siekiant efektyvesnio EŽŪFKP lėšų panaudojimo, ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra didesnis kaip 30 001 Eur (KP12vld ir KP31tvi), šalia LT 71 LT dotacijų bus teikiamos ir paskolos investicijoms į žemės ūkio produktų gamybą (įskaitant valdoje užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimą, perdirbimą) bei lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui. Sudarant papildomas galimybes ūkiams skolintis, gerinamos žemės ūkio subjektų galimybės pasinaudoti išoriniais finansiniais ištekliais. Poreikis a.5 yra susijęs ne tik su 2 konkretaus tikslo, bet ir 7 bei 8 konkrečių tikslų įgyvendinimu, nes sudarytos galimybės skolintis ne tik žemės ūkių valdytojams, įskaitant jaunuosius ūkininkus, bet ir juridinius asmenis. Įgyvendinant 8 tikslą, paskolos taip pat bus teikiamos juridiniams asmenims, investuojantiems į aukštesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą (KP30pfi). Ši išskirtinai vien tik per finansines priemones paramą teikianti intervencinė priemonė yra skirta paskatinti perdirbėjų investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat apyvartinį kapitalą. Ypatingas dėmesys Strateginiame plane skiriamas jauniesiems ūkininkams - juos parama pasieks, įgyvendinant 7 tikslą. Jauniesiems ūkininkams yra sudaryta galimybė pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais, t.y., šalia dotacijos jie gali gauti paskolas investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Siekiant skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą (poreikis b.1) numatyta teikti paramą kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Investicijos“ (73-74 str.) bei „Bendradarbiavimas“ (78 str.), sektorinių intervencinių priemonių rūšių „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.), “Bitininkystės produktai“ (55 str.) ir „Vynas“ (58 str.) bei tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšies „Susietoji pajamų parama“ (32 str.) deriniu. Investuojant į ūkių modernizavimą intervencinėse priemonėse KP32svp ir KP12vld, prioritetas bus teikiamas pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuose vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas, ir/arba ekologinių ūkių projektams, o KP19sūp - projektams, jungiantiems subjektus, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę (ekologiniams ūkiams, ūkiams, dalyvaujantiems maisto kokybės sistemose, užsiimantiems ūkyje užaugintos produkcijos apdorojimu, perdirbimu valdoje). Siekiant palengvinti žemės ūkio ir maisto produkcijos realizavimą bei sustiprinti smulkių ir vidutinių ūkininkų vaidmenį tiekimo grandinėje, kuriant trumpo tiekimo grandines bus steigiamos naujos produkcijos realizavimo vietos, regioninio lygmens logistikos centrai(KP14gra). Prie aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybos prisidės sektorinė parama, nes ji finansuos intervencines priemones, padedančias pasiekti ir išlaikyti vaisių ir daržovių sektoriuje gaminamų produktų kokybę, atitinkančią vartotojų ir rinkos reikalavimus (SP01vid1), padedančias paskatinti produktų pardavimą ir komercinės vertės padidinimą (SPvid5) bei užtikrinančias produktų atsekamumą ir tinkamą gamybos sertifikavimą (SP01vid6). Sektorinė parama taip pat padės padidinti Lietuvoje gaminamo vyno gamybą ir konkurencingumą. Parama pagal intervencinę priemonę SP02vyn bus teikiama vyninių veislių vynuogių augintojams ir (ar) vyno gamintojams vykdyti investicijoms į vynuogynų įkūrimą, vyninių vynuogių veislių auginimą, derliaus nuėmimą ir saugojimą, perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, kas prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų vynininkystės sektoriuje gamybos. Prie poreikio b.1 tenkinimo ir paramos ūkiams modernizuoti prisidės susietoji pajamų parama, teikiama pieninių veislių karvių augintojams (TI03sus02.1) ir mėsinių galvijų augintojams (TI03sus02.2), kuria užtikrinamas kokybės bei produktyvumo didinimas ūkiuose, kurie taiko galvijų produktyvumo kontrolę. Ši kontrolė yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno bei mėsos gamybos efektyvumą. Šie elementai prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės gyvulininkystės produktų gamybos. Taikant pažangias technologijas, diegiant naujoves (įskaitant skaitmeninimą) tiesiogiai didinamas ūkių konkurencingumas. Siekiant didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose (poreikis b.2) numatyta teikti paramą pagal kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.) ir “Bendradarbiavimas” (77 str.) bei sektorinių intervencinių priemonių rūšis „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.), “Bitininkystės produktai“ (55 str.) ir „Vynas“ (58 str.). Intervencinėmis priemonėmis KP19sūp, KP32svp, KP31tvi ir KP12vld investuojama į ūkių modernizavimą. Skiriant paramą pagal intervencines priemones KP32svp ir KP12vld, prioritetas bus teikiamas tiems projektams, kuriuose bus diegiamos inovacijos, investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą. Be to, parama inovatyvioms / pažangioms technologijoms numatyta melioracijos sistemų LT 72 LT plėtros intervencinėje priemonėje (KP10mel), kadangi sudarytos galimybės diegti reguliuojamą drenažą į jau rekonstruotas melioracijos sistemas. Minėtas ūkių modernizavimą finansuojančias priemones, kurios nukreiptos į žemės ūkio produktų gamybą, perdirbimą ir apdorojimą ir kuriomis siekiama didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose, papildys investicijos, padedančios efektyviau realizuoti pagamintą produkciją, kuriant ir plėtojant trumpo tiekimo grandines (KP14gra), kas ypač aktualu smulkiems ir vidutiniams ūkiams. Gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje numatytas finansavimas gamybos procesų planavimui optimizuoti, inovatyvioms technikoms ir technologijoms taikyti, moderniai derliaus nuėmimo ir saugojimo, augalų priežiūros technikai, produkcijos apdorojimo įrangai naudoti (SP01vid1). Bitininkystės sektoriuje numatoma finansuot turto, kuriuo didinamas produktyvumas ir konkurencingumas bei diegiamos inovacijos, įsigijimą (SP03med2). Vyno sektoriuje (SP02vyn) planuojama investuoti į vynuogynų įkūrimą, vyninių vynuogių veislių auginimą, derliaus nuėmimą ir saugojimą, perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, o ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kuriuose investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą. Siekiant atnaujinti esamas melioracijos sistemas (poreikis b.3) įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Intervencinės priemonės KP10mel pagalba bus siekiama, kad ūkininkai turėtų gerai veikiančias žemės ūkio veiklai naudojamas drenažo sistemas, kurios leistų išvengti nuostolių dėl nepalankių žemės ūkio veiklai hidrometeorologinių reiškinių bei sudarytų galimybes gauti didesnį derlių. Parama bus skiriama investicijoms į žemės ūkio veiklai naudojamų melioracijos sistemų atnaujinimą (rekonstrukciją) bei reguliuojamojo drenažo diegimą į jau rekonstruotas melioracijos sistemas. Modernios beatliekės technologijos padeda žemės ūkio subjektams didinti konkurencingumą dėl veiksmingo turimų išteklių panaudojimo bei taupymo pakartotinai panaudojant veikloje susidarančias atliekas. Siekiant skatinti beatliekinę veiklą ūkiuose (poreikis b.4) įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Įgyvendinant šią intervencinių priemonių rūšį, parama skiriama investicijoms į biodujų jėgainių įrengimą gyvulininkystės ūkiuose (KP31tvi) bus prisidedama prie ūkiuose susidarančių biologiškai skaidžių atliekų (pvz., mėšlo, srutų ir kt.) panaudojimo. Šias intervencines priemones papildys 8 tikslą įgyvendinanti intervencinė priemonė - KP14prd. Ją įgyvendinant bioekonomikos sektoriuje, ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kurie sudarys galimybes gamybos procesuose pritaikyti žiedinės ekonomikos principus. Inovatyvių produktų gamyba (tiek žemės ūkio gamybos atliekas perdirbant į rinkai skirtus produktus, tiek iš žemės ūkio žaliavos kuriant maistui alternatyvius produktus) tiesiogiai prisideda prie ūkių orientacijos į rinką ir jų konkurencingumo didinimo. Siekiant skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamyba (poreikis b.5) įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Modernizuojant ūkius (intervencinės priemonės KP32svp ir KP12vld), planuojama teikti prioritetą pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuose vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas. Šias investicijas papildys 8 tikslo priemonė KP14prd, pagal kurią bioekonomikos sektoriuje numatyta finansuoti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus. Siekiant stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką (poreikis i.5) bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Intervencinės priemonės KP08prev pagalba bus stiprinamas prevencinių biosaugos priemonių taikymas, kas savo ruožtu prisidės prie gyvulininkystės ūkių konkurencingumo stiprinimo ir gamybos potencialo išlaikymo. Šia intervencine priemone numatoma skatinti gyvulininkystės ūkius investuoti į prevencines biologinės saugos priemones, kurios leis sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką ir su tuo susijusius nuostolius. 2.1.SO2.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu LT 73 LT 2.1.SO2.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.3 CU - Žemės ūkio skaitmeninimas Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 0,33 % R.9 CU PR - Ūkio modernizavimas Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 1,27 % R.15 CU - Atsinaujinančiųjų išteklių energija iš žemės ūkio ir miškininkystės bei iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) 1,60 MW Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO2 konkrečiam tikslui priskirti 2 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda tikslo poreikius tenkinančių intervencijų veiklos. R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis Siektina rodiklio R.3 reikšmė yra 0,33 proc. ūkių, gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 5 SO2 siekiančios intervencinės priemonės: KP12vld, KP32svp, KP31tvi, KP14gra, KP19sūp. 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu statistika, kokią dalį modernizavimo projektų sudaro su skaitmeninėmis ūkininkavimo technologijomis susiję projektai, nebuvo renkama. Nustatant rodiklio reikšmę, vadovautasi paramos gavėjų apklausa, įgyvendintų projektų analize. Atlikti tyrimai parodė, kad skaitmenines ūkininkavimo technologijas dažniau taiko didesni ūkiai. Taip pat įvertintos tipinės investicijos, kurios atliekamos pagal panašias priemones – kiek jos gali būti susijusios su skaitmeninimu. Atsižvelgus į tai planuojama, kad iš ūkių, kurių ekonominis dydis viršija 30 tūkst. EUR, įgyvendinamų modernizavimo projektų (intervencinė priemonė KP12vld) 40 proc. bus susiję su skaitmeninimu, ūkių, kurių ekonominis dydis yra tarp 16 ir 30 tūkst. EUR, įgyvendinamų modernizavimo projektų (intervencinė priemonė KP32svp) – 30 proc. Atsižvelgus į finansuotinų veiklų pobūdį, ūkių, kurių ekonominis dydis yra tarp 8 ir 16 tūkst. EUR, įgyvendinami modernizavimo projektai (intervencinė priemonė KP19sūp) ir tvarias investicijas diegiantys projektai (intervencinė priemonė KP31tvi) rečiau diegia skaitmenines ūkininkavimo technologijas, todėl daroma prielaida, kad 10 proc. jų prisidės prie siektinos rodiklio R.3 reikšmės. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP14gra, kuriant trumpo tiekimo grandines, žemės ūkio ir maisto produktus tiekiančias viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams, ir kuriant regioninės logistikos centrus, 15 projektų numatoma galimybė taikyti skaitmeninius sprendimus paslaugoms ir (arba) procesams. Pažymėtina, kad į rodiklio R.3 siektiną reikšmę įtraukti ir kompleksinio tikslo siekiančių intervencinių priemonių pasiekimai: KP23ppi, KP24mįį, KP25kon, KP22eip. Planuojama, kad prie R.3 prisidės intervencinės priemonės KP20vvg bei KP21sum, tačiau konkretus intervencinių priemonių indėlis siekiant rodiklio reikšmės bus įvertintas po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankos. Rodiklis R.3 padės nustatyti, kokią dalį visų į ūkių konkurencingumo didinimą nukreiptų investicijų sudaro investicijos į skaitmenines ūkininkavimo technologijas (poreikis b.2). R.9 „Ūkio modernizavimas. Ūkio modernizavimas: ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumą, dalis“. Siektina rodiklio R.9 reikšmė yra 1,27 proc. ūkių, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumą, dalis. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda šios priemonės: KP08prev, KP12vld, KP32svp, KP31tvi, KP10mel, KP19sūp, SP02vyn. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgiama į praėjusio programavimo laikotarpio patirtį ir potencialių pareiškėjų apklausas, taip pat mokslinės ir taikomosios literatūros analizės, statistinių duomenų analizės metodus. Daroma prielaida, kad pagal priemonę KP12vld dotacijas gaus apie 400 LT 74 LT valdų, paskolas - apie 400. Rodiklio reikšmei apskaičiuoti laikoma, kad 50% projektų gaunančių paskolą bus finansuojami ir dotacijos forma, todėl šia priemone numatoma paremti 600 ūkių. Įgyvendinant priemonę KP12tvi tikimasi, kad dotacijas gaus apie 205 valdos, paskolas - apie 67. Rodiklio reikšmei apskaičiuoti naudojamas bendas skaičius - tikimasi kad bus paremta 272 ūkiai. Pagal priemonę KP10mel planuojama finansuoti 220 projektus. Kadangi apie 30 proc. projektų įgyvendins individualūs ūkiai (kitus įgyvendins melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, savivaldybės ir kt. fiziniai bei juridiniai asmenys), viso priemonės investicijos turėtų pasiekti apie 69 ūkius. Planuojant priemonės KP19sūp biudžetą, numatyta paremti 600 ūkių, kiekvienam jų skiriant 25 tūkst. EUR. Įgyvendinant priemonę KP08prev, numatoma paremti 125 ūkius, atsižvelgiant į 2014-2020 m. programavimo laikotarpio lėšomis finansuotų panašių projektų vertę. Pagal priemonę KP32svp numatoma finansuoti 225 ūkius. Pagal priemonę SP02vyn planuojama paremti 20 ūkių. R.9 rodiklis padės įvertinti, kokia dalis visų ūkių pasinaudos prie SO2 įgyvendinimo prisidedančiomis priemonėmis, modernizuodami savo ūkius ir taip didindami savo konkurencingumą (poreikiai b.1, b.4, b.5). Kadangi gamybinių investicijų priemonėse gali dalyvauti tik ekonomiškai gyvybingi ūkiai, t.y. ūkiai, kurių standartinės produkcijos vertė > 4000 Eur per metus, R.9 rodiklio vardiklis galėtų būti patikslintas - 62 510 ūkiai (Eurostat duomenys), tokiu būdų šio rodiklio siektina reikšmė - 3,06 proc. R.15: Atsinaujinančioji energija iš žemės ir miškų ūkio išteklių ir iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių. Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai). Numatyta siektina rodiklio R.15 reikšmė 1,6 MW. Šio rodiklio sieks trys kaimo plėtros intervencinės priemonė - KP31tvi, kuria planuojama investuoti į biodujų jėgainių (ūkio reikmėms) statybą – planuojama, kad šių jėgainių bendra galia sieks 1MW. Investicinėse priemonėse KP12vld ir KP32svp planuojama, kad bent 40 remiamų projektų (po 20 kiekvienoje intervencinėje priemonėje) bus investuojama į: saulės baterijas, kolektorius, saulės modulius, geoterminį šildymą, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemas, kai jos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais siekiant panaudoti visą savo valdoje pagamintą energiją. Planuojama, kad bendras visų šių energijos gamybos įrengimų pajėgumas sieks 0,6 MW. Rodiklis R.15 leis įvertinti, kokiu mastu SP prisidės prie inovatyvių / pažangių technologijų diegimo ūkiuose didinimo (poreikis b.2). 2.1.SO2.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO2.8, kaip tiesiogiai prisidedančios prie SO2 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius Intervencinei priemonei KP08prev skirta 5 mln. EUR. Finansavimo poreikis buvo nustatytas, įvertinus analogiškos 2014-2020 m. programavimo laikotarpio priemonės įgyvendinimo patirtį. Vidutinė paramos vieneto suma 40 000 EUR, mažiausia paramos suma yra 4 000 EUR, ir ji didinama, taikant 200 EUR už 1 SG. Numatoma paremti 125 ūkius, visi šie ūkiai bus įskaičiuoti į rodiklio R.9 reikšmę. KP12vld - Investicijos į žemės ūkio valdas Intervencinei priemonei KP12vld skirta 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur bus skirta paskoloms. Vidutinė LT 75 LT paramos suma vienam projektui siekia 0,5 mln. Eur, atsižvelgiant į 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programos veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo patirtį 2021– 2022 metais, potencialių pareiškėjų investicinius poreikius bei kainų lygio pokyčius. Vidutinis paskolos dydis – 75 tūkst. Eur. Šis dydis nustatytas, remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų verte. Skaičiuojama, kad dotacijas gaus apie 400 valdų, paskolas - dar apie 400. Rodiklio R.9 reikšmei apskaičiuoti laikoma, kad 50% projektų gaunančių paskolą bus finansuojami ir dotacijos forma, todėl šia priemone numatoma paremti 600 ūkių. Rodiklio R.3 sieks apie 20 proc. visų projektų. Į R.15 rodiklio reikšmę planuojama įskaičiuoti 5 proc. (t.y. 10 projektų), kurių bendras energijos gamybos pajėgumas sieks 0,3 MW. KP32svp - Smulkių-vidutinių ūkių plėtra Intervencinei priemonei KP32svp skirta 45 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 200 tūkst. EUR nustatyta kaip vidutinė paramos suma vienam projektui, atsižvelgiant į 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimo patirtį, potencialių pareiškėjų investicinius poreikius bei kainų lygio pokyčius. KPP įgyvendinimo 2014–2020 m. pažangos vertinimo ataskaitoje (2021 m.)buvo konstatuota, kad pagal priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ parama smulkiems ūkiams teikiama kaip išmoka (maksimali paramos suma vienam pareiškėjui – 15 tūkst. Eur) neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius smulkių investicijų poreikius patvirtina panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos. Numatyta paremti 225 ūkius. Visi jie bus įskaičiuoti į rodiklio R.9 reikšmę ir 30 proc. (72 ūkiai) – į rodiklio R.3 reikšmę. Į R.15 rodiklio reikšmę planuojama įskaičiuoti 10 proc. (t.y. 20 projektų), kurių bendras energijos gamybos pajėgumas sieks 0,3 MW. KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas Intervencinei priemonei KP31tvi skirta 56,3 mln. EUR. Nustatant vidutinę paramos vieneto sumą - 250 tūkst. EUR vienam projektui vadovautasi panašių projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, patirtimi ir duomenimis. Vidutinis paskolos dydis – 75 000 EUR. Šis dydis nustatytas, remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų verte. Dotacijas gaus apie 200 valdų, paskolas - apie 67. Rodiklio R.9 reikšmei apskaičiuoti naudojamas didesnis - ūkių, gausiančių subsidijas, skaičius. Rodiklio R.3 sieks apie 10 proc. visų projektų. KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas Intervencinei priemonei KP10mel skirta 40 mln. EUR, iš jų – 36 mln. EUR skiriama esamų melioracijos sistemų rekonstrukcijai, o 4 mln. EUR – reguliuojamojo drenažo įdiegimui į jau rekonstruotas melioracijos sistemas. Šių veiklų paramos vieneto dydžiai nustatyti nepriklausomų ekspertų, kurie atliko Lietuvos ir užsienio (Europos ir Šiaurės Amerikos bei Kanados) šaltinių bei melioracijos darbais užsiimančių Lietuvos įmonių pateiktos praktinės informacijos analizę. Vidutinis paramos dydis projektams, kurių veikla yra reguliuojamo drenažo įdiegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas – 40 000 Eur, o projektams, kurių veikla yra melioracijos sistemų rekonstrukcija – 300 000 Eur, Viso planuojama, kad paramą gaus 220 projektų. Apie 30 proc. jų įgyvendins individualūs ūkiai - visi jie yra įskaičiuojami į rodiklio R.9 reikšmę. KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtra Intervencinei priemonei KP19sūp skirta 15 mln. EUR. Finansavimo poreikis buvo nustatytas, atsižvelgiant į 2014-2020 m. programavimo laikotarpio patirtį. Įvertinus pagal priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinamiems projektams skirtų paramos lėšų sumą, kainų lygio pokyčius, apskaičiuota, kad vidutinė paramos suma vienam žemės ūkio subjektui sudarys 50 000 Eur. Už 15 mln. Eur ketinama paremti 300 žemės ūkio subjektų. Visi jie bus įskaičiuoti į rodiklio R.9 reikšmę ir 20 proc. (60 ūkių) – į rodiklio R.3 reikšmę. LT 76 LT KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės Intervencinei priemonei KP14gra skirta 10 mln. EUR. Pagal priemonę planuojama remti trijų tipų trumpas tiekimo grandines, todėl kiekvienai iš jų yra numatytos skirtingos paramos vieneto sumos: 1) numatyta paramos suma projektui, kuriuo remiamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas kuriant tiekimo grandines ir (ar) imantis naujų veiklų bei jas populiarinant, yra 150 tūkst. EUR, 2) projektui, kuriuo kuriamos trumpo tiekimo grandinės, orientuotos į ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams – 250 tūkst. EUR, 3) projektais, kuriais kuriami regioninės logistikos centrai – 1 mln. EUR. Paramos vieneto sumos šiai priemonei nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos panaudojimo duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis grandinės dalyvių skaičius. Priemonė prisidės prie rodiklio R.3 pasiekimo - pagal ją planuojama paremti 15 projektų, kuriuose bus taikomi skaitmeniniai sprendimai paslaugoms ir (arba) procesams. SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių Intervencinei priemonei SP02vyn skirta 172 tūkst. EUR. Atsižvelgiant į pastarųjų metų vyno sektoriaus tendencijas ir plėtrą, planuojama, kad 2024-2027 m. dėl paramos kreipsis po 5 pareiškėjus kasmet, todėl pagal intervencinę priemonė planuojama paremti 20 vyno gamintojų. Visi jie bus įskaičiuoti į rodiklio R.9 siektiną reikšmę. Finansiniai ištekliai yra pakankami, siekiant rezultato rodiklių R.9 ir R.3, nes produkto ir rezultato rodiklių reikšmės yra susietos su skiriamų lėšų dydžiu. LT 77 LT 2.1.SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 2.1.SO3.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO3.1.1. Stiprybės 1. Ūkininkų iniciatyvų plėtoti tiesioginius pardavimus daugėjimas. 2. Jaunųjų ir aukštesnį profesinį pasirengimą turinčių ūkininkų įsitraukimas į tiesioginius pardavimus. 2.1.SO3.1.2. Silpnybės 1. Maža žemės ūkio produkcijos gamintojų derybinė galia. 2. Mažėjanti pridėtinės vertės dalis, tenkanti žemės ūkio produkcijos gamintojams. 3. Mažas bendradarbiavimo tarp ūkininkų mastas – tiek kooperatyvų, tiek jų veikloje dalyvaujančių ūkininkų skaičius, palyginti su kitomis ES šalimis, yra nedidelis. 4. Nedidelė ūkininkų, perdirbančių užaugintą žemės ūkio ir maisto produkciją savo ūkiuose, dalis. 2.1.SO3.1.3. Galimybės 1. Vyriausybės programoje įtvirtintos nuostatos paramą teikti mažiems ir vidutiniams ūkiams, skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus, dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse. 2. Vietoje užaugintų žemės ūkio ir maisto produktų paklausos didėjimas vidaus rinkoje, keičiantis vartotojų prioritetams. 3. Žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklų kūrimasis. 4. Didėjantis viešojo sektoriaus įstaigų ir institucijų apsirūpinimas vietiniais, sezoniniais ir ekologiškais žemės ūkio ir maisto produktais. 5. Veiksmingų priemonių, siekiant apsaugoti žemės ūkio produkcijos gamintojus nuo nesąžiningos prekybos praktikos ir padidinti skaidrumą rinkoje, taikymas. 2.1.SO3.1.4. Grėsmės 1. Koncentracijos maisto perdirbimo pramonėje ir mažmeninės prekybos sektoriuje didėjimas. 2. Didėjantys reikalavimai, susiję su žemės ūkio ir maisto produktų sanitarijos, aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu. 3. Teisinės kliūtys ir reikalavimai gamintojų organizacijų ir kooperatyvų steigimuisi. 2.1.SO3.1.5. Kitos pastabos Lietuvoje žemės ūkio produkcijos gamybos sektorius, kuriame vyrauja smulkūs gamintojai, yra susiskaidęs, o maisto perdirbimo pramonė ir mažmeninė prekyba – labai koncentruotos. Didėjant koncentracijai Lietuvos maisto perdirbimo ir mažmeninės maisto produktų prekybos sektoriuose, šių sektorių atstovų derybinė galia stiprėjo, o žemės ūkio produkcijos gamintojų – silpnėjo. Derybose žemės ūkio produkcijos gamintojai paprastai yra silpniausia grandis, todėl jiems nustatomos mažos produkcijos supirkimo kainos. Pastaraisiais metais, nepaisant taikomų priemonių, siekiant apsaugoti žemės ūkio produkcijos gamintojus nuo nesąžiningos prekybos praktikos ir padidinti skaidrumą rinkoje, pridėtinės vertės pasidalijimo tarp maisto grandinės dalyvių dalys keitėsi ne žemės ūkio produkcijos gamintojų, o maisto perdirbėjų ir mažmenininkų naudai. 2008–2019 m. žemės ūkio produkcijos gamintojams iš visų maisto grandinės dalyvių teko didžiausia pridėtinės vertės dalis, tačiau 2013–2019 m. ji nuolat ir gana sparčiai mažėjo. 2012 m. ši dalis sudarė 54 proc., o 2019 m. – 36,4 proc. (C.11 konteksto rodiklis). Siekiant sustiprinti ūkininkų derybinę galią, sudaryti galimybes išplėtoti veiklas, kurias dėl įvairių LT 78 LT priežasčių (didėjančių reikalavimų, susijusių su žemės ūkio ir maisto produktų sanitarijos, aplinkos apsaugos standartų įgyvendinimu ir kt.) pavieniams ūkiams įgyvendinti sudėtinga, Vyriausybės programoje įtvirtintos nuostatos paramą teikti mažiems ir vidutiniams ūkiams, skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus, dalyvauti trumpose maisto tiekimo grandinėse. Pastaraisiais metais ūkininkai buvo aktyviai skatinami kooperuotis, tačiau bendradarbiavimo mastas tarp jų išliko mažas. Žemės ūkio rūmų duomenimis, Lietuvoje veikiantys kooperatyvai (200) jungia apie 12 proc. visų šalies ūkininkų. Tiek šalyje veikiančių žemės ūkio kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), tiek jų veikloje dalyvaujančių narių skaičius, palyginti su kitomis ES šalimis, yra nedidelis. Pagrindinės kliūtys kooperacijos plėtrai yra susijusios su ūkininkų nepakankamomis žiniomis apie kooperatyvų naudą, nenoru arba galimybių neturėjimu finansiškai prisidėti prie kooperatyvų kūrimo, pasitikėjimo trūkumu, noru patiems priimti sprendimus, nesugebėjimu susitarti ir dirbti kartu. Svarbiomis laikomos ir teisinės kliūtys bei reikalavimai gamintojų organizacijų ir kooperatyvų steigimuisi. Pastaruoju metu, atsižvelgdami į augantį gyventojų susidomėjimą vietinių ūkininkų užaugintais aukštos kokybės produktais bei didėjantį viešojo sektoriaus įstaigų ir institucijų poreikį apsirūpinti vietiniais, sezoniniais ir ekologiškais žemės ūkio ir maisto produktais ir siekdami pagerinti savo padėtį vertės grandinėje, dalis ūkininkų, ypač jaunieji, aukštesnį išsilavinimą turintys ūkininkai, ėmėsi savo ūkiuose užaugintos produkcijos perdirbimo ir šios produkcijos pardavimo tiesiogiai vartotojams, plėtojo ekologiškų, pripažintų ES mastu, pagamintų pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą produktų gamybą. Ūkininkai taip pat jungėsi į besikuriančius žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojų ir vartotojų tinklus (pavyzdžiui, Sūrininkų namai, “Kaimas į namus”). Tačiau nepaisant šių iniciatyvų daugėjimo, ūkininkų, vykdančių pirminį arba antrinį savo gaminamos produkcijos perdirbimą, dalyvaujančių vietinio maisto sistemoje ir trumpose maisto tiekimo grandinėse bei kokybės sistemose, skaičius reikšmingai nepadidėjo, o jų dalis nuo visų ūkininkų išliko maža. 2020 m. duomenimis, 15,3 proc. visų šalies ūkių nurodė tiesiogiai parduodantys daugiau kaip 50 proc. produkcijos. Siekiant pagerinti Lietuvos ūkininkų padėtį vertės grandinėje, būtina stiprinti įvairias jų bendradarbiavimo formas, remti gamybos modelių, orientuotų į rinką, plėtrą, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas, didinti rinkos skaidrumą ir užtikrinti veiksmingas priemones nuo nesąžiningos prekybos praktikos. 2.1.SO3.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip c.3 Skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Žemas Iš dalies tinkami c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO3.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis Sectoral - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius LT 79 LT metodai ir kiti veiksmai inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus Sectoral - Vaisiai ir daržovės PROMO(47(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės TRACE(47(1)(h)) - atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, ypač galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsena SP01vid6 - Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės WITHD(47(2)(f)) - išėmimas iš rinkos laisvam platinimui ar kitoms paskirties vietoms, įskaitant, jei reikia, apdorojimą, kad būtų palengvintas toks išėmimas SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai ACTLAB(55(1)(c)) - veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas SP03med6 - Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP26Tks - Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos O.29. Paramos gavėjų, gaunančių paramą, skirtą oficialiose kokybės sistemose dalyvauti, skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP27Tgo - Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas O.28. Remiamų gamintojų grupių ir organizacijų skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 4 poreikiai, kurie yra susiję su trečiuoju konkrečiu tikslu - gerinti ūkininkų padėtį vertės grandinėje. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 10 skirtingų intervencinių priemonių (tiek I tiek II ramsčio). Poreikis c.3 bus tenkinamas iš dalies (daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). Kaip atskleidžia SSGG analizė, Lietuvoje ūkių bendradarbiavimo mastas nėra didelis. Siekiant skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi (poreikis c.1), bus įgyvendinamos sektorinių intervencinių priemonių rūšių „Vaisiai ir daržovės“ (47str.) ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšies „Bendradarbiavimas“ (77 str.) derinys. Gamintojų organizacijų kūrimasis pirmiausia bus skatinamas teikiant paramą gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje (SP01vid1, SP01vid7). Suvienijus įvairaus dydžio ūkių ekonomines galimybes, racionaliai pasidalijant produktų gamybą, investavus į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę gamybą ir kitus veiksnius bei teikiant paramą siekiant sušvelninti ir pašalinti krizinės situacijos padarinius bus patenkinami prekybos poreikiai ir sustiprinta vaisių ir daržovių augintojų derybinė pozicija. Skatinant trumpų tiekimo grandinių kūrimo projektus (KP14gra) bus siekiama sudaryti galimybes padidinti žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojų rinkos galią ir pakeisti pridėtinės vertės pasiskirstymo tarp maisto tiekimo grandinės dalyvių dalis ūkininkų naudai. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP27Tgo bus tęsiamas įsipareigojimų vykdymas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. LT 80 LT Siekiant didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse (poreikis c.2), bus įgyvendinamas sektorinių intervencinių priemonių rūšies „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.) ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšies „Bendradarbiavimas“ (77 str.) derinys. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP14gra ūkininkai, galės įsitraukti į vietinę maisto sistemą ir trumpas maisto teikimo grandines, galės pereiti iš rinkų, kuriose jiems nustatomos kainos, į rinkas, kuriose jie patys nustatys kainas ir taip sustiprins savo derybinę galią. Remiant trumpas maisto tiekimo grandines didelis dėmesys bus skiriamas ūkininkų bendradarbiavimui su viešuoju sektoriumi, aprūpinant viešojo sektoriaus įstaigas vietiniais žemės ūkio ir maisto produktais bei regioninių logistikos centrų kūrimui. Teikiant paramą gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje (SP01vid1, SP01vid5, SP01vid6), planuojama teikti paramą modernių auginimo sistemų įrengimui, gamybos procesų optimizavimui, transportavimo įrangos įsigijimui, modernių derliaus saugojimo patalpų ir įrangos naudojimui, gamintojų organizacijų produktų rinkodaros plėtrai, naujų produktų kūrimui ir jų rinkos tyrimams, gamintojų organizacijų produktų atpažįstamumo didinimui, gamybos ar produktų sertifikavimo sistemoms, produktų atsekamumo didinimui ir kt. Ūkininkų jungimasis į gamintojų organizacijas pagerins jų padėtį vertės grandinėje, nes padės optimizuoti gamybos procesus, sukoncentruoti pasiūlą, padės pagerinti rinkodarą, produkciją labiau pritaikyti rinkos poreikiams, taip pat padės optimizuoti produkcijos kainas bei suvaldyti rizikas ir taip sustiprins jų derybinę galią. Siekiant skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus (iš dalies poreikis c.3) bus įgyvendinama sektorinių intervencinių priemonių rūšis „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.). Teikiant paramą pagal intervencinę priemonę SP01vid1 taip pat bus prisidedama prie gamintojų organizacijų skatinimo teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Gamintojų organizacijoms gavus paramą gamybos procesų optimizavimui, inovatyvių technikų ir technologijų naudojimui, modernių derliaus nuėmimo ir saugojimo įrenginių, produkcijos apdorojimo įrangos įsigijimui, bus sudarytos sąlygos jų nariams naudotis nauja įranga ar įrenginiais bei paslaugomis. Siekiant skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją(poreikis c.4), bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšies „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), sektorinių intervencinių priemonių rūšių „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.) ir “Bitininkystės produktai“ (55 str.) bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) ir „Bendradarbiavimas“ (77 str.) derinys. Įgyvendinant šių intervencinių priemonių rūšių derinį, bus siekiama užtikrinti aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos gamybą. Ūkininkai, gamindami aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, turės galimybę gauti žymiai didesnę pridėtinę vertę, nei gamindami tradicinius produktus. Įgyvendinant kaimo plėtros priemonę KP14gra prioritetą planuojama teikti projektams, užtikrinantiems pagal kokybės sistemas užaugintos produkcijos (ekologiškų, NKP sistemos produktų) tiekimą. Įgyvendinant sektorines intervencines priemones (SP01vid1 ir SP03med6) bus prisidedama prie aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybos vaisių ir daržovių bei bitininkystės sektoriuose. Daugiausiai produktų pagal NKP sistemą yra sertifikuojama būtent vaisių ir daržovių bei bitininkystės sektoriuose. Teikiant paramą bus siekiama užtikrinti kokybiškų vaisių ir daržovių, bitininkystės produktų tiekimą rinkai, didinti jų vertę. Įgyvendinant priemonę KP26Tks, bus tęsiami mokėjimai už ankstesniu programavimo laikotarpiu prisiimtus įsipareigojimus (pagal šią priemonę remiami pirmą kartą į žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemas (ekologiškų produktų gamybos sistemos, ES kokybės sistemos, NKP) įsitraukę ūkininkai ar jų grupės, kompensuojant papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas. Planuojant paramą vaisių ir daržovių sektoriui, siekiama skirtingų intervencinių priemonių, kuriomis galės pasinaudoti vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojai, suderinamumo ir papildomumo. Sektorinė parama yra nukreipta į ūkių konkurencingumo didinimą, jų orientaciją į rinką ir jų padėties vertės grandinėje gerinimą. Paramą pagal šias intervencines priemones galės gauti pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Šioms organizacijoms taip pat yra sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal SO3 tikslą įgyvendinančią intervencinę kaimo plėtros priemonę KP14gra, bei kitus tikslus įgyvendinančias intervencines priemones, pavyzdžiui, KP12vld, KP32svp. Taip siekiama papildomai paskatinti vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojus burtis į gamintojų organizacijas, ir tokiu LT 81 LT būdu didinti savo konkurencingumą bei derybinę galią maisto grandinėje. Visus atviro grunto daržovių, uždaro grunto daržovių, vaisių (kaulavaisių ir sėklavaisių) bei uogų ir riešutų augintojus, įskaitant tuos, kurie nepriklauso vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms, pasieks susietoji pajamų parama, kurios tikslas išlaikyti minėtų subsektorių gamybos lygį, didinti jų atsparumą ir priartinti augintojų pajamas 1 šeimos sutartiniam darbuotojui iki vidutinio šalies darbo užmokesčio. Paramą pagal sektorines intervencines priemones vaisių ir daržovių bei bitininkystės sektoriuose gaunantys paramos gavėjai turi galimybę gauti paramą pagal kitas intervencines priemones. Siekiant suvaldyti dvigubo finansavimo rizikas, pareiškėjas, teikdamas paraišką, turės įsipareigoti, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėja, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 2.1.SO3.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO3.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.10 CU PR - Geresnis tiekimo grandinės organizavimas Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis 0,15 % R.11/Vaisiai ir daržovės - Pasiūlos koncentravimas Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis 25,04 % Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO3 konkrečiam tikslui priskirti 2 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda tikslo poreikius tenkinančių intervencinių priemonių veiklos. R.10 - Geresnis tiekimo grandinės organizavimas. Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis Siektina rodiklio R.10 reikšmė yra 0,15 proc. ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 7 SO3 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP14gra, SP01vid1, SP01vid5, SP01vid6, SP01vid7, KP26Tks, KP27Tgo. Nustatant siektiną rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į ankstesnio programavimo laikotarpio patirtį. Vadovautasi prielaida, kad pagal priemonę KP14gra įgyvendinat vieną projektą bus vidutiniškai paremti 3 ūkiai, o iš viso planuojama paremti 43 trumpų grandinių tiekimo projektus. Taip pat planuojama paremti 4 gamintojų organizacijas vaisių ir daržovių sektoriuje (atsižvelgiant į jau įsikūrusių gamintojų organizacijų narių skaičių, prognozuojama, kad bus paremta 30 žemės ūkių, priklausančių gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje). Įgyvendinant tęstinius įsipareigojimus pagal priemones KP26Tks ir KP27Tgo planuojama paremti 65 žemės ūkio valdas (40 pagal KP26Tks ir 25 pagal KP27Tgo). R.10 rodiklis leis įvertinti, kokiu mastu prie SO3 įgyvendinimo prisidedančios priemonės prisidės prie bendradarbiavimo skatinimo ir ūkininkų derybinės galios sustiprinimo siekiant pagerinti jų padėtį vertės grandinėje (poreikiai c.1 ir c.2). R.11 Vaisiai ir daržovės - Pasiūlos koncentravimas. Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis Siektina rodiklio R.11 reikšmė yra 25,04 proc. gamintojų organizacijų, vykdančių veiksmų programas vaisių ir daržovių sektoriuje, parduodamos produkcijos. Prie šio rodiklio įgyvendinimo prisideda 4 LT 82 LT intervencinės priemonės vaisių ir daržovių sektoriuje (SP01vid1, SPvid5, SP01vid6, SP01vid7). Naujuoju programavimo laikotarpiu planuojama paremti dvi naujas (be jau veikiančių dviejų) gamintojų organizacijas vaisių ir daržovių sektoriuje ir planuojama, kad visų šių gamintojų organizacijų produkcijos dalis sudarys kiek daugiau nei 25 proc. R.11 rodiklis leis įvertinti, kokiu mastu prie SO3 įgyvendinimo prisidedančios priemonės vaisų ir daržovių sektoriuje prisidės prie siekio sustiprinti ūkininkų derybinę galią ir padidinti pirminės produkcijos gamintojų dalį vertės grandinėje (poreikis c.2). 2.1.SO3.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO3.8, kaip tiesiogiai siekiančios SO3 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės Intervencinei priemonei skirta 10 mln. Eur. Pagal intervencinę priemonę planuojama remti trijų tipų trumpas tiekimo grandines, todėl kiekvienai iš jų yra numatytos skirtingos paramos vieneto sumos: 1) numatyta paramos suma projektui, kuriuo remiamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas kuriant trumpo tiekimo grandines ir (ar) imantis naujų veiklų bei jas populiarinant, yra 150 tūkst. EUR, 2) projektui, kuriuo kuriamos trumpo tiekimo grandinės, orientuotos į ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams – 250 tūkst. EUR, 3) projektais, kuriais kuriami regioninės logistikos centrai – 1 mln. EUR. Paramos vieneto sumos šiai intervencinei priemonei nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos panaudojimo duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis grandinės dalyvių skaičius. Intervencinė priemonė reikšmingai prisidės prie rodiklio R.10 pasiekimo (pagal ją planuojama paremti 129 paramos gavėjus, beveik 60 proc. siektinos reikšmės). Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. Sektorinė parama vaisių ir daržovių sektoriuje - SP01vid1, SP01vid5, SP01vid6, SP01vid7 Intervencinėms priemonėms SP01vid1, SP01vid5, SP01vid6, SP01vid7 skirta beveik 5,4 mln. EUR. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (52 str. (e), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės). Šiuo metu yra veikiančios 2 gamintojų organizacijos, kurių metinė finansinė parama siekia 750 000 EUR. Numatoma pripažinimą suteikti dar dviem gamintojų organizacijoms – vieną 2024 m., kuriai metinė finansinė parama gali siekti iki 402 000 EUR, ir kitą 2025 m., kurios metinė finansinė parama galėtų siekti 218 000 EUR. Numatoma paramos suma gali kisti, kadangi ji apskaičiuojama remiantis gamintojų organizacijų parduodamos produkcijos verte. Intervencinėms priemonėms numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių R.10 ir R.11 reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie R.10 pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP26Tks - Tęstiniai įsipareigojimai - Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos Intervencinei priemonei skirta 200 tūkst. EUR. Kadangi pagal priemonę bus finansuojami tik tęstiniai įsipareigojimai, finansavimo poreikis buvo nustatytas atsižvelgiant į 2014-2022 m. prisiimtų įsipareigojimų mastą. Priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio R.10 reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės LT 83 LT priemonės. KP27Tgo - Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas Intervencinei priemonei skirta 100 tūkst. EUR. Kaip ir priemonės KP26Tks atveju, finansavimo poreikis buvo nustatytas atsižvelgiant į 2014-2022 m. prisiimtų įsipareigojimų mastą. Priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio R.10 reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. LT 84 LT 2.1.SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką 2.1.SO4.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO4.1.1. Stiprybės 1. Didelę dalį Lietuvos teritorijos užimantys miškai yra pagrindinis ŠESD absorbentas. 2. Mažos energijos sąnaudos ir didelis jos vartojimo efektyvumas žemės ir miškų ūkyje. 2.1.SO4.1.2. Silpnybės 1. Išaugęs ŠESD emisijų kiekis augalininkystėje dėl padidėjusio mineralinių trąšų naudojimo ir pasėlių ploto. 2. Didelės ŠESD emisijos iš nusausintų ir dirbamų organinių dirvožemių bei eksploatuojamų durpynų plotų. 3. Mažas ūkių apsirūpinimas drėkinimo įrenginiais. 4. Mažas žemės ūkio biomasės, ypač atliekinės, panaudojimas energijos gamybai. 5. Nedidelės gyvulių mėšlo dalies panaudojimas biodujų gamybai. 2.1.SO4.1.3. Galimybės 1. Tarptautinių politinių susitarimų, nacionalinių įsipareigojimų dėl klimato kaitos ir energetikos įgyvendinimas. 2. Pasiekimai, išvedant naujas augalų rūšis ir gyvūnų veisles, pritaikytas prie besikeičiančio klimato. 3. Efektyvesnių energijos gamybos technologijų iš atsinaujinančių išteklių atsiradimas. 4. Augantys vartotojų reikalavimai taikyti neutralaus poveikio klimatui gamybos būdus. 2.1.SO4.1.4. Grėsmės 1. Gamybos intensyvumo ir ŠESD emisijų didėjimas, augant maisto poreikiui pasaulyje. 2. Naujų augalų ir gyvūnų ligų bei kenkėjų atsiradimas ir plitimas, keičiantis klimatui. 3. Dėl klimato kaitos dažnėjantys ir intensyvėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. 2.1.SO4.1.5. Kitos pastabos Lietuvoje pastaraisiais metais mažėjant gyvulių skaičiui, gyvulininkystės poveikis klimato kaitai mažėjo. Tačiau dėl didėjančių ŠESD emisijų iš augalininkystės, bendras iš žemės ūkio veiklos (įskaitant emisijas iš ariamosios žemės, pievų ir ganyklų) išskiriamas ŠESD kiekis (C.44 konteksto rodiklis) didėjo nuo 3,353 mln. t CO2 ekv. 2010 m. iki 4,610 mln. t CO2 ekv. 2020 m. arba 37,5 proc. Lyginant su 2005 m., šis didėjimas mažesnis: nuo 3,621 mln. t CO2 ekv. 2005 m. iki 4,610 mln. t CO2 ekv. 2020 m. arba 27,3 proc [1]. Žemės ūkio sektorius yra atsakingas už didžiąją dalį N2O (azoto suboksido) ir CH4 (metano) dujų emisijų. Didžioji N2O dalis išsiskiria iš dirvožemių tiesioginiu (sintetinių ir organinių trąšų, gyvulių mėšlo ir šlapimo, liekančio ganyklose, pasėlių likučių, organinių dirvožemių valdymo ir azoto mineralizacijos, susijusios su organinės anglies netekimu dėl žemės naudojimo pokyčių) ir netiesioginiu (azoto išgaravimas ir azoto išplovimas/nutekėjimas) būdu, o CH4 – gyvulių žarnyne vykstant fermentacijai. Lyginant augalininkystės ir gyvulininkystės sektorių išmetamus ŠESD kiekius matyti, kad dėl augančio mineralinių trąšų naudojimo ir didėjančio pasėlių ploto augalininkystės sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis pastaraisiais metais didėjo, o gyvulininkystės sektoriuje dėl mažėjančio ūkinių gyvūnų skaičiaus buvo matomos priešingos tendencijos. Tai rodo, kad augalininkystės sektoriuje slypi pagrindinis ŠESD mažinimo rezervas. Atsisakius dirvos apvertimo ir kultivavimo būtų galima ne tik sumažinti iš dirvožemio LT 85 LT ŠESD emisijas iš dirvožemio, bet ir dėl mažesnio energetinių išteklių (kuro) naudojimo. Per 2014–2018 m. laikotarpį 11,3 proc. padidėjo durpžemiuose deklaruoti ariamosios žemės plotai. Tikėtina, kad išarti durpžemiai anksčiau buvo padengti žoline augmenija, ir dėl arimo išaugo ŠESD emisijos [2]. Pagal Lietuvos gamtos fondo atliktą pelkininkystės plėtros galimybių studiją, iš viso apie 20 tūkst. ha žemės ūkyje naudojamų nusausintų durpynų galėtų būti naudojami tausiau, auginant užmirkusioms teritorijoms būdingus pelkinius augalus, taip išsaugant durpžemius bei užauginant produkciją. Didžiausią ŠESD dalį šiame žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje sugeria miškai, mažiau – pievos ir ganyklos, taip pat didelis absorbuotų ŠESD kiekis išlaikomas ir nukirsto medžio produktuose. Tačiau absorbuojamas ŠESD kiekis mažėja: nuo 11,4 mln. t CO2 ekv 2014 m. iki 8,3 mln. t CO2 ekv. 2019 m. Dirbamos žemės kategorijoje didžiąją dalį ŠESD emisijų lemia žemės naudojimo paskirties keitimas, t. y. pievų ir ganyklų keitimas ariamosios žemės plotais, taip pat prisideda ir nusausintos pelkės. Lietuvoje pastaraisiais metais išaugęs ekstremalių meteorologinių reiškinių skaičius, naujos augalų ligos ir kenkėjai, dažnėjantys gyvūnų ligų epidemijų protrūkiai didino ūkių patiriamus nuostolius, mažino gamybos stabilumą, suinteresuotumą užsiimti žemės ūkio veikla ir norą prisidėti prie šio sektoriaus plėtros ir modernizavimo. Kita vertus, galimybę prisitaikyti prie klimato kaitos teikia naujų augalų rūšių ir gyvūnų veislių išvedimas. Šiltėjant klimatui ir dažnėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių, didėja ne tik sausinimo, bet ir drėkinimo poreikis. Tačiau Lietuvos ūkiai vis dar menkai prisitaikę prie klimato kaitos: 2016 m. žemės ūkio struktūros tyrimo duomenimis, šalyje buvo 9,0 tūkst. ūkių, turimais įrenginiais ir vandens kiekiu galinčių drėkinti 4,5 tūkst. ha žemės ūkio augalų pasėlių plotą (įskaitant šiltnamių plotą), t. y. 0,2 proc. naudojamų ŽŪN. Dėl to ateityje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas technologijoms, leidžiančioms geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, diegiant vandenį taupančius drėkinimo sprendinius. Taip pat reikalinga didinti ūkininkų kompetencijas, susijusias su prie kintančių klimato sąlygų pritaikytų augalų rūšių ir gyvūnų veislių naudojimu, atsparumo kenkėjams didinimu. Diegiant naujas technologijas, Lietuvoje didėja žemės ir miškų ūkio veiklos energijos efektyvumas. 2019 m. Lietuvoje galutinis energijos suvartojimas žemės ir miškų ūkyje vienam ha ŽŪN ir miško žemės buvo apie 4,0 kartus mažesnis nei vidutiniškai ES-28 šalyse. 2019 m. Lietuvoje, panaudojus vieną toną energijos (naftos ekvivalentu), sukurta 13,4 tūkst. EUR žemės ir miškų ūkio bendrosios pridėtinės vertės (C.43 konteksto rodiklis), ir tai yra gerokai daugiau nei ES-28 šalyse. Svarbu paminėti, kad šiuos skirtumus lemia šalyje vyraujanti ūkių specializacija auginti grūdinius augalus. Šalyje pastaraisiais metais žemės ūkyje iš atsinaujinančių išteklių pagaminamos energijos dalis visoje pirminėje energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyboje didėjo (nuo 105 tūkst. t tne 2010 m. iki 168 tūkst. tne 2018 m., C.42 konteksto rodiklis), tačiau pagal šios energijos gamybą, tenkančią vienam ha ŽŪN, Lietuva vis dar gerokai atsiliko nuo ES vidurkio. Iš visų atsinaujinančių energijos išteklių biomasės ištekliai dėl savo apimčių ir stabilių savybių Lietuvai yra vieni iš svarbiausių, tačiau šių išteklių potencialas biokuro gamybai yra neišnaudojamas. Lietuvoje taip pat mažai plėtojama biodujų gamyba iš gyvulių mėšlo, nors šalyje sukaupiamas pakankamas mėšlo kiekis sudaro palankias galimybes ją plėtoti. Poreikis ir įsipareigojimai mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį, skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir energijos vartojimo efektyvumą yra atspindėti Reglamente (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, Reglamente (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021-2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, Direktyvoje (ES) 2018/2001 dėl skatinimo LT 86 LT naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir Direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo. Jie perkelti į Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę (NKKVD), Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP) bei Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS). NKKVD nurodoma, jog pagrindinis Lietuvos žemės ūkio sektoriui keliamas tikslas klimato švelninimo srityje yra pasiekti, kad diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose išmetamas ŠESD kiekis iki 2030 m. sumažėtų mažiausiai 11 proc., palyginti su 2005 m. ŽNŽNKM sektoriuje numatyta iki 2030 m. didinti absorbcinį potencialą, jį efektyviausiai panaudoti, pasiekti, kad būtų absorbuojamas daug didesnis išmetamų ŠESD kiekis už šio sektoriaus išmetamą kiekį ir sudarytų ne mažiau kaip 6,5 mln. t CO2-e per 2021–2030 m. laikotarpį. Atsinaujinančių energijos išteklių srityje nustatytas tikslas iki 2040 m. atsisakyti iškastinio kuro naudojimo. Specifinės priemonės klimato švelninimo tikslams pasiekti yra nurodytos NEKSVP. Jame numatyta, kad ŠESD mažinimo tikslas žemės ūkio sektoriuje turėtų būti pasiektas 15 proc. sumažinant mineralinių azoto trąšų naudojimą ir skatinant biodujų gamybą bei susidariusio mėšlo tvarkymą aplinkai draugiškesniais metodais.Aptartų rodiklių teigiami pokyčiai taip pat prisidės prie tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, numatytų JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Europos žaliajame kurse, strategijose „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, „Dėl išmetamo metano kiekio mažinimo ES strategijos“, „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m., susijusių su klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir tvariosios energetikos plėtojimu, įgyvendinimo. [1] Aplinkos apsaugos agentūra. 2020. Nacionalinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaita. [2] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 m., 2019. 2.1.SO4.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip d.3 Mažinti ŠESD emisijas nusausintuose šlapynėse ir durpynuose Žemas Taip d.4 Didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas Žemas Iš dalies tinkami d.5 Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai Žemas Iš dalies tinkami Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO4.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. LT 87 LT neaktualu 2.1.SO4.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko9 - Gyvūnų gerovė O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo KP01ekū - Ekologinis O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už LT 88 LT įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga O.16. Hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti miško įveisimui ir agrarinei miškininkystei skirti palaikymo įsipareigojimai, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų O.14. Hektarų (išskyrus miškų ūkio paskirties žemę) arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos arba klimato srityse, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas O.23. Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP05mju - Jaunuolynų ugdymas O.23. Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 5 poreikiai, kurie yra susiję su ketvirtuoju konkrečiu tikslu - prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per GAAB ir VR standartus bei 24 skirtingas intervencines priemones (tiek I tiek II ramsčio). Dalis poreikių (poreikiai d.1, d.4 ir d.5) dėl ribotų lėšų apimčių bus tenkinami tik iš dalies, tačiau BŽŪP lėšas, nukreiptas minėtiems poreikiams tenkinti, papildys lėšos iš kitų šaltinių: valstybės biudžeto, 2021– 2027 m. ES fondų investicijų programos, EGADP (daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). GAAB ir VR standartai nustato minimalius aplinkosauginius reikalavimus siekiant prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją dirvožemyje. Prie minėtų tikslų įgyvendinimo prisideda šie GAAB ir VR standartai: GAAB1, kuriuo reikalaujama išlaikyti daugiametes pievas, GAAB2, kuriuo nustatyti durpžemių ir šlapynių apsaugos reikalavimai, GAAB3, draudžiantis deginti ražienas, GAAB6, numatantis dirvos apsaugą jautriausiu periodu, GAAB7, nustatantis minimalios augalų kaitos reikalavimus, GAAB8, nustatantis reikalavimą dėl minimalios žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, GAAB9, kuriuo siekiama apsaugoti bioįvairove turtingas daugiametes pievas, VR2, kuriuo užtikrinama vandens apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, VR3 ir VR 4, kurie apima draudimus arti ir sausinti pievas nurodytose paukščiams svarbiose teritorijose bei natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos plotuose. Siekiant labiau prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, numatoma skirti išmokas dalyvaujantiems ekologinėse sistemose ir įsipareigojantiems pasiekti aukštesnius aplinkosaugos apsaugos lygį, viršijantį minimaliuosius GAAB ir VR standartus bei atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir ES teisėje nustatytus privalomus reikalavimus. LT 89 LT Miškininkystės sektorius turi didžiausią potencialą absorbuoti ŠESD. Siekiant didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą (poreikis d.1), numatyta įgyvendinti kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.) ir „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) – derinį. Pirmiausia, parama bus skiriama skatinti miško veisimą ir atkūrimą (KP02mva). Atsižvelgiant į tai, kad ŠESD absorbcija gerėja, didėjant miškų biomasei, taip pat bus remiamas jaunuolynų ugdymas (KP05mju), miško priežiūra ir apsauga (KP03įmp), siekiant pasodintuose miškuose suformuoti stabilią ir gyvybingą miško ekosistemą - be nepageidaujamos augalijos ar miško kenkėjų. Prie miško biomasės išlaikymo prisidės privačių miškų valdytojams ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijoms nustatyti miško kirtimų apribojimai plotuose, esančiuose „Natura 2000“ teritorijoje arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, ir dėl šių apribojimų valdytojų patiriamas išlaidas ar prarastas pajamas kompensuojančios išmokos (KP06ntm). Siekiant augalininkystės subsektoriuje taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje (poreikis d.2), skatinamas augalinių liekanų įnešimo į dirvožemį didinimas bei dirvožemio organinės anglies mineralizacijos mažinimas. Šis poreikis bus patenkintas, įgyvendinant tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšies „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), sektorinės paramos investicinių priemonių „Vaisai ir daržovės“ (47 str.) bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.) ir „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) – derinį. Parama pirmiausia teikiama veikloms ariamojoje žemėje, kuriomis prisidedama prie ŠESD emisijų mažinimo ir organinės anglies kiekio dirvožemyje didinimo: skatinama augalų kaita (TI05eko1.1), tarpinių ir daugianarių pasėlių auginimas (TI05eko1.2), sertifikuotos sėklos naudojimas (TI05eko1.4), neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymas (TI05eko1.8), kitoms praktikoms, turinčioms poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui: kraštovaizdžio elementų priežiūrai (TI05eko1.5), trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimui ir priežiūrai (TI05eko1.6 ir TI05eko1.7), ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimuis pievomis (TI05eko4 ir TI05eko5), pievų ir šlapynių priežiūrai (TI05eko6), ekstensyviam šlapynių tvarkymui (TI05eko7). Ekologinį ūkininkavimą skatinančios intervencinės priemonės (TI05eko8 ir TI05eko10, taip pat kaimo plėtros intervencinė priemonė KP01ekū) prie ŠESD emisijų mažinimo ir organinės anglies kiekio dirvožemyje didinimo prisidės, įpareigodamos paramos gavėjus atsisakyti pesticidų bei mineralinių trąšų, dėl ko paremtuose ūkiuose bus sumažintas azoto balansas, lyginant su įprastas ūkininkavimo praktikas taikančiais ūkiais, ir sumažintos jų išskiriamos ŠESD emisijos. Dalyvavimas tausojančioje vaisių, uogų ir daržovių programoje (TI05eko3) įpareigos ūkininkus ariamosios žemės plotuose laikytis griežtesnių nei privalomieji agrarinės aplinkosaugos reikalavimų, taikyti aplinką tausojančias technologines priemones, kas sudarys prielaidas siekti mažesnio mineralinių trąšų ir (arba) cheminės kilmės augalų apsaugos priemonių kiekio naudojimo. Paramą pagal intervencines priemones, skirtas laukinių paukščių apsaugai už „Natura 2000“ teritorijos ribų (KP070untž) ir buveinių saugojimui "Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje (KP07ntž) gaunantys ūkininkai bus įpareigoti išlaikyti natūralių ir pusiau natūralių ganyklų ir pievų plotus „Natura 2000“ teritorijose arba laukinių paukščių apsaugosplotuose už „Natura 2000“ teritorijos ribų, ir taip potencialiai prisidės prie anglies sekvestracijos dirvožemyje didinimo, žemės ūkio veikla „Natura 2000“ teritorijose bus ekstensyvi ir tai turės teigiamos įtakos maistinių medžiagų balansui žemės ūkio paskirties žemėje. Parama ŠESD emisijoms mažinti, įgyvendinant ekologines sistemas, numatyta ir gyvulininkystės sektoriui: intervencine priemone KP31tvi bus investuojama į mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimą ir gerinimą ūkyje, taip pat į biodujų jėgainių, utilizuojančių mėšlą, srutas ir (arba) kitas biologiškai skaidžias atliekas įrengimą, skatinant gyvulių ganymą lauke (TI05eko9), aktyviau judantys ir šviežios žolės gaunantys galvijai išskirs mažiau ŠESD emisijų. Pievų priežiūra bei galvijų gerovės užtikrinimas, ganant gyvulius lauke (TI05eko6 ir TI05eko9) taip pat prisidės prie ŠESD emisijų mažinimo, nes sumažės LT 90 LT mineralinių trąšų naudojimo poreikis, bus išvengta ŠESD emisijų, kurios susidarytų pievas verčiant ariama žeme. Investicijas į ŠESD emisijų mažinimo ir (ar) organinės anglies kiekį dirvožemyje didinimo technologijas vaisių ir daržovių sektoriuje gali papildyti sektorinė intervencinė priemonė SP01vid1 sektorinių intervencinių priemonių rūšis „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.), kurioje numatytos lėšos inovatyvioms technikoms ir technologijoms, kurios turės teigiamą poveikį aplinkai, finansuoti. Siekiant mažinti ŠESD emisijas nusausintose šlapynėse ir durpynuose (poreikis d.3), bus įgyvendinama tiesioginių išmokų intervencinių priemonių rūšis „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Parama bus skatinamas ariamųjų durpžemių keitimas pievomis (TI05eko4) ir atkurtų šlapynių priežiūra (TI05eko7). Numatytos SP intervencijos yra suderintos su intervencijomis, finansuojamomis iš kitų ES fondų ir nacionalinių lėšų. Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą planuojama įgyvendinti potvynių rizikos valdymo planus, kurie prisidės prie hidrologinio režimo atkūrimo šlapynėse. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos bus skiriamos priemonei, skirtai sumažinti ŠESD išmetimus iš buvusių nusausintų degradavusių durpynų, atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus ir padidinant jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu vykdant ekstensyvią ūkinę veiklą bei sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms. Siekiant didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas (iš dalies poreikis d.4), bus įgyvendinama sektorinių intervencinių priemonių rūšis „Vaisiai ir daržovės“ (47 str.). Priemonės SP01vid1 lėšomis numatyta finansuoti vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų veiklas, susijusias su vandenį taupančių drėkinimo sistemų įrengimu, lietaus vandeniui nuo šiltnamių stogų surinkti ir jam panaudoti šiltnamiuose auginamiems augalams drėkinti sistemų įrengimu ir pan. Siekiant didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai (iš dalies poreikis d.5), bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.). SP rėmuose parama bus skiriama investicijoms į biodujų gamybą iš gyvulininkystės ūkiuose susidarančių atliekų (KP31tvi). Šiomis investicijomis bus taip pat prisidėta prie paramą gavusių ūkių energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. BŽŪP lėšas šiam poreikiui patenkinti papildys investicijos iš kitų viešųjų šaltinių. Nedidelės galios biokuro kogeneracinių jėgainių, įtrauktų į centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo sektorių, statybai bus skiriamos ERPF lėšos, o bendruomenės ir juridiniai asmenys bus skatinami diegtis AEI technologijas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Klimato kaitos programos 2.1.SO4.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO4.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju) : Ne 2.1.SO4.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.12 - Prisitaikymas prie klimato kaitos Naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis pagal remiamus įsipareigojimus, skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti 13,59 % R.13 PR - Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių įsipareigota skirti paramą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis 17,02 % R.14 PR - Anglies dioksido kaupimas dirvožemyje ir biomasėje Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, 28,21 % LT 91 LT daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.15 CU - Atsinaujinančiųjų išteklių energija iš žemės ūkio ir miškininkystės bei iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) 1,60 MW R.16 CU - Su klimatu susijusios investicijos Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis 0,14 % R.17 CU PR - Mišku apželdinta žemė Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą 3 500,00 ha R.18 CU - Parama investicijoms į miškų sektorių Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai gerinti 13 050 000,00 EUR R.22 PR - Tvarus maistinių medžiagų valdymas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis 18,51 % R.27 CU - Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis į kaimo vietoves Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius 1 000,00 R.29 PR - Ekologinio ūkininkavimo plėtra Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti 12,84 % Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO4 konkrečiam tikslui priskirti rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo prisideda planuojamų intervencijų veiklos. R.12: Prisitaikymas prie klimato kaitos. Naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis pagal remiamus įsipareigojimus, skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti Numatyta siektina rodiklio R.12 reikšmė – 13,59proc. R.5 rodiklis yra nekaupiamasis, siektina reikšme imama didžiausia prognozuojama (2028 m.) reikšmė. Planuojama, kad 404 tūkst. ha naudojamų žemės ūkio naudmenų plote bus prisiimti įsipareigojimai, skirti prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti. Šio rodiklio siekia ekologinė sistema - TI05eko1.4. Apskaičiuojant šios priemonės indėlį, buvo atsižvelgta į ankstesnio laikotarpį patirtį ir pasiekimus. Rodiklis R.12 leis įvertinti, kokiu mastu SP intervencinės priemonės prisidės prie technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymo (poreikis d.2). R.13: Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių įsipareigota skirti paramą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis Numatyta siektina rodiklio R.13 reikšmė – 17,02 proc. Ji parodo kokia sąlyginių gyvulių dalis prisideda prie ŠESD ir/ar amoniako teršalų kiekio mažinimo, įskaitant mėšlo tvarkymą. Numatyta, kad 122 268 SG prisidės prie R.13 pasiekimo. Rezultato rodiklio R.13 sieks ekologinė sistema TI05eko9. Tikslinė šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas, ir į tam tikslui skirtų lėšų dydį. Rodiklis R.13 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinė priemonė prisidės siekiant taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje (poreikis d.2). R.14: Anglies dioksido kaupimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine LT 92 LT žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis Numatyta siektina rodiklio R.14 reikšmė – 28,21 proc. Planuojama, kad 839 tūkst. ha naudojamų žemės ūkio naudmenų bus prisiimta įsipareigojimų, skirtų mažinti emisijas ar išlaikyti/padidinti anglies kaupimą dirvožemyje ir biomasėje. Rodiklio R.14 sieks ekologinės sistemos (TI05eko4, TI05eko1.2, TI05eko7, TI05eko6, TI05eko5, TI05eko1.5, TI05eko1.1, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko3, TI05eko1.8, TI05eko8, TI05eko10) ir kaimo plėtros intervencinės priemonės (KP070untž ir KP01ekū). Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį, strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.14 leis įvertinti, kokiu mastu ekologinės sistemos ir intervencinės priemonės prisidės prie technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymo (poreikis d.2), ir ŠESD emisijų nusausintose šlapynėse ir durpynuose mažinimo (poreikis d.3). R.15: Atsinaujinančioji energija iš žemės ir miškų ūkio išteklių ir iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių. Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) Numatyta siektina rodiklio R.15 reikšmė 1 MW. Šio rodiklio sieks kaimo plėtros intervencinė priemonė KP31tvi. Tikimasi investuoti į 5 jėgainių statybą, kurios kiekvienos vidutinė galia – apie 200 KW. Rodiklis R.15 leis įvertinti, kokiu mastu SP prisidės prie gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimo energijos gamybai (poreikis d.5). R.16: Su klimatu susijusios investicijos. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis Numatyta siektina rodiklio R.16 reikšmė – 0,14 proc. Planuojama, kad 205 ūkiai pasinaudos BŽŪP investicine parama ir prisidės prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo bei atsinaujinančios energijos ar biomedžiagų gamybos. Rodiklio sieks kaimo plėtros intervencinė priemonė KP31tvi. Tikslinė šio rodiklio reikšmė apskaičiuota, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį. Rodiklis R.16 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymo (poreikis d.2), ir prie gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimo energijos gamybai (poreikis d.5). R.17: Mišku apželdinta žemė. Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 3 500 ha. Rodiklio R.17 reikšmės sieks kaimo plėtros intervencinės priemonės KP02mva ir KP03įmp. Tikslinė šio rodiklio reikšmė nustatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį ir eliminavus galimai besidubliuojančius miškų plotus. Rodiklis R.17 leis įvertinti, kokiu mastu SP prisidės skatinant miškų veisima (poreikis d.1). R.18 - Parama investicijoms į miškų sektorių. Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai gerinti Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 13,05 tūkst. Eur. Rodiklio R.18 reikšmės sieks kaimo plėtros intervencinės priemonės KP02mva ir KP05mju. Kadangi šių priemonių finansavimo intensyvumas yra 100 proc., privačių lėšų pritraukti nenumatoma ir į rodiklio reikšmę įtraukiamas tik SP finansavimas. Rodiklis R.18 leis įvertinti, kokiu mastu šios priemonės prisidės skatinant miškų veisimą (poreikis d.1). R.22: Tvarus maistinių medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 18,51 proc. Planuojama, kad beveik 551 tūkst. ha plote Jbus prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą. Rodiklio R.22 sieks ekologinės sistemos: TI05eko3, TI05eko1.8, TI05eko6, TI05eko1.6, TI05eko1.7, LT 93 LT TI05eko1.1, TI05eko1.2. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį ir strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.22 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymo (poreikis d.2). R.27: Aplinkosaugos ar su klimatu susiję veiksmai investuojant į kaimo vietoves. Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius Numatyta siektina rodiklio R.27 reikšmė – 1000 projektų. Ji parodo paramos gavėjų, prisidedančių prie aplinkos tvarumo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičių. Šio rodiklio sieks kaimo plėtros intervencinė priemonė KP05mju. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį. . Rodiklis R.27 leis įvertinti, kokiu mastu ši priemonė prisidės skatinant miškų veisimą ir medienos tūrio prieaugį (poreikis d.1). R.29: Ekologinio ūkininkavimo plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 12,84 proc. Planuojama, kad 382 100 ha žemės ūkio naudmenų plote bus prisiimta įsipareigojimų pereiti prie ekologinės gamybos ir ją išlaikyti. Numatyta, kad perėjimas prie ekologinės gamybos ir jos išlaikymas bus vykdomi 382 100 ha plote. Rodiklio R.29 sieks ekologinės sistemos (TI05eko8 ir TI05eko10) ir kaimo plėtros intervencinė priemonė (KP01ekū). Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį ir strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus. Rodiklis R.29 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie technologijų, mažinančių ŠESD emisijas ir didinančių organinės anglies kiekį dirvožemyje, taikymo (poreikis d.2). 2.1.SO4.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO4.8 kaip tiesiogiai siekiančios SO4 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. TI05eko1.1 Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 78,0 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 57 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.2 Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 138,96 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos už tarpinius pasėlius, įsėlio/posėlio auginimą dydis 139 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.4 Sertifikuotos sėklos naudojimas - Veiklos ariamojoje žemėje. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 31,7 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 16 Eur/ha. Ekologinė LT 94 LT sistema prisidės siekiant rodiklio R.12. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti. TI05eko1.5 Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 66,2 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą ir priežiūrą – 157 Eur/ha, už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.14. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.6 Trumpaamžių medingųjų augalų juostos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 5,8 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už trumpaamžių medingųjų augalų juostų įrengimą 180 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.7 Daugiamečių žolių juostos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 5,4 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 170 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.8 Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 158,1 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 66 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko3 Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP). Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 14,0 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 337 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko4 Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 7,4 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 225 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.14. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko5 Eroduotos žemės keitimas pievomis. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 1,3 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 187 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.14. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko6 Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 40 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius – 192 Eur/ha, už EB Svarbos natūralių pievų tvarkymą – 297 Eur/ha, už EB Svarbos šlapynių tvarkymą – 330 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.14. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 18,4 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 242 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.14. LT 95 LT Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 77,7 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis daugiamečių žolių augintojams yra 206 Eur/ha, už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje - 652 Eur/ha, už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje - 280 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko9 - Gyvūnų gerovė. Intervencinei priemonei skirta 75 mln. EUR. Kiekvienai iš 4 intervencinės priemonės veiklų planuojamos paramos vieneto sumos – mokamos kompensacinės išmokos už sutartinius gyvūnus, kurios apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis, galvijų, kiaulių ir naminių paukščių auginimo gamybinius ir ekonominius rodiklius ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rezultato rodiklio R.13. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti. TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 32,5 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 560 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 292,6 mln. Eur. Iš jų 15 mln. Eur bus skiriama mokėjimams už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę. Likusios lėšos bus skiriamos kompensacinėms išmokoms už javus, javus pašarams, javus sėklai, auginamus ekologinės gamybos ūkyje (239 Eur/ha) ir už daugiametes žoles (198 Eur/ha). Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.14 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 11,0 mln. Eur, iš kurių 6,5 mln. Eur skirta tęstiniams įsipareigojimams už prarastąsias pajamas, miško priežiūrą, apsaugą, jaunuolynų ugdymą vykdyti. Likusios lėšos skiriamos kasmetinėms miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos išmokoms, kurių didžiausias dydis 504 Eur/ha. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.17. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už Natura 2000 teritorijos ribų. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 5,7 mln. Eur. Planuojama vieneto suma – 74 Eur/ha. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.14. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 7,0 mln. Eur. Planuojama vieneto suma – 10 000 Eur/projektui. Šis dydis nustatytas, atsižvelgiant į skirtingus 1 ha įkainius pagal atskiras medžių rūšis ir istorinius miško veisimo priemonių duomenis, LT 96 LT Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklių R.17 ir R.18. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP05mju - Jaunuolynų ugdymas. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 6,1 mln. Eur. Planuojama vieneto suma – 6 100 Eur/projektui. Šis dydis nustatytas, atsižvelgiant į apskaičiuotą jaunuolyno ugdymo įkainį (365 Eur/ha) ir istorinius jaunuolynų ugdymo priemonių duomenis, Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.18. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP31tvi Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 556,3 mln. Eur. Nustatant vidutinę paramos vieneto sumą - 250 tūkst. EUR vienam projektui vadovautasi panašių projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, patirtimi ir duomenimis. Vidutinis paskolos dydis – 100 000 EUR. Šis dydis nustatytas, remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų verte. Dotacijas gaus apie 200 valdų, paskolas - apie 67. Daroma prielaida, kad visi, gavę paskolą, bus kreipęsi ir dotacijos, todėl rezultato rodiklio R.16 reikšmei apskaičiuoti naudojamas didesnis - ūkių pagal dotacijas rodiklis. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti LT 97 LT 2.1.SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų 2.1.SO5.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO5.1.1. Stiprybės 1. Gera požeminio vandens kokybė 2.1.SO5.1.2. Silpnybės 1. Nepalankūs žemėnaudos pokyčiai erozijai jautriose teritorijose, dėl kurių padidėjo dirvožemio praradimas 2. Sumažėjęs organinės anglies kiekis ariamojoje žemėje dėl siauros ūkių specializacijos, siauranarių sėjomainų netaikymo, daugiamečių žolių neauginimo. 3. Netausios žemės ūkio praktikos, lemiančios azoto perviršį žemės ūkio paskirties žemėje ir dėl to pablogėjusi paviršinio vandens kokybė 4. Augantis gamybos intensyvumas ir mineralinių trąšų sunaudojimas, dėl kurių padidėjo amoniako emisijos 5. Didelis amoniako teršalų kiekis iš gyvulių mėšlo 2.1.SO5.1.3. Galimybės 1. Tarptautinių politinių susitarimų, nacionalinių įsipareigojimų dėl tvaraus gamtos išteklių valdymo įgyvendinimas 2. Žemės ūkyje naudojamų technologijų, padėsiančių veiksmingai valdyti gamtos išteklius, tobulėjimas 3. Ekosisteminių paslaugų, tokių kaip švarus oras, vanduo, dirvožemis, paklausos augimas ir vartotojų pasirengimas mokėti už šias paslaugas 4. Augantys vartotojų reikalavimai taikyti gamybos būdus, darant kuo mažesnį neigiamą poveikį gamtos ištekliams 2.1.SO5.1.4. Grėsmės 1. Intensyvus gamtos išteklių naudojimas, augant maisto poreikiui pasaulyje 2. Šiltėjant klimatui, dažnėjantys ir intensyvėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, lemsiantys didesnį maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio į vandens telkinius 2.1.SO5.1.5. Kitos pastabos Lietuvoje daugelis gamtos išteklius apibūdinančių rodiklių yra geresni nei vidutiniškai ES, tačiau pastaraisiais metais aiškiai išsiskyrė keletas neigiamų tendencijų. Vykstant žemėnaudos pokyčiams, vis daugiau dirvožemio buvo prarandama dėl vandens sukeltos erozijos: 2014–2018 m. laikotarpiu erozija žemės ūkio teritorijose padidėjo nuo 5,4 iki 5,8 mln. t arba 8,1 proc. 2016 m. Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės, kuriai būdinga vidutinio sunkumo ir stipri vandens erozija, (dirvožemio praradimas >11 t) buvo 0,8 tūkst. Ha (C.41 konteksto rodiklis). Vandens sukeliamos erozijos padidėjimą lėmė žemėnaudos pokyčiai erozijai jautriose teritorijose: eroziją stabdančios daugiametės žolės buvo keičiamos erozijos požiūriu mažiau palankiais augalais – vasariniais javais, ankštiniais, grikiais. Taip pat išaugo juodojo pūdymo plotai, kurie yra ypač jautrūs vandens sukeliamai erozijai. Dirvožemio praradimas dėl vandens sukeltos erozijos 2018 m. siekė 2,0 t/ha deklaruotų ŽŪN. Lyginant su 2014 m., šis rodiklis išaugo 0,11 t/ha. Vandens erozijos paveiktas plotas 2018 m. sudarė 12,4 proc. nuo deklaruotų ŽŪN ploto (0,9 proc. punkto padidėjimas, lyginant su 2014 m.). Dar vienas nepageidaujamas reiškinys šalyje yra susijęs su dirvožemio organinės anglies mažėjimu – LT 98 LT vyraujant siaurai ūkių specializacijai, esant siauranarėms sėjomainoms, neauginant daugiamečių žolių, dirvožemio organinės anglies kiekis pastaraisiais metais mažėjo ir, palyginti su kitomis panašias gamtines sąlygas turinčiomis ES šalimis, buvo vienas mažiausių (24,9 g/kg 2015 m., C.40 konteksto rodiklis). Net du trečdaliai dirvožemio organinės anglies kiekio buvo susikaupę pievose, tačiau jos sudarė tik apie ketvirtadalį visų ŽŪN. Lietuvoje stebimas ilgalaikis gausus ir nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis, lėmęs kai kurių maisto medžiagų perteklių dirvožemyje. 2014–2018 m. laikotarpiu žemės ūkio paskirties žemėje buvo stebimas azoto (vidutiniškai 27,2 kg/ha) perviršisdirvožemyje (C.39 konteksto rodiklis). Svarbu paminėti, kad dirvožemiui įtakos taip pat turi augalų apsaugos produktų perteklinis naudojimas: jis neigiamai veikia dirvožemio funkcijas, jo biologinę įvairovę ir maisto saugą. Nesilaikant Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų IKOK principų, yra taikomos administracinės nuobaudos. Lietuvos teritorijoje iš žemės ūkio veiklos išmetamas amoniako (NH3) teršalų kiekis 2019 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo nuo 37 400 iki 34 780 t arba 7,0 proc. (C.47 konteksto rodiklis). Tačiau šalyje didėjo amoniako teršalų kiekis naudojant mineralines trąšas. Lietuvoje iš žemės ūkio veiklos 2019 m. daugiausia amoniako (NH3) teršalų buvo išmesta naudojant mineralines trąšas (33,9 proc.), tręšiant gyvulių mėšlu (33,3 proc.), tvarkant mėšlą (27,6 proc.) ir liekant ganyklose gyvulių mėšlui ir šlapimui (5,2 proc.). Poreikis mažinti į atmosferą išmetamų teršalų kiekį yra atspindėtas Direktyvoje 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje ir Direktyvoje (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo nuostatų įgyvendinimu ir perkeltas į Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją ir Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Šiais dokumentais siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m., palyginti su 2005 m., būtų pasiektas 10 proc. išmetamo NH3 kiekio sumažėjimas, išmetamą smulkiųjų dalelių (KD2,5) kiekį sumažinti 36 proc., išmetamą azoto oksidų (NOx) kiekį sumažinti 51 proc., išmetamą nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekį sumažinti 47 proc. Lietuvoje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Trečiojo Bendrosios vandens politikos direktyvos (2000/60/EB) įgyvendinimo ciklo metu įvertinus vandens telkinių būklę, nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų. Paviršinius vandens telkinius neigiamai veikia pasklidoji tarša, hidromorfologiniai paviršinių vandens telkinių pokyčiai, antrinė tarša, sutelktoji tarša, tarša pavojingomis medžiagomis ir tarptautinė tarša. Palyginti su ankstesniuoju BVPD įgyvendinimo ciklu, naujų, reikšmingą poveikį paviršiniams vandenims darančių veiksnių nenustatyta, o jau identifikuotų poveikis yra panašus, išskyrus pasklidąją taršą, kurios poveikis išaugo – reikšmingai šio veiksnio paveiktų vandens telkinių skaičius padidėjo nuo 331 iki 501. Nemaža dalis upių vandens telkinių yra rizikos dėl hidromorfologinių pakeitimų melioracijos tikslais. Lietuvoje 45 procentai upių kategorijos vandens telkinių morfologiškai reguliuoti sausinamosios melioracijos tikslais. Svarbus vaidmuo pasklidajai taršai - azoto ir fosforo junginių krūviams – tenka ir vertinant Baltijos jūros vandens būklę. Pagal žmogaus sukeltos eutrofikacijos kokybinį deskriptorių Baltijos jūros vandens būklė yra bloga. Apskaičiuota, kad bendrojo azoto prietaka iš Lietuvos į centrinę Baltijos jūros dalį ir Rygos įlanką yra beveik dvigubai didesnė už siektiną vertę, be to, per pastarąjį dešimtmetį stebimas prietakos didėjimas. Bendrojo fosforo prietaka į centrinę Baltijos jūros dalį taip pat didesnė už siektiną vertę. Įgyvendinant aukščiau išvardintų dokumentų nuostatas, t. y., mažinant mineralinių trąšų naudojimą ir maistinių medžiagų išsiplovimą, mažinant amoniako emisijas, prisidedama prie visų trijų poreikių patenkinimo: mažinti dirvožemio eroziją, amoniako emisijas ir gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose. Aukščiau aptartų rodiklių teigiami pokyčiai prisidėsne tik prie nacionalinių, bet ir tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, numatytų JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Baltijos jūros veiksmų LT 99 LT plane, atnaujintame 2021 m. spalio mėn. (HELCOM), Europos žaliajame kurse, strategijose „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m., pasiekimo. [1] HELCOM Baltic Sea Action Plan 2021 update, October 2021, https://helcom.fi/baltic-sea-action-plan/. [2] 2017 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 88 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos patvirtinimo“. [3] Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymas Nr. D1-375/3D-312 „Dėl vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“. 2.1.SO5.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO5.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. neaktualu 2.1.SO5.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=en%2DUS&rs=en%2DUS&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F8d2ddbb275cf47228640c387aa12d01c&wdenableroaming=1&mscc=0&hid=D09D60A0-4096-4000-FC65-DD0B1373AE39&wdorigin=ItemsView&wdhostclicktime=1662012896358&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&usid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&sftc=1&cac=1&mtf=1&sfp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftnref1 https://helcom.fi/baltic-sea-action-plan/ https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=en%2DUS&rs=en%2DUS&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F8d2ddbb275cf47228640c387aa12d01c&wdenableroaming=1&mscc=0&hid=D09D60A0-4096-4000-FC65-DD0B1373AE39&wdorigin=ItemsView&wdhostclicktime=1662012896358&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&usid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&sftc=1&cac=1&mtf=1&sfp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftnref2 https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=en%2DUS&rs=en%2DUS&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F8d2ddbb275cf47228640c387aa12d01c&wdenableroaming=1&mscc=0&hid=D09D60A0-4096-4000-FC65-DD0B1373AE39&wdorigin=ItemsView&wdhostclicktime=1662012896358&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&usid=7ee786e6-45d5-48c5-ab84-1372adbafa0c&sftc=1&cac=1&mtf=1&sfp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftnref3 LT 100 LT DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPcoupled CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas O.22. Remiamų infrastruktūros investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 3 poreikiai, kurie yra susiję su penktuoju konkrečiu tikslu - skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per GAAB ir VR standartus bei 23 skirtingas intervencines priemones (tiek I tiek II ramsčio). GAAB ir VR standartai nustato minimalius aplinkosauginius reikalavimus, siekiant prisidėti prie tvaraus vystymosi ir veiksmingo gamtos išteklių valdymo, be kita ko mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų. Prie minėtų tikslų įgyvendinimo prisideda šie GAAB ir VR standartai: GAAB1, kuriuo reikalaujama išlaikyti daugiametes pievas, GAAB2, draudžiantis sausinti šlapynes, GAAB3, nustatantis draudimą deginti ražienas, GAAB4, kuriuo užtikrinama paviršinio vandens apsauga, GAAB5, numatantis apsaugoti dirbamus šlaitus, GAAB6, numatantis dirvos apsaugą jautriausiu periodu, GAAB7, nustatantis minimalios augalų kaitos reikalavimus, GAAB8, nustatantis reikalavimą dėl minimalios žemės ūkio LT 101 LT paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, GAAB9, nustatantis arimo ir veiklos apribojimus aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamose daugiametėse ganyklose arba pievose,VR1, nustatantis veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą, VR2, kuriuo užtikrinama vandens apsauga nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, VR7, nustatantis augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, VR8, nustatantis tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus. Siekiant labiau prisidėti prie tvaraus vystymosi ir veiksmingo gamtos išteklių valdymo, be kita ko mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų, numatoma skirti išmokas dalyvaujantiems ekologinėse sistemose ir įsipareigojantiems pasiekti aukštesnius aplinkosaugos standartus, viršijančius minimaliuosius GAAB ir VR standartus. Siekiant taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose (poreikis e.1), bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšių – „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) ir „Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai“ (72 str.) – derinys. Parama pagal ekologines sistemas, skirtas veikloms ariamojoje žemėje, siekiama skatinti auginti dirvožemio kokybei išsaugoti palankius augalus, taikyti neariminį žemės dirbimą, didinti/išlaikyti augalinę dirvožemio dangą: skatinama augalų kaita (TI05eko1.1), tarpinių ir daugianarių pasėlių auginimas (TI05eko1.2), kraštovaizdžio elementų priežiūra (TI05eko1.5), trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimas ir priežiūra (TI05eko1,6 ir TI05eko1.7), neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymas (TI05eko1.8). Šias ekologines sistemas papildo priemonės, aktualios vaisių, uogų ir daržovių augintojams, taikantiems praktikas, mažinančias maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio (TI05eko3), taip pat paramos gavėjams, atsisakantiems aktyvios žemdirbystės ariamuosiuose durpžemiuose (TI05eko4), eroduotoje žemėje (TI05eko5), pievose ir šlapynėse (TI05eko6). Ekologinės sistemos ir kaimo plėtros intervencinė priemonė, skatinančios pereiti prie ekologinio ūkininkavimo (TI05eko8, TI05eko10 ir KP01ekū), dėl taikomo tvaraus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo, užtikrins geresnę dirvožemio apsaugą ir prisidės mažinant maisto medžiagų išplovimą. Ūkininkaujantiems „Natura 2000“ teritorijoje esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ir gaunantiems išmokas pagal intervencinę priemonę KP07ntž, taikomi skirtingi apribojimai (draudžiama naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas ir (arba) draudžiama sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą ir (arba) apribojamas ganomųjų gyvulių skaičius (ne intensyviau kaip 1SG/ha) ir (arba) nustatyti ganymo ar šienavimo terminai), tačiau kiekvienas jų taip pat prisideda prie dirvožemio erozijos mažinimo. Siekiant mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas (poreikis e.2), bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšių – „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), „Susietasis pajamų rėmimas“ (32 str.), „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), „Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai“ (72 str.), „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) – derinys. Parama pagal ekologines sistemas bus skiriama paskatinti auginti augalus, praturtinančius dirvožemį azotu ir mažinančius po jų auginamų augalų tręšimo poreikį (TI05eko1.1, TI05eko1.2), naudoti daigesnes ir derlingesnes sėklas (TI05eko1.4), išsaugoti arba atkurti ir prižiūrėti dirvožemio derlingumą išsaugančius kraštovaizdžio elementus (TI05eko1.5), trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostas (TI05eko1.6 ir TI05eko1.7) ir pievų bei šlapynių buveines (TI05eko6). Prie dirvožemio derlingumo prisideda neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymas (TI05eko1.8), kuomet didėja dirvožemio mitybos elementų kiekis (ir anglis), dirvožemio bioaktyvumas ir fizikinės savybės, vaisių, uogų ir daržovių auginimas, taikant tausesnes ir aplinkai palankesnes žemės ūkio praktikas (TI05eko2 ir TI05eko3). Paramos gavėjai, siekiantys gauti išmokas pagal ekologines sistemas ir kaimo plėtros intervencinę priemonę, skatinančias pereiti prie ekologinio ūkininkavimo (TI05eko8, TI05eko10 ir KP01ekū), įsipareigos mažinti mineralinių trąšų naudojimą. Siekiant paskatinti auginti baltymingus augalus, kurie užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą ir leidžia sumažinti herbicidų naudojimą, šių augalų augintojams numatyta susietoji pajamų parama (TI03sus01.1). Minėtas priemones papildys kaimo plėtros intervencinė priemonė, skirta LT 102 LT ūkininkaujantiems „Natura 2000” teritorijose, laikantis aplinkosauginių reikalavimų (KP07ntž). Prie amoniako emisijų mažinimo gyvulininkystės sektoriuje reikšmingai prisidės intervencinė priemonė KP31tvi, kuria investuojama į mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimą ir gerinimą, taip pat į gyvulininkystės ūkiuose susidariusių atliekų panaudojimą energijai ar šilumai pagaminti. Siekiant gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose (poreikis e.3), bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšių – „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), „Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai“ (72 str.), „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) – derinys. Parama pagal ekologines sistemas bus skiriama skatinti praktikas, mažinančias tręšimą mineralinėmis trąšomis ir taip mažinančioms azoto išsiplovimo į paviršinius ir požeminius vandenis riziką: skatinti augalų kaitą (TI05eko1.1), tarpinių ir daugianarių pasėlių auginimą (TI05eko1.2), sertifikuotos sėklos naudojimą (TI05eko1.4), trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą (TI05eko1,6 ir TI05eko1.7), neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą (TI05eko1.8), dalyvavimą tausojančiose vaisių, uogų ir daržovių programose (TI05eko3). Prie paviršinio vandens kokybės gerinimo prisidės priemonės, kurių paramos gavėjams draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus: kraštovaizdžio elementų priežiūra (TI05eko1.5), sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu (TI05eko2), kompleksinė pievų ir šlapynių buveinių priežiūra (TI05eko6). Ekologinės sistemos, pagal kurias ariamieji durpžemiai ir eroduota žemė bus keičiami pievomis (TI05eko4 ir TI05eko5) ir pievos tvarkomos „Natura 2000” teritorijose (KP07ntž), prisidės prie poreikio tenkinimo, nes remiamuose plotuose sumažės mechanizuotų darbų apimtys, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimas. Ekologinės sistemos ir kaimo plėtros intervencinė priemonė, skatinančios pereiti prie ekologinio ūkininkavimo (TI05eko8, TI05eko10 ir KP01ekū), dėl taikomo tvaraus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo, prisidės mažinant maisto medžiagų išplovimą. Išvardintas priemones papildys investicijos, skirtos diegti reguliuojamojo drenažo sistemas į renovuotas melioracijos sistemas (KP10mel), kurios pirmiausia bus nukreipiamos į teritorijas, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, ir prisidės mažinant azoto junginių išplovą į vidaus vandenis. 2.1.SO5.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO5.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju) : Ne 2.1.SO5.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.19 PR - Dirvožemio gerinimas ir apsauga Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis 37,42 % R.21 PR - Vandens kokybės apsauga Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis 24,85 % R.22 PR - Tvarus maistinių medžiagų valdymas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis 18,51 % R.24 PR - Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis 20,99 % R.26 CU - Su gamtiniais ištekliais susijusios investicijos Ūkių, gaunančių BŽŪP paramą 0,02 % LT 103 LT gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su gamtos išteklių priežiūra, dalis R.29 PR - Ekologinio ūkininkavimo plėtra Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti 12,84 % Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas Pasirinkti visi konkrečiam tikslui priskirti rezultato rodikliai ir kitų tikslų rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo prisideda planuojamų intervencinių priemonių veiklos. R.19: Dirvožemio gerinimas ir apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 37,42 proc. Planuojama, kad 1 113 tūkst. ha naudojamų žemės ūkio naudmenų plote bus prisiimti dirvožemiui palankūs įsipareigojimai, padedantys gerinti jo kokybę ir biotą. Prie rezultato rodiklio R.19 siekimo prisidės ekologinės sistemos (TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko4, TI05eko1.1, TI05eko1.2, TI05eko1.8, TI05eko5, TI05eko8, TI05eko10 ir TI05eko6), susietoji pajamų parama (TI03sus01.1) ir kaimo plėtros intervencinė priemonė KP01ekū. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį, strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.19 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie žemės ūkio praktikų, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose, taikymo (poreikis e.1), tręšimo mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijų, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, mažinimo (poreikis e.2) ir paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). R.21: Vandens kokybės apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 24,85 proc. Planuojama, kad 739 tūkst. ha naudojamų žemės ūkio naudmenų plote bus vykdomi vandens telkiniams palankūs įsipareigojimai, padedantys gerinti jų kokybę. Prie rezultato rodiklio R.21 siekimo prisidės ekologinės sistemos (TI05eko3, TI05eko6, TI05eko4, TI05eko1.2, TI05eko1.8, TI05eko5, TI05eko8 ir TI05eko10) ir kaimo plėtros intervencinė priemonė KP01ekū. Siektina šio rodiklio reikšmė nustatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį, strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.21 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie tręšimo mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijų, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, mažinimo (poreikis e.2) ir paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). R.22: Tvarus maistinių medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 18,51 proc. Planuojama, kad beveik 551 tūkst. ha plote bus prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą. Rodiklio R.22 sieks ekologinės sistemos: TI05eko3, TI05eko1.8, TI05eko6, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko1.1, TI05eko1.2. Siektina šio rodiklio reikšmė nustatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį, strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.22 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie tręšimo mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijų, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, mažinimo (poreikis e.2) ir paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). LT 104 LT R.24: Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 20,99 proc. Planuojama, kad 624,6 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų plote bus remiamas tvarus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti rizikas ir neigiamą poveikį. Rezultato rodiklio R.24 sieks ekologinės sistemos (TI05eko3, TI05eko2, TI05eko1.4, TI05eko1.2, TI05eko8, TI05eko10) ir kaimo plėtros intervencinė priemonė (KP01ekū). Rodiklio sieks ir kitų SP tikslų siekianti ekologinė sistema TI05eko7. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį, strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus, skaičiuojant eliminuoti galimai besidubliuojantys plotai. Rodiklis R.24 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). R.26: Su gamtiniais ištekliais susijusios investicijos. Ūkių, gaunančių BŽŪP paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su gamtos išteklių priežiūra, dalis Numatyta siektina rodiklio R.26 reikšmė – 0,02 proc. Planuojama, kad 33 šūkiai pasinaudos BŽŪP parama gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su gamtos išteklių priežiūra. Rodiklio R.26 sieks kaimo plėtros intervencinė priemonė KP10mel. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį - planuojama, kad apie 30 proc. visų reguliuojamo drenažo projektų įgyvendins ūkiai. Rodiklis R.26 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). R.29: Ekologinio ūkininkavimo plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti Numatyta siektina rodiklio reikšmė – 12,84 proc. Planuojama, kad 382 100 ha žemės ūkio naudmenų plote bus prisiimti įsipareigojimai pereiti prie ekologinės gamybos ir ją išlaikyti. Rodiklio R.29 sieks ekologinės sistemos (TI05eko8 ir TI05eko10) ir kaimo plėtros intervencinė priemonė (KP01ekū). Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta, atsižvelgus į ankstesnio laikotarpį patirtį ir strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus. Rodiklis R.29 leis įvertinti, kokiu mastu SP finansuojamos intervencinės priemonės prisidės prie tręšimo mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijų, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas, mažinimo (poreikis e.2) ir paviršinio vandens kokybės, ypač rizikos vandenų teritorijose, gerinimo (poreikis e.3). 2.1.SO5.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO5.8, kaip tiesiogiai prisidedančios prie SO5 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių pasiekimo. TI05eko1.1 Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita. LT 105 LT Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 78,0 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 57 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.2 Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 138,96 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos už tarpinius pasėlius, įsėlio/posėlio auginimą dydis 139 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19, R.21, R.22 ir R.24. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 31,7 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 16 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.24. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti. TI05eko1.5 Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 66,2 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą ir priežiūrą – 157 Eur/ha, už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.19, Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas siektinai rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.6 Trumpaamžių medingųjų augalų juostos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 5,8 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už trumpaamžių medingųjų augalų juostų įrengimą 180 Eur/ha.Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.7 Daugiamečių žolių juostos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 5,4 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 170 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.8 Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 158,1 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 66 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19, R.21 ir R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 2,3 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 102 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.24. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko3 Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP). Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 14,0 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 337 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.21, R.22 ir R.24. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių LT 106 LT siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko4 Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis. Šiaiekologinei sistemai įgyvendinti skirta 7,4 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 225 Eur/ha.Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.19 ir R. 21. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko5 Eroduotos žemės keitimas pievomis. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 1,3 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 187 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19 ir R.21. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas rezultato rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 26,5 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius – 192 Eur/ha, už EB Svarbos natūralių pievųtvarkymą – 297 Eur/ha, už EB Svarbos šlapynių tvarkymą – 330 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.19, R.21 ir R.22. Skiriamas finansinis asignavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko8 Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 77,7 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis daugiamečių žolių augintojams yra 206 Eur/ha, už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje - 652 Eur/ha, už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje - 280 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19, R.21, R.24 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 32,5 mln. Eur. Planuojamas kompensacinės išmokos dydis 560 Eur/ha. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19, R.21, R.24 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP01ekū Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai. Šiai kaimo plėtros intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 292,6 mln. Eur. Iš jų 15 mln. Eur bus skiriama mokėjimams už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę. Likusios lėšos bus skiriamos kompensacinėms išmokoms už javus, javus pašarams, javus sėklai, auginamus ekologinės gamybos ūkyje (239 Eur/ha) ir už daugiametes žoles (198 Eur/ha). Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.19, R.21, R.24 ir R.29. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas. Intervencinei priemonei KP10mel skirta 40 mln. EUR, iš jų 4 mln. EUR skiriama vienai veiklai - reguliuojamojo drenažo įdiegimui į jau rekonstruotas melioracijos sistemas. Šios veiklos paramos vieneto dydžiai nustatyti nepriklausomų ekspertų, kurie atliko Lietuvos ir užsienio (Europos ir Šiaurės Amerikos bei Kanados) šaltinių bei melioracijos darbais užsiimančių Lietuvos įmonių pateiktos praktinės informacijos analizę. Vidutinis paramos dydis projektams, kurių veikla yra reguliuojamo drenažo LT 107 LT įdiegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas – 40 000 Eur. Viso planuojama, kad paramą pagal šią veiklą gaus 100 projektų. Apie 30 proc. jų įgyvendins individualūs ūkiai - jie yra įskaičiuojami į rodiklio R.26 reikšmę. LT 108 LT 2.1.SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 2.1.SO6.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO6.1.1. Stiprybės 1. Didelės gamtinės vertės teritorijos užima ketvirtadalį žemės ūkio naudmenų. 2.1.SO6.1.2. Silpnybės 1. Nepalanki su žemės ūkiu susijusios biologinės įvairovės būklė 2. Nepalanki pievų ir miškų buveinių būklė 3. Mažas kraštovaizdžio elementų skaičius 2.1.SO6.1.3. Galimybės 1. Tarptautinių politinių susitarimų, nacionalinių įsipareigojimų dėl biologinės įvairovės apsaugos, įgyvendinimas 2. Augantis gyventojų susidomėjimas biologinės įvairovės apsauga ir augančios jų pajamos, tikėtina, didinsiančios pasirengimą mokėti už ekosistemines paslaugas 3. Vartotojų elgsenos pokyčiai, lemiantys gamybos būdų, darančių kuo mažesnį neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir su ja susijusioms buveinėms, taikymą 2.1.SO6.1.4. Grėsmės 1. Bioįvairovei palankių teritorijų panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, augant maisto ir pramonės žaliavų poreikiui pasaulyje 2. Invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimas 2.1.SO6.1.5. Kitos pastabos Lietuvoje didelės gamtinės vertės ūkininkavimas vykdomas beveik ketvirtadalyje deklaruotų ŽŪN (2018 m. duomenimis – 24,9 proc.). Pastaraisiais metais tiek dėl žemės ūkio gamybos intensyvinimo (ariamosios žemės plotų didėjimo, didesnio trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekių naudojimo, gilaus arimo taikymo ir augalų kaitos visiško arba dalinio atsisakymo), tiek dėl žemės apleidimo (pievų nešienavimo ir neganymo) ŽŪN gyvenančių paukščių populiacijų būklė, atspindinti visos biologinės įvairovės būklę, blogėjo ir buvo viena prasčiausių ES. 2021 m., palyginti su 2000 m., ŽŪN gyvenančių paukščių populiacijos indeksas (konteksto rodiklis C.36) sumažėjo 53,6 proc. punktais ir buvo vienas žemiausių ES. Pastaraisiais metais (2015–2021 m.) agrarinio kraštovaizdžio biologinės įvairovės būklė blogėjo sparčiau, nei 2000–2014 m. Lietuvoje visų pievų ir beveik visų miškų buveinių šalyje apsaugos būklė buvo nepalanki. 2013–2018 m. daugiausia žemės ūkio buveinių pievose apsaugos būklė buvo įvertinta kaip „nepalanki-bloga stabili“ (77,8 proc., palyginimui 2007–2012 m. sudarė 55,6 proc.), gerokai mažiau – kaip „nepalanki- nepakankama stabili“ (22,2 proc., palyginimui 2007–2012 m. sudarė 44,4 proc.). 2013–2018 m. tik 7,7 proc. miško buveinių buvo geros būklės, 46,1 proc. miško buveinių apsaugos būklė buvo įvertinta kaip „nepalanki-nepakankama stabili“, 23,1 proc. – kaip „nepalanki-bloga stabili“ ir 23,1 proc. – kaip „nepalanki-bloga blogėjanti“. Lietuvoje kraštovaizdžio elementų skaičius 2015 m. buvo mažesnis už ES vidurkį. Taip pat biologinės įvairovės apsaugai svarbiose teritorijose buvo stebima grėsminga tendencija – 2014–2018 m. buvo suarta net 9,0 proc. pievų ir joms artimų buveinių. LT 109 LT Biologinė įvairovė yra būtina žmonių gerovei, nes teikia ūkiui ir visuomenei būtinas paslaugas – tai susiję su augalų apdulkinimu, klimato reguliavimu, apsauga nuo potvynių, dirvos derlingumu ir maisto, kuro, pluošto bei vaistų gamyba. Kai kurias ekosistemines paslaugas ir jų teikiamą naudą galima vertinti pasinaudojant rinkos verte, tačiau didelė ekosisteminių paslaugų teikiama nauda nėra rinkos objektas, t. y. nėra kainos, kuri signalizuotų visuomenei apie ekosisteminių paslaugų keitimąsi (gerėjimą ar prastėjimą). Tokios ekosisteminės paslaugos gali būti įvertintos tik naudojantis neparemtais rinka metodais. Lietuvoje atliktos tik kelios ne rinkos ekosisteminių paslaugų piniginio vertinimo studijos, tačiau jų rezultatų palyginimas leidžia teigti, jog gyventojų ryžtas mokėti už ekosistemines paslaugas auga. Pavyzdžiui, prieš daugiau nei 20 metų (1998 m.) atliktoje studijoje vieno namų ūkio nario ryžtas mokėti už Nemuno deltos atnešamą naudą 2018 m. kainomis buvo maždaug 76 Eur/ha/metus, o 2017 m. Tyrulių pelkės ekosistemų paslaugų įvertinimo studijoje pelkių atnešama nauda 2018 m. kainomis buvo įvertinta maždaug 980 Eur/ha/metus. Tai yra maždaug 13 kartų daugiau nei prieš dvidešimt metų. Nors vertinami objektai kiek skirtingi, tačiau 13 kartų išaugęs ryžtas mokėti rodo padidėjusį namų ūkių aplinkosauginį sąmoningumą ir finansinį pajėgumą [1]. Poreikis palaikyti ar atstatyti gerą natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę yra atspindėtas SP reglamento 13 priede [2] nurodytoje Direktyvoje 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos ir Direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir perkeltas į Nacionalinį pažangos planą (NPP) [3] ir Prioritetinių veiksmų programą (PVP) [4]. Įgyvendinant NPP siekiama užtikrinti aplinkos, tinkamos darniai gyventi visų formų gyvybei, kokybę. Šis siekis apima ekosistemų stabilumo, bioįvairovės išsaugojimo problemas, o žemės ūkio plėtros kontekste šis tikslas apima aplinkai darnių ūkininkavimo metodų plėtros uždavinius. PVP yra nustatyti tiesiogiai su „Natura 2000“ teritorijoms nustatytomis specialiomis išsaugojimo priemonėmis susiję finansavimo poreikiai ir prioritetai, kuriais siekiama įgyvendinti tų rūšių ir buveinių tipų, kurių apsaugai teritorijos buvo įsteigtos, išsaugojimo tikslus. PVP taip pat apima papildomas su žaliąja infrastruktūra susijusias priemones ir jų finansavimo poreikius, nes jomis padedama užtikrinti ekologinę „Natura 2000“ teritorijų tinklo darną, įskaitant tarpvalstybiniu mastu, ir įgyvendinti tikslą palaikyti arba atkurti gerą ES svarbos rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę. Aptartų rodiklių teigiami pokyčiai taip pat prisidės prie tarptautinių įsipareigojimų ir tikslų, numatytų JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Biologinės įvairovės konvencijoje, Europos žaliajame kurse, strategijose „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, „Tvari Europos bioekonomika. Ekonomikos, visuomenės ir aplinkos sąsajų stiprinimas“, „Nuo ūkio iki stalo“ ir ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m., Europos Parlamento rezoliucijoje „Dėl ES iniciatyvos dėl apdulkintojų“. [1] LR aplinkos ministerija, 2019. 2014-2020 m. gamtos apsaugos priemonių įgyvendinimo pažangos vertinimas. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai//2014-2020-m-gamtos-apsaugos-priemoniu- igyvendinimo-pazangos-vertinimas [2] Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) 2021/2115 2021 m. gruodžio 2 d. kuriuos nustaomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų stretginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 [3] 2020 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl 2021-2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo” [4] „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programa (PVP). https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/saugom teritorijos kra%C5%A1tov/natura 2000/PAF- 2019-03-27.pdf. https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-gamtos-apsaugos-priemoniu-igyvendinimo-pazangos-vertinimas%22 https://www.esinvesticijos.lt/lt/dokumentai/2014-2020-m-gamtos-apsaugos-priemoniu-igyvendinimo-pazangos-vertinimas%22 https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/saugom teritorijos kra%C5%A1tov/natura 2000/PAF-2019-03-27.pdf https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/saugom teritorijos kra%C5%A1tov/natura 2000/PAF-2019-03-27.pdf LT 110 LT 2.1.SO6.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. neaktualu 2.1.SO6.3. Atitinkamų nacionalinių planų (arba jų elementų), parengtų pagal BŽŪP strateginio plano reglamento XI priede nurodytas teisines priemones, į kurias buvo atsižvelgta atliekant BŽŪP planų poreikių vertinimą šiam konkrečiam tikslui, nustatymas. neaktualu 2.1.SO6.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius LT 111 LT DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai INVAPI(55(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų O.14. Hektarų (išskyrus miškų ūkio paskirties žemę) arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos arba klimato srityse, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas O.19. Operacijų arba vienetų, remiančių genetinius išteklius, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu O.21. Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos O.21. Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 3 poreikiai, kurie yra susiję su šeštuoju konkrečiu tikslu - prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per GAAB ir VR standartus bei 20 skirtingų intervencinių priemonių (tiek I tiek II ramsčio). GAAB ir VR standartai nustato minimalius aplinkosauginius reikalavimus siekiant prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, ekosistemų funkcijų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžių išsaugojimo. Prie minėtų tikslų įgyvendinimo tiesiogiai prisideda 2 valdymo reikalavimai ir 2 GAAB standartai. VR3 ir VR4 leis išsaugoti ir apsaugoti laukinius paukščius bei natūralias buveines jiems svarbiose teritorijose. Šie reikalavimai apsaugos nuo biologinės įvairovės nykimo bei prisidės prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo. GAAB8 standarte numatytas reikalavimas pareiškėjams išlaikyti neproduktyvius kraštovaizdžio elementus deklaruojamoje ariamoje žemėje tiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose išlaikymo ir didinimo, kraštovaizdžio mozaikiškumo palaikymo ir didinimo. GAAB9, kuriuo nustatomi arimo ir žemės ūkio veiklos apribojimai į Natura 2000 teritorijas patenkančiose daugiametėse ganyklose arba pievose, užtikrins biologinės įvairovės požiūriu vertingų pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių išlaikymą. Netiesiogiai prie biologinės įvairovės prisidės ir GAAB5 bei GAAB6 standartai, kurių dėka didės dirvožemio padengimas augaline danga, o žiemos laikotarpiu dirvožemį dengiantys žemės ūkio augalai arba paliktos neapartos ražienos ar kitos augalų liekanos sukurs palankią mitybinę bazę laukiniams žolėdžiams žinduoliams ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiams. LT 112 LT Siekiant labiau prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, ekosistemų funkcijų gerinimo ir buveinių bei kraštovaizdžių išsaugojimo, numatoma skirti išmokas dalyvaujantiems ekologinėse sistemose ir įsipareigojantiems pasiekti aukštesnius aplinkosaugos standartus, viršijančius minimaliuosius GAAB standartus ir VR. Siekiant gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas (poreikis f.1) bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšių – „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.), „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73– 74 str.) ir sektorinės paramos – derinys. Parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.) bus skiriama skatinti augalų kaitą (TI05eko1.1), kraštovaizdžio elementų priežiūrą (TI05eko1.5), trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą (TI05eko1.6 ir TI05eko1.7), ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis (TI05eko4 ir TI05eko5), perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo (TI05eko8), ekologinį ūkininkavimą (TI05eko10), auginti vaisius, uogas ir daržoves pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą (TI05eko3), sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu (TI05eko2), pievų priežiūrą ganant gyvulius, EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymą (TI05eko6) ir ekstensyvų šlapynių tvarkymą (TI05eko7). Parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) bus skiriama skatinti laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų (KP070untž)ir nykstančių Lietuvos senųjų veislių ir naminių paukščių išsaugojimą (KP09gen), bei remti ekologinį ūkininkavimą (KP01ekū). Skatinant bičių šeimų atnaujinimą, bus teikiama sektorinė parama siekiant pakeisti nežinomos kilmės mažo produktyvumo bičių šeimų motinas didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atsparioms bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčiomis bičių motinomis, atkurti ir plėsti bitynus kokybiškomis bičių motinomis (SP03med2) Parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.) bus skiriama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje (KP07ntž). Pagal intervencinių priemonių rūšį „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) bus remiamos negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (KP08neg1) ir investicijos apsaugos priemonėms nuo didžiųjų gyvūnų daromos žalos (KP08neg3). Dalis intervencinių priemonių (TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko7, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko7, KP07ntž, KP070untž, KP08neg1), tenkinančių poreikį f.1, prisidės prie kraštovaizdžio elementų, kurie įsiterpę žemės ūkio naudmenose ir suformuoja biologinei įvairovei gyvybiškai svarbias mitybos, poilsio ir veisimosi vietas, palaikymo ir didinimo. Dalis intervencinių priemonių (TI05eko6, TI05eko7, KP07ntž, KP070untž, KP08neg1) prisidės prie pievų ir šlapynių, “Natura 2000” teritorijoje esančios biologinės įvairovės palaikymo, tinkamai prižiūrint šias teritorijas, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, jas ekstensyviai naudojant. Kita dalis intervencinių priemonių (TI05eko1.1, TI05eko1.7, TI05eko2, TI05eko3, TI05eko8, TI05eko10, KP01ekū) prisidės prie taršos mineralinėmis trąšomis ir augalų apsaugos produktais mažinimo, nes tręšimas mineralinėmis trąšomis ir augalų apsaugos produktų naudojimas tiesiogiai neigiamai veikia biologinę įvairovę, o pagal intervencinę priemonę TI05eko2 prie biologinės įvairovės išsaugojimo papildomai bus prisidedama įrengiant biologinę įvairovę palaikančius elementus (vabzdžių namelius, paukščių inkilus). Įgyvendinant intervencinę priemonę KP08neg3 bus diegiamos prevencinės priemonės siekiant ūkinius gyvūnus apsaugoti nuo vilkų daromos žalos, kartu išsaugant biologinę įvairovę (vilkas yra Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšis, kuri įtraukta į Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos) ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP09gen bus prisidedama prie nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimo. Siekiant gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę (poreikis f.2) bus teikiama parama LT 113 LT kraštovaizdžio elementų priežiūrai (TI05eko1.5), ekstensyviam šlapynių tvarkymui (TI05eko7) bei bus skiriama parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje (KP07ntž) ir miškuose (KP06ntm). Teikiant paramą pagal intervencinę priemonę TI05eko1.5 siekiama atkurti ir išsaugoti tradicinį mozaikišką kraštovaizdį, būtent tokiose didelio mozaikiškumo teritorijose sudaromos sąlygos (nišos) gyventi ir daugintis įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims. Intervencine priemone TI05eko7 siekiama tvarkyti aplinkosauginiu požiūriu svarbias šlapynes su tikslu jose išsaugoti susiformavusią florą ir fauną, o šlapynių ekosistemos yra vienos iš svarbiausių ir didžiausių biologinės įvairovės buveinių Lietuvoje. Pagal intervencines priemones KP07ntž ir KP06ntm mokamos kompensacinės išmokos siekiant kompensuoti “Natura 2000” teritorijoje dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Laikantis šių reikalavimų sudaromos sąlygos „Natura 2000“ teritorijose palaikyti gerą natūralių buveinių ar saugomų rūšių radaviečių būklę, kuri reikalinga bioįvairovės palaikymui. Siekiant saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus (poreikis f.3) bus teikiama parama kraštovaizdžio elementų priežiūrai (TI05eko1.5), daugiamečių žolių juostoms (TI05eko1.7), pievų ir šlapynių priežiūrai (TI05eko6), ekstensyviam šlapynių tvarkymui (TI05eko7), laukinių paukščių apsaugai už “Natura 2000” teritorijos ribų (KP070untž) taip pat bus remiamos negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (KP08neg1). Teikiant paramą pagal intervencinę priemonę TI05eko1.5 siekiama atkurti ir išsaugoti tradicinį mozaikišką kraštovaizdį, nes tokiose didelio mozaikiškumo teritorijose sudaromos sąlygos gyventi ir daugintis įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims. Parama bus teikiama už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą, už naujų žolinių elementų įkūrimą bei už naujų medėjančių elementų sodinimą. Pagal intervencinę priemonę TI05eko1.7 parama teikiama už daugiamečių žolių juostų įrengimą, kurios yra svarbios biologinės įvairovės apsaugai. Suformuoti daugiamečių žolių plotai ariamosios žemės plotuose yra svarbūs vabzdžių, varliagyvių, smulkių žinduolių bei laukinių paukščių išlikimui, jiems sukuriant trumpalaikes maitinimosi ir veisimosi buveines, nes žemės ūkio technika ariamojoje žemėje mechaniškai sutraiško daug dirvos paviršiuje gyvenančių vabzdžių, varliagyvių, paukščių ir smulkių žinduolių, kurie palaipsniui visiškai išnyksta. Intervencinės priemonės TI05eko6 veiklomis siekiama daryti teigiamą įtaką įvairioms pievų ir šlapynių, įskaitant ir EB svarbos natūralių pievų ir šlapynių, buveinėms, išlaikant ir tinkamai prižiūrint pievas. Intervencine priemone TI05eko7 siekiama tvarkyti aplinkosauginiu požiūriu svarbias šlapynes su tikslu jose išsaugoti susiformavusią florą ir fauną, o šlapynių ekosistemos yra vienos iš svarbiausių ir didžiausių biologinės įvairovės buveinių Lietuvoje. Intervencine priemone KP070untž siekiama išsaugoti laukinius paukščius, kurių skaičius mažėja ir dėl jų skaičiaus mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai. Intervencine priemone KP08neg1 siekiama žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. 2.1.SO6.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO6.7. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą LIFE (tik SO4, SO5, SO6 atveju) : Ne 2.1.SO6.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.22 PR - Tvarus maistinių medžiagų valdymas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis 18,51 % R.24 PR - Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, 20,99 % LT 114 LT dalis R.25 - Aplinkosauginis veiksmingumas gyvulininkystės sektoriuje Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą, dalis 0,45 % R.29 PR - Ekologinio ūkininkavimo plėtra Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti 12,84 % R.31 PR - Buveinių ir rūšių išsaugojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką 18,27 % R.32 CU - Su biologine įvairove susijusios investicijos Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis 0,44 % R.34 PR - Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis 2,90 % R.35 CU - Avilių išsaugojimas Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis 68,99 % Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO6 konkrečiam tikslui priskirta 8 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo prisideda planuojamų intervencinių priemonių veiklos. R.22 Tvarus maistinių medžiagų valdymas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis Siektina rodiklio R.22 reikšmė yra 18,51 proc. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu. Numatyta, kad maistinės medžiagos bus tvariai valdomos 550 643 ha plote. Prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda 5 SO6 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: TI05eko1.1, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko3 ir TI05eko6. Siektina šio rodiklio reikšmė nustatyta atsižvelgus į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį, strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus ir įvertinus plotų dubliavimąsi pagal skirtingas intervencines priemones. Rodiklis R.22 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie geresnio maisto medžiagų valdymo žemės ūkio naudmenose, kuris susijęs su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu žemės ūkio naudmenose (poreikis f.1). Pažymėtina, kad prie R.22 siektinos reikšmės prisideda ir SO4 bei SO5 tikslų siekiančios intervencinės priemonės TI05eko1.2 ir TI05eko1.8. R.24 Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis. Siektina rodiklio R.24 reikšmė yra 20,99 proc., kurių atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį. Numatyta, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi 624 567 ha plote. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 6 SO6 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: TI05eko2, TI05eko3, TI05eko7, TI05eko8, TI05eko10, KP01ekū. Siektina šio rodiklio reikšmė nustatyta atsižvelgus į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį, strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus ir įvertinus plotų dubliavimąsi pagal skirtingas intervencines priemones. Rodiklis R.24 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie tausesnio pesticidų vartojimo žemės ūkio naudmenose, kuris susijęs su biologinės įvairovės išsaugojimu ir gerinimu žemės ūkio naudmenose (poreikis f.1). Pažymėtina, kad prie R.24 siektinos reikšmės prisideda ir kitų tikslų siekiančios intervencinės priemonės TI05eko1.2 ir TI05eko1.4. R.25 Aplinkosauginis veiksmingumas gyvulininkystės sektoriuje. Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių LT 115 LT prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą, dalis. Siektina rodiklio R.25 reikšmė yra 0,45 proc. sąlyginių ūkinių gyvūnų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą. Numatyta, kad 3 224 SG paremtų pagal SO6 tikslo siekiančią intervencinę priemonę KP09gen prisidės prie R.25 pasiekimo. Siektina šio rodiklio reikšmė nustatyta atsižvelgiant į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį ir gyvulininkystės srities ekspertų įžvalgas. Rodiklis R.25 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinė priemonė KP09gen prisidės prie poreikio f.1 patenkinimo. R.29 Ekologinio ūkininkavimo plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti. Siektina rodiklio R.29 reikšmė yra 12,84 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, kuriam skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui. Numatyta, kad perėjimas prie ekologinės gamybos ir jos išlaikymas bus vykdomi 382 100 ha plote Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 3 intervencinės priemonės: TI05eko8, TI05eko10 ir KP01ekū. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį, Žaliojo kurso tikslą, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Taip pat įvertintas pagal skirtingas intervencines priemones paremtų plotų dubliavimasis. Rodiklis R.29 leis įvertinti, kokiu mastu ekologinio ūkininkavimo priemonės prisidės prie poreikio f.1 patenkinimo. Taip pat pažymėtina, kad rodiklis priskirtas ir SO4, SO5, SO9 tikslų rezultatų stebėsenai. R.31 Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką. Siektina rodiklio R.31 reikšmė – 18,27 proc. Ji parodo kokioje naudojamų žemės ūkio naudmenų dalyje prisiimami įsipareigojimai saugoti ir atkurti biologinę įvairovę įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimą. Numatyta, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi 543 464 ha plote. Prie R.31 siektinos reikšmės pasiekimo prisideda 12 SO6 tikslo siekiančių intervencinių priemonių: TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko2, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8, TI05eko10, KP01ekū, KP070untž. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį, strateginiuose ES ir nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus bei įvertinus plotų, paremtų pagal skirtingas intervencines priemones, dubliavimąsi. Rodiklis R.31 leis įvertinti kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir gerinimo žemės ūkio naudmenose (poreikiai f.1, f.2 ir f.3). R.32 Su biologine įvairove susijusios investicijos. Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis. Siektina rodiklio R.32 reikšmė – 0,44 proc. Ji parodo kokia ūkių dalis gaus BŽŪP investicinę paramą prisidedančią prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Numatyta, kad tokią paramą gaus 633 ūkiai. Prie šio rodiklio siektinos reikšmės prisideda dvi SO6 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP08neg1 ir KP08neg3. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį ir ekspertų įžvalgas. Rodiklis R.32 leis įvertinti kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie investicijų, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu, diegimo (poreikiai f.1 ir f.3). R.34 Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis. Siektina rodiklio R.34 reikšmė – 2,9 proc. Ji parodo kokioje naudojamų žemės ūkio naudmenų dalyje remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus. Numatyta, kad šie įsipareigojimai bus vykdomi 86 200 ha plote. Prie šio rodiklio siektinos reikšmės prisideda SO6 tikslo siekianti intervencinė priemonė TI05eko1.5. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta atsižvelgus į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį ir strateginiuose ES bei nacionaliniuose dokumentuose numatytus tikslus. Rodiklis R.34 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinė priemonė prisideda prie kraštovaizdžio elementų LT 116 LT išsaugojimo (poreikis f.3). R.35 Bičių avilių išsaugojimas. Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis Siektina rodiklio R.35 reikšmė – 68,99 proc. Ji parodo kokia bičių avilių dalis remiama pagal BŽŪP. Numatyta, kad įgyvendinant intervencinę priemonę SP03med2 per visą laikotarpį bus paremta 140 000 bičių avilių, o 2023 m. - 130 000 bičių avilių, nes remiantis istorine patirtimi planuojama, kad jau pirmaisiais metais pareiškėjai aktyviai naudosis parama kovojant su bičių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze (preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigijimas). Pareiškėjai gali gauti paramą ir pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) ar "Investicijos" (73 str.), tačiau neplanuojama didelio pareiškėjų skaičiaus pagal šias intervencinių priemonių rūšis (prognozuojama, kad didžioji dauguma pareiškėjų naudosis sektorinėmis intervencijomis bitininkystės sektoriuje), dėl šios priežasties (o taip pat siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo) šios intervencinių priemonių rūšys į R.35 reikšmės skaičiavimą nėra įtrauktos. Siektina šio rodiklio reikšmė numatyta į atsižvelgus į ankstesnio laikotarpio patirtį ir ekspertų įžvalgas. R.35 rodiklis leis įvertinti kokiu mastu intervencinė priemonė prisidės prie bičių avilių, o kartu ir bioįvairovės išsaugojimo (poreikis f.1). 2.1.SO6.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias intervencines priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO6.8, kaip tiesiogiai siekiančios SO6 tikslo rezultato rodiklių siektinų reikšmių. TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 78 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 57 EUR/ha, kuri buvo nustatyta nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.22. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 66,2 mln. EUR. Planuojama vieneto suma už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 EUR/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 EUR/ha, už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1 329 EUR/ha. Planuojamos vieneto sumos buvo apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikių f.1, f.2 ir f.3 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.31 ir R.34. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. LT 117 LT TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta beveik 5,8 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 180 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.22 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 5,4 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 170 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikių f.1ir f.3 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.22 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 2,3 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 102 EUR/ha., kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.24 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 14,0 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 337 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.22 ir R.24. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos priemonės. TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 7,4 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 225 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 1,3 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 187 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei LT 118 LT pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko6 - Kompleksinė pievų priežiūros schema Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 40 mln. EUR. Planuojama vieneto suma už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant gyvulius – 192 EUR/ha, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – 297 EUR/ha, už EB svarbos šlapynių tvarkymą – 330 EUR/ha. Planuojamos vieneto sumos buvo apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikių f.1ir f.3 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklio R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko7 Ekstensyvus šlapynių tvarkymas Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 18,4 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 242 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikių f.1, f.2 ir f.3 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.24 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko8 Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Šiai ekologinei sistemai įgyvendinti skirta 77,7 mln. EUR. Planuojama vieneto suma už daugiametes žoles – 206 EUR/ha, už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai – 280 EUR/ha. Planuojamos vieneto sumos buvo apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.24, R.29 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI01eko10 - Parama už ekologiškai auginamas daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Šiai ekologinei sistemai skirta 32,5 mln. EUR. Pagal šią priemonę mokama kompensacinė metinė 560 EUR išmoka už plotą, kuriame auginamos ekologiškos daržovės, bulvės, uogynai, sodai, vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai. Kompensacinė išmoka apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Ekologinė sistema prisidės siekiant rodiklių R.24, R.29 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 3,2 mln. EUR. Planuojama vieneto suma grynarasių bičių motinų įsigijimui– 500 EUR (ES dalis – 350 EUR), kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. Įgyvendinant SO6tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.35. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. LT 119 LT KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 292,6 mln. EUR. Planuojama vieneto suma už daugiametes žoles – 198 EUR/ha, už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai – 239 EUR/ha. Planuojamos vieneto sumos apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklių R.24, R.29 ir R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėtų rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šių rodiklių reikšmių pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės.. KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už Natura 2000 teritorijos ribų Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 5,7 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 74 EUR/ha, kuri buvo apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią priemonę prisidės prie poreikių f.1 ir f.3 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.31. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 4,9 mln. EUR. Planuojama vieneto suma už Lietuvos vietines kiaules – 731 EUR/SG, už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius – 302 EUR/SG, už Lietuvos juodgalves avis – 455 EUR/SG, už vištines žąsis – 1230 EUR/SG, už Lietuvos sunkiuosius arklius – 231 EUR/SG, už Lietuvos šėmuosius galvijus – 309 EUR/SG, už Lietuvos baltnugarius galvijus – 378 EUR/SG, už Lietuvos juodmargius galvijus – 291 EUR/SG, už Lietuvos žaluosius galvijus – 410 EUR/SG, už baltąsias kiaules – 444 EUR/SG, už Lietuvos šiurkščiavilnes avis – 649 EUR/SG, už Lietuvos vietines bites – 177 EUR/ šeimai. Vieneto sumos buvo apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas auginant šių nykstančių veislių gyvulius lyginant su įprastomis veislėmis. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.25. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti. KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 4,0 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 35 443,48 EUR/projektui, kuri buvo apskaičiuota įvertinus sumedėjusios augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbus, ganyklų tvorų įrengimą plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę ir naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimo išlaidas vienam hektarui ir padauginus iš vidutinio ūkio, kuriame prižiūrimos buveinės, dydžio. Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikių f.1 ir f.3 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.32. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kita intervencinė priemonė. KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos Šiai intervencinei priemonei įgyvendinti skirta 3,0 mln. EUR. Planuojama vieneto suma – 5 456 EUR, kuri buvo apskaičiuota atsižvelgiant į istorinius 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo duomenis bei į tai, kad 2023–2027 m. laikotarpiu bus praplėstas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas (įtrauktos išlaidos aviganiams šunims įsigyti, apsaugoms nuo prasikasimo įrengti ir pan.). Įgyvendinant SO6 tikslą, parama pagal šią intervencinę priemonę prisidės prie poreikio f.1 tenkinimo. Intervencinė priemonė prisidės siekiant rodiklio R.32. Skiriamas finansavimas yra pakankamas minėto rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rodiklio reikšmės pasiekimo prisideda ir kita intervencinė priemonė. LT 120 LT 2.1.SO7 Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse 2.1.SO7.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO7.1.1. Stiprybės 1. Didėjanti jaunųjų ūkininkų dalis nuo visų ūkininkų. 2. Didelės dalies jaunųjų ūkininkų įgytas aukštasis išsilavinimas. 3. Jaunųjų ūkininkų žemės ūkio veiklos derinimas su kita mokama veikla, leidžiančia užtikrinti pajamų stabilumą. 2.1.SO7.1.2. Silpnybės 1. Jaunųjų ūkininkų nenoras kurtis regionuose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų. 2. Dėl išteklių žemės įsigijimui trūkumo ir laisvos žemės ūkio plėtrai nebuvimo maži jaunųjų ūkininkų kuriami ūkiai. 3. Kapitalo verslo pradžiai trūkumas, jauniesiems ūkininkams įsteigiant naujus ūkius. 2.1.SO7.1.3. Galimybės 1. Informacinių technologijų ir socialinių naujovių taikymas, skatinantis jaunus žmones imtis žemės ūkio verslo, derinant jį su kitomis profesinėmis veiklomis. 2. Augantis kaimo vietovių kaip gyvenamosios vietos rezidentinis ir rekreacinis patrauklumas. 2.1.SO7.1.4. Grėsmės 1. Blogėjanti kaimo vietovių infrastruktūra ir paslaugų prieinamumas, nesudarantys galimybių sklandžiai kartų kaitai. 2. Augantis darbo užmokestis kituose ekonomikos sektoriuose, mažinantis jauniesiems ūkininkams ūkininkavimo patrauklumą. 2.1.SO7.1.5. Kitos pastabos Ūkių valdytojų amžiaus struktūroje atsispindi agrarinės visuomenės senėjimo problemos mastas. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, daugiau kaip pusę ūkių valdytojų sudaro 55 m. amžiaus ir vyresni asmenys. Dėl vykstančios žemės ūkių struktūros transformacijos ir ES paramos, skirtos jaunųjų ūkininkų įsikūrimui bei išskirtinai jauniesiems ūkininkams mokamų tiesioginių išmokų, per 2010–2016 m. laikotarpį Lietuvoje jaunųjų ūkininkų dalis nuo visų ūkių valdytojų padidėjo nuo 5,9 iki 7,3 proc. ir viršijo ES vidurkį. ŪADT duomenys rodo, kad 2012–2018 m. jaunojo ūkininko ūkyje pagaminama standartinė produkcija, tenkanti vienam ha ŽŪN, buvo mažesnė nei kitų amžiaus grupių ūkininkų ūkiuose. 2018 m., palyginti su 2012 m., šis rodiklis jaunojo ūkininko ūkyje padidėjo beveik 1,5 karto ir augo sparčiau nei kitų amžiaus grupių ūkininkų ūkiuose. Mažesnes standartinės žemės ūkio produkcijos, tenkančios vienam ha ŽŪN, apimtis lėmė jaunųjų ūkininkų pasirinkta ūkininkavimo kryptis (tarp jaunųjų ūkininkų labai populiarus buvo javų, rapsų auginimas) ir mažesnis ūkininkavimo intensyvumas (gaunami mažesni derliai, taikomi aplinkai draugiški ūkininkavimo metodai ir kt.). Šie ūkiai sukuria mažiau pajamų, todėl pasižymi daliniu užimtumu. Parama jaunųjų ūkininkų ūkiams yra viena iš svarbių prielaidų tvariai ūkių veiklai ilgalaikėje perspektyvoje. Didėja jaunimo nenoras gyventi ir dirbti kaime iš dalies ir dėl ūkininkavimo, kaip ekonominės veiklos, nepatrauklumo (jos rutininio pobūdžio, nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos). Didžiausios kliūtys, su kuriomis susiduria jaunieji ūkininkai, yra susijusios su galimybėmis naudotis žeme ir galimybėmis gauti finansavimą veiklos pradžiai bei plėtrai. Steigdami ūkius, jaunieji ūkininkai susiduria LT 121 LT su laisvos žemės, kurią būtų galima įsigyti ir išsinuomoti, trūkumu ir augančia žemės kaina. 2018 m., palyginti su 2014 m., ŽŪN vieno ha įsigijimo kaina išaugo 107,6 proc., nors ir šiek tiek sumažėjo po 2015 ir 2016 m. šuolio, kai kainos augimas, palyginti su 2014 m., siekė apie 1,5 karto. Per 2014–2018 m. laikotarpį nuosekliai augo ir vieno ha ŽŪN nuomos kaina. Šis augimas buvo tolydus ir sudarė 125 proc. Žemės trūkumas ir su tuo susiję sunkumai plėsti ūkį lėmė tai, kad tarp jaunųjų ūkininkų ūkių vyrauja ūkiai, turintys mažiau kaip 10 ha naudojamų ŽŪN. Todėl siekiant toliau didinti jaunųjų ūkininkų skaičių ir jų valdų dydžius būtina palaikyti jaunųjų ūkininkų pajamas, gerinti prieigą prie žemės išteklių bei galimybes pasinaudoti išorinio finansavimo šaltiniais. Jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominiai rodikliai rodo, kad jie aktyviau investuoja ir daugiau skolinasi nei kitų amžiaus grupių ūkininkai, tačiau šie skirtumai nėra žymūs. Investicijos ir pastangos plėsti ūkius lemia tai, kad jaunųjų ūkininkų ūkiai, labiau nei kitų amžiaus grupių ūkiai, susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Didelė dalis jaunųjų ūkininkų nėra linkę kreiptis į bankus ir plėtoja ūkį asmeninėmis lėšomis arba su šeimos finansine parama. To priežastis – bankai nelinkę teikti paskolų mažiems ūkiams, rizikingiems naujiems ūkio verslams ir ūkiams, neturintiems kredito istorijos. Šios priežastys yra svarbi kliūtis jauniems ūkininkams gauti finansavimą. Jauniesiems ūkininkams parama teikiama, tikintis, kad jauni ir išsilavinę žmonės bus pasirengę inovacijų diegimo procesui ir sėkmingai taikys naujas technologijas ir verslo modelius (bioekonomika, žiedinė ekonomika ir kt.). Nors trečdalis jaunųjų ūkininkų turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau tik dalies jų aukštasis išsilavinimas žemės ūkio srityje. Didžiausią jaunųjų ūkininkų ūkių valdytojų dalį (daugiau kaip 50 proc.) sudaro ūkių valdytojai, turintys tik praktinės ūkininkavimo patirties. Jaunųjų ūkininkų pajamų struktūra rodo, kad dalis tų jaunų žmonių, kurie nusprendžia ūkininkauti, mėgina ieškoti alternatyvos tradiciniam intensyviam ir specializuotam ūkininkavimui. Tokias galimybes jauniesiems ūkininkams suteikia mišrus ir daugiafunkcinis ūkininkavimas – tiesioginės veiklos žemės ūkyje derinimas su įvairiomis kitomis veiklomis, atitinkančiomis konkretaus ūkininko ir jo šeimos narių sugebėjimus ir pomėgius, ir leidžiantis daug geriau realizuoti ūkininkų poreikius socialiniam bendravimui, karjeros darymui. Lietuvoje būtina stabdyti demografinės situacijos kaime blogėjimą ir keisti gyventojų migracijos kryptį. Labai svarbu užtikrinti, kad kaime liktų gyventi jaunimas, ir pritraukti naujų gyventojų. Todėl, pirmiausia jaunimui ir norintiems kurtis kaimo regionuose, turi būti sudarytos sąlygos užsiimti norima veikla ir iš jos gauti pakankamas pajamas. 2.1.SO7.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą a.4 Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Aukštas Taip a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip g.1 Pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse Aukštas Taip g.2 Gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas Aukštas Taip g.4 Didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių Aukštas Iš dalies tinkami Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. netaikoma LT 122 LT 2.1.SO7.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled CIS-YF(30) - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams O.6. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, skaičius RD INSTAL(75) - Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas KP17jūs - Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas O.25. Įsikūrimo paramą gaunančių jaunųjų ūkininkų skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 5 poreikiai, kurie yra susiję su septintuoju konkrečiu tikslu - pritraukti ir išlaikyti jaunuosius ūkininkus bei naujus ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas tvariai verslo plėtrai kaimo vietovėse. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 2 intervencines priemones (viena I, kita - II ramsčio). Poreikis g.4 bus tenkinamas tik iš dalies (daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). Siekiant padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą (poreikis a.4) bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų rūšies „Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšies „Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslų kūrimas“ derinys. Intervencine priemone KP17jūs teikiama parama jaunųjų ūkininkų pradiniam įsikūrimui (), o pagal TI04jūs jauniesiems ūkininkams penkerius metus mokamos išmokos, gerinančios jaunųjų ūkininkų finansinę situaciją. Siekiant didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais (porekis a.5) bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslų kūrimas“. Intervencine priemone KP17jūs jauniesiems ūkininkams šalia subsidijos, parama taip pat bus teikiama finansinių priemonių forma: kaip paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Siekiant pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse (poreikis g.1) bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų rūšies „Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ ir kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšies „Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslų kūrimas“ derinys. Finansinės paskatos investicijoms dotacijų arba paskolų forma (KP17jūs) bei pajamų palaikymas įsikūrus (pagal KP04jūs) motyvuos jaunus žmones kurti žemės ūkio verslą kaimo vietovėse. Siekiant gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas (poreikis g.2), bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslų kūrimas“. KP17jūs priemonėje šalia kitų veiklų remiami mokymai bei konsultacijos. Poreikis didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių (poreikis g.4) bus tenkinamas iš dalies tiesioginių išmokų rūšies „Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ pagalba. KP04jūs išmokos padės jauniesiems ūkininkams suformuoti finansinį pagrindą, tačiau to nepakanka žemės įsigijimui. Daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). 2.1.SO7.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO7.6. Ar planuojate BŽŪP įnašą į programą „Erasmus“ : Ne LT 123 LT 2.1.SO7.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.36 CU PR - Kartų kaita Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį 4 662,00 R.37 CU - Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas 4 680,00 Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO7 konkrečiam tikslui priskirti du rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda tikslo poreikius tenkinančių intervencinių priemonių veiklos. R.36 Kartų kaita. Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį. R.36 rodiklio siektinos reikšmės siekiama teikiant paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui pagal intervencinę priemonę KP17jūs ir teikiant papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams (intervencinė priemonė TI04jūs). Sektina rodiklio R.36 reikšmė yra 4 662 jaunieji ūkininkai, kurie gaus paramą pagal intervencinę priemonę TI04jūs. Dalis jų gaus paramą ūkių įkūrimui (intervencinė priemonė KP17jūs): 1 251 bus skirta dotacija, 500 – paskola. Nustatant rodiklio reikšmę vadovautasi istoriniais 2014–2020 m. laikotarpio duomenimis, demografinės raidos prognozėmis, vertinti reikalavimų žemės ūkio veiklai pokyčiai ir jų įtaka jaunų žmonių sprendimams rinktis ūkininkavimo veiklą. Į rodiklio reikšmę įskaičiuojami tik tie jaunieji ūkininkai, kurie pirmą kartą gaus BŽŪP paramą pagal priemonę TI04jūs ir/arba KP17jūs, jų nedubliuojant. R.36 rodiklis leis įvertinti kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominio pajėgumo padidinimo (poreikis a.4) bei jaunų žmonių, įskaitant jaunuosius ūkininkus, pritraukimo ir išlaikymo kaimo vietovėse (poreikis g.1). R.37. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas Siektina rodiklio R.37 reikšmė yra 4 680 sukurtų naujų darbo vietų. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda abi SO7 tikslo siekiančios intervencinės priemonės TI04jūs ir KP17jūs. Nustatant intervencinių priemonių indėlį siekiant R.37 siektinos reikšmės buvo vadovautasi prielaida, kad suteikus paramą vienam jaunajam ūkininkui bus sukurta 1 darbo vieta (1 FTE – full time equivalent). Planuojama, kad įgyvendinus šią intervencinę priemonę bus sukurtos 4 680 darbo vietos. Pažymėtina, kad prie siektinos rodiklio reikšmės prisideda SO8 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP14gra bei KP20vvg ir KP21sum (kadangi intervencinės priemonės KP20vvg ir KP21sum įgyvendinamos vadovaujantis LEADER principais, priemonių indėlis siekiant R.37 bus nustatytas po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankos). Rodiklis R.37 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinė priemonė prisidės prie darbo vietų kūrimo siekiant pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse (poreikis g.1) 2.1.SO7.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. LT 124 LT Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias intervencines priemones, kurios aprašytos Strategini plano dalyje 2.1.SO7.8, kaip tiesiogiai siekiančios SO7 tikslo rezultato rodiklio siektinų reikšmių. KP17jūs - Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Šiai intervencinei priemonei numatoma skirti 95 mln. EUR. 20 proc. (19,940 mln. EUR) numatytos sumos bus išmokama kaip paskolos, o 80 proc. (75,060 mln. EUR) kaip dotacija. Atsižvelgiant į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį, konsultacijų su socialiniais-ekonominiais partneriais rezultatus bei tikslinės grupės poreikius, nustatyta maksimali paskolos suma - 40 tūkst. EUR, o dotacijos – 60 tūkst. EUR. Remiantis 2014-2020 m. finansinio laikotarpio duomenimis, kai jaunųjų ūkininkų aktyvumas, siekiant paramos įsikūrimui (40 tūkst. EUR), buvo vienas iš aukštesnių, galima daryti prielaidą, kad 2023-2027 m. laikotarpiui numatytas finansavimas yra pakankamas, kad būtų pasiektos rodiklių R.36 ir R.37 siektinos reikšmės. TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams Šiai intervencinei priemonei numatytas finansavimas siekia 69,81 mln. EUR 2023–2027 m. laikotarpiui arba vidutiniškai po 13,96 mln. EUR per metus. Siūloma vidutinė 139 EUR/ha parama už reikalavimus atitinkantį hektarą, subsidijuojant iki 70 ha ploto. Nors pagrindinis šios iintervencinės priemonės tikslas - pritraukti į sektorių jaunuosius ūkininkus ir taip išspręsti senėjančios ūkininkų populiacijos Lietuvoje problemą (poreikis g.1), kartu ši intervencinė priemonė prisideda ir prie poreikio a.1 (palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) patenkinimo. 69,81 mln. EUR finansinių asignavimų pakanka rodiklių R.36 ir R.37 siektinų reikšmių pasiekimui. LT 125 LT 2.1.SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę 2.1.SO8.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO8.1.1. Stiprybės 1. Aktyviai plėtojamos kaimo bendruomenių iniciatyvos ir partnerystė, socialinis verslumas, palaikantis kaimo socialinę struktūrą. 2. Didėja aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų dalis. 3. Palyginti didelė dalis savarankiškai dirbančių asmenų, turinčių verslo plėtojimo patirties ir galinčių prisidėti prie alternatyvių žemės ūkiui veiklų vystymo. 4. Spartus ir patikimas plačiajuostis ryšys kaimiškose vietovėse. 2.1.SO8.1.2. Silpnybės 1. Spartus kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas. 2. Ryškėjantys užimtumo tendencijų skirtumai tarp lyčių, ypač palankios kurti šeimai ir virš pensinio amžiaus grupėse. 3. Didelė ir didesnė nei mieste dalis kaimo gyventojų, kurie patiria skurdą ir socialinę atskirtį. 4. Didesnis nei mieste jaunimo nedarbas. 5. Ribotos kaimo gyventojų galimybės naudotis paslaugomis kaimo vietovėse, nutolusiose nuo miestų, dėl mažų pajamų ir nepakankamos šių paslaugų pasiūlos. 2.1.SO8.1.3. Galimybės 1. Kaimo ir miesto ryšių stiprėjimas, leidžiantis geriau panaudoti kaimo ir miesto išteklius kaimo gyventojų užimtumui ir socialinei įtraukčiai didinti. 2. Emigrantų sugrįžimas į kaimo vietoves bei jų patirties ir įgūdžių pritaikymas vietos ekonomikoje. 3. Ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų įsitraukimas į dalijimosi ekonomikos principais pagrįstų verslų kaimo vietovėse kūrimą. 4. Kaimo turizmo ir rekreacijos, sveikatinimo paslaugų paklausos augimas. 5. Mokslo ir technologinė pažanga, bioekonomikos produktų paklausos augimas leidžia plėtoti naujų bioproduktų gamybą, panaudojant vietos biomasės išteklius. 6. Augantis dėmesys tvariam miškininkavimui. 2.1.SO8.1.4. Grėsmės 1. Didėjantys skirtumai tarp kaimo ir miestų bei užsienio gyvenamųjų vietovių įsidarbinimo galimybių, pajamų ir gyvenimo kokybės požiūriu. 2. Kaimo gyvenviečių, kurios nepajėgios pritraukti jaunų žmonių, išnykimas. 2.1.SO8.1.5. Kitos pastabos Lietuvos kaimo vietovėse gyvenančių gyventojų dalis yra didžiausia ES (56,2 proc. gyventojų), o jos vidutinio gyventojų tankio rodiklis yra vienas iš mažiausių (2018 m. 44,7 gyventojo vienam kvadratiniam kilometrui – 2,6 karto mažiau nei vidutiniškai ES). 2020 m. Lietuvos kaimo vietovėse užimtų aktyvių 15– 64 m. amžiaus gyventojų dalis sudarė 66,4 proc.). Nuo 2012 m. užimtumas augo sparčiau tarp vyrų, nei tarp moterų. Kaime išlieka aktuali ir nedarbo problema: 2020 m. kaimo gyventojų nedarbo lygis 3,2 proc. punkto viršijo vidutinį nedarbo lygį šalyje. Sparčiai kintančiomis ekonominėmis ir visuomenės raidos sąlygomis vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos užimtumui, gaunamoms pajamoms, verslumui, socialinei atskirčiai, yra išsilavinimas ir mokymosi visą gyvenimo lygis, kuris kaime išlieka 1,6 karto mažesnis nei mieste, nors jo augimo tempas tarp 25–64 m. gyventojų yra spartesnis nei mieste. LT 126 LT Nepakankamas profesinis pasirengimas, kvalifikacijos ir verslumo stoka yra vienos pagrindinių Lietuvos kaimo gyventojų ilgalaikio nedarbo priežasčių. Kaimo regionuose išlieka didelė gyventojų pajamų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos. Užimtųjų žemės ūkyje bei miškininkystėje ir medienos ruošoje, maisto pramonėje dalys žymiai viršija ES vidurkius, o turizme, priešingai – mažesnė nei vidutinė ES šalyse. Lietuvoje 47,1 proc. ūkininkaujančių asmenų sudaro moterys, o tai 17,1 proc. punkto daugiau nei vidutiniškai ES. Savarankiškai dirbančių asmenų dalis nuo visų užimtųjų dėl palyginti didelės šių kaimo regionų gyventojų priklausomybės nuo žemės ūkio veiklos yra didesnė nei miesto ir tarpiniuose regionuose. Nors skurdo lygis Lietuvos kaimo vietovėse mažėja, tačiau išlieka žymiai didesnis nei vidutiniškai ES. Ilgalaikis pašalpų mokėjimas, socialinius įgūdžius, psichinę sveikatą ir emocinę kultūrą ugdančių priemonių trūkumas skatina visuomenės sluoksnio, nesuinteresuoto darbo paieškomis ar verslo kūrimu, formavimąsi. Išliekanti didelė kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, menkas verslumas ir prastos demografinės, išsilavinimo ir nedarbo charakteristikos lemia ir tai, kad vidutiniškai kaimo gyventojų pajamos yra 1,3 karto mažesnės nei miesto gyventojų. Mažos gyventojų pajamos kaime – vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių gyventojų emigraciją iš kaimo. 2015–2020 m. Lietuvos kaimo vietovių gyventojų skaičius sumažėjo 8,7 proc. – tai didžiausias rodiklis ES. Dėl šių demografinių pokyčių keičiasi gyventojų struktūra kaime: visuomenė sensta, mažėja jauno ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Tai rodo, kad menksta kaimo bendruomenių potencialas ir mažėja jų galimybės atsinaujinti. Kaimo gyventojų pajamų ir užimtumo augimui labai svarbi yra verslo plėtra. Lietuvos kaimo vietovėse labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių (LMMVĮ) skaičius nuolat auga, ypač paslaugų sektoriuje, tačiau LMMVĮ plėtra yra netolygi, daugiausia jų veikia kaimo vietovėse prie didžiųjų miestų: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Tai rodo, kad smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą ribojantys veiksniai, tokie, kaip nepakankama vidaus rinka ir maža vartotojų perkamoji galia, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, pasireiškia dažniau ir intensyviau būtent atokių regionų kaimo vietovėse. Potencialą spręsti kaimo gyventojų užimtumo, socialinės įtraukties problemas Lietuvoje turi savanorystė, bendruomeninės iniciatyvos ir partnerystė, kurios aktyviai plėtojamos šalies kaimo vietovėse LEADER metodo dėka. Vietos veiklos grupių veikla apima visas Lietuvos kaimiškąsias vietoves, ir į vietos iniciatyvas įtraukia 33 proc. Lietuvos gyventojų. Kaimo bendruomenės turi patirties įgyvendinti įvairius ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius projektus. Ieškant daugiau galimybių ir inovatyvių būdų sustiprinti nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus, Lietuvoje jau įgyvendinamos ir socialinio bei bendruomeninio verslo iniciatyvos, kurių potencialas rodo, kad šiai veiklai perspektyvos yra didelės, ypač viešųjų paslaugų teikimo srityje. Dalis šių iniciatyvų atsiranda, įgyvendinant bendrus kaimo ir miesto bendruomenių projektus. Turizmas – viena sparčiausiai vystomų alternatyviųjų žemės ūkiui veiklų kaime, ypač tose vietovėse, kurios mažiau tinka žemės ūkio veiklai. Kaimo turizmo paslaugų teikėjai, siekdami išlaikyti savo veiklą ir didinti teikiamų paslaugų įvairovę, turėtų daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su vietos ūkininkais ir kaimo bendruomenėmis, kurie turi vis daugiau gebėjimų išnaudoti vietos potencialą ir pritraukti lankytojus į kaimo turizmo sodybas. Paskatas kurti verslą ir gyventi kaimo vietovėse įtakoja esama infrastruktūra. Lietuvoje dalies vietinių kelių būklė yra prasta, beveik du trečdalius sudaro žvyrkeliai, mažėja vietinio susisiekimo galimybės. Kita vertus, verslo sąlygas pagerino ir gyventojų prieinamumą prie paslaugų padidino plačiajuosčio interneto diegimo projektai. Daug dėmesio buvo skirta viešojo sektoriaus paslaugų skaitmeninimui. Plačiajuosčio ryšio aprėptis kaimiškose vietovėse siekia 98 proc. Vertinant Lietuvos investicijas į elektroninės valdžios projektus, galima teigti, kad daugiausia orientuojamasi į nacionalinio, o ne vietos lygmens paslaugų teikimą. Gyventojams skirtų pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę vyksta lėčiau nei paslaugų, skirtų verslui. Nors vis daugiau kaimo vietovėse gyvenančių asmenų LT 127 LT kasdien naudojasi kompiuteriu (2019 m. – 52 proc.), tačiau palyginti su kitomis Lietuvos vietovėmis, ši dalis yra 20 proc. punktų mažesnė nei Lietuvos miestuose ir 5 proc. punktais mažesnė nei vidutiniškai ES šalių kaimo vietovėse. Vietos ekonomikos vystymui yra svarbus miškų sektorius, nes miškai užima vieną trečdalį šalies teritorijos, o šiame sektoriuje užimta apie 12 tūkst. darbuotojų, iš kurių didelė dalis gyvena kaimo vietovėse. Lietuvos miškininkystė ir medienos ruoša reikšmingai prisideda prie bioekonomikos plėtros šalyje. Ekonomikos augimo ir užimtumo didinimo kaimo vietovėse galimybės yra siejamos su bioekonomika, kuri apima biomasės gamybą, maisto pramonę ir kitus bioišteklius perdirbančią pramonę. Lietuvos bioekonomikoje sukuriama bendroji pridėtinė vertė nuolat auga: per 2010–2017 m. laikotarpį vidutiniškai po 7 proc. per metus. Visgi, šio sektoriaus potencialas nėra visiškai išnaudojamas. Miškininkystės sektoriuje, skaičiuojama, susidaro apie 270 tūkst. tonų likučių per metus. Šie likučiai nėra panaudojami arba panaudojami taip, kad sukuria nedidelę vertę, nors galėtų būti verčiami į biopramonės žaliavas ir panaudoti, gaminant bioetanolį, biodujas, maisto priedus, biologinės kilmės trąšas, proteino produktus, įvairias chemijos pramonei reikalingas medžiagas. Siekiant suteikti postūmį kaimo regionų ekonomikai, būtina skirti prioritetą inovatyvių bioproduktų ir žaliavų gamybai, pasinaudojant šiuolaikiniais mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pasiekimais. Inovatyvių produktų gamybos rėmimas paskatintų šiems produktams naudojamos žaliavos paklausą, prisidėtų prie pasėlių įvairinimo ir sumažintų žemės ūkio ekonominę riziką. Naujovių diegimas taip pat galėtų sumažinti atliekų mastą – perdirbant žemės ūkio gamybos atliekas į naujus produktus, būtų užtikrintas žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas. Taip pat tikėtina, kad bioekonomikos vystymasis turės teigiamą įtaką tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimui, nes norint užtikrinti biomasės išteklių panaudojimą aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybai, reikalinga kurti ekosistemą, vienijančią biomasės gamybos ir jos perdirbimo bei mokslo sektoriaus atstovus. 2.1.SO8.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip b.4 Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose Vidutinis Taip b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip g.3 Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą Vidutinis Iš dalies tinkami h.1 Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas Aukštas Taip h.2 Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį Aukštas Taip h.4 Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą Vidutinis Iš dalies tinkami h.5 Skatinti bioekonomikos verslus Žemas Taip h.7 Skatinti miškuose tvarią ūkinę veiklą Žemas Ne Kitos su poreikių vertinimu susijusios pastabos. netaikoma 2.1.SO8.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis LT 128 LT RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP14prd - Investicijos į bioekonomikos verslus O.24. Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP30pfi - Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) O.24. Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) O.31. Remiamų vietos plėtros strategijų (LEADER) arba parengiamųjų veiksmų skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP21sum - Sumanieji kaimai O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius Apžvalga Kaip rodo situacijos analizė, Lietuvos kaimo vietovių gyventojų skaičius sparčiai mažėja, nors užimtumas didėja, tačiau išlieka mažesnis nei mieste ir nesiekia ES vidurkio. Asmenų, gyvenančių skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje, dalis kaimo vietovėse žymiai didesnė nei kitose Lietuvos vietovėse. Taip pat egzistuoja didelė kaimo gyventojų priklausomybė nuo žemės ūkio veiklos, menkas verslumas ir prastos demografinės, išsilavinimo ir nedarbo charakteristikos lemia tai, kad vidutiniškai kaimo gyventojų pajamos yra 1,3 mažesnės nei miesto gyventojų. Šiame Strateginiame plane identifikuoti 9 poreikiai, kurie yra susiję su aštuntuoju konkrečiu tikslu - skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 5 intervencines priemones (II ramsčio). Dalis poreikių (poreikiai g.3 ir h.4) dėl ribotų lėšų apimčių bus tenkinami tik iš dalies, o poreikis h.7 nebus tenkinamas (daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). Siekiant didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais (poreikis a.5), bus teikiama parama pagal kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Siekiant efektyvesnio EŽŪFKP lėšų panaudojimo, parama bioekonomikos skatinimui vyks ir finansinių priemonių forma - pagal priemonę KP30pfi paskolos bus teikiamos juridiniams asmenims, investuojantiems į aukštesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą. Ši išskirtinai vien tik per finansines priemones paramą teikianti intervencinė priemonė yra skirta paskatinti perdirbėjų investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat apyvartinį kapitalą. Siekiant skatinti beatliekinę veiklą ūkiuose (poreikis b.4) įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Intervencinėje piemonėje KP14prd investuojant į bioekonomikos verslus ypatingas dėmesys bus skiriamas projektams, kurie sudarys galimybes procesuose pritaikyti žiedinės ekonomikos principus. Siekiant skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamyba (poreikis b.5) įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis „Investicijos“ (73 – 74 str.). Įgyvendinant intervencinę priemonę KP14prd bus remiamas žemės ūkio produktų perdirbimas į aukštos pridėtinės vertės produktus. Siekiant skatinti kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, plėtoti pridėtinės vertės kūrimo grandinių įvairovę, inovatyvių sprendimų, leidžiančių efektyviau panaudoti vietines žaliavas atsiradimą, bei reaguojant į nepakankamo apsirūpinimo maistu grėsmes, bus teikiamos subsidijos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus jau veikiančių produktų gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produktus į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose. LT 129 LT Siekiant skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą (iš dalies poreikis g.3) bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšis „Bendradarbiavimas“ (77 str.). SP rėmuose prie šio poreikio tenkinimo prisidės vietos veiklos grupės (KP20vvg), rengdamos ir įgyvendinamos vietos plėtros strategijas, pagal kurias galės būti remiami verslų kūrimosi kaime projektai bei skatinamas žemės ūkio veiklos įvairinimas. Siekiant Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas (poreikis h.1) bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšis „Bendradarbiavimas“ (77 str.). Parama bus skiriama vietos poreikius atitinkančių iniciatyvų plėtojimui pagal vietos veiklos grupių parengtas vietos plėtros strategijas (KP20vvg). Intervencine priemone KP20vvg siekiama skatinti bendruomenės inicijuotą kaimo plėtrą iniciatyvos “iš apačios į viršų” principo pagrindu finansuojant vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama spręsti vietos iššūkius ir tenkinti poreikius. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP21sum bus siekiama skatinti kaimo vietovių plėtrą, bendradarbiauti diegiant aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimu grįstus paslaugų ir verslo modelius. Įgyvendinat priemonę KP14gra taip pat bus prisidedama prie kaimo gyventojų verslo iniciatyvų rėmimo – kuriant trumpas tiekimo grandines gali būti kuriamos naujos prekybos vietos (kartu ir sukuriant naujas darbo vietas). Siekiant didinti kaimo gyventojų užimtumą irsocialinę įtrauktį (poreikis h.2) bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšis „Bendradarbiavimas“ (77 str.). KP20vvg intervencinė priemonė yra pagrindinė kaimo plėtros priemonė, skirta stiprinti ekonominį ir socialinį kaimo bendruomenių vystymąsi, suteikiant bendruomenėms išteklius, reikalingus jų pačių vystymuisi remti ir vietos lygmens pajėgumams kurti. Įgyvendinant vietos plėtros strategijas, visų pirma, turėtų būti siekiama didinti ekonominę vietos plėtrą, kaimo gyventojų užimtumą, atliepti socialinius poreikius vietos lygmeniu (didinti socialinę įtrauktį, mažinti skurdą ir kt.). Pagal KP21sum intervencinę priemonę bus remiamos sumanaus kaimo strategijos, kuriomis naudojant vietos išteklius ir galimybes bus sprendžiamos kaimo vietovių problemos, siekiant mažinti jų netolygumus ir stiprinti ekonominį, socialinį ir teritorinį glaudumą. Siekiant modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą (iš dalies poreikis h.4) bus įgyvendinamas intervencinių priemonių rūšis „Bendradarbiavimas“ (77 str.). SP rėmouse pagal KP20vvg intervencinę priemonę galės būti remiami (priklausomai nuo patvirtintų vietos plėtros strategijų turinio) verslo, viešųjų paslaugų (įskaitant socialinio ir bendruomeninio verslo projektus) projektai, investicijos į viešąją infrastruktūrą, kai jos susijusios su savivaldybių pagrindinių pareigų rėmimu (pavyzdžiui, kelių tvarkymą, gatvių apšvietimą ir kt.). Taip pat kaimo vietovių patrauklumas ir gyvenimo kokybė bus gerinama skaitmeninimo ir kitomis technologijomis grįstais sprendimais ir veiksmais per KP21sum intervencinę priemonę. Siekiant skatinti bioekonomikos verslus (poreikis h.5) bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Investicijos“ (73 – 74 str.) ir „Bendradarbiavimas“ (77 str.) deriniu. Investicijos į stambius bioekonomikos plėtros projektus, skirtus kurti aukštos pridėtinės vertės produkciją, bus remiamos per KP14prd intervencinę priemonę, o palyginti nedidelės apimties kaimo bendruomenių inicijuoti bioekonomikos verslų projektai galės būti remiami per KP20vvg ir KP21sum. 2.1.SO8.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO8.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.37 CU - Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas 4 680,00 LT 130 LT R.38 CU - LEADER aprėptis Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis 100,00 % R.39 CU - Kaimo ekonomikos vystymas Kaimo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, sukurtų naudojantis BŽŪP parama, skaičius 25,00 R.40 CU - Pažangus perėjimas prie kaimo ekonomikos Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius 25,00 R.41 CU PR - Europos kaimo infrastruktūros tinklų kūrimas Kaimo gyventojų, kuriems BŽŪP parama pagerino galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis 0,00 % R.42 CU - Socialinės įtraukties skatinimas Asmenų, įtrauktų į remiamus socialinės įtraukties projektus, skaičius 0,00 Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO8 konkrečiam tikslui priskirti 6 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda planuojamų intervencinių priemonių veiklos. R.37. Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse. BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas Siektina rodiklio R.37 reikšmė yra 4 680 sukurtų naujų darbo vietų. Prie šio rodiklio pasiekimo prisidės 3 SO8 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP14gra, KP20vvg, KP21sum. Įvertinant priemonės KP14gra indėlį buvo atsižvelgta į ankstesnio laikotarpio patirtį ir daroma prielaida, kad projektuose, kuriais kuriamos trumpos grandinės tiekti žemės ūkio ir maisto produkciją viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams (planuojama įgyvendinti 12 tokių projektų) bus sukurta po 1 darbo vietą, o kuriant logistikos centrus (planuojama įgyvendinti 3 tokius projektus) – po 2 darbo vietas. Intervencinės priemonės KP20vvg ir KP21sum taip pat sieks rodiklio R.37, tačiau šių intervencinių priemonių indėlis bus nustatytas po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankų (intervencinės priemonės įgyvendinamos LEADER principu, todėl kol neparengti šie dokumentai, nėra žinoma, kokie konkretūs projektai bus remiami). Pažymėtina, kad prie R.37 siektinos reikšmės prisideda ir SO7 tikslo siekiančios intervencinės priemonė TI04jūs. Rodiklis R.37 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie darbo vietų kūrimo siekiant padidinti užimtumą kaimo vietovėse (poreikis h.2), bei iš dalies leis įvertinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslų iniciatyvų mastą (poreikiai h.1 ir g.3) R.38. LEADER iniciatyvos aprėptis. Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis Siektina rodiklio R.38 reikšmė yra 100 proc. kaimo gyventojų, kuriems taikomos Vietos plėtros strategijos. Šis rodiklis yra susietas su intervencine priemone KP20vvg. Lietuvoje veikia 49 kaimo vietovių VVG, todėl planuojama, kad bus parengtos 49 vietos plėtros strategijos, kurios bus taikomos visiems kaimo gyventojams. R.39. Kaimo ekonomikos plėtojimas. Kaimo verslo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, kuriamų naudojantis pagal BŽŪP skiriama parama, skaičius Siektina rodiklio reikšmė yra 25 paremtos įmonės. Prie šio rodiklio pasiekimo prisidės 3 SO8 tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP14prd, KP30pfi ir KP20vvg. Įvertinus ankstesnio laikotarpio patirtį bei remiantis ekspertinės apklausos rezultatais, pagal intervencinę priemonę KP14prd planuojama paremti 10 verslo projektų, tačiau kadangi viena įmonė subsidiją galės gauti keletą kartų programiniu laikotarpiu, daroma prielaida, kad bus paremtos 5 įmonės. Pagal intervencinę priemonę KP30pfi planuojama paremti 20 projektų, o kadangi vienam paramos gavėjui programiniu laikotarpiu gali būti suteikta viena paskola, todėl bus paremta 20 įmonių. Intervencinė priemonė KP20vvg taip pat sieks rodiklio R.39, tačiau šios intervencinės priemonės indėlis bus nustatytas po vietos plėtros strategijų atrankos (intervencinė priemonė įgyvendinamos LEADER LT 131 LT principu, todėl kol nepatvirtintos vietos plėtros strategijos, nėra žinoma, kokie konkretūs projektai bus remiami). Rodiklis R.39 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės prie bioekonomikos verslų plėtros ir kūrimo (poreikis h.5). R.40. Kaimo ekonomikos pažangioji pertvarka. Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius Siektina rodiklio reikšmė – 25 paremtos sumanių kaimų strategijos. Šis rodiklis susietas su intervencine priemonė KP21sum. Atsižvelgiant į atlikto tyrimo „Dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje“ rezultatus, užsienio šalių patirtį, skiriamą finansavimą, planuojama paremti 25 sumaniųjų kaimų strategijas. R.41.Europos kaimo tinklų kūrimas. Kaimo gyventojų, kuriems, naudojantis BŽŪP parama, sudarytos palankesnės sąlygos naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis Planuojama, kad šio rodiklio sieks dvi intervencinės priemonės: KP20vvg ir KP21sum, tačiau rodiklio siektina reikšmė bus nustatyta tik po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankų (intervencinės priemonės įgyvendinamos LEADER principu, todėl kol neparengti šie dokumentai, nėra žinoma, kokie konkretūs projektai bus remiami). Rodiklis R.41 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės modernizuojant kaimo vietoves didinat gyvenimo sąlygų jose patrauklumą (poreikis h.4). R.42. Socialinės įtraukties skatinimas. Asmenų, kuriems taikomi remiami socialinės įtraukties projektai, skaičius Planuojama, kad šio rodiklio sieks dvi intervencinės priemonės: KP20vvg ir KP21sum, tačiau siektina reikšmė bus nustatyta tik po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankų (intervencinės priemonės įgyvendinamos LEADER principu, todėl kol neparengti šie dokumentai, nėra žinoma, kokie konkretūs projektai bus remiami). Rodiklis R.42 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės didinant kaimo gyventojų socialinę įtrauktį (poreikis h.2). 2.1.SO8.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias intervencines priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO8.8, kaip tiesiogiai siekiančios SO8 tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. KP14prd - Investicijos į bioekonomikos verslus Intervencinei priemonei skirta 50 mln. EUR. Planuojama paramos suma – 5 mln. EUR vienam projektui, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į istorinius Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą” duomenis bei ekspertinės apklausos rezultatus. Pagal šią intervencinę priemonę paremtos įmonės prisidės prie rodiklio R.39 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir kitos intervencinės priemonės. LT 132 LT KP30pfi - Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) Intervencinei priemonei skirta 10 mln. EUR. Planuojama paramos suma – 300 tūkst. EUR, kuri buvo nustatyta atsižvelgiant į istorinius Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą” duomenis ir įvertinant bendrą kainų augimo lygį. Pagal šią intervencinę priemonę paremtos įmonės prisidės prie rodiklio R.39 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir kitos intervencinės priemonės. KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės Intervencinei priemonei skirta 10 mln. EUR. Pagal priemonę planuojama remti trijų tipų trumpas tiekimo grandines, todėl kiekvienai iš jų yra numatytos skirtingos paramos vieneto sumos: 1) numatyta paramos suma projektui, kuriuo remiamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas kuriant trumpo tiekimo grandines ir (ar) imantis naujų veiklų bei jas populiarinant, yra 150 tūkst. EUR, 2) projektui, kuriuo kuriamos trumpo tiekimo grandinės, orientuotos į ūkiuose pagamintos produkcijos tiekimą žemės ūkio ir maisto produktus viešąsias paslaugas teikiantiems subjektams – 250 tūkst. EUR, 3) projektais, kuriais kuriami regioninės logistikos centrai – 1 mln. EUR. Paramos vieneto sumos šiai intervencinei priemonei nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos panaudojimo duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis grandinės dalyvių skaičius. Intervencinė priemonė prisidės prie rodiklio R.37 pasiekimo (pagal ją planuojama sukurti 18 darbo vietų). Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisidės ir kitos intervencinės priemonės, kurių indėlis bus nustatytas po vietos plėtros strategijų ir sumanių kaimų planų projektų atrankos. KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) Intervencinei priemonei skirta beveik 74,9 mln. EUR. Planuojama paramos suma – 1,5 mln. EUR (paramos vienai vietos plėtros strategijai vidurkis). Parama vienai vietos plėtros strategijai apskaičiuojama pagal metodiką, vertinant gyventojų skaičių teritorijoje, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, taip pat pagal vietovės nedarbo ir skurdo rizikos rodiklio lygį. Apskaičiuojant paramos sumą kiekvienai vietos plėtros strategijai skiriamas bazinis (vienodas) paramos dydis. Paramos vienai vietos plėtros strategijai vidurkis apskaičiuotas pagal istorinius duomenis, t. y. 2014–2020 m. veikiančių VVG skaičių. Planuojama, kad ši intervencinė priemonė prisidės prie rodiklių R.37, R.38, R.39, R.41 ir R.42 pasiekimo. Laikoma, kad intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmėms pasiekti, nes konkretus priemonės indėlis siekiant rodiklių reikšmių, išskyrus R.38, bus įvertintas po vietos plėtros strategijų atrankos. KP21sum - Sumanieji kaimai Intervencinei priemonei skirta 15 mln. EUR. Planuojama paramos suma – 600 tūkst. EUR. Apskaičiuojant paramos sumą buvo atsižvelgta į projektų sudėtingumą, projekto partnerių skaičių, teritorinę aprėptį, galimas investicijas bei įvertinta užsienio šalių patirtis. Planuojama, kad ši intervencinė priemonė prisidės prie rodiklių R.37, R.40, R.41 ir R.42 pasiekimo. Laikoma, kad intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmėms pasiekti, nes konkretus intervencinės priemonės indėlis siekiant rodiklių reikšmių, išskyrus R.40, bus įvertintas po sumanių kaimų strategijų atrankos. LT 133 LT 2.1.SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 2.1.SO9.1 SSGG analizės santrauka 2.1.SO9.1.1. Stiprybės 1. Mažesnis nei ES vidutinis augalų apsaugos produktų ir antimikrobinių medžiagų naudojimas žemės ūkyje. 2. Sukurta pripažinta maisto kokybės, kontrolės ir rizikos vertinimo sistema. 3. Daugėja ūkininkų iniciatyvų plėtoti tiesioginius pardavimus, mažinančius perteklinės produkcijos gamybą ir maisto švaistymą. 2.1.SO9.1.2. Silpnybės 1. Mažos ekologiškų produktų gamybos ir perdirbimo apimtys. 2. Mažas maisto produktų, kuriems taikomos ES kokybės sistemos, skaičius. 3. Nepakankami gyvūnų gerovės užtikrinimo veiksmai kiaulininkystės, paukštininkystės ir galvijininkystės sektoriuose. 4. Nepakankamas naujų augalų ir gyvūnų ligų prognozavimo ir stebėsenos užtikrinimas, siekiant sumažinti pesticidų ir antimikrobinių medžiagų naudojimą žemės ūkyje. 5. Neatitinkantys sveikatai palankios mitybos rekomendacijų Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai. 6. Patikimų duomenų apie maisto nuostolius ir atliekas trūkumas. 2.1.SO9.1.3. Galimybės 1. Aukštos ir išskirtinės kokybės, ekologiškų produktų ir produktų, pagamintų, taikant tvarius gamybos būdus, paklausos augimas. 2. Augantys vartotojų reikalavimai taikyti gamybos būdus, laikantis aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. 3. Pagerinti gyvulininkystės ūkių atsparumą užkrečiamoms ligoms investuojant į biosaugos priemonėms bei stiprinant žinių sklaidą. 2.1.SO9.1.4. Grėsmės 1. Naujų augalų ir gyvūnų ligų atsiradimas ir paplitimas. 2. Didelės rizikos besikartojančių užkrečiamų gyvūnų ligų sukeliama žala 3. Ūkininkams didėjantys ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimai aplinkosaugai, klimato kaitos mažinimui, gyvūnų gerovei ir išlaidos jų įgyvendinimui. 4. Maisto atliekų kiekių didėjimas, augant vartojimui. 2.1.SO9.1.5. Kitos pastabos Svarbiausias Lietuvos, kaip ir ES, maisto saugos politikos uždavinys – užtikrinti kuo geresnę žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą ir laisvą saugių ir kokybiškų produktų apyvartą vidaus rinkoje ir su trečiosiomis šalimis. Maisto sauga turi būti užtikrinta visuose maisto grandinės etapuose nuo lauko iki stalo. Lietuva yra sukūrusi maisto kokybės, kontrolės ir rizikos vertinimo sistemą, kurios sėkmingam veikimui ir gebėjimui valdyti naują riziką yra būtinas institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, laboratorijų atnaujinimas ir nuolatinis darbuotojų mokymas. Lietuvos gyventojų mityba keičiasi, vis daugiau vartotojų renkasi maitintis sveikiau, pirmenybę teikia ekologiškiems, geresnės kokybės ir gamtai draugiškomis technologijomis pagamintiems produktams. LT 134 LT Visgi, gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad daugumos suaugusių Lietuvos gyventojų mityba yra nesubalansuota ir neatitinka sveikatai palankios mitybos rekomendacijų: maisto racione vyrauja riebalų perteklius – riebalinės kilmės kalorijos sudaro 41,7 proc. viso raciono energinės vertės (norma 15‒30 proc.) ir paprastųjų angliavandenių (cukraus) perteklius (12,2 proc. paros energijos vietoj 10 proc.), nepakankamai vartojama vaisių ir daržovių, žuvų ir jų produktų. Vidutinis Lietuvos gyventojas vidutiniškai daržovių suvalgo tik 260 gramų (Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacija – 400 g per dieną). Nesubalansuota mityba šeimose lemia tai, kad vaikų sveikos mitybos įpročių formavimui būtina pasitelkti valstybines ir savivaldybių institucijas. Sveikos mitybos įpročiai yra reikšmingas gyventojų sveikatos veiksnys, todėl siekiant pagerinti Lietuvos visuomenės sveikatos būklę, būtina sudaryti galimybes vartotojams pasirinkti ir pirkti sveikatai palankesnius maisto produktus bei toliau įgyvendinti Sveikatos apsaugos ir Žemės ūkio ministerijų vykdomas priemones gyventojų švietimui ir skatinimui rinktis sveikatai palankesnius maisto produktus. Svarbu tęsti Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomas informuotumo apie sveiką mitybą priemones, teikiant rekomendacijas gyventojams apie sveiką ir tvarią mitybą, metodines rekomendacijas specialistams, vykdant mokymus, paskaitas, seminarus, skelbiant naudingą informaciją internetinėse svetainėse, socialiniuose tinkluose ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Taip pat svarbu tinkamai įgyvendinti nacionaliniuose teisės aktuose numatytus reikalavimus, susijusius su žaliaisiais pirkimais, vaikų maitinimo organizavimu bei tęsti kitas Žemės ūkio ministerijos iniciatyvas, kuriomis skatinamas ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt. Lietuvoje gaminami maisto produktai yra saugūs ir atitinka ES reikalavimus, tačiau, augant visuomenės sąmoningumui dėl aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės, susirūpinimui sveikata ir mityba, gamintojams tenka prisitaikyti prie naujų iššūkių ir užtikrinti pakankamą pasiūlą vartotojų poreikiams patenkinti. Lietuvoje vis daugiau ūkininkaujama ekologiškai, tačiau ekologiškos produkcijos apimtys yra nedidelės. 2020 m., palyginti su 2012 m., šalyje sertifikuotas ekologiškos produkcijos gamybos plotas padidėjo nuo 156,5 iki 235,5 tūkst. ha, arba 1,5 karto, tačiau ŽŪN ploto dalis, skirta ekologiniam ūkininkavimui sudarė 8 proc. (C.33 konteksto rodiklis). 2017 m. bendroji produkcijos vertė ekologinės gamybos ūkiuose siekė 26,5 tūkst. Eur, o 2019 m. sumažėjo iki 22,7 tūkst. Eur (C.35 konteksto rodiklis). Daugiausia gaminami ekologiški augalininkystės produktai, o ekologiškų gyvulininkystės produktų gamyba plėtojama mažai. Mažai maisto produktų, pripažintų ES mastu. Lietuvoje yra gaminami 9 maisto produktai, pažymėti SKVN, SGN ir GTG ženklais, o dar vienas maisto produkto pavadinimas laukia patvirtinimo. EK atliktos studijos duomenimis, Lietuvoje produktų su saugoma geografine nuoroda (SKVN, SGN) vertė 2017 m. siekė 20 mln. Eur ir sudarė 0,5 proc. viso maisto ir gėrimų sektoriaus vertės (C.35 konteksto rodiklis). 2022 m. duomenimis, tik 323 ūkio subjektai buvo sertifikavę produktus pagal nacionalinę kokybės sistemą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus subjektai deda daug pastangų, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius atitiktų visuomenės lūkesčius saugiems ir kokybiškiems maisto produktams. Lietuvoje gaminamas maistas yra aukštos kokybės, nes yra gaminamas naudojant mažai cheminių medžiagų. Lietuva yra viena iš mažiausiai antibiotikų ūkiniams gyvūnams sunaudojančių Europos šalių. 2020 m. antimikrobinių medžiagų sunaudojimas Lietuvoje pagal mg/kg biomasės maistui auginamiems gyvūnams (20,5 mg/kg) buvo žymiai mažesnis nei vidutinis Europoje (31 šalyje) (89 mg/kg) (C.48 konteksto rodiklis). Lietuvoje augalų apsaugos produktų naudojimas taip pat yra mažesnis nei ES šalyse. 2019 m. duomenimis, Lietuvoje augalų apsaugos produktų, tenkančių vienam žemės ūkio augalų pasėlių ha (1,03 kg/ha), buvo sunaudota 3 kartus mažiau nei vidutiniškai ES šalyse (3,13 kg/ha) (C.49 rodiklis). Tačiau ateityje, trūkstant naujų ligų prognozavimo ir monitoringo metodikų, gali pasireiški augalų ligų proveržiai, kurių suvaldymui gali tekti intensyviau naudoti chemines augalų apsaugos priemones, o antimikrobinių medžiagų maistui auginamiems gyvūnams sunaudojimo augimą gali lemti plintančios naujos gyvūnų ligos. Atsižvelgiant į vis didėjančius ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus, susijusius su gyvūnų gerove, bei augančius vartotojų reikalavimus taikyti gamybos būdus, laikantis aukštesnių gyvūnų gerovės standartų, Lietuvoje ūkinių gyvūnų laikytojai nepakankamai aktyviai imasi veiksmų, kad padidintų ūkinių gyvūnų gerovę, įgyvendindami aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Kiaulininkystės, paukštininkystės ir LT 135 LT galvijininkystės ūkiuose kai kuriose srityse, susijusiose su ūkinių gyvūnų gerove, dar išlieka trūkumų. Po 2020 m. COVID-19 pandemijos, kai stipriai krito kiaulienos suvartojimas, Lietuvos kiaulininkystės sektorius ir toliau patiria nuostolius. Juos lemia Europos Sąjungos (ES) rinkoje susidaręs 30 proc. kiaulienos perteklius, o tai įtakoja lietuviškos kiaulienos supirkimo kainų sumažėjimą, nors savikaina stipriai išaugo: 60 proc. pabrango pašarai, pašariniai grūdai ir kiti sudėtiniai komponentai, elektra pabrango 4,5 karto, dujos – 3,5 karto, dyzelinis kuras – 50 proc. Todėl kiaulininkystės ūkiai savo lėšomis nėra pajėgūs įgyvendinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Lietuvoje didžioji dalis broilerių, kalakutų yra auginami intensyviai, uždarose patalpose, todėl mažiau juda, patiria stresą, neturi sąlygų išreikšti natūralų rūšies elgesį, dėl ko nukenčia jų sveikatingumas ir gerovė. Nors pastaraisiais metais vištų dedeklių, laikomų narvuose dalis mažėja, tačiau vis dar sudaro 80 proc. Kaip rodo situacijos analizė, naminių paukščių augintojai pastaraisiais metais, siekdami patenkinti vartotojų poreikį be antibiotikų užaugintai paukštienai ir ant kraiko arba laisvai laikomų vištų kiaušiniams, vis daugiau dėmesio skiria naminių paukščių auginimui be antibiotikų bei aukštesnių gyvūnų gerovės standartų užtikrinimui. Tačiau paukštininkystės, kaip ir kiaulininkystės, sektorius dėl COVID-19 pandemijos, vykstančio karo Ukrainoje ir išaugusių elektros kainų patiria didelių sunkumų, dėl kurių nėra pajėgus įgyvendinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus bei plėsti jų taikymo mastą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse narėse, melžiamos karvės ir penimi mėsiniai galvijai dažniausiai visus metus laikomi uždarose patalpose t. y. izoliuoti. Tai leidžia užtikrinti mažesnes darbo sąnaudas, bei didesnį produktyvumą (didesnį primilžį ar priesvorį). Dėl didesnės galvijų koncentracijos uždarose patalpose galvijai mažiau juda, patiria stresą, neturi sąlygų išreikšti natūralų rūšies elgesį, stresuoja dėl tvarto grindų savybių teikiamų nepatogumų. Dėl to kenčia galvijų sveikatingumas, silpsta imunitetas, trumpėja gyvenimo trukmė, auga ligų plitimo grėsmė. Pasaulyje plinta tiek gyvūnams, tiek žmonėms pavojingos infekcinės ligos, atsiranda naujų gyvūnų ligų, kurios stabdo laisvą prekybą gyvūnais ir gyvūniniais produktais. Lietuvoje pastaruoju metu aktualiausios ūkinių gyvūnų ligos yra afrikinis kiaulių maras ir paukščių gripas. 2014–2020 m. ši liga užfiksuota 141 ūkyje, kuriuose sunaikinta per 75 tūkst. kiaulių. 2021 m. užfiksuotas pirmasis paukščių gripo protrūkis paukščių ūkyje. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje fiksuoti 2 paukščių gripo protrūkiai naminių paukščių ūkiuose ir sunaikinti 1 265 naminiai paukščiai. Siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką (ypač Afrikinio kiaulių maro), būtina toliau skatinti ūkius investuoti į prevencines biologinės saugos priemones. Lietuva, kaip ir daugelis ES ir kitų šalių, susiduria su maisto praradimo arba iššvaistymo mažinimo klausimais, kurie reikalauja inovatyvaus požiūrio į jų sprendimą. Pirminėje žemės ūkio produkcijos gamyboje prarandama apie 21 proc. visų maisto praradimų. Maistas daugiausia prarandamas dėl nepalankių oro sąlygų, kenkėjų, ligų gyvūnų traumų bei nelaimingų atsitikimų ir pan. Tikėtina, kad augant vartojimui, gali ir toliau augti maisto atliekų kiekiai, ypač namų ūkiuose. Todėl būtina sukurti maisto švaistymo stebėsenos sistemą, leidžiančią analizuoti esamą situaciją ir įvertinti pokyčius. Siekiant sumažinti produkcijos praradimus žemės ūkyje būtina ir toliau skatinti tiesioginių pardavimų plėtrą. Taip pat būtina užtikrinti ir vartotojų švietimą, atsakingo vartojimo skatinimą, maisto aukojimo labdarai mechanizmų parengimą ir jų viešinimą. 2.1.SO9.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Poreikis yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti Žemas Taip LT 136 LT aukštesnius gyvūnų gerovės standartus i.4 Gerinti institucijų, atsakingų už augalų ir gyvūnų ligų prevenciją ir kontrolę, aprūpinimą įranga Žemas Ne i.5 Stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką Vidutinis Taip 2.1.SO9.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius DPdecoupled Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko9 - Gyvūnų gerovė O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Vaisiai ir daržovės PROMO(47(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai PROMOBEES(55(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę SP03med5 - Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius RD ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP14gra - Trumpos tiekimo O.32. Kitų remiamų LT 137 LT grandinės bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius Apžvalga Šiame Strateginiame plane identifikuoti 5 poreikiai, kurie yra susiję su devintuoju konkrečiu tikslu - gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 12 skirtingų intervencinių priemonių (tiek I tiek II ramsčio). Poreikis i.1 bus tenkinamas iš dalies, tačiau Strateginio plano intervencines priemones papildys kitos saugių ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą skatinančios priemonės, įgyvendinamos Žemės ūkio ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos. Poreikis i.4 intervencinėmis priemonėmis tenkinamas nebus (daugiau informacijos pateikiama SP 2.1 dalyje “Sprendimo neatsižvelgti į BŽŪP strateginiame plane nustatytus poreikius arba atsižvelgti į juos iš dalies pagrindimas”). Siekiant skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą ir sveiką mitybą (iš dalies poreikis i.1), bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų rūšies „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtos sistemos“ (31 str.), sektorinių intervencinių priemonių rūšių „Vaisiai ir daržovės“ ir „Bitininkystės produktai“ bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) ir „Bendradarbiavimas“ (77 str.) derinys. Įgyvendinant šių intervencinių priemonių rūšių derinį, bus siekiama pasiūlyti vartotojams jų lūkesčius atitinkančių ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės maisto produktų užtikrinant paramą šių maisto produktų gamybai ir tiekimui į rinką (pakankamos pasiūlos užtikrinimui), taip pat bus remiamos rinkodaros priemonės. Siekiant patenkinti poreikį i.1 bus remiamas ekologinis ūkininkavimas (TI05eko08, TI05eko10, KP01ekū), teikiama parama išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių, sertifikuotų pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą, auginimui (TI05eko3). Prie poreikio tenkinimo taip pat prisidės ir intervencinė priemonė KP14gra. Trumpų tiekimo grandinių kūrimas leis paskatinti vietinės produkcijos vartojimą, nes bus kuriamos naujos produkcijos realizacijos vietos, esančios arčiau vartotojų. Taip pat vietinė produkcija, pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, bus tiekiama viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms ir taip užtikrinama, kad šių įmonių ir įstaigų klientai vartotų daugiau kokybiškos vietinės produkcijos. Įgyvendinant intervencinę priemonę SP03med5 parama bus teikiama bitininkystės produktų rinkodarai skatinti ir vartotojams informuoti apie bitininkystės produktų kokybę siekiant padidinti bitininkystės ir bičių produktų populiarumą, o įgyvendinant intervencines priemones SP01vid1 ir SP01vid5 parama bus teikiama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje, siekiant skatinti aukštos kokybės produktų gamybą, plėsti jų rinkodarą bei didinti gamintojų organizacijų produktų atpažįstamumą. Pažymėtina, kad prie poreikio i.1 patenkinimo prisidės kitos priemonės numatytos 1) Vyriausybės nutarime Nr. 1133 „Dėl žaliųjų pirkimų tikslų nustatymo ir įgyvendinimo“ (nuo 2023 m. ne mažiau kaip 100 proc. pirkimų turi būti žalieji, o tai reiškia, kad visos perkančiosios organizacijos, perkančios maistą, turės pirkti mažiausiai 30 proc. ekologiškų, pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų ar produktų su saugomomis nuorodomis), 2) žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-267 patvirtintose Ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisyklėse (vadovaujantis taisyklėmis, parama teikiama vaikų ugdymo įstaigoms, kurios įsipareigoja vaikams maitinti pagal kokybės sistemas pagamintų produktų įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. arba ne mažiau kaip 50 proc. viso vaikų maitinimui skirto maisto kiekio) bei 3) vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų populiarinimo vaikų ugdymo įstaigose programa (pagal programą vaisių ir daržovių augintojai turi galimybę tiesiogiai tiekti vaikų ugdymo įstaigoms ekologiškus produktus ir NKP (vaisius ir daržoves) bei ekologiškus pieno produktus.) bei 4) Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomos gyventojų informuotumo apie sveiką mitybą priemonės. LT 138 LT Siekiant skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas (poreikis i.2), bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų rūšies „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtos sistemos“ (31 str.), sektorinių intervencinių priemonių rūšies „Vaisiai ir daržovės“ bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšies „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) derinys. Mokant išmokas pagal ekologines sistemas TI05eko1.4, TI05eko3, skatinant ekologinį ūkininkavimą (TI05eko08, TI05eko10 ir KP01ekū) ir teikiant paramą gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje (SP01vi1) (remiant biologinių augalų apsaugos produktų ir priemonių ir (arba) kenkėjų natūralių priešų įsigijimą ir naudojimą pagal paskirtį (feromonai, feromoniniai spąstai, vabzdžiai ir kt.) bei naujos purškimo įrangos arba jos komponentų, pakeičiančių esamą, kurios naudojimas turi teigiamą poveikį aplinkai, įsigijimą) bus siekiama, kad ūkininkai kuo tausiau naudotų cheminės kilmės augalų apsaugos produktus. Taip pat bus siekiama stiprinti augalų ligų ir kenkėjų prevencijos ir kontrolės priemones. Siekiant didinti gyvūnų gerovę, skatinant ūkinių gyvūnų laikytojus laikytis aukštesnių gyvūnų gerovės standartų (poreikis i.3) bus įgyvendinamas tiesioginių išmokų rūšies „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei skirtos sistemos“ (31 str.) bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.) ir „Investicijos“ (73- 74 str.) derinys. Mokant išmokas pagal ekologinę sistemą TI05eko9 bus remiamas: 1) galvijų gerovės didinimas, užtikrinant ganymą atviroje erdvėje (ganyklose, mociono aikštelėse), 2) penimų kiaulių gerovės didinimas, užtikrinant 20 proc. didesnį laikymo plotą ir 3) naminių paukščių (broilerių, vištų dedeklių ir kalakutų) gerovės didinimas, užtikrinant poilsį nuo dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu, sudarant geresnes sąlygas judėti (užtikrinant didesnį plotą ar išėjimą į aptvarus) bei įsipareigojant broilerius ir kalakutus auginti nenaudojant antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką, o vištų dedeklių atveju nenaudoti antibiotikų profilaktiškai, antibiotikai gali būti naudojami tik atitinkamos (-ų) ligos (-ų) atveju, kai būtina užtikrinti paukščių sveikatingumą. Įgyvendinant intervencinę priemonę KP31tvi bus remiamos investicijos, skirtos gyvulių gerovės užtikrinimo technologijoms (pavyzdžiui, pirminio aušinimo ir rekuperacijos sistemos, automatinės šėrimo sistemos ir kt.) bei gyvulių ir paukščių tankumą mažinančių sprendimų diegimui ir laikymo sąlygų gerinimui (užtikrinant ūkiniams gyvūnams laikymo ir auginimo sąlygas, viršijančias minimalius privalomuosius standartus). Taip pat bus remiami veiksmai, dėl kurių padidinamas kiaulių laikymo plotas, užtikrinamas vištų dedeklių laikymas alternatyviose laikymo sistemose, veršelių ir paršavedžių nelaikymas individualiuose garduose bei kuriais prisidedama prie kitų ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo problemų sprendimo. Skatinant ekologinį ūkininkavimą (TI05eko08 ir KP01ekū), bus siekiama, kad ūkinių gyvūnų laikytojai didintų gyvūnų gerovę, užtikrindami aukštesnius gyvūnų gerovės standartus (gerintų ūkinių gyvūnų laikymo vietas, užtikrintų ganymą atviroje erdvėje, veistų labiausiai prie Lietuvos sąlygų prisitaikiusių gyvūnų veisles ir kt.). Skatinant aukštesnių gyvūnų gerovės standartų laikymąsi taip pat kartu bus kovojama ir su antimikrobiniu atsparumu, nes gerėjant gyvulių laikymo sąlygoms gerėja jų sveikata, mažėja sergamumas, todėl mažėja poreikis naudoti antimikrobines medžiagas. Siekiant stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką (poreikis i.5), bus įgyvendinama kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis – ,,Investicijos“ (74- 73 str.). Įgyvendinant intervencinę priemonę KP08prev ūkiams bus kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones. Intervencine priemone bus siekiama ūkius paskatinti diegti prevencijos priemones bei mažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką ir tuo pačiu kovoti su antimikrobiniu atsparumu mažinant poreikį naudoti antimikrobines medžiagas. Parama bus skiriama tiems į prevencines biologinės saugos priemones investavusiems ūkininkams, kurie yra parengę biologinio saugumo priemonių taikymo planą dėl biologinio saugumo priemonių visumos gyvulių laikymo vietose nustatytų reikalavimų įvykdymo ir šį planą yra suderinę su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. SSGG analizėje minimas ir maisto švaistymo klausimas, tačiau poreikis identifikuotas nebuvo, nes poreikių formulavimo ir Strateginio plano rengimo metu šioje srityje dar buvo vykdomi tyrimai. Žemės ūkio ministerija užsakė tyrimą „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje LT 139 LT lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“. Šio tyrimo rezultatus planuojama naudoti kuriant kitas priemones, mažinančias maisto nuostolius ir maisto švaistymą pirminėje gamyboje ir maisto pramonėje. Dar vienas mokslinis tyrimas “Maisto praradimų ir maisto atliekų pirminėje maisto produktų gamyboje mažinimo mokslinių rekomendacijų parengimas” užsakytas 2022 m. Juo siekiama toliau tęsti praktinius tyrimus ir kurti praktines, technologines rekomendacijas. Šį tyrimą planuojama užbaigti 2023 m. Pažymėtina, kad Strateginio plano rengimo metu Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573 buvo patvirtintas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas. Planas be kitų priemonių, apima maisto švaistymo prevencijos priemones – priemones, skatinančias paramos ir labdaros, maisto dalijimosi ar maisto dovanojimo iniciatyvas, viešinimo priemones maisto švaistymo mažinimo ir maisto atliekų prevencijos, gyventojų maisto vartojimo įgūdžių ugdymo temomis. Žemės ūkio ministerija taip pat teikia finansinę paramą labdaros organizacijoms už maisto, surinkto iš maisto tvarkymo subjektų, tvarkymą. Paramos suma siekia iki 0,5 EUR už kilogramą maisto produktų, surinktų iš pirminės gamybos ir maisto pramonės subjektų ir vėliau paaukotų labdarai. 2.1.SO9.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo neaktualu 2.1.SO9.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.24 PR - Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis 20,99 % R.29 PR - Ekologinio ūkininkavimo plėtra Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti 12,84 % R.43 PR - Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis 16,24 % R.44 PR - Gyvūnų gerovės didinimas Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis 49,33 % Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas SO9 konkrečiam tikslui priskirti 4 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda planuojamų intervencinių priemonių veiklos. R.24 Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis Siektina rodiklio R.24 reikšmė yra 20,99 proc. žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti įsipareigojimai, kuriais užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 5 su SO9 tikslu susietos intervencinės priemonės: TI05eko1.4, TI05eko3, TI05eko8, TI05eko10, KP01ekū. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į praėjusio programavimo laikotarpio patirtį bei planuojamus paremti plotus pagal kiekvieną iš intervencinių priemonių, siekiančių rezultato rodiklio R.24. Nustatant siektinas reikšmes buvo įvertintas galimas remiamų plotų dubliavimasis pagal skirtingas LT 140 LT intervencines priemones. Pažymėtina, kad rodiklio R.24 sieks ir kitus tikslus (SO5 ir SO6) įgyvendinančios priemonės: TI05eko1.2, TI05eko2, TI05eko7. Rodiklis R.24 leis įvertinti, kokiu mastu SO9 priskirtos priemonės prisidės prie poreikio i.2 patenkinimo. R.29 Ekologinio žemės ūkio plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti. Siektina rodiklio R.29 reikšmė yra 12,84 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, kuriam skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 3 su SO9 tikslu susietos intervencinės priemonės: TI05eko8, TI05eko10 ir KP01ekū. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į Žaliojo kurso tikslą, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui, taip pat į praėjusio programavimo laikotarpio patirtį. Rodiklis R.29 leis įvertinti, kokiu mastu ekologinio ūkininkavimo priemonės prisidės prie poreikio i.1 patenkinimo. Taip pat pažymėtina, kad rodiklis priskirtas ir SO4, SO5, SO6. R.43. Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antimikrobinių medžiagų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis Siektina rodiklio R.43 reikšmė yra 16,24 proc. sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomis remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antimikrobinių medžiagų naudojimą. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 4 su SO9 tikslu susietos intervencinės priemonės:TI05eko8, TI05eko9, KP01ekū ir KP08prev. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į planuojamą paremti ūkinių gyvūnų skaičių (SG) pagal kiekvieną iš intervencinių priemonių, siekiančių rezultato rodiklio R.43. Nustatant siektinas reikšmes pagal ekologinio ūkininkavimo priemones (TI05eko8 ir KP01ekū) buvo įvertintas galimas remiamų ūkinių gyvūnų dubliavimasis, pagal šias intervencines priemones planuojama kasmet paremti po kiek daugiau nei 55 tūkst. SG. Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 veiklą „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ kasmet planuojama paremti apie 48-50 tūkst. SG (broilerių ir kalakutų). Pagal intervencinę priemonę KP08prev visu strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojama paremti 15 tūkst. SG. Rodiklis R.43 leis įvertinti, kokiu mastu intervencinės priemonės prisidės siekiant sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą (poreikiai i.3 ir i.5). R.44. Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis Siektina rodiklio R.44 reikšmė yra 49,33 proc. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 4 su SO9 tikslu susietos intervencinės priemonės: TI05eko8, TI05eko9, KP01ekū, KP31tvi. Nustatant rezultato rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į planuojamą paremti ūkinių gyvūnų skaičių (SG) pagal kiekvieną iš intervencinių priemonių, siekiančių rezultato rodiklio R.44. Pagal ekologinio ūkininkavimo priemones (TI05eko8 ir KP01ekū) buvo įvertintas galimas remiamų ūkinių gyvūnų dubliavimasis, pagal šias intervencines priemones planuojama kasmet paremti po kiek daugiau nei 55 tūkst. SG. Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 veiklas kasmet planuojama paremti nuo 245 iki 296 tūkst. SG. Pagal intervencinę priemonę KP31tvi visu strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu planuojama paremti kiek daugiau nei 16 tūkst. SG. Rodiklis R.44 leis įvertinti, kokiu mastu priemonės prisidės siekiant gyvūnų gerovės didinimo (poreikis i.3). 2.1.SO9.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams LT 141 LT – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonės, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strateginio plano dalyje 2.1.SO9.8, kaip tiesiogiai siekiančios SO9 tikslo atitinkamų rezultatų rodiklių siektinų reikšmių. TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas Intervencinei priemonei skirta 31,7 mln. EUR. Planuojama paramos vieneto suma – mokama kompensacinė metinė 16 EUR išmoka už plotą. Kompensacinė išmoka apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią priemonę paremtas plotas prisideda prie rodiklio R.24 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio rezultato rodiklio siektinos reikšmės pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) Intervencinei priemonei skirta kiek daugiau nei 14 mln. EUR. Planuojama paramos vieneto suma – mokama kompensacinė metinė 337 EUR išmoka už plotą. Kompensacinė išmoka apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią priemonę paremtas plotas prisideda prie rodiklio R.24 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko9 - Gyvūnų gerovė Intervencinei priemonei skirta 75 mln. EUR. Kiekvienai iš 4 intervencinės priemonės veiklų planuojamos paramos vieneto sumos – mokamos kompensacinės išmokos už sutartinius gyvūnus, kurios apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis, galvijų, kiaulių ir naminių paukščių auginimo gamybinius ir ekonominius rodiklius ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rezultato rodiklių R.43 ir R.44 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo Intervencinei priemonei kasmet planuojama skirti po kiek daugiau nei 15,5 mln. EUR (visu laikotarpiu beveik 77,7 mln. EUR). Pagal šią intervencinę priemonę mokamos kompensacinės metinės išmokos už plotą (priklausomai nuo auginamų kultūrų). Kompensacinės išmokos apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią intervencinę priemonę paremti plotai prisideda prie rodiklių R.24 ir R.29 pasiekimo, o pagal intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rodiklių R.43 ir R.44 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. TI01eko10 - Parama už ekologiškai auginamas daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Intervencinei priemonei skirta 32,5 mln. EUR. Pagal šią priemonę mokama kompensacinė metinė 560 LT 142 LT EUR išmoka už plotą, kuriame auginamos ekologiškos daržovės, bulvės, uogynai, sodai, vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai. Kompensacinė išmoka apskaičiuota nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią priemonę paremti plotai prisideda prie rodiklių R.24 ir R.29 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP01ekū Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai Intervencinei priemonei skirta 292,6 mln. EUR. Pagal šią intervencinę priemonę mokamos kompensacinės metinės išmokos už plotą (priklausomai nuo auginamų kultūrų). Kompensacinės išmokos apskaičiuotos nepriklausomos įstaigos atsižvelgiant į istorinius statistinius duomenis ir įvertinant dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtas papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas. Pagal šią intervencinę priemonę paremti plotai prisideda prie rodiklių R.24 ir R.29 pasiekimo, o pagal intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rodiklių R.43 ir R.44 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas Intervencinei priemonei skirta 56,3 mln. EUR. Nustatant vidutinę paramos vieneto sumą - 250 tūkst. EUR vienam projektui vadovautasi panašių projektų, įgyvendintų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, patirtimi ir duomenimis. Vidutinis paskolos dydis – 100 000 EUR. Šis dydis nustatytas, remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021 m.) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų verte. dotacijas gaus 205 valdos, paskolas - 67. Pagal šią intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rodiklio R.44 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius Intervencinei priemonei KP08prev skirta 5 mln. EUR. Finansavimo poreikis buvo nustatytas, įvertinus analogiškos 2014-2020 m. programavimo laikotarpio priemonės įgyvendinimo patirtį. Vidutinė paramos vieneto suma – 40 000 EUR, mažiausia paramos suma yra 4000 EUR, ir ji didinama, taikant 200 EUR už 1 SG. Pagal šią intervencinę priemonę paremti sutartiniai gyvūnai prisideda prie rodiklio R.43 pasiekimo. Intervencinei priemonei numatytas finansavimas yra pakankamas rezultato rodiklio reikšmei pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad prie šio tikslo pasiekimo prisideda ir kitos intervencinės priemonės. LT 143 LT 2.1.XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 2.1.XCO.1 SSGG analizės santrauka 2.1.XCO.1.1. Stiprybės 1. Stiprios mokslo ir studijų institucijos, gebančios kurti žinias ir inovacijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. 2. Teritoriniu požiūriu išplėtotas kaimo gyventojų ir ūkininkų konsultavimo paslaugų tinklas. 3. Nustatyti reikalavimai konsultantams nuolat kelti kvalifikaciją. 4. Sukurti konsultavimo, mokymų ir administracinių paslaugų teikimo IT įrankiai, įgalinantys teikti paslaugas nuotoliniu būdu. 2.1.XCO.1.2. Silpnybės 1. ŽŪŽIS fragmentiškumas, nesukuriantis prielaidų įgyvendinti tęstines bendras veiklas. 2. Nepakankamas ūkininkų organizacijų (asociacijų ir kooperatyvų) įsitraukimas į žinių ir inovacijų kūrimo ir sklaidos procesus. 3. Nepakankama konsultavimo paslaugų paklausa tarp mažesnių (iki 50 ha) ūkių valdytojų. 4. Ribotas EIP ir parodomuosius projektus įgyvendinusių subjektų suinteresuotumas tęsti projektų metu pradėtas veiklas. 2.1.XCO.1.3. Galimybės 1. Nacionalinis BŽŪP tinklas, stiprinantis visų ŽŪŽIS veikėjų sąveiką ir gerinantis visos ŽŪŽIS veikimą. 2. Tarptautinio interaktyvaus inovacijų modelio diegimo patirties perėmimas. 3. Skaitmeninių inovacijų centrų potencialo panaudojimas, plėtojant skaitmenines technologijas žemės ūkyje. 4. Konkrečių BŽŪP tikslų įgyvendinimas, taikant skaitmenines inovacijas žemės ūkyje. 2.1.XCO.1.4. Grėsmės 1. Barjerai, sukuriantys apribojimus teikti konsultacijas konsultantams, turintiems specifinių žinių ir tarptautinės patirties. 2. Skaitmeninimo technologijų taikymui dalies kaimo gyventojų nepakankami kompiuterinio raštingumo įgūdžiai, galintys nulemti mažesnę technologinę pažangą. 2.1.XCO.1.5. Kitos pastabos 2016 m. Lietuvoje 38,6 proc. visų ūkių valdytojų turėjo bazinį arba visišką pasirengimą ūkininkauti, ir tai atitinka ES šalių vidurkį. Pasirengimas ūkininkauti Lietuvoje yra geresnis tarp jaunųjų ūkininkų (ūkių valdytojų iki 35 m. amžiaus) ir didesnių ūkių valdytojų (virš 50 ha). Svarbu paminėti, kad į bazinį ar kitokį pasirengimą ūkininkauti įtraukiamas tik profesinis pasirengimas ir išsilavinimas žemės ūkio srityje. Tačiau ekonominis, vadybinis ar kitoks pasirengimas ūkininkams gali būti ne mažiau svarbus. Todėl mokymai ir profesinis pasirengimas yra būtini ir svarbūs visiems ūkių valdytojams, nepriklausomai nuo jų valdomo žemės ploto, lyties ar amžiaus, o ypatingą dėmesį būtina skirti mažesniems ūkiams. Lietuvoje sėkmingai veikia konsultavimo ir mokymo institucijos, teikiančios paslaugas žemės ūkio subjektams. Šios konsultacijos yra prieinamos visoje šalies teritorijoje. Pastebėta, kad parama konsultavimo paslaugoms aktyviausiai naudojasi ūkininkai, valdantys 50–99,9 ha ūkius, o mažesnių, t. y. iki 50 ha, ūkių valdytojai, kuriems ypač aktualūs ūkio modernizavimo ir produktyvumo didinimo klausimai, nėra linkę konsultuotis. Dėl to būtina didinti šios priemonės žinomumą, įgyvendinti tikslines viešinimo priemones, siekiant įtraukti mažesnių žemės ūkių valdytojus į ŽŪŽIS. Atsižvelgiant į ūkininkų poreikius, didesnis dėmesys LT 144 LT turėtų būti skiriamas temų įvairovei, konsultantų kvalifikacijos kėlimui, naujų mokymo metodų taikymui. Taip pat būtina sudaryti galimybes, kad ūkininkai galėtų konsultuoti ir mokyti ūkininkus, o į konsultacijų ir mokymo organizavimo procesą būtų įtraukti kooperatyvai, gamintojų organizacijos, ūkininkų organizacijos ir asociacijos. 2014–2020 m. laikotarpiu taikytos paramos konsultavimo paslaugoms taisyklės įpareigoja konsultantus kelti kvalifikaciją bent vieną kartą per metus projekto įgyvendinimo metu. Atliktos konsultavimo įstaigų apklausos rezultatai parodė, kad akredituotų konsultavimo įstaigų konsultantai kvalifikaciją kėlė vidutiniškai 27 dienas per metus, tačiau skirtumai skirtingose konsultavimo įstaigose yra labai dideli – nuo skirtų 5 iki 80 dienų per metus [1]. Pastebima, kad nepriklausomi konsultantai atsiduria nelygioje konkurencijoje su žemės ūkio produkcijos gamintojų konsultantais (komerciniais), kurie savo srityje reguliariai kelia profesinę ir darbo su klientu vadybinę kvalifikaciją, siekiant parduoti jo atstovaujamą produktą klientui. Be to, nėra konsultantų vertinimo sistemos, kuri leistų išskirti labai gerai dirbančius konsultantus, taip pat konsultantus, kurių teikiamų paslaugų kokybė yra nepakankama. Šalyje egzistuoja sukurti pagrindiniai IT įrankiai konsultuoti ūkiams: ūkio valdymo, Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) ir e-mokymų platformos, kurios turi sąsajų su valstybiniais registrais, kontrolės institucijomis. 2014–2020 m. laikotarpiu pagal priemonę „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“ parama skirta 61 parodomajam projektui ir informavimo veikloms, kurie apėmė beatliekių technologijų, aplinką tausojančių, gamybos procesų valdymo, veislininkystės gerinimo, žemės ūkio produktų kokybės gerinimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo ir daugybę kitų temų. Iki 2021 m. kovo mėn. surengta 1 937 parodomųjų ir informavimo renginių, kuriuose dalyvavo 21 277 dalyviai, iš kurių unikalių dalyvių skaičius renginiuose buvo 9 472. Analizuojant parodomųjų projektų dalyvių pasiskirstymą pagal savivaldybes, matyti, kad pasiskirstymas yra tolygus, t. y. visose savivaldybėse suinteresuotieji veikėjai dalyvauja žinių sklaidos veiklose. Lietuvos ŽŪŽIS analizė atskleidė, kad dauguma mokslo ir mokymų institucijų yra pajėgios ir noriai įsijungia į inovacijų kūrimą, vykdydamos mokslines ir eksperimentines veiklas, plėtodamos naujus įrankius ir metodikas, pritaikytas kaimo plėtros, žemės ir miškų ūkio sektoriaus plėtrai. Mokslininkų sukurtos žinios, produktai ir paslaugos daugeliu atveju yra aktualios ir pagrįstos ūkininkų bei žemės ūkio verslo poreikiais. Į žinių kūrimą ir sklaidą ypač plėtojant skaitmenines technologijas žemės ūkyje, įsitraukia skaitmeninių inovacijų centrai. Europos inovacijų partnerystės iniciatyva sulaukė didelio Lietuvos ŽŪŽIS dalyvių dėmesio, tačiau projektų rengėjai susidūrė su tam tikrų temų pasirinkimo ribojimais, taip pat su trukdžiais, susijusiais su pertekliniais reikalavimais. Ateityje svarbu užtikrinti, kad EIP būtų sudarytos galimybės diegti ne tik technologines, bet ir socialines inovacijas, plačiau panaudojamos interaktyvaus inovacijų modelio sudaromos galimybės. Be to, žinios ir inovacijos, sukurtos EIP, turėtų būti panaudojamos profesiniam rengimui, mokymui ir konsultavimui. Tačiau būtina pažymėti, kad pasibaigus itin sėkmingų EIP ir parodomųjų projektų įgyvendinimui, kuriamų inovacijų fragmentacija nekuria sektoriui pridėtinės vertės, o projektus įgyvendinę subjektai nesuinteresuoti tęsti projektų metu pradėtas veiklas, todėl neužtikrinamas inovatyvaus projekto tęstinumas, nesukuriamas poreikis naujoms strateginėms priemonėms ar didesniam joms skiriamam biudžetui. Pasyvi inovacijų sklaida, jų paieška, kūrimas ir diegimas šalies ūkiuose nekuria efektyvios žinių ir inovacijų perdavimo sistemos. Lietuvos kaimo vietovėse, įgyvendinus RAIN–2 projektą, plačiajuosčio ryšio aprėptis pasiekė 98 proc. Nors nuo 2014 m. prieigą prie plačiajuosčio interneto turinčių namų ūkių dalis kaime išaugo 20,7 proc. punkto, tačiau, palyginti su miestu, išliko mažesnė. Lietuva viršija ES šalių vidurkį, naudojantis labai didelės spartos internetu. Tačiau naujos kartos interneto naudojimasis Lietuvoje atsilieka nuo ES šalių vidurkio 16,4 proc. punkto, o kaimo vietovėse šis atotrūkis siekia net 30,6 proc. punkto, todėl ateityje nemažiau svarbu užtikrinti naujos kartos interneto prieigos ir labai didelės spartos interneto plėtrą tiek mieste, tiek kaimo vietovėse. LT 145 LT Nors nuo 2015 m. iki 2019 kaime asmenų, turinčių bazinio ir aukštesnio lygio skaitmeninius įgūdžius, dalis padidėjo nuo 42 proc. iki 46 proc., atotrūkis nuo miesto gyventojų turimų skaitmeninių įgūdžių išlieka didelis: 2019 m. siekė 20 procentinių punktų kaimo gyventojų nenaudai ir buvo vienas didžiausių tarp ES-28 šalių (ES-28 šalyse vidutiniškai šis skirtumas siekė 15 proc. punktų). Skaitmeninių įgūdžių trūkumas trukdo vystytis skaitmeninei ekonomikai ir visuomenei, todėl kaimo vietovėse skaitmeniniai įgūdžiai turėtų būti ugdomi ir vystomi labiau. Lietuvos žemės ūkyje skaitmeninimas nėra plačiai taikomas, jį labiau linkę taikyti didelių ūkių, ekologinių ūkių valdytojai ir jaunesnio amžiaus ūkininkai ar miškininkai. Pastebima, kad lėtą skaitmeninių technologijų ūkiuose plėtrą stabdo tokie veiksniai kaip vyresnis ūkininkų amžius, skaitmeninių įgūdžių trūkumas bei žemesnis vyresnių ūkininkų išsilavinimas. Skaitmeninimą žemės ūkyje skatina vis didėjantis skaičius žemės ūkio technologijas parduodančių įmonių, kurios siūlo ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms naujus sprendimus, didėja sprendimų įvairovė ir konkurencija šioje srityje. Modernizuojant ūkius ir diegiant aplinką tausojančias technologijas, būtina teikti prioritetą skaitmeninimo sprendimams (tiek žinių sklaidos priemonėse, tiek investicijoms ūkiuose). Lietuvos ŽŪŽIS analizė atskleidė, kad ryšiai tarp atskirų ŽŪŽIS dalyvių yra fragmentiški, todėl ateityje būtina stiprinti jų tarpusavio ryšius, kurti tinklaveikos principais pagrįstą bendradarbiavimą visose ŽŪŽIS grandyse. Siekiant kurti pažangų, inovacijas ir skaitmeninius sprendimus diegiantį žemės ūkį Lietuvoje, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas informacijos srautų tarp ŽŪŽIS dalyvių gerinimui ir veiklos koordinavimui, taip pat šalies ŽŪŽIS įsitraukimui į Europos mokslo, žinių ir inovacijų tinklus. Į žinių sklaidos procesus yra įsitraukęs Lietuvos kaimo tinklas (LKT), kuriam pavesta organizuoti ŽŪŽIS dalyvių bendradarbiavimą tinkle, teikti paramą EIP veiklos grupėms, viešinant jų veiklą, skatinti inovacijas žemės ūkyje, maisto gamyboje, miškininkystėje, kaimo vietovėse. Visgi, metinių planų analizė rodo, kad darbo grupių susitikimai, posėdžiai, EIP veiklos grupių projektų pristatymo renginiai organizuojami nepakankamai dažnai, kad tarp ūkininkų, mokslininkų ir konsultantų užsimegztų bendradarbiavimas, būtų palaikomi ir plėtojami ryšiai. Atliktas LKT veiklos vertinimas parodė, kad esminis LKT veiklos trūkumas yra susijęs su nepakankamai intensyvia tinklaveika. Tai lemia kelios priežastys: nepakankami LKT sekretoriato žmogiškieji ištekliai vykdyti visas LKT pavestas funkcijas ir užtikrinti sklandų LKT veiksmų planų įgyvendinimą; mažas LKT narių, ypač bendruomenių, įsitraukimas LKT veiklas; silpnas tinklaveikos, kaip veiksmingos politikos įgyvendinimo ir tobulinimo priemonės, palaikymas sprendimų priėmėjų tarpe. Tokį patį vertinimą pateikia ir tarptautiniai lyginamieji tyrimai. Naujame BŽŪP laikotarpyje ypatingas dėmesys bus skiriamas su tinklaveika ir bendradarbiavimu susijusioms iniciatyvoms remti. Lietuvos ŽŪŽIS dalyviai ir jų sukurta mokslo ir konsultavimo paslaugų infrastruktūra, patirtis EIP projektuose ir kituose tarptautiniuose projektuose, dalyvavimas teminiuose tinkluose, galėtų būti pritaikoma naujiems partnerysčių projektams šalyje ir tarptautiniu mastu, taip pat kelti reikalavimus visiems sistemos dalyviams ir jų kuriamų paslaugų, inovacijų kokybei. Naujos partnerysčių formos ir tinklai, kuriuose sukauptas žinių ir patirties rezervuaras, gali paskatinti naujų konsultavimo būdų ir paslaugų, kokybinių su konsultacinėmis paslaugomis susijusių sprendimų atsiradimą. Tačiau tam reikalingas ŽŪŽIS veiklų koordinavimas, integruotas visų jos dalyvių įsitraukimas ir įgalinimas kryptingai veikti. BŽŪP tinklo, EIP veiklos grupių tinklo kūrimas ir esamų tinklų, tokių kaip Lietuvos kaimo tinklas, VVG tinklas, KBO tinklas ir kitų tinklų aktyvinimas gali prisidėti kuriant konkurencingą, integralią ir įtraukią ŽŪŽIS. [1] Matusevičiūtė, E., Petraitis R., Šakickienė A., Titiškytė L., Urbanavičienė S. (2021). AKIS and advisory services in Lithuania. Report for the AKIS inventory (Task 1.2) of the i2connect project. P. 31- 32. 2.1.XCO.2 Poreikių nustatymas Kodas Pavadinimas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano Poreikis LT 146 LT lygmeniu yra įtrauktas į BŽŪP strateginį planą k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip k.2 Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams Neprioritetizuojama Taip k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 2.1.XCO.4. Intervencinių priemonių taikymo argumentai Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis Sectoral - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai ADVIBEES(55(1)(a)) - bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką SP03med1 - Švietimas, mokymas ir techninė parama O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius Sectoral - Bitininkystės produktai COOPAPI(55(1)(e)) - bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų tyrimų programas; SP03med4 - Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) O.31. Remiamų vietos plėtros strategijų (LEADER) arba parengiamųjų veiksmų skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP21sum - Sumanieji kaimai O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius RD COOP(77) - Bendradarbiavimas KP22eip - Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje O.1. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės projektų skaičius RD KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP23ppi - Parodomieji projektai ir informavimo veikla O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius RD KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP24mįį - Mokymai ir įgūdžių įgijimas O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius RD KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP25kon - Konsultavimo paslaugos O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius Apžvalga Strateginiame plane identifikuoti 4 (keturi) poreikiai, kurie yra susiję su kompleksiniu tikslu modernizuoti žemės ūkį bei kaimo vietovės puoselėjant žinias, inovacijas bei skaitmenizavimo galimybes ir dalijantis LT 147 LT jomis žemės ūkyje bei kaimo vietovėse, ir skatinant ūkininkus jomis naudotis, sudarant geresnes galimybes naudotis moksliniais tyrimais, inovacijomis, žinių mainais ir mokymu. Šiuos poreikius numatoma patenkinti per 8 (aštuonias) skirtingas intervencines priemones (I ir II ramsčio). Siekiant didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje (poreikis k.1) bus įgyvendinamas kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Bendradarbiavimas“ (77 str.), „Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida“ (78 str.) ir sektorinių intervencinių priemonių rūšių „Bitininkystės produktai“ (55 str.) ir ,,Vaisiai ir daržovės" (47 str.) derinys. Įgyvendinant šių intervencinių priemonių rūšių derinį, bus siekiama modernizuoti žemės ūkio sektorių, diegti inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Parama pagal intervencinę priemonę KP22eip bus skiriama bendradarbiavimui tarp žemės ūkio veiklos subjektų, mokslinių tyrimų įstaigų, konsultantų ir kitų suinteresuotų subjektų plėtoti bei žemės ūkio ir miško valdose pritaikyti pažangią patirtį, mokslinius ir technologinius pasiekimus, susijusius, pavyzdžiui, teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui, žemės ir maisto ūkio konkurencingumo didinimu, su žemės ūkio produktų perdirbimu ir aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamyba, beatliekinių ir mažų atliekų technologijų taikymu ir žemės ūkio gamybos atliekų perdirbimu, pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu. Intervencinės priemonės KP22eip investicijos bus nukreiptos į inovacijų kūrimą ir diegimą, skleidžiant praktinius problemų sprendimo būdus, įgyvendinant bandomuosius ir pažangius projektus, į juos įtraukiant kuo daugiau suinteresuotų šalių, turinčių skirtingą viena kitą papildančią patirtį. Siekiant paskatinti EIP veiklos grupes tęsti įgyvendintų inovacinių projektų metu pradėtas veiklas, bus siekiama sudaryti sąlygas gautus rezultatus plėtoti programos „Europos horizontas“ ir kitose iniciatyvose, taip pat jų rezultatai bus viešinami per Lietuvos kaimo tinklą, ES EIP tinklą, būsimą ŽŪŽIS platformą. Siekiant skleisti žinias ir inovacijas, kartu atsižvelgiant į individualius žemės ūkio subjektų poreikius, parama bus skiriama konkurencingomis, naujausiomis mokslo žiniomis, inovacijomis ir pažangia patirtimi grįstų konsultavimo paslaugų prieinamumui didinti, pasitelkiant priemonę KP25kon. Intervencinėmis priemonėmis KP24mįį ir KP23ppi atitinkamai bus remiama žinių ir inovacijų sklaida mokymo bei parodomųjų projektų įgyvendinimo metu. Parama pagal intervencinę priemonę KP23ppi bus skiriama žemės ūkio veiklos subjektų keitimuisi geriausia patirtimi, siekiant, kad jie įgytų technologinių žinių ir įgūdžių. Projektų įgyvendinimo metu ūkiuose realiomis sąlygomis bus demonstruojamos praktinės galimybės diegti inovacijas, pristatoma jų praktinė nauda veiklos rezultatams. Parama pagal intervencinę priemonę KP24mįį bus skirta žemės ūkio veiklos subjektų, mokymui ir būtinų įgūdžių įgijimui, keitimuisi geriausia patirtimi. Parama pagal šią intervencinių priemonių rūšį bus teikiama formuojant ir finansuojant žinių rinkinius aktualiais klausimais, pavyzdžiui, ekonomikos žalinimas, tvarus ūkininkavimas, bioekonomikos vystymo praktika, naujausi moksliniai tyrimai ir inovacijų, aktualių žemės ūkio veikloms, apžvalga ir kt. Kaimo plėtros žinių ir inovacijų sklaidos intervencines priemones papildys ir pagal sektorines intervencines priemones finansuojamos konsultacijos ir mokymai specifinėmis bitininkams bei vaisių ir daržovių organizacijoms aktualiomis temomis (SP01vid1, SP03med1, SP03med4). Sektorinių intervencinių priemonės SP03med1 pagalba numatoma remti švietimo ir mokymo, o SP03med4 – mokslinių tyrimų bitininkystės sektoriuje veiklas. Siekiant didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams (poreikis k.2), bus įgyvendinamas pasitelkiant kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšį „Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida“ (78 str.). Poreikis bus tenkinamas per intervencinę priemonę KP25kon, kurios pagalba ūkininkams teikiamos kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacinės paslaugos jiems aktualiomis tematikomis (pvz., kaip ūkio ir žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais ir reikalavimais, konsultacijos dėl beatliekių ir mažų atliekų technologijų, didelės pridėtinės vertės produktų iš biomasės gamybos, rizikų valdymo, pažangių technologijų, skaitmeninimo, inovacijų ir kitais aktualiais klausimais). Planuojama teikti konsultacijas, ne tik apimančias temas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 str. 2 ir 4 dalyse, bet ir konsultacijos, kurių temos bus nustatytos analizuojant naujus tikslinių grupių poreikius dėl jiems aktualių konsultacijų tematikų. Ūkininkų, miškininkų ir EIP veiklos grupių susikūrimą ir inovacinį projektą planuojančių inicijuoti subjektų poreikių vertinimas bus atliekamas apklausų, anketų, klausimynų pagalba, siekiant išsiaiškinti paslaugų gavėjų nuomonę apie jiems svarbias tematikas, paslaugų formas, kitus poreikius, taip pat bus atsižvelgiama į asociacijų pateiktus pasiūlymus. Teikiant konsultavimo paslaugas (tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu) bus siekiama užtikrinti individualių poreikių vertinimą, paslaugos turės būti susijusios su konkrečia LT 148 LT konsultavimo paslaugų gavėjo situacija ir spręsti tik jam būdingas specifines problemas. Siekiant geriau užtikrinti paslaugų atitikimą ūkininkų poreikiams bus taikomi nauji konsultavimo būdai. Siekiant užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę (poreikis k.3) bus įgyvendinamas kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Bendradarbiavimas“ (77 str.) ir „Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida“ (78 str.) derinys. Didelę įtaką konsultantų kompetencijai ir jų teikiamų paslaugų kokybei turi jų aktyvus dalyvavimas įvairiuose projektuose, todėl bus skatinamas aktyvus visų nešališkų konsultantų įsitraukimas į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą, į EIP veiklos grupių veiklą, parodomuosius projektus ar mokymų veiklas. Intervencine priemone KP22eip bus siekiama plėtoti aktyvų bendradarbiavimą tarp žemės ūkio, miškų ūkio ir maisto sektoriaus dalyvių, mokslinių tyrimų įstaigų, konsultantų ir kitų suinteresuotų subjektų dalinantis žiniomis ir sprendimais. Parama teikiama pagal šią intervencinę priemonę teiks prioritetą projektams, užtikrinantiems EIP veiklos grupių sudėties tikslingumą ir konsultantų įsitraukimą. Teikiant mokymus (KP24mįį) aukšta kokybė užtikrinama skiriant prioritetinius balus projektams, kuriuose lektoriai turi atitinkamas kompetencijas, žinias, įgūdžius, ilgesnę žinių sklaidos ir (ar) pažangaus ūkininkavimo patirtį ir pan. Intervencinėse priemonėse KP23ppį ir KP25kon prie aukštos mokymo ir konsultavimo kokybės prisidedama teikiant paslaugas įvairiais ūkininkui priimtinais būdais: pvz., dalyvaujant lauko dienose, stebint demonstracijas ūkiuose realiomis sąlygomis, konsultuojantis nuotoliniu būdu, mokantis iš patirties ir t.t. Siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse (poreikisk.4) bus įgyvendinamas sektorinių intervencinių priemonių rūšies „Vaisiai ir daržovės“ bei kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšių „Bendradarbiavimas“ (77 str.) ir „Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida“ (78 str.) derinys. Intervencine priemone KP22eip bus remiami projektai susiję su pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu bei kitais išmaniaisiais verslo valdymo sprendiniais, įskaitant netechnologinių inovacijų plėtrą. Planuojama, kad prie skaitmeninės atskirties žemės ūkyje ir kaimo vietovėse mažinimo prisidės intervencinė priemonė KP21sum, tačiau kadangi ši intervencinė priemonė įgyvendinama vadovaujantis LEADER principais, šios priemonės indėlis į kompleksinį tikslą gali būti tikslinamas po sumanių kaimų strategijų atrankos. Sektorine priemone SP01vid1 remiamos veiklos susijusios su gamybos ir rinkodaros skaitmeninimu vaisių ir daržovių sektoriuje. Intervencinėje priemonėje KP25kon teikiant konsultacijas nuotoliniu ar kitu skaitmeniniu būdu, prisidedama prie skaitmeninės atskirties mažinimo. Parama demonstracinėms bei informavimo veikloms (KP23ppį) yra skirta žemės ūkio veiklos subjektams keistis geriausia patirtimi, įgyti naujų technologinių žinių ir įgūdžių ir diegti šias naujoves savo ūkiuose, tuo tarpu skiriant paramą mokymo ir įgūdžių įgijimo projektams (KP24mįį) ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių įgūdžių ugdymui ir tobulinimui. Pagal intervencines priemones KP22eip, KP23ppi, KP24mįį, KP25kon ypatingas dėmesys bus skiriamas žinių sklaidai, konsultacijų teikimui, dalijimuisi gerosios praktikos pavyzdžiais, patirtimi apie pažangias technologijas, skaitmeninimą ir jų teikiamą naudą. Šios intervencinės priemonės turėtų suteikti didesnį informuotumą apie pažangias technologijas ir skaitmeninius sprendimus ir taip paskatinti juos diegti ūkiuose (poreikis k.4), o investicinę paramą tokių sprendimų diegimui (poreikis b.2) žemės ūkio veiklos subjektai galės gauti pagal SO2 intervencines priemones KP12vld, KP19sūp, KP31tvi, KP32svp. Kartu šios XCO ir SO2 tikslų siekiančios intervencinės priemonės sudarys palankią aplinką naujų technologijų diegimui ir skaitmenizavimo plėtrai žemės ūkyje. Įgyvendinant išvardintas intervencines priemones, bus siekiama užtikrinti geresnes sąsajas tarp ŽŪŽIS priemonių, jungiant jų veiklas į vieningą sistemą. Pavyzdžiui, inovacijų diegimo srityje bus sudarytos galimybės EIP veiklos grupių susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantiems inicijuoti subjektams pagal priemonę KP25kon konsultuotis dėl inovacijų kūrimo ir jų metu gauti praktinę pagalbą, kaip novatorišką idėją transformuoti į interaktyvų inovacinį projektą. Įgyvendinusios tokį projektą, EIP veiklos grupės galės tęsti bendradarbiavimą, panaudodamos BŽŪP lėšas naujiems inovaciniams projektams įgyvendinti. Formuojant BŽŪP lėšomis finansuojamas mokymo programas, parodomuosius projektus, konsultavimo veiklas bus reikalaujama paslaugų teikėjų atsižvelgti į EIP projektų įgyvendinimo patirtį ir, pagal poreikį, LT 149 LT ją aptarti įgyvendinamų projektų metu. Jei SP priemonė finansuoja Lietuvos teritorijoje vykdomus projektus, tai programa „Europos Horizontas" atveria galimybes įsitraukti į tarptautinius projektus, apjungiančius skirtingas šalis atstovaujančius partnerius. Kompleksinį tikslą įgyvendinančių intervencinių priemonių populiarumas ir tęstinumas reikšmingai priklausys nuo ŽŪŽIS dalyvių įsitraukimo į tinklaveiką: skirtingos patirties turinčių ūkininkų bendradarbiavimo, skirtingų sričių atstovų partnerystės, mokymosi vieniems iš kitų, visoms dalyvaujančioms pusėms naudingo keitimosi žiniomis ir gerąja patirtimi. Įvairūs veiksmai, kuriais bus siekiama panaikinti atotrūkį tarp mokslo ir praktikos bei pagerinti visų mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį šioje srityje, interaktyvūs susitikimai, kuriuose keičiamasi ir dalijamasi poreikiais tarp ūkininkų ir kitų ŽŪŽIS veikėjų (t. y., mokslininkų, konsultantų ir inovacijų tarpininkų) užtikrins prieinamumą prie žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos ir įtinklins visas ŽŪŽIS dalis. Nuo ŽŪŽIS tinklaveikos neatsiejami kitų sėkmingai veikiančių tinklų – Vietos veiklos grupių tinklo, Kaimo bendruomeninių organizacijų tinklo – indėlis ir patirtis. Siekiant koncentruoti ŽŪŽIS aktualią informaciją, ji bus kaupiama ir viešinama naujai kuriamoje ŽŪŽIS platformoje (tinklalapyje) vieno langelio principu. Siekiant išspręsti Lietuvos ŽŪŽIS fragmentacijos ir efektyvumo problemas, planuojama įgyvendinti šiuos sisteminius pokyčius: optimizuoti mokslo ir inovacijų plėtros įgyvendinimą žemės ūkio srityje, užtikrinant šio proceso koordinavimą ir valdymą, nustatyti vieną ŽŪŽIS strategijos įgyvendinimą koordinuojančią instituciją, sukurti ir palaikyti bendrą viešai prieinamą ŽŪŽIS platformą (įskaitant konsultantų tinklą), kuri geriau atitiktų ūkininkų poreikius, padėtų teikti sistemingas, kvalifikuotas inovacijų paramos, mokymo ir konsultavimo paslaugas. Numatyti pokyčiai gali sumažinti ŽŪŽIS fragmentaciją, kad ši geriau tenkintų identifikuotus poreikius, nedidinant šiam tikslui skirtų lėšų sumos. 2.1.XCO.5. Jei reikia, programos „InvestEU“ naudojimo pagrindimas, įskaitant sumą ir numatomą jos įnašą siekiant konkretaus arba kompleksinio tikslo Neaktualu. 2.1.XCO.8. Rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Konkretaus tikslo rezultato rodiklio (-ių) pasirinkimas Rezultatų rodikliai [rekomenduojamas šio konkretaus tikslo rezultato rodiklis pateikiamas paryškintu šriftu] Siektina reikšmė R.1 CU PR - Veiklos rezultatų gerinimas pasitelkiant žinias ir inovacijas Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius 45 223,00 R.2 CU - Konsultavimo ir žinių sistemų susiejimas Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius 17 574,00 R.3 CU - Žemės ūkio skaitmeninimas Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 0,33 % R.28 CU - Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis ir inovacijomis Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius 13 537,00 Siektinų reikšmių ir susijusių tarpinių reikšmių pagrindimas Kompleksiniam tikslui priskirti 4 rezultato rodikliai, prie kurių pasiekimo tiesiogiai ir reikšmingai prisideda tikslo poreikius tenkinančių intervencinių priemonių veiklos. R.1 - Geresnių veiklos rezultatų siekimas pasitelkiant žinias ir inovacijas. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, LT 150 LT socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius. Siektina rodiklio R.1 reikšmė yra 45,2 tūkst. asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 4 kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP22eip, KKP23ppi, KP24mįį, KP25kon. Nustatant rodiklio reikšmę, vadovautasi panašių priemonių, įgyvendintų pagal 2014-2020 m. Kaimo plėtros programą, patirtimi, planuojamais taikyti reikalavimais gauti paramą, didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma projektui, taip pat atsižvelgta į tikslinės grupės dydį. Numatoma, kad parodomiesiems projektams (intervencinė priemonė KP32ppi) bus taikomas reikalavimas į parodomojo bandymo sklaidos veiklas įtraukti ne mažiau kaip 200 galutinių naudos gavėjų. Asmenų, gaunančių paramą konsultacijoms (intervencinė priemonė KP25kon), skaičius apskaičiuotas, atsižvelgus į nustatytą didžiausią paramos projektui ir paramos gavėjui sumą. Nustatant asmenų, dalyvausiančių EIP veiklos grupėse (intervencinė priemonė KP22eip), vadovaujamasi 2014-2020 m. programavimo laikotarpio patirtimi, kuomet EIP veiklos grupėse, įgyvendinusiose inovacijų projektus, vidutiniškai dalyvavo po 9 asmenis. Vertinant intervencinės priemonės KP24mįį indėlį į rodiklio R.1 reikšmę, atsižvelgta į tikslinės grupės dydį ir analogiškos priemonės patirtį. Kadangi planuojama stiprinti mokymų kokybę ir pasiūlyti naujų, tikslinei grupei aktualių temų, tikimasi užtikrinti pakankamą paklausą ir apmokyti virš 36 tūkst. asmenų. Rodiklio R.1 reikšmė padės nustatyti žinių sklaidos aktualiais klausimais apimtis. R.2 - Konsultavimo ir žinių sistemų susiejimas. Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius Siektina rodiklio R.2 reikšmė yra 17,6 tūkst. į ŽŪŽIS įsitraukusių konsultantų. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda š4 kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP22eip, KKP23ppi, KP24mįį, KP25kon. Nustatant rodiklio reikšmę, buvo atsižvelgta į analogiškų projektų, įgyvendintų 2014–2020 finansiniu laikotarpiu, patirtį. Intervencinės priemonės KP25kon atveju, atsižvelgta į analogiškų projektų, įgyvendintų 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, patirtį, kuomet vienam paramos gavėjui buvo sudarytos galimybės, įgyvendinant projektą, konsultuotis su keliais konsultantais. Individualios konsultacijos vidutinė trukmė 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu svyravo nuo 4,4 iki 5 val. Atsižvelgus į konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotąjį įkainį 58 Eur/val. be PVM tikėtina vienos individualios konsultacijos kaina 290 EUR. Intervencinės priemonės KP22eip atveju bus toliau skatinamas konsultantų įsitraukimas į EIP veiklos grupių projektus. Iki šiol nebuvo reglamentuotas jų skaičius. Siekiant išlaikyti kuo paprastesnį EIP veiklos grupių projektų rengimą, įgyvendinimą ir patį reglamentavimą, ir toliau šis skaičius nebūtų reglamentuojamas, o planuojant R.2 rodiklio reikšmę daroma prielaida, kad viename EIP veiklos grupės projekte dalyvauja vienas konsultantas. Intervencinės priemonės KP23ppi atveju atsižvelgta į analogiškų projektų, įgyvendintų 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, patirtį, kuomet 23 proc. parodomųjų projektų (16 projektų iš viso 71 paramą gavusio projekto) įgyvendino konsultavimo įstaigos. Daroma prielaida, kad viename projekte dalyvauja vienas konsultantas. Intervencinės priemonės KP24mįį atveju R.2 rodiklio reikšmė apskaičiuota, atsižvelgiant į konsultavimo įstaigų įgyvendinamų projektų skaičių ir vidutinį konsultantų, dalyvaujančių viename projekte, skaičių. Pagal priemonę „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ 2014–2020 m. laikotarpiu iš 29 projektų, kuriems buvo skirta parama iki 2021 m. pabaigos, 12 projektų (41 proc.) įgyvendino konsultavimo įstaigos. Vidutiniškai į vieną projektą įsitraukė 26 konsultantai. R.3 - Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. Siektina rodiklio R.3 reikšmė yra 0,33 proc. ūkių, gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 4 kompleksinio tikslo siekiančios intervencinės priemonės: KP22eip. KP23ppi, KP24mįį, KP25kon. 2014-2020 m. programavimo laikotarpiu statistika, kokią dalį modernizavimo projektų sudaro su skaitmeninėmis ūkininkavimo technologijomis susiję projektai, nebuvo renkama. Todėl nustatant rodiklio reikšmę, vadovautasi prielaida, kad 10 proc. visų asmenų, pasinaudojusių konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis galimybėmis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų LT 151 LT partnerystės (EIP) veiklos grupėse, domėsis skaitmeninio ūkininkavimo technologijų plėtra. Planuojama, kad prie R.3 prisidės intervencinės priemonės KP20vvg bei KP21sum, tačiau konkretus intervencinių priemonių indėlis siekiant rodiklio reikšmės bus įvertintas po vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų atrankos. Pažymėtina, kad į rodiklio R.3 siektiną reikšmę įtraukti ir kitus tikslus įgyvendinančių priemonių pasiekimai: KP12vld, KP32svp, KP31tvi, KP14gra, KP19sūp. R.28 - Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis. Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius. Siektina rodiklio R.28 reikšmė yra 13,5 tūkst. asmenų gaunančių naudą iš BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais. Prie šio rodiklio pasiekimo prisideda 4 intervencinės priemonės: KP23ppi, KP25kon, KP22eip, KP24mįį. Nustatant siektiną rodiklio reikšmę buvo atsižvelgta į 2014–2020 m. laikotarpio patirtį bei intervencinėms priemonėms nustatytus reikalavimus. 2014–2020 m. įgyvendinant parodomuosius projektus ir informavimo veiklas, 23 proc. jų buvo susiję su aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Tikimasi, kad iš 30 suplanuotų projektų, 7 (23 proc.) bus susiję su aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Įgyvendinant parodomojo bandymo sklaidos priemones turėtų dalyvauti ne mažiau kaip 200 galutinių naudos gavėjų viename projekte. 2014-2020 m. laikotarpiu, įgyvendinant konsultavimo veiklas, 60 proc. jų buvo susiję su aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais, todėl tikimasi, kad 2023–2027 m. iš visų besikonsultuojančių asmenų (R.1 rodiklio reikšmė), bent 60 proc. konsultuosis aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse. 2014-2020 m. laikotarpiu, įgyvendinant EIP inovacinius projektus, nei vienas jų nebuvo tiesiogiai susijęs su aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Tikimasi, kad po 2023 m. poreikis tokiems projektams atsiras, ir bent 10 EIP inovacinių projektų bus susiję su minėtais klausimais. 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu EIP veiklos grupėse, įgyvendinusiose inovacijų projektus, vidutiniškai dalyvavo po 9 asmenis (254 asmenys 28 EIP grupių įgyvendintuose projektuose). 2014-2020 m. laikotarpiu, įgyvendinant profesinio mokymo ir įgūdžių įgyjimo veiklas, 29 proc. jų buvo susiję su aplinkosaugos ir klimato kaitos klausimais. Tikimasi, kad 2023–2027 m. iš visų atėjusių mokytis (R.1 rodiklio reikšmė), 29 proc. mokysis ir įgūdžius tobulins aplinkosaugos ir klimato kaitos srityse. 2.1.XCO.9. Finansinio asignavimo pagrindimas Konkrečiai priemonei skiriamo lėšų krepšelio dydis nustatytas, atsižvelgus į penkis prioritetizuojant poreikius taikytus kriterijus: (i) indėlis, siekiant Europos Sąjungos lygiu nustatytų tikslų, (ii) atitiktis nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytiems ilgalaikiams tikslams, (iii) svarba socialiniams – ekonominiams partneriams, (iv) paramos kaimo plėtrai ir tiesioginių išmokų tęstinumas, (v) alternatyvios intervencijos ir finansavimo šaltiniai. Pagal priemones planuojamos vykdyti veiklos ir skirti finansiniai asignavimai buvo aptarti su socialiniais – ekonominiais partneriais, ministerijomis, kurių įgyvendinamos priemonės yra susijusios su BŽŪP finansuojamomis priemonėmis, taip pat pristatyti ir aptarti su LR Vyriausybės, Seimo nariais. Toliau pateiktas finansavimo pagrindimas pagal konkrečias priemones, kurios aprašytos Strategini plano dalyje 2.1.XCO.8, kaip tiesiogiai prisidedančios prie XCO tikslo rezultatų rodiklių siektinų reikšmių pasiekimo. KP22eip - Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje Intervencinei priemonei KP22eip skirta 8 mln. Eur. Atsižvelgiant į poreikį didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje, išlaikoma dabartinė projektams taikoma 200 tūkst. EUR dydžio paramos suma. Numatyta įgyvendinti 40 projektų. Priemonės indėlis į rodiklio R.1 siektiną reikšmę yra 360 asmenų (vidutiniškai po 9 asmenis vienoje EIP veiklos grupėje), į rodiklio R.2 siektiną reikšmę yra 40 konsultantų (po 1 konsultantą viename projekte), į rodiklio R.3 siektiną reikšmę - 36 ūkiai, kurie gaus paramą susijusią su skaitmeninių ūkininkavimo technologijų plėtote, į rodiklio R.28 siektiną reikšmę - 90 asmenų, kurie LT 152 LT dalyvaus įgyvendinant EIP projektą, susijusį su aplinkosaugos / klimato kaitos sritimis KP23ppi - Parodomieji projektai ir informavimo veikla Intervencinei priemonei KP23ppi skirta 3 mln. Eur. Paramos vieneto sumos vertė nustatyta atsižvelgiant į istorinius paramos naudojimo duomenis ir mažėjančias intervencinei priemonei skiriamų lėšų apimtis. Pagal 2014–2020 m. įgyvendintų analogiškų projektų statistinius duomenis, vidutiniškai projektui skirta paramos už 136 tūkst. EUR Siekiant įgyvendinti daugiau projektų ir pasiekti didesnės žinių sklaidos, nustatyta paramos projektui suma siekia 100 tūkst. EUR. Numatyta įgyvendinti 30 projektų. Intervencinės priemonės indėlis į rodiklio R.1 siektiną reikšmę yra 9 tūkst. asmenų (ne mažiau kaip 200 asmenų pagal 1 projektą įgyvendinto parodomojo bandymo sklaidos veiklose), į rodiklio R.2 siektiną reikšmę yra 7 konsultantai (23 proc. visų projektų), į rodiklio R.3 siektiną reikšmę - 600 ūkių, kurie gaus paramą susijusią su skaitmeninių ūkininkavimo technologijų plėtote, o į rodiklio R.28 siektiną reikšmę - 1,4 tūkst. asmenų, kurie dalyvaus parodomųjų projektų ir informavimo veiklose, susijusiose su aplinkosaugos / klimato kaitos sritimis. KP24mįį - Mokymai ir įgūdžių įgijimas Intervencinei priemonei KP24mįį skirta 4 mln. Eur. Paramos vieneto kaina skaičiuojama, atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį ir į didėjančius reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei bei nagrinėjamų temų įvairovei. 2014–2020 m. KPP priemonės „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ įgyvendinimo patirtis rodo, kad vidutiniškai projektui skirta beveik 152 tūkst. EUR paramos. Atsižvelgiant į ribotą dalyvių pasitenkinimą suteiktų profesinio mokymo paslaugų kokybe, nustatoma paramos projektui suma – 150 tūkst. EUR, tačiau didesnis dėmesys kreipiamas į teikiamų paslaugų kokybę – peržiūrimos siūlomos mokymų temos, į šį procesą įtraukant asociacijas, vienijančias fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, įvairinami mokymo metodai, keliami papildomi reikalavimai paslaugų teikėjams ir projektams. Numatyta įgyvendinti 27 projektus. Priemonės indėlis į rodiklio R.1 siektiną reikšmę yra 36,4 tūkst. asmenų, į rodiklio R.2 siektiną reikšmę yra 286 konsultantai (po 26 konsultantus viename projekte, iš visų projektų apie 40 proc. įgyvendins konsultavimo įstaigos), į rodiklio R.3 siektiną reikšmę - 3,6 tūkst. ūkių, kurie gaus paramą, susijusią su skaitmeninių ūkininkavimo technologijų plėtote, į R.28 - 10,5 tūkst. asmenų, kurie dalyvaus mokymuose, susijusiuose su aplinkosaugos / klimato kaitos sričių klausimais. KP25kon - Konsultavimo paslaugos Intervencinei priemonei KP25kon skirta 5 mln. Eur. Paramos vieneto suma skaičiuojama, atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį ir į didėjančius reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei bei nagrinėjamų temų įvairovei. Konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotasis įkainis buvo apskaičiuotas, vadovaujantis 2018 m. kainomis jam pritaikius indeksavimą pagal infliaciją. Nustatytas konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotasis įkainis – 58 Eur/val. be PVM, kuris yra taikomas kaip paramos suma konsultacijai. Numatyta suteikti 86,2 tūkst. val. trukmės konsultacijų. Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma vienam konsultavimo paslaugų gavėjui – 2000 EUR be PVM. Priemonės indėlis į rodiklio R.1 siektiną reikšmę yra 2,5 tūkst. asmenų, į rodiklio R.2 siektiną reikšmę yra 17,2 tūkst. konsultantų (atsižvelgiant į individualios konsultacijos vidutinė trukmę 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu (nuo 4,4 iki 5 val., vienos individualios konsultacijos vidutinė kaina yra 290 EUR), į rodiklio R.3 siektiną reikšmę - 250 ūkių, kurie gaus paramą susijusią su skaitmeninių ūkininkavimo technologijų plėtote, į rodiklio R.28 siektiną reikšmę - 1500 asmenų, kurie gaus konsultacijas aplinkosaugos / klimato kaitos sričių klausimais. KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) Intervencinei priemonei KP20vvg skirta beveik 74,9 mln. Eur. Planuojama paramos suma – 1,5 mln. Eur (paramos vienai vietos plėtros strategijai vidurkis). Parama vienai vietos plėtros strategijai apskaičiuojama pagal metodiką, vertinant gyventojų skaičių teritorijoje, kuriai rengiama vietos plėtros strategija, taip pat pagal vietovės nedarbo ir skurdo rizikos rodiklio lygį. Apskaičiuojant paramos sumą kiekvienai vietos plėtros strategijai skiriamas bazinis (vienodas) paramos dydis. Paramos vienai vietos plėtros strategijai vidurkis apskaičiuotas pagal istorinius duomenis, t. y. 2014–2020 m. veikiančių VVG skaičių. Ši LT 153 LT intervencinė priemonė prisidės prie rodiklio R.3 pasiekimo, tačiau po vietos plėtros strategijų atrankos priemonės indėlis, siekiant rodiklio reikšmės, gali būti tikslinamas. KP21sum - Sumanieji kaimai Intervencinei priemonei skirta 15 mln. Eur. Planuojama paramos suma – 600 tūkst. Eur. Apskaičiuojant paramos sumą buvo atsižvelgta į projektų sudėtingumą, projekto partnerių skaičių, teritorinę aprėptį, galimas investicijas bei įvertinta užsienio šalių patirtis. Ši intervencinė priemonė prisidės prie rodiklio R.3 pasiekimo, tačiau po sumanių kaimų strategijų atrankos priemonės indėlis, siekiant rodiklio reikšmės, gali būti tikslinamas. Finansiniai ištekliai yra pakankami, siekiant rezultato rodiklių R.1, R.2,R.3 ir R.28, nes produkto ir rezultato rodiklių reikšmės yra susietos su skiriamų lėšų dydžiu. LT 154 LT 2.2. Konteksto rodikliai ir kitos reikšmės, naudojamos skaičiuojant tikslus Konteksto rodikliai (PMEF kodas) Pradinė reikšmė Pradiniai metai Atnaujinti dydžiai Atnaujinti metai Pagrindimas ir (arba) pastabos Duomenų šaltinis C.01 Iš viso kaimo gyventojų – LEADER atveju (R.38) (Skaičius) 228 493,00 2020 909 258,00 2021 Atnaujinta pagal oficialią statistiką - 2021 m. kaimo gyventojų skaičiaus rodiklį https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R778#/ C.01b Iš viso kaimo gyventojų – paslaugoms ir infrastruktūrai (R.41) (Skaičius) 228 493,00 2020 909 258,00 2021 Atnaujinta pagal oficialią statistiką - 2021 m. kaimo gyventojų skaičiaus rodiklį https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R778#/ C.05 Bendras miškų plotas (Hektarai) 2 266 600,00 2018 C.12 Bendras ūkių skaičius (Skaičius) 150 320,00 2016 C.17 Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas (Hektarai) 2 974 990,00 2019 C.19 Bendras žemės ūkio naudmenų ir miškų plotas „Natura 2000“ teritorijose (Hektarai) 175 258,00 2018 813 600,00 2019 Nurodytame šaltinyje LT 2019 m. reikšmė yra 8136 kv. km. https://www.eea.europa.eu/themes/biodiversity/document-library/natura- 2000/natura-2000-network-statistics/natura-2000-barometer- statistics/statistics/ C.23 Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius (Skaičius) 849 990,00 2016 718 295,00 2020 Iš LT oficialiosios statistikos portalo: Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė -> ŽŪ struktūra ir surašymai -> Ūkiniai gyvūnai https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ D.35 Bendras bitynų, apie kuriuos pranešta ES Komisijai, skaičius: paskutinių trejų metų vidurkis, turimas plano sudarymo metu. (Skaičius) 202 926,00 2020 LT 155 LT 2.3. Siektinų reikšmių planas 2.3.1. Apibendrinamoji lentelė Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė R.1 CU PR Veiklos rezultatų gerinimas pasitelkiant žinias ir inovacijas Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius XCO 413 7 140 16 902 26 482 35 862 45 223 45 223 R.2 CU Konsultavimo ir žinių sistemų susiejimas Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius XCO 1 013 3 014 6 647 10 308 13 968 17 574 17 574 R.3 CU Žemės ūkio skaitmeninimas Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis % 0,01 % 0,06 % 0,13 % 0,20 % 0,27 % 0,33 % 0,33 % R.3 Skaitiklis: Atitinkamos išmokėtos paramos gavėjų skaičius 13 89 197 302 405 501 501 R.3 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO2, XCO 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.4 Pajamų rėmimo susiejimas su standartais ir gerąja praktika Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis % 91,70 % 92,72 % 93,67 % 94,69 % 95,69 % % 95,69 % R.4 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 2 728 058 ha 2 758 321 ha 2 786 581 ha 2 817 109 ha 2 846 860 ha ha 2 846 860 ha R.4 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO1 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.5 Rizikos valdymas SO1 % 0,45 % 0,48 % 0,52 % 0,56 % 0,59 % 0,10 % 0,59 % LT 156 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis R.5 Skaitiklis: Atitinkamą paramą gaunančių ūkių skaičius 673 719 775 842 889 153 889 R.5 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.6 PR Perskirstymas smulkesniems ūkiams Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) % 115,12 % 115,31 % 115,58 % 115,85 % 116,09 % % 116,09 % R.6 Skaitiklis: Vidutinė DP už hektarą, mokama paramos gavėjams, kurių ūkio dydis mažesnis už vidutinį EUR/ha 252 EUR/ha 253 EUR/ha 253 EUR/ha 254 EUR/ha 252 EUR/ha EUR/ha 252 EUR/ha R.6 Vardiklis: Vidutinė visiems paramos gavėjams mokama DP už hektarą SO1 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 217 EUR/ha EUR/ha 217 EUR/ha R.7 PR Paramos vietovėse, kuriose esama specialių poreikių, esantiems ūkiams didinimas Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis % 104,12 % 104,05 % 104,00 % 103,94 % 103,95 % % 104,12 % R.7 Skaitiklis: Vidutinis pajamų rėmimas už hektarą paramos gavėjams vietovėse su specifiniais poreikiais EUR/ha 228 EUR/ha 228 EUR/ha 228 EUR/ha 227 EUR/ha 225 EUR/ha EUR/ha 228 EUR/ha R.7 Vardiklis: Vidutinės visiems paramos gavėjams mokamos paramos pajamos už hektarą SO1 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 219 EUR/ha 217 EUR/ha EUR/ha 219 EUR/ha R.8 Tikslinė parama ūkiams konkrečiuose sektoriuose Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis % 30,93 % 29,86 % 28,71 % 27,70 % 26,76 % % 30,93 % R.8 Skaitiklis: Susietojo pajamų rėmimo gavėjų skaičius 46 493 44 880 43 162 41 643 40 224 46 493 R.8 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO1 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.9 CU PR Ūkio modernizavimas Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių SO2 % 0,15 % 0,38 % 0,65 % 0,91 % 1,14 % 1,27 % 1,27 % LT 157 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė naudojimo efektyvumo didinimą, dalis R.9 Skaitiklis: Atitinkamą paramą gaunančių gavėjų skaičius 229 577 970 1 362 1 718 1 911 1 911 R.9 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.10 CU PR Geresnis tiekimo grandinės organizavimas Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis 0,01 % 0,03 % 0,05 % 0,12 % 0,14 % 0,15 % 0,15 % 0,15 % R.10 Skaitiklis: Atitinkamos paramos gavėjų skaičius 14 38 75 182 209 224 224 224 R.10 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO3 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.11 /Vaisiai ir daržovės Pasiūlos koncentravimas Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis 13,33 % 13,33 % 20,74 % 25,04 % 25,04 % % % 25,04 % R.11 Skaitiklis: Bendra gamintojų organizacijų, vykdančių veiklos programas, parduotos produkcijos vertė 18 000 000 EUR 18 000 000 EUR 28 000 000 EUR 33 800 000 EUR 33 800 000 EUR EUR EUR 33 800 000 EUR R.11 Vardiklis: Bendra atitinkamų sektorių produkcijos vertė SO3 135 000 000 EUR 135 000 000 EUR 135 000 000 EUR 135 000 000 EUR 135 000 000 EUR EUR EUR 135 000 000 EUR R.12 Prisitaikymas prie klimato kaitos Naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis pagal remiamus įsipareigojimus, skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti % 13,06 % 13,24 % 13,26 % 13,54 % 13,59 % % 13,59 % R.12 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 388 530 ha 393 769 ha 394 397 ha 402 723 ha 404 282 ha ha 404 282 ha R.12 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO4 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.13 PR Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių įsipareigota skirti paramą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis SO4 % 17,02 % 16,13 % 15,24 % 14,35 % 13,46 % % 17,02 % LT 158 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė R.13 Skaitiklis: Sutartinių galvijų, už kuriuos išmokėta susijusi išmoka, skaičius 122 268 115 872 109 478 103 084 96 690 122 268 R.13 Vardiklis: Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 R.14 PR Anglies dioksido kaupimas dirvožemyje ir biomasėje Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis % 26,07 % 26,49 % 27,25 % 27,87 % 28,21 % % 28,21 % R.14 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 775 634 ha 788 119 ha 810 676 ha 829 094 ha 839 111 ha ha 839 111 ha R.14 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO4 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.15 CU Atsinaujinančiųjų išteklių energija iš žemės ūkio ir miškininkystės bei iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) SO2, SO4 MW 0 MW 1 MW 1 MW 1 MW 2 MW 2 MW 2 MW R.16 CU Su klimatu susijusios investicijos Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis % 0,03 % 0,05 % 0,08 % 0,11 % 0,14 % 0,14 % 0,14 % R.16 Skaitiklis: Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos bei atsinaujinančiosios energijos ar biomedžiagų gamybos, skaičius 41 82 123 164 205 205 205 R.16 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO4 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.17 CU PR Mišku apželdinta žemė Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, SO4 ha 250 ha 950 ha 1 700 ha 2 500 ha 3 150 ha 3 500 ha 3 500 ha LT 159 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą R.18 CU Parama investicijoms į miškų sektorių Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai gerinti SO4 EUR 984 000 EUR 3 836 000 EUR 6 788 000 EUR 9 840 000 EUR 12 350 000 EUR 13 050 000 EUR 13 050 000 EUR R.19 PR Dirvožemio gerinimas ir apsauga Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis % 35,32 % 35,73 % 36,48 % 37,09 % 37,42 % % 37,42 % R.19 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 1 050 829 ha 1 063 079 ha 1 085 394 ha 1 103 562 ha 1 113 323 ha ha 1 113 323 ha R.19 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO5 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.21 PR Vandens kokybės apsauga Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis % 22,77 % 23,18 % 23,92 % 24,53 % 24,85 % % 24,85 % R.21 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 677 434 ha 689 519 ha 711 676 ha 729 694 ha 739 311 ha ha 739 311 ha R.21 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO5 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.22 PR Tvarus maistinių medžiagų valdymas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis % 17,62 % 17,70 % 18,00 % 18,39 % 18,51 % % 18,51 % R.22 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 524 131 ha 526 514 ha 535 468 ha 547 234 ha 550 643 ha ha 550 643 ha R.22 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO4, SO5, SO6 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.24 PR Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu SO5, SO6, SO9 % 19,35 % 19,91 % 20,47 % 20,79 % 20,99 % % 20,99 % LT 160 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.24 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 575 626 ha 592 224 ha 608 851 ha 618 548 ha 624 567 ha ha 624 567 ha R.24 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.25 Aplinkosauginis veiksmingumas gyvulininkystės sektoriuje Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą, dalis % 0,40 % 0,41 % 0,42 % 0,44 % 0,45 % % 0,45 % R.25 Skaitiklis: Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos išmokėta susijusi išmoka, skaičius 2 868 2 957 3 046 3 134 3 224 3 224 R.25 Vardiklis: Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius SO6 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 R.26 CU Su gamtiniais ištekliais susijusios investicijos Ūkių, gaunančių BŽŪP paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su gamtos išteklių priežiūra, dalis % 0,00 % 0,01 % 0,01 % 0,01 % 0,02 % 0,02 % 0,02 % R.26 Skaitiklis: Atitinkamą paramą gaunančių ūkių skaičius 3 9 15 21 27 33 33 R.26 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO5 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.27 CU Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas investicijomis į kaimo vietoves Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius SO4 80 320 560 800 1 000 1 000 1 000 R.28 CU Aplinkos arba klimato srities veiklos rezultatų gerinimas naudojantis žiniomis ir inovacijomis Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų XCO 106 1 993 4 979 7 965 10 751 13 537 13 537 LT 161 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius R.29 PR Ekologinio ūkininkavimo plėtra Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti % 10,79 % 11,36 % 12,17 % 12,51 % 12,84 % % 12,84 % R.29 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 320 990 ha 337 990 ha 361 990 ha 372 090 ha 382 100 ha ha 382 100 ha R.29 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO4, SO5, SO6, SO9 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.31 PR Buveinių ir rūšių išsaugojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką % 15,52 % 16,27 % 17,25 % 17,76 % 18,27 % % 18,27 % R.31 Skaitiklis: Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius ha 461 798 ha 483 936 ha 513 075 ha 528 313 ha 543 464 ha ha 543 464 ha R.31 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO6 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha R.32 CU Su biologine įvairove susijusios investicijos Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis % 0,09 % 0,17 % 0,26 % 0,35 % 0,41 % 0,44 % 0,44 % R.32 Skaitiklis: Atitinkamą paramą gaunančių ūkių skaičius 130 260 390 520 621 663 663 R.32 Vardiklis: Bendras ūkių skaičius SO6 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 150 320 R.34 PR Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis % 2,90 % 2,90 % 2,90 % 2,90 % 2,90 % % 2,90 % R.34 Skaitiklis: Žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius ha 86 200 ha 86 200 ha 86 200 ha 86 200 ha 86 200 ha ha 86 200 ha R.34 Vardiklis: Bendras naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas SO6 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 ha 2 974 990 2 974 990 2 974 990 ha LT 162 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė ha ha R.35 CU Avilių išsaugojimas Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis 64,06 % 64,06 % 66,53 % 66,53 % 68,99 % % % 68,99 % R.35 Skaitiklis: Avilių, už kuriuos išmokėta susijusi išmoka, skaičius 130 000 130 000 135 000 135 000 140 000 140 000 R.35 Vardiklis: Bendras bitynų, apie kuriuos pranešta ES Komisijai, skaičius: paskutinių trejų metų vidurkis, turimas plano sudarymo metu. SO6 202 926 202 926 202 926 202 926 202 926 202 926 202 926 202 926 R.36 CU PR Kartų kaita Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį SO1, SO7 1 061 1 984 2 738 3 785 4 662 4 662 4 662 R.37 CU Ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas SO7, SO8 1 063 1 991 2 750 3 802 4 680 4 680 4 680 R.38 CU LEADER aprėptis Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis % 100,00 % 100,00 % 100,00 % 100,00 % 100,00 % 100,00 % 100,00 % R.38 Skaitiklis: Programavimo laikotarpiu pagal LEADER finansuoti vietos veiklos grupėse dalyvaujantys kaimo gyventojai 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 R.38 Vardiklis: Iš viso kaimo gyventojų – LEADER atveju (R.38) SO8 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 R.39 CU Kaimo ekonomikos vystymas Kaimo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, sukurtų naudojantis BŽŪP parama, skaičius SO8 5 10 14 18 22 25 25 R.40 CU Pažangus perėjimas prie kaimo ekonomikos Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius SO8 2 7 15 23 25 25 R.41 CU PR Europos kaimo infrastruktūros tinklų kūrimas Kaimo gyventojų, kuriems BŽŪP parama pagerino galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis SO8 % % % % % % % % LT 163 LT Rezultato rodiklis Konkretus tikslas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Bendra tikslinė vertė R.41 Skaitiklis: Kaimo gyventojai, kurie gauna naudos iš atitinkamų patobulinimų R.41 Vardiklis: Iš viso kaimo gyventojų – paslaugoms ir infrastruktūrai (R.41) 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 909 258 R.42 CU Socialinės įtraukties skatinimas Asmenų, įtrauktų į remiamus socialinės įtraukties projektus, skaičius SO8 R.43 PR Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis % 14,45 % 15,17 % 15,53 % 16,07 % 16,24 % % 16,24 % R.43 Skaitiklis: Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos išmokėta susijusi išmoka, skaičius 103 775 108 976 111 570 115 450 116 679 116 679 R.43 Vardiklis: Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius SO9 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 R.44 PR Gyvūnų gerovės didinimas Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis % 49,33 % 48,58 % 47,19 % 46,94 % 44,01 % % 49,33 % R.44 Skaitiklis: Sutartinių ūkinių gyvūnų, už kuriuos išmokėta susijusi išmoka, skaičius 354 364 348 960 338 928 337 165 316 149 354 364 R.44 Vardiklis: Bendras sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius SO9 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 718 295 LT 164 LT 2.3.2. Planuojamos intervencinės priemonės ir produktai, tiesiogiai ir reikšmingai susiję su rezultatų rodikliais Žr. lentelę SFC2021 sistemoje. 2.3.3. Suderinamumas su 2030 m. Sąjungos tikslais, nustatytais strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, ir indėlis į jų įgyvendinimą Strateginiame plane numatyti poreikiai ir juos tenkinančios intervencijos prisideda prie Žaliojo kurso tikslų pasiekimo. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Nors antimikrobinių medžiagų naudojimas Lietuvoje yra žemas (2020 m. duomenimis, antimikrobinių medžiagų sunaudojimas Lietuvoje pagal mg/kg biomasės maistui auginamiems gyvūnams (20,5 mg/kg) buvo žymiai mažesnis nei vidutinis Europoje (30-yje šalių) (89 mg/kg)), tačiau siekiant išlaikyti žemą antimikrobinių medžiagų lygį ir taip mažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką, planuojama įgyvendinti intervencines priemones, prisidedančias prie gyvūnų gerovės užtikrinimo bei kompensuojant dalį investicijų į biologinio saugumo priemones. Prie gyvūnų gerovės užtikrinimo prisidės intervencinės priemonės TI05eko9 - Gyvūnų gerovė, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas, KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas bei TI05eko6 - Kompleksinė pievų priežiūros schema (Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius). Įgyvendinant šias priemones siekiama pagerinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas (sukuriant sąlygas ganytis lauke, modernizuojant šėrimo, vėdinimo sistemas, užtikrinant didesnį gyvūnų laikymo plotą nei numatyta pagal privalomus reikalavimus ir kt.). Geresnių ūkinių gyvūnų laikymo sąlygų užtikrinimas lemia geresnę gyvūnų sveikatą ir tai, kad gyvūnai mažiau serga ir todėl sumažėja poreikis naudoti antimikrobines medžiagas (vaistus). Kompensuojant dalį investicijų į biologinio saugumo priemones (priemonė KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius) ūkiai bus skatinami diegti biologinio saugumo priemones, kurios padės apsaugoti gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir taip prisidės mažinant poreikį naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnų gydymui. Pesticidai. Geresnių klimato ir aplinkos apsaugos rezultatų, atsparumo klimato kaitai ir mažėjančio pesticidų naudojimo bus, pirmiausia, siekiama, nustatant bendruosius geros ūkininkavimo praktikos standartus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams. Jie bus įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų ir GAAB standartų, t. y., reikalavimų susijusių su klimatu ir aplinka (įskaitant vandenį, dirvožemį ir biologinę įvairovę), visuomenės sveikata ir augalų sveikata bei gyvūnų gerove. Prie cheminių pesticidų naudojimo mažinimo prisidės intervencijos, draudžiančios arba ribojančios augalų apsaugos produktų naudojimą (t. y., 4 GAAB „Paviršinio vandens apsauga“, 8 GAAB „Minimali žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis“, ekologinės sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (), TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo (T), TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas ()), ekologinių sistemų veiklos, dėl kurių įgyvendinimo mažės poreikis pesticidų naudojimui (t. y., tarpiniai pasėliai (TI05eko1.2), sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu (TI05eko2), sertifikuotos sėklos naudojimas (TIeko1.4) ). Įgyvendinant skirtingas priemones, iki 2030 m. ketinama naudojamų žemės ūkio naudmenų, kuriose užtikrinamas tausus pesticidų naudojimas, dalį padidinti iki 20,99 proc. 2028 m. Maisto medžiagų praradimas. Prie maistinių medžiagų valdymo gerinimo ir vandens telkinių taršos mažinimo prisidės ekologinės sistemos, kurios įpareigos paramos gavėjus riboti tręšimą ir augalų apsaugos produktų naudojimą: „TI05eko 1.1 - Augalų kaita, „TI05eko1.2 - Tarpiniai pasėliai“, “TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos”, “TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos”, „TI05eko1.8 - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „TI05eko3 - Tausojanti vaisių, LT 165 LT uogų ir daržovių programa“. Numatyta, kad nuo 2023 m. ŽŪN plotas, kuriame užtikrinamas tvarus maisto medžiagų valdymas pagal įsipareigojimus, prisiimtus gavus BŽŪP paramą, padidės iki beveik 551 tūkst. ha ir 2028 m. pasieks 18,51 proc. viso ŽŪN ploto. Įgyvendinant skirtingas priemones, iki 2030 m. ketinama 15 proc. sumažinti mineralinių azoto trąšų naudojimą žemės ūkio naudmenose. Prie geresnių klimato ir aplinkos apsaugos rezultatų prisidės ir II ramsčio (kaimo plėtros) agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities intervencinės priemonės: investicijos į melioracijos sistemas (KP10mel), tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (KP31tvi), laukinių paukščių apsauga už “Natura 2000” ribų (KP070untž), „Natura 2000“ (KP06ntm ir KP07ntž) bei miškų priemonės (KP03įmp, KP02mva, KP05mju), negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (KP08neg1), tęstiniai ekologinio ūkininkavimo bei miškų įsipareigojimai, rizikos valdymo priemonės (KP15riz, KP16sav). Ekologinis ūkininkavimas. SP numatytas platus spektras priemonių, skatinančių ekologiškai ūkininkaujančius (KP01ekū irTI05eko10) arba siekiančius ekologiškai ūkininkauti (TI05eko8 ) ūkių valdytojus. Ekologiškai ūkininkaujantiems suplanuota mokėti išmokas, kompensuojančias dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas, tiek pagal ekologines sistemas, tiek pagal II ramsčio (kaimo plėtros) intervencinę priemonę. Taip pat jiems parama teikiama, finansuojant ekologiškų (aukštesnės pridėtinės vertės) produktų gamybą, skatinant ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų vartojimą ir maisto produktus, kurių gamybai naudojama mažai cheminių medžiagų. Iki 2027 m. numatoma ekologinio ūkininkavimo aprėptį padidinti iki beveik 13 proc., o iki 2030 m. – iki 16 proc. Didelės įvairovės kraštovaizdžio elementai. Šiam tikslui pasiekti SP lėšos bus skiriamos įgyvendinti žemės ūkio paskirties paukščių apsaugos priemones, buveinių valdymo priemones ir stiprinti buveinių atkūrimą, pasinaudojant žaliosios architektūros teikiamomis galimybėmis. Numatoma, kad 2030 m. bent 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudarys biologine įvairove turtingi kraštovaizdžio elementai, trečdalis jų bus tvarkoma pagal įsipareigojimus, prisiimtus gavus BŽŪP paramą (TI05eko1.5). Prie biologinės įvairovės išsaugojimo prisidės priemonės, skatinančios išlaikyti didelės įvairovės kraštovaizdžio elementus (TI05eko6, TI05eko7), kurios skatins prižiūrėtipievas ir joms artimas buveines, pelkes ir medžiais apaugusias natūralias buveines, taip pat priemonė (KP08neg1), pagal kurią bus tvarkomos apleistos natūralios ir pusiau natūralios pievos bei šlapynės (teritorijos, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. BŽŪP paramą papildys RRF investicijos, skirtos sumažinti ŠESD išmetimus iš buvusių nusausintų degradavusių durpynų, atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus, didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu vykdant ir ekstensyvią ūkinę veiklą bei sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms, taip pat investicijos pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą, kuriomis plečiama tinklo “Natura 2000” aprėptis, palaikoma ir atkuriama rūšių ir buveinių gera būklė ne tinklo „Natura 2000“ teritorijose, plėtojama žalioji infrastruktūra urbanizuotose teritorijose. Plačiajuostis ryšys kaimo vietovėse. Viena iš būtinų sąlygų kaimo vietovių ir žemės ūkio sektoriaus plėtrai – spartus ir patikimas internetas. Šiuo metu įgyvendinamo projekto „Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtra“ metu planuojama pakloti apie 1200 km. šviesolaidinių linijų ir pastatyti apie 25 ryšio bokštus. Taip pat paminėtinos ir naujos priemonės, kurios bus pradėtos įgyvendinti artimiausioje ateityje. Pagrindiniai tikslai, priemonės ir finansavimo šaltiniai numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane[1] ir Lietuvos Respublikos itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros 2021–2027 m. plane[2]. Investuodama RRF ir ES fondų lėšas, Lietuva didins sparčiojo plačiajuosčio interneto kaimo vietovėse aprėptį, mažindama atotrūkį nuo Žaliojo kurso tikslo iki 2025 m. užtikrinti šimtaprocentinę prieigą, didindama ryšio spartą ir diegdama 5G. Iki 2025 m. pabaigos tikimasi pasiekti apie 5000 socialinę ir LT 166 LT ekonominę pažangą skatinančių subjektų, tarp kurių ir žemės ūkio veiklą vykdančius subjektus (ūkininkus, bendroves, įmones ir pan.), sudarant galimybę naudotis gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūra. ERPF lėšas numatyta investuoti į itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklų plėtrą (šviesolaidinių linijų ir (arba) 5G tinklų diegimui reikalingų bokštų statybą), siekiant užpildyti nepakankamai (netolygiai) išvystytos itin didelio pralaidumo elektroninių ryšių infrastruktūros spragas. ERPF lėšomis finansuojamu projektu planuojama pakloti apie 450 km šviesolaidinių linijų ir pastatyti apie 70 ryšio bokštų kaimiškosiose šalies vietovėse. Įgyvendinant priemonę „Plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą baltosiose šalies teritorijose, statant ryšio bokštus ir tiesiant šviesolaidines kabelių linijas“ iš ERPF numatyta skirti 1 169 900 Eur – Sostinės regionui ir 23 830 100 Eur – Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Vadovaujantis 2021–2030 metų Nacionaliniu pažangos planu:  Namų ūkių, turinčių galimybę naudoti 100 Mbps spartos interneto ryšį, dalis iki 2025 m. sudarys 100 proc. (2025 m. 100 proc. yra siektina reikšmė. Rodiklį įgyvendinus ne pilna apimtimi, jo reikšmė bus matuojama ir vėlesniais 2027 ir 2030 metais, su tikslu pasiekti 100 proc.);  5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų ir miestelių teritorijose dalis iki 2025 m. sudarys 95 proc. ir iki 2030 m. turi sudaryti 100 proc. Kiti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos tikslai, prie kurių įgyvendinimo prisidės SP priemonės: Tikslas „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas“ Tvariai maisto sistemai sukurti SP numatytos intervencijos, kuriomis skatinama sustiprinti žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojų rinkos galią ir paskatinti maisto tiekimo grandinėse nedalyvaujančius ar ribotai įsitraukusius ūkininkus labiau įsitraukti į vietinę maisto sistemą ir trumpas maisto tiekimo grandines (KP14gra). Tampriai su tikslo gyvendinimu susijusios investicijos, kuriomis didinamas smulkių ir vidutinių ūkių modernizacijos lygis (KP32svp, KP19sūp), siekiant efektyviau panaudoti turimus išteklius ir didinti jų pelningumą. Taip pat ypatingas dėmesys skiriamas kaitų kartos keliamiems iššūkiams įveikti. Numatoma tęsti pagalbą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (KP17jūs), prioritetizuojant ūkius, kuriančius didesnę pridėtinę vertę, diegiančius inovacijas, mišrios specializacijos ūkius, gyvulininkystės ūkius, taip pat ūkius vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Jaunuosius ūkininkus BŽŪP lėšos pasieks išmokų (TI01baz), papildomos tiesioginės pajamų paramos (TI04jūs), dotacijų forma (KP17jūs), jiems taip pat bus sudarytos sąlygos lengvatinėmis sąlygomis skolintis (KP12vld), taip pat dalyvauti mokymuose bei konsultuotis su ekspertais. Tikslas „Tvaraus maisto perdirbimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų skatinimas“ Strategijoje akcentuojamas maisto perdirbėjų, maitinimo paslaugų teikėjų ir mažmenininkų indėlis į tvaresnes maisto sistemas. Nors bendros BŽŪP lėšų, skiriamų Lietuvai, apimtys mažėja, ir SP lėšomis atsisakoma remti tiesiogiai su žemės ūkiu nesusijusias veiklas, SP intervencijos prisidės prie šio tikslo įgyvendinimo per investicijų į bioekonomikos verslus priemonę (KP14prd), kuria prioritetas bus teikiamas projektams, taikantiems žiedinės ekonomikos pricipus, efektyviai ir tvariai naudojantiems Lietuvoje užaugintus, pageidautina – ekologiškus ir (arba) pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą užaugintus – išteklius. Prie tikslo pasiekimo netiesiogiai prisidės projektai, kuriais bus trumpinamos ir optimizuojamos tiekimo grandinės, taip sumažinant transportavimo poveikį aplinkai (KP14gra). Tikslas „Tvaresnis maisto produktų vartojimas ir palankesnės sąlygos pereiti prie sveikos, tvarios mitybos“ Nors strategijoje akcentuojamos reikiamos sąlygos, patraukliai pateikiama informacija – priemonės, leidžiančios vartotojams lengviau pasirinkti sveiką ir tvarią mitybą, tačiau, pirmiausia, reikia užtikrinti tvarių maisto produktų prieinamumą ir pasiūlą. Dėl to dalis SP intervencinių priemonių yra nukreipiamos LT 167 LT ekologiniam ūkininkavimui (TI05eko8, TI05eko10, KP01ekū), tausesnių ir aplinkai palankesnių žemės ūkio praktikų taikymui (TI05eko3) skatinti. Jomis siekiama užtikrinti pakankamą saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pasiūlą vartotojų poreikiams atliepti. Trumpų tiekimo grandinių kūrimas (KP14gra) leis paskatinti vietinės produkcijos vartojimą, nes bus kuriamos naujos produkcijos realizacijos vietos, esančios arčiau vartotojų. Taip pat vietinė produkcija, pasitelkiant trumpas tiekimo grandines, bus tiekiama viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms ir įstaigoms ir taip užtikrinama, kad šių įmonių ir įstaigų klientai vartotų daugiau kokybiškos vietinės produkcijos. SP intervencinėmis priemonėmis dėmesys bus skiriamas ir rinkodaros veiklų rėmimui. Įgyvendinant intervencinę priemonę SP03med5 parama bus teikiama bitininkystės produktų rinkodarai skatinti ir vartotojams informuoti apie bitininkystės produktų kokybę siekiant padidinti bitininkystės ir bičių produktų populiarumą, o įgyvendinant intervencinę priemonę SP01vid5parama bus teikiama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje siekiant plėsti produktų rinkodarą ir padidinti gamintojų organizacijų produktų atpažįstamumą. Tinklo „Natura 2000“ teritorijų apsauga BŽŪP lėšos „Natura 2000“ teritorijose veiklas vykdančius paramos gavėjus pasieks pagal kelias tam tikslui suformuotas priemones: Natura 2000 miškuose (KP06ntm), Natura 2000 žemės ūkio paskirties žemėje (pievose) (KP07ntž) ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (KP11ANCs). Jomis siekiama sušvelninti ES teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymosi padarinius bei atlyginti už tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, vykdymą. Planuojamos BŽŪP investicijos yra suderintos su „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programa – plečiamas nykstančių rūšių ir buveinių, kuriems taikoma biologinės įvairovės apsauga, sąrašas; skatinamos aplinkai draugiškos ūkininkavimo sistemos (TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8, KP01ekū), remiamas miško veisimas ir atkūrimas (KP02mva), neapribojamos galimybės prie šio tikslo prisidėti ir VVG, rengiant ir įgyvendinant vietos plėtros strategijas (KP20vvg, KP21sum). „Natura 2000“ teritorijų steigimas bus finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą. [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c1259440f7dd11eab72ddb4a109da1b5/asr [2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d22baca024de11eca51399bc661f78e7 LT 168 LT 3 Strategijos nuoseklumas ir papildomumas 3.1. Su aplinka ir klimatu susijusių struktūrinių elementų apžvalga 3.1.1. Bendro indėlio į 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytus konkrečius su aplinka ir klimatu susijusius tikslus aprašas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane yra numatyta paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų (VR) ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų, nustatančių reikalavimus, susijusius su klimatu ir aplinka (įskaitant vandenį, dirvožemį ir biologinę įvairovę), visuomenės sveikata ir augalų sveikata bei gyvūnų gerove. Už paramos sąlygų nesilaikymą yra taikomos sankcijos arba gali būti neskiriama parama. Paramos sąlygų sistemą sudaro valdymo reikalavimai, susiję su vandens išteklių apsauga (VR1, VR2), biologinės įvairovės apsauga (VR3, VR4), maisto sauga (VR5, VR6), augalų apsaugos produktų naudojimu (VR7, VR8), gyvūnų gerove (VR9, VR10, VR11) bei 9 GAAB standartai, numatantys veiksmus, skirtus klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie klimato kaitos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugai (GAAB4), dirvožemio apsaugai ir būklės gerinimui (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės apsaugai (GAAB8, GAAB9). GAAB standartai parengti laikantis SP reglamento nuostatų ir nustato minimalius reikalavimus, užtikrinančius, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkos būklė. Sustiprinta paramos sąlygų sistema 2023–2027 m. laikotarpiu galios 11 VR (9 ankstesniojo 2014–2022 m. paramos laikotarpio ir 2 nauji) ir išliks galioti visi ankstesniojo laikotarpio GAAB standartų reikalavimai, o paramos sąlygų indėlį siekiant aplinkos ir klimato srities tikslų padidins į GAAB perkeliami ir sustiprinami ankstesniojo paramos laikotarpio žalinimo reikalavimai (į GAAB1, GAAB7 ir GAAB8) bei nustatytos papildomos paramos sąlygos. Valdymo reikalavimai Valdymo reikalavimų taikymas 2023–2027 m. laikotarpiu buvo peržiūrėtas ir yra planuojami šių VR2, VR3 ir VR4 reikalavimų papildymai:  VR2 bus stiprinamas įtraukiant reikalavimą dėl mineralinių trąšų naudojimo normų. Esami tręšimo apribojimai papildomi draudimais: tręšti mineralinėmis trąšomis šaltuoju metų laikotarpiu, tręšti mėšlu ir (ar) srutomis tam tikras žemės ūkio naudmenas šiltuoju metų laikotarpiu, skleisti skystąjį mėšlą ir (ar) srutas nustatytais atstumais iki melioracijos griovių. VR2 planuojamas papildyti reikalavimu dėl tręšimo planų sudarymo tręšiant žemės ūkio naudmenas mineralinėmis trąšomis.  VR3 reikalavimų taikymas šiame laikotarpyje buvo apribotas tik „Natura 2000“ teritorijomis. Naujuoju laikotarpiu (2023–2027 m.) šio reikalavimo taikymas bus praplečiamas ir už „Natura 2000“ teritorijos ribų, tuo tikslu yra rengiamas paukščių apsaugos sluoksnis, kuriame, priklausomai nuo paukščių rūšies, yra nustatomi ūkinės veiklos apribojimai apimantys draudimus arti ar persėti pievas, pievas keisti kitomis žemės ūkio naudmenomis, tačiau leidžiant jas persėti, naikinti krūmų, įsiterpusių tarp ariamų laukų, juostas, sausinti pievas.  VR4 reikalavimų taikymas planuojamas papildyti naujais ūkinės veiklos apribojimais plotams, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas. Šių reikalavimų tinkamam taikymui yra rengiamas natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos sluoksnis, kuriame konkrečiam plotui yra nustatyti tam tikri apribojimai, draudžiantys arti, naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas, organines trąšas, sausinti pievas, įveisti mišką, įrengti poilsiavietes, persėti daugiametes pievas, intensyviai ganyti. LT 169 LT Paramos sąlygos yra griežtinamos ir Europos Sąjungos lygiu įtraukiant Bendrosios vandens politikos (VR1) bei Tausaus pesticidų naudojimo (VR8) direktyvų nuostatas:  VR1 apima paviršinio ir požeminio vandens paėmimui taikomus reikalavimus bei jo išgavimui reikalingus leidimus. Siekiant išvengti pasklidosios taršos, yra nustatyti ūkinės veiklos apribojimai jautriose teritorijose, įtraukti reikalavimai dėl leidimo turėjimo išleidžiant nuotekas į gamtinę aplinką.  VR8 nustato reikalavimus augalų apsaugos produktų laikymo vietoms (pastatams ar jų patalpoms), pačių produktų bei beicuotos sėklos tinkamam laikymui, tuščių augalų apsaugos produktų ir beicuotos sėklos pakuočių laikymui ir jų tvarkymui, augalų apsaugos produktų likučių tvarkymui, augalų apsaugos produktų tirpalų ruošimui, apdorojimo įrangos plovimui, draudžiančius naudoti augalų apsaugos produktus tam tikrose teritorijose. Į VR8 yra įtraukiami ir reikalavimai, susiję su pažymėjimų turėjimu naudojant profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus bei purškimui naudojamai apdorojimo įrangai. GAAB  Ankstesniojo paramos laikotarpio žalinimo reikalavimas dėl daugiamečių pievų išlaikymo yra perkeliamas į GAAB1, o su jautrių pievų apsauga susiję reikalavimai išskiriami į atskirą GAAB9 standartą. Tai užtikrina šio žalinimo reikalavimo poveikio tęstinumą bei sudaro prielaidas efektyvesnei jautrių pievų apsaugai.  Vandensaugos tikslų įgyvendinimo pasiekiamumą dar labiau sustiprins GAAB4 standartas. Numatoma, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje nuo šiol bus draudžiama paskleisti ne tik mėšlą ir (ar) srutas, o ir mineralines trąšas bei augalų apsaugos produktus. Be to, minėtose juostose bus draudžiamas ir žemės dirbimas. Be to, yra nustatomas papildomas reikalavimas dėl mažiausiai 3 m pločio juostų su žoline danga įrengimo šalia melioracijos griovių, kuris sustiprina GAAB4 poveikį mažinant paviršinių vandens telkinių taršą ir siekiant vandensaugos tikslų.  Žalinimo reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo naujame paramos laikotarpyje keičia augalų kaitos reikalavimus nustatantis GAAB7 standartas. GAAB7 nustato reikalavimą užtikrinti kasmetinę bent dviejų augalų kaitą arba posėlių auginimą, jei tas pats pasėlis tame pačiame lauke auginamas dvejus metus iš eilės. Lyginant su žalinimo reikalavimu, pagal kurį vienas pasėlis galėjo sudaryti iki 75 proc. deklaruoto ariamos žemės ploto, įgyvendinant GAAB7 standartą bus pasiekta didesnė augalų kaita, leisianti pagerinti dirvožemio būklę, užtikrinti tvaresnį trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.  Žalinimo reikalavimas dėl ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) išskyrimo yra integruojamas į GAAB8, kuriuo nustatomi reikalavimai dėl minimalios negamybiniams plotams ar objektams skiriamos žemės ūkio paskirties žemės dalies. Įgyvendinant GAAB8 pareiškėjams yra siūlomos trys alternatyvos: 1) skirti ne mažiau kaip 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės kraštovaizdžio elementams ir / arba pūdymui; 2) skirti ne mažiau 7 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės neproduktyviems plotams bei objektams, įskaitant pūdymą, bei tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai. Siūlomas GAAB8 įgyvendinimo mechanizmas sudaro sąlygas platesniam reikalavimų įgyvendinimui lyginant su ankstesniuoju paramos laikotarpiu, kai EASV buvo reikalaujama skirti mažiausiai 5 proc. pareiškėjo ariamos žemės. Be to, šiame paramos laikotarpyje reikalavimai bus taikomi plačiau, nes GAAB8 reikalavimas bus taikomas visiems daugiau kaip 10 ha ariamos žemės deklaruojantiems pareiškėjams, tuo tarpu praėjusiu paramos laikotarpiu reikalavimas dėl EASV išskyrimo buvo taikomas daugiau nei 15 ha ariamos žemės deklaruojantiems pareiškėjams. Lyginant su ankstesniojo laikotarpio žalinimo reikalavimu dėl EASV išskyrimo, GAAB8 nustatytas didesnis kraštovaizdžio elementų skaičius. Šie pasikeitimai užtikrins didesnį GAAB8 indėlį, siekiant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos tikslų.  2023–2027 m. laikotarpio paramos sąlygos papildytos nauju standartu GAAB2, skirtu durpžemių ir šlapynių apsaugai, kuris užkirs kelią jų sausinimui ir arimui bei ŠESD emisijų susidarymui ir reikšmingai prisidės siekiant klimato švelninimo tikslų. LT 170 LT  Lyginant su ankstesniuoju paramos laikotarpiu, dirvožemio apsaugai nuo erozijos skirtas GAAB5 papildytas reikalavimais, taikomais statesniuose nei 12 proc. šlaituose: draudžiamas horizontalus šlaitų dirbimas, laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. būtina užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją, arba palikti ražienų laukus per žiemą, arba kitas augalų liekanas (ražienų ar augalų liekanų dirbimas minimu laikotarpiu yra draudžiamas); vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose draudžiamas žemės dirbimas ir purenimas. Lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu, GAAB5 papildymas naujais reikalavimais leis veiksmingiau apsaugoti dirvožemį nuo praradimo dėl erozijos.  Dirvos apsaugai skirtu GAAB6 naujajam paramos laikotarpiui nustatomas naujas, ankstesniuoju paramos laikotarpiu netaikytas reikalavimas, jog kiekvienais metais gruodžio 1 d. – kovo 15 d. ūkiuose iki 50 ha ne mažesnis nei 50 proc. žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos ražienos, arba kitos augalų liekanos, o ūkiuose nuo 50 ha 65 proc. žemės plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos ražienos arba kitos augalų liekanos (žemės dirbimas deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis yra draudžiamas). Šis reikalavimas užtikrins geresnę dirvožemio apsaugą nuo erozijos, prisidės prie vandens telkinių taršos mažinimo. Paramos sistema užtikrinama, kad vykdoma žemės ūkio veikla atitiktų esminius aplinkos apsaugos reikalavimus ir sumažintų jos daromą neigiamą poveikį aplinkai ir klimatui, todėl paramos reikalavimai tiesiogiai prisidės siekiant SP reglamento 6(1) straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų d, e, ir f. Paramos sąlygų indėlis siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies d punkto tikslo „prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką“. Lietuvoje klimato srities tikslų padės siekti 3 valdymo reikalavimai ir 4 GAAB standartai, kuriuos įgyvendinus didės anglies dioksido sekvestracija dirvožemyje bei bus užkirstas kelias ŠESD emisijų augimui. VR2 reikalavimas dėl vandens apsaugos nuo taršos nitratais, nustatantis organinių ir mineralinių trąšų naudojimo apribojimus (t.y. didžiausią leistiną į dirvožemį įnešamo azoto kiekį), skatins darnesnį tręšimą, tausesnį mineralinių trąšų naudojimą ir neleis toliau didėti pastaraisiais metais Lietuvoje augusioms su tręšimu susijusioms ŠESD emisijoms. Biologinės įvairovės apsaugai skirti VR3 ir VR4 apims draudimus arti ir sausinti pievas, nurodytose paukščiams svarbiose teritorijose bei natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos plotuose, tad šių reikalavimų įgyvendinimas tiesiogiai prisidės prie dirvožemio organinės anglies kiekio išsaugojimo ir didinimo bei padės išvengti ŠESD emisijų susidarymo, jei minėti ribojimai nebūtų nustatyti. GAAB1, kuriame nustatytas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų plotus leidžiant ne didesnį kaip 5 proc. sumažėjimą lyginant su referenciniais 2018 m. metais, užkirs kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui ir ŠESD augimui, kuris būtų stebimas daugiametes pievas verčiant ariama žeme. Kadangi ariamos žemės ploto didėjimas įprastai yra susijęs ir su mineralinių trąšų naudojimo augimu, GAAB1 taip pat apsaugos ir nuo galimo mineralinių trąšų naudojimo didėjimo bei su tręšimu susijusio ŠESD emisijų augimo. Analogišką poveikį turės ir GAAB9, nustatantis arimo ir veiklos apribojimus į Natura 2000 teritoriją patenkančiose aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamose daugiametėse pievose arba ganyklose. GAAB2 nustatytas draudimas sausinti šlapynes ir paversti jas durpžemiais leis išvengti šlapynėse sukauptos organinės anglies praradimo ir ŠESD emisijų didėjimo, kuris būtų stebimas toliau tęsiant šlapynių sausinimą ir vykdant jose žemės ūkio veiklą. Emisijos iš dirbamų organinių dirvožemių pastaraisiais metais Lietuvoje didėjo, todėl, lyginant su ankstesniuoju paramos laikotarpiu, kai apribojimai dėl šlapynių sausinimo nebuvo nustatyti, GAAB2 padės užkirsti kelią tolesniam emisijų augimui. Prie to taip pat prisidės ir durpžemių plotų arimo draudimas. Lietuvoje dar nėra atliktas tinkamas šlapynių ir durpynų plotų vertinimas, todėl GAAB2 standarto įgyvendinimas numatomas nuo 2024 m. Iki to laiko bus parengta šlapynių nustatymo metodika, sukurtas informacinis ir skaitmeninis žemėlapis, atlikti kiti parengiamieji darbai. Pagal GAAB7 6 savaites išlaikomi posėliniai augalai sudarys prielaidas į rotacijas įtraukti daugiau augalų LT 171 LT taip didinant dirvožemio organinės anglies sankaupas (CO2 sekvestraciją), mažinant mineralinių trąšų naudojimo poreikį, o kartu ir ŠESD emisijas. Pasėlių įvairinimą skatinantis augalų kaitos reikalavimas taip pat padės ūkiams geriau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato sąlygų. Paramos sąlygų indėlis siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punkto tikslo „skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių išteklių kaip vanduo dirvožemis ir oras valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų“. 4 valdymo reikalavimų ir visų 9 GAAB standartų įgyvendinimas padės siekti vandens telkinių, dirvožemio ir oro kokybės apsaugos tikslų. Taip bus užtikrinamas tvaresnis maistinių medžiagų ir augalų apsaugos produktų naudojimas, mažinamas jų išsiplovimas į vandens telkinius, dirvožemio praradimas dėl erozijos bei išvengta organinės anglies kiekio dirvožemyje praradimo. Pagal VR1 turi būti užtikrinamas veiksmingas požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymas. Taikant priemones, susijusias su užteršto vandens išleidimu, ūkinės veiklos apribojimu žmogaus veiklos poveikiui jautriame karstiniame regione bus prisidedama prie vandens išteklių tinkamo naudojimo bei jų apsaugos nuo taršos. VR2 užtikrins tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų ir nustatytų apribojimų laikymąsi, aplinkai palankų mėšlo ir srutų laikymą. Šie reikalavimai tiesiogiai prisidės prie vandenų taršos nitratais iš žemės ūkio veiklos mažinimo bei būklės gerinimo, tausaus dirvožemio naudojimo bei jo praturtinimo organinėmis medžiagomis. VR7 ir VR8 skatins tinkamą ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, įgijus tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus, jų likučius ir pakuotes. Šiais paramos sąlygų reikalavimais bus mažinama priklausomybė nuo cheminių medžiagų bei kartu saugomi vandenys bei dirvožemis nuo augalų apsaugos produktų naudojimo keliamos taršos. Ariamos žemės plotų didėjimas daugiamečių pievų ploto mažėjimo sąskaita neigiamai veikia vandens telkinių ir dirvožemio būklę dėl didėjančio mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, augančio maistinių medžiagų išsiplovimo, dirvožemio erozijos intensyvėjimo ir organinės anglies praradimo. Todėl daugiamečių pievų išlaikymo reikalavimą nustatantis GAAB1 standartas bei arimo ir veiklos apribojimus aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamose daugiametėse ganyklose arba pievose nustatantis GAAB9 standartas tiesiogiai prisidės prie vandens telkinių ir dirvožemio būklės gerinimo. GAAB4 reikalavimas įrengti palaukes su žoline danga šalia melioracijos griovių papildo vandens telkinių būklės apsaugai skirto GAAB4 standarto reikalavimus, kurie numato mažiausiai 3 m pločio apsauginių juostų, kuriose nustatyti tręšimo, arimo ir sklaidos apribojimai, įrengimą šalia paviršinių vandens telkinių. Prie dirvožemio erozijos mažinimo prisidės GAAB5 standartas, nustatantis kaupiamųjų augalų auginimo apribojimus bei reikalavimą užtikrinti bent minimalią dirvožemio dangą laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. erozijai jautriausiuose, statesniuose nei 12 proc., šlaituose. Prie dirvožemio apsaugos prisidės ir GAAB6 standartas, nustatantis reikalavimą jautriausiu laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.) užtikrinti dirvožemio augalinę dangą bent 50 proc. ūkio žemės. Augalinės dirvožemio dangos didinimas bus aktualus ne tik apsaugant dirvožemį nuo praradimo dėl erozijos, tačiau ir mažinant maistinių medžiagų (ypatingai fosforo, kuris įprastai yra surištas su dirvožemio dalelėmis) išsiplovimą į vandens telkinius. Taip pat ir GAAB3, dėl nustatyto draudimo deginti ražienas, padės sudaryti sąlygas dirvožemio organinės medžiagos bei bioįvairovės išsaugojimui. GAAB7 nustatyti augalų kaitos reikalavimai leis išvengti dirvožemį alinančio monokultūrinio ūkininkavimo, sudarys sąlygas mažinti trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą ir tiesiogiai prisidės prie dirvožemio ir vandens telkinių būklės gerinimo. Mažėjant mineralinių trąšų naudojimui mažės ir NH3 emisijos į orą. GAAB2 nustatytas draudimas sausinti šlapynes leis išvengti didelio dirvožemio organinės medžiagos kiekio mineralizacijos – taip bus išsaugotos organinių dirvožemio savybės, išvengta padidėjusio mineralinio azoto išsiplovimo į vandens telkinius. Tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo apribojimus numatantys biologinės įvairovės apsaugai skirti GAAB8 ir GAAB9 standartai taip pat turės teigiamos įtakos siekiant vandens, dirvožemio ir oro apsaugos tikslų. Paramos sąlygų indėlis siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto tikslo „prisidėti LT 172 LT stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius“. Siekiant biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos tikslų svarbiausią vaidmenį vaidins tiesiogiai į šį tikslą orientuoti 2 valdymo reikalavimai ir 2 GAAB standartai. Taikant tam tikrus ūkinės veiklos apribojimus, apimančius draudimą arti, sausinti pievas, persėti natūralias pievas, naudoti trąšas bei augalų apsaugos produktus, VR3 ir VR4 leis išsaugoti ir apsaugoti laukinius paukščius bei natūralias buveines jiems svarbiose teritorijose. Šie reikalavimai apsaugos nuo biologinės įvairovės nykimo bei prisidės prie kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo. GAAB8 standarte numatytas reikalavimas pareiškėjams išlaikyti neproduktyvius kraštovaizdžio elementus deklaruojamoje ariamoje žemėje tiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės žemės ūkio naudmenose išlaikymo ir didinimo, kraštovaizdžio mozaikiškumo palaikymo ir didinimo. GAAB9, kuriuo nustatomi arimo ir žemės ūkio veiklos apribojimai į Natura 2000 teritorijas patenkančiose daugiametėse ganyklose arba pievose, užtikrins biologinės įvairovės požiūriu vertingų pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių išlaikymą. Netiesiogiai prie biologinės įvairovės prisidės ir GAAB5 bei GAAB6 standartai, kurių dėka didės dirvožemio padengimas augaline danga, o žiemos laikotarpiu dirvožemį dengiantys žemės ūkio augalai arba paliktos neapartos ražienos ar kitos augalų liekanos sukurs palankią mitybinę bazę laukiniams žolėdžiams žinduoliams ir agrarinio kraštovaizdžio paukščiams. 3.1.2. Atitinkamų pagrindinių sąlygų, kaip nurodyta 31 straipsnio 5 dalyje ir 70 straipsnio 3 dalyje, paramos sąlygų sistemos ir įvairių intervencinių priemonių, kuriomis siekiama su aplinka ir klimatu susijusių tikslų, tarpusavio papildomumas Siekiant konkrečių su aplinka ir klimatu susijusių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano tikslų, šalia paramos sąlygų (valdymo reikalavimų ir GAAB standartų), užtikrinančių bazinių aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą, ypatingas vaidmuo teks ekologinėms sistemoms, ir Kaimo plėtros intervencinėms priemonėms, kurios leis pasiekti aukštesnį aplinkos apsaugos lygį. Ekologinės sistemos (31 str.) Pagal ekologines sistemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius atitinkamus teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir GAAB standartus bei atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės reikalavimus, taip pat kitus atitinkamus nacionalinėje ir ES teisėje nustatytus privalomus reikalavimus. Lietuvoje yra numatyta 10 ekologinių sistemų:  Kompleksinė ekologinė sistema veikloms ariamojoje žemėje, apimanti 7 veiklas: o TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita. Įgyvendinant intervencinę priemonę turės būti užtikrinta ne mažiau kaip 4 narių augalų kaita, bent vienas iš augalų kaitos narių privalės būti dirvą gerinančių augalų rūšies (ankštinių javų, aliejinių augalų, daugiamečių žolių, kaupiamųjų augalų, sideracinių augalų, kitų prekinių augalų grupės) arba pūdymas. Įgyvendinant intervencinę priemonę bus viršijamas paramos sąlygų reikalavimas dėl minimalios augalų kaitos (GAAB7); o TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai. Šia intervencine priemone skatinamas tarpinių pasėlių auginimas ir jų išlaikymas per žiemą bei nustatomi apribojimai tarpinių pasėlių tręšimui. Įgyvendinant intervencinę priemonę bus viršijami paramos sąlygų reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2, VR7 ir VR8), taip pat dėl minimalios augalų kaitos (GAAB7), dirvožemio būklės gerinimo (GAAB6) bei minimalios negamybiniams plotams arba objektams skiriamos žemės ūkio paskirties žemės dalies (GAAB8); o TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas. Pagal šią intervencinę priemonę bus skiriama parama už sertifikuotos sėklos naudojimą ūkiuose. Sertifikuotos sėklos ūkiuose naudojimas lems mažesnį augalų apsaugos produktų naudojimą (papildys IKOK), mažins aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos (t.y. prisidės įgyvendinant Nacionalinėje klimato kaitos LT 173 LT valdymo darbotvarkėje (Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimas Nr. XIV – 490 „Dėl nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės patvirtinimo”) ir Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m.) nustatytus tikslus); o TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Intervencinė priemonė skirta paskatinti ūkininkus atkurti ir išsaugoti tradicinį mozaikišką kraštovaizdį. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą. Intervencine priemone bus viršijami paramos sąlygų reikalavimai dėl minimalios negamybiniams plotams arba objektams skiriamos žemės ūkio paskirties žemės dalies (GAAB8); intervencinė priemonė prisidės įgyvendinant Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021– 2030 m. 2020) nustatytus tikslus; o TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos. Įgyvendinant intervencinę priemonę nustatomas reikalavimas įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir nepupinių). Intervencinė priemonė viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2, VR7, VR8); o TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos. Įgyvendinant intervencinę priemonę nustatomas reikalavimas įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių pupinių ir varpinių žolių rūšių. Intervencinėje priemonėje keliami reikalavimai viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2, VR7, VR8); o TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos. Šia intervencine priemone yra skatinamas neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų naudojimas. Įgyvendinant intervencinę priemonę bus viršijami su dirvožemio būklės gerinimu susijusių paramos sąlygų (GAAB6) reikalavimai;  TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu. Intervencinė priemonė skirta žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti tvarkyti sodus ir uogynus gamtai palankiu būdu, jos tikslas – mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą. Intervencinėje priemonėje keliami reikalavimai viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl augalų apsaugos produktų naudojimo (VR7, VR8 ir IKOK);  TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP). Įgyvendinant intervencinę priemonę bus privaloma laikytis Nacionalinėse maisto kokybės sistemos taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-524 2007 m. lapkričio 29 d.), pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje nustatytų reikalavimų. Intervencinėje priemonėje keliami reikalavimai viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2, VR7, VR8);  ·TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis. Intervencinė priemonė numato paramą už ariamų durpžemių vertimą pievomis. Įgyvendinant intervencinę priemonę bus viršijami paramos sąlygų reikalavimai dėl durpžemių ir šlapynių apsaugos (GAAB2);  TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis. Šia intervencine priemone numatoma parama už eroduotų ariamų žemių vertimą pievomis. Įgyvendinus priemonę bus viršijami paramos sąlygų reikalavimai dėl dirvožemio apsaugos (GAAB5);  TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę bus teikiama parama už pievų priežiūrą ekstensyviai ganant gyvulius. Intervencinės priemonės įgyvendinimui keliami reikalavimai viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2 IKOK);  TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas. Intervencine priemone bus siekiama šlapynių palaikymo, buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo, gyvulininkystės skatinimo. Tam numatoma taikyti vėlyvesnį šienavimą, ekstensyvų ganymą (0,3–1 SG/ha) ir neribojamą ganiavos laiką. Intervencinė priemonė viršija paramos sąlygų reikalavimus dėl tręšimo bei augalų apsaugos produktų naudojimo (VR2 ir VR7, VR8);  TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo. Intervencinė priemonė skirta skatinti LT 174 LT ekologinio ūkininkavimo plėtrą. Ją įgyvendinant bus viršijami paramos sąlygų reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir maisto saugos (VR1, VR2, VR5, VR6, VR7, VR8);  TI05eko9 - Gyvūnų gerovė. Šios intervencinės priemonės tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę ar ganyklas, įtraukiant ir galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, geresnes paukščių laikymo sąlygas ir t. t. Įgyvendinant intervencinę priemonę bus viršijami gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimai (VR9, VR10, VR11), intervencinė priemonė prisidės siekiant Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 m. 2020. Prieiga per internetą: https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/KLIMATO%20KAITA/Integruotas%20planas/Final% 20NECP.pdf) nustatytų ŠESD mažinimo tikslų;  TI05eko10 – Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Intervencinė priemonė skirta skatinti ekologinį ūkininkavimą, remiant aukštos kokybės maisto produktų gamybą (vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių ir prieskoninių augalų) ir tuo pačiu aprūpinant gyventojus kokybiškais maisto produktais, mažinti neigiamą poveikį aplinkai, saugoti biologinę įvairovę ir palaikyti ekosistemų stabilumą. Ši intervencinė priemonė prisideda prie Žaliojo kurso tikslų, pvz., kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui, kad sumažėtų maistinių, antimikrobinių medžiagų ir pesticidų naudojimo apimtis ir būtų išsaugota biologinė įvairovė. Kaimo plėtros intervencinės priemonės Siekti konkrečių aplinkosaugos ir klimato srities tikslų taip pat padės skirtingų rūšių kaimo plėtros intervencinės priemonės, papildysiančios paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą aplinkosauginę naudą. Žemiau pateikiamos prie šių tikslų prisidedančios skirtingų rūšių kaimo plėtros intervencinės priemonės. „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.):  KP01ekū – Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai. Šia intervencine priemone, dėl tvaraus tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo, bus užtikrinamas paramos ekologiniam ūkininkavimui (taip pat ir ekologinės sistemos intervencinės priemonės TI05eko8 – Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo) tęstinumas, taip papildant paramos sąlygų bei ekologinių sistemų teikiamą naudą;  KP03įmp – Miško priežiūra ir apsauga. Intervencinė priemonė, pagal kurią bus remiama įveisto, atkurto miško bei savaime apaugusio mišku ploto priežiūra ir apsauga, didins miškų plotus ir organinės anglies sekvestraciją biomasėje bei papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, prisitaikant prie klimato kaitos ir siekiant naujoje 2030 m. ES miškų strategijoje, Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane numatytų tikslų įgyvendinimo;  KP070untž – Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Intervencine priemone siekiama išsaugoti laukinius paukščius, kurių skaičius mažėja ir dėl jų skaičiaus mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai;  KP09gen – Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Intervencinė priemonė padės įgyvendinti Biologinės įvairovės konvenciją ir per tvaresnį tręšimą papildys paramos sąlygų teikiamą naudą. „Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys“ (71 str.)  KP11ANCs – Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis. Intervencinė priemonė padės palaikyti aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių (pvz., karsto ir potvynių užliejamose vietose), taip prisidėdama prie savitos karsto regiono geologinės sandaros, geologinių reiškinių, būdingo karstinio kraštovaizdžio išsaugojimo ir per smegduobes į požeminį LT 175 LT vandenį lengvai patenkančių organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų ir kt. prevencijos; taip pat ir Nemuno deltos regiono, kuris yra paukščių perėjimo vieta, per kurį eina Arkties–Europos–Afrikos paukščių migracijos kelias, migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys, išsaugojimo. „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.):  KP06ntm – Parama „Natura 2000“ miškuose ir KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje. Pagal šias intervencines priemones bus mokamos kompensacinės išmokos už paramos sąlygas viršijančių įsipareigojimų įgyvendinimą vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu. Intervencinės priemonės papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą biologinės įvairovės išsaugojimui ir jos geros apsaugos būklės užtikrinimui, prisidės prie „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programos įgyvendinimo. Taip pat jos papildys paramos sąlygų bei ekologinių sistemų teikiamą naudą ir per didesnę organinės anglies absorbciją bei ŠESD emisijų mažinimą, taip prisidedant prie ES ir nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytų klimato srities tikslų pasiekimo. „Investicijos“ (73–74 str.):  KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas. Ši intervencinė priemonė didins organinės anglies sekvestraciją miško biomasėje ir papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą mažinant ŠESD emisijas ir švelninant klimato kaitą;  KP05mju - Jaunuolynų ugdymas. Ši intervencinė priemonė, kaip ir ankstesnė, skirta klimato kaitos švelninimui (ŠESD išmetimų mažinimui). Jaunuolynų ugdymu formuojami tikslinės rūšinės sudėties medynai, reguliuojama medyno struktūra ir tankis, didinamas medynų produktyvumas, formuojami neigiamam aplinkos poveikiui atsparūs medynai (didinamas medynų atsparumas vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams);  KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu. Įgyvendinant intervencinę priemonę numatyta teikti paramą apleistų natūralių ir pusiau natūralių pievų bei šlapynių tvarkymui. Intervencinė priemonė papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą saugant biologinę įvairovę ir kraštovaizdį – prisidės atkuriant palankią buveinių būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti.  KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos. Pagal šią intervencinę priemonę skiriama parama gyvulininkystės ūkiams vilkų daromai žalai sumažinti papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą saugant biologinę įvairovę bei užtikrinant subalansuotą ekosistemų funkcionavimą;  Viena iš intervencinės priemonės KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas veiklų skatina į esamas jau renovuotas melioracijos sistemas diegti reguliuojamojo drenažo sistemas, prisidedančias prie mineralinių trąšų naudojimo mažinimo, taršos išplovos į paviršinius vandens telkinius mažėjimo, bei ženkliai prisideda prie azoto junginių išplovimo į vidaus vandenis mažėjimo;  KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas. Pagal šią intervencinę priemonę teikiama parama tvariems mėšlo ir srutų tvarkymo sprendimams įgyvendinti, biodujų jėgainėms įrengti, gyvulių gerovės užtikrinimo technologijoms diegti mažins gyvulininkystės sektoriaus ŠESD emisijas bei oro taršą ir papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą siekiant klimato švelninimo tikslų. Paramos sąlygų, ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinių priemonių sąveika ir papildomumas siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies d punkto tikslo „prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką“. LT 176 LT Valdymo reikalavimai ir GAAB standartai, padėsiantys įgyvendinti šį tikslą, detaliai apibūdinti 3.1.1. dalyje. Paramos sąlygų indėlį siekiant šio tikslo papildys ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinės priemonės, kurios:  mažins mineralinių trąšų naudojimą ir su tręšimu susijusias ŠESD emisijas (TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)), TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, taip pat iš dalies (per vieną iš veiklų) KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas, ir KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas (veikla - Drenažo diegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas)  mažins gyvulininkystės sektoriaus ŠESD emisijas (TI05eko9 - Gyvūnų gerovė, KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas);  didins augalinių liekanų įnešimą į dirvožemį bei mažins dirvožemio organinės anglies mineralizaciją taip didindamos organinės anglies sekvestraciją dirvožemyje (TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų priežiūros sistema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai, KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje);  užtikrins miškų biomasės didėjimą ir ŠESD absorbcijos miškų biomasėje augimą (KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga, KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose, KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas, KP05mju - Jaunuolynų ugdymas);  didins ūkių atsparumą klimato iššūkiams (TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas). Paramos sąlygų, ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinių priemonių sąveika ir papildomumas siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies e punkto tikslo „skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų“. Valdymo reikalavimai ir GAAB standartai, padėsiantys įgyvendinti šį tikslą, apibūdinti 3.1.1. dalyje. Paramos sąlygų indėlį papildys ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinės priemonės, kurios:  mažins dirvožemio eroziją, didins organinės anglies kiekį dirvožemyje, mažins dirvožemio taršą augalų apsaugos produktais (TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas, Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP), KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų);  mažins mineralinių trąšų naudojimą (TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas, LT 177 LT Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai, KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų);  mažins maistinių medžiagų išsiplovimą į vandens telkinius (TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra);  mažins gyvulininkystės sektoriaus amoniako emisijas ir oro taršą (TI05eko9 - Gyvūnų gerovė, KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas). Paramos sąlygų, ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinių priemonių sąveika ir papildomumas siekiant SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies f punkto tikslo „prisidėti stabdant biologinės įvairovės nykimą ir ją didinant, gerinti ekosistemines paslaugas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius“. Valdymo reikalavimai ir GAAB standartai, padėsiantys įgyvendinti šį tikslą, apibūdinti 3.1.1. dalyje. Paramos sąlygų indėlį papildys ekologinių sistemų ir kaimo plėtros intervencinės priemonės, kurios:  didins ir palaikys esamus kraštovaizdžio elementus, kurie įsiterpę žemės ūkio naudmenose suformuoja biologinei įvairovei gyvybiškai svarbius elementus – mitybinę bazę, poilsio ir veisimosi vietas (TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų, KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu);  palaikys žolynų (pievų ir šlapynių) biologinę įvairovę, jas ekstensyviai naudojant, įvairinant augaliją ir jos funkcinę struktūrą ir taip sudarant palankias sąlygas veisimosi sėkmingumui, geresnei mitybinei bazei, palaikant palankias sąlygas plėtotis biologinės įvairovės natūralių ekosisteminių ryšių sąveikai (TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų, KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu);  mažins taršą mineralinėmis trąšomis ir augalų apsaugos produktais, kurie tiesiogiai neigiamai veikia biologinę įvairovę, didina vandens telkinių taršą ir dirvos eroziją (TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai);  padės atkurti apleistus agrarinio kraštovaizdžio gamtinius kompleksus, sudarant palankias sąlygas saugomoms rūšims ir buveinėms (TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu);  diegs prevencines priemones didžiųjų plėšrūnų daromai žalai, tokiu būdu gerinant sugyvenimo su šia gyvūnų grupe sąlygas ir prisidedant prie jų apsaugos (KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos);  padės išsaugoti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius ir naminius paukščius (KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas). 3.1.3. Paaiškinimas, kaip siekiama 105 straipsnyje nurodyto didesnio bendro indėlio Esamos aplinkos būklės situacijos analizė rodo, kad atotrūkis nuo strateginių aplinkos apsaugos ir klimato LT 178 LT srities tikslų dar gana didelis, o EŽŪGF ir EŽŪFKP paramos 2014–2020 m. laikotarpiu įgyvendintos priemonės nekompensavo neigiamo žemės ūkio poveikio aplinkai ir klimatui. SSGG analizė rodo, kad dėl žemdirbystės intensyvėjimo ir plėtros bei nepakankamo tausių praktikų taikymo aplinkos būklės (pvz., paviršinių vandenų, dirvožemio) rodikliai prastėja, auga ŠESD emisijos. Naujojo 2023–2027 m. laikotarpio Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. SP aplinkos ir klimato priemonių architektūra, kurią sudaro paramos sąlygos (valdymo reikalavimai ir GAAB standartai), ekologinių sistemų bei kaimo plėtros intervencinės priemonės, turėtų užtikrinti didesnį bendrą indėlį į SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų konkrečių tikslų įgyvendinimą, palyginti su bendru indėliu siekiant Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 110 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos b punkte nustatyto tikslo paramos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP 2014–2020 m. laikotarpiu. Prielaidas pasiekti geresnių rezultatų sudarys užtikrintas su aplinka ir klimatu susijusių reikalavimų įgyvendinimo tęstinumas, sustiprintos paramos sąlygos, papildomai numatytos naujos intervencinės priemonės bei išplečiamos ankstesniuoju paramos laikotarpiu įgyvendintų ir pasiteisinusių aplinkai ir klimatui palankių priemonių įgyvendinimo apimtys. Ekologinės sistemos (31 str.) SP numatytos ekologinių sistemų intervencinės priemonės atitinka visų aplinkos aspektų būklės gerinimo, klimato švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos, gyvūnų gerovės didinimo poreikius ir gali tiesiogiai bei reikšmingai prisidėti, siekiant nustatytų konkrečių SP tikslų. Iš 7 veiklų susidedančiai kompleksinei ekologinių sistemų grupei „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikoma metodika, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą pagal Strateginių planų reglamento 31 str. 8 dalį. Pareiškėjai, norėdami dalyvauti šioje kompleksinėje ekologinėje sistemoje, privalės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai viena iš jų – negamybinė veikla, geriausiai atitinkanti ūkio poreikius (pasirinktinai iš TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, taip pat ekologinės sistemos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir TI05eko5 – Eroduotos žemės keitimas pievomis arba žaliasis pūdymas pagal GAAB 8) ir šiai negamybinei veiklai skirti ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, o likusios – gamybinės veiklos (pasirinktinai iš TI05eko1.1 – Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita, TI05eko1.2 – Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.4 – Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos). Ekologiniai ūkiai turės galimybę dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veiklose (išskyrus TI05eko1.4 – Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas). Pareiškėjų, pasirinkusių dalyvauti tik negamybinėse veiklose, nebus reikalaujama dalyvauti gamybinėse veiklose, tai yra reikalavimas rinktis bent 3 veiklas netaikomas, jei ūkininkas renkasi veiklą (-as) tik iš „negamybinių veiklų“ sąrašo (TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos). Kompleksinei ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikoma metodika, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą (pagal Strateginių planų reglamento 31 str. 8 dalį) PAGRINDINĖ SĄLYGA: 1 blokas. GAMYBINĖS VEIKLOS Augalų kaita Tarpiniai pasėliai Sertifikuotos sėklos naudojimas Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos Pareiškėjas laisvanoriškai renkasi bent 2 veiklas* iš 1 bloko, joms skiriamas minimalus ariamos žemės plotas nenustatomas. *Ekologiniai ūkiai gali rinktis ne daugiau 2 veiklų (išskyrus veiklą Sertifikuotos sėklos naudojimas) 2 blokas. NEGAMYBINĖS VEIKLOS ar KITOS EKOLOGINĖS SISTEMOS ar ŽALIASIS PŪDYMAS Kraštovaizdžio elementų priežiūra Pareiškėjai, norėdami dalyvauti kompleksinėje ekologinėje sistemoje, privalo pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai viena iš jų – negamybinė veikla (2 blokas). Ši sąlyga dėl 3 veiklų netaikoma, jeigu pareiškėjas renkasi tik negamybinę veiklą (-as) – Kraštovaizdžio Trumpaamžių medingųjų augalų juostos Pareiškėjas privalomai renkasi vieną ar kelias veiklas/ekologines sistemas iš 2 bloko ir jai (joms) skiria LT 179 LT Daugiamečių žolių juostos Ekologinė sistema „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ Ekologinė sistema „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ elementų priežiūra, Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, Daugiamečių žolių juostos. Žaliasis pūdymas (deklaruojamas užskaitai pagal GAAB 8) mažiausiai 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės. Ši metodika netaikoma pareiškėjams:  deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės;  jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jei pasirenkama tik negamybinė veikla. Iš viso ekologinėms sistemoms suplanuota kasmet skirti bent 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų (o pereinamuoju 2023–2024 m. laikotarpiu faktiškai bus skiriama bent 22,5 proc. tiesioginių išmokų lėšų). Ekologinės sistemos leis veiksmingiau pasiekti konkrečių SP reglamento 6 straipsnio 1 dalies d, e ir f punktuose nustatytų tikslų, nes per jas bus užtikrintas pasiteisinusių 2014–2020 m. laikotarpio priemonių tęstinumas, padidintos šių priemonių įgyvendinimo apimtys, į paramos mechanizmą įtrauktos naujos veiksmingos priemonės, o aktualios priemonės nukreipiamos į tikslines teritorijas:  Numatyta, kad naujuoju 2023–2027 m. paramos laikotarpiu reikšmingai didės pasiteisinusių ir į ekologines sistemas perkeltų ankstesniojo paramos laikotarpio agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonių plotai intervencinės priemonės TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai plotai didės 2 kartus, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos ir TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos plotai augs apie 30 kartų, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) plotai didės 19 proc., TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas plotai didės 2 kartus. Tai užtikrins didesnį jų indėlį siekiant aplinkos ir klimato srities tikslų;  Intervencinės priemonės TI05eko8 – Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo dėka Lietuvoje reikšmingai didės ekologinių ūkių plotai. Planuojama, kad per penkerius metus ekologiniai plotai Lietuvoje padidės nuo 8 proc. iki 13 proc. žemės ūkio naudmenų, vadinasi, bus pasiekta didesnė pažanga nei 2020–2014 metais, kai ekologinių ūkių plotai išliko beveik tokie patys. Išaugęs ekologinių ūkių plotas prisidės prie aplinkos būklės rodiklių gerėjimo, ŠESD emisijų mažinimo. Numatoma, kad bendras tiesioginių N2O emisijų iš dirvožemio sumažėjimas dėl ekologinių ūkių plėtros gali siekti apie 2 proc.;  Nauja intervencinė priemonė TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, nustato aukštesnius nei GAAB7 reikalavimus dėl minimalios mažiausiai 4 narių augalų kaitos, tad, lyginant su ankstesniuoju paramos laikotarpiu (kai didesnę augalų kaitą nei nustatyta žalinimo reikalavimuose skatinančių iniciatyvų nebuvo), ji leis užtikrinti didesnę augalų kaitą ir įtraukti į rotacijas dirvožemį gerinančius augalus. Didesnė augalų kaita didins organinės anglies sekvestraciją dirvožemyje, mažins trąšų ir augalų apsaugos produktų poreikį ir prisidės prie dirvožemio bei vandens telkinių būklės gerinimo;  Nauja intervencinė priemone TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas bus skatinamas sertifikuotos sėklos naudojimas ūkiuose. Tai leis užauginti sveikesnius, stipresnius ir neigiamiems klimato veiksniams bei ligoms atsparesnius pasėlius, mažins augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį. Taip pat, tikėtina, mažės nuostolių, kuriuos gali sukelti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, rizika. Įgyvendinus intervencinę priemonę geresnis prisitaikymas prie klimato iššūkių bus užtikrintas beveik trečdalyje ariamos žemės ploto;  Įgyvendinant intervencinę priemonę TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra bus ne tik užtikrintas ankstesniuoju paramos laikotarpiu vykdytos kraštovaizdžio elementų priežiūros LT 180 LT tęstinumas, tačiau ir reikšmingai išplečiamos jos apimtys; bus įkurta 11 200 ha naujų žolinių ir medėjančių kraštovaizdžio elementų. Didėjant kraštovaizdžio elementų plotams bus sukurtos sąlygos biologinei įvairovei ir kraštovaizdžio būklei gerėti;  Naujoji intervencinė priemonė TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos bus viena reikšmingiausių ekologinių sistemų intervencinių priemonių tiek pagal numatytą finansavimą (5,25 proc. viso tiesioginių išmokų voko), tiek pagal įgyvendinimo apimtis (24 proc. visos ariamos žemės ploto). Ankstesniuoju laikotarpiu parama neariminiam žemės dirbimui nebuvo skiriama, todėl 2023–2027 metais dėl naujos intervencinės priemonės turėtų augti organinės anglies sekvestracija dirvožemyje ir mažėti dirvožemio praradimas dėl erozijos. Planuojama, kad intervencinės priemonės įgyvendinimas leis kiekvienais metais dirvožemyje papildomai sukaupti apie 200 kt organinės anglies;  Dvi ekologinių sistemų intervencinės priemonės TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis naujuoju paramos laikotarpiu galės būti nukreiptos į tikslines (jautrias) teritorijas, o tai leis pasiekti maksimalaus rezultatyvumo mažinant durpžemių ŠESD emisijas, didinant anglies sekvestraciją bei mažinant eroziją;  Intervencine priemone TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema bus reikšmingai išplėstos pievų tvarkymo apimtys, skatinamas pievų išlaikymas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse;  TI05eko9 - Gyvūnų gerovė – nauja iniciatyva, kuria, ūkinių gyvūnų laikytojai bus skatinami laikytis aukštesnių gyvūnų gerovės standartų nei numatyti minimalūs reikalavimai, o tuo pačiu bus prisidedama prie gyvulininkystės sektoriaus ŠESD emisijų mažinimo. Ambicingesnių biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos tikslų padės siekti šios ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, TI05eko9 - Gyvūnų gerovė ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Ambicingesnių klimato srities tikslų, didinant anglies dvideginio sekvestraciją dirvožemyje ir mažinant ŠESD emisijas, skatinant prisitaikymą prie klimato kaitos, padės siekti šios ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.1 – Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 – Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, , TI05eko1.4 – Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas, TI05eko1.5 – Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 – Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 – Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.8 – Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko4 – Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 – Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 – Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko7 – Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, TI05eko8 – Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, TI05eko9 – Gyvūnų gerovė ir TI05eko10 – Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Ambicingesnių dirvožemio apsaugos tikslų, didinant anglies sankaupas dirvožemyje, mažinant eroziją, maistinių medžiagų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, padės siekti šios ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Ambicingesnių vandens išteklių apsaugos tikslų, mažinant maistinių medžiagų išsiplovimą į vandens LT 181 LT telkinius, padės siekti šios ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Ambicingesnių oro kokybės tikslų, mažinant NH3 ir KD2,5 emisijas, padės siekti šios ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Kaimo plėtros intervencinės priemonės Siekiant ambicingesnių aplinkos ir klimato srities tikslų prisidės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės. 2014–2020 m. paramos laikotarpiu (be pereinamojo laikotarpio lėšų) KP agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms buvo skirta 29,7 proc. EŽŪFKP lėšų, 33,52 proc. – viso kaimo plėtrai skirto viešojo finansavimo (įskaitant papildomą nacionalinį finansavimą) arba 70,6 mln. Eur per metus. Kaimo plėtros prie aplinkos ir klimato apsaugos tikslų prisidedančioms intervencinėms priemonėms (70 str., 71 str., 72 str., 73 str., 74 str.) 2023-2027 m. paramos laikotarpiu planuojama skirti 45,48proc. viso kaimo plėtrai skirto ES finansavimo (EŽŪFKP), o visame KP biudžete su nacionaliniu finansavimu (1 317 569 269,93 Eur) šių intervencinių priemonių dalis sudarys 40,9 proc. KP agrarinėms aplinkosaugos ir klimato intervencinėms priemonėms iš EŽŪFKP lėšų bus skiriama 444.5 mln. Eur arba 88,9 mln. Eur per metus, o iš viso su nacionaliniu finansavimu suplanuota 538,8 mln. Eur arba vidutiniškai 107,8 mln. Eur per metus. Biudžeto detalizacija pagal atskiras kaimo plėtros intervencinių priemonių rūšis: „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.)  KP01ekū – Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai. Didžiausia visų KP lėšų dalis (22,2 proc. viso KP su nacionaliniu finansavimu voko) bus skirta ekologiniam ūkininkavimui, Ankstesniu paramos laikotarpiu tam buvo skirta tik 11 proc. KP voko. Pagal SP Lietuvoje nuo 8 iki 13 proc. išaugsiantys ekologinio ūkininkavimo plotai bus vienas svarbiausių aplinkos būklę gerinančių veiksnių;  KP03įmp – Miško priežiūra ir apsauga. Šiai intervencinei priemonei skirta 11 mln. Eur arba 0,84 proc. viso KP voko. Dėl didelio anglies sekvestracijos potencialo miškai Lietuvoje yra pagrindinis CO2 absorbcijos šaltinis, pastaraisiais metais biomasėje sulaikantis apie 7 Mt CO2-e. Todėl ši intervencinė priemonė tiesiogiai teigiamai veiks miško biomasės prieaugį ir didins CO2 absorbciją;  KP09gen – Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Šiai intervencinei priemonei skirta 0,38 proc. visų KP lėšų. Senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių genofondo išsaugojimas prisidės prie istorinių kraštovaizdžio elementų apsaugos;  KP070untž – Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Šiai intervencinei priemonei skirta 5,7 mln. Eur arba 0,43 proc. viso KP voko. Ši intervencinė priemonė, pagal kurią bus kompensuojama už VR3 viršijančius įsipareigojimus, per laukinių paukščių skaičiaus mažėjimo prevenciją padės saugoti biologinę įvairovę. „Gamtinės ar kitokios specifinės su vietove susijusios kliūtys“ (71 str.) LT 182 LT  KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis. Šiai intervencinei priemonei iš viso skirta 130,72 mln. Eur. Šia intervencine priemone bus palaikomas aplinkosauginis tvarumas vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių (pvz., karsto ir potvynių užliejamose vietose), taip pat savita karsto regiono geologinė sandara, būdingas karstinis kraštovaizdis. Taip pat bus prisidedama prie per smegduobes į požeminį vandenį lengvai patenkančių organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų ir kt. prevencijos ir Nemuno deltos regiono, kuris yra paukščių perėjimo vieta, per kurį eina Arkties–Europos–Afrikos paukščių migracijos kelias, migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys, išsaugojimo. „Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi“ (72 str.)  KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose. Šiai intervencinei priemonei numatyta 8,24 mln. Eur arba 0,63 proc. viso KP voko. Pagal šią intervencinę priemonę bus mokamos kompensacinės išmokos už paramos sąlygas viršijančių įsipareigojimų įgyvendinimą vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu. Taip bus prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir jos geros apsaugos būklės užtikrinimo bei „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programos įgyvendinimo. Taip pat bus gauta didesnė nauda per padidėjusią organinės anglies absorbciją bei ŠESD emisijų mažinimą.  KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje. Šiai intervencinei priemonei numatyta 9,3 mln. Eur arba 0,71 proc. viso KP voko. Pagal šią intervencinę priemonę taip pat bus mokamos kompensacinės išmokos už paramos sąlygas viršijančių įsipareigojimų įgyvendinimą vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB, Buveinių direktyvos 92/43/EEB ir „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programos įgyvendinimu. Prie žemės ūkio sektoriaus tvarumo ir poveikio aplinkai mažinimo prisidės ir „Investicijų“ (73–74 str.) kaimo plėtros intervencinės priemonės:  KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas. Šiai intervencinei priemonei, kuri didins organinės anglies sekvestraciją miško biomasėje ir papildys paramos sąlygų ir ekologinių sistemų teikiamą naudą mažinant ŠESD emisijas ir švelninant klimato kaitą, iš viso numatyta 7 mln. Eur; tai sudaro 0,53 viso KP lėšų voko.  KP05mju - Jaunuolynų ugdymas. Ši intervencinė priemonė, kaip ir ankstesnė, skirta klimato kaitos švelninimui (ŠESD išmetimų mažinimui). Jai numatyta 6,05 mln. Eur arba 0,46 proc. KP lėšų.  KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu prisidės prie strateginių biologinės įvairovės apsaugos tikslų įgyvendinimo, kadangi bus tikslingai nukreiptos į labiausiai nykstančių rūšių ir buveinių atkūrimą. Šių buveinių atkūrimas sustiprins įvairaus teritorinio lygmens kraštovaizdžio arealų ir gamtinio karkaso elementų būklę bei jungtis. Šiai intervencinei priemonei skirta 4 mln. Eur; tai yra 0,3 viso KP lėšų voko. Lyginant su ankstesniuoju paramos laikotarpiu intervencinei priemonei numatytas 521 tūkst. Eur didesnis finansavimas.  KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos. Šia intervencine priemone, per teikiamą paramą gyvulininkystės ūkiams vilkų daromai žalai sumažinti bus prisidedama saugant biologinę įvairovę ir užtikrinant subalansuotą ekosistemų funkcionavimą. Šiai intervencinei priemonei skiriama 3 mln. Eur paramos ir tai yra 3 kartus daugiau nei praeitu laikotarpiu.  Įgyvendinant intervencinę priemonę KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas parama bus skiriama veikloms, susijusioms su ŠESD išmetimo mažinimu, oro kokybės gerinimu, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir kitomis aplinkai draugiškomis praktikomis žemės ūkyje, susijusiomis su gyvulių auginimo valdymu ir mėšlo tvarkymu, kurių įgyvendinimui reikalingos investicijos gyvulininkystės sektoriuje. Iš viso tam numatyta skirti 4,27 proc. KP voko (56,3 mln. Eur dotacijų ir paskolų forma). Ankstesniuoju paramos laikotarpiu tikslinė parama tvarioms LT 183 LT investicijoms nebuvo skiriama.  Viena iš intervencinės priemonės KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas veiklų skatina į esamas jau renovuotas melioracijos sistemas diegti reguliuojamojo drenažo sistemas, prisidedančias prie mineralinių trąšų naudojimo mažinimo, taršos išplovos į paviršinius vandens telkinius mažėjimo, bei ženkliai prisideda prie azoto junginių išplovimo į vidaus vandenis mažėjimo. Šiuo metu reguliuojamojo drenažo plotas Lietuvoje sudaro tik kiek daugiau kaip 1 000 ha; intervencinės priemonės dėka reguliuojamasis drenažas bus įrengtas dar maždaug 6 000 ha plote. Reguliuojamas drenažas azoto išplovą į vandens telkinius gali papildomai potencialiai sumažinti 45–60 t per metus. Kadangi šiai veiklai (reguliuojamojo drenažo įdiegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas) skirta 4 mln. (t. y. 10 proc. viso intervencinės priemonės KP10mel biudžeto), ši intervencinė priemonė nepriskirta „žaliosioms“ intervencinėms priemonėms. Sektorinės intervencinės priemonės Prie aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo prisidės ir vaisių ir daržovių, vyno ir bitininkystės sektoriams planuojamos sektorinės intervencinės priemonės, kadangi jose visose numatomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai:  SP01vid1 – Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus, SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas ir SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos. Šioms intervencinėms priemonėms numatyta 5,4 mln. Eur prisidės prie vandens ir oro kokybės gerinimo taikant aplinką tausojančių gamybos būdų diegimą, inovatyvias technikas ir technologijas, naudojant modernią augalų priežiūros techniką, produkcijos apdorojimo įrangą bei įgyvendinant aplinkosaugines priemones – tam bus skirta ne mažiau kaip 15 proc. kiekvienos gamintojų organizacijos veiksmų programos išlaidų;  SP03med2 – Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija. Šiai intervencinei priemonei numatytas 3,2 mln. Eur biudžetas (ES dalis – 1,60 mln. Eur). Ši intervencinė priemonė prisidės gerinant biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, ekosistemines paslaugas ir išsaugant buveines bei kraštovaizdį;  SP02vyn – Investicijos į vyno sektorių. Šia investicine intervencine priemone siekiama didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose, skatinti tvarią gamybą ir taip prisidėti prie taupaus išteklių naudojimo. Pagal intervencinę priemonę bent 5 proc. išlaidų bus skiriama bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje. Intervencinei priemonei numatyta 172 tūkst. Eur ES lėšų. Toliau pateikiamas 2014–2020 m. ir 2023–2027 m. rezultatų rodiklių ir tęstinių bei naujų intervencinių priemonių plotų bei joms skiriamų lėšų palyginimas rodo kiek naujuoju laikotarpiu sustiprintos ambicijos siekti Žaliojo kurso tikslų. 2014–2020 m. ir 2023–2027 m. rezultatų rodiklių palyginimas pagal tikslus Siekiant išmetamo ŠESD ir amoniako kiekio mažinimo, 2014–2020 m. laikotarpiu buvo numatytas tikslo rodiklis T18 „Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo ŠESD ir (arba) amoniako kiekio mažinimu, procentinė dalis“ (suplanuota 70 tūkst. ha arba 2,55 %). 2014–2020 m. buvo paremtas 33 097 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame vykdytos valdymo sutartys, susijusios su išmetamo ŠESD ir (arba) amoniako kiekio mažinimu ir kuris sudarė 1,21 proc. viso Lietuvoje tuo metu registruoto žemės ūkio paskirties žemės ploto (2 742 560 ha). Šis plotas buvo paremtas dviejų priemonių – Ražienų laukai per žiemą ir Specifinių pievų tvarkymas – lėšomis. 2020 m. buvo pasiekta 47,3 proc. suplanuoto tikslo. Siekiant skatinti anglies dioksido išlaikymą ir sekvestraciją žemės ūkyje ir miškininkystėje, buvo numatytas tikslo rodiklis T19 „Žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su anglies dioksido sekvestracija ir išsaugojimu, procentinė dalis“. Iki 2021 LT 184 LT m. buvo paremtas 27 796 ha žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės plotas, kuriame tiesiogiai buvo prisidedama prie anglies dioksido sekvestracijos ir išsaugojimo ir kuris sudarė 0,56 proc. viso Lietuvoje registruoto žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės ploto (4 991 560 ha). Šis plotas buvo paremtas keturių priemonių – Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; Tarpinių pasėlių auginimas ariamoje žemėje; Miško veisimas (įveisimas); Miško veisimas (palaikymas) – lėšomis. Pažymėtina, jog 2020 m. pasiekta rodiklio reikšmė viršijo siektiną tikslo reikšmę (21 300 ha arba 0,43 proc. žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės ploto) 130 proc. Taip pat praeitu laikotarpiu, siekiant palengvinti atsinaujinančių energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų nemaistinių žaliavų tiekimą ir naudojimą, buvo numatytas tikslo rodiklis T16 „Bendros investicijos į atsinaujinančios energijos gamybą“, kuris siejamas su priemone „Ūkio ir verslo plėtra“. Iki 2021 m. šios tikslinės srities tikslo rodiklis siekė 1 578 948 Eur ir sudarė 7,8 proc. siektino tikslo (20 260 872 Eur). 2023–2027 m., įgyvendinant 4 konkretųjį tikslą - prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką, išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir anglies dioksido sekvestracijos didinimui vertinti numatyta 10 rodiklių, kurių reikšmes sudarys prie rodiklių prisidedančių intervencinių priemonių įgyvendinimo plotai, remiami SG ar projektų skaičius: R.12 „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos, dalis“ (ekologinė sistema TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas). Šio rodiklio siektina reikšmė - 13,59 proc. arba 404 282 ha. R.13 „Išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas gyvulininkystės sektoriuje“ (ekologinė sistema TI05eko9 - Gyvūnų gerovė). Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 122 268 SG arba 17,02 proc. visų SG. R.14 „Anglies dioksido saugojimas dirvožemyje ir biomasėje. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis“ (ekologinės sistemos: TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai; TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros ekologinė sistema (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“); TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis; TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra: esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra; naujų žolinių elementų įkūrimas ir priežiūra; naujų medėjančių elementų sodinimas; TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita; TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos; TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos; TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP); TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos; TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai); TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; Kaimo plėtros intervencinės priemonės KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų; KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai. Šio rodiklio siektina reikšmė yra 28,21 proc. žemės ūkio naudmenų arba 839 111 ha. R.15 „Atsinaujinančioji energija iš žemės ir miškų ūkio išteklių ir iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių. Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai)“ (intervencinė priemonė KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas). Šio rodiklio siektina reikšmė – 1 MW.R.16 „Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis“ (intervencinė priemonė KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas). Šio rodiklio siektina reikšmė – 0,14 proc. arba 205 ūkiai. R.17 „Mišku apželdinta žemė. Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą“ (intervencinės priemonės KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas ir KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga). Šio rodiklio siektina reikšmė – 3 500 ha. R.18 „Parama investicijoms į miškų sektorių. Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai LT 185 LT gerinti“ (intervencinės priemonės KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas ir KP05mju - Jaunuolynų ugdymas). Šio rodiklio siektina reikšmė yra 13,05 tūkst. Eur. R.22 „Tvarus maistinių medžiagų valdymas“. Prie R.22 siekimo prisidės ekologinės sistemos TI05eko3 - Tausojanti vaisų, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai. Šio rodiklio siektina reikšmė – 18,51 proc. arba 550 643 ha. R.27 „Aplinkosaugos ar su klimatu susiję veiksmai investuojant į kaimo vietoves. Paramos gavėjų, prisidedančių prie aplinkos tvarumo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius“ (intervencinė priemonė KP05mju - Jaunuolynų ugdymas). Šio rodiklio siektina reikšmė – 1 000 projektų (paraiškų). R.29 „Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ (intervencinės priemonės TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai įsipareigojimai ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)”). Numatyta tikslinė šio rodiklio reikšmė – 12,84 proc. arba 382 100 ha. Priėmus prielaidas dėl kai kuriais atvejais besidubliuojančių intervencinių priemonių, su rodikliu R.12 susijusių intervencinių priemonių naujuoju laikotarpiu numatomas remti plotas sudaro 13,59 proc. žemės ūkio naudmenų (2 974 990 ha), su rodikliu R.14 susijusių intervencinių priemonių – 28,21 proc. žemės ūkio naudmenų, su rodikliu R.27 - 1 000 projektų (paraiškų) skaičius. Rodiklio R.17 siektina reikšmė - 3500 ha mišku apželdinto ploto. Rodiklio R.16 siektina reikšmė yra 342 ūkiai (arba 0,23 proc. visų ūkių), tačiau pastarasis rodiklis apima ne tik su atsinaujinančiosios energijos išteklių naudojimo projektus. Minėtų projektų skaičius, tikimasi, bus panašus kaip ir 2014-2020 m. laikotarpiu. Bendras intervencinių priemonių, kurių rezultato rodikliai R.12, R.13, R.14, R.17, R. 22, R.27 ir R.29, numatomas remti plotas – apie 1,67 mln. ha arba 56 proc. žemės ūkio naudmenų ploto ir 122 268 SG arba 17,02 proc. visų SG. Siekiant vandentvarkos gerinimo, 2014–2020 m. numatytas tikslo rodiklis T10 „Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su vandentvarkos gerinimu, procentinė dalis“. 2020 m. buvo paremtas 6 216 ha plotas, kuriame vykdytos su vandentvarkos gerinimu susijusios sutartys ir kuris sudarė 0,23 proc. viso Lietuvoje registruoto žemės ūkio paskirties žemės ploto. Šį plotą sudarė dviejų priemonių – Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamoje žemėje; Programa „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ – paremtas plotas. 2020 m. buvo pasiekta tik 39,5 proc. suplanuotos 2025 m. reikšmės. Siekiant dirvožemio erozijos prevencijos ir dirvožemio valdymo gerinimo, praeitu laikotarpiu buvo suplanuotas tikslo rodiklis T12 „Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su dirvožemio valdymo gerinimu ir (arba) dirvožemio erozijos prevencija, procentinė dalis“. 2020 m. buvo paremtas 196 866 ha žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuriame vykdomos veiklos, susijusios su dirvožemio valdymo gerinimo ir dirvožemio erozijos prevencija ir kuris sudarė 7,18 proc. viso Lietuvoje tuo metu registruoto žemės ūkio paskirties žemės ploto (2 742 560 ha). Minimą plotą apėmė trijų priemonių – Programa „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“; Programa „Dirvožemio apsauga“; „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ – paremtas plotas. 2020 m. buvo pasiekta 70,4 proc. 2025 m. suplanuotos reikšmės. Minėtą su vandentvarka ir dirvožemio valdymu bei atsinaujinančios energijos išteklių naudojimo skatinimu susijusį tikslą naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu iš dalies atitinka 5-asis konkretus tikslas – skatinti darnų vystymąsi ir veiksmingą tokių gamtos išteklių kaip vanduo, dirvožemis ir oras valdymą. Su šiuo tikslu susiję 6 rodikliai, kurių reikšmes sudarys prie rodiklių prisidedančių intervencinių priemonių įgyvendinimo plotai: R.19 „Dirvožemio gerinimas ir apsauga. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis“ (intervencinės priemonės: TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos; TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos; TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita; TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - LT 186 LT Tarpiniai pasėliai; TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos; TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis; TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai; TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra: esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra, naujų žolinių elementų įkūrimas ir priežiūra, ir naujų medėjančių elementų sodinimas). Šio rodiklio siektina reikšmė, priėmus tam tikras dubliavimo vengimo prielaidas 1,113 mln. ha; tai sudaro 37,42 proc. žemės ūkio naudmenų. R.21 „Vandens kokybės apsauga. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai vandens telkinių kokybei, dalis“ (intervencinės priemonės: TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa; TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai; TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos; TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis; TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai). Numatyta šio rodiklio siektina reikšmė – 739 311 ha arba 24,85 proc. žemės ūkio naudmenų. R.22 „Tvarus maistinių medžiagų valdymas. Žemės ūkio paskirties žemės, dėl kurios prisiimti įsipareigojimai, padedantys užtikrinti geresnį maisto medžiagų valdymą, dalis“ (intervencinės priemonės: TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP); TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos; TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros ekologinė sistema (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius", „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas"); TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos; TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos; TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita; TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai; . Šio rodiklio siektina reikšmė 550 643 ha, tai sudaro 18,51 proc. žemės ūkio naudmenų; R.24 „Tausus pesticidų naudojimas ir naudojamo jų kiekio mažinimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis“ (intervencinės priemonės: TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP); TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu; TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas; TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai; TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos; TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai); KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai). Šio rodiklio siektina reikšmė 624 567 ha, tai sudaro 20,99 proc. žemės ūkio naudmenų. R.26 „Investicijos, susijusios su gamtos ištekliais. Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusią su rūpinimusi gamtos ištekliais, dalis“ (intervencinė priemonė KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas). Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 33 ūkiai arba 0,02 proc. visų ūkių. R.29 „Ekologinio ūkininkavimo plėtra. Ekologiniam ūkininkavimui skirtos BŽŪP remiamų žemės ūkio paskirties žemės, padalintos tarp išlaikymo ir perėjimo prie ekologinės gamybos, dalis“ (intervencinės priemonės: TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai); KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai). Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 382 100 ha arba 12,84 proc. žemės ūkio naudmenų. Bendras intervencinių priemonių, kurių rezultato rodikliai R.19, R.21, R.22, R.24 ir R.29, numatomas remti plotas, išvengus plotų dubliavimo – 1,77 mln. ha arba 59,4 proc. žemės ūkio naudmenų ploto ir 33 ūkiai, pagal BŽŪP gaunantys paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su rūpinimusi gamtos ištekliais, pagal intervencinę priemonę KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas, kurios rezultato rodiklis R.26. 2014–2020 m. Siekiant biologinės įvairovės atkūrimo, išsaugojimo ir didinimo numatytas tikslo rodiklis T9 „Žemės ūkio paskirties žemės ploto, kuriame vykdomos valdymo sutartys, susijusios su biologinės įvairovės ir (arba) kraštovaizdžio apsauga, procentinė dalis“. 2020 m. buvo paremtas 50 492 ha žemės LT 187 LT ūkio paskirties žemės plotas, kuriame vykdomos su biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga susijusios valdymo sutartys ir kuris sudarė 1,84 proc. viso Lietuvoje tuo metu esančio žemės ūkio paskirties žemės ploto. Šį plotą sudarė keleto priemonių lėšomis paremti plotai: Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius; Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose; Meldinės nendrinukės išsaugojimas šlapynėse; Medingųjų augalų juostos arba laukai ariamoje žemėje; Melioracijos griovių šlaitų priežiūra; Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas; Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje. 2020 m. buvo pasiekta 54,1 proc. 2025 m. suplanuotos rodiklio reikšmės (3,4 proc. žemės ūkio paskirties žemės ploto). Biologinės įvairovės išsaugojimo sričiai taip pat buvo numatytas tikslo rodiklis T8 „Miškų arba kitų miškingų plotų, kuriuose vykdomos valdymo sutartys, susijusios su biologinės įvairovės apsauga, procentinė dalis“. 2021 m. buvo paremtas 22 175 ha miško paskirties žemės plotas, kuriame vykdytos su biologinės įvairovės apsauga susijusios valdymo sutartys ir kuris sudarė 0,99 proc. viso Lietuvoje esančio miško ploto (2 249 000 ha). Šį plotą sudarė keturių priemonių lėšomis paremti plotai: Parama „Natura 2000“ miškuose; Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas (prevencija); Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas (atlyginimas); Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė. Suplanuota rodiklio reikšmė (0,51 proc. miško ploto) buvo viršyta jau penktaisiais įgyvendinimo metais. 2023–2027 m. biologinės įvairovės išsaugojimui vertinti numatyti 8 rezultato rodikliai, kurių reikšmes sudarys prie rodiklių prisidedančių intervencinių priemonių įgyvendinimo plotai ir sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius: R.22 „Tvarus maistinių medžiagų valdymas”. Prie R.22 siekimo prisidės ekologinės sistemos ir pora kaimo plėtros intervencinių priemonių: TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema (ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius, EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas), TI05eko3 - Tausojanti vaisų, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos, TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros ekologinė sistema (veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius", „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas"), TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita ir “TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai. Numatyta tikslinė šio rodiklio reikšmė – 18,51 proc. žemės ūkio naudmenų arba 550 643 ha. R.24 „Tausus ir sumažintas pesticidų naudojimas”. Siektina šio rodiklio reikšmė – 624 567 ha arba 20,99 proc. žemės ūkio naudmenų. Ji parodo kokioje naudojamų žemės ūkio naudmenų dalyje remiamas tvarus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti rizikas ir neigiamą poveikį. Prie šio rodiklio prisidės intervencinės priemonės TI05eko3 - Tausojanti vaisų, uogų ir daržovių programa (NKP), TI05eko2 -Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas, TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai, TI05eko8 -Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, TI05eko10 -Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai įsipareigojimai. R.25 „Aplinkosauginis veiksmingumas gyvulininkystės sektoriuje. Sąlyginių gyvulių, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą, dalis” (intervencinė priemonė KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas). Siektina šio rodiklio reikšmė – 3 224 SG arba 0,45 proc. Visų SG. Tikėtina, kad šio rodiklio reikšmė per laikotarpį didės ir kaimo plėtros intervencinės priemonės Lietuvos genofondinių gyvūnų išsaugojimas bus veiksmingas. R.29 „Ekologinio ūkininkavimo plėtra. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti“ (intervencinės priemonės TI05eko8 -Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai įsipareigojimai ir TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Siektina šio rodiklio reikšmė – 382 100 ha arba 12,84 proc. žemės ūkio naudmenų. R.31 „Buveinių ir rūšių išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką“ (intervencinės priemonės: TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių LT 188 LT priežiūros ekologinė sistema („EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“); TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos; TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos; TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu; TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis; TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas; TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; KP01 ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Tęstiniai įsipareigojimai,TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra (esamų elementų priežiūra, naujų žolinių elementų priežiūra, naujų medėjančių elementų priežiūra, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų). Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 543 464 ha arba 18,27 proc. žemės ūkio naudmenų. Ji parodo kokioje naudojamų žemės ūkio naudmenų dalyje prisiimami įsipareigojimai saugoti ir atkurti biologinę įvairovę įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimą. R.32 „Su biologine įvairove susijusios investicijos. Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis”. Intervencinės priemonės KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės kraštovaizdžių atkūrimu ir saugojimu ir KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos. Šio rodiklio siektina reikšmė – 663 ūkiai arba 0,44 proc. visų ūkių. R.34 „Kraštovaizdžio elementų išsaugojimas. Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis“ (intervencinė priemonė TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra; esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra; naujų žolinių elementų įkūrimas ir priežiūra; Naujų medėjančių elementų sodinimas).Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 86 200 ha arba 2,90 proc. žemės ūkio naudmenų. R.35 „Bičių avilių išsaugojimas”. Intervencinė priemonė SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija. Numatyta siektina šio rodiklio reikšmė – 140 000 bičių avilių, o tai sudaro 68,99 proc. visų Lietuvos bičių avilių. Bendras intervencinių priemonių, kurių rezultato rodikliai R.22, R.24, R.25, R29, R31, R.32, R.34 ir R.35, numatomas remti plotas, išvengus dubliavimo, c 1,28 mln. ha, o tai sudaro 43,1 proc. žemės ūkio naudmenų ploto, ir 3 224 SG, o tai sudaro 0,45 proc. bendro sutartinių ūkinių gyvūnų skaičiaus. 2014–2020 m. (12 v.) ir 2023–2027 m. Žaliąjį kursą skatinančių tęstinių ar pasikartojančių priemonių remiamų plotų ir lėšų palyginimas Tiesiogiai lyginti 2023–2027 m. ir 2014–2020 m. skirtingiems SP tikslams pasiekti numatytus plotus nėra visiškai korektiška dėl skirtingos rezultatų rodiklių sandaros ir dėl neidentiško žalinimo reikalavimų perkėlimo į naująjį laikotarpį, tačiau abiem atvejais pasikartojančių priemonių plotų bei joms skirtų/skiriamų lėšų palyginimas iš dalies atskleidžia, kiek naujasis laikotarpis ambicingesnis Žaliojo kurso atžvilgiu. Taip pat ir naujos intervencinės priemonės, detaliau aprašytos šio SP 3.1.3. skyriuje, rodo naujas ambicijas. Be to, būtina pabrėžti, kad naujasis 2023–2027 m. laikotarpis dvejais metais trumpesnis už praėjusį, taigi toks pat lėšų kiekis praėjusiu ir būsimuoju laikotarpiu intervencinei priemonei reiškia 40 proc. didesnį lėšų kiekį vieneriems metams 2023–2027 m. laikotarpiu.  Ekologiniam ūkininkavimui 2014–2020 m. Paramos laikotarpiu buvo numatyta skirti 215,4 mln. Eur paremiant 218 000 ha plotą. Tuo tarpu naujuoju 2023–2027 m. laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) numatoma skirti beveik dvigubai daugiau lėšų, t. y. 370 mln. Eur, paremiant 310 707 – 369 409 ha ekologiniam ūkininkavimui ir perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo skirtą plotą, kuris bus 1,7 karto didesnis už ankstesniuoju laikotarpiu paremtą plotą ir sudarys 10,4 – 12,4 proc. žemės ūkio naudmenų (2 974 990 ha).  Tarpinių pasėlių auginimui ariamoje žemėje 2014–2020 m. buvo suplanuota skirti 9,6 mln. Eur, o paremtas plotas sudarė apie 35 549 ha. 2023–2027 m. numatoma paremti 195 446 – 202 530 ha plotą tam skiriant 139,0 mln. Eur. Taigi naujajam laikotarpiui skirta paramos suma yra didesnė 14 kartų, o remtinas plotas – maždaug 5,6 karto (sudarytų beveik 7 proc. žemės ūkio naudmenų).  Negamybinėms investicijoms, susijusioms su biologinės įvairovės, buveinių išsaugojimu ankstesniu laikotarpiu suplanuota 1,975 mln. Eur, o šiuo laikotarpiu – 7 mln. Eur. Tai yra 3,5 karto LT 189 LT didesnė suma.  Tausojančiam aplinką vaisių ir daržovių auginimui 2014–2020 m. buvo numatyta skirti 13,4 mln. Eur. 2023–2027 m. numatoma finansuoti 7 848 – 8 832 ha vaisių, uogų ir daržovių plotą tam skiriant 14 mln. Eur. Naujojo laikotarpio numatomas remti plotas bus didesnis 18 proc. (sudarytų 0,3 proc. Žemės ūkio naudmenų), o skiriama suma – 5 proc. Be to, šio sektoriaus aplinkosauginė veikla bus remiama ir per sektorines intervencines priemones.  Ekstensyviam šlapynių tvarkymui 2014-2020 m. Buvo numatyta skirti 9,3 mln. Eur. 2023–2027 m. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma remti 12 965 – 17 425 ha plotą tam skiriant 18,4 mln. Eur. Naujuoju laikotarpiu numatomas remti šlapynių plotas būtų daugiau kaip 2 kartus didesnis už ankstesniu laikotarpiu paremtą plotą (sudarytų 0,6 proc. žemės ūkio naudmenų), o paramos suma didesnė taip pat apie du kartus.  Ekstensyviam pievų tvarkymui senuoju laikotarpiu suplanuota 8,1 mln. Eur, o naujuoju ambicija didėja iki 26,5 mln. Eur.  Specifinių pievų tvarkymui 2014–2020 m. numatyta 3,24 mln. Eur, o naujuoju laikotarpiu EB svarbos pievų tvarkymui suplanuota 10,72 mln. Eur. Visai kompleksinei pievų priežiūros sistemai plotas išplečiamas iki 31,3 – 41,7 tūkst. ha tam skiriant 39,97 mln. Eur, t. y. maždaug 3,5 kartus daugiau nei praėjusiu laikotarpiu. 2023–2027 m. žaliąjį kursą įgyvendinančios naujos intervencinės priemonės Prie visų aplinkos sektorių tikslų pasiekimo taip pat labai prisidės naujos SP intervencinės priemonės:  KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Šios intervencinės priemonės lėšomis planuojama paremti 12 838 – 17 973 ha plotą, tam skiriant 5,7 mln. Eur;  KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas. Šia intervencine priemone remiamos veiklos, susijusios su ŠESD išmetimo mažinimu, oro kokybės gerinimu, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir kitomis aplinkai draugiškomis praktikomis žemės ūkyje, susijusiomis su gyvulių auginimo valdymu ir mėšlo tvarkymu, kurių įgyvendinimui reikalingos investicijos gyvulininkystės sektoriuje. Šios intervencinės priemonės įgyvendinimui suplanuota skirti 56,25 mln. Eur paramą, o produkto rodiklis lygus 267 sąlyginiams gyvuliams;  TI05eko1.1 – Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 268 161 – 276 953 ha plotą (6,5 proc. žemės ūkio naudmenų) tam skiriant 78 mln. Eur;  TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas. Šia intervencine priemone prisidedama prie Žaliojo kurso tikslų mažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekį žemės ūkyje. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 388 530 – 404 282 ha, kuris sudarytų daugiau kaip 23 proc. Žemės ūkio naudmenų, tam skiriant 31,74 mln. Eur;  TI05eko1.5 – Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Tai nauja intervencinė priemonė, susidedanti iš trijų dalių (esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra, naujų žolinių elementų įkūrimas ir naujų medėjančių elementų sodinimas). Ja iš viso bus remiamas 86 200 ha plotas, o jai skirta 66,2 mln. Eur;  TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos. Šia intervencine priemone siekiama mažinti ŠESD ir gerinti dirvožemio būklę. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 472 955 – 486 536 ha, kuris sudarytų daugiau kaip 18 proc. žemės ūkio naudmenų, tam skiriant 158,12 mln. Eur;  TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis. Šia intervencine priemone siekiama mažinti dirvožemio eroziją bei ŠESD emisijas, padidinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir biomasėje. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 3 968 – 9 258 ha, kuris sudarytų 0,3 proc. Žemės ūkio naudmenų, tam skiriant 7,44 mln. Eur;  TI05eko5 – Eroduotos žemės keitimas pievomis. Šia intervencine priemone siekiama mažinti dirvožemio eroziją bei ŠESD emisijas, padidinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir biomasėje. Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 840 – 1 960 ha, kuris sudarytų 0,07 proc. žemės ūkio naudmenų, tam skiriant 1,3 mln. Eur; LT 190 LT  TI05eko9 - Gyvūnų gerovė. Šia intervencine priemone siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus (numatomos 4 finansuotinos veiklos). Šios intervencinės priemonės lėšomis numatoma paremti 244 919-295 950 sąlyginių gyvulių tam skiriant 75,1 mln. Eur.  TI01eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). Šiai intervencinei priemonei suplanuota 32,55 mln. Eur, o bus paremta 10 283 – 12 691 ha. Iš viso 2023-2027 m. “žaliosioms” intervencinėms priemonėms numatoma skirti beveik 1,4 mlrd. Eur arba 265 mln. Eur per metus. Ankstesniu laikotarpiu “žaliosioms” intervencinėms priemonėms buvo suplanuota 790 mln. Eur arba 113 mln. Eur per metus. Iš viso naujuoju laikotarpiu skirta maždaug 570 mln. Eur daugiau nei praėjusiu, o per metus planuojama suma yra 152 mln. Eur didesnė nei 2014-2020 m. Iš viso 2023-2027 m. naujų intervencinių priemonių lėšomis būtų galima paremti maždaug 1,53 – 1,58 mln. ha plotą (iki 53 proc. žemės ūkio naudmenų), jei už tą patį plotą nebūtų prašoma išmokų pagal daugiau nei vieną intervencinę priemonę. Naujos intervencinės priemonės taip pat skirtos 245 tūkst. – 296 tūkst. SG. Iš viso šioms naujoms intervencinėms priemonėms suplanuota 580 mln. Eur. Detalus praeito ir šio laikotarpio “žaliųjų” iš dalies tęstinių ir naujų intervencinių priemonių palyginimas pateiktas lentelėje: 2014–2020 2023–2027 Finansavimas (pagal KPP 12 v.), Eur per metus Finansavimas, Eur per metus M04. Investicijos į materialųjį turtą. Parama negamybinėms investicijoms, susijusioms su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities tikslais. M04.4.1 Meldinės nendrinukės buveinių išsaugojimas. 975 440 139 349 KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu 3 999 000 799 800 M04. Investicijos į materialųjį turtą. Parama negamybinėms investicijoms, susijusioms su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities tikslais. M04.4.2 Prevencinių priemonių taikymas prieš vilkų daromą žalą 1 000 000 142 857 KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos 3 000 540 600 108 M08. Parama miško įveisimui / miškingų plotų kūrimui 42 692 508 6 098 930 KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas 7 000 000 1 400 000 M08. Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas 2 588 235 369 748 M08. Parama investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė 10 084 801 1 440 686 M08. Investicijos į mišklininkystės technologijas 17 584 801 2 512 114 M10. Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius 8 142 264 1 163 181 TI05eko6 1 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. TI05eko 1 Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius 26 530 560 5 306 112 M.10. Specifinių pievų tvarkymas 3 239 200 462 743 TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. TI05eko 2.1 - UŽ EB svarbos natūralių pievų tvarkymą 10 717 542 2 143 508 TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema. TI05eko 2.2 - Už EB svarbos 2 718 870 543 774 LT 191 LT šlapynių tvarkymą M10. Ekstensyvus šlapynių tvarkymas 9 300 000 1 328 571 TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas 18 385 950 3 677 190 M10. Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas natūraliose ir pusiau natūraliose pievose 5 013 672 716 239 M10. Nykstančios meldinių nendrinukių populiacijos buveinių saugojimas šlapynėse 2 917 492 416 785 M10. Medingųjų augalų arba daugiamečių žolių juostos ar laukai ariamojoje žemėje 1 134 464 162 066 TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos 5 760 000 1 152 000 TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos 5 440 000 1 088 000 M10. Vandens telkinių apsauga nuo taršos ir dirvos erozijos ariamojoje žemėje 1 530 049 218 578 M10. Melioracijos griovių šlaitų priežiūra 4 863 391 694 770 M10. Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas 4 868 860 695 551 M10. Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema 9 386 960 1 340 994 TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) 14 040 431 2 808 086 TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu 2 349 570 469 914 M10. Dirvožemio apsauga 2 270 980 324 426 M10. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas 5 784 819 826 403 KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas 4 944 135 988 827 M10. Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas. Tęstiniai įsipareigojimai 510 260 72 894 M10. Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje 9 552 675 1 364 668 TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai 138 959 942 27 791 988 M10. „Ražienų laukai per žiemą“ 15 000 000 2 142 857 M10. kiti tęstiniai įsipareigojimai 11 817 391 1 688 199 M11.1. Išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams taikyti 22 000 000 3 142 857 TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo 77 685 000 15 537 000 M11.2. Išmokos ekologinio ūkininkavimo praktikai ir metodams išlaikyti 193 369 677 27 624 240 KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai 292 632 244 58 526 449 M12. Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ žemės ūkio teritorijas 10 842 151 1 548 879 KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje 9 298 220 1 859 644 M12. Kompensacinės išmokos už „Natura 2000“ miško teritorijas 8 205 430 1 172 204 KP06ntm Natura 2000 - Parama „Natura 2000“ miškuose 8 238 210 1 647 642 M13. Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių 332 266 220 47 466 603 KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ir kitomis specifinėmis kliūtimis 130 720 000 26 144 000 M13. Išmoka ūkininkaujantiesiems vietovėse, kuriose esama specifinių kliūčių 52 122 847 7 446 121 M15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (34 straipsnis) 1 274 332 182 047 KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga 11 000 000 2 200 000 KP05mju - Jaunuolynų ugdymas 6 050 000 1 210 000 LT 192 LT NAUJOS INTERVENCINĖS PRIEMONĖS TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita 78 012 959 15 602 592 TI05eko1.4 - Sertifikuotos sėklos naudojimas 6 347 847 TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Esamų kraštovaizdžio elementų priežiūra 66 214 000 13 242 800 KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų 5 699 998 1 140 000 KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas 56 250 000 11 250 000 TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams 67 922 873 13 584 575 TI05eko9 - Gyvūnų gerovė 75 091 835 15 018 367 TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis 7 439 400 1 487 880 TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis 1 309 000 261 800 TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje- Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos 158 124 189 31 624 838 TI01eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) 32 548 320 6 509 664 iš viso naujos intervencinės priemonės 580 351 807 116 070 361 IŠ VISO 2014–2020 (12 v.) 790 000 000 113 000 000 IŠ VISO 2023–2027 1 357 000 000 265 000 000 3.1.4. Paaiškinimas, kaip su aplinka ir klimatu susiję BŽŪP strateginio plano struktūriniai elementai turėtų padėti siekti jau patvirtintų ilgalaikių nacionalinių siektinų reikšmių, nurodytų XI priede išvardytuose teisės aktuose arba nustatytų pagal tuos teisės aktus Strateginio plano intervencinės priemonės prisidės prie šių SPR (Strateginių planų reglamento) XIII priedo ir nacionaliniuose aplinkos ir klimato srities teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos ir klimato sričių tikslų įgyvendinimo: 1. Paukščių ir natūralių buveinių apsaugos 2. Vandenų apsaugos 3. Aplinkos oro apsaugos 4. Klimato kaitos mažinimo 5. Atsinaujinančios energijos plėtros ir energijos efektyvumo didinimo 6. Tausaus pesticidų naudojimo 1. Paukščių ir natūralių buveinių apsauga 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos; 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ES biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. „Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ yra svarbiausias strateginis dokumentas, reglamentuojantis su žemės ūkio sektoriumi susijusius biologinės įvairovės apsaugos siekius, kurių pagrindinis užtikrinti, jog biologinė įvairovė būtų apsaugota, o iki 2030 m. pradėtų LT 193 LT atsigauti. Lietuvos nacionalinis strateginis dokumentas - „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programa (PVP) - skirta įgyvendinti Lietuvoje pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyvos) 8 straipsnį 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Ši PVP parengta visai Lietuvos Respublikos valstybės teritorijai. Lietuvoje „Natura 2000“ tinklas susijęs su žaliąja infrastruktūra, kuri šalyje iš dalies įgyvendinama per vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, vadinamą gamtiniu karkasu, jungiančiu gamtinio pobūdžio saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias vandenų, miškų, žemės ūkio ir kitos paskirties teritorijas, taip pat ir urbanizuotose teritorijose, kuriose žaliosios infrastruktūros sukūrimas yra ypač svarbus ir reikalingas. Gamtinis karkasas dengia apie 60 proc. šalies teritorijos ir užima apie 40 560,7 km2 plotą. Nemažai veiksmų, pasiūlytų PVP, ir atitinkamai numatytų rezultatų yra susiję su žemės ūkiu: bus pasiūlytos naujos mokslinės žinios, tinkamos taikyti praktikoje, leisiančios švelninti bioįvairovės apsaugos interesų konfliktą plėtojant vėjo energetiką ir darnų žemės ūkį; atvirų pievų buveinių palaikymas pagerins visų pievose ir ekotoninėse (pamiškių, miško aikščių ir pan.) buveinėse aptinkamų rūšių (augalų, vabzdžių, paukščių) būklę, tuo pačiu užtikrinant susijusių ekosisteminių paslaugų tiekimą, ypatingai žemės ūkio kultūrų ir kitų augalų apdulkinimą; palankios sąlygos migruojantiems paukščiams (saugomų rūšių žąsys, gulbės giesmininkės, gervės) apsistojimo migracijos keliuose, mažėjantis visuomeninis konfliktas tarp produkcinio žemės ūkio ir gamtosaugos interesų, didesnis kaimo vietovių atraktyvumas turistams. Šiuo metu faktiškai visų su žemės ūkio sektoriumi susijusių EB svarbos buveinių apsaugos būklė yra vertinama kaip nepakankama ar bloga, tendencija yra ženkliai blogėjanti. Jei 2013 m. šių buveinių apsaugos būklės vertinime bloga būkle įvertinta 50 proc. buveinių, tai 2019 m. blogos būklės įvertinimas buvo pateiktas net 79 proc. šių buveinių. Bendriau vertinant su žemės ūkio sektoriumi susijusią biologinės įvairovės ir saugomų teritorijų problematiką išskirtini šie neigiamą įtaką darantys veiksniai: intensyvėjanti žemės ūkio veikla, ūkių stambėjimas ir specializacija (grūdininkystėje ir intensyvioje gyvulininkystėje (intensyvioje gyvulininkystėje galvijai daugiausia auginami fermose, šeriami ne žole, bet ariamoje žemėje užaugintais pašarais); tradicinių žemės ūkio technologijų praradimas, mišrių bei nedidelių ūkių mažėjimas ir demografinės padėties blogėjimas kaimiškose vietovėse; augalų apsaugos produktų ir mineralinių trąšų naudojimas; bioįvairovei vertingų kraštovaizdžio elementų mažėjimas; durpžemių sausinimas; pievų ir ekstensyviai ganomų ganyklų mažėjimas. Siekiant išspręsti su žemės ūkio sektoriumi susijusias buveinių apsaugos problemas, sukurtos šios SP intervencinės priemonės:  paramos sąlygų įgyvendinimas: valdymo reikalavimai VR3 ir VR4, nustatantys privalomuosius laukinių paukščių, natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos reikalavimus; GAAB standartai – GAAB5, nustatantis reikalavimą užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją, arba palikti ražienų laukus per žiemą arba kitas augalų liekanas; GAAB6, nustatantis reikalavimus dirvos apsaugai jautriausiu periodu; GAAB8, nustatantis reikalavimą išlaikyti neproduktyvius kraštovaizdžio elementus deklaruojamoje ariamoje žemėje; GAAB9, nustatantis reikalavimus dėl jautrių pievų apsaugos;  ekologinės sistemos: TI05eko1.1, TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko2, TI05eko3, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8, TI05eko10;  susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių, mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojams (teigiamas aspektas susietoje paramoje yra tas, jog taip remiama ir ekstensyvi gyvulininkystė su pievose ganomais gyvuliais);  parama bitininkystės sektoriui;  kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP01ekū; KP070untž, KP09gen, KP08neg1, KP08neg3. Strateginiame plane numatytos intervencinės priemonės leis padidinti natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotą, gerins agrarinių ekosistemų gamtinę būklę. Reikšmingiausiomis biologinei įvairovei bus intervencinės priemonės, orientuotos į pievų ir šlapynių (įskaitant ir jose aptinkamas natūralias buveines) priežiūrą ir atkūrimą, eroduotos žemės keitimą pievomis, kraštovaizdžio elementų priežiūrą. VR3 reikalavimai taikomi visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdos patenka į paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį. Veiklos apribojimai šiame sluoksnyje taikomi konkrečiam plotui priklausomai LT 194 LT nuo paukščio rūšies. Apribojimai apima draudimą arti, sausinti, persėti pievas, ar naikinti krūmų juostas, kurios įsiterpusios tarp ariamų laukų. VR4 reikalavimai taikomi visiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių valdos patenka į natūralių buveinių ir laukinės floros bei faunos sluoksnį. Veiklos apribojimai šiame sluoksnyje taikomi konkrečiam plotui priklausomai nuo saugomo objekto rūšies. Apribojimai apima draudimą arti, sausinti, persėti pievas, naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines trąšas ir t.t. 2. Vandenų apsauga 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus; 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių Lietuva įgyvendina Bendrosios vandenų politikos, Jūrų strategijos pagrindų, Nitratų direktyvų nuostatas per Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą bei jos įgyvendinimo veiksmų planą (toliau – Planas). Vieni iš pagrindinių Plano tikslų yra gerinti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklę, efektyviau įgyvendinti apsaugos ir naudojimo reikalavimus. Šalyje žemės ūkio tarša yra vienas iš pagrindinių veiksnių, neleidžiančių pasiekti geros ekologinės upių kategorijos vandens telkinių būklės. Remiantis 2014–2020 m. UBR valdymo ciklo duomenimis, šiuo metu dėl žemės ūkio poveikio nitratų ir/ arba bendrojo azoto koncentracijos geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 42 % upių kategorijos vandens telkinių. Su mėšlu į dirvožemį įnešama palyginti nedidelė azoto dalis ir ji nuolat mažėja. Tuo tarpu su mineralinėmis trąšomis į dirvožemį įnešamo azoto kiekis pastaraisiais metais augo. Tai rodo, kad didžiausią poveikį vandens telkinių būklei daro mineralinių trąšų naudojimas. Kitas svarbus vandens telkinių taršos šaltinis yra tradicinės drenažo sistemos, paspartinančios azoto junginių pernešimą į vandens telkinius. Reguliuojamo drenažo sistemų dalis šalyje vis dar yra labai nedidelė. 2022 m. planuojama patvirtinti naują 2022–2027 m. Vandenų srities plėtros planą, kuriame, tarp kitų svarbių prioritetų, didelis dėmesys skiriamas pasklidajai žemės ūkio taršai mažinti: numatyta reglamentuoti tręšiamųjų produktų ir augalų apsaugos produktų naudojimą, taip siekiant sumažinti azoto, fosforo ir kitų cheminių medžiagų išsiplovimus į vandens telkinius; siekiama sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams vykdyti tvarumo iniciatyvas, nustatyti reikalavimus tvaresnei žemės ūkio veiklai norint gauti paramą bei vykdyti mokymų programas ir griežtinti pažeidimų kontrolę. Su žemės ūkio sektoriaus veiklomis susijusias vandens telkinių būklės problemas spręsti padės šios SP intervencinės priemonės:  paramos sąlygų įgyvendinimas: valdymo reikalavimai VR1 ir VR2, nustatantys privalomuosius vandenų apsaugos ir vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimus; VR7 ir VR8, nustatantys tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo, tvarkymo bei laikymo reikalavimus; GAAB standartai – GAAB1, nustatantis reikalavimą daugiamečių pievų išlaikymui; GAAB4, nustatantis reikalavimus paviršinio vandens apsaugai; GAAB6, nustatantis reikalavimus dirvos apsauga jautriausiu periodu; GAAB7, nustatantis reikalavimus minimaliai augalų kaitai;  ekologinių sistemų intervencinės priemonės: TI05eko1.1; TI05eko1.2, TI05eko1.4, TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko1.8, TI05eko2, TI05eko3, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko8, TI05eko10.  susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams;  kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP01ekū, KP10mel. Šių veiklų dėka bus mažinamas tręšimo poreikis, dėl to mažės maistinių medžiagų perteklius dirvožemyje ir jų išsiplovimas į vandens telkinius. Didžiausią teigiamą poveikį turės ekologinių sistemų priemonės, kuriomis bus remiamas ariamos žemės išėmimas iš gamybos ir keitimas pievomis. Dėl sumažėjusių tręšimo mineralinėmis trąšomis apimčių prie vandens išteklių būklės gerinimo prisidės susietoji parama baltyminių augalų augintojams, tarpinių ir daugianarių pasėlių auginimas, ekologinis ūkininkavimas. Iš kaimo plėtros intervencinių priemonių reikšmingiausią tiesioginį poveikį turės investicijos į melioracijos sistemas, tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (skirtos tvariems mėšlo ir srutų tvarkymo technologiniams sprendimams), parama tęstiniams ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams. Reikšmingi bus ir valdymo reikalavimai VR1, apibrėžiantis trąšų bei augalų apsaugos produktų LT 195 LT naudojimo, žemės sausinimo ar drėkinimo kt. reikalavimus Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ir VR2, nustatantis organinių ir mineralinių trąšų tręšimo normas ir tręšimo bei mėšlo ir srutų laikymo reikalavimus. Taip pat svarbūs bus VR7 ir VR8, nustatantys tinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo bei laikymo reikalavimus, bei GAAB standartai, nustatantys daugiamečių pievų išlaikymo, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų įrengimo, dirvos apsaugos jautriausiu periodu bei minimalios augalų kaitos reikalavimus ir užkirsiantys kelią tolesniam vandens telkinių būklės prastėjimui. 3. Aplinkos oro apsauga 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje; 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB ES nuostatos oro srityje yra perkeltos į Nacionalinį oro taršos mažinimo planą, kuriame žemės ūkis yra įvardijamas kaip pagrindinis sektorius, kurio tarša NH3 turėtų būti mažinama siekiant oro taršos mažinimo tikslų įgyvendinimo, oro kokybės gerėjimo ir neigiamo oro taršos poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms mažinimo. Nuo 2011 m. Lietuvoje augantis neorganinių azoto trąšų suvartojimas yra pagrindinis veiksnys, keliantis didžiausią susirūpinimą NH3 emisijų sumažinime. Žemės ūkyje sunaudotų neorganinių azoto trąšų NH3 emisijos sudaro daugiau kaip 30 % visų šalies NH3 emisijų. Dėl išaugusio neorganinių azoto trąšų sunaudojimo 2020 m. metinės NH3 emisijos, lyginant su 2005 m., padidėjo daugiau kaip 2 tūkst. tonų. Siekiant spręsti su aplinkos oro tarša susijusias problemas, SP numatytos šios intervencinės priemonės:  paramos sąlygų įgyvendinimas: valdymo reikalavimai VR1, nustatantys mineralinių trąšų naudojimo apribojimus tam tikrose teritorijose ir VR2, nustatantys mineralinių trąšų naudojimo normas ir prievolę ūkio subjektams, tręšiantiems mineralinėmis ir organinėmis trąšomis turėti tręšimo planus; GAAB standartas – GAAB4, nustatantis draudimą paskleisti mineralines trąšas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose;  ekologinės sistemos: TI05eko1.2, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko3, TI05eko4, TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8;  sektorinė parama vaisių ir daržovių augintojams;  kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP01ekū, KP31tvi. Didžiausią įtaką NH3 emisijų mažinimui augalininkystės sektoriuje turės tiesiogiai organinių ir mineralinių trąšų naudojimą draudžiančios ekologinių sistemų intervencinės priemonės, tokios kaip kompleksinė pievų priežiūros schema, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostos, ekstensyvus šlapynių tvarkymas. Kita intervencinių priemonių grupė, t.y. tarpinių pasėlių auginimas, tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, prisidės prie NH3 emisijų didėjimo prevencijos dėl sumažėjusio trąšų poreikio arba ribojimo jas naudoti. Labai svarbi bus kaimo plėtros intervencinė priemonė, skirta tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas, kuriomis bus remiamas pažangių mėšlo ir srutų tvarkymo technologijų taikymas, padėsiantis sumažinti NH3 emisijas. Taip pat daug reikšmės turės valdymo reikalavimai VR1 ir VR2, nustatantys mineralinių trąšų naudojimo reikalavimus. 4. Klimato kaitos mažinimas 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES; 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą LT 196 LT sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 Nacionaliniai klimato kaitos švelninimo tikslai ir uždaviniai nustatyti Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje, patvirtintoje LR Seimo 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490. Klimato darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui keliamas tikslas klimato švelninimo srityje – iki 2030 m. išmetamų ŠESD kiekį sumažinti ne mažiau kaip 11 proc., palyginti su 2005 m. Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (toliau – ŽNŽNKM) sektoriuje numatyta iki 2030 m., darniai naudojant žemės ūkio naudmenas ir miško žemę, saugant ir atkuriant organinę anglį kaupiančias gamtines buveines (miškus, pievas, pelkes, šlapžemes) ir užtikrinant gerą jų ekologinę būklę, didinant medienos panaudojimą statyboje ir ilgaamžių produktų gamyboje nekeliant papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms, didinti absorbcinį potencialą, jį efektyviausiai panaudoti, pasiekti, kad būtų absorbuojamas daug didesnis išmetamų ŠESD kiekis už šio sektoriaus išmetamą kiekį ir sudarytų ne mažiau kaip 6,5 mln. t CO2-e per 2021–2030 m. laikotarpį. Nacionalinės ŠESD apskaitos rezultatai rodo, jog su augalininkystės veikla susijusios emisijos nuo 2005 m. reikšmingai augo. 2005–2020 m. laikotarpiu N2O emisijos iš dirvožemių išaugo 42 proc. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijų augimą, yra didėjantis mineralinių trąšų sunaudojimas, augantis javų plotas ir derlingumas bei intensyvėjantis organinių dirvožemių kultivavimas. ŽNŽNPKM sektoriuje ŠESD emisijų augimą lėmė ariamos žemės plotų didėjimas pievų ir ganyklų sąskaita bei nusausintų organinių dirvožemių dirbimas. Norint pasiekti šaliai užsibrėžtą 2030 m. klimato kaitos švelninimo tikslą, SP numatomos įvairios prie klimato kaitos švelninimo iššūkių sprendimo prisidedančios SP intervencinės priemonės:  paramos sąlygų įgyvendinimas: GAAB standartai – GAAB2 dėl šlapynių ir durpynų apsaugos, GAAB3, nustatantis draudimą deginti ražienas, GAAB6 dėl minimalios dirvožemio dangos pažeidžiamiausiais laikotarpiais ir GAAB8 dėl negamybinių objektų ir ploto išlaikymo;  ekologinės sistemos: TI05eko1.1, TI05eko1.2, TI05eko1.4, TI05eko1.5, TI05eko1.6, TI05eko1.7, TI05eko1.8, TI05eko1.11, TI05eko3, TI05eko4, TI05eko5, TI05eko6, TI05eko7, TI05eko8, TI05eko9;  susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams;  kaimo plėtros intervencinės priemonės: KP01ekū, KP03įmp, KP070untž, KP06ntm, KP07ntž, KP02mva, KP05mju, KP31tvi. Prie ŠESD mažinimo augalininkystės sektoriuje intervencinės priemonės prisidės mažindamos mineralinių trąšų naudojimą, o gyvulininkystės sektoriuje – mažindamos dėl mėšlo ir srutų tvarkymo atsirandančius ŠESD išmetimus. Tai įgyvendinti padės ir Nacionalinėje klimato darbotvarkėje numatytas tikslas užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą trąšų naudojimą ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti azotinių mineralinių trąšų naudojimą žemės ūkyje, palyginti su 2020 m. Didžiausias teigiamas poveikis anglies sekvestracijos požiūriu yra tikėtinas dėl neariminės tausojamosios žemdirbystės bei ekologinio ūkininkavimo plėtros pagal SP numatytas intervencines priemones. Taip pat ir Klimato darbotvarkėje numatyta padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m. o iki 2024 m. plotus, kuriuose taikomos neariminės technologijos, padidinti 1,5 karto, iki 2030 m. – 3 kartus. Sausinamų organinių dirvožemių keitimui pievomis taip pat gali reikšmingai prisidėti prie ŠESD emisijų mažinimo. Klimato darbotvarkėje įsipareigota ne mažiau kaip 8 000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus; iki 2024 m. ne mažiau kaip 4 proc., 2030 m. – 10 proc. žemės ūkio naudmenų panaudoti biologine įvairove turtingiems kraštovaizdžio elementams; atkurti ne mažiau kaip 8 000 ha daug anglies turinčių ekosistemų plotų, užtikrinti jų tvarų naudojimą, Be to, nuo 2021 m. Žemės ūkio ministerija įgyvendina Modernizavimo fondo priemonę, skirtą energetinio efektyvumo didinimui žemės ūkyje ir kuro sąnaudų mažinimui plėtojant neariminį žemės dirbimą. Pagal šią priemonę remiamas neariminės technikos įsigijimas. SP lėšomis numatoma sustiprinti neariminio žemės dirbimo patrauklumą, ūkininkams pasiūlant ekologinę sistemą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, pagal kurią mokamos išmokos kompensuos papildomas išlaidas ir pajamų praradimą, kurį patirs ūkininkas, naudodamas neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas, lyginant su tradiciniu ūkininkavimu. Šių priemonių sinergija siekiama mažinti žemės ūkyje išmetamų ŠESD kiekį. SP investicijos į tvarius mėšlo ir srutų tvarkymo sprendimus sudarys prielaidas mažinti gyvulininkystės sektoriaus ŠESD emisijas. Svarbu paminėti, kad Klimato darbotvarkėje taip pat numatyta skatinti inovatyvias, taršą mažinančias gyvulininkystės, galvijų šėrimo technologijas ir praktiką, skaitmenizavimą LT 197 LT gyvulininkystės ūkiuose, vykdyti produktyvumo tyrimus; siekiant mažinti išmetamo metano, azoto suboksido ir amoniako kiekį gyvulininkystėje, Numatyta pasiekti, kad tvariai būtų tvarkoma ne mažiau kaip 70 proc. susidarančio mėšlo ir srutų kiekio, įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos. Taip pat 50 proc. kiaulių ir galvijų mėšlo turės būti naudojama biodujoms gaminti; skatinti naudoti moksliškai pagrįstus saugius alternatyvius būdus apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir ligų, mažinant cheminių pesticidų ir plečiant integruotos kenkėjų kontrolės sistemą; maisto produktų tiekimo grandinę priartinti prie vartotojų, skatinti urbanizuotų vietovių žemės ūkį, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus; vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu. Iki 2040 m. numatyta atsisakyti iškastinio kuro naudojimo žemės ūkio sektoriuje. Pagal Klimato darbotvarkėje suplanuotus uždavinius bus didinamos miškuose ir medienos produktuose kaupiamos organinės anglies atsargos, intensyvinamas kasmetinis organinės anglies absorbavimas plėtojant darnią miškininkystę, plačiau naudojamos vietinės žaliavos medienos produktuose. Iki 2024 m. šalies miškingumas bus padidintas ne mažiau kaip iki 35 proc., prioritetą teikiant plotams, savaime apaugusiems medžiais ir krūmais, laikantis ekologinių principų. Iki 2024 m. numatoma sustabdyti naujų natūralių pelkių eksploatavimą; skatinti vartojimo įpročių pokyčius didinant iš atsinaujinančių medienos išteklių pagamintų gaminių ir energijos naudojimą, mažinti taršesnių neatsinaujinančių išteklių naudojimą; užtikrinti ir nuolat stebėti atsinaujinančių medienos produktų gamybos tvarumo reikalavimus, kad nebūtų papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms; skatinti pramonei tinkamų augalų (pluoštinių ir kt.) auginimą, jų ir medienos panaudojimą pramonės šakose, didinant kaupiamos organinės anglies atsargas ilgaamžiuose produktuose, užtikrinant, kad tai neturės papildomo neigiamo poveikio ekosistemoms; plėtoti į aukštą pridėtinę vertę orientuotą ir į žiedinę pereinančią bioekonomiką, padidinti jos indėlį į šalies BVP. ŠESD absorbciniams pajėgumams padidinti skirtos SP intervencinės priemonės, nukreiptos į privačius miškus ir savivaldybių patikėjimo teise valdomus miškus, yra suderintos su valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis priemonėmis bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkai. Be to, prie ŠESD išmetimų mažinimo prisideda ir kitos (ne SP) priemonės: SP numatytos veiklos „Natura2000“ teritorijose, susijusios su biologinės įvairovės atkūrimu ar išsaugojimu yra suderintos su veiksmų rūšimis, numatytomis ES fondų investicijų programoje. Jeigu SP intervencinės priemonės skirtos žemės ūkio veikloms remti ir pareiškėjai yra ūkininkai, privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, tai galimi projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, pareiškėjai yra savivaldybės, savivaldybių ir valstybės įmonės. Prie biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo ne žemės ūkio valdose prisideda ir LIFE programa. Vandens telkinių biologinių išteklių išsaugojimas, remiant priemones, nukreiptas į ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą, bus skatinamas EJRŽAF lėšomis. Siekiant sumažinti durpynų ŠESD išmetimus, derinami keli finansavimo šaltiniai. Pagal ES fondų investicijų programą planuojamas potvynių rizikos valdymo planų įgyvendinimas, kuris prisidės prie hidrologinio režimo atkūrimo šlapynėse. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bus finansuojama investicija, skirta sumažinti ŠESD išmetimus iš buvusių nusausintų degradavusių durpynų, atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus, didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu vykdant ir ekstensyvią ūkinę veiklą bei sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms. Šias investicijas papildys SP ekologinė sistema „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią pareiškėjams bus mokamos kompensacinės išmokos už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus prižiūrėti atkurtas šlapynes. Energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba skatinama pagal Klimato kaitos programos priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“, kuria galės pasinaudoti ir žemės ūkio subjektai. Parama pagal priemonę skiriama naujai statomai biodujų jėgainei, kartu su biodujų valymo įrenginiais, leidžiančiais išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus, panaudoti transporto sektoriuje arba naudoti savo elektros ir šilumos energijos poreikiams aprūpinti. Taip pat naujai statomiems biodujų valymo įrenginiams prie esamų biodujų jėgainių, leidžiantiems išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus arba panaudoti transporto sektoriuje. SP intervencinė priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skatins biodujų gamybą iš ūkyje susidarančių atliekų, kai pagaminta energija naudojama tik ūkio reikmėms. Pagal ES fondų investicijų programą suplanuotos veiklos, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, nukreiptos į projektus horizontaliai klimato kaitos keliamų sąlygų prevencijai ir atsparumui nelaimėms didinti: miško gaisrų aptikimo sistemos įdiegimą, gyventojų perspėjimo ir informavimo infrastruktūros LT 198 LT plėtrą; meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų, klimato kaitos poveikio vertinimo, rizikos ir galimų padarinių prognozavimo sistemos tobulinimą. Tuo tarpu SP papildys minėtas priemones remiant miškų po gamtinių nelaimių atkūrimą ir priežiūrą, ūkio rizikos valdymo priemones (pasėlių ir gyvulių draudimą, savitarpio pagalbos fondų kūrimą). Įgyvendinant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ projektus, finansuojamus pagal veiksmų grupę „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“, prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir naujų sprendimų, skatinančių tausų gamtos išteklių naudojimą. SP bus įgyvendinamas siekiant tų pačių aplinkosauginių tikslų kaip ir programos „Europos horizontas“ misijos „Sveikas dirvožemis ir maistas“ (angl. Soil health and food), „Atkurkime mūsų vandenyną, jūrą ir vandenis“ (angl. Restore our Ocean and Waters by 2030) bei “Prisitaikymas prie klimato kaitos” (angl. Adaptation to Climate Change) ir prisidės prie praktinio jų įgyvendinimo per sustiprintą žaliąją architektūrą, remiant tvarią ūkininkavimo praktiką, ir paramą žinioms bei inovacijoms, finansuojant EIP projektus. *Lietuva jau pradėjo Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) 2021-2030 metams atnaujinimo procesą, kuris apima visų dabartinių ir planuojamų priemonių, įskaitant SP intervencines priemones, poveikio įvertinimą. Kai šis įvertinimas bus baigtas (planuojama iki 2022 m. pabaigos), tikimasi, kad bus kiekybiškai išmatuotas (t CO2-e) ir SP prisidėjimas prie nacionalinių ŠESD mažinimo tikslų žemės ūkio ir ŽNŽNKM sektoriuose. 5. Atsinaujinančios energijos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją; 2012 m. spalio 25 d. Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB Laikantis reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos valdymo nurodytų reikalavimų, Lietuva parengė Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEKSVP) 2021–2030 metams, kuriuo skatinama ES atsinaujinančių energijos šaltinių ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo subalansuota plėtra. Pagrindinis strateginis dokumentas, nustatantis ilgalaikius tikslus energetikos srityje, ir integruotas į Nacionalinį planą, yra Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS). Vadovaujantis NENS, Lietuvoje numatoma: iki 2030 m. pasiekti 45 proc. atsinaujinančių energijos išteklių galutiniame energijos suvartojime; užtikrinti, kad iki 2030 metų pirminės ir galutines energijos intensyvumas būtų 1,5 karto mažesnis negu 2017 metais, o iki 2050 metų – apie 2,4 karto mažesnis negu 2017 metais; pasiekti, kad 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių energijos išteklių. Siekiant didinti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybą ir naudojimą bei energijos vartojimo efektyvumą, prisidės intervencinė priemonė “KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, kuria bus finansuojamas biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose. Planuojama, kad naujai įrengiamos jėgainės panaudos valdoje susidarančias atliekas (t. y., mėšlas ir (arba) kitos biologiškai skaidžios atliekos), o gaminant energiją ar šilumą iš atsinaujinančių išteklių bus prisidedama prie oro kokybės gerinimo, klimato kaitos švelninimo bei energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. Prie direktyvos tikslų įgyvendinimo gali prisidėti ir kitos kaimo plėtros intervencinės priemonės, pagal kurias įgyvendinamų projektų dalis gali būti susiję su atsinaujinančių išteklių gamyba, naudojimu bei energijos vartojimo efektyvumu. Įgyvendinant sumanių kaimų strategijas (KP21sum), viena iš galimų projektų temų yra atsinaujinančioji energetika. BŽŪP lėšomis finansuojamos konsultacijų, mokymų temos (KP25kon, KP24mįį) taip pat gali būti susijusios su AEI gamyba, su energijos vartojimo efektyvumu susijusių technologijų diegimu. Jų populiarumas priklausys nuo besikreipiančių ūkininkų, miškininkų ir EIP veiklos grupių poreikių. Taip pat netiesiogiai prisidės paramos verslui intervencinės priemonės (KP14prd, KP12vld, KP32svp), kurių veiklos nėra nukreiptos į AIE gamybą, tačiau atrenkant projektus paramai gauti, bus prioritetizuojami tie pareiškėjai, kurie naudos arba investuos į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių, naudojant kitų fondų ar nuosavas lėšas. SP išskirta kaimo plėtros intervencinė priemonė „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir LT 199 LT tvarumo srityje“, kurios temos, susijusios su aplinkos apsauga, tvaria gamyba, beatliekinių ir mažų atliekų technologijų taikymu, novatoriškų bioproduktų iš biožaliavų vystymu ir gamyba yra numatytos kaip prioritetinės. Taigi, ši intervencinė priemonė prisidės prie aktualių direktyvų nuostatų įgyvendinimo žemės ūkio sektoriuje. Nedidelės galios biokuro kogeneracinių jėgainių, įtrauktų į centralizuotos šilumos ir vėsumos tiekimo sektorių, statybai bus skiriamos 2021–2027 m. ES fondų investicijos, bendruomenės ir juridiniai asmenys bus skatinami diegtis AEI technologijas iš EGADP (angl. EU Recovery and Resilience Facility) ir nacionalinės Klimato kaitos programos, fiziniai asmenys gyvenamuosiuose namuose – iš nacionalinės Klimato kaitos programos. 6. Tausus pesticidų naudojimas 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo. Lietuvoje direktyvos 2009/128/EB nuostatos yra perkeltos į Augalų apsaugos planą, patvirtintą žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu 3D-535 „Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo“, kurio paskirtis yra nustatyti tausų, racionalų, saugų ir atsakingą augalų apsaugos produktų naudojimą. Pagal Planą, Lietuvoje visi profesionalieji augalų apsaugos produktų (toliau – AAA) naudotojai savo veikloje turi taikyti Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (toliau – IKOK) principus, nustatytus direktyvoje 2009/128/EB. Planu yra patvirtinti IKOK principų taikymo reikalavimai, kuriais vadovaujantis įvertinama, ar šie principai žemės ūkio veikloje yra taikomi tinkamai. Taip pat vienas iš Plane nustatytų uždavinių yra užtikrinti, kad visiems AAA profesionaliesiems naudotojams, AAA platintojams ir augalų apsaugos konsultantams būtų suteiktos reikiamos žinios. Prie tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo prisidės šios SP intervencinės priemonės:  paramos sąlygos: valdymo reikalavimai VR7 ir VR8, nustatantys reikalavimus profesionaliam augalų apsaugos produktų naudotojui, reikalavimus apdorojimo įrangai, teritorijas, kuriose augalų apsaugos produktų naudojimas yra ribojamas arba draudžiamas, augalų apsaugos produktų ir jų likučių tvarkymą ir laikymą, bei tinkamą augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymą, reikalavimus augalų apsaugos produktų laikymo patalpoms; GAAB standartas – GAAB8, nustatantis draudimą naudoti AAA aplink tam tikrus žemės ūkio paskirties žemėje esančius objektus;  ekologinių sistemų intervencinės priemonės: tarpinių ir daugianarių pasėlių auginimas; trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostos; sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu; tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa; ariamų durpžemių keitimas pievomis; kompleksinė pievų priežiūros schema; ekstensyvus šlapynių tvarkymas; perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; aukštesnio standarto sėjomainos;  kaimo plėtros intervencinė priemonė: ekologinis ūkininkavimas. Šiomis veiklomis bus draudžiamas arba ribojamas augalų apsaugos produktų naudojimas arba mažinamas jų poreikis. 3.1.5. Kai aktualu, BŽŪP įnašas į LIFE projektus 3.2. Kartų kaitos strategijos apžvalga Gyvybingam žemės ūkio sektoriui reikalingi kvalifikuoti ir novatoriški jauni ūkininkai, kad būtų galima reaguoti į visuomenės poreikius – nuo kokybiško maisto iki aplinkos viešųjų gėrybių, tačiau Lietuvoje, kaip ir visoje ES, žemės ūkio sektoriuje ryški ūkininkų senėjimo problema. Remiantis naujausiais Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis[1], Lietuvoje 32 proc. ūkių savininkų yra pensinio amžiaus ir tik 17 proc. jaunesni nei 40 metų. Daugiau nei pusę (55 proc.) žemės ūkio veiklai reikalingos žemės jaunieji ūkininkai naudoja nuomos pagrindais[2]. Siekiant pritraukti jaunuosius ūkininkus ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai kaimo vietovėse, įgyvendinant 2023–2027 m. Lietuvos BŽŪP strateginį planą, bus sprendžiama kartų kaitos problema žemės ūkyje, skatinant jaunus žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didinti jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų. Remiantis SSGG analize, Lietuvoje jauniesiems ūkininkams LT 200 LT yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių naujai ekonominei veiklai pradėti ir plėtoti žemės ūkio sektoriuje, todėl į tai atsižvelgta kuriant 2023–2027 m. BŽŪP strateginio plano intervencijos strategiją. Strateginiame plane yra suplanuotos dvi specialios intervencijos jauniesiems ūkininkams remti: „Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Be to, įgyvendinant kai kurias kitas intervencijas jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnes paramos sąlygos. Siekiant užtikrinti tvarią kartų kaitą, jaunųjų ūkininkų pritraukimui į žemės ūkio veiklą bus skirta 164,9 mln. Eur, tai sudaro 5,5 proc. tiesioginių išmokų finansinio voko ir viršija Reglamente Nr. (ES) 2021/2115 nustatytą privalomą 3 proc. tiesioginių išmokų skyrimą šiam tikslui. Jaunųjų ūkininkų pajamų rėmimui suplanuota skirti 69,8 mln. Eur. Išmoka jaunajam ūkininkui bus skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus. Lyginant su 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu, išmokos dydis didėja nuo 70 Eur/ha iki 140 Eur/ha, o bendras ŽŪN plotas, už kurį mokamos išmokos jauniesiems ūkininkams, sumažėja nuo 90 ha iki 70 ha. Šiomis korekcijomis siekiama užtikrinti didesnę paramą mažesnio ir vidutinio dydžio (iki 70 ha) jaunųjų valdų valdytojų valdoms. Be to, siekiant nuoseklios kartų kaitos, remiantis SPR 155 straipsniu bus vykdomi tęstiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal 2007–2013 metu KPP programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Planuojama išmokėti suma – 500 000 Eur. Kaip rodo Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano finansinių priemonių išankstinis vertinimas (2021), jauniesiems ūkininkams ir naujiems ūkininkams vis dar kyla nemažai sunkumų, siekiant įsigyti žemės bei gauti kreditą. Atliktos konsultacijos su socialiniais-ekonominiais partneriais ir jaunųjų ūkininkų apklausa[3] atskleidė, kad 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu teiktos įsikūrimo išmokos suma – 40 000 Eur, atsižvelgiant į sparčiai augančias veiklos sąnaudas ir ribotas jaunųjų ūkininkų galimybes papildomų lėšų pasiskolinti rinkoje, yra nebepakankama, nes vidutinė pradinių investicijų suma sudaro 100 000 Eur. Todėl įgyvendinant 2023–2027 m. BŽŪP strateginio plano intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, bus sudaryta galimybė pasinaudoti maksimalia Reglamento Nr. (ES) 2021/2115 75 str. nustatyta paramos suma – 100 000 Eur, jauniesiems ūkininkams skiriant iki 60 000 Eur dydžio įsikūrimo išmoką ir, esant papildomo finansavimo poreikiui, gauti iki 40 000 Eur dydžio lengvatinę paskolą. Planuojama, kad intervencinei priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinti bus skirta 95 mln. Eur, iš jų – 20 mln. Eur lengvatinėms paskoloms. Tikimasi, kad 2023–2027 m. BŽŪP parama įsikūrimui pasinaudos ne mažiau kaip 1250 jaunųjų ūkininkų. SSGG analizėje buvo pastebėta, kad jauniesiems ūkininkams ypač reikia modernizuoti savo ūkius, kad jie taptų gyvybingi ilguoju laikotarpiu. Tačiau pirmaisiais veiklos metais jie neretai susiduria su nedidele apyvarta. Atsižvelgiant į tai, 2023–2027 m. BŽŪP strateginiame plane numatytos palankesnės sąlygos ar pirmenybės teikimas jaunųjų ūkininkų vykdomoms investicinėms intervencinėms priemonėms. Be to, vertinami poreikiai ir galimybės nacionalinėmis lėšomis įgyvendinti papildomas finansines priemones, kurios padėtų spręsti skolinimosi apyvartinėms lėšoms problemas bei palengvintų jauniems žmonėms galimybes gauti ilgalaikes paskolas, skirtas viso veikiančio ūkio (įskaitant žemę) įsigijimui. Poreikis išnagrinėti pastarosios finansinės priemonės kūrimo galimybes yra numatytas XVIII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane[4]. Be to, įgyvendinant kai kurias kitas intervencines priemones, jauniesiems ūkininkams yra numatytos palankesnes paramos sąlygos, papildomos paskatos jauniesiems ūkininkams: pagal intervencines priemones KP12vld, KP32svp ir KP31tvi taikomas didesnis paramos intensyvumas pirmą kartą besikreipiantiems paramos jauniesiems ūkininkams, pagal intervencines priemones KP12vld, KP 32svp, KP24mįį jaunųjų ūkininkų teikiamoms paraiškoms teikiamas prioritetas, pagal intervencinę priemonę KP12vld remiamas žemės įsigijimas paskolos lėšomis. Siekiant nuoseklios kartų kaitos, remiantis SPR 155 straipsniu, bus vykdomi tęstiniai įsipareigojimai, prisiimti pagal 2007–2013 metu KPP programos priemonę „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Planuojama išmokėti suma – 500 000 Eur. [1] Žemės ūkio ir kaimo verslo registro ir Ūkininkų ūkių registro duomenys apie ūkininkų ūkių skaičių pagal ūkininkų amžių; Duomenų formavimo data: 2021 m. spalio 1 d. [2] 2019 m. ŪADT tyrimo duomenys. Palyginimui, ūkininkai, kurių amžius daugiau nei nuo 40 m., LT 201 LT vidutiniškai veiklai nuomoja 45 proc. žemės. [3] Atlikta 2021 m. gegužę–birželį, rengiant Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano finansinių priemonių ex-ante vertinimą. [4] Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ 3.2.1. Kai aktualu, BŽŪP įnašas į programos „Erasmus“ projektus Netaikoma. 3.3. Paaiškinimas, kaip intervencinės priemonės pagal susietąją pajamų paramą, kaip nurodyta III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 1 poskirsnyje, atitinka Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane yra numatyta 11 (vienuolika) susietosios pajamų paramos schemų ekonomiškai jautriems sektoriams, siekiant užtikrinti jų veiklos tęstinumą, didesnį konkurencingumą, kokybę ir tvarumą. 7 (septynios) susietosios pajamų paramos schemos yra skirtos vykdantiems veiklas augalininkystės srityje ir apima išmokas už lauko daržovių, uždaro grunto daržovių, vaismedžių sodų, uogynų ir riešutmedžių bei cukrinių runkelių plotus. Dar 4 (keturios) susietosios pajamų paramos schemos yra skirtos gyvulininkystės veikloms ir apima išmokas už pienines karves, mėsinius galvijus, avis bei ožkas. Susietąją paramą gaunančiųjų sektorių veiklos suderinamumą su Direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (toliau – BVPD), apsprendžia šių sektorių daromas poveikis vandens telkinių būklei dėl vandens paėmimo drėkinimui bei pasklidosios taršos apkrovų. Didžioji dalis susietąją paramą gaunančių sektorių UBR planuose nėra įvardijami kaip svarbūs taršos šaltiniai. Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR vandens įstatymo, LR žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys BVPD 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į SP paramos valdymo reikalavimus VR1: užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą (Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“). Apskritai, viena iš pagrindinių galimų ir daugelyje pietų Europos šalių problemų keliančių vandens naudojimo žemės ūkyje sričių – drėkinimas – nėra labai paplitęs Lietuvoje. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2019 m. vandenį drėkinimui naudojo 8 Nemuno UBR ir 1 Lielupės UBR veikiantys ūkiai, kurių bendras sunaudoto vandens kiekis buvo lygus 570 tūkst. m3 ir tai sudarė tik 0,014 proc. viso žemės ūkyje sunaudoto vandens. 257 tūkst. m3 (45 proc.) drėkinimui skirto vandens buvo paimta iš paviršinių vandens telkinių, likusioji dalis – iš gręžinių. Tačiau pasklidoji žemės ūkio tarša yra vienas svarbiausių veiksnių, neleidžiančių pasiekti BVPD tikslų. Daugiausia rizikos vandens telkinių dėl pasklidosios taršos yra tose teritorijose, kur vyrauja lygumos, daugiausia užsiimama grūdininkyste (1 pav. ) ir tręšiama mineralinėmis trąšomis. Daugiausiai tokių rizikos vandens telkinių šiose teritorijose yra Lielupės upių baseinų rajone (UBR) – 105 vandens telkiniai. Nemuno UBR šiose grūdininkystei palankiose teritorijose daugiausiai yra Nevėžio, Šešupės ir Nemuno mažųjų intakų pabaseinių vandens telkinių. Dėl pasklidosios žemės ūkio taršos šiuose pabaseiniuose atitinkamai nustatyta 60, 49 ir 46 rizikos vandens telkiniai. Tokiose teritorijose labai svarbi pasklidosios taršos riziką mažinanti susietosios paramos priemonė TI03sus01.1 Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams. Labai sudėtinga išvengti visų rizikos vandens telkinius veikiančių intervencinių priemonių būtent žemės ūkio teritorijose, tačiau pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios BVPD 11 LT 202 LT straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į SP paramos valdymo reikalavimus VR2: užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą, ir VR8: užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. . Pagal susietosios paramos priemonę TI03sus01.1 Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams vyksiantis baltyminių augalų auginimas leis praturtinti dirvožemį azotu ir sumažinti tręšimo mineralinėmis trąšomis poreikį. Susietosios išmokos leis ūkininkams, kurie specializuojasi baltyminių augalų auginimo srityje, investuoti į baltyminių augalų auginimo metodų tobulinimą ir taip didinti produkcijos kokybę. Parama, teikiama baltyminių augalų auginimui, turėtų sumažinti pajamų iš šių kultūrų skirtumus, lyginant su grūdais bei rapsais, ir padidinti šio sektoriaus patrauklumą. Baltyminiai augalai reikalauja minimalaus tręšimo azotinėmis trąšomis, kai tuo tarpu grūdinių kultūrų tręšimui įprastai sunaudojama 100–200 kg N/ha. Be to, su baltyminių augalų liekanomis dirvožemyje paliekamas azotas, kurį gali įsisavinti vėliau auginamos kultūros. Nustatyta, kad po baltyminių augalų auginamų kultūrų tręšimo azotu poreikis gali būti sumažintas iki 20 kg/ha[1]. Pastaraisiais metais azotą kaupiančiųjų augalų plotai ariamojoje žemėje mažėjo (2021 m. sudarė 229 tūkst. ha, o 2017 m. – 293 tūkst. ha), todėl siekimas šia intervencija kasmet paremti 283 tūkst. ha plotą, turės teigiamų pasekmių mažinant priklausomybę nuo https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=lt-lt&rs=lt-lt&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F560bc976d8f944f1b8ce6a5f5fcadf58&wdenableroaming=1&mscc=1&hid=5d5a3778-ed4e-338f-bf42-dfaefdbd6a48-2007&uiembed=1&uih=teams&uihit=files&hhdr=1&dchat=1&sc=%7B%22pmo%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%22%2C%22pmshare%22%3Atrue%2C%22surl%22%3A%22%22%2C%22curl%22%3A%22%22%2C%22vurl%22%3A%22%22%2C%22eurl%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%2Ffiles%2Fapps%2Fcom.microsoft.teams.files%2Ffiles%2F483044423%2Fopen%3Fagent%3Dpostmessage%26objectUrl%3Dhttps%253A%252F%252Fzum.sharepoint.com%252Fsites%252FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%252FShared%2520Documents%252FGeneral%252FStrateginio%2520plano%2520koregavimas%25202022%2520m%252FSP%2520Bendrosios%2520dalys%2520TAISYMUI%252F3.%2520Strategijos%2520nuoseklumas%2520ir%2520papildomumas.docx%26fileId%3D560bc976-d8f9-44f1-b8ce-6a5f5fcadf58%26fileType%3Ddocx%26ctx%3DopenFilePreview%26scenarioId%3D2007%26locale%3Dlt-lt%26theme%3Ddefault%26version%3D21120606800%26setting%3Dring.id%3Ageneral%26setting%3DcreatedTime%3A1652965940951%22%7D&wdorigin=TEAMS-ELECTRON.teamsSdk.openFilePreview&wdhostclicktime=1652965940803&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&usid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&sftc=1&sams=1&accloop=1&sdr=6&scnd=1&sat=1&hbcv=1&htv=1&hodflp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftn1 LT 203 LT mineralinių trąšų. Remiantis azoto balanso skaičiavimo rezultatais[2], su mėšlu į dirvožemį įnešama palyginti nedidelė azoto dalis ir ji nuolat mažėja, o su mineralinėmis trąšomis į dirvožemį įnešamo azoto kiekis pastaraisiais metais augo. Tai rodo, kad didžiausią poveikį vandens telkinių būklei daro mineralinių trąšų naudojimas. Taigi, priemonė Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams turės teigiamų pasekmių vandens ištekliams ir leis efektyviau siekti BVPD tikslų. Tiesa, faktinis intervencijos poveikis vandens telkiniams labai priklausys nuo ūkininkų kompetencijų ir sąmoningumo – turi būti atitinkamas sėjomainos ir tręšimo planavimas, kad baltyminiai augalai nepadidintų azoto išsiplovimų. Susietoji pajamų parama atskiriems žemės ūkio (sub)sektoriams (TI03sus02.1 – TI03sus02.4) taip pat prisidės prie BVPD įgyvendinimo, jei remiami ūkiai bent dalį laiko savo gyvulius ganys ganyklose. Tokiu būdu ne tik būtų išsaugomi ganyklų plotai, taip prisidedant prie vandenų būklės gerinimo, bet ir skatinama bioįvairovė juose. Susietąją paramą gaunantys sektoriai prie BVPD tikslų taip pat prisidės įgyvendindami GAAB standartus, dalyvaudami ekologinėse sistemose ir įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Pagal GAAB4 pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Įgyvendinant ekologinės sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklas, bus teigiamai paveiktos pievų ir šlapynių buveinės, ne tik išsaugant laukinius paukščius, bet ir mažinant dirvožemio praradimą dėl erozijos, mineralinių trąšų naudojimą, ir atitinkamai – maistinių medžiagų išsiplovimą į vandens telkinius. Visa Lietuvos teritorija yra paskelbta jautria teritorija pagal Nitratų direktyvą, todėl mėsinių galvijų, pieninių veislių karvių, avių ir ožkų augintojai, siekiantys susietosios paramos, turi įgyvendinti aplinkos apsaugos reikalavimus, susijusius su mėšlo tvarkymu visoje šalyje. Prie vandenų būklės gerinimo prisideda ir reikalavimai pagal Paukščių ir Buveinių direktyvas. [1] The Environmental Role of Protein Crops in the New Common Agricultural Policy. 2013. Directorate General for Internal Policies, Policy Department B: Structural and Cohesion Policies. Agriculture and Rural Development. [2] Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įtakos gamtinei aplinkai analizė ir aplinkosauginių rodiklių identifikavimas 2016–2018 metais. Galutinė ataskaita. Aplinkos apsaugos politikos centras, 2019. 3.4. Teisingesnio paskirstymo ir veiksmingesnio bei efektyvesnio pajamų rėmimo tikslo apžvalga Tiesioginių išmokų paramos pasiskirstymas 2015–2020 m. buvo šiek tiek geresnis nei pagal 80/20 Pareto principą, kas buvo nulemta minėtu laikotarpiu jau taikytos perskirstymo paramos, kuriai buvo skiriama 15 proc. viso tiesioginėms išmokoms skiriamo voko. 2023–2027 m. laikotarpiu, siekiant dar labiau mažinti atotrūkį tiek tarp skirtingo dydžio ūkių pajamų, tiek tarp vidutinių pajamų dirbančiam šeimos darbuotojui bei vidutinio šalies darbo užmokesčio, Lietuvoje nuspręsta taikyti išmokų ribojimą, perskirstymo paramai skirtą finansinių asignavimų dalį didinti iki 20 proc., ribojant jos gavimą patiems didžiausiems ūkiams (virš 500 ha). Taip pat nuspręsta perskirstymo išmoką diferencijuoti pagal ploto rėžius į 4 lygmenis, mažiausiai skiriant už pirmuosius 10 ha, ir palaipsniui išmokas didinant. Šia diferenciacija (kartu su kitomis pajamų paramos priemonėmis) siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau perspektyviems ir gyvybingiems ūkiams. Remiantis ŪADT duomenimis, mažiausiai pajamų 1 SŠD gauna patys smulkiausi (iki 10 ha ūkiai), kelis kartus atsilikdami ne tik nuo šalies, tačiau ir nuo darbo užmokesčio žemės ūkio sektoriuje vidurkio (SSGG analizė, 2.1.16 pav.). Tačiau vidutiniai smulkių ūkių rodikliai maskuoja ryškius skirtumus tarp skirtingų šio ploto ūkių grupių. Pirmiausia, smulkių ūkių ekonominiai rodikliai labai ženkliai skiriasi priklausomai https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=lt-lt&rs=lt-lt&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F560bc976d8f944f1b8ce6a5f5fcadf58&wdenableroaming=1&mscc=1&hid=5d5a3778-ed4e-338f-bf42-dfaefdbd6a48-2007&uiembed=1&uih=teams&uihit=files&hhdr=1&dchat=1&sc=%7B%22pmo%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%22%2C%22pmshare%22%3Atrue%2C%22surl%22%3A%22%22%2C%22curl%22%3A%22%22%2C%22vurl%22%3A%22%22%2C%22eurl%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%2Ffiles%2Fapps%2Fcom.microsoft.teams.files%2Ffiles%2F483044423%2Fopen%3Fagent%3Dpostmessage%26objectUrl%3Dhttps%253A%252F%252Fzum.sharepoint.com%252Fsites%252FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%252FShared%2520Documents%252FGeneral%252FStrateginio%2520plano%2520koregavimas%25202022%2520m%252FSP%2520Bendrosios%2520dalys%2520TAISYMUI%252F3.%2520Strategijos%2520nuoseklumas%2520ir%2520papildomumas.docx%26fileId%3D560bc976-d8f9-44f1-b8ce-6a5f5fcadf58%26fileType%3Ddocx%26ctx%3DopenFilePreview%26scenarioId%3D2007%26locale%3Dlt-lt%26theme%3Ddefault%26version%3D21120606800%26setting%3Dring.id%3Ageneral%26setting%3DcreatedTime%3A1652965940951%22%7D&wdorigin=TEAMS-ELECTRON.teamsSdk.openFilePreview&wdhostclicktime=1652965940803&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&usid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&sftc=1&sams=1&accloop=1&sdr=6&scnd=1&sat=1&hbcv=1&htv=1&hodflp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftn2 https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=lt-lt&rs=lt-lt&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F560bc976d8f944f1b8ce6a5f5fcadf58&wdenableroaming=1&mscc=1&hid=5d5a3778-ed4e-338f-bf42-dfaefdbd6a48-2007&uiembed=1&uih=teams&uihit=files&hhdr=1&dchat=1&sc=%7B%22pmo%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%22%2C%22pmshare%22%3Atrue%2C%22surl%22%3A%22%22%2C%22curl%22%3A%22%22%2C%22vurl%22%3A%22%22%2C%22eurl%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%2Ffiles%2Fapps%2Fcom.microsoft.teams.files%2Ffiles%2F483044423%2Fopen%3Fagent%3Dpostmessage%26objectUrl%3Dhttps%253A%252F%252Fzum.sharepoint.com%252Fsites%252FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%252FShared%2520Documents%252FGeneral%252FStrateginio%2520plano%2520koregavimas%25202022%2520m%252FSP%2520Bendrosios%2520dalys%2520TAISYMUI%252F3.%2520Strategijos%2520nuoseklumas%2520ir%2520papildomumas.docx%26fileId%3D560bc976-d8f9-44f1-b8ce-6a5f5fcadf58%26fileType%3Ddocx%26ctx%3DopenFilePreview%26scenarioId%3D2007%26locale%3Dlt-lt%26theme%3Ddefault%26version%3D21120606800%26setting%3Dring.id%3Ageneral%26setting%3DcreatedTime%3A1652965940951%22%7D&wdorigin=TEAMS-ELECTRON.teamsSdk.openFilePreview&wdhostclicktime=1652965940803&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&usid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&sftc=1&sams=1&accloop=1&sdr=6&scnd=1&sat=1&hbcv=1&htv=1&hodflp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftnref1 https://euc-word-edit.officeapps.live.com/we/wordeditorframe.aspx?ui=lt-lt&rs=lt-lt&wopisrc=https%3A%2F%2Fzum.sharepoint.com%2Fsites%2FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%2F vti bin%2Fwopi.ashx%2Ffiles%2F560bc976d8f944f1b8ce6a5f5fcadf58&wdenableroaming=1&mscc=1&hid=5d5a3778-ed4e-338f-bf42-dfaefdbd6a48-2007&uiembed=1&uih=teams&uihit=files&hhdr=1&dchat=1&sc=%7B%22pmo%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%22%2C%22pmshare%22%3Atrue%2C%22surl%22%3A%22%22%2C%22curl%22%3A%22%22%2C%22vurl%22%3A%22%22%2C%22eurl%22%3A%22https%3A%2F%2Fteams.microsoft.com%2Ffiles%2Fapps%2Fcom.microsoft.teams.files%2Ffiles%2F483044423%2Fopen%3Fagent%3Dpostmessage%26objectUrl%3Dhttps%253A%252F%252Fzum.sharepoint.com%252Fsites%252FESreikalirparamospolitikosdepartamentas%252FShared%2520Documents%252FGeneral%252FStrateginio%2520plano%2520koregavimas%25202022%2520m%252FSP%2520Bendrosios%2520dalys%2520TAISYMUI%252F3.%2520Strategijos%2520nuoseklumas%2520ir%2520papildomumas.docx%26fileId%3D560bc976-d8f9-44f1-b8ce-6a5f5fcadf58%26fileType%3Ddocx%26ctx%3DopenFilePreview%26scenarioId%3D2007%26locale%3Dlt-lt%26theme%3Ddefault%26version%3D21120606800%26setting%3Dring.id%3Ageneral%26setting%3DcreatedTime%3A1652965940951%22%7D&wdorigin=TEAMS-ELECTRON.teamsSdk.openFilePreview&wdhostclicktime=1652965940803&jsapi=1&jsapiver=v1&newsession=1&corrid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&usid=b7776748-c304-4993-b170-64326ea63d5e&sftc=1&sams=1&accloop=1&sdr=6&scnd=1&sat=1&hbcv=1&htv=1&hodflp=1&instantedit=1&wopicomplete=1&wdredirectionreason=Unified SingleFlush&rct=Medium&ctp=LeastProtected# ftnref2 LT 204 LT nuo ūkio specializacijos, kas bendrame agreguotame rodiklyje neatsispindi. Maži ūkiai, siekdami gyvybingumo, turi specializuotis tokiose žemės ūkio veiklose, kaip, pvz., daržininkystė (lauko ar šiltnamių), sodininkystė, bitininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, ekologinis įvairių krypčių ūkininkavimas ir pan. Pelningai ūkininkauti užsiimant šiomis veiklomis, reikalingas santykinai nedidelis žemės plotas. Remiantis ŪADT duomenimis, šiose žemės ūkio veiklose besispecializuojantys ūkiai yra vieni pelningiausių tarp įvairių žemės ūkio veiklos sričių. Kita vertus, mažą plotą naudojantys ūkiai, nesispecializuojantys anksčiau minėtose ar panašiose srityse, o užsiimantys mišriu ūkininkavimu arba kitomis veiklomis, kurios mažame plote negali būti pelningos, yra santykinai negyvybingi, ir, nekeisdami verslo modelio, negalės konkuruoti rinkoje ilguoju laikotarpiu – turės trauktis iš žemės ūkio veiklos arba liks joje ūkininkauti kaip, pvz., hobio, o ne pakankamas pajamas nešančios ūkinės veiklos požiūriu. Taip pat būtina pažymėti, kad, remiantis ŽŪIKVC duomenimis, beveik pusė ūkių iki 10 ha ploto užsiima tik pievų (be gyvulių arba itin mažu gyvulių kiekiu) laikymu, kas leidžia daryti prielaidą, kad pagrindines pajamas jie generuoja ne iš žemės ūkio veiklos, todėl šių ūkių pajamų palaikymo svarba santykinai mažesnė nei ūkių, kurių visas pajamas arba didžiąją jų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad tarp mažo ploto (iki10 ha) ūkių patenka ir perspektyvūs ūkiai, užsiimantys anksčiau minėtomis pelningomis veiklomis (daržininkystė ir pan.). Jų palaikymas yra prioritetinis, kadangi tai yra gyvybingi ir perspektyvūs ūkiai, svarbūs tiek socialiniu, tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriais. Be to, mažo ŽŪN ploto reikalaujančios veiklos gali būti puiki alternatyva persiorientuoti mažiems ūkiams, veikiantiems nepelningai dėl savo specializacijos; taip pat tai perspektyvi kryptis žemės ūkio veikla norintiems užsiimti jauniesiems ūkininkams, kurių pritraukimą į žemės ūkio veiklą stabdo santykinai mažas šios veiklos pelningumas ir žemės ūkio paskirties žemės trūkumas. Todėl, siekiant efektyviau paskirstyti paramą, t. y. labiau paremti gyvybingus prekinius smulkius ūkius, siūloma paramą diferencijuoti. Tai leidžia padaryti keleto paramos priemonių sutelktinis diferencijavimas, t. y. atsižvelgiant į faktą, kad 1) didelės dalies smulkiausiųjų ūkių (iki 10 ha) pajamos iš ūkininkavimo nėra reikšmingos ir kad 2) didelė dalis ūkių yra santykinai mažai gyvybingi, mažesniems nei 10 ha ūkiams skiriama perskirstymo paramos suma 1 ha yra santykinai mažiausia. Tačiau kartu užtikrinama, kad bendras BISS ir CRISS paramos lygis visiems ūkiams iki 10 ha nebus mažesnis nei 2021 m., taip prisidedant prie kaimo vietovių socialinio tvarumo užtikrinimo. Be to, siekiant labiau paremti perspektyvius ir gyvybingus smulkius ūkius, numatoma santykinai didelė parama atitinkamų specializacijų ūkiams, t. y. didelė dalis prekinių ūkių, užsiimančių aktyvia žemės ūkio produkcijos (atviro ir uždaro grunto daržovių, vaisių, uogų bei riešutų) gamyba, yra paremiami santykinai didele susietąja parama, pvz.: 2023 m. išmokos dydis už lauko daržovių plotus turėtų siekti 417 Eur/ha, už vaisių plotus – 411 Eur/ha, uogų ir riešutų – 265 Eur/ha. Mažiausiu efektyvumu pasižymi 10–30 ha ploto ūkiai (SSGG analizė, 2.1.17 pav.), todėl veikia labiausiai nuostolingai (neskaitant paramos). . Prasti kasmečiai rezultatai leidžia daryti išvadas dėl prasto šių ūkių produktyvumo bei patiriamų sunkumų valdant išlaidas; tai neleidžia efektyvinti finansinių kriterijų tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje ir savo ruožtu signalizuoja apie ribines šių ūkių galimybes išlikti rinkoje. Viena pagrindinių šių grupių ūkių veiklos nuostolingumo priežastis, ekspertų manymu, gali būti netinkamas veiklos modelis. Nors dalis 10–30 ha pločio ūkių specializuojasi daržininkystės ir sodininkystės srityje, taip pat dalis kiaulininkystėje ir paukštininkystėje, visgi didžioji dalis ūkių užsiima mišriu ūkininkavimu, susitelkiant į javų gamybą, pienininkystę bei mėsinių galvijų auginimą. ŪADT duomenimis, 2019 m. 10–20 ha ploto ūkiuose javais užsėtas plotas užėmė vidutiniškai 5,6 ha, o 20-30 ha ūkiuose – 9 ha. Šie ūkiai laikė vidutiniškai atitinkamai 3,5 ir 6 sutartinius gyvulius. Tokios mažos veiklų, kurios sudaro pagrindinę visos produkcijos dalį, apimtys negali užtikrinti ūkiams pelningos veiklos dėl pernelyg mažų rinkai pateikiamų produkcijos kiekių, ypač atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma ūkių Lietuvoje nesikooperuoja. Remiantis tendencijomis, prognozuojama, kad dalis šių ūkių per LT 205 LT artimiausius 5 metus trauksis iš rinkos. Be to, ekspertų teigimu, tarp šios ūkių grupės dar santykinai nemažą dalį sudaro dalinio užimtumo ūkiai. Šalia jų, nemaža dalis (apie 14 proc., ir ši dalis kasmet didėja) šios grupės ūkių deklaruoja tik pievas (be gyvulių), kas leidžia suponuoti, jog šių ūkių vykdomos žemės ūkio veiklos pajamos bendroje tokių ūkių pajamų struktūroje yra nereikšmingos. Nuspręsta, kad išmokos lygis 10–30 ha ūkiams naujuoju finansiniu periodu, lyginant su 2021 m., ženkliai didinamas nebus: bendras BISS ir CRISS šiems ūkiams 2023 m. turėtų būti atitinkamai 4 ir 6 proc. didesnis nei 2021 m. Siekiant efektyvaus šios grupės ūkių gyvybingumo didėjimo, itin svarbus jų specializacijos modifikavimas, plėtra, modernizacija ir efektyvumo didinimas, kam didžiausios įtakos turėtų turėti investicinė parama, prieinamumas prie kreditų ir pan. Iš smulkių ir vidutinių ūkių grupės 30–50 ha ploto ūkius galima laikyti santykinai gyvybingais ir perspektyviais. Tarp šios grupės ūkių jau aiški specializacija. Pagal esamą produkcijos struktūrą šie ūkiai jau galėtų generuoti pakankamus produkcijos kiekius, kad užsitikrintų didesnes supirkimo kainas bei didesnį efektyvumą. Visgi, toks ūkio plotas pagal esamą specializaciją (daugiausia pieninių karvių ir mėsinių galvijų bei javų auginimas) yra ribinis ir be subsidijų šie ūkiai vis dar veikia nuostolingai. Šiuos ūkius itin svarbu išlaikyti veikloje dėl jų didelio indėlio į atitinkamos produkcijos pasiūlos apimčių generavimą bei darbo vietų kūrimą, kaimo vietovių gyvybingumo palaikymą ir pan. Todėl šiai ūkių grupei paramą tiesioginėmis išmokomis siekiama didinti, tai darant didesnių perskirstomosios paramos išmokų šiai ūkių grupei pagalba. Perskirstymo paramos išmokų lygių didėjimas pagal plotą, manoma, kartu paskatins mažesnius ūkius plėsti savo veiklos apimtis bei užkirs kelią galimiems negatyviems šalutiniams reiškiniams, tokiems kaip dirbtinis ūkių skaldymas siekiant pasinaudoti parama. Naujuoju laikotarpiu siūloma tiesioginių išmokų paramos (BISS, CRISS bei CIS) sistema turėtų (remiantis prognostiniais 2023 m. ūkių struktūros pokyčiais, kai patys smulkiausi ūkiai toliau traukiasi iš rinkos, o likę ūkiai po truputį plečia savo naudojamus plotus) išlaikyti praeitu laikotarpiu pasiektą tolygesnį tiesioginių išmokų paramos paskirstymo efektą ir net jį šiek tiek viršyti (1 pav.), kartu koncentruojant paramą būtent gyvybingų ir perspektyvių ūkių rėmimui. Pagal siūlomą tiesioginės paramos paskirstymo modelį 80 proc. visų Lietuvos ūkių (išskyrus 20 proc. stambiausiųjų) turėtų gauti 22,15 proc. visų tiesioginių išmokų (palyginti su 21,92 proc., gautais 2020 m.). 95 proc. visų Lietuvos ūkių turėtų gauti 53,84 proc. (palyginti su atitinkamai 51,23 proc.). Santykinai mažiausiai šis paramos modelis palankus patiems didžiausiems ūkiams, sudarantiems 0,01 proc. visų ūkių, tačiau valdantiems 8,4 proc. visų deklaruotų ŽŪN. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad susietąją paramą gauna išimtinai žemės ūkio produktų gamyba užsiimantys ūkiai, kurių vidutinis ūkio plotas didesnis nei visų pareiškėjų (2020 m. atitinkamai 23,57 ir 50,98 ha), todėl, techniškai žiūrint, modelis be susietosios paramos patiems mažiausiems ūkiams būtų iš dalies vertesnis; visgi 95 proc. visų ūkių (išskyrus 5 proc. stambiausių) siūlomas paramos modelis, net ir su susietąja parama, turėtų būtų naudingesnis nei ankstesniu laikotarpiu taikytasis. LT 206 LT 1 pav. Tiesioginių išmokų pasiskirstymas (kaupiamoji dalis) pagal 2020 m. faktinius duomenimis bei 2 prognostinius scenarijus 2023 m. (2023 S – siūlomasis scenarijus bei 2023 be CIS – scenarijus, kai susietoji parama neteikiama), proc. Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis NMA ir ŪADT duomenimis Vertinant visas ūkių gaunamas tiesiogines išmokas, ūkiai, mažesni nei vidutinis Lietuvos ūkis, turėtų gauti 15-16 proc. didesnes tiesiogines išmokas, lyginant su vidurkiu (1 lentelė). Reikia pažymėti, kad R6 rodiklis prognozuojamas vertinant tik perskirstymo poveikį, tačiau jį reikšmingai gali įtakoti ir kitos paramos schemos (pvz.: jaunųjų ūkininkų pajamų parama ir pan.), todėl dabartiniame laikotarpyje pagal faktą R6 rodiklis yra nežymiai didesnis nei prognozuojamas. Taip pat itin svarbu pabrėžti, kad 2023-2027 m. laikotarpiu siekiama labiau koncentruoti paramą gyvybingiems perspektyviems komerciniams ūkiams, ko R6 rodiklis neatspindi. Didėjant paramai didesniems ūkiams, o patiems mažiausiems išlaikant stabilią, R6 rodiklis yra santykinai mažesnis. Be to, remiantis ŪADT duomenimis, komercinių ūkių ŽŪN ploto vidurkis 2019 m. buvo 47 ha, nors vidutinis tiesioginių išmokų gavėjų ŽŪN ploto vidurkis (vertinamas R6 rodikliu) siekė tik 23,3 ha, t.y. buvo 2 kartus mažesnis. Atitinkamai R6 yra santykinai mažesnis, nei būtų tuo atveju, kai būtų vertinami tik komerciniai gyvybingi ūkiai. 1 lentelė. Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) Metai 2023 2024 2025 2026 2027 R.6. 115,32 % 115,52 % 115,66 % 115,79 % 115,96 % Šaltinis: EKVI Gaunamos paramos pokyčiai įtakoja ūkių ekonominius rodiklius bei šeimos darbuotojų gaunamas pajamas (2 pav.). Lyginant su 2020 m., dėl bendro tiesioginių išmokų voko didėjimo, pajamos 1 sutartiniam šeimos darbuotojui (SŠD) didėja visuose ūkiuose, tačiau didžiausias padidėjimas (dėl paramos struktūros pokyčių) yra numatomas 30–50 ha ploto ūkiams. Lyginant su scenarijumi, kai perskirstymo schema visai netaikoma (ceteris paribus), labiausiai didėja 20–50 ha ūkių bendrasis pelnas – 1 SŠD apie 30 proc. Patiems smulkiausiems ūkiams šis rodiklis auga apie 10 proc., o mažėja virš 100 ha. 2 pav. Ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis (neskaitant žalinimo / ekologinių sistemų bei jaunųjų ūkininkų išmokų) 1 SŠD pagal ūkio dydį bei vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje, EUR* *2020 – 2020 m. taikytas paramos scenarijus, 2023 S – siūlomas taikyti paramos scenarijus nuo 2023 m., LT 207 LT 2023 (CRISS=0%, SC SQ) – hipotetinis scenarijus, kai 2023 m. CRISS parama netaikoma, o CIS paramos struktūra, lyginant su 2020 m., nekinta; lyginant scenarijus neatsižvelgta į ūkių dydžių pokyčius Šaltinis: EKVI, remiantis ŪADT, NMA ir Lietuvos statistikos duomenimis Paramos pokyčiai leis sumažinti pajamų atotrūkį tiek tarp skirtingų ūkių, tiek ir mažų bei vidutinių ūkių gaunamo pelno 1 dirbančiam šeimos nariui atotrūkį nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje, o kartu neprisidės prie stipresnio sektoriaus restruktūrizacijos tempų lėtinimo. Labiau remiant gyvybingus ir perspektyvius ūkius, bus prisidėta prie geresnių galimybių šiems ūkininkams užsitikrinti bent minimalias pragyvenimo pajamas ir motyvaciją bei galimybes didinti ir tęsti šią veiklą. Parama turėtų paskatinti ir sudaryti palankesnes galimybes ūkiams plėstis, siekiant sumažinti su mažu dydžiu susijusius neigiamus efektus: mažą efektyvumą, nepakankamą produkcijos kokybę, didesnes gamybos sąnaudas bei mažas kainas, turinčias įtakos ūkių nuostolingumui; didesnis pinigų srautas sudarytų geresnes sąlygas kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir gerinti ūkių atsparumą bei tvarumą. Su 29 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 98 straipsniu susijusios leidžiančios nukrypti nuostatos pagrindimas Neaktualu 3.5. Su sektoriais susijusių intervencinių priemonių apžvalga 3.5.1. Vaisiai ir daržovės Bendra sektoriaus apžvalga. Lietuvoje 2022 m. buvo deklaruota 67,04 ha šildomų šiltnamių, 6915,78 ha lauko daržovių, 13264,11 ha vaisių sodų bei uogynų ir 1794,68 ha riešutmedžių plotų. Tai sudaro atitinkamai 0,002 proc., 0,238 proc., 0,457 proc. ir 0,062 proc. viso tais metais šalyje deklaruoto ploto. Susietąją paramą 2021 m. už remiamus sodų, uogynų plotus gavo 4107, o už uždaro ir atviro lauko daržovių plotus – 1 724 ūkiai. Pakankamas vaisių, uogų ir daržovių vartojimas yra itin svarbus gyventojų geros sveikatos palaikymui, tačiau Higienos institutas, remdamasis gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimu, konstatuoja, kad Lietuvos gyventojai jų suvartoja bemaž dvigubai mažiau nei rekomenduojama[1]. Susirūpinimą kelią ir tai, kad Lietuvos apsirūpinimas vietiniais vaisiais ir daržovėmis jau keletą metų tendencingai mažėja. Didele dalimi tokia tendencija nulemta sunkumų, su kuriais susiduria šalies vaisių ir daržovių sektorius. Viena iš opių problemų – derlingumas, kuris yra vienas mažiausių tarp visų ES šalių. Antra, derlius ne tik mažas, tačiau ir labai nestabilus, daugiausia dėl didelio sektoriaus jautrumo klimatinėms sąlygoms. Galima prognozuoti, kad ateityje dėl klimato kaitos bei jo atnešamų pokyčių derliaus svyravimai bus dar didesni. Dėl kasmet stipriai svyruojančių derlių, vaisių, uogų bei daržovių augintojams sudėtinga prognozuoti produkcijos apimtis, dėl ko atsiranda neužtikrintumas dėl pajamų bei pelno lygio trumpuoju laikotarpiu. Nestabilios pajamos mažina investavimo į ūkio plėtrą galimybes bei motyvaciją. Dar viena itin opi problema, su kuria susiduria šio sektoriaus atstovai – trumpas produkcijos realizacijos terminas. Daržovės, vaisiai, ypatingai uogos, yra greitai gendantys produktai, todėl ūkininkai turi realizuoti didelius kiekius produkcijos iš karto po nuėmimo, t. y. tuo pačiu metu kaip ir visi kiti ūkininkai. Dėl išaugusios pasiūlos stipriai nukrenta supirkimo kainos ir ūkininkų pajamos. Tinkamas nuimto derliaus saugojimas leistų žymiai prailginti šios produkcijos realizavimo laikotarpį ir įgalintų ūkininkus realizuoti produkciją pasibaigus sezonui vietos rinkoje aukštesnėmis kainomis, tačiau gerų saugyklų daržovėms / vaisiams Lietuvoje labai stinga. Dėl šios priežasties prarandama produkcijos kokybė ir reikšmingai mažėja augintojų konkurencingumas. Daržovių ir vaisių sektoriaus plėtrą ir modernizavimą stabdo tai, kad dauguma sektoriaus ūkių yra labai maži, o dėl mažų pajamų neturi galimybių investuoti į ilgesniam vaisių / daržovių sandėliavimui tinkamų patalpų ir įrangos įsigijimą / įrengimą ir išlaikymą, jiems sunkiau išaugintą produkciją tinkamai paruošti ir pateikti vartotojui. Mažas šio sektoriaus ūkių dydis taip pat labai smarkiai apriboja jų galimybes siekti masto ekonomijos. Padėtį leistų pagerinti kooperacija, tačiau tarp sektoriaus augintojų ji labai menka. Nesusikooperavę smulkūs daržovių / vaisių augintojai negali užtikrinti nuolatinio pakankamo geros kokybės produkcijos tiekimo LT 208 LT supirkėjams, taip prarasdami didesnes produkcijos realizavimo galimybes. Daržovių ir vaisių augintojus ypač neigiamai veikia klimato kaita ir dažnėjantys bei intensyvėjantys neigiami meteorologiniai reiškiniai, sausrų periodai. Didėja poreikis įrengti laistymo sistemas, o tai reikalauja investicijų, kurių smulkiems ūkiams stinga. Iš kitos pusės, galimybės dėl didėjančio laistymo poreikio yra ribojamos aplinkosaugos teisės aktų, dėl ko daržovių ir uogų augintojams vis sudėtingiau gauti reikiamus leidimus naudoti laistymui vandens telkinius. Be to, labai brangios augalų apsaugos priemonės. Kadangi dėl aplinkosauginių reikalavimų purškimų skaičius klimatinėje zonoje, kurioje yra Lietuva, labai apribotas (keletą kartų mažesnis nei piečiau esančiose šalyse), o pati rinka maža (augalų apsaugos priemonių Lietuvoje registruojama labai mažai), augalų apsaugos priemonės labai išbrangsta. Taikant mažiau purškimų, kartu didėja ligų bei kenkėjų rizika, savo ruožtu didinanti pajamų netekimo riziką. Dėl įvairių anksčiau minėtų sunkumų bei pajamų nestabilumo, tikėtina, kad daržoves, vaisius ir / ar uogas auginantys asmenys gali ilgainiui trauktis iš šio sektoriaus, o naujų asmenų atėjimas dėl minėtų priežasčių bei didelių pradinių investicijų (ypač uždaro grunto daržovių atveju) ar ilgo pradinio periodo negaunant pajamų (kol naujai įvesti sodai, uogynai ar riešutynai ima duoti derlių), tikėtina, nebus pakankamas. Jau dabar stebimos sektoriaus traukimosi tendencijos. Net su teikiama susietąja parama einamuoju programavimo laikotarpiu remiamų sodų, uogynų bei šiltnamio daržovių plotai traukiasi. Per pastarąjį penkmetį deklaruojamų sodų plotas sumažėjo 7 proc., tačiau ypatingą nerimą kelia tai, kad kasmet sodų traukimosi tempai didėja: nuo -0,6 proc. 2018 – 2019 m. iki -3,3 proc. 2021–2022 m. Remiamų uogynų plotas 2018–2022 m. sumažėjo 12 proc., remiamų šiltnamių – beveik 21 proc., o pastarųjų traukimosi tempai taip pat linkę didėti. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Vaisių ir daržovių sektoriui numatyta parama, kuria siekiama keleto pagrindinių tikslų: palaikyti ūkių ekonominį tvarumą, siekiant juos išlaikyti rinkoje, didinti šių ūkių konkurencingumą bei skatinti jų aplinkosauginio tvarumo augimą. Šiems tikslams pasiekti taikomas intervencinių priemonių komplektas: susietoji pajamų parama, sektorinės intervencinės priemonės, ekologinės sistemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės. Ūkių ekonominio tvarumo palaikymas. Susietosios pajamų paramos pagrindinis tikslas – didinti ūkių ekonominį tvarumą, taip prisidedant prie ūkių veiklos tęstinumo užtikrinimo bei esamo gamybos lygio palaikymo. Šiam sektoriui numatytos 4 susietosios paramos schemos: atviro grunto daržovių augintojams (priemonė TI03sus01.4), uždaro grunto daržovių augintojams (priemonė TI03sus01.5) vaisių (kaulavaisių ir sėklavaisių) augintojams (priemonė TI03sus01.2) bei uogų ir riešutų augintojams (priemonė TI03sus01.3). Susietoji parama teikiama visiems numatytų rūšių daržovių, vaisių, uogų bei riešutų augintojams, atitinkantiems paramos taisyklėse keliamus reikalavimus. Visoms 4 schemoms bus skirta 1,277 proc. viso tiesioginių išmokų voko (arba 8,51 proc. visos susietosios paramos). Susietoji parama turėtų leisti maksimaliai priartinti vidutinio šio sektoriaus ūkio vieno sutartinio šeimos darbuotojo pajamas iki vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio, kas, ekspertų nuomone, turėtų būti pakankama siekiant išlaikyti šio sektoriaus ūkius veikloje. Susietoji parama daržovių ir vaisių / uogų / riešutų augintojams prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą” ir a.3 „Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį“ tenkinimo. Planuojama, kad parama turėtų pasiekti apie 1 300 daržovių, 3 200 vaisių bei 3 900 uogų ir riešutų augintojų. Susietoji parama leis užtikrinti vaisių ir daržovių sektoriaus ūkių tam tikrą pajamų lygį bei jų stabilumą – esminius faktorius didinant ūkių ekonominį tvarumą bei išlaikant juos rinkoje. Gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą bei didinti jų ekonominį tvarumą. Susietoji pajamų parama taip pat gali būti panaudojama investicijoms į produkcijos kokybės gerinimą, sandėliavimą, laistymą ar paruošimą rinkai kaupti. Dėl investicijų didėjantis produktyvumas, efektyvumas ir / ar produkcijos kokybė padeda didinti ūkių konkurencingumą. Investicijos taip pat gali teigiamai įtakoti pelningumą, dėl ko didės ūkių gyvybingumas ir ekonominis tvarumas. Dėl investicijų didėjantis ūkis gali paskatinti masto ekonomijos pasiekimą, didesnes supirkimo kainas ir kitus teigiamus pokyčius, susijusius su ūkio konkurencingumu ir gyvybingumu. Visgi pagrindinė priemonė šio sektoriaus ūkių konkurencingumui didinti yra sektorinė parama. Siekiant valdyti pajamų praradimo rizikas, vaisių ir daržovių sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. LT 209 LT Ūkių konkurencingumo didinimas. Vaisių ir daržovių sektoriui suplanuotų sektorinių intervencijų tikslas – didinti sektoriaus konkurencingumą ir rinkodaros bei gamybos procesų optimizavimą, skatinti naujų gamintojų organizacijų steigimą ir jų veiklą. Numatytos įgyvendinti priemonės taip pat prisidės prie klimato kaitos švelninimo, produktų kokybės, populiarumo ir suvartojimo kiekio didinimo. Parama teikiama pripažintoms gamintojų organizacijoms ir jų asociacijoms. Numatytos šios intervencinės priemonės: -Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus (SP01vid1); -Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas (SP01vid5); -Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena (SP01vid6); -Produktų pašalinimas iš rinkos (SP01vid7). Pagal minėtas priemones remiamos veiklos, susijusios su gamybos planavimu, produktų kokybės gerinimu, produktų komercinės vertės didinimu, gamybos ar produktų sertifikavimo sistemomis, ar produktų atsekamumu, tyrimais ir eksperimentine gamyba, aplinkosauga ir klimato kaitos švelninimu, produktų rinkodaros plėtra ir gamintojų organizacijų produktų atpažįstamumo didinimu, krizinės situacijos padarinių vaisių ir daržovių sektoriuje švelninimu. Sektorinėms priemonėms vaisių ir daržovių sektoriui skirta 5,4 mln. EUR BŽŪP lėšų arba 65 proc. visos sektorinės paramos. Parama pasieks 4 gamintojų organizacijas (GO) – 2 veikia šiuo metu, numatoma, kad programavimo laikotarpiu pripažinimas bus suteiktas dar 2 GO. Vaisių ir daržovių sektoriaus atstovams, gamintojų organizacijoms sudarytos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, taip pat dalyvauti naujai kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „KP14gra – Trumpos tiekimo grandinės”. Vaisių ir daržovių sektoriaus atstovams, kurie augina ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už patiriamas papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „KP26Tks – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”. Taip pat vaisių ir daržovių sektoriaus atstovai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualias konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal vaisių ir daržovių sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. Aplinkosauginio tvarumo didinimas. Siekiant didinti vaisių ir daržovių sektoriaus aplinkosauginį tvarumą, suplanuotos atitinkamos ekologinės sistemos pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Į šias kompensacines išmokas gali pretenduoti ūkiai, viršijantys GAAB ir valdymo reikalavimus. Parama skiriama skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu, tausojantį vaisių uogų ir daržovių auginimą, perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo. Parama prisideda prie poreikio d.2 “Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje” tenkinimo. Skatinant vaisių ir daržovių ūkių aplinkosauginio tvarumo didėjimą, ekologines sistemas papildo priemonės pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.). Parama pagal šią intervencinių priemonių rūšį skiriama ekologiniam ūkininkavimui. Parama tenkina poreikį d.2 (taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje). LT 210 LT [1] Skrobotovas R., Petrauskaitė I., Želvienė A. Netinkamos mitybos padariniai Lietuvos gyventojų sveikatai. – http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Mitybos leidinys.pdf 3.5.2. Bitininkystės produktai Bendra sektoriaus apžvalga. Lietuvoje bitininkystė turi senas tradicijas. 2018 m. pagrindinis bitininkystės produktas – medus – sudarė apie 0,55 proc. Lietuvos bendrosios žemės ūkio produkcijos. Šios veiklos plėtojimas yra svarbus kaimo gyventojų papildomų pajamų šaltinis, derinamas su įvairia profesine veikla bei puiki pradinė ar pagalbinė žemės ūkio veikla, kartu diversifikuojant gamybą ir valdant ūkio finansinę riziką. Bitininkystė gali būti ir viena iš priemonių, padedančių jauniems ūkininkams įsitvirtinti kaime. Jaunimo pritraukimo aktualumą didina ir tai, kad 2016–2018 m. Lietuvoje vidutinis bitininkų amžius buvo 59 m. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, bičių laikytojų 2019 m. sausio 1 d. buvo 8 950 (per penkmetį padidėjo beveik 5 proc.). Laikomų bičių šeimų skaičius taip pat augo. Nuo 2015 m. iki 2021 m. šis skaičius išaugo 20 proc. nuo 174 tūkst. iki 209 tūkst., kas įtakojo ir ženklų surenkamo medaus kiekio didėjimą. Vis dėlto bičių šeimų produktyvumas, kuris yra vienas iš svarbiausių veiksnių, siekiant padidinti bitininkystės konkurencingumą, 2012–2017 m. keitėsi itin nežymiai, ir išliko santykinai nedidelis – apie 20,7 kg vienai bičių šeimai. Tik 2018 m. buvo fiksuotas ženklus bičių produktyvumo augimas. Tiesa, šis ženklus medaus gamybos padidėjimas per vienerius metus paaiškinamas tiek su palankiais bitininkystei orais, tiek ir su patikslinta statistinio tyrimo metodika. Absoliuti dauguma bičių laikytojų – ūkininkų bei šeimos ūkiai. Viena iš opių bitininkystės problemų – mažas vidutinis bitininkystės ūkio dydis: 2018 m. bitininkystės ūkio vidutinis ekonominis dydis siekė 9 787 EUR, palyginti su 2017 m., 13,2 proc. mažesnis. Žemės ūkio struktūros tyrimo duomenimis, 2013 m. ūkiuose, didesniuose nei 1 ha, vidutiniškai buvo 12,9, o 2016 m. – 14,8 bičių šeimos. Profesionalių bitininkų (laikančių daugiau nei 150 bičių šeimų) 2018 m. buvo tik 69, t. y. 0,8 proc. visų bičių laikytojų, o jų ūkiuose laikomos bičių šeimos 2018 m. spalio 1 d. sudarė 8,4 proc. visų bičių šeimų. 2018 m. bitininkystės ūkiai vidutiniškai turėjo 6,7 ha žemės ūkio naudmenų. Iš kitos pusės, nemažai bičių laikytojų (daugiau nei 36 proc. 2022 m.) dalyvauja bitininkų asociacijų veikloje. Lietuvoje veikia 4 bičių laikytojus vienijančios asociacijos, iš kurių 1 vienija 45 mažesnes bitininkų sąjungas. Asocijuotų narių bičių šeimų skaičius 2022 m. viršijo 143 tūkst., t. y. daugiau nei 66 proc. visų laikomų bičių šeimų. Bitininkystės sektorius susiduria ir su kitomis problemomis, tarp kurių: žinių ir informacijos apie naujus bitininkavimo metodus trūkumas, bičių ligų plitimas (neišspręstos bičių varozės bei kitų ligų ir kenkėjų plitimo problemos) bei didėjantis augalų apsaugos produktų naudojimas, kenkiantis bičių populiacijoms. Šalyje taip pat nepakankamai panaudojamos natūralios bičių ganyklos, vežiojant bites prie žydinčių augalų, per mažai išnaudojamos galimybės stiprinti bičių šeimas aukštos veislinės vertės bičių motinomis. Lietuvos bitininkų pagrindinis pranašumas – medaus kokybė, kadangi kaina konkuruoti su ženkliai pigesniais medaus gaminiais iš Kinijos ar Ukrainos lietuviškas medus negali. Lietuvoje vietinis medus vertinamas kaip kokybiškesnis už importuotą, tačiau kitose Europos šalyse toks pripažinimas dar nepasiektas. Užsienio rinkose labiausiai vertinamas ekologiškas arba pagal kokybės sistemas pagamintas medus, tačiau 2018 m. Lietuvoje ekologiškas medus sudarė tik 1,1 proc., o pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintas medus – 5,5 proc. viso surinkto medaus kiekio, kuris 2018 m. sudarė 4 207 t, o jo vertė – 13 mln. EUR (viso surenkamo medaus kiekis, lyginant su 2012 m. išaugo 2,3 karto, o vertė – daugiau nei 16 kartų (lyginant to meto kainomis). VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2018 m. sertifikuotų bitininkystės ūkių, užsiimančių ekologine bitininkyste, buvo tik 25 ūkiai (o jų laikomų bičių šeimų skaičius – 1019). Bitininkystės ūkių, užsiimančių bičių produktų gamyba pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP), 2018 m. buvo 127, t. y., 4 mažiau nei 2017 m. (2019 m. jų sumažėjo iki 107). Didesnė ekologiško ar nacionalinės kokybės schemomis sertifikuojamo medaus gamyba, taip pat kitos medaus ir kitų bičių produktų kokybei kelti svarbios priemonės padėtų kelti Lietuvos bitininkystės ūkių konkurencingumą. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Bitininkystės sektoriui numatyta parama siekiama gerinti bendrąsias bitininkystės produktų gamybos ir prekybos jais sąlygas, užtikrinti bitininkystės sektoriaus tvarumą ir plėtrą. Šio tikslo siekiama bitininkystės sektoriui numatyta sektorine parama, kuria galės pasinaudoti bitininkų asociacijos, bendradarbiavimo sutartis pasirašiusios bitininkų asociacijos, http://hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Mitybos leidinys.pdf LT 211 LT kooperatyvai, bičių laikytojai, veisliniai bitynai ir kt. (detalus pareiškėjų sąrašas pagal intervencines priemones bus nustatytas nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse). Nors sektorinės intervencinės priemonės bus pagrindinės, siekiant užsibrėžtų tikslų bitininkystės sektoriuje, jas papildys rizikos valdymo, investicinės kaimo plėtros priemonės bei ekologinės sistemos, kuriomis galės pasinaudoti ir bitininkai. Ūkių konkurencingumo didinimas. Bitininkystės sektoriuje investicijos nukreipiamos į bičių ūkių produktyvumo didinimą, finansuojant bitininkavimo inventoriaus įsigijimą, didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atsparumu bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčių bičių motinų įsigijimą, taip pat į bičių sveikatingumo didinimą (SP03med2). Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis bitininkyste užsiimančių asmenų yra mėgėjai, kuriems trūksta informacijos ir žinių apie naujus bitininkavimo metodus, bitininkams sudaromos galimybės investicijas į materialųjį turtą derinti su parama aktualiems mokymams ar žinioms gilinti (SP03med1). Sektorinę paramą papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Bitininkystės sektoriaus atstovams sudarytos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – „Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Bitininkystės sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Padėties vertės grandinėje gerinimas. Siekiant paskatinti rinkai teikti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją, numatyta kompensuoti išlaidas, kurias bitininkai patiria atlikdami medaus ir bičių produktų laboratorinius tyrimus ir taip užtikrinti kokybiškų bitininkystės produktų tiekimą rinkai, didinti jų vertę, gerinti bičių produktų tvarkymą ir apdorojimą (SP03med6). Siekiant priartinti galutinius žemės ūkio produkcijos vartotojus prie gamintojų, bitininkystės sektoriaus atstovams sudarytos galimybės įsitraukti į kuriamas trumpas tiekimo grandines (KP14gra). Bitininkystės sektoriaus atstovams, kurie gamina ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas (KP26Tks). Biologinės įvairovės būklės gerinimas. Bičių ligų plitimas, didėjantis augalų apsaugos produktų naudojimas turi įtakos mažam bičių šeimų produktyvumui. Šiai problemai spręsti numatyta finansuoti veiklas, didinančias bičių sveikatingumą ir mažinančias bitininkų patiriamas išlaidas gydymui. Ketinama kompensuoti išlaidas, susijusias su preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigijimu, grynarasių bičių motinų įsigijimu (SP03med2). Bitininkystės sektoriui numatyta parama pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.), pagal kurią parama skiriama skatinti kraštovaizdžio elementų priežiūrą, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostų įrengimą ir priežiūrą, pievų priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis, sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu. Bitininkystės sektorius remiamas pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.), pagal kurią parama skiriama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą, tarp kurių įtrauktos ir Lietuvos tamsiosios bitės (A.m. mellifera). Saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų vartojimo skatinimas. Siekiant padidinti bitininkystės ir Lietuvoje pagamintų bičių produktų populiarumą, rasti naujų rinkų medui realizuoti, numatyta organizuoti bitininkų tarptautines parodas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose medaus ir kitų bičių produktų populiarinimui (SP03med5). Į šias veiklas greta bitininkų ir jų asociacijų, galės įsitraukti mokslo ir studijų institucijos bei viešosios įstaigos. LT 212 LT Žinių apie bitininkystę gilinimas ir tinklaveika. Siekiant į sektorių pritraukti naujų dalyvių, taip pat pagilinti bitininkų turimas žinias apie naujus bitininkavimo metodus, numatyta įgyvendinti net kelias sektorines priemones. Viena jų nukreipta visuomenės (ypač jaunimo) susidomėjimui bitininkyste skatinti, stiprinti bitininkų atstovavimą Lietuvai ir užsieniui, pagerinti informacijos perdavimą tobulinant ir administruojant interneto svetainę bitininkams, remti Lietuvos ir kitų šalių jaunųjų bitininkų bendravimą bei pačių bitininkų aktyvų dalyvavimą tiek šalies, tiek užsienio bitininkų veikloje (SP03med1). Kita priemone skatinama bitininkystės sektoriaus pažanga, sudaromos sąlygos mokslo įstaigų ir bitininkų atstovų glaudžiam bendradarbiavimui (SP03med4). Kartu su kitais žemės ūkio sektorių atstovais bitininkai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal bitininkystės sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 2023–2027 m. laikotarpiu sektorinėms priemonėms bitininkystės sektoriui skirta 5,5 mln. Eur finansinės paramos, iš jų 2,75 mln. EUR arba 50 proc. sudaro BŽŪP lėšos ir 50 proc. – nacionalinis finansavimas. Bendri 2023 finansinių metų asignavimai (visos viešosios išlaidos) bus panaudoti tik Strateginio plano intervencinėms priemonėms, įgyvendinamoms ir apmokėtoms nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 15 d., finansuoti. Dabartinės Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programos priemonės nebus įgyvendinamos pratęsimo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio mėn. ir bus apmokėtos iki 2022 m. spalio 15 d. Nustatyto patikimo metodo, skirto valstybių narių teritorijoje nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. žiemoti paruoštų avilių skaičiui nustatyti, aprašymas Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 „Dėl Ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų ženklinimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Vadovaujantis šiuo įsakymu, kiekvienas bičių laikytojas privalo registruoti laikomų bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Informacija apie laikomų bičių šeimų skaičių turi būti atnaujinama kasmet nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. laikotarpiu. 3.5.3. Vynas Bendra sektoriaus apžvalga. Iki šiol Lietuvos vyno sektoriuje buvo įgyvendinama trečiose šalyse vykdomo skatinimo intervencinė priemonė. 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuva buvo įtraukta į Bendrąjį Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1308/2013 ir mūsų šalis priskirta šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai (A vynuogių auginimo zonos C pogrupis). Gavus šį patvirtinimą, Lietuvoje galima oficialiai auginti vyninių vynuogių veisles ir iš jų gaminti vynuogių vyną. Lietuvoje ruošiamasi gaminti kokybišką ekologišką vyną, nes gamtinės sąlygos leidžia vynuogių auginimui nenaudoti cheminių augalų apsaugos priemonių, be kurių sunkiai išsiverčiama pietinėse tradicinėse vyno gamybos šalyse. Tačiau vynuogių augintojai ir potencialūs vyno gamintojai Lietuvoje yra smulkūs, šalyje nėra gilių vynuoginio vyno gamybos tradicijų ir patirties, tad vyno rinkoje Lietuvos vyno gamintojai būtų visiški naujokai. Kaip galimybės SSGG analizėje įvardytos: - dėl klimato kaitos vis labiau vynuogių auginimui tinkantis Lietuvos klimatas; - vynuogių auginimui tinkamas Lietuvos dirvožemis; - ekologiško neputojančio vyno, kurį planuojama gaminti Lietuvoje, paklausos augimas. Lietuvoje vynuogių augintojai, auginantys vynuoges nedideliuose plotuose, yra susibūrę į veiklią Lietuvos LT 213 LT vynuogininkų asociaciją, kuri dėjo pastangas, kad Lietuva būtų įtraukta į ES vynuogių auginimo zonų sąrašą. Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje vynuogynų plotai užima apie 35 ha, vyndarystę profesionaliai praktikuoja apie 50 vyndarių, vynuogynų yra apie 100. Komercine vyndaryste šiai dienai yra pasirengę užsiimti 10 asociacijos narių. Lyginant su kitomis augalų kultūromis, vynuogininkystės naudojamos žemės efektyvumo koeficientas ženkliai aukštesnis, nes iš vieno hektaro galima užauginti iki 15 t sulčių, sukuriamos papildomos darbo vietos, vienas darbuotojas hektarui, o pačios žemės našumo rodiklis gali būti žemas, nes vynuogės puikiai auga skurdžioje žemėje. Pateikiami duomenys yra susiję su galimybe gaminti, t. y. turima kasmetine žaliava ir vyno gamybos technologiniais bandymais, kuriuos didelė dalis vynuogininkų atlieka jau 10-metį. Kalbant apie vynuogių žaliavos ir vyno kiekius, vynuogės daugiausia buvo auginamos sultims gaminti, o vynas gaminamas tik savo reikmėms, iki 300 litrų vienam ūkiui. Tačiau yra planuojama, kad iš Lietuvoje užauginamos vynuogių žaliavos būtų galima pagaminti iš viso apie 80 t vyno. Vidutiniškai vienas vyno ūkis pagamintų 2,5–10 t vyno. Akivaizdžiai kinta vynuogių vyno kokybė: nuo saldaus, pusiau saldaus raudonųjų vietinių vynuogių veislių link sauso. Tuo pačiu keitėsi ir vynuogės. Atsirado veislės su dominuojančiais vitis vinifera genais. Pradžioje: Solaris, Rondo, Regent, o pastaruoju metu ir Pinot Noir, Siegerrebe. Vynuogių auginimas ir perdirbimas į vyną yra perspektyvi Lietuvoje žemdirbystės šaka, kuri sėkmingai gali tapti trumpa maisto gamybos grandine. Vynuogių ūkiai būtų maži ekonominiai vienetai, siūlantys vartoti paruoštą produktą tiesiai iš ūkių. Tokių veiklų skatinimas yra būtinas ekonominei regionų plėtrai, kuriant darbo vietas ar vystant kaimo turizmo paslaugas. Lietuvos vynuogininkų asociacijos patirtis rodo, kad vynuogės Lietuvos teritorijoje auga ir yra tinkamos vynuogininkystės pramonės plėtrai. Nors vynuogynų plotai Lietuvoje dar tik plečiami, yra vystymosi pradžioje, bet tai reali galimybė paskatinti didesnes investicijas į vynuogynų plėtrą Lietuvoje, sukurti palankią terpę vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti. Šiuo metu augantis vyno sektorius susiduria ir su keliais reikšmingais sunkumais. Viena iš pagrindinių problemų – mažas Lietuvos vynuogių augintojų ir potencialių vyno gamintojų dydis. Antra, šalyje nėra gilių vynuoginio vyno gamybos tradicijų ir patirties, todėl trūksta žinių bei praktikos jas taikant. Sektoriui numatyta sektorinė intervencinė priemonė. Atsižvelgiant į patiriamus sunkumus, vyno sektoriui planuojama skirti intervencinę priemonę, kurios tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų gamybą, didinant pažangių technologijų diegimą, tvarią gamybą, ją skaitmenizuojant. Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie augina vyninių vynuogių veisles ir (ar) gamina vyną arba ketina užsiimti šia veikla. Numatyta finansuoti šias veiklas: - nekilnojamojo turto statyba, plėtra ar atnaujinimas (derliaus auginimas, nuėmimas, perdirbimas, sandėliavimas, degustacijos patalpos, vyno gamyba, analizės laboratorijos); - įrenginių, įrangos ar medžiagų pirkimas (vynuogių auginimo valdose, vyno gamyboje); - analizei skirta įranga ir medžiagos, leidžiančios kontroliuoti produktų kokybę; - kompiuterių programinės įrangos, susijusios su auginimu ir (ar) gamyba pirkimas arba tobulinimas; - studijų, inžinerijos ir architekto išlaidos: honorarai architektams, atlygis inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijų išlaidos. Tinkamos finansuoti išlaidos bus nustatytos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Pareiškėjas bus įpareigotas investicijomis prisidėti prie tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 60 str. 4 dalyje, t. y., bent 5 % išlaidų skirti bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje. Iš viso sektorinei priemonei vyno sektoriui skirta 0,2 mln. EUR BŽŪP lėšų. Planuojama, jog parama LT 214 LT pasieks 20 ūkių. Kitos sektoriui aktualios intervencinės priemonės. Minėtą priemonę papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Vyno gamintojams sudarytos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių–vidutinių ūkių plėtra”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Kaip ir kiti ūkininkai, vyno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Vynininkystės sektoriaus atstovams, kurie gamina ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „KP26Tks – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”. Taip pat vyno gamintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal vyno sektorinę priemonę, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 3.5.4. Apyniai Netaikoma. 3.5.5. Alyvuogių aliejus ir valgomosios alyvuogės Netaikoma. 3.5.6. Galvijiena Bendra sektoriaus apžvalga. Galvijininkystė yra svarbus žemės ūkio sektorius Lietuvoje. Jo plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, pakankama pašarų bazė, sukaupta patirtis, išvystytos modernios skerdyklos ir mėsos perdirbimo įmonės. Plėtojant šį sektorių, ūkininkavimą galima išsaugoti ir vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, kuriose augalininkystė sukuria mažą pridėtinę vertę. Galvijienos gamyba 2019 m. sudarė apie 19 proc. visos pagamintos mėsos ir mėsos subproduktų. 2022 m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 193 tūkst. mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų. Vis dėlto Lietuvoje konstatuojamas kokybiškos mėsos trūkumas, o jautienos ir veršienos gamyba netenkina nei mėsos perdirbėjų, nei šalies vartotojų. Skerdimų skaičius Lietuvos įmonėse mažėja: 2020 m., lyginant su 2015 m., paskerstų galvijų sumažėjo 15 proc. Negana to, apie 60 proc. galvijienos gaunama iš paskerstų karvių bei telyčių, kurios neužtikrina aukštos skerdenų ir mėsos kokybės. Pagal SEUROP klasifikaciją ES šalyse U ir R raumeningumo klasėms priskiriama didžioji dalis skerdenų, tuo tarpu Lietuvoje – tik 17 proc. visų galvijų skerdenų (2020 m. skerdimo duomenimis). S ir E kategorijos skerdenų Lietuvoje iš viso nėra. Situaciją dar labiau blogina tai, kad smulkiems gamintojams, kurių yra dauguma, už mėsinių veislių galvijieną mokama bazinė kaina yra beveik tokia pat, kaip ir prastesnės kokybės pieninių veislių galvijienos. Tokią situaciją nulemia mažos šių ūkių siūlomos produkcijos apimtys – kokybiškos jautienos pagamina per mažai, kad perdirbėjai diferencijuotų kainas. Atitinkamai vidutinė galvijienos supirkimo kaina Lietuvoje yra viena žemiausių ES šalyse. Mažos skerdenų supirkimo kainos lemia mažas galvijų augintojų pajamas ir neskatina kokybiškos galvijienos gamybos didinimo. Be to, mėsinių galvijų užauginimo sąnaudos yra didelės. Mėsinių galvijų (grynaveislių ir / arba mišrūnų) augintojai, kol priaugina galviją iki tinkamo svorio ir gauna už jį pajamas, t. y. apie 1,5 metus, patiria daug išlaidų. Didžiąją dalį mėsinės galvijininkystės sąnaudų sudaro pašarai. Pašarai labai svarbūs auginant LT 215 LT mėsinius galvijus, o taupymas jų sąskaita gresia sumažėjusiais priesvoriais ir heterozės pasireiškimu. Taip pat šie ūkiai privalo atlikti ir nemažai investicijų, kurios tiesiogiai nesusijusios su gamyba, kad atitiktų aplinkosaugos, visuomenės, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus (į mėšlides, mėšlo šalinimo, paskleidimo įrangą, gyvulių laikymo vietų įrengimą, pašarų gamybą, elektros, vandentiekio įvedimą ir panašiai). Be to, itin brangus ir mėsinių galvijų veislės palaikymas. Todėl galvijininkystės išlaidos dažnai viršija pajamas iš produkcijos realizacijos ir atitinkamai šios specializacijos ūkių nuostolingumas (neskaitant gaunamos paramos) yra vienas didžiausių, lyginant su kitais sektoriais. Be to, mėsiniams galvijams auginti būtini specialūs pastatai, o tam reikia didelių investicijų. Šių investicijų atsipirkimo laikas ilgas (keli dešimtmečiai), jos didina ūkio gamybos išlaidas ir produkcijos savikainą ir mažina susidomėjimą šiuo sektoriumi. Sektoriaus situaciją sunkina tai, kad nepaisant stambėjimo tendencijų, vidutinis mėsinių galvijų ūkis išlieka sąlyginai mažas ir nesiekia 8 galvijų viename ūkyje. Smulkūs ūkiai sudaro absoliučią galvijų augintojų daugumą. Mažuose gyvulininkystės ūkiuose nepasiekiama masto ekonomika, dėl lėšų stokos naudojamos dažniausiai neefektyvios šėrimo technologijos, nesubalansuoti pašarai. Kadangi kooperacija tarp ūkių labai maža, šie ūkiai nesugeba užtikrinti produkcijos kiekių, todėl už savo mėsinius galvijus gauna labai mažas supirkimo kainas, kas savo ruožtu labai neigiamai veikia šių ūkių pelningumą. Balansuodami ant gyvybingumo ribos, dauguma mėsinės galvijininkystės ūkių stokoja tiek lėšų, tiek motyvacijos savo ūkių modernizacijai, laikomų gyvulių veislių tobulinimui bei plėtrai, dėl ko patenka į uždarą ydingąjį ratą, iš kurio dažnai išeina arba keisdami ūkininkavimo, arba traukdamiesi iš žemės ūkio veiklos apskritai. Be to, gyvulininkystės verslas, lyginant su augalininkyste, yra mažiau patrauklus, kadangi jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas nepertraukiamas. Galvijininkystės sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Galvijininkystės sektoriui numatyta parama, kuria siekiama palaikyti ūkių ekonominį tvarumą, siekiant juos išlaikyti rinkoje, didinti šių ūkių konkurencingumą bei skatinti jų aplinkosauginio tvarumo augimą. Šiems tikslams pasiekti taikomas intervencinių priemonių komplektas: susietoji pajamų parama, ekologinės sistemos, rizikos valdymo bei kaimo plėtros priemonės. Ūkių ekonominio tvarumo palaikymas. Atsižvelgiant į sektoriaus patiriamus sunkumus, jam numatyta skirti susietąją paramą (priemonė TI03sus02.2). Pagrindinis paramos tikslas – kokybės gerinimas, kurio siekiama dviem būdais. Pirmiausia, diferencijuojama išmoka pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį. Didesnė parama skiriama grynaveisliams mėsiniams galvijams (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis nei 51 proc. Tai turėtų paskatinti galvijų laikytojus gerinti auginamų mišrūnų veislę mėsinės veislės kryptimi, kas susiję ir su geresne mėsos kokybe, ir su didesniais priesvoriais. Paramos diferencijavimas taip pat leidžia užkirsti kelią dviem negatyviems reiškiniams. Pirmiausia, mėsinių- pieninių mišrūnų veislės blogėjimo pieninės veislės kryptimi. Lietuvoje 2015–2020 m. didžiąją dalį (95 proc.) sudaro mišrūnai, kurių mėsinės veislės kraujo dalis yra mažesnė nei 51 proc. Tarp jų augančią dalį sudaro mišrūnai, kurių kraujo laipsnis mažesnis už 51 proc. – 2015–2020 m. laikotarpiu ši dalis padidėjo beveik per pusę – nuo 19 proc. iki 29 proc. Be to, nediferencijuojant išmokos, sudaroma galimybė laikytojams gauti dvigubą išmoką: už pieninę karvę (mišrūno motiną) bei už patį mišrūną per mėsinių galvijų paramos schemą. Ekspertų nuomone, paramos diferencijavimas apytiksliu santykiu 2:1 leistų užtikrinti pakankamo masto ir spartumo sektoriaus kokybinių parametrų gerėjimą. Šioms išmokoms numatyta skirti 3,1 proc. viso tiesioginių išmokų voko, o ja pasinaudoti, prognozuojama, turėtų apie 14,5 tūkst. mėsinių galvijų ūkių. Antra, bus mokama papildoma išmoka už kiekvieną ne jaunesnį nei 12 mėn. amžiaus galviją, kuriam taikoma produktyvumo kontrolė. Produktyvumo kontrolė yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą. Šioms išmokoms numatyta skirti 0,02 proc. viso tiesioginių išmokų voko, o ja pasinaudoti, remiantis optimistinėmis prognozėmis, turėtų apie 1 200 mėsinių galvijų ūkių. Iš viso jautienos ir veršienos sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sudarys 3,12 proc. viso tiesioginių išmokų voko (arba 20,8 proc. visos susietosios paramos). Susietoji parama mėsinių galvijų prisideda ne tik prie poreikio b.1 „Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą, tačiau ir prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą” ir a.3 „Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį) tenkinimo”. LT 216 LT Jautienos ir veršienos sektorius remiamas pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.). Parama skiriama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą, tarp kurių įtraukti Lietuvos šėmieji galvijai, Lietuvos baltnugariai galvijai, Lietuvos juodmargiai galvijai (senasis genotipas) ir Lietuvos žalieji galvijai (senasis genotipas). Ši parama prisideda prie poreikio f.1 (gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas) įgyvendinimo. Jautienos ir veršienos sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Aplinkosauginio tvarumo didinimas. Siekiant gauti susietąją paramą, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų. Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Parama skiriama skatinti gyvūnų gerovę, pievų ir šlapynių priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis. Parama gyvūnų gerovei prisideda prie poreikio f.1 „Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas“ tenkinimo. Parama pievų ir šlapynių priežiūrai, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimui pievomis prisideda prie poreikio e.2 „Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas“ tenkinimo. Ūkių konkurencingumo didinimas. Minėtas priemones papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Jautienos ir veršienos sektoriaus atstovams sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „ KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „ KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, „KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, taip pat dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „KP14gra – Trumpos tiekimo grandinės”. Taip pat gali būti remiamos negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (KP08neg1). Jautienos ir veršienos sektoriaus atstovams, kurie gamina ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „KP26Tks – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”. Šiam sektoriui aktuali parama pagal priemonę „KP08prev – Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”, kuria ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką. Taip pat galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „KP08neg3 – Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”. Jautienos ir veršienos sektoriaus atstovai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal vaisių ir daržovių sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką, pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą 3.5.7. Pienas ir pieno produktai Bendra sektoriaus apžvalga. Pieno gamyba ir perdirbimas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai išplėtotų žemės ūkio ir maisto sektorių. Natūralaus riebumo pienas 2019 m. sudarė 16,8 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos ir pagal dydį tai buvo antras didžiausias sektorius po javų. Pieno produktų gamyba yra viena stipriausių ir labiausiai išvystytų maisto pramonės šakų Lietuvoje, o pieno produktai yra strateginiai šalies LT 217 LT eksporto produktai, generuojantys 26 proc. maisto ir gėrimų gamybos įmonių eksporto vertės. Kadangi gamybos ir perdirbimo grandys yra labai susijusios ir sektoriaus sėkmė priklauso nuo abiejų konkurencingumo, pieno gamybos sektoriaus gyvybingumas ir konkurencingumas yra strategiškai reikšmingas. Tačiau bemaž visą pastarąjį dešimtmetį šis sektorius nuolat traukiasi. Gamyba mažėja, todėl Lietuvos pieno gamintojai nebegali patenkinti pieno perdirbimo pramonės įmonių, kurios apie pusę pardavimo pajamų gauna iš eksporto, žaliavos poreikių. Trūkstant žaliavos, jos kasmet vis daugiau importuojama iš kaimyninių šalių. Gamybos mažėjimą didžiąja dalimi lemia spartus pieno ūkių traukimasis iš veiklos: 2020 m. pieno sektoriuje veikė beveik per pusę mažiau ūkių nei 2016 m., o laikomų pieninių karvių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 22 proc. Nors smulkių pieno ūkių pasitraukimas ir užimtųjų pirminėje gamyboje yra neišvengiamas ir atitinka tendencijas, vykstančias kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau Lietuvoje šis mažėjimas yra vienas sparčiausių tarp ES šalių, ir dėl didelio užimtųjų skaičiaus šiame sektoriuje keliantis grėsmę socialiniam bei ekonominiam stabilumui šalies kaimo regionuose. Nepaisant spartaus smulkių ūkių mažėjimo, pieną parduodančių ūkių struktūroje vis dar dominuoja smulkūs, 1–5 karves laikantys ūkiai, sudarantys 64 proc. visų pieno ūkių, ir tai yra vienas mažiausių dydžių ES. Mažas ūkio dydis lemia mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas kainas, o tai savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. Kita didelė problema – karvių produktyvumas, kuris, nors ir didėja, išlieka vienas mažiausių ES. Pagal kokybės rodiklį – baltymingumą, kuris svarbus gaminant sūrius (viena iš svarbiausių Lietuvos pieno pramonės specializacijų), Lietuva taip pat atsilieka nuo ES vidurkio. Lyginant pienininkystės ūkius su kitos specializacijos ūkiais, akivaizdu, kad pienininkystė yra viena mažiausiai pelningų (įskaitant subsidijas) veiklų. Mažas pelningumas yra viena svarbiausių priežasčių, lemianti tai, kad pienininkystės verslas tampa vis mažiau patrauklus, kuo ir būtų galima didžiąja dalimi paaiškinti šių ūkių spartų mažėjimą. Mažus pieno ūkių bendruosius pelnus / nuostolį bei nestabilumą didele dalimi lemia mažos (vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra viena mažiausių tarp ES šalių) ir dideliais svyravimais pasižyminčios superkamo pieno kainos. Dėl nepastovumo lemiamų problemų, kurios kyla dėl didelių kapitalo išlaidų, nestabilių pieno produktų kainų ir svyruojančių sunaudojamų išteklių bei energijos kainų gamybai, naudojami ištekliai yra labai pažeidžiami. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Strategiškai svarbus Lietuvos pienininkystės sektorius yra atsidūręs labai pavojingoje situacijoje. Todėl pagrindinis paramos tikslas – palaikyti ūkių ekonominį tvarumą, siekiant juos išlaikyti rinkoje; to siekiama šiam sektoriui numatyta papildoma parama susietosios paramos forma (priemonė TI03sus02.1). Šios paramos keletas pagrindinių tikslų: pirmiausia, šio sektoriaus ūkių pajamų palaikymo ir dalinio jų stabilizavimo (taip didinant ūkių ekonominį tvarumą), siekiant išlaikyti ūkius pienininkystės veikloje ir pristabdyti itin sparčias ūkių traukimosi iš jos tendencijas. Parama mokama už visas laikomas atitinkamus kriterijus deklaruotas pienines karves, tačiau diferencijuojant išmokų dydžius pagal 4 laiptus, priklausomai nuo laikomų karvių skaičiaus. Diferencijuota išmoka siekiama sukoncentruoti paramą sunkumus patiriantiems, tačiau gyvybingiems ir perspektyviems pieno ūkiams, kartu skatinti spartesnę mažesnių pieno ūkių plėtrą. Šioms išmokoms numatyta skirti 7,3 proc. viso tiesioginių išmokų voko, o ja pasinaudoti, prognozuojama, turėtų apie 18 tūkst. pieno ūkių. Kitas susietosios pajamų paramos tikslas – šių ūkių produkcijos kokybės gerinimas ir jų konkurencingumo didinimas. Šiuo tikslu numatyta mokėti papildomą išmoką už kiekvieną pieninę karvę, kuriai taikoma produktyvumo kontrolė. Produktyvumo kontrolė yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą. Ši parama labiausiai prisideda prie kokybės bei konkurencingumo gerinimo tiek ūkio, tiek viso sektoriaus lygiu. Šiai paramai numatyta skirti apie 0,22 proc. viso tiesioginių išmokų voko. Prognozuojama, kad parama pasinaudos apie 2 500 ūkių. Iš viso pieninių karvių sektoriui skiriamos susietosios paramos dydis sudarys 7,54 proc. viso tiesioginių išmokų voko (arba apie 50 proc. visos susietosios paramos). Taip pat susietąja parama remiamos pieninės ožkos bei pieninės avys. Kadangi tiek pieninėms, tiek ir nepieninėms ožkoms bei avims teikiama parama pagal tas pačias schemas, jų aprašas pateikiamas prie avienos ir ožkienos sektorių aprašymo. LT 218 LT Siekiant gauti susietąją paramą, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų. Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Parama skiriama skatinti gyvūnų gerovę, pievų ir šlapynių priežiūrą, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimą pievomis. Parama gyvūnų gerovei prisideda prie poreikio f.1 (gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas) įgyvendinimo. Parama pievų ir šlapynių priežiūrai, ariamųjų durpžemių ir eroduotos žemės keitimui pievomis prisideda prie poreikio e.2 (mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas) įgyvendinimo. Pieno sektorius remiamas pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.). Parama skiriama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą, tarp kurių įtraukti Lietuvos šėmieji galvijai, Lietuvos baltnugariai galvijai, Lietuvos juodmargiai galvijai (senasis genotipas) ir Lietuvos žalieji galvijai (senasis genotipas). Ši parama prisideda prie poreikio f.1 (gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas) įgyvendinimo. Pieno sektorius remiamas pagal intervencinių priemonių rūšį „Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą“ (73–74 str.) – tvarios investicijos į žemės ūkio valdas ir negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu. Parama tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas prisideda prie poreikio d.5 (didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai) įgyvendinimo; negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu, – f.1 (gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas). Minėtas priemones papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Pieno sektoriaus atstovams sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, „KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, taip pat dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „KP14gra – Trumpos tiekimo grandinės”. Pieno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Pieno sektoriaus atstovams, kurie gamina ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „KP26Tks – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”. Pieno sektoriaus atstovai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. Šiam sektoriui aktuali parama pagal priemonę „KP08prev – Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius”, kuria ūkiams kompensuojama dalis lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (epizootijos) pasireiškimo riziką. Taip pat galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „KP08neg3 – Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”. 3.5.8. Avys ir ožkos Bendra sektoriaus apžvalga. Ožkininkystė ir avininkystė yra vieni silpniausių Lietuvos gyvulininkystės sektorių. Vidutinis avių bei ožkų skaičius, tenkantis 1 000 ha žemės ūkio naudmenų, Lietuvoje keliolika kartų mažesnis už ES vidurkį. 2022 m. sausio 1 d. šalyje buvo 9 076 avių ūkiai, kurie laikė 136 tūkst. avių bei 3712 ožkų ūkiai, kurie laikė 14,7 tūkst. ožkų. Avininkystės bei ožkininkystės sektorių plėtra Lietuvoje galėtų prisidėti prie pagrindinės veiklos – augalininkystės arba gyvulininkystės – rizikos diversifikavimo, ja galima užsiimti vietovėse su LT 219 LT gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, kur augalininkystės veiklos sukuria mažą vertę, taip pat ja galėtų būti palanku užsiimti dalinio užimtumo ūkiuose ir mažuose ūkiuose, gaminant didelės pridėtinės vertės produktus, skirtus nišinėms rinkoms. Deja, šiuose sektoriuose fiksuojamos traukimosi tendencijos. Nuo 2017 m. iki 2021 m. avių laikytojų skaičius sumažėjo beveik 15 proc., o avių skaičius beveik 20 proc. Šalia šios neigiamos tendencijos ypač didelį nerimą kelia tai, kad iš rinkos traukiasi ne tik patys mažiausi gamintojai, ką rodo vidutinio avių skaičiaus ūkyje mažėjimas – nuo 15,9 avių ūkiui 2017 m. jis nukrito iki 15 avių ūkiui 2021 m. Ožkas laikančių ūkių skaičius taip pat mažėjo: 2017–2020 m. laikotarpiu beveik 10 proc. Vienas svarbiausių sunkumų, su kuriais susiduria šie sektoriai – mažas veiklos pelningumas, paskatinantis didžiąją dalį išeinančiųjų atsisakyti veiklos. Kita opi šių abiejų sektorių problema, lemiantį veiklos nerentabilumą – labai mažas laikomos bandos dydis. Mažos produkcijos apimtys neleidžia užsitikrinti masto ekonomijos, nulemia mažą veiklos efektyvumą, nepakankamą produkcijos kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, bei mažas kainas, kas savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. Būtina pažymėti, kad šių sektorių situacija per pastaruosius dvejus metus dar labiau pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos. Tiek avių, tiek ožkų sektorių didelę produkcijos paklausos dalį generavo HoReCa (angl. hotel, restaurant, catering) sektorius, kuris ypatingai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Itin ryškus šio sektoriaus pajamų sumažėjimas bei dalies jo veikėjų pasitraukimas iš verslo labai neigiamai paveikė vietinę avienos bei ožkų produkcijos paklausą bei atitinkamai šių gyvulių augintojų pajamas. Kita didelė avių / ožkų produkcijos paklausos dalis būdavo generuojama dėl aukštesnio sluoksnio gyventojų individualių pirkimų, o kadangi per pandemiją labai sumažėjo dalies šio sluoksnio atstovų pajamos, ženkliai sumažėjo ir avių bei ožkų produkcijos suvartojimas. Dėl šių faktorių, avių ir ožkų sektorių pelningumas dar labiau krito. Be to, anot ekspertų, nėra kitų avininkystės produktų, tokių kaip vilna ir kailiai, paklausos, sunku juos realizuoti. Mažos pajamos neleidžia skirti reikalingų lėšų vartotojų informavimui bei pardavimų skatinimui, kad būtų didinama avių produkcijos paklausa. Didelė problema, su kuria susiduria ožkų augintojai, anot ožkų augintojų asociacijos vadovės, yra įtakotos ir klimato kaitos. Pvz., dėl didesniais karščiais pasižyminčių vasarų ožkos nebegali dieną ganytis lauke, todėl ganiava buvo perkeliama į naktį, kai orai atvėsta. Tačiau galimybės ganytis naktimis, prasidėjus vilkų invazijai, ypatingai sumažėjo, dėl ko didžiąją dalį laiko ožkos turi praleisti prastai ventiliuojamuose tvartuose, ėsdamos šieną. Tai kelia įvairių problemų. Visų pirma, ženkliai mažėja ožkų primilžiai ir / ar prieaugiai, kurie, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra nedideli. Be to, dėl per didelių karščių ožkos tvartuose ima dvėsti. Tai vėlgi neigiamai įtakoja šių ūkininkų pajamas bei motyvaciją tęsti veiklą. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Dėl patiriamų sunkumų avių ir ožkų sektorius remiamas susietąja parama. Pagrindinis šios paramos tikslas – šio sektoriaus ūkių pajamų palaikymas ir dalinio jų stabilumo užtikrinimas, siekiant prisidėti prie jų ekonominio tvarumo bei atsparumo didinimo, o kartu veiklos tęstinumo užtikrinimo, stabdant ryškias sektorių traukimosi tendencijas. Tai savo ruožtu padės palaikyti esamą gamybos lygį Lietuvoje. Taip pat ši parama prisidės siekiant išspręsti ūkininkų išlaikymo vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis problemą. Iš kitos pusės, gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą. Parama taip pat gali būti panaudojama kapitalui, būtinam investicijoms į produktyvumo didinimą, rinkodarą, ūkio plėtrą, kaupti. Tai savo ruožtu didintų šių ūkių konkurencingumą. Išmokos dydžio skaičiavimo pagrindas – avis / ožkas auginančio ūkio pajamos, tenkančios 1 sutartiniam šeimos darbuotojui. Išmoka siekiama sumažinti atotrūkį tarp šių pajamų ir vidutinio darbo užmokesčio šalies žemės ūkio sektoriuje. Dėl labai mažo pelningumo, vidutinio darbo užmokesčio lygmens žemės ūkyje visiškas pasiekimas negalimas dėl biudžeto apribojimų, todėl siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas bent 90 proc. lygis. Numatytos dvi susietosios pajamų paramos schemos atskirai avių ir ožkų sektoriams (atitinkamai priemonės TI03sus02.3 ir TI03sus02.4), remiant šių gyvulių auginimą tiek pienui, tiek mėsai. Šiems sektoriams skiriama paramos suma sudaro 0,52 proc. (0,47 proc. avims ir 0,05 proc. ožkoms) viso tiesioginių išmokų voko (arba 3,5 proc. visos susietosios paramos). Parama mokama visiems augintojams už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) ir (ar) šeimos narių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus LT 220 LT pieninių ir mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis, ožkas bei ožius. Planuojama, kad parama pasinaudos apie 7 800 avių ir apie 2 100 ožkų augintojų. Susietoji parama avių ir ožkų sektoriui prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą” ir a.3 „Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį” tenkinimo. Siekiant gauti susietąją paramą, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų. Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Parama skiriama skatinti pievų priežiūrą ir prisideda prie poreikio e.2 (mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant tvarias mėšlo tvarkymo technologijas) įgyvendinimo. Avių ir ožkų sektorius remiamas pagal intervencinių priemonių rūšį „Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai“ (70 str.). Parama skiriama skatinti nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių išsaugojimą, tarp kurių įtrauktos Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys. Ši parama prisideda prie poreikio f.1 (gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas) įgyvendinimo. Minėtas priemones papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Avių ir ožkų augintojams sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „ KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”, „KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas”, taip pat dalyvauti kuriamose trumpose tiekimo grandinėse pagal priemonę „KP14gra -–Trumpos tiekimo grandinės”. Pieno sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Taip pat galvijų augintojai gali kreiptis paramos skirtingoms priemonėms, apsaugančioms nuo vilkų darančios žalos, įgyvendinti pagal priemonę „KP08neg3 – Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”. Avių ir ožkų sektoriaus atstovams, kurie gamina ekologišką produkciją, ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba garantuotu tradiciniu gaminiu, žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, bus teikiama kompensacija už papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas pagal priemonę „KP26Tks – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos”. Avių ir ožkų sektoriaus atstovai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. 3.5.9. Baltyminiai augalai Bendra sektoriaus apžvalga. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Baltyminių augalų sektoriaus susitraukimas gali lemti situaciją, kai vietiniai kombinuotųjų pašarų gamintojai taps visiškai priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių. Rinkos kainų svyravimai ir neapibrėžtumas dėl importuojamų žaliavinių baltyminių augalų kokybės neigiamai veikia kombinuotųjų pašarų gamybos sektorių ir savo ruožtu mažina gyvulių augintojų konkurencingumą dėl didelės priklausomybės nuo baltymingo pašaro. Be to, baltymingų augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą, taip pat apdulkinimui palanki biologinė įvairovė. Be to, moksliškai įrodyta, kad baltyminių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui (10–15 %). Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai sudarė 7 proc. visų tais metais deklaruotų plotų. Tačiau baltyminių augalų auginimas konkuruoja su javų ir rapsų auginimu, kylant grūdų kainoms ir, atitinkamai, tokios veiklos pelningumui, baltyminių augalų sąskaita didinami javų ir rapsų plotai. Tai atsispindi ir baltyminių augalų plotų kaitoje: lyginant su 2017 m., 2022 m. deklaruotų baltyminių augalų bei jų mišinių plotas LT 221 LT sumažėjo 33 proc. Be to, baltyminių augalų plotai pasižymi labai didele variacija. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Siekiant stabdyti baltyminių augalų plotų mažėjimo tendenciją, šiam sektoriui numatyta susietoji pajamų parama (priemonė TI03sus01.1). Skiriamos išmokos turėtų sumažinti pajamų skirtumus, lyginant su kitais sektoriais, ir taip padidintų šio sektoriaus patrauklumą, išlaikant ūkius šioje veikloje. Paramos lygis nustatytas remiantis standartinio gamybinio pelno (SGP) reikšmių palyginimu tarp vidutinio baltyminių augalų SGP bei vasarinių kviečių (didžiausius deklaruotus plotus tarp visų javų užimančios kultūros). Baltyminių augalų SGP lyginamas su javų SGP todėl, kad daugiausia visų baltyminių augalų plotų šalyje deklaruoja būtent javininkystės ūkiai. Numatomas paramos lygis leis priartinti vidutinį baltyminių augalų SGP iki 80 proc. kviečių SGP. Tai, ekspertų nuomone, turėtų būti pakankama paskata išlaikyti esamus baltyminių augalų plotus Lietuvoje. Atitinkamai baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų. Susietoji parama padėtų padidinti šia veikla užsiimančių ūkių ekonominį tvarumą, o kartu galėtų prisidėti prie galimybių ūkininkams, kurie specializuojasi baltyminių augalų auginimo srityje, investuoti į baltyminių augalų auginimo metodų tobulinimą ir taip didinti produkcijos kokybę bei savo konkurencingumą, sudarymo. Pagerėjusi vietinių baltymingų augalų kokybė sudarys sąlygas vietos pašarų gamintojams naudoti ne importuotus, o vietinius baltymingus augalus, taip gerinant šios tiekimo grandinės tvarumą. Parama mokama pareiškėjams, deklaruojantiems ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, apsodintą azotą kaupiančiais augalais ir / ar jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y., kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto. Prognozuojama, kad susietąja parama baltyminių augalų auginimui pasinaudos apie 16 tūkst. ūkių. Susietoji parama baltyminių augalų sektoriui prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą”, a.3 „Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį” bei e.2 „Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis” tenkinimo. Siekiant gauti susietąją paramą, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų. Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Pagal šią priemonių rūšį parama skiriama pagal priemones: „TI05eko1.1 – Augalų kaita”, kuria siekiama išsaugoti dirvožemį ir gerinti jo kokybę, „TI05eko1.2 – Tarpiniai pasėliai”, kuri skirta žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti auginti dirvožemio kokybei išsaugoti palankius augalus, bei „TI05eko1.4 – Sertifikuotos sėklos naudojimas”, kuria siekiama paskatinti ūkius naudoti sertifikuotą sėklą. Šios priemonės prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą”, d.2 „Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje”, e.1 „Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose”, e.2 „Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir didinti tvarių mėšlo tvarkymo technologijų naudojimą’, e.3 „Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose”, taip pat dalis prie poreikių i.2 „Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas”. Minėtas išmokas papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Baltyminių augalų augintojams sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „ KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Baltyminių augalų sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones – KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Baltyminių augalų augintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. 3.5.10. Cukriniai runkeliai Bendra sektoriaus apžvalga. Cukraus kainos pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo itin dideliu nestabilumu ir mažėjimo tendencija. Supirkimo kainos nukritusios iki ribos, kai auginti šią kultūrą tampa ekonomiškai nebenaudinga. Pastaraisiais metais du šalyje veikiantys cukraus fabrikai vos surenka ribinį cukraus runkelių kiekį, būtiną fabriko veiklai užtikrinti. 2014–2020 m. finansiniam programavimo laikotarpiui LT 222 LT buvo numatyta, kad palaikomas cukrinių runkelių gamybos lygis taip, kad šio sektoriaus plotas nemažėtų, tačiau palyginti su EK patvirtintu plotu –19,2 tūkst. ha (2012 m.) – cukrinių runkelių plotai Lietuvoje 2021 m. yra sumažėję 18 proc. (ir 2021 m. sudarė vos 0,4 proc. visų deklaruotų plotų). Nesurinkus reikiamų žaliavos kiekių, fabriko veiklą reikia stabdyti, o ją atnaujinti itin sudėtinga ir dažnu atveju ekonomiškai nebenaudinga. Nesurinkdami pakankamų žaliavos kiekių, abu cukraus fabrikai jau keletą metų veikia ant bankroto ribos. Kita problema, su kuria susiduria Lietuvos cukraus sektorius, – santykinai mažas šios kultūros derlingumas. Lietuvoje cukrinių runkelių derlingumas 10–30 proc. mažesnis nei Vakarų Europoje. Be to, cukrinių runkelių derlingumas ir kokybė labai priklauso nuo nestabilių ir neprognozuojamų oro sąlygų. Nepalankiais, t. y. drėgnais metais, cukrinių runkelių cukringumas reikšmingai sumažėja, o nešvarumas padidėja, dėl ko ženkliai didėja nuoskaitos nuo bazinės kainos, fabrikų mokamos augintojams. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad cukrinių runkelių augintojai patiria ne tik tiesioginių išlaidų. Dėl sunkiasvorės technikos, reikalingos runkeliams nuimti, šlapiais metais labai suslegiamas dirvožemis, dėl ko žymiai pablogėja jo kokybinės charakteristikos. Po šlapiais metais suslėgto dirvožemio, kitais metais kitos kultūros derlingumas tame plote labai sumažėja. Cukrinių runkelių auginimo ūkiams reikia labai specializuotos ir brangios cukrinių runkelių auginimo ir derliaus nuėmimo technikos. Norint užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas, taip pat reikalingos investicijos. Didelės negrįžtamosios sąnaudos apsunkina tiek specializacijos keitimą, tiek naujų rinkos dalyvių atėjimą. Parama cukrinių runkelių augintojams jau kartą buvo sustabdyta 2015 m., tačiau dėl sunkios ekonominės situacijos, 2017 m. ji buvo atnaujinta. Paramos tęstinumas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti ūkininkams galimybes prognozuoti ūkio veiklos rodiklius bei garantuoti tam tikrą stabilumą, kuris savo ruožtu būtinas siekiant užtikrinti ūkių gyvybingumą bei atsparumą. Nesant stabilumo paramos srityje, ženkliai sulėtėja ilgalaikės investicijos, reikalingos derlingumui ir produkcijos kokybei gerinti. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Sektoriaus patiriamų sunkumų svarbą atspindi ryškios šio sektoriaus traukimosi tendencijos: cukrinius runkelius auginančių ūkių skaičius 2016–2020 m. sumažėjo net 36 proc. Siekiant stabdyti šias tiek ekonominiu, tiek aplinkosauginiu požiūriu (cukriniai runkeliai yra sėjomainoje auginami augalai, padedantys išsaugoti žemės ūkio biologinę įvairovę ir taip išvengti neigiamo monokultūros poveikio; dėl besisukančių šaknų runkeliai pagerina dirvožemio struktūrą ir sumažina dirvožemio tankėjimą bei eroziją) negatyvias tendencijas, sektoriui numatyta tęsti susietosios pajamų paramos teikimą. Pagrindinis šios paramos (priemonė TI03sus01.6) tikslas – cukrinių runkelių augintojų pajamų palaikymas bei dalinis jų stabilizavimas, siekiant prisidėti prie šių ūkių veiklos tęstinumo užtikrinimo, tokiu būdu palaikant tiek ekonominius sunkumus patiriančio sektoriaus gamybos lygį, tiek sprendžiant užimtumo neurbanizuotose vietovėse problemas. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, cukraus pramonė turi labai svarbų socialinį aspektą, užtikrinant gyventojų pajamas. Jau 2004–2006 m. buvo pastebėtas didelis neigiamas poveikis užimtumui, kai buvo uždarytos dvi iš keturių cukraus fabrikų, kurie yra priklausomi nuo vietinės žaliavos augintojų dėl santykinai itin didelių cukrinių runkelių transportavimo kaštų Susietoji parama taip pat prisideda prie ūkių galimybių naudoti aukštos kokybės sėklas ir trąšas palaikymo. Tai labai svarbu produkcijos kokybei, kadangi taupymas jų sąskaita (kas galėtų būti nesant paramos) turėtų įtakos cukrinių runkelių cukraus kiekiui šaknyse bei derliaus sumažėjimui, ir tai stipriai paveiktų ūkininkų pajamas iš produkcijos realizavimo. Tinkamumo paramai gauti kriterijuose numatytas reikalavimas būti sudarius su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti. Numatyta sutartis netiesiogiai, tačiau reikšmingai įtakoja ūkių konkurencingumą: norint, kad cukriniai runkeliai būtų supirkti, būtina priduoti atitinkamą kiekį bei atitinkamos kokybės, t. y. ūkiai, taikantis prie rinkos sąlygų, turėtų būti priversti gerinti rinkai patiekiamų cukrinių runkelių kokybę, kas ilguoju laikotarpiu prisidėtų prie jų konkurencingumo didėjimo. Taip pat empiriniai tyrimai rodo, kad tiesioginės išmokos gali paskatinti investicijas, kurios taip pat prisidėtų didinant ūkių konkurencingumą, taip pat pelningumą, dėl ko didėtų ir ūkių gyvybingumas bei tvarumas. Be to, susietosios paramos teikimo nutraukimas antrą kartą per dešimtmetį, visiškai pakirstų ūkininkų pasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais. O tai, kartu su dideliu kainų nepastovumu, didėjančia neigiamų meteorologinių įvykių rizika ir augančiu neapibrėžtumu gali labai padidinti išėjimo iš šio verslo riziką. Turint omenyje, kad naujųjų atėjimas į šį sektorių dėl didelių pradinių investicijų bei kitų minėtų veiksnių, LT 223 LT mažinančių šios veiklos patrauklumą, yra labai ribotas (cukraus pramonė priklauso išimtinai nuo vietinės žaliavos); ūkininkų traukimasis iš cukrinių runkelių gamybos sužlugdytų visą sektorių. Susietajai pajamų paramai cukrinių runkelių augintojams skiriama 0,275 proc. viso tiesioginių išmokų voko (arba 1,8 proc. visos susietosios paramos). Remiami visų dydžių cukrinių runkelių augintojai, deklaruojantys ne mažesnį kaip 0,5 ha cukrinių runkelių plotą bei turintys su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu sudarę cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti. Susietoji parama cukrinių runkelių sektoriui prisideda prie poreikių a1 (palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą) ir a3 (Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį) tenkinimo. Planuojama, kad šia parama pasinaudos apie 230 ūkių. Siekiant gauti susietąją paramą, būtina laikytis GAAB ir valdymo reikalavimų. Minėtus reikalavimus viršijantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (31 str.). Pagal šią priemonių rūšį parama skiriama pagal priemones: „TI05eko1.1 – Augalų kaita”, kuria siekiama išsaugoti dirvožemį ir gerinti jo kokybę, „TI05eko1.2 – Tarpiniai pasėliai”, kuri skirta žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti auginti dirvožemio kokybei išsaugoti palankius augalus, bei „TI05eko1.4 – Sertifikuotos sėklos naudojimas”, kuria siekiama paskatinti ūkius naudoti sertifikuotą sėklą. Šios priemonės prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą”, d.2 „Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje”, e.1 „Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose”, e.2 „Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir didinti tvarių mėšlo tvarkymo technologijų naudojimą’, e.3 „Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose”, taip pat dalis prie poreikių i.2 „Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas”. Minėtas priemones papildo BŽŪP parama pagal kaimo plėtros priemones. Cukrinių runkelių augintojams sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones, pavyzdžiui, „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”. Cukrinių runkelių sektoriaus atstovai skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis ir gauti paramą pagal intervencinių priemonių rūšį „Rizikos valdymo priemonės” (76 str.): priemones „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”. Cukrinių runkelių augintojai gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. 3.5.11. Kiti sektoriai Bendra sektoriaus apžvalga. Sėklinių bulvių subsektorius yra labai svarbus užtikrinant sertifikuotos bulvių sėklos pasiūlą bulvių augintojams. Sektoriuje sukaupta daug žinių bei patirties, įgytas didelis technologinis potencialas, tačiau eilę metų šis subsektorius traukėsi. Paruoštų sėklinių bulvių kiekio pakanka apsodinti tik 2,5–5,0 proc. visų Lietuvoje auginamų bulvių ploto. Sėklinių bulvių auginimas dėl savo specifikos yra gerokai sudėtingesnis nei kitų rūšių sėklų (pvz., javų) ar tuo labiau kitų augalų kultūrų (ne sėklų). Šie ūkiai turi specializuotis vienoje veikloje (jos nediversifikuojant) dėl reikalingų atitinkamų patalpų ir įrangos, būtinų karantino sąlygų aukštos kokybės sėklai užauginti, sanitarinių apsaugos zonų ir pan., kas didina pajamų svyravimų riziką bei labai apriboja galimų pajamų lygį. Sektoriui numatytos intervencinės priemonės. Dėl veiklos imlumo darbui, bulvių sėklininkystės ūkių darbo sąnaudos itin didelės. Mažas pelningumas (nuostolingumas) bei sunkiai prognozuojamos ateities perspektyvos gali paskatinti šiuos specializuotus ūkius trauktis iš veiklos, o naujų atėjimas dėl labai didelių reikalingų pradinių investicijų bei sėklininkystės ūkiams taikomų reikalavimų, yra mažai tikėtinas, kas kelia grėsmę sėklinių bulvių subsektoriaus išlikimui. Šiam subsektoriui numatyta teikti susietąją pajamų paramą (priemonė TI03sus01.7). Pagrindinis susietosios paramos tikslas – gamintojų pajamų palaikymas, siekiant prisidėti prie jų atsparumo didinimo bei veiklos tęstinumo užtikrinimo, kartu tokiu būdu palaikant ekonominius sunkumus patiriančio sektoriaus gamybos lygį, išvengiant neigiamų padarinių visam bulvių auginimo sektoriui. Susietosios tiesioginės išmokos už sėklai auginamų bulvių plotus mokamos tik nuo 2017 m., kai buvo pastebėtos ryškios šio sektoriaus traukimosi tendencijos. Paramos tęstinumas yra labai svarbus, siekiant LT 224 LT užtikrinti ūkininkams galimybes prognozuoti ūkio veiklos rodiklius bei garantuoti tam tikrą stabilumą. Atsižvelgiant į paramos efektyvumą praėjusiu laikotarpiu, taip pat remiantis tęstinumo principu, sėklinių augintojams numatyta mokėti apie 600 Eur/ha išmokas už sėklinių bulvių pasėlius, tam skiriant 0,013 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų (arba 0,09 proc. visos susietosios paramos). Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie: 1) yra įtraukti į Augalininkystės tarnybos administruojamą atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą; 2) deklaruoja ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės; bei 3) įsipareigoja Augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves. Susietoji parama sėklinių bulvių sektoriui prisideda prie poreikių a.1 „Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą” ir a.3 „Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį” tenkinimo. Kadangi parama pagal kaimo plėtros priemones teikiama pareiškėjams, jų neapribojant konkrečiais sektoriais, visų sektorių atstovams yra sudaromos galimybės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones (pvz., „KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra“, „KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra”, „KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas”, „KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas”), taikyti rizikos valdymo priemones (priemonės „KP15riz – Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas” ir „KP16sav – Savitarpio pagalbos fondai”), dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti EIP veiklos grupėse, įgyvendinančiose EIP projektus, arba įgyvendinti parodomuosius projektus. 3.6. Intervencinių priemonių, padedančių užtikrinti nuoseklų ir integruotą rizikos valdymo metodą, apžvalga (kai aktualu) Rizikos pasireiškimas žemės ūkio sektoriuje yra siejamas su žemės ūkio sektoriui aktualiais veiksniais, tokiais kaip sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas bei kt. Vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojų apklausos, atliktos 2013 m. rezultatais, Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojams svarbiausi rizikos veiksniai yra gamtos reiškinių nenuspėjamumas ir gamtos išteklių naudojimo galimybės. Didžiausią susirūpinimą jiems kelia naudojamos žemės trūkumai, sunkumai įsigyti (išsinuomoti) papildomos žemės, melioracinės sistemos gedimai, gyvūnų ir / ar augalų ligos ir kenkėjai. Orų nenuspėjamumo svarba, nors ir aukšta, tačiau žemesnė nei rizika, susijusi su žemės ištekliais. Juridinė aplinka (netikėti, nepalankūs įstatymai, norminiai aktai, didelė supirkimo kainų kaita) – antras pagal svarbą tarp visų analizuojamų rizikos veiksnių. Tai rodo, kad veikiantys įstatymai ir norminiai aktai, nors nuolat tobulinami, nepakankamai tenkina ūkininkų interesus. Žemės ūkio produktų gamintojų nuomone, mažiausia rizika kyla iš vidinės aplinkos rizikos veiksnių (trukdžiai gauti investicinę paramą, veiklos vystymas mažesnio palankumo teritorijoje, investicinių lėšų trūkumas). Pastebėta, kad skirtingo dydžio ir veiklos rūšies ūkiai patiria skirtingas problemas. Situacijos analizė parodė, kad dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių, naujų gyvulių ligų protrūkių bei globalių rinkų svyravimų Lietuvos ūkiams periodiškai kyla visam žemės ūkio sektoriui būdingos didelio masto rizikos, kurių valdymui nepakanka įprastų, atskirų ūkių iniciatyva taikomų rizikos mažinimo priemonių. Valstybė, kompensuodama nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių poveikio augalams ir pasėliams bei gyvūnų ligų protrūkio, patiria didelių išlaidų, o sumažinti lėšų poreikį šiam tikslui galima paskatinant ūkininkus plačiau naudoti rizikos valdymo priemones. Siekiant valdyti pajamų praradimo dėl nepalankių klimato reiškinių bei gyvūnų ligų rizikas, ūkininkai ir toliau bus skatinami naudotis šiuo metu prieinamomis, tačiau vis dar nepakankamai populiariomis rizikos valdymo priemonėmis, kompensuojant dalį ūkininkų mokamų draudimo įmokų (intervencinės priemonės KP15riz pagalba). Augalų ir pasėlių draudimo atveju numatoma kompensuoti sausros ir iššalimo rizikas, gyvūnų draudimo atveju – nuo gyvūnų užkrečiamų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/429 prieduose, rizikas. Šalia nepalankių klimato reiškinių bei gyvūnų ligų, žemės ūkio subjektai Lietuvoje susiduria ir su LT 225 LT supirkimo kainų svyravimu, kuris taip pat turi neigiamos įtakos jų pajamų stabilumui. Pastaraisiais metais pieno gamybos sektorius susidūrė su dideliais kainų svyravimais, pieno gamintojai pateko į ilgalaikį 2014–2016 m. krizinį laikotarpį. Analizuojant pienininkystės ūkių bendrąsias pajamas, matome, kad 2015 m. jos sumažėjo 36 proc. (neįskaitant gautų kompensacinių išmokų dėl rinkos veikimo sutrikdymo), palyginti su trejų paskutiniųjų metų bendrųjų pajamų vidurkiu. Dideli žemės ūkio veiklos subjektų pajamų svyravimai pastebimi ir kituose sektoriuose – augalininkystės sektoriuje: grūdų sektoriaus pajamų sumažėjimas buvo stebimas dėl 2006 m., 2010 m. buvusių nepalankių meteorologinių reiškinių; 2009 m. javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau, lyginant su ankstesniais metais dėl grūdų pertekliaus rinkoje; 2017 m. didelius derliaus nuostolius sąlygojo šalyje užsitęsusios liūtys, dėl kurių žuvo arba buvo nepasėti 291 772 ha žieminių pasėlių. 2018-2019 m. žemdirbių pajamas mažino sausra. 2020 m. žemės ūkis kaip ir kiti ekonomikos sektoriai susidūrė su COVID iššūkiais, todėl žemės ūkio rizikos valdymo fondas yra aktualus visiems žemės ūkio sektoriams. Kaip alternatyva draudimo įmonių siūlomiems rizikos valdymo produktams, numatoma paskatinti žemės ūkio sektoriuje taikyti naujas rizikos valdymo priemones, – žemės ūkio rizikos valdymo fondus, – veikiančias savitarpio pagalbos principais ir padedančias kompleksiškai spręsti sektoriaus pajamų praradimo problemas. Numatoma, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondai kompensuos platesnį spektrą ūkininkams aktualių rizikų, nei tos, kurias draudžia draudimo įmonės (ypač tai aktualu siekiant stabilizuoti pajamų svyravimus, atsirandančius dėl supirkimo kainų pokyčių). BŽŪP lėšas numatoma skirti žemės ūkio rizikos valdymo fondams, kompensuojant dalį jų išmokų pajamas praradusiems ūkininkams. Intervencinės priemonės KP16sav pagalba, naujai įsteigtiems fondams bus taip pat kompensuojamos administracinės įsikūrimo išlaidos (ne ilgiau kaip 3 metus) ir narių mokami įnašai į fondo įstatinį kapitalą. Priemonė suderinta su nacionaliniais reguliaciniais veiksmais, kuriais tikslinami esami ir rengiami nauji teisės aktai, būtini sklandžiam žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimuisi. Priemonės įgyvendinimo grafikas ir produkto rodikliai planuojami taip, kad tęstų pilotine žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo priemone, finansuojama 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšomis, pradėtas veiklas. Be to, SP numatytos kelios į konkrečius žemės ūkio sektorius nukreiptos intervencinės priemonės, skatinančios taikyti rizikos valdymo priemones. Sektorinė intervencinė priemonė SP01vid7 skirta kompensuoti išlaidas, patirtas krizinės situacijos padariniams vaisių ir daržovių sektoriuje švelninti ar pašalinti. Prevencinių biologinės saugos priemonių finansavimas gyvulininkystės sektoriuje numatytas pagal intervencinę priemonę KP08prev. BŽŪP lėšomis finansuojamas intervencines priemones papildo nacionalinės lėšos, skirtos nuostoliams dėl vienokių ar kitokių neigiamų rinkos veiksnių kompensuoti žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Per 2014–2020 m. laikotarpį buvo taikytos aštuonios priemonės (pvz., „Nuostolių dėl galvijų tuberkuliozės, galvijų bruceliozės, enzootinės galvijų leukozės įvertinimas ir atlyginimas”, „Nuostolių, vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimą ir šių ligų prevencijos priemones, kompensavimas”, „Parama, kompensuojant nuostolius dėl fitosanitarijos priemonių naudojimo”). Šias priemones papildė kitos priemonės, nukreiptos į įvairius žemės ūkio sektorius, nukentėjusius nuo COVID. Nacionalinę paramą, skirtą nuostoliams dėl vienokių ar kitokių neigiamų rinkos veiksnių kompensuoti, priklausomai nuo poreikio, numatoma tęsti. Siekdamos suvaldyti dvigubo finansavimo rizikas, prieš skirdamos paramą pagal BŽŪP priemonę, paramą administruojančios institucijos įsitikins, kad tos pačios tinkamos finansuoti išlaidos nebuvo finansuotos pagal kitus finansavimo šaltinius. Būtina pastebėti, kad rizikos valdymo būdai apima daugiau priemonių nei draudimas ir patirtų nuostolių kompensavimas. Inovatyvūs technologiniai sprendimai ūkiuose, įskaitant skaitmeninimą, leidžia ūkiams optimizuoti veiklą, padidinti ūkio produktyvumą ir efektyvumą ir atitinkamai užtikrina stabilesnes ūkio pajamas. Tikslusis ūkininkavimas, ekologinis ūkininkavimas, maistinių medžiagų naudojimo valdymas, agroekologija, strateginis valdymas ir veiklos planavimas taip pat yra įrankiai, naudojami rizikai valdyti ir ūkių atsparumui didinti. Todėl netiesiogiai prie skirtingų rizikų valdymo prisideda daugiau SP intervencinių priemonių, pavyzdžiui, ekologinės sistemos, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, investicijos į melioracijos sistemas (KP10mel), padedančios sumažinti LT 226 LT ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį derliui, investicijos (KP12vld, KP32svp), kuriomis finansuojami skaitmeniniai sprendimai, padedantys tobulinti prognozavimo sistemas ir jas integruoti į žemės ūkio veiklos rizikos valdymą, biodujų jėgainių įrengimas (KP31tvi), didinantis nepriklausomybę nuo didėjančių kuro kainų. Didelį poveikį rizikos valdymo priemonių patrauklumui didinti daro susijusių žinių sklaida per ŽŪŽIS. Dalis numatytų mokymų ir, žemės ūkių valdytojams pageidaujant, konsultacijų skirs dėmesio tokiems rizikos valdymo būdams, kaip prognozavimas, strateginis valdymas ir veiklos planavimas. Be to, inovacijų, geriausios praktikos taikymas, į kurių skatinimą nukreiptos kompleksinio tikslo intervencinės priemonės, prisidės švelninant didėjančių išlaidų trąšoms, kurui poveikį ir išlaikant tą patį ūkių produktyvumo lygį. 3.7. Nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika 3.7.1. Kai aktualu, nacionalinių ir regioninių intervencinių priemonių sąveika bei finansinių asignavimų paskirstymo pagal intervencines priemones ir fondus apibūdinimas Nėra taikoma Lietuvai. 3.7.2. Kai aktualu, jei BŽŪP strateginio plano elementai nustatomi regioniniu lygmeniu, kaip intervencinių priemonių strategija užtikrinamas tų elementų nuoseklumas ir suderinamumas su BŽŪP strateginio plano elementais, kurie nustatyti nacionaliniu lygmeniu Nėra taikoma Lietuvai. 3.8. Apžvalga, kaip BŽŪP strateginiu planu prisidedama prie 6 straipsnio 1 dalies i punkte išdėstyto tikslo pagerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, įskaitant pagrindines sąlygas ir papildomumą Paramos sąlygos (angl. Conditionality) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane yra numatyta paramos sąlygų sistema, pagal kurią ūkininkai ir kiti paramos gavėjai yra įpareigoti laikytis valdymo reikalavimų (VR), susijusių su ūkinių gyvūnų gerove. VR9, VR10 ir VR11 numato ūkinių gyvūnų gerovės bazinius reikalavimus. VR9 nustato būtiniausius veršelių apsaugos standartus pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/119/EB. Šio reikalavimo tikslas – užtikrinti veršelių (galvijų iki šešių mėnesių amžiaus) gerovę, laikantis minimalių jų priežiūros ir auginimo standartų. Šie reikalavimai yra susiję su veršelių judėjimo laisvės užtikrinimu, laikymo sąlygomis, šėrimu ir yra taikomi veršelius laikantiems asmenims. VR10 nustato būtiniausius kiaulių apsaugos standartus pagal 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvą 2008/120/EB. Šio reikalavimo tikslas – užtikrinti kiaulių gerovę laikantis minimalių jų priežiūros ir auginimo standartų. Šie reikalavimai yra susiję su tinkamomis kiaulių laikymo sąlygomis, jų šėrimu ir yra taikomi kiaules laikantiems asmenims. VR11 nustato ūkyje laikomų ūkinių gyvūnų apsaugos standartus pagal 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB. Šio reikalavimo tikslas – užtikrinti ūkyje auginamų ūkinių gyvūnų gerovę, laikantis minimalių jų priežiūros ir auginimo standartų. Šie reikalavimai taikomi visiems subjektams, kurie ūkiniais tikslais laiko ūkinius gyvūnus. Reikalavimai numato ūkinių gyvūnų apskaitos, judėjimo laisvės, pastatų, apšvietimo, šėrimo veisimo procedūrų kontrolės ir kitus ūkinių gyvūnų gerovės standartus. Veiksmingas VR9, VR10 ir VR11 valdymo reikalavimų įgyvendinimas prisidės prie bendros gyvūnų sveikatos gerinimo ir sumažins poreikį naudoti antimikrobines medžiagas. Reikalavimas saugoti gyvūnų gydymo priemonių įrašus pagal VR6 ir laikymasis išlaukos po gydymo laikotarpių, padės ūkininkams pateikti reikiamą informaciją apie atliktus gydymo veiksmus gyvūnams gydyti, iš jų ir apie antimikrobinių LT 227 LT medžiagų naudojimą. Toks informacijos teikimas ir įrašų tvarkymas bei kontrolė padės sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ir su tuo susijusią atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Intervencinės priemonės, prisidedančios prie gyvūnų gerovės gerinimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizikos mažinimo Strateginiame plane numatytos 3 ekologinės sistemos ir 8 kaimo plėtros priemonės, kurios prisidės prie gyvūnų gerovės gerinimo ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizikos mažinimo. Jos remiasi ir papildo paramos teikimo sąlygų (angl. conditionality) reikalavimus. Ekologinės sistemos Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 – Gyvūnų gerovė veiklą „Parama už galimybę galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ parama bus teikiama už pieninių galvijų ganymą ganyklose, nepertraukiamai ne trumpiau nei 140 dienų per metus. Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas” bus teikiama parama už tvarte ištisus metus laikomų galvijų išleidimą į atvirą erdvę (mociono aikšteles, ganyklas), nepertraukiamai 120 dienų per metus bei melžiamų užtrūkusių karvių ganymą nepertraukiamai, ne trumpiau kaip 60 dienų per metus. Teikiant paramą pagal šias veiklas, bus gerinama gyvūnų gerovė ir mažinamas atsparumas antimikrobinėms medžiagoms. Sąlygų sudarymas galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas bei gyvulių ganymas laukuose šiltuoju metų laiku skatina aktyvesnį gyvulių judėjimą. Gyvuliams judant, gerėja medžiagų apykaita, virškinimas, kvėpavimas, kraujotaka, stiprėja sveikata, dėl to mažinamas vaistų naudojimas. Judant tvirtėja raumenys, kaulai, gerėja nagų būklė, atitinkamai mažėja nagų susirgimų, naudojama mažiau vaistinių preparatų. Atvirame ore gyvuliai grūdinasi, pasipildo vitamino D atsargos organizme, atitinkamai mažėja susirgimų. Su šviežia žole gyvuliai gauna lengvai virškinamų maisto medžiagų. Laisvas judėjimas ir ganymasis yra natūrali galvijų elgsena, todėl teigiamai veikia bendrą galvijų organizmo būklę. Intervencinės priemonės veiklomis bus sukurtos prielaidos mažinti gyvūnų gydymo poreikį ir mažins atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę, bus viršijami gyvūnų gerovės reikalavimai, numatyti VR 9 ir VR11 ir sveikatingumo reikalavimai numatyti VR 6. Šios intervencinės priemonės veiklos prisidės prie rodiklio R.44 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis pasiekimo. Pagal šias intervencinės priemonės veiklas kasmet planuojama pagerinti nuo 122 tūkst. iki 96,7 tūkst. SG gerovę. Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 – Gyvūnų gerovė veiklą „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“ parama kiaulių laikytojams bus teikiama už penimų kiaulių gerovės reikalavimų taikymą, kurie viršija atitinkamus būtiniausius privalomus kiaulių apsaugos standartus, nustatytus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 2008/120/EB (viršijamas VR10). Šia parama siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl penimų kiaulių veisimo praktikos, susijusios su geresne gyvūnų gerove, taikymo, užtikrinant 20 proc. didesnį penimų kiaulių laikymo plotą nei nustatyti minimalūs reikalavimai. Pradėjus taikyti veisimo praktiką, kuri viršija atitinkamus privalomus minimalius laikymo ploto standartus, penimoms kiaulėms bus suteikta galimybė patenkinti savo elgsenos poreikius, užkertant kelią kiaulių agresijai ir abipusiam žalojimui. Ši intervencinės priemonės veikla taip pat prisidės prie rodiklio R.44 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis pasiekimo – kasmet planuojama pagerinti nuo 109,9 tūkst. iki 82,6 tūkst. SG gerovę. Pagal intervencinės priemonės TI05eko9 – Gyvūnų gerovė veiklą „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, vištų dedeklių ir kalakutų) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“ parama bus teikiama už naminių paukščių (broilerių, vištų, dedeklių ir kalakutų) gyvūnų gerovės reikalavimų, kurie viršija privalomus teisės aktuose nustatytus standartus, laikymąsi (taip pat viršijamas VR11). Šia parama siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl naminių paukščių (broilerių, vištų dedeklių ir kalakutų) laikymo ir auginimo praktikos, susijusios su aukštesne gyvūnų gerove. Naminių paukščių laikytojai, priklausomai nuo naminių paukščių rūšies ir prisiimtų įsipareigojimų lygio (bus teikiamos I ir II lygio išmokos), sudarys sąlygas naminiams paukščiams naktinio poilsio metu pailsėti LT 228 LT be dirbtinio apšvietimo, sudarys geresnes sąlygas judėti (užtikrinant didesnį laikymo plotą, sudarant galimybę išeiti į aptvarus ir kt.) bei įsipareigos broilerius ir kalakutus auginti nenaudojant antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką. Vištų dedeklių atveju nenaudoti antibiotikų profilaktiškai, antibiotikai gali būti naudojami tik atitinkamos (-ų) ligos (-ų) atveju, kai būtina užtikrinti paukščių sveikatingumą. Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo didinimas auginant ir laikant naminius paukščius, prisidės prie atsparumo antimikrobinėms medžiagoms rizikos mažinimo ir turės teigiamą poveikį iš paukštienos pagamintų produktų kokybei, tuo pačiu ir žmonių sveikatai. Ši intervencinės priemonės veikla taip pat prisidės prie rodiklių R.43 Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis pasiekimo – planuojama kasmet paremti apie 48–50 tūkst. SG (broilerių ir kalakutų) bei R.44 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis pasiekimo – planuojama kasmet apremti apie 64–67,6 tūkst. SG. Pagal TI05eko6 – Kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ bus siekiama pievų palaikymo, pievų buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo bei paskatinti ūkininkus, laikančius gyvulius, mažinti pievų ir ganyklų ganiavos apkrovą. Ši veikla netiesiogiai prisideda ir prie gyvūnų gerovės užtikrinimo. Siekiant gauti kompensaciją pagal šią veiklą yra numatyti reikalavimai, susiję su gyvulių ganymo tankumu (vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha). Investicinės priemonės Investicijoms į gyvūnų gerovę yra skirta viena iš naujos intervencinės priemonės KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas veiklų. Pagal šią intervencinę priemonę skiriama parama investicijoms, į ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijas, tokias kaip: modernios melžimo aikštelės, pirminio aušinimo ir energijos rekuperacijos sistemos, automatinės šėrimo sistemos, klimato valdymo sistemos. Šios investicijos ne tik prisideda prie gyvūnų gerovės ir jų sveikatos gerinimo bei ir leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai ŠESD išmetimus į aplinką. Taip pat pagal šią intervencinę priemonę remiamas ūkinių gyvūnų tankumą mažinančių sprendimų diegimas ir laikymo sąlygų gerinimas (užtikrinant ūkiniams gyvūnams laikymo ir auginimo sąlygas, viršijančias minimalius privalomuosius standartus). Intervencine priemone taip pat bus remiami veiksmai, dėl kurių padidinamas kiaulių laikymo plotas, užtikrinamas vištų dedeklių laikymas alternatyviose laikymo sistemose, veršelių ir paršavedžių nelaikymas individualiuose garduose bei kuriais prisidedama prie kitų ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo problemų sprendimo. Pareiškėjai, investuojantys į kiaulininkystės sektorių, privalo įsipareigoti laikyti kiaules bent 20 proc. didesniame plote nei minimalus privalomas plotas. Ivestuojant į paukštynus reikalaujama įsipareigoti laikyti vištas dedekles laisvai arba ant kraiko, o investuojant į galvijininkystę – nelaikyti veršelių individualiuose garduose. Intervencinė priemonė taip pat prisidės prie rodiklio R.44 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis pasiekimo. Pagal šią intervencinę priemonę planuojama pagerinti 16 tūkst. SG gerovę. Kitų intervencinių priemonių – KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas, KP32svp – Smulkių– vidutinių ūkių plėtra ir KP19sūp –Labai smulkių ūkių plėtra lėšomis (subsidijos, o KP12vld atveju – ir lengvatinių paskolų forma) taip pat galės būti įrengiamos naujos gyvūnų laikymo vietos. Nauji ir modernizuoti tvartai suteikia daugiau erdvės, vėdinimo ir komforto, mažina gyvūno patiriamą stresą. Dėl tokių investicijų gyvūnai bus sveikesni, todėl jiems reikės mažiau gydymo. Investicinių priemonių pagalba įsigytos naujos arba patobulintos esamos ūkinių gyvūnų šėrimo sistemos leis tikslingai tiekti pašarus ar vandenį. Taip bus sukurtos prielaidos mažinti gyvūnų gydymo poreikį ir mažins atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Kokybiškai įrengtos patalpos leis padidinti profilaktinį gydymą taip sumažinant antimikrobinio gydymo poreikį. Pagal intervencinę priemonę KP08prev – Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius LT 229 LT kompensuojant dalį investicijų į biologinio saugumo priemones, ūkiai bus skatinami diegti biologinio saugumo priemones, kurios padės apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir taip prisidės mažinant poreikį naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnų gydymui. Intervencinė priemonė prisidės prie rodiklio R.43 Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas) dalis, pasiekimo – planuojama paremti 15 tūkst. SG Ekologinio ūkininkavimo priemonės SP taip pat yra numatytos dvi ekologinio ūkininkavimo priemonės (ekologinė sistema TI05eko8 – Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo ir kaimo plėtros priemonė KP01ekū – Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai). Intervencinės priemonės turės teigiamą poveikį ir gyvūnų gerovei bei mažins atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Ekologinio ūkininkavimo priemonės pareiškėjai turės laikytis ES ekologinio žemės ūkio reikalavimų. Sertifikuoti ekologiniai ūkiai įgyvendins aukštus gyvūnų gerovės standartus ir padės tenkinti specifinius gyvūnų rūšiai būdingus elgsenos poreikius pagal ES reglamento nuostatas. Ekologiškų gyvulių augintojai turi laikytis specifinių reikalavimų, susijusių su geresnėmis gyvūnų laikymo sąlygomis, galimybe gyvuliams ganytis, dėl kurių gerėja gyvūnų gerovė. Dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms mažinimo, ekologiniuose ūkiuose griežtai reglamentuojamas cheminių alopatinių veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, naudojimas. Jie gali būti naudojami tik esant būtinybei ir griežtomis sąlygomis jei fitoterapinių, homeopatinių ir kitų produktų naudojimas yra netinkamas arba nepakankamas. Nustatomos griežtos gydymo sąlygos ir išlaukos apribojimai. Šie reikalavimai bei ekologinio ūkininkavimo sistemos plėtra sumažins atsparumo antimikrobinėms medžiagoms riziką. Šios intervencinės priemonės prisidės prie rodiklių R.43 Antimikrobinių medžiagų naudojimo ribojimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis pasiekimo – planuojama kasmet paremti 55,2 tūkst. SG ir R.44 Gyvūnų gerovės didinimas. Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis pasiekimo – planuojama kasmet paremti 55,2 tūkst. SG Mokymai, konsultavimas Įgyvendinant intervencines priemones KP24mįį – Mokymai ir įgūdžių įgijimas ir KP25kon – Konsultavimo paslaugos finansavimas bus skiriamas mokymams ar (ir) konsultacijoms gyvūnų sveikatos ir gerovės temomis. Ūkinių gyvūnų laikytojams dalyvaujant mokymuose ir gaunant konsultacijas, susijusias su gyvūnų sveikata ir gerove, bus praplėstos jų žinios šioje srityje ir tai turėtų paskatinti ūkinių gyvūnų laikytojus imtis veiksmų, gerinančių gyvūnų gerovę ir padėsiančių mažinti antimikrobinių vaistų ir antibiotikų naudojimą 3.9. Paprastinimas ir mažesnė administracinė našta Administracinės naštos mažinimo tikslas – efektyvinti ir supaprastinti Strateginio plano (SP) įgyvendinimo sistemą. Administracinės naštos mažinimo priemonės numatytos tiek strateginiuose ir planavimo dokumentuose (intervencijų dizaine), tiek SP įgyvendinimo, administravimo, stebėsenos ir vertinimo sistemoje. Administracinės naštos mažinimo priemonės, susijusios su technologijomis ir duomenimis Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), administruodama paramos žemės ūkiui priemones, daug dėmesio skiria informacinių technologijų naujovėms, įgalinančioms atlikti pavestas funkcijas pačiu efektyviausiu būdu, žmogiškuosius, administracinius išteklius keičiant automatizuotais procesais. Dokumentų teikimo sistemos. Pareiškėjai, naudodamiesi Žemės ūkio ministerijos informacine sistema (toliau – ŽŪMIS), NMA teikia paraiškas, mokėjimo prašymus bei projekto įgyvendinimo ataskaitas. ŽŪMIS funkcionalumas yra nuolat tobulinamas, nuolat didinamas intervencinių priemonių, pagal kurias LT 230 LT paraiškas galima teikti per ŽŪMIS, skaičius, tobulinamos sistemos techninės galimybės siekiant išvengti techninių problemų (pavyzdžiui, sistemos strigimai, dėl kurių pareiškėjai ar paramos gavėjai negali įkelti dokumentų ir kt.). Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos yra priimamos per paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS). Ši sistema taip pat yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. Informacinių sistemų naudojimas NMA leidžia iš anksto įspėti pareiškėjus netinkamai užpildytas paraiškas, mokėjimo prašymus ar ataskaitas bei apie deklaravimo klaidas. Dar deklaravimo metu NMA pagal aerofotografinius vaizdus atlieka išankstinį paraiškų tikrinimą, įvertinant deklaruotų laukų ribas ir dangas, o apie nustatytus neatitikimus informuoja atitinkamų savivaldybių žemės ūkio skyrius ir seniūnijas, kad pareiškėjai galėtų ištaisyti klaidas iki numatyto deklaravimo termino pabaigos. Paraiškos bus kuriamos NMA administravimo duomenų pagrindu. LPIS atnaujinimas bus integruotas. Bendradarbiavimas tarp institucijų. Siekiant sumažinti pareiškėjams ir paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą, NMA ir kitos institucijos jau keletą pastarųjų metų kryptingai dirba užtikrindami, kad pareiškėjams reikėtų pateikti kuo mažiau dokumentų gaunant juos iš atitinkamų institucijų duomenų bazių ar registrų. Pareiškėjams ir paramos gavėjams tenkanti administracinė našta taip pat mažinama vykdant mokymus, rengiant informacinius renginius aktualijoms, susijusioms su paramos teikimu, pristatyti, vykdant tiesiogines transliacijas, konsultacijas, kuriant vaizdo instrukcijas priemonių paraiškų pildymui. Vykdant informacines kampanijas, kilus neaiškumams pareiškėjai ir paramos gavėjai skatinami kreiptis į NMA, nelaukiant tam tikrų įsipareigojimų atlikimo ar dokumentų pateikimo termino pabaigos. Siekiant sumažinti paklausimų raštu skaičių, dėl kylančių klausimų vertintojai skambina pareiškėjui, o pokalbis yra įrašomas ir pridedamas prie pareiškėjo bylos. Toks būdas leidžia sutaupyti laiko ne tik vertintojui, bet ir pareiškėjui, nereikia gaišti laiko atsakant į užklausas raštu. Siekiant optimizuoti NMA paramos administravimo procesus nuo 2017 m. dalį administracinių veiksmų atlieka robotas (Robis NeMigA). Robotas administruoja keletą paramos priemonių ir atlieka kitus, su paramos administravimu susijusius, veiksmus. Paramos administravimo procesų robotizavimas leidžia ne tik padidinti šių procesų efektyvumą ir operatyvumą, bet ir mažinti administravimo kaštus. 2020 m. buvo robotizuoti šie administravimo ir veiklos procesai: paraiškų atmetimas dėl lėšų trūkumo, patobulintas robotizuotų užklausų Valstybinio socialinio draudimo fondui formavimas, duomenų apie suteiktą valstybės ir de minimis pagalbą pateikimas į Konkurencijos tarybos prižiūrimą Suteiktos valstybės pagalbos registrą, pažeidimų nustatymas iš patikros aktų, bandos laikymo adreso nustatymas, pradėtas robotizuoti teisių suteikimas naudotojams NMA informacinėse sistemose. NMA taip pat daug dėmesio skiria ir informacinių technologijų, padedančių efektyviau administruoti ES paramą, kūrimui bei tobulinimui (pvz., vykdo Žemės ūkio paramos administravimo sistemos plėtrą, sukuriant naujus modulius ir kt.). ES paramos žemės ūkiui procesų optimizavimas ir automatizavimas padeda efektyviau administruoti BŽŪP lėšas, ją sparčiau išmokėti bei sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams. Automatinė laukų nuolatinės stebėsenos informacinė sistema. Nuo 2017 m. NMA pradėjo pasiruošimo darbus, skirtus automatinės laukų nuolatinės stebėsenos informacinė sistemos (toliau – ALNSIS) diegimui. ALNSIS reguliariai nuotoliniu būdu stebi ir vertina žemės ūkio veiklas deklaruotuose žemės ūkio plotuose, naudodama ES programos „Copernicus“ palydovinius duomenis, Lietuvos institucijų turimus ortofotografinius vaizdus, valstybės registruose esančius duomenis bei ūkininkų teikiamą informaciją per programėlę „NMA AGRO“. ALNSIS leis sumažinti atliekamų patikrų vietoje skaičių ir dar labiau automatizuoti administravimo ir kontrolės procesus. Pastebėjus neatitikimų, ūkininkai būtų iš anksto informuojami apie prisiimtus įsipareigojimus, būtinus atlikti darbus, artėjantį nustatytos veiklos pabaigos terminą. ALNSIS naudojimas padės užtikrinti efektyvias, tikslines patikras, kuriomis bus orientuojamasi į rizikos grupes, o tikrieji ūkininkai bus tikrinami kur kas rečiau. Jau nuo 2020 m. NMA laukus tikrinti dėl pievų šienavimo, ganymo ir pūdymo įdirbimo vyko tik išskirtiniais atvejais, kai pasėliai, pievų šienavimas ar ganymas, pūdymo įdirbimas negalėjo būti matomi remiantis palydoviniais vaizdais LT 231 LT arba negavus nuotraukų per „NMA AGRO“. Plotų stebėjimo sistema bus naudojama force majeure atvejais, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2116 3 straipsnyje. Pagal Copernicus Senetinel palydovinius duomenis force majeure atvejus galima peržiūrėti vizualiai interpretuojant vaizdą arba naudojantis Europos Komisijos sukurta paslauga https://emergency.copernicus.eu/. Taip pat įrodymo faktui bus naudojamos pareiškėjų atsiųstos nuotraukos su geolokacijos žyme (geotag photos) per „NMA AGRO” mobiliąją programėlę. Šiuo metu ūkininkai taip pat gali siųsti nuotraukas iš laukų, kuriuos užklupo stichinės nelaimės (potvyniai, užmirkimas, išdžiūvusios vietos). NMA AGRO. Nuo 2018 m. NMA sukūrė „NMA AGRO“ mobiliąją aplikaciją, kuri yra svarbus ALNSIS elementas. Naudodamiesi programėle ūkininkai gali siųsti fotonuotraukas apie atliktas žemės ūkio veiklas su tiksliomis nuotraukų koordinatėmis, o visuomenė gali stebėti ir informuoti NMA apie tai, ar skaidriai yra skirstoma ES ir nacionalinė parama. „NMA AGRO“ mobiliosios programėlės funkcionalumas yra nuolat plečiamas. Nuo 2020 m. „NMA AGRO“ palydoviniai vaizdai atnaujinami didesniu periodiškumu (kas 5 dienas), ūkininkai gali matyti erozijos, šlapynių ir Natura2000 teritorijas, gali atlikti paiešką pagal vietovės pavadinimą ir koordinates, veiklų tipai turi pasirenkamus potipius. „NMA AGRO“ programėlė gali padėti ūkininkams išvengti pažeidimų, susijusių su gaunama parama, suteikti galimybę nuolat stebėti savo laukų būklę, atitikimą paramos sąlygoms bei taikomus veiklos apribojimus. Programėlė taip pat gali padėti ūkininkams tvariau ir efektyviau ūkininkauti, suteikti galimybę sudaryti tikslesnius tręšimo ir laistymo planus, tiksliau prognozuoti būsimą derliaus kiekį bei jo kokybę. Svarbu tai, kad „NMA AGRO“ programėlė aktuali ne tik paramos gavėjams pagal plotines intervencines priemones, bet ir pagal investicines intervencines priemones. Investicinius projektus įgyvendinantys paramos gavėjai „NMA AGRO“ programėle gali pranešti apie patikrų metu nustatytų neatitikimų pašalinimą, įsigytas/ sumontuotas investicijas, organizuojamus renginius ir mokymus, viešinimo priemones ir kitas veiklas. Taip pat pasitelkiant „NMA AGRO“ apie atliktas veiklas arba pažeidimus galima tiesiogiai informuoti ne tik NMA, bet ir VšĮ „Ekoagros“, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Valstybinę augalininkystės tarnybą, Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, Aplinkos ministeriją. 2021 m. 2500 patikrų atlikta naudojantis „NMA AGRO“ programėle pateiktais duomenimis. Patikrų kiekio ir proceso optimizavimas. NMA patikrų skaičių mažina ne tik taikydama naujas technologijas, tokias kaip palydoviniai vaizdai, bepiločiai orlaiviai, „NMA AGRO“ programėlė, bet ir vykdydama tarpinstitucinį patikrų optimizavimą. Siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta perteklinių ir besidubliuojančių patikrų bei sumažintas patikrų skaičius, 2020 m. patvirtintas Patikrų kiekio mažinimo ir optimizavimo planas[1], kuriame numatyti veiksmai, leisiantys institucijoms efektyviau dalintis turima informacija, susijusia su patikrų rezultatais. Lietuvos kaimo tinklo veiklos siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo Prie administracinės naštos mažinimo Lietuvos kaimo tinklas prisideda pasitelkdamas ir įgyvendindamas įvairias komunikacijos priemones, t. y. organizuojant teminius seminarus ir kitokio formato renginius (įskaitant nuotolinius), skirtus skirtingoms suinteresuotoms šalims, vykdant informacijos, susijusios su žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos aktualijomis ir galimybėmis, sklaidą įvairiais komunikacijos kanalais (pvz., per svetainę ar naujienlaiškio pagalba), taip pat organizuojant apklausas suinteresuotų šalių poreikiams nustatyti ir pan. Minėtais veiksmais Lietuvos kaimo tinklas prisideda prie aktualios informacijos, susijusios su SP įgyvendinimu ir jo tobulinimu, prieinamumo elektroninėje erdvėje (t. y. internetinėje svetainėje ir pasitelkiant kitus elektroninės komunikacijos kanalus) didinimu, taip pat prie laiko sąnaudų mažinimo, sudarant galimybę suinteresuotoms šalims gauti išsamesnę savalaikę informaciją apie SP teikiamas galimybes ir įgyvendinimo eigą. Administracinės naštos mažinimo priemonės, susijusios su intervencijų modeliavimu (dizainu) LT 232 LT Administracinės naštos mažinimo priemonės numatytos ir rengiant intervencines priemones. Tos pačios rūšies intervencinių priemonių (pvz., kaimo plėtros investicinių intervencinių priemonių, ekologinių sistemų intervencinių priemonių) dizainas turi bendrus elementus (žr. SP 4 dalį) ir tai prideda aiškumo pareiškėjui bei mažina administracinę naštą. Strateginiame plane siekiama vartoti vieningą terminiją (SP 4.1 dalis), tos pačios rūšies intervencinių priemonių aprašuose vartojamos vieningos formuluotės aprašant tikslą, paramos gavėją, atrankos principus, tinkamumo kriterijus ir kitus elementus. Remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 str., investicijų intervencinėms priemonėms, kurios aiškiai skirtos aplinkosaugos reikmėms arba kurios įgyvendinamos vykdant atkūrimo veiklą (pvz. KP31tvi) atrankos kriterijai gali būti netaikomi. Siekiant sumažinti administracinę naštą, tenkančią tiek paramos gavėjams, tiek NMA, pagal dalį intervencinių priemonių bus taikomas supaprastintų išlaidų apmokėjimas. Pagrindinis supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo privalumas yra mažėjanti veiksmų ir projektų administravimo našta. Administravimo naštos mažėjimas pasireiškia paramos gavėjui planuojant veiklas ir atsiskaitant už šių veiklų įgyvendinimą, kadangi nereikia jų grįsti faktiniais patyrimą ir apmokėjimą įrodančiais dokumentais, o institucijoms prižiūrinčioms veiklų vykdymą paprasčiau patikrinti patirtas išlaidas pagal iš anksto nustatytą fiksuotąjį dydį. Taikant tokį supaprastintą apmokėjimo būdą mažinama ir galimų klaidų tikimybė ir suteikiama galimybė daugiau dėmesio skirti rezultatų pasiekimui. Dar vienas svarbus supaprastintai apmokamų išlaidų taikymo privalumas yra spartesnė teikiamų dokumentų patikra – dėl supaprastintai apmokamų išlaidų sutrumpėja mokėjimų prašymo rengimas, patikrinimas ir sprendimo dėl finansavimo skyrimo priėmimas. Supaprastintų išlaidų taikymo galimybės buvo įvertintos rengiant kiekvieną intervencinę priemonę. 2023– 2027 m. laikotarpiu planuojama taikyti fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas ir fiksuotąsias normas: 1) Fiksuotieji įkainiai (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 44 str. 1(b) dalis) bus taikomi išlaidoms, tokioms kaip projektą vykdančio personalo darbo užmokesčiui, lektorių darbo užmokesčiui, renginio (konferencijos, seminaro, susitikimo ir pan., skirto projekto rezultatams sukurti ar viešinti) organizavimo išlaidoms, dalyvių maitinimo, transporto išlaidoms. Šios išlaidos daugiausiai aktualios bendradarbiavimo intervencinėms priemonėms (pvz., KP22eip) ir keitimosi žiniomis ir informacijos sklaidos intervencinėms priemonėms (pvz.,KP23ppi). Fiksuotieji įkainiai taip pat bus taikomi ir tam tikrų gyvūnų ar gyvulių įsigijimui / laikymui (pvz., pagal priemonę KP08neg3 taikant fiksuotuosius įkainius bus remiamas aviganio šuns įsigijimas), naujų technologinių statinių (pieno ūkio fermų, plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų) statyboms pagal intervencines priemones KP12vld ir KP32svp ir kt. 2) Fiksuotosios sumos (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 44 str. 1(c) dalis) bus taikomos finansuojant EIP projekto plano parengimą (intervencinėje priemonėje KP22eip), Taip pat fiksuotoji suma taikoma intervencinėje priemonėje KP17jūs jaunojo ūkininko įsikūrimo išlaidoms padengti. 3) Finansavimas taikant fiksuotąją normą (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 44 1str. d dalis) bus taikomas apmokant netiesiogines projektų išlaidas (intervencinėse priemonėse KP14gra ir KP20vvg (taikoma tiek vietos projektų ir VPS administravimo išlaidoms apmokėti), Sumaniųjų kaimų projektuose). Šalia dotacijų, dalis paramos yra teikiama ir finansinių priemonių forma. Intervencinėse priemonėse KP12vld, KP31tvi, KP17jūs ir KP30pfi yra numatomos finansinės priemonės lengvatinių paskolų forma. Šių priemonių dizainas yra supaprastintas: atsižvelgiant į KPP 2014–2020 patirtį, lengvatinėms paskoloms šiose intervencinėse priemonėse bus taikoma tik dalis tinkamumo kriterijų, taikomų dotacijai, netinkamų finansuoti išlaidų sąrašas taip pat yra trumpesnis (supaprastintas). Be to, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 str. 3 d. nuostatomis finansinėms priemonėms gali būti netaikomi atrankos kriterijai. Siekiant supaprastinimo, SP numatytų finansinių priemonių įgyvendinimas Lietuvoje vyks per kontroliuojantįjį fondą, tokiu būdu užtikrinant paprastesnį administravimą ir efektyvų grįžtančių lėšų panaudojimą. Pagal intervencines priemones, turinčias ir dotacijos, ir finansinės priemonės elementus (t. y. KP17jūs, KP12vld ir KP31tvi), remiantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 (2) str. nuostatomis, LT 233 LT paraišką finansų priemonei pareiškėjas galės pateikti pagal „vieno langelio” principą kartu su paraiška dotacijai. [1] Žemės ūkio ministro 2020 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. 3D-315 „Dėl Patikrų kiekio mažinimo ir optimizavimo veiksmų plano ir Sankcijų mažinimo ir prevencijos veiksmų plano patvirtinimo”. Prieiga internete: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5a10d950848211eab005936df725feed 3.10. Paramos sąlygos 3.10.1. Pagrindinis uždavinys. Klimato kaita (švelninimas ir prisitaikymas prie jos) 3.10.1.1. GAAB 1. Daugiamečių žolynų išlaikymas, grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu 3.10.1.1.1. Ūkio įsipareigojimų santrauka (pvz., išankstinio leidimo sistema ir pertvarkymo įsipareigojimas) Pagrindinis reikalavimas: pareiškėjams draudžiama suarti ar kitaip pakeisti jiems priklausančius daugiamečių pievų plotus. Apskaičiavimo, nustatymo ir atkūrimo tvarka Jeigu einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama (daugiau nei 5 proc. lyginant referencinius 2018 ir einamuosius metus), NMA identifikuoja pareiškėjus, kurie suarė arba kitaip pakeitė daugiamečių pievų plotus ir juos informuoja iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Šiems pareiškėjams nustatoma asmeninė pareiga atkurti išartą daugiametės pievos plotą iki kitų metų paraiškos pateikimo dienos ir išlaikyti jį ne mažiau kaip 5 metus. Atkurti daugiametes pievas turi pareiškėjai, kurie pagal paraiškų (neatsižvelgiant į jas pateikusį pareiškėją) duomenis deklaravo plotus, kuriuose vietoj daugiametės pievos vykdoma kita veikla. Pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių pievų, jas privalės atkurti tame pačiame arba kitame plote. Pareiškėjai, kurie įpareigoti atkurti išartus ar kitaip pakeistus anksčiau buvusius daugiamečių pievų plotus, informuojami, kiek tiksliai jie turi pertvarkyti plotų atgal į pievą. Atkūrimo reikalavimas taikomas plotams, kurie yra 0,1 ha arba didesni. Pareiškėjai privalės atkurti tik tą pakeistos paskirties anksčiau buvusios pievos ploto dalį, kuri pakeista į žemės ūkio paskirties. Jei ateinančiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažėja daugiau nei leidžiama, už neatkurtus suartus daugiamečių pievų plotus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos. Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei:  daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į bl1 bloką (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);  valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;  daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius). 3.10.1.1.2 Teritorinė taikymo sritis (nacionalinis, regioninis, ūkių lygmuo, ūkių grupė) nacionaliniu 3.10.1.1.3. Pamatinio santykio reikšmė (įskaitant jo skaičiavimo metodą) Santykis 25.83 Paaiškinimas 2018 m. Daugiamečių ganyklų arba pievų referencinio ir kasmetinio santykio skaičiavimas Skaitiklis Plotas,ha Pastabos Daugiametės ganyklos arba pievos, 746 079,02 Naudmenų kodai iš 6 grupės:DGP, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/5a10d950848211eab005936df725feed LT 234 LT deklaruotos 2018 m . + EPT, NPT, SPT, 5PT-2, MNP, MNŠ Vardiklis Deklaruotas Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas 2018m. - 2 888 627,10 Deklaruotų laukų sluoksnis. Atmetama 7 naudmenų klasifikatoriaus grupė Referencinis rodiklis – 25,83 % Daugiamečių žolynų referencinis rodiklio ir einamųjų metų rodiklis yra apskaičiuojamas remiantis Komisijos deleguotojo reglamento Nr. 2022/126 48 straipsniu. Referencinis rodiklis apskaičiuojamas daugiamečių žolynų plotus dalijant iš bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto. Einamųjų metų rodiklis nustatomas kiekvienais metais remiantis tais metais paramos gavėjų, gaunančių tiesiogines išmokas arba kitas išmokas deklaruotais plotais. 3.10.1.1.4. Susijusių ūkininkų tipas (visi ūkininkai, turintys daugiamečių žolynų) Pareiškėjai, kurių deklaruotose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. 3.10.1.1.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Daugiametės pievos ir jų išlaikymas prisideda prie klimato kaitos mažinimo, absorbuojant šiltnamio efektą sukeliančias dujas. 3.10.1.2. GAAB 2. Šlapynių ir durpynų apsauga 3.10.1.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka Nustatytuose šlapynių ir durpžemių plotuose, kurie patenka į pareiškėjo deklaruojamus plotus, draudžiama: 1. šlapynių ir durpžemių plotus sausinti. Naujų drenažo sistemų įrengimas draudžiamas, tačiau senų sistemų remontas ir rekonstravimas galimas, tik jei tai nepakenks durpžemių aplinkosauginei būklei; 2. deginti durpžemių plotus; 3. durpžemių plotuose draudžiamas arimas. Siekiant sumažinti pareiškėjų ir administruojančių institucijų administracinę naštą, numatoma minimali tolerancija – jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 %, bet ne daugiau kaip 1 ha, sankcija netaikoma. 3.10.1.2.2. GAAB paraiškos metai Pasirinkite metus: 2024 Pagrindimas Numatomas įgyvendinimas nuo 2024 m., kadangi Lietuvoje nėra atliktas tinkamas šlapynių ir durpžemių plotų vertinimas. Numatomuose darbuose yra šlapynių ir durpžemių nustatymo metodikos parengimas, informacinio ir skaitmeninio žemėlapio sukūrimas ir kiti darbai. Visi išvardyti ir planuojami veiksmai reikalauja didelių laiko, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Numatoma, kad baigus visus parengiamuosius darbus, bus sukurtas detalus ir visus reikalavimus atitinkantis geoerdvinis duomenų rinkinys, kurio pagalba pareiškėjai galės susipažinti su jų valdose esančiais nustatytais šlapynių ir durpžemių plotais (informacija bus pateikiama ir paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje), o kontroliuojančios institucijos tų pačių duomenų pagalba galės atlikti kontrolės ir monitoringo darbus. LT 235 LT 3.10.1.2.3. Teritorinė taikymo sritis ir paskirta teritorija Taikoma visos Lietuvos teritorijoje. Detalūs žemėlapiai bus parengti po to, kai bus atlikti 3.10.1.2.2. dalyje minimi darbai. 3.10.1.2.4. Susijusių ūkininkų tipas Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytus durpžemių ir šlapynių plotus. 3.10.1.2.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Sausinimo, deginimo ir arimo ribojimas jautriausiuose plotuose apsaugo dirvožemį, kuriame gausu anglies, ir tokiu būdu leidžia sumažinti ŠESD emisijas iš šlapynių ir durpžemių. 3.10.1.3. GAAB 3. Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių 3.10.1.3.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka Ražienos negali būti deginamos, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“. 3.10.1.3.2. Teritorinė taikymo sritis Taikoma nacionaliniu lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 3.10.1.3.3. Susijusių ūkininkų tipas Visi pareiškėjai. 3.10.1.3.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo tikslo, o tai skatina dirvožemio organinių medžiagų kiekio padidėjimą, ko pasėkoje į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO2. 3.10.2. Pagrindinis uždavinys. Vanduo 3.10.2.1. GAAB 4. Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas 3.10.2.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose.  mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos plotis privalo būti 3 m, net jeigu nacionaliniai teisės aktai numato mažesnį plotį;  paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostose leidžiama ganyti ir mulčiuoti. Be to, siekiant suteikti papildomą paviršinių vandens telkinių apsaugą bei dėl daugiamečių pievų ploto mažėjimo prevencijos, pareiškėjai privalo laikytis papildomo reikalavimo – nuo 2024 m. prie visų, pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių (grunte iškasti melioracijos sistemos vandentakiai, laikomi sausinimo ar drėkinimo reikmėms), privalo būti paliekamos (ir deklaruojamos) palaukės su žoline danga (neįskaitant griovio šlaito). Minimalus palaukių plotis 3 m. Mulčiavimas leidžiamas. Palaukės gali būti naudojamos žemės ūkio technikos eismui, tačiau pareiškėjas privalo užtikrinti, kad žolinė danga išliks vyraujanti. 3.10.2.1.2 Mažiausias apsaugos juostų plotis (metrais) 3 3.10.2.1.3. Teritorinė taikymo sritis, įskaitant vandentakių apibrėžtį Šio standarto aprašymas apima nitratų veiksmų programos reikalavimus nitratų pažeidžiamose zonose (NVZ), nurodytus Nitratų direktyvoje. Taikoma nacionaliniu lygmeniu. Konkrečios teritorijos yra nustatytos ir pateikiamos Paviršinio vandens LT 236 LT telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje (skaitmeninis žemėlapis). Vandens telkinius (waterbodies) sudaro upės, ežerai, tvenkiniai ir rekultivuoti į vandens telkinius karjerai, natūralios ir sureguliuotos upės, drėkinimo ir nusausinimo kanalai. Vandens telkinių apsaugos juostų pločiai nustatomi įvertinus jų daugiafunkcinę paskirtį, teritorijų gamtines sąlygas, antropogeninių procesų pobūdį. 3.10.2.1.4. Susijusių ūkininkų tipas Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostas. 3.10.2.1.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Reikalavimas padeda apsaugoti paviršinius vandens telkinius nuo žemės ūkio veiklos taršos. Buferinių juostų sukūrimas padeda sumažinti vandens telkinių užterštumą ir pagerinti vandens kokybę. Be to, tai suteikia daug naudos biologinei įvairovei – padeda susidaryti floros ir faunos buveinėms. 3.10.3. Pagrindinis uždavinys. Dirvožemis (apsauga ir kokybė) 3.10.3.1. GAAB 5. Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį. 3.10.3.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka Erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc. sluoksnis) privaloma:  neauginti bulvių, pašarinių ir cukrinių runkelių, kitų šakniavaisių ir šakniagumbių;  laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją, arba palikti ražienų laukus per žiemą arba kitas augalų liekanas. Ražienų ar augalų liekanų dirbimas minimu laikotarpiu yra draudžiamas;  vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose draudžiamas žemės dirbimas ir purenimas.  taikyti dirbimo skersai šlaito technologiją. 3.10.3.1.2. Teritorinė taikymo sritis (įskaitant erozijos rizikos plotus ir šlaito nuolydį) Taikoma nacionaliniu lygmeniu nustatytuose erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc.). 3.10.3.1.3. Susijusių ūkininkų tipas Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytas erozijai jautrias teritorijas. 3.10.3.1.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Reikalavimas padeda apsaugoti šlaitus nuo žemės ūkio veiklos sukeliamos erozijos. Užkerta kelią tolesniam dirvožemio potencialo praradimui, padeda išlaikyti geros kokybės dirvožemį ūkininkavimui. 3.10.3.2. GAAB 6. Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiu (-iais) laikotarpiu (-iais) 3.10.3.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka (įskaitant atitinkamą laikotarpį) Kiekvienais metais gruodžio 1 d.-kovo 15 d., pareiškėjams deklaruojantiems iki 50 ha taikomas reikalavimas, kuomet ne mažesnis nei 50 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės plotas, sodų ir uogynų plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos neapartos ražienos arba kitos augalų liekanos. Kiekvienais metais gruodžio 1 d.-kovo 15 d., pareiškėjams deklaruojantiems daugiau nei 50 ha taikomas reikalavimas, kuomet ne mažesnis nei 65 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės plotas, sodų ir uogynų plotas turi būti užimtas žemės ūkio augalais arba paliekamos neapartos ražienos, arba kitos augalų liekanos. Žemės dirbimas deklaruotuose plotuose su augaline danga ar augalų liekanomis nurodytu laikotarpiu yra draudžiamas. LT 237 LT Juodąjį pūdymą (išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose) iki kiekvienų metų spalio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų plotuose. Sodų ir uogynų plotuose, kurie einamaisiais metais yra įveisiami arba atnaujinami netaikomas aukščiau išdėstytas dangos reikalavimas. Pirmiau išdėstytas minimalus dirvos dangos reikalavimas neprivalomas po daržovių, bulvių ir runkelių. 3.10.3.2.2. Teritorinė taikymo sritis Taikoma nacionaliniu lygmeniu visoje Lietuvos teritorijoje. 3.10.3.2.3. Susijusių ūkininkų tipas Taikoma visiems pareiškėjams. 3.10.3.2.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Apsaugoma dirva jautriausiu periodu (žiemą). Apsaugoma dirvožemio fizinė struktūra, gerinamas dirvožemio organinių medžiagų kiekis, mažinama maistinių medžiagų išplovimo rizika. Išimčių plotai sudaro: Iš viso 80 692 ha (1,12 proc. nuo viso deklaruoto ploto)  Bulvės – 9 711 ha (0,33 bendro ploto)  Pašariniai runkeliai – 30 ha  Cukriniai runkeliai – 15 760 ha (0,53 bendro ploto)  Daržovės – 6 056 ha (0,2 bendro ploto) Išvardintų augalų derliaus nuėmimas dažniausiai vyksta nuo rugsėjo antros pusės iki spalio vidurio, o kai kuriais atvejais ir ilgiau. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis rugsėjo 29-30 dienomis temperatūra nukrenta žemiau +10 oC. Augalų vegetacija sustoja, kai vidutinė paros oro temperatūra nukrinta žemiau +5 °C, o tai dažniausiai įvyksta spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Todėl žieminių ar tarpinių pasėlių augalų sėja spalio mėnesį yra rizikinga – augalai gali nespėti sudygti. Lietuva įsipareigoja užtikrinti, kad tokių plotų pokytis nepadarys didelės įtakos standarto įgyvendinimo tikslams. 3.10.3.3. GAAB 7. Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius 3.10.3.3.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą sėjomainos praktiką santrauka Pareiškėjai privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo:  tas pats pasėlis negali būti auginamas ilgiau nei vieneri metai tame pačiame lauke, t. y. kitais metais po einamųjų metų turi būti auginamas kitas pasėlis nei einamaisiais metais;  tas pats pasėlis gali būti auginamas ir dvejus metus iš eilės (atsėliavimas) tame pačiame lauke su sąlyga, kad pirmaisiais metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo privaloma pasėti posėlį, kuris turi būti nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites; *Posėliniai augalai auginami tais pačiais metais kaip ir pagrindinė kultūra negali būti laikomi augalų kaitos nariu. Pareiškėjams, kai jo laikomų ūkinių gyvūnų santykis (SG/ha, lyginant su bendru deklaruotu plotu) yra didesnis negu 0,3, arba jeigu pareiškėjas yra registruotas kaip pašarų augintojas pašarų registre, gaminantis tiekiantis rinkai augalininkystės produktus ir galintis pateikti to įrodymus, būtina užtikrinti, bent vieną iš šių sąlygų: LT 238 LT  kiekvienais metais, po kukurūzų derliaus nuėmimo, iki kitų metų kukurūzų sėjos, užtikrinti, kad dirva būtų padengta tarpiniais augalais (įsėliniai, posėliniai, žieminiai tarpiniai pasėliai) arba  kiekvienais metais užtikrinti, kad valdoje pasikeitė bent 35 proc. ariamosios žemės plote auginamų augalų, lyginant su praėjusiais metais. Plotai, kuriuose per pastaruosius trejus metus pasėlis nebuvo pakeistas, ketvirtaisiais metais turi būti naudojami kitiems pagrindiniams pasėliams auginti. Tarpiniai pasėliai minimi pirmoje sąlygoje gali būti traktuojami kaip pasėlio pakeitimas minimas prieš tai (35 proc. sąlyga). *Minimalios augalų kaitos reikalavimas netaikomas daugiamečių augalų plotams, žolėms ir kitiems žoliniams augalams bei pūdymui. Šis standartas netaikomas plotuose, kuriuose auginami daugiamečiai sodiniai (uogynai įskaitytinai). Šis standartas netaikomas pareiškėjams deklaruojantiems daugiamečius augalus ir sertifikuotiems ekologiniams ūkiams pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2018/848. Atsižvelgiama į 2022 m. liepos 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą NR. 2022/1317 ir reikalavimas netaikomas 2023 pasėlių deklaravimo metais. 3.10.3.3.2. Informacijos apie ūkiuose taikomą pasėlių įvairinimo praktiką santrauka Neplanuojama įgyvendinti. 3.10.3.3.3. Teritorinė taikymo sritis Taikoma nacionaliniu lygmeniu visoje Lietuvos teritorijoje. 3.10.3.3.4. Susijusių ūkininkų tipas Visi ūkininkai, kurie turi ariamąją žemę (netaikoma išimtis) Taikomos išimtys Kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų (III priedo 5 išnaša, 1 punkto c papunktis) Kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametis žolynas (III priedo 7 išnaša, 1 punkto b papunktis) Kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais (III priedo 7 išnaša, 1 punkto a papunktis) 3.10.3.3.5. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo (ypač jeigu VN pasirinko pasėlių įvairinimą) Prisidedama prie dirvožemio potencialo išsaugojimo. Augalų kaita naudinga dirvožemio fizinė struktūros, dirvožemio derlingumo, dirvožemio organinės medžiagos ir mikrofloros, dirvožemio cheminė sudėties aspektais. 3.10.4. Pagrindinis uždavinys. Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis (apsauga ir kokybė) 3.10.4.1. GAAB 8. Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu 3.10.4.1.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka LT 239 LT Minimalios dalies standartas: Ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %. Ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, dalis (%) : 4.0% Bent 3 % ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, kai ūkininkas įsipareigoja ne mažiau kaip 7 % ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, taikant sustiprintą ekologinę sistemą laikantis 31 straipsnio 5a dalies. Bent 7 % ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, tarpinius pasėlius ir azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti negamybiniai plotai ir objektai, įskaitant pūdymui paliktą žemę. Tarpiniams pasėliams valstybės narės turėtų taikyti 0,3 svorinį koeficientą. Ariamosios žemės, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, tarpiniams pasėliams arba azotą kaupiantiems pasėliams, dalis (%) : 7.0% Objektų sąrašas (orientacinis objektų ir negamybinių plotų, atitinkančių reikalavimus minimaliai daliai apskaičiuoti, sąrašas) Apsauginės juostos Piramidės iš akmenų Paaiškinimas Akmenynai, akmenų, šakų, kelmų krūvos Specifikacija  Taškinis objektas ariamų laukų pakraščiuose;  Krūva, kurios aukštis yra minimaliai 1 m, minimalus plotas 2 m2, atitinka 8 m2 kraštovaizdžio elemento ploto;  krūva, kurios aukštis yra daugiau nei 1 m, plotas daugiau 2 m2, atitinka 15 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. kultūriniai elementai Grioviai Paaiškinimas Vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (įskaitant apsaugines vandens juostas) Specifikacija  Vandens telkiniai gali būti natūralūs arba dirbtiniai, tačiau paramai netinka telkiniai, turintys betonuotas pakrantes.  Plotis 1–20 m.;  Juostų, kurių plotis yra 1–10 m, 1 ilgio metras atitinka 10 m2 kraštovaizdžio elemento ploto;  Juostų, kurių plotis yra 11–20 m, atitinka 15 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. Laukų pakraščiai, nedideli žemės plotai, apsauginės juostos Paaiškinimas Ežios (ribinės juostos), palaukės LT 240 LT Specifikacija  Žolinių augalų juostos (be medžių ir krūmų);  Juosta tarp dviejų ariamų laukų, skirianti žemės sklypus arba deklaruojamus laukus (paramai netinka juosta, esanti tarp pievos ir ariamo lauko) arba juosta, esanti lauko pakraštyje;  Prisiimtų įsipareigojimų metu juostos vietos keisti negalima;  Plotis 1–6 m.: o juostų, kurių plotis yra 1–3 m, 1 ilgio metras atitinka 6 m2 kraštovaizdžio elemento ploto; o juostų, kurių plotis yra 4–6 m, atitinka 9 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. Gyvatvorės, pavieniai medžiai ar jų grupės Paaiškinimas Apsauginės medžių ir krūmų juostos Specifikacija  Juostos prie ariamos žemės laukų, įskaitant tas, kurios auga prie vandens telkinių. Visos besiribojančių laukų kombinacijos yra leistinos;  Minimalus ilgis 10 m;  Plotis 1–20 m: o juostų, kurių plotis yra 1–10 m, 1 ilgio metras atitinka 5 m2 kraštovaizdžio elemento ploto; o juostų, kurių plotis yra 11–20 m, 1 ilgio metras atitinka 10 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. Pavieniai medžiai ar krūmai Specifikacija  Taškinis elementas ariamuose laukuose, įskaitant prie el. stulpų/atramų augančius krūmus;  Pavieniais medžiais laikomi tie medžiai, kurių lajos nesiliečia;  Medis/krūmas, kurio aukštis yra 1–3 m, atitinka 10 m2 kraštovaizdžio elemento ploto: o Medis/krūmas, kurio aukštis yra daugiau nei 3 metrai, atitinka 30 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. Medžių ir krūmų grupės (įskaitant senų sodybviečių želdinius) Specifikacija  Paramai tinka iki 0,5 ha (netaisyklingos formos, išbraižomas konkretus plotas pagal lajų projekciją) ariamoje žemėje.  1 m2 atitinka 2 m2 kraštovaizdžio elemento ploto.  Minimalus plotas 100 m2. Pūdymui palikta žemė Paaiškinimas Pareiškėjai privalo užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.:  Žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės susmulkinimą ir įterpimą į dirvą) einamųjų metų produkcijai gauti. LT 241 LT Žaliajame pūdyme auginami žemės ūkio augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą, o prieš įterpiant į dirvą nuimti augalų derlių draudžiama;  Pūdymo plotuose draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Kita Paaiškinimas Kasmet užmirkstančios vietos ariamojoje žemėje Specifikacija  Plotinis objektas ariamame lauke ar jo pakraštyje, kur dėl prastai veikiančios melioracijos kultūra negali būti pasėta;  Minimalus plotas 100 m2;  Maksimalus plotas 0,5 ha.;  1 m2 atitinka 2 m2 kraštovaizdžio elemento ploto; Nedideli tvenkiniai Paaiškinimas Kūdros Specifikacija  Paramai tinka iki 0,5 ha (netaisyklingos formos, išbraižomas konkretus plotas);  Minimalus plotas 100 m2;  1 m2 atitinka 2 m2 kraštovaizdžio elemento ploto. Nedidelės šlapynės Akmens sienos Upeliai Terasos Objektų sąrašas (išsaugoti) - Gyvatvorės, pavieniai medžiai ar jų grupės - Nedideli tvenkiniai Draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu (privaloma) Plotuose, patenkančiuose į Paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, draudžiama kirsti ir genėti medžius ir gyvatvores paukščių jauniklių perėjimo ir augimo metu, t. y. nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemonės Apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemonės netaikomos. 3.10.4.1.2. Teritorinė taikymo sritis (taikoma mažiausios dalies standarto atveju) Taikoma nacionaliniu lygmeniu. Visa ariama žemė. Atsižvelgiama į 2022 m. liepos 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą NR. 2022/1317 ir reikalavimas netaikomas 2023 m. pasėlių deklaravimo metais. 3.10.4.1.3.Susijusių ūkininkų tipas (taikoma mažiausios dalies standarto atveju) Visi ūkininkai, kurie turi ariamąją žemę (netaikoma išimtis) Taikomos išimtys LT 242 LT Kuriose ariamoji žemė neviršija 10 hektarų (III priedo 5 išnaša, 1 punkto c papunktis) Kuriose daugiau kaip 75 % reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės sudaro daugiametis žolynas (III priedo 5 išnaša, 1 punkto b papunktis) Kuriose daugiau kaip 75 % ariamosios žemės naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti, yra pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais (III priedo 7 išnaša, 1 punkto a papunktis) III priedo 1 išnašos 2 punkte nustatyta išimtis 3.10.4.1.4. Paaiškinimas apie įnašą siekiant pagrindinio praktikos ir (arba) standarto tikslo Pagrindinis standarto tikslas yra neproduktyvių vietovių ir teritorijų priežiūra, siekiant pagerinti ūkių biologinę įvairovę. Kraštovaizdžio ypatybės taip pat suteikia daug svarbios aplinkosauginės vertės dirvožemiui, vandens kokybei ir klimato kaitai (ypač anglies sekvestracijai). Pagerinus žemės ūkio ekosistemų būklę ir įvairovę, padidės sektoriaus atsparumas klimato kaitai, aplinkos rizikai ir socialiniams bei ekonominiams sukrėtimams. Tarpiniai ir azotą fiksuojantys augalai, ypatingai žydyntys (dobilai, gargždeniai, ožiarūčiai, barkūnai, lubinai, pupos, žirniai ir kt.) puikiai pasitarnauja bitėms ir kitiems vabzdžiams. Skatina jų dauginimąsį ir uštikrina bioįvairovės sklaidą. 3.10.4.2. GAAB 9. Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti 3.10.4.2.1. Informacijos apie ūkiuose taikomą praktiką santrauka Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, draudžiama arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tai leidžiama gamtotvarkos plane. Detalesnės gamtotvarkos priemonės (galimas pievų atnaujinimas, atsėjimas) pateikiamos saugomų teritorijų įstatyme bei Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos strateginio planavimo dokumentuose. Pievų atnaujinimas ir atsėjimas gali būti vykdomas tik gavus kompetentingos gamtos apsaugos institucijos sutikimą. 3.10.4.2.2. Teritorinė taikymo sritis Bendras orientacinis aplinkosaugos požiūriu pažeidžiamų daugiamečių žolynų plotas tinklo „Natura 2000“ teritorijose, kuriose taikoma GAAB, hektarais: 26591.0 3.10.4.2.3. Susijusių ūkininkų tipas Pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų daugiamečių ganyklų arba pievų sluoksnį. 3.10.4.2.4. Paaiškinimas apie indėlį siekiant pagrindinio GAAB standarto tikslo Reikalavimu apsaugomos bioįvairove turtingos daugiametės pievos. Prisidedama prie vertingų buveinių ir rūšių, įskaitant paukščių lizdavietes ir veisimosi vietas, apsaugos. Tokios pievos taip pat prisideda prie anglies sekvestracijos, taip pat vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo. 3.10.5. Papildoma GAAB (jei taikoma) Netaikoma. LT 243 LT 4. Kelių intervencinių priemonių bendras elementas 4.1 Apibrėžimas ir būtiniausi reikalavimai 4.1.1 Žemės ūkio veikla 4.1.1.1 Gamybos aprašymas Taikomas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje nustatytas žemės ūkio veiklos apibrėžimas: „žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais“. 4.1.1.2 Žemės ūkio paskirties žemės išlaikymo apibrėžtis 4.1.1.2.1. Ariamoji žemė Pievas (pagal kodus GPŽ, GPA), žolinius azotą kaupiančius augalus ariamojoje žemėje (pagal visus klasifikatoriaus III grupės kodus) būtina nušienauti bent 1 kartą per metus vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais tvarka (terminais ir sąlygomis). Pareiškėjai privalo laikytis papildomų žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų:  žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų;  juodajame pūdyme nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba (t. y. sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas) einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas taip pat turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių;  žaliajame pūdyme nebūtų vykdoma žemės ūkio gamyba (t. y. ganomi gyvuliai, šienaujama žolė, išskyrus žaliosios masės susmulkinimą ir įterpimą į dirvą) einamųjų metų produkcijai gauti. Žaliajame pūdyme auginami žemės ūkio augalai ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. turi būti įterpiami į dirvą, o prieš įterpiant į dirvą nuimti augalų derlių draudžiama. 4.1.1.2.2. Daugiamečiai pasėliai Taikomi priežiūros ir atitikimo kriterijai: 1. Sodų ir uogynų plotai turi būti palaikomi tokios būklės, kad iš jų būtų galima gauti derlių. 2. Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueilius, kuriuose yra pieva, nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus taip pat būtina pašalinti negyvus vaismedžius ir (arba) vaiskrūmius arba jų liekanas atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais terminais ir sąlygomis. 4.1.1.2.3. Daugiamečiai žolynai Daugiametes pievas būtina nušienauti bent 1 kartą per metus atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais terminais ir sąlygomis. Daugiamečių pievų priežiūra ir išlaikymas taip pat turi būti suderinamas su GAAB 1 standarto įgyvendinimo sąlygomis. 4.1.2 Žemės ūkio naudmenos 4.1.2.1. Agrarinės miškininkystės sistemos elementai, kai ji sukuriama ir (arba) prižiūrima žemės ūkio paskirties plote 4.1.2.1.1. Ariamoji žemė Agrarinės miškininkystės sistemų elementais laikomi plotai kuriuose:  1 ha yra ne daugiau nei 100 medžių;  Medžiai susodinti juostomis arba grupėmis ne mažesniais nei 3 m. tarpais;  Sudaro tik vietinės rūšys, kurios atitinka vietos edafines (maistingumo ir drėgnumo) sąlygas; LT 244 LT  Medžiai tinkamai prižiūrimi ir saugomi. 4.1.2.1.2. Daugiamečiai pasėliai Taip pat kaip 4.1.2.1.1. 4.1.2.1.3. Daugiamečiai žolynai Taip pat kaip 4.1.2.1.1. 4.1.2.2. Ariamoji žemė 4.1.2.2.1. Kitos su ariamosios žemės apibrėžtimi susijusios pastabos Ariamajai žemei taip pat prilyginami žemės plotai, kuriuose žemės ūkio augalai auginami naudojant bearimes technologijas. 4.1.2.3. Daugiamečiai pasėliai 4.1.2.3.1. Daigynų apibrėžtis Plotai, kuriuose auginami vaismedžių, vaiskrūmių, uogų ar kitų žemės ūkio augalų daigai, kurie skirti vėlesniam persodinimui. 4.1.2.3.2. Trumpos rotacijos želdinių apibrėžtis Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai – ne daugiau kaip dviejų greitai augančių medžių ar krūmų rūšių želdiniai. Gluosnių, tuopų arba baltalksnių plotuose, draudžiama naudoti mineralines trąšas. Maksimalus atstumas tarp medžių turi būti ne didesnis nei 5 metrai. Trumpos rotacijos plantaciniai želdiniai turi būti kertami ne rečiau kaip kas 8 metus. 4.1.2.3.3. Kitos su daugiamečių pasėlių apibrėžtimi susijusios pastabos Nėra. 4.1.2.4. Daugiamečiai žolynai 4.1.2.4.1. Žolių ir kitų žolinių pašarų apibrėžtis Daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Taip pat visi žoliniai augalai, tradiciškai aptinkami natūraliose ganyklose, arba paprastai įmaišomi į ganyklų ar pievų sėklų mišinius, kurie skirti pašarų gamybai. 4.1.2.4.2. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti arimo kriterijų : Ne 4.1.2.4.3. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti žemės dirbimo kriterijų : Ne 4.1.2.4.4. Sprendimas klasifikuojant daugiamečius žolynus naudoti atsėjimo naudojant įvairių rūšių žoles kriterijų ir (teigiamo atsakymo atveju) jo aprašymas : Ne 4.1.2.4.5. Sprendimas dėl kitų rūšių, pvz., medžių ir (arba) krūmų, kurie gali būti panaudoti gyvūnams šerti, įtraukimo, jei toliau vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai. : Ne 4.1.2.4.6. Sprendimas dėl kitų rūšių, pvz., krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti, įtraukimo, kai žolės ir kiti žoliniai pašarai tradiciškai nėra vyraujantys arba ganyklose jų nėra. Sprendimas dėl kitų rūšių, pvz., krūmų ir (arba) medžių, kurie gali būti panaudoti gyvūnams ganyti arba šerti, įtraukimo, kai žolės ir kiti žoliniai pašarai tradiciškai nėra vyraujantys arba ganyklose jų nėra. : Ne a) jeigu atsakymas teigiamas, ar taikoma visoms VN / visam regionui? : Ne b) Jeigu atsakymas į a klausimą neigiamas, ar taikoma tik žemei, kuri yra nusistovėjusios vietos praktikos dalis? : Ne c) Jeigu atsakymas į a klausimą neigiamas, neapribojama ar taikoma kitoms sritims, išskyrus nusistovėjusią vietos praktiką? : Ne 4.1.2.4.7. Kitos su daugiamečių žolynų apibrėžtimi susijusios pastabos LT 245 LT Nėra. 4.1.2.5. Kitos apskritai su žemės ūkio paskirties ploto apibrėžtimi susijusios pastabos Nėra. 4.1.3 Reikalavimus atitinkantys hektarai 4.1.3.1. Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas žemės ūkio veiklos vyravimas, jei žemė naudojama ir ne žemės ūkio veiklai Reikalavimus atitinkantys hektarai – valdoje esantis žemės ūkio paskirties plotas, už kurį einamaisiais metais prašoma tiesioginių išmokų ir kuris yra naudojamas žemės ūkio veiklai. Plotas gali būti naudojamas ne tik žemės ūkio veiklai, tačiau žemės ūkio veikla turi išlikti dominuojanti. Deklaruojamuose naudmenų plotuose turi būti auginami žemės ūkio augalai (įskaitant pievas) arba laikomas pūdymas. Jeigu žemės ūkio augalai deklaruojamame plote apskritai neauginami (jame nėra vykdoma žemės ūkio veikla), parama už tokius plotus neskiriama. Vertinamoje teritorijoje žemės ūkio veikla turi būti dominuojanti veikla. Kai vykdoma ir ne žemės ūkio veikla, laikoma, kad tas plotas daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jei žemės ūkio veikla gali būti vykdoma be didelių kliūčių dėl ne žemės ūkio veiklos intensyvumo, pobūdžio, trukmės ir laiko. Taip pat, nuotolinės stebėsenos sistemos pagalba galima nustatyti ar pasėlis lauke dominuoja. Iškilus klausimams atliekamos patikros vietoje, kurių metu nustatomas dominavimas (pvz. ne žemės ūkio veiklos vykdymas ar piktžolėtumas). Jeigu žemė naudojama ir ne žemės ūkio veiklai, laikoma, kad žemės ūkio veikla dominuoja kai:  ne žemės ūkio veikla netrukdo pasėlių ir kitų žemės ūkio augalų vegetacijai;  žemės plotai, kuriuose buvo vykdoma ne žemės ūkio veiklai gali būti atstatomi ar pritaikomi žemės ūkio veiklai be didelių investicinių kaštų. 4.1.3.2. Kriterijai, pagal kuriuos užtikrinama, kad žemė yra ūkininko Ūkininkams suteikiamos visos galimybės įrodyti, žemės valdymo teisėtumą taip, kaip tai numato LR įstatymai. Pareiškėjo, kaip valdos valdytojo, valda turi būti įregistruota Valdų registre. Pareiškėjas paraiškoje privalo deklaruoti visus valdomus naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos jis prašo paramos, ir visus valdomus naudmenų plotus, nors už juos paramos neprašo. Parama skiriama tik už Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius naudmenų ir kitus plotus. Pareiškėjui, atskiru žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka ir laikotarpiais, suteikiama galimybė įrodyti, kad jo deklaruojami plotai yra valdomi teisėtai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Žemės valdymo teisė gali būti įrodoma pateikiant nuosavybės, nuomos ar panaudos juridinius santykius patvirtinančius dokumentus. Laikoma, kad yra deklaruojami didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kai Mokėjimo agentūrai atsitiktinės atrankos, rizikos analizės būdu ar dėl kitų priežasčių atrinkus pareiškėją patikrai nepateikiami žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentai:  įtarus, kad pareiškėjas keitė deklaruotą plotą, siekdamas gauti didesnę paramos sumą ar išvengti reikalavimų vykdymo;  gavus informacijos (skundą, pranešimą ar kt.) apie pareiškėją iš sklypo (-ų) savininko (su nurodytu kadastriniu arba unikaliu numeriu) arba iš anoniminio asmens apie valstybinės žemės plotą dėl netiksliai ir (arba) neteisėtai deklaruotų plotų (t. y. plotų, kuriuos pareiškėjas deklaravo neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės ir (arba) šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos). Be to, pareiškėjas arba jo atstovas per kasmetinį paraiškų rinkimo laikotarpį privalo pateikti žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai pareiškėjas praėjusiais metais neteikė paraiškos, kai pareiškėjas deklaruoja per praėjusius dvejus metus visiškai nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus, taip pat kai pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. LT 246 LT Patikros vietoje metu, Mokėjimo agentūros darbuotojams pareikalavus, pareiškėjas privalo pateikti įrodymus, kad jo deklaruojami plotai yra valdomi teisėtai pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. 4.1.3.3. Laikotarpis, kuriuo plotas turi atitikti reikalavimus atitinkančių hektarų apibrėžtį Nuo paraiškos teikimo dienos iki visų įsipareigojimų pabaigos. 4.1.3.4. Sprendimas įtraukti plotus, žemės ūkio veiklai naudojamus tik kas antrus metus : Ne 4.1.3.5. Sprendimas dėl kitų kraštovaizdžio elementų (nesaugomų pagal GAAB) įtraukimo, jeigu jie nėra vyraujantys ir dėl jų ploto neatsiranda reikšmingų kliūčių vykdyti žemės ūkio veiklą. : Ne 4.1.3.6. Su atskirų netinkamų elementų turinčiais daugiamečiais žolynais susijęs sprendimas dėl nustatytų mažinimo koeficientų taikymo siekiant nustatyti plotą, kuris gali būti laikomas tinkamu finansuoti : Ne 4.1.3.7. Sprendimas toliau laikyti tinkamais finansuoti pirmiau tokiais laikytus plotus, jeigu jie nebeatitinka Strateginių planų reglamento 4 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose nurodytos reikalavimus atitinkančių hektarų apibrėžties, dėl to, kad buvo naudojamasi nacionalinėmis sistemomis, kurių sąlygos atitinka į Reglamento (ES) (Horizontaliojo reglamento) 63 straipsnio 2 dalyje nurodytą integruotą sistemą įtrauktas intervencines priemones, pagal kurias leidžiama gaminti į 1 priedą neįtrauktus produktus vykdant durpininkystę, jeigu jais prisidedama siekiant su aplinka ir klimatu susijusių Strateginių planų reglamento tikslų. : Ne 4.1.4. Aktyvus ūkininkas 4.1.4.1. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi subjektai, vykdantys minimalaus dydžio žemės ūkio veiklą Aktyviu ūkininku laikomas subjektas, kuris, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos pobūdžio, už praėjusius metus gavo bendrą tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 5 000 Eur. Jeigu už praėjusius metus subjektas gavo bendrą tiesioginių išmokų sumą, viršijančią 5 000 Eur, jis laikomas aktyviu ūkininku, jeigu einamaisiais metais atitinka bent vieną iš šių kriterijų:  subjekto ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre;  subjekto pagrindinė žemės ūkio valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė (veikla patenka į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus A sekciją „Žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė");  subjektas turi bent 1 sąlyginį gyvūną (SG) valdoje, kuris (-ie) einamaisiais metais nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d. yra registruoti Ūkinių gyvūnų registre. Vertinamas nurodytu laikotarpiu laikytų ūkinių gyvūnų, perskaičiuotų į SG, vidurkis. SG gali turėti pats subjektas, jo valdos partneriai, valdoje registruoti šeimos nariai;  subjektas turi registruotos žemės ūkio technikos (traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų), kuri einamaisiais metais, bet ne vėliau kaip iki liepos 1 d. įskaitytinai nepertraukiamai registruota ir neišregistruota Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Žemės ūkio technikos gali turėti pats asmuo, jo valdos partneriai, valdoje registruoti šeimos nariai, kai pareiškėjas yra viešasis juridinis asmuo, techniką gali turėti pats pareiškėjas, jo dalyviai bei darbuotojai;  subjektas yra mokslo ir studijų institucija arba profesinio mokymo įstaiga, vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą ir (arba) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje;  subjektas yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė (kooperatyvas);  subjektas dalyvauja intervencinėse priemonėse, kuriomis siekiama aplinkosaugos ir klimato tikslų pagal Reglamento 2021/2115 70, 72 str., išskyrus intervencines priemonės, kuriomis siekiama vykdyti miškų priežiūrą ir atkūrimą. LT 247 LT 4.1.4.2. Sprendimas kaip papildomą priemonę naudoti vengtinos ne žemės ūkio veiklos sąrašą : Ne 4.1.4.3. Sprendimas nustatyti ne didesnę kaip 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumą, kurią gaunantys ūkininkai visais atvejais laikomi „aktyviais ūkininkais“. : Taip Tiesioginių išmokų suma, kurią gaunantys subjektai visais atvejais laikomi „aktyviais ūkininkais" yra 5 000 Eur. Ši suma pasirinkta vadovaujantis Reglamento 2021/2115 4 str. 5 dalimi, siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo, visų pirma, mažesniems ūkiams. Taikant 5 000 Eur ribą, „aktyviais ūkininkais" laikomi visi subjektai, kurie deklaruoja iki 20 ha žemės ūkio naudmenų ploto. Tokių subjektų valdomas plotas Lietuvoje sudaro 20,2 proc. nuo viso deklaruojamo žemės ūkio naudmenų ploto. 4.1.5 Jaunieji ūkininkai 4.1.5.1. Didžiausia amžiaus riba Maksimali amžiaus riba: 40 4.1.5.2. Tapimo valdos valdytoju sąlygos Valdos valdytoju laikomas ūkio savininkas, t. y. fizinis asmuo, kurio vardu registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda, kuris priima sprendimus dėl ūkio valdymo, vykdo ilgalaikę ūkio kontrolę, yra finansiškai atsakingas bei prisiima su ūkio veikla susijusias rizikas. Juridinio asmens atveju valdos valdytoju laikomi juridinio asmens dalyviai, vienasmenis valdymo organas, kolegialaus valdymo organo nariai. 4.1.5.3. Reikiamas atitinkamas mokymas ir (arba) įgūdžiai Paraišką teikiantis jaunasis ūkininkas turi būti pasirengęs ūkininkauti, t. y. turėti žinių ir (arba) patirties žemės ūkio srityje. Tuo atveju, kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, žemės ūkio srities žinių ir (arba) patirties turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.). Jaunojo ūkininko kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti pagrindžia: 1. įgytas žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimas ar kvalifikacija (kriterijų atitiks ir ne žemesnio kaip 3 kurso žemės ūkio ir (arba) veterinarijos sričių studentai), 2. kompetencija, įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus, 3. praktinė ūkininkavimo patirtis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymo 7 str., žemės ūkio veiklos subjektas, siekiantis registruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti, laikoma, kad fizinis asmuo (taip pat juridinių asmenų dalyviai, vienasmeniai valdymo organai, valdymo organų nariai), turintis savo vardu Ūkininko ūkio registre registruotą ūkį ir teikiantis paraišką jaunųjų ūkininkų paramai gauti, atitinka šį reikalavimą. 4.1.5.4. Kitos su jaunojo ūkininko apibrėžtimi susijusios pastabos Kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, jo dalyviai, vienasmenis valdymo organas, visi kolegialaus valdymo organo nariai turi būti ne vyresni kaip 40 m. amžiaus fiziniai asmenys. 4.1.6. Naujas ūkininkas 4.1.6.1. Tapimo valdos valdytoju pirmą kartą sąlygos Netaikoma. 4.1.6.2. Reikiamas atitinkamas mokymas ir įgūdžiai Netaikoma. LT 248 LT 4.1.7. Būtiniausi reikalavimai tiesioginėms išmokoms gauti 4.1.7.1. Riba Riba (ha): 1 Riba (EUR): 100 4.1.7.2. Paaiškinimas Mažiausias valdos žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį mokama bazinė pajamų parama, yra 1 ha. 1 ha riba paramai gauti naudojama užtikrinant paramos reikalavimų tęstinumą, kartu atsižvelgiant į tai, kad nustatytos 1 ha minimalios ribos pasiteisino ankstesniais programavimo laikotarpiais. 1 ha riba leidžia į paramos sistemą įtraukti smulkius šalies ūkius, kurie yra labai svarbūs socialiniu ir / ar ekonominiu aspektu (tam tikros specializacijos, ypač medicininių, aromatinių augalų, uždaro grunto daržovių ir pan., ūkiams reikalingas santykinai labai mažas ŽŪN plotas). Kartu 1 ha riba nesudaro itin didelės administracinės naštos, kurią daugiausia sudaro Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) patiriamos sąnaudos 1 pareiškėjo patikrai, susidedančios iš NMA darbuotojų darbo užmokesčio, mokėjimų už paslaugas, susijusias su informacinių sistemų aptarnavimo užtikrinimu, mokėjimų už panaudotus medžiagų ir energijos pirkimus ir kitų kaštų. Taip pat 1 ha riba įgalina tikslingesnį paramos koncentravimą gyvybingiems perspektyviems ūkiams. Mažesnės ribos nustatymas neskatintų ūkių stambėjimo bei į paramos gavėjų ratą pritrauktų daug nekomercinių neaktyvių valdų valdytojų, siekiančių ne tiek gaminti žemės ūkio produkciją ar teikti žemės ūkio paslaugas, kiek pasipelnyti iš paramos, kas stabdytų šalies žemės ūkio sektoriaus konkurencingumo ir atsparumo didėjimą. 100 EUR riba nustatyta tuo atveju, jei ūkyje laikomi gyvuliai, tačiau deklaruojama mažiau nei 1 ha žemės ūkio naudmenų ploto. Tai reikštų, kad pareiškėjui reikėtų laikyti nemažiau kaip 6–10 avių, arba bent vieną karvę, arba bent 3–6 ožkas, arba bent 1–2 mėsinius galvijus. Ši riba nustatyta kaip minimali administracinės naštos atžvilgiu, atsižvelgiant į NMA patiriamus 1 pareiškėjo patikros kaštus. Prognozuojama, kad paramos sistemoje dėl minimalių apribojimų negalės dalyvauti apie 10 proc. visų šalies žemės ūkio valdų valdytojų. Remiantis istoriniais duomenimis, prognozuojama, kad tiesioginėmis išmokomis bus paremiama apie 120 tūkst. Lietuvos žemės ūkio subjektų. LT 249 LT 4.1.8. Kitos BŽŪP plane naudojamos apibrėžtys Pavadinimas Aprašas LT 250 LT 4.2 Elementas, susijęs su tiesioginėmis išmokomis 4.2.2. Tiesioginių išmokų sumažinimas 4.2.2.1. Tiesioginių išmokų sumažinimo ir (arba) viršutinės ribos nustatymo aprašymas Ar taikote išmokų sumažinimą? : Ne Ar taikote viršutinės ribos nustatymą (t. y. 100 % sumažinimą)? : Taip Paaiškinimai Pareiškėjo bazinių išmokų sumoms virš 100 000 EUR bus taikomas išmokų ribojimas 100 proc. su galimybe išskaičiuoti darbo užmokesčius ir su jais susijusius mokesčius. Jei tokie sumažinimai būtų, nuskaityta suma būtų naudojama kitoms tiesioginių išmokų intervencijoms, t. y. remiant jaunus ūkius. 4.2.2.2. Darbo sąnaudų atėmimas Ar taikote darbo sąnaudų atėmimą? : Taip Paaiškinimai Pareiškėjas iš sumų, viršijančių 100 000 EUR bazinių išmokų (išmokų ribojimo atveju), galės išskaičiuoti faktinius per metus su vykdoma veikla sumokėtus atlyginimus ir su jais susijusius mokesčius, pagal profesijų klasifikatorių, kuris bus patvirtintas nacionaliniais teisės aktais. Pagrįsti atvejai, dėl kurių ūkininkai gali prašyti naudoti ne faktines, o standartines išlaidas: 1. Elektroninės deklaravimo sistemos, administruojamos mokesčių administratoriaus, gedimai; 2. Informacinės deklaravimo sistemos administruojamos Valstybinio socialinio draudimo valdybos, gedimai; 3. Tyčiniai ūkininko apskaitą tvarkančio apskaitos darbuotojo veiksmai (neperduodami duomenys ūkininkui, išeinant iš darbo neperduodami dokumentai, duomenys apie apskaičiuotą atlyginimą ir sumokėtus mokesčius nepateikiami atsakingoms institucijoms. Standartinės išlaidos bus apskaičiuojamos remiantis prieinama statistine informacija iš oficialių statistinių šaltinių ar registrų. Detalus standartinių išlaidų apskaičiavimo metodas bus nustatytas nacionalinėse teisės aktuose. LT 251 LT 4.2.2.3 Apskaičiuotas tiesioginių išmokų sumažinimo ir viršutinės ribos nustatymo kiekvienais metais sandauga Paraiškų teikimo metai 2023 2024 2025 2026 2027 Paaiškinimai Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Bendras numatomas metinis produktas (EUR) 300000 300000 300000 300000 300000 - panaudojimas perskirstomajam mokėjimui (EUR) 0 0 0 0 0 - naudoti kitoms tiesioginių išmokų intervencijoms (EUR) 300000 300000 300000 300000 300000 visų pirma tiesioginėms išmokoms jauniesiems ūkininkams - pervedimas į EŽŪFKP (EUR) 4.2.3. Taikymas juridinių asmenų ar grupių narių arba susijusių juridinių asmenų grupių lygmeniu (110 straipsnis) – [Strateginių planų reglamente] arba [horizontaliajame reglamente] nustatytų ribinių verčių (ribų) taikymas juridinių asmenų ar grupių narių lygmeniu: [Strateginių planų reglamento] 17 straipsnio 4 dalis. Išmokų mažinimas Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 29 straipsnio 6 dalies pirma pastraipa. Papildoma perskirstomoji pajamų parama Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 30 straipsnio 4 dalis. Papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 17 straipsnio 1 dalis. Finansinė drausmė Taikyti ribinę vertę : Ne – Kai valstybės narės nustato ribines vertes (ribas), šių ribinių verčių (ribų) taikymas juridinių asmenų ir (arba) grupių narių lygmeniu: [Strateginių planų reglamento] 28 straipsnis. Išmokos smulkiesiems ūkininkams Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 31 straipsnis. Ekologinės sistemos Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 32–34 straipsniai. Susietoji pajamų parama Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 70 straipsnis. Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 71 straipsnis. Gamtinės ar kitokios specifinės su vietovei būdingos kliūtys Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 72 straipsnis. Nepalankios specifinės su vietove susijusios sąlygos, susidariusios dėl tam tikrų privalomų reikalavimų laikymosi Taikyti ribinę vertę : Ne LT 252 LT [Strateginių planų reglamento] 73 straipsnis. Investicijos Taikyti ribinę vertę : Ne [Strateginių planų reglamento] 75 straipsnis. Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas Taikyti ribinę vertę : Ne – [Strateginių planų reglamente] nustatytų ribinių verčių (ribų) taikymas susijusių juridinių asmenų grupės lygmeniu: [Strateginių planų reglamento] 29 straipsnio 6 dalies antra pastraipa. Papildoma perskirstomoji pajamų parama Taikyti ribinę vertę : Ne 4.2.4. Rizikos valdymo priemonėms skiriama suma Ar taikote galimybę nurodyti, kad iki 3 % tiesioginių išmokų bus skirta rizikos valdymo priemonei? : Ne Kokia jos dalis procentais? Pagrindiniai elementai 4.3 Techninė parama 4.3.1 Tikslai Techninė parama skiriama veiksmams, būtiniems veiksmingam Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano administravimui ir įgyvendinimui, įskaitant nacionalinio BŽŪP tinklo – Lietuvos kaimo tinklo – veikimą. Techninės paramos lėšomis finansuojami veiksmai gali būti susiję su ankstesniais programavimo laikotarpiais ir vėlesniais BŽŪP strateginio plano laikotarpiais. Techninės paramos lėšų poreikis ir struktūra 2023–2027 m. kinta atsižvelgiant į naują Strateginio plano struktūrą, platesnę (nei 2014–2020 metų kaimo plėtros programos) teminę aprėptį, apimančią I ir II BŽŪP ramsčių, įskaitant sektorines intervencijas bei su tuo susijusį administravimo ir kontrolės funkcijų išsiplėtimą. Taigi techninės paramos lėšų poreikis ir struktūra turi būti atitinkamai adaptuoti, visų pirma, užtikrinant išaugusį administravimo išlaidų poreikį, prisitaikymą prie naujos valdymo ir kontrolės sistemos. Pagrindiniai techninės paramos tikslai: 1. Užtikrinti efektyvų ir veiksmingą Strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą (kuris apima šiuos procesus: rengimą, valdymą, kontrolę, stebėseną, vertinimą, skundų nagrinėjimą, kt.); 2. Užtikrinti Strateginio plano viešinimą, informacijos, gerųjų pavyzdžių sklaidą; 3. Skatinti žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių tinklaveiką, keitimąsi žiniomis, ypatingą dėmesį teikiant inovatyvumui, partnerių įsitraukimui į visus Strateginio plano procesus. 4. Šiems tikslams naudojama techninė parama sudaro sąlygas efektyviau ir kokybiškiau įgyvendinti Strateginį planą, stiprinti jo poveikį Lietuvoje. Su Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje nurodytomis tvirtinančiosiomis įstaigomis susijusios išlaidos nėra tinkamos finansuoti iš techninės paramos lėšų. 4.3.2 Veiklos apimtis ir orientacinis veiklos planavimas Techninės paramos veiklos sritys: 1. Strateginio plano administravimas ir įgyvendinimas; 2. Strateginio plano viešinimas, informacijos sklaida; 3. Lietuvos kaimo tinklas. LT 253 LT 1. Pagal veiklos sritį „Strateginio plano įgyvendinimas“ finansuojami veiksmai: 1.1. finansinių ir žmogiškųjų resursų užtikrinimas Strateginio plano rengimui, valdymui, įgyvendinimui, administravimui, bei tinkamam kontrolės, priežiūros, stebėsenos, vertinimo, auditų, skundų nagrinėjimo procesams įgyvendinti; 1.2. darbuotojų esamų administracinių gebėjimų palaikymas ir stiprinimas, keitimasis gerąja patirtimi, motyvaciją skatinančių ir stiprinančių priemonių taikymas; 1.3. kuriais siekiama mažinti administracinę naštą paramos gavėjams ir įstaigoms, kurios dalyvauja valdant ir administruojant Strateginį planą, įskaitant veiksmus, nurodytus Strateginio plano 3.9 skyriuje; 1.4. Informacinių sistemų, skirtų užtikrinti tinkamą Strateginio plano valdymą, administravimą, stebėseną ir vertinimą, diegimas ir palaikymas; 1.5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tęstinumą ir sklandų perėjimą iš vieno programinio laikotarpio į kitą užtikrinantys veiksmai, susiję su ankstesniais programiniais laikotarpiais ir vėlesniais BŽŪP strateginio plano laikotarpiais; 1.6. Lietuvos kaimo tinklo sekretoriato funkcionavimas. 2. Pagal veiklos sritį „Strateginio plano viešinimas, informacijos sklaida“ finansuojami veiksmai: 2.1. plačiosios visuomenės informavimas apie Strateginį plano rengimą, įgyvendinimą, ir pasiekimus žemės ūkyje, miškų ūkyje ir kaimo plėtroje; 2.2. galimų ir esamų paramos gavėjų informavimas apie Strateginio plano teikiamas paramos galimybes, reikalavimus paramai gauti, paramos administravimo tvarką; 2.3. Informavimas apie Strateginio plano įgyvendinimo patirtį, pasiektus rezultatus, gerosios patirties sklaida bei efektyvių prevencinių priemonių taikymas; 2.4. Viešinimas ir informacijos sklaida, susijusi su ankstesniais programiniais laikotarpiais ir vėlesniais BŽŪP strateginio plano laikotarpiais. 4.3.3 Naudos gavėjai 1. Paramos gavėjai pagal veiklos sritį „Strateginio plano administravimas ir įgyvendinimas”: 1.1. Vadovaujančioji institucija; 1.2. Mokėjimo agentūra; 1.3. Žemės ūkio duomenų centrui pavestoms Strateginio plano administravimo funkcijoms atlikti. 2. Paramos gavėjai pagal veiklos sritį „Strateginio plano viešinimas, informacijos sklaida“: 2.1. Vadovaujančioji institucija; 2.2. Mokėjimo agentūra. 3. Paramos gavėjai pagal veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas": 3.1. Vadovaujančioji institucija; 3.2. Lietuvos kaimo tinklo nariai (projektinė veikla). 4.3.4. Norma Nurodykite viso EŽŪFKP įnašo į BŽŪP strateginį planą, kuris bus panaudotas techninės paramos veiksmams finansuoti, dalį procentais. Viena dalis procentais visu laikotarpiu (iki 4 % / iki 6 % BE, DK, EE, CY, LV, LT, LU, MT, NL, SI, SE ) 5 4.4 BŽŪP tinklas 4.4.1 Nacionalinio BŽŪP tinklo apžvalgos santrauka ir tikslai, įskaitant veiklą, kuria siekiama remti EIP ir žinių srautus AKIS Nacionalinis BŽŪP tinklas kuriamas Lietuvos kaimo tinklo, veikiančio nuo 2008 m., pagrindu (toliau – Tinklas). Tinklo tikslas – plėsti suinteresuotųjų subjektų įsitraukimą į BŽŪP ir skatinti jų tinklaveiką, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant Strateginį planą, bendradarbiavimą, mokymąsi vieniems iš kitų, keitimąsi žiniomis ir gerąja patirtimi. Tinklas, kaip platforma žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių LT 254 LT tinklaveikai, prisideda prie Strateginio plano sklandaus ir veiksmingo įgyvendinimo, BŽŪP teikiamos pridėtinės vertės atskleidimo ir viešinimo, inovacijų skatinimo, visų suinteresuotų pusių įsitraukimo į numatytas veiklas ir sąveikos tarp jų didinimo. Tęsiant ankstesnių programinių laikotarpių praktiką, Tinklo veikla vykdoma remiantis Tinklo veiksmų programa ir ją detalizuojančiais metiniais veiksmų planais. Atsižvelgiant į platesnę 2023–2027 m. BŽŪP Strateginio plano teminę aprėptį (t. y. ne tik BŽŪP II ramstį, bet ir BŽŪP I ramstį bei sektorines programas), taip pat nacionaliniams BŽŪP tinklams Strateginių planų reglamento 126 str. 3-4 p. keliamus tikslus ir deleguojamas užduotis, Lietuvos kaimo tinklo veikla praplečiama, kad aprėptų ne tik kaimo plėtrą, bet ir naujus Strateginio plano elementus – BŽŪP I ramsčio intervencijas, įskaitant ekologines sistemas ir sektorines programas, su tuo susijusias aktualijas, taip pat su Strateginiu planu susijusius strateginius dokumentus (Europos Žaliąjį kursą, komunikatą „Nuo lauko iki stalo“, „Bioįvairovės strategiją 2030“, „Ilgalaikę kaimo vietovių viziją“ ir kt.). Ypatingas dėmesys Tinklo veikloje skiriamas veiksmams, kuriais stiprinama žinių ir inovacijų sklaida tiek informuojant apie įgyvendintų EIP veiklos grupių projektų geruosius pavyzdžius, tiek suteikiant praktinę pagalbą bendradarbiavimo iniciatyvoms, prisidedančioms prie Europos inovacijų partnerystės plėtojimo – pagalba ieškant partnerių Lietuvoje ir ES, informavimas apie finansavimo ir dalyvavimo tarptautiniuose EIP ir „Europos horizontas” projektuose ir tematiniuose tinkluose galimybes. Atlikus situacijos analizę, identifikuoti ŽŪŽIS aktualūs poreikiai yra susiję su didesne žinių ir inovacijų sklaida tarp žemės ūkio subjektų, būtinybe didinti konsultantų kompetenciją, kad konsultavimo paslaugos būtų kokybiškos, įvairesnės ir geriau atitiktų ūkininkų poreikius. Atsižvelgus į šiuos poreikius, planuojama plėsti BŽŪP tinklo veiklą. Planuojama, kad BŽŪP tinklas rinks informaciją apie skirtingas projektų/iniciatyvų finansavimo (įskaitant „Europos horizonto“, tarptautinio bendradarbiavimo projektus) galimybes, potencialius partnerius ir taip užtikrins, kad ši informacija suinteresuotiems asmenims būtų pateikiama ŽŪŽIS platformoje vieno langelio principu. Tinklas aktyviai įsitrauks į žinių sklaidą tarp visų Tinklo narių, į Tinklo veiklą įtrauks visus suinteresuotus asmenis, įskaitant potencialius pareiškėjus, vietos veiklos grupes ir bendruomenes, konsultantus, mokslininkus, verslo ir valstybinių institucijų atstovus. Tinklas organizacinėje ŽŪŽIS struktūroje atlikdamas šios sistemos veiklų, susijusių su jos dalyvių integracija, palaikymo vaidmenį, prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo prisideda vykdydamas komunikacines veiklas (pvz., seminarai, teminės dirbtuvės, informaciniai straipsniai, apklausos ir kt.), kurios skatina ŽŪŽIS dalyvių veiksmingesnę integraciją keitimosi žiniomis, konsultavimo paslaugų, mokslo tyrimų, inovacijų skatinimo ir tarpusavio mokymosi procesuose. Nacionalinio BŽŪP tinklo tikslai: 1. didinti visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant Strateginį planą; 2. padėti įgyvendinti Strateginį planą, padėti pereiti prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo modelio; 3. prisidėti prie Strateginio plano įgyvendinimo kokybės gerinimo; 4. prisidėti prie visuomenės ir galimų paramos gavėjų informavimo apie BŽŪP ir finansavimo galimybes; 5. skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse ir remti tarpusavio mokymąsi ir visų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į keitimosi žiniomis ir žinių kaupimo procesą bei jų tarpusavio sąveiką; 6. prisidėti prie stebėsenos ir vertinimo pajėgumų bei veiklos; 7. prisidėti prie BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo rezultatų sklaidos. 8. prisidėti prie aktyvesnio suinteresuotų šalių tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimo ir užtikrinti bendradarbiavimo Tinkle organizavimą. Nacionalinio BŽŪP tinklo tikslų siekiama įgyvendinant Tinklo veiklas ir atliekant numatytus veiksmus (veiksmų sąrašas indikatyvus, gali būti koreguojamas, pildomas): I veikla – Informacijos apie gerąją praktiką ir veiksmus, įgyvendinamus arba remiamus pagal Strateginį planą, rinkimas, analizė ir sklaida. Žemės ūkio ir kaimo plėtros pokyčių, svarbių siekiant konkrečių LT 255 LT Strateginių planų reglamento 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytų BŽŪP tikslų, analizė. Veiksmai: 1. Gerųjų Strateginio plano projektų pavyzdžių atranka, viešinimas; 2. Informacinių skilčių apie geruosius Strateginio plano projektų pavyzdžius Tinklo svetainėje sukūrimas ir palaikymas, sąsajų su socialinės žiniasklaidos kanalais užtikrinimas; 3. Teminių, su Strateginio plano įgyvendinimu susijusių renginių, įskaitant skirtų gerosios patirties viešinimui, organizavimas (pvz., geriausių projektų rinkimas ir nominavimas), dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose, kuriuose dalinamasi gerąja projektų įgyvendinimo patirtimi, organizavimas ir koordinavimas; 4. Tyrimų, analizių, apklausų, susijusių su Strateginio plano tikslų įgyvendinimu ir Tinklo veiklomis, įskaitant jų tobulinimą, poreikio nustatymas ir atlikimo organizavimas; 5. Tinklo narių inicijuotų projektų ir iniciatyvų pristatymui skirtų ir kitų susijusių tikslinių renginių organizavimas. II veikla – Strateginį planą administruojančių institucijų ir kitų subjektų, dalyvaujančių įgyvendinant Strateginį planą, administracinių gebėjimų stiprinimas, įskaitant stebėsenos ir vertinimo proceso pajėgumų stiprinimą. Veiksmai: 1. Informacijos apie Strateginio plano stebėsenos komiteto veiklą, stebėsenos ir vertinimo rezultatus sklaida, pasitelkiant Tinklo vykdomos komunikacijos priemones ir būdus (pvz., papildant aktualia informacija ir nuorodomis Tinklo interneto svetainės skiltis, rengiant informacinius straipsnius, organizuojant įvairaus formato teminius renginius); 2. Vertinimo gebėjimų stiprinimui skirtų mokymų ir seminarų organizavimas bei su stebėsenos ir vertinimo procesų tobulinimu susijusios informacijos sklaida; 3. Informacijos apie Tinklo nariams ir suinteresuotiems žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyviams numatytas konsultacijas ir galimybes konsultuotis, sklaida. III veikla – Informacinių, Tinklo vykdomos komunikacijos priemonėms įgyvendinti skirtų platformų kūrimas, forumų ir renginių organizavimas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas suinteresuotiesiems subjektams keistis patirtimi ir mokytis tarpusavyje, be kita ko, kai aktualu, keistis informacija su trečiųjų valstybių tinklais. Veiksmai: 1. Galimybių organizuoti teminius mokymus tikslinėms grupėms (pvz., konsultantams, Vietos veiklos grupėms (VVG)) sudarymas; 2. VVG tarpusavio mokymosi skatinimas, įskaitant galimybių organizuoti mokymus sudarymas (pvz., remiant Tinklo narių projektus); 3. Bendradarbiavimo ir tinklaveikos su ES šalių skatinimas bei keitimasis informacija su trečiųjų šalių tinklais. IV veikla – Informacijos apie bendradarbiavimo galimybes rinkimas ir palankesnių sąlygų jos sklaidai sudarymas, taip pat finansuojamų struktūrų ir projektų, pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių, Europos inovacijų partnerystės (EIP) žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių, taip pat lygiaverčių struktūrų ir projektais vystomos tinklaveikos bei bendradarbiavimo iniciatyvų tarp minėtų struktūrų skatinimas. Veiksmai: 1. Tinklo narių, įskaitant VVG ir VVG tinklo, taip pat Europos BŽŪP tinklo ir kitų ES nacionalinių tinklų ar suinteresuotų šalių organizuojamų aktualių renginių viešinimas; 2. Informacijos apie VVG ir EIP veiklos grupių vykdomą veiklą skelbimas Tinklo svetainėje; 3. Teminių renginių (pvz., skirtų aptarti bendradarbiavimo galimybes, projektų rezultatus), aktualių VVG arba panašioms vietos plėtros struktūroms, taip pat EIP veiklos grupėms, organizavimas ir viešinimas; 4. Gerųjų pavyzdžių, įgyvendinant minėtų struktūrų (pvz., VVG ar EIP tinklo) projektų rezultatus, sklaidos užtikrinimas; LT 256 LT 5. VVG ir EIP veiklos grupių projektų rezultatų viešinimas; 6. Informacijos apie konsultacijas, skirtas gebėjimų, reikalingų inovacijoms formuoti ir jas diegti, stiprinimui teikimas. V veikla – Inovacijų skatinimas ir pagalba įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis į keitimosi žiniomis ir žinių kūrimo procesą (ŽŪŽIS). Veiksmai: 1. Teminių dirbtuvių, kuriose pristatomos mokslo, žemės ūkio atstovų ir konsultantų bendradarbiavimo galimybės (pvz., per EIP bendradarbiavimo priemonę), organizavimas, taip pat ŽŪŽIS dalyvių veiksmingesnės integracijos skatinimas, pasitelkiant kitas komunikacines priemones (pvz., teminius naujienlaiškius, skirtus tikslinei Tinklo auditorijai, kontaktų muges, skirtas idėjų apsikeitimui ir pan.); 2. Komunikacijos veiklų vykdymas (pvz., seminarų, teminių dirbtuvių organizavimas, informacinių straipsnių, aktualios informacijos talpinimas Tinklo interneto svetainėje, apklausų atlikimas), siekiant inicijuoti, palaikyti ir plėtoti ŽŪŽIS dalyvių bendradarbiavimą bei paskatinti naudojimąsi konsultavimo paslaugomis; 3. Mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybių pristatymų organizavimas, taip pat inovacijų skatinimo ir tarpusavio mokymosi veiklų pristatymai; 4. Tarpininkavimas rengiant bendradarbiavimo projektus tarp EIP veiklos grupių, pagalba ieškant partnerių, aktualios informacijos rinkimas ir sklaida. VI veikla – Sąsajų su kitomis Sąjungos finansuojamomis strategijomis ar tinklais kūrimas. Veiksmai: 1. Tinklo atstovavimas renginiuose ir iniciatyvose, kuriose pristatomos kitos ES finansuojamos strategijos, programos ir tinklaveikos plėtros galimybės; 2. Teminių renginių organizavimas, įskaitant virtualius renginius; 3. Ryšių su kitų ES šalių tinklais užmezgimas, partnerių inicijuojamoms veikloms paieška. VII veikla – Prisidėjimas prie tolesnio BŽŪP plėtojimo ir pagalbos teikimas rengiant būsimą BŽŪP strateginį planą finansiniam laikotarpiui po 2027 m. Veiksmai: 1. BŽŪP tinklo teminių darbo grupių, skirtų BŽŪP įgyvendinimo klausimų nagrinėjimui, kūrimas; 2. Teminių renginių ir diskusijų organizavimas. VIII veikla – Dalyvavimas Europos BŽŪP tinklo veikloje ir prisidėjimas prie jos. Veiksmai: 1. Atstovavimas Europos BŽŪP tinkle ir EIP–AGRI veikloje (Tinklo atstovavimas posėdžiuose, darbo grupės, renginiuose ir įvairiose iniciatyvose); 2. Gerosios praktikos pavyzdžių teikimas Europos BŽŪP tinklui; 3. Informacijos pagal Europos BŽŪP tinklo sekretoriato pateiktus paklausimus teikimas. Nacionalinio BŽŪP tinklo veiklų organizavimas Už Tinklo veiklų ir veiksmų įgyvendinimą yra atsakingas Tinklo sekretoriatas. Tinklo tikslus, struktūrą, narystę, valdymą, finansavimą, veiklos kryptis ir kitus su Tinklo veikimu susijusius aspektus reglamentuoja Tinklo veiksmų programa, kuri patvirtinama ir pradedama įgyvendinti per 12 mėn. nuo Strateginio plano patvirtinimo, ir apima visą programinį laikotarpį. Veiksmų programa detalizuojama Tinklo sekretoriato rengiamuose kasmetiniuose veiksmų planuose. Tinklo veiksmų programoje ir metiniuose veiksmų planuose numatytas veiklas įgyvendina Tinklo sekretoriatas kartu su Tinklo nariais. Tinklo nariai konkrečias veiklas (pvz., projektinę veiklą) įgyvendina remdamiesi vadovaujančiosios institucijos nustatyta tvarka. Pagal vadovaujančiosios institucijos nustatytas tinkamumo sąlygas ir atrankos kriterijus, numatyta galimybė remti Tinklo narių projektus, kurie LT 257 LT prisideda prie sklandesnio Strateginio plano tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į skirtingas Tinklo veiklas, jų formatą ir pobūdį numatyta galimybė remti tiek nacionaliniu lygiu veikiančio Tinklo nario, tiek kelių Tinklo narių bendrai įgyvendinamus projektus. Bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimas ir bendradarbiavimo Tinkle organizavimas Tinklo įgyvendinami bendradarbiavimo iniciatyvų palaikymo ir stiprinimo veiksmai apima tiek nacionalinių bendradarbiavimo renginių, vizitų, tiek tarptautinių bendradarbiavimo projekto partnerių susitikimų inicijavimą ir organizavimą, rekomendacinės medžiagos rengimą (siekiant padėti geriau suprasti įvairias procedūras, įskaitant bendrą atitinkamų taisyklių, susijusių su SP nuostatomis, taikymą ir esamas paramos galimybes VVG, rengiant bendradarbiavimo projektus), taip pat informacinių bazių, skirtų partnerių, reikalingų bendradarbiavimo projektams inicijuoti ir vystyti bei kitoms bendradarbiavimo iniciatyvoms ir veikloms atlikti, kūrimą. Tinklo sekretoriatas, įgyvendindamas bendradarbiavimo skatinimui numatytas veiklas ir veiksmus, prisideda prie aktyvesnio suinteresuotų šalių tarpusavio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimo, užtikrina bendradarbiavimo Tinkle organizavimą bei tokiu būdu remia Reglamento (ES) 2021/1060 33 straipsnyje nurodytų vietos veiklos grupių (VVG) arba panašių vietos plėtros struktūrų, taip pat SPR 127 straipsnio 3 dalyje nurodytų EIP veiklos grupių bendradarbiavimo projektus. 4.4.2. Nacionalinio BŽŪP tinklo struktūra, valdymas ir veikla Tinklas aktyviai veikė ankstesniais programiniais laikotarpiais, taip pat 2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu. Tinklo veiklos reikšmingai prisidėjo prie Tinklo, kaip organizacinės struktūros, žinomumo ir atpažįstamumo, taip pat paskatino Tinklo narių dalykinių ir socialinių ryšių stiprinimo procesus bei prisidėjo prie žemės ūkio subjektų ir kaimo plėtros dalyvių veiksmingesnės tinklaveikos. Siekiant efektyviai panaudoti Tinklo atpažįstamumą ir jo veiklų žinomumą bei stiprinti Tinklo dalyvių tinklaveiką, 2023–2027 m. programiniu laikotarpiu bus tęsiamas Lietuvos kaimo tinklo identifikacinių elementų (t. y. pavadinimo, santrumpos, logotipo) naudojimas. Už Tinklo valdymą yra atsakinga Vadovaujančioji institucija. Tinklo sekretoriato funkcijas atlieka Vadovaujančiosios institucijos atsakingas padalinys. Kadangi nacionalinio BŽŪP tinklo (t. y. Lietuvos kaimo tinklo) veikla bus tęsiama, siekiama, kad nacionalinio BŽŪP tinklo veiklų pradžia sutaptų su naujo programinio laikotarpio pradžia (t. y. 2023 m.). 2023-2027 m. laikotarpiu Tinklui numatoma skirti 4,94 mln. Eur techninės paramos lėšų. Tinklo organizacinę struktūrą sudaro: 1. Tinklo nariai. Narystė tinkle yra atvira, grindžiama bendradarbiavimu, savanoriškumu, reprezentatyviu atstovavimu, socialine atsakomybe. Tinklo narystės kriterijus ir tvarką nustato VI, kuri taip pat ją koreguoja programinio laikotarpio eigoje (sprendžiant klausimus, susijusius su galimybėmis tapti Tinklo nariais; nustatant narystės procedūras, jų tobulinimo galimybes ir pan.). Narystės Tinkle kriterijai skirti įsitikinti: ar nariu ketinantis tapti subjektas yra veikiantis; ar jo veikla susijusi su SP tikslais ir jų įgyvendinimu. Tinklo nariu tampama užpildžius narystės Tinkle prašymo formą ir gavus VI patvirtinimą. Tinklo narių sąrašas skelbiamas Tinklo interneto svetainėje. Narystės kriterijai sudaro vienodas sąlygas visoms suinteresuotoms šalims prisidėti prie SP tikslų ir jų įgyvendinimo bei prie Tinklo veiklų vykdymo. Narystė Tinkle suteikia galimybę bendradarbiauti, keistis patirtimi, idėjomis, taip pat spręsti kilusias problemas ir dalintis gerąja praktika su kitais Tinklo nariais bei Tinklo sekretoriatu. Tinklo nariai turi galimybę įgyvendinti Tinklo inicijuojamas komunikacijos priemones, taip pat gauti naujienlaiškius ir vieni iš pirmųjų sužinoti aktualijas, susijusias su Tinklo veiklomis, įskaitant informaciją apie Tinklo organizuojamus renginius ir kitas iniciatyvas. 2. Tinklo sekretoriatas. Tinklo sekretoriatas yra pagrindinis Tinklo veiklas inicijuojantis ir koordinuojantis subjektas. Sekretoriatas yra atsakingas už veiksmų programos, metinių veiksmų planų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat Tinklo veiklos administravimą. 3. Tinklo patariamoji taryba. Tinklo patariamosios tarybos paskirtis – teikti strateginio pobūdžio siūlymus dėl Lietuvoje įgyvendinamos BŽŪP tinklaveikos. Tinklo patariamąją tarybą sudaro su LT 258 LT žemės ūkiu ir kaimo plėtra susiję subjektai, Tinklo patariamosios tarybos sudėtyje nėra VI ir MA atstovų. 4.5. EŽŪFKP ir kitų Sąjungos fondų, veikiančių kaimo vietovėse, veiklos koordinavimo, veiklos sričių atskyrimo ir papildomumo apžvalga. Lietuvos ir ES prioritetinių sričių plėtros poreikių finansavimo iš skirtingų ES ir kitų finansavimo šaltinių suderinamumas bus užtikrintas nuosekliu konkrečios srities vystymu ir pokyčio nacionaliniu mastu siekimu, įvertinus programų ir / ar priemonių tinkamumo reikalavimus bei pritaikius naujus strateginio valdymo ir pokyčių finansavimo principus. Prielaidas efektyviam skirtingų finansavimo šaltinių koordinavimui ir papildomumui atveria Lietuvoje baigiama įgyvendinti strateginio valdymo ir biudžeto reforma: parengti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai – Strateginio valdymo įstatymas ir Strateginio valdymo metodika, patvirtinti pagrindiniai strateginio lygmens planavimo dokumentai. 2021–2030 m. Nacionaliniame pažangos plane (NPP) nustatytos esminės intervencijų kryptys bei siektini rezultatai. ES fondų ir kitų finansavimo šaltinių įgyvendinimo priemonės turi atitikti NPP priemones. Jų suderinamumas užtikrinamas rengiant iš skirtingų finansavimo šaltinių finansuojamas plėtros programas konkrečiai sričiai. Tokiu būdu strateginio valdymo ir biudžeto reforma integruoja strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, užtikrina finansavimo šaltinių subalansavimą, nustatydama, kad visos „pokyčių“ išlaidos (investicijos) yra planuojamos tik plėtros programose pagal vienodas taisykles. Veiksmai investicijų suderinamumui užtikrinti ir takoskyroms nustatyti. NPP tikslams pasiekti naudojamų skirtingų finansavimo šaltinių koordinavimu bus siekiama didinti investicijų sinergiją ir kartu mažinti dubliavimo riziką. Investicijų suderinamumas bus užtikrinamas skirtingais lygmenimis. Pirmiausia, rengiant plėtros programą konkrečiai sričiai ir formuojant priemones, per finansuojamas veiklas, tinkamas teritorijas ir pareiškėjus užtikrinama priemonių sinergija, identifikuojamos takoskyros tarp skirtingų finansavimo šaltinių ir įsitikinama finansavimo spragų nebuvimu. Strateginio valdymo metodika įpareigoja ministerijas, atsakingas už atitinkamai valstybės veiklos sričiai priskirtus NPP pažangos uždavinius, į plėtros programų rengimą įtraukti visas suinteresuotas ir susijusias ministerijas, taip pat socialinių ir ekonominių partnerių atstovus. Priemonių įgyvendinimo metu, rengiantis skelbti kvietimus ir tvirtinant projektų atrankos kriterijus, užtikrinama, kad priemonės tarpusavyje nekonkuruos. ŽŪM atstovai įtraukti į 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos stebėsenos komitetą, ES fondų investicijas administruojančių institucijų atstovai – į SP stebėsenos komitetą. Projektų vertinimo metu, siekiant užtikrinti, kad projekte numatytos išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų, kitų viešosios paramos lėšų, tikrinama informacija apie pareiškėją portaluose www.esparama.lt; www.esinvesticijos.lt. Nustačius, kad pareiškėjas kreipėsi paramos pagal kitą ES programą Nacionalinė mokėjimo agentūra, siekdama įsitikinti, ar nėra finansuojamų investicijų dubliavimo, raštu kreipiasi į kitą agentūrą, klausiant, kokios investicijos buvo finansuotos. BŽŪP ekonominių tikslų (SO1, SO2 ir SO3) siekiančios SP priemonės turi sąsajų su 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos, apimančios ERPF, SaF, ESF+ (toliau – Investicijų programa) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (RRF), grįžusiomis lėšomis finansuojamomis priemonėmis. Dalį SP priemonių papildo ir tikslinės valstybės biudžeto lėšos. Melioracijos sistemos rekonstrukcijai ir reguliuojamo drenažo įdiegimui numatytas BŽŪP lėšas papildo kasmet šiam tikslui skiriamos nacionalinės valstybės biudžeto lėšos ir kai kurių savivaldybių savanoriškai skiriamos nuosavos lėšos. Nepaisant kelių finansavimo šaltinių, skiriamų toms pačioms veikloms finansuoti, ES ir nacionalinės lėšos patenkins tik apie trečdalį reikalingų investicijų vertės. Investicijų programos lėšomis siekiama padidinti pradedančiųjų SVV subjektų kūrimąsi, MVĮ tarptautiškumą, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą ir jungimąsi į trumpas vertės grandines, kad įmonės būtų geriau pasirengusios eksportuoti savo gaminamą produkciją užsienio rinkose. Šiomis investicijomis tikimasi ir antrinio efekto – kad MVĮ bus paskatintos labiau tausoti išteklius, ilginti jų tarnavimo laiką, gerinti MVĮ absorbcinius technologinius – inovacinius gebėjimus. http://www.esinvesticijos.lt LT 259 LT Investicijų programos lėšos taip pat nukreipiamos į pramonės įmonių, atitinkančių sumanios specializacijos sritis, ir jų gamybos procesų skaitmeninimą. SP numatytos įgyvendinti veiklos papildo ES investicinių fondų (ESIF) finansavimą, spręsdamos problemas, susijusias su žemės ūkio sektoriaus subjektų konkurencingumo didinimu, remiant specializuotus, visų pirma smulkius ir vidutinius ūkius, didesnės pridėtinės vertės ir aukštesnės kokybės produktų gaminimą. Kaip ir ESIF atveju ypatingas dėmesys yra skiriamas inovacijoms, skaitmenizacijai. Daugeliu atveju į konkurencingumo didinimą ir verslo plėtrą nukreiptos SP intervencijos nuo veiklų, suplanuotų Investicijų programoje, atsiskiria per pareiškėjus ir vietoves, kuriose investuojama, tačiau dviejose srityse siekiama sukurti sinergiją, toms pačioms pareiškėjų grupėms pasiūlant viena kitą papildančias galimybes. Siekiantiems investuoti į žemės ūkio valdas numatoma pasiūlyti lengvatinės paskolos ir subsidijos derinį, finansuojamą SP lėšomis. Kadangi finansavimo trūkumas investicijoms į žemės ūkio valdas siekia 962 mln. Eur, o BŽŪP šiam tikslui, įskaitant tvarias investicijas, numatytos lėšos sudaro 30 proc. šios sumos, siekiant užpildyti finansavimo trūkumą, ūkininkams (įskaitant smulkių ir vidutinių ūkių valdytojus, taip pat jaunuosius ūkininkus) yra sudarytos papildomos galimybės kreiptis finansavimo pagal šias finansines priemones: individualias garantijas (ŽŪPGF, valstybės biudžeto lėšos), portfelines garantijas (INVEGA, ERPF ir grįžtančios lėšos), palūkanų kompensavimą (ŽŪPGF, valstybės biudžeto lėšos), lengvatines paskolas (ŽŪPGF, valstybės biudžeto lėšos, grįžusios lėšos). Žemės ūkio produktų perdirbimo sričiai numatytos dvi SP priemonės: „Investicijos į bioekonomikos verslus“ (parama teikiama subsidijos forma) ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą“ (lengvatinės paskolos). Įmonės, siekiančios investuoti į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas sumanios specializacijos srityse „Saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai“ ir „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas“ taip pat gali kreiptis į INVEGA valdomų rizikos kapitalo ir portfelinių garantijų fondus (ERPF, grįžusios lėšos). Platesnis finansinių priemonių spektras, tikimasi, paskatins juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio produktų perdirbimu, nukreipti investicijas į sumanios specializacijos sritis. BŽŪP lėšomis skatinamas žemės ūkio sektoriaus gamybos pajėgumų didinimas ir pridėdinę vertę kuriančių veiklų finansavimas yra suderintas su EJRŽAF finansuojamomis veiklomis, siekiančiomis tų pačių „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos tikslų. Programų investicijos viena kitos nedubliuos, nes jos nukreiptos į skirtingas veiklas ir pareiškėjus. 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu skiriamas ypatingas dėmesys inovatyviems projektams, tame tarpe ir žemės ūkio skaitmenizacijai. SP intervencinės priemonės daugiausia remia skaitmeninių sprendimų taikymą žemės ūkio veiklose žemės ūkio subjektų lygmeniu (konkrečios intervencinės priemonės nurodytos SP 8.5 dalyje). Proveržiui šioje srityje pasiekti nepakanka finansuoti pažangių technologijų diegimo žemės ūkio valdose, todėl jų įgyvendinimo prielaidos ir įveiksminimas (tiek iš pasiūlos, tiek iš paklausos pusės) didele dalimi priklausys nuo kitų intervencijų, kurios nėra finansuojamas SP ir patenka už BŽŪP ribų, ir remia pažangią elektroninių ryšių technologijų ir naujos kartos ryšio tinklų (įskaitant 5G ryšio), valstybės duomenų prieinamumo ir atvėrimo, laisvos prieigos prie aukštos kokybės palydovinių vaizdų plėtrą Lietuvoje. Šios investicijos bus finansuojamos Investicijų programos (ERPF), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Skaitmeninės Europos programos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės skaitmeninės dalies bei valstybės biudžeto lėšomis. Pagal SP suplanuotų remti žemės ūkio skaitmenizacijos veiklų finansavimas nepersidengs su kitomis investicijomis skaitmeninimo srityje, nes planavimo dokumentuose yra nustatytos takoskyros pagal investicijų rūšį, jų mastą ir tinkamus pareiškėjus. Sėkmingam skaitmeninimo sprendinių diegimui žemės ūkio srityje ypač svarbi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis finansuojama reforma „Duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys“. Valstybės duomenų valdymo reformos, konsoliduojant duomenis iš administracinių šaltinių, centralizuojant jų atvėrimą ir įsisavinant didžiuosius verslo duomenis, tikslas — užpildyti finansavimo spragą ir įgalinti valstybės duomenų valdymo informacinę sistemą, kuri leistų greitai ir veiksmingai analizuoti reikalingus duomenis. Reforma sukurs valstybės duomenų ekosistemą, apimančią visus duomenų valdymo procesus, bendrą viešojo sektoriaus subjektų duomenų mainų, dalijimosi jais ir analizės erdvę. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dalyvavo I duomenų atvėrimo etapo metu vykdytame projekte „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“, kurio metu NMA atvėrė 153 rinkinius, ŽŪIKVC – 28. II duomenų atvėrimo etapo metu planuojama, kad NMA papildomai atvers LT 260 LT 53 rinkinius; ŽŪIKVC – 30 rinkinių; ŽT – 2 rinkinius; NŽT – 22 duomenų rinkinį; VMVT – 3 rinkinius; LŽŪKT – 3 rinkinius; VAAT – 35 rinkinius; GIS-Centras atvers Georeferencinio pagrindo kadastro ir Žemėlapių nomenklatūrinių lapų tinklelių duomenis. BŽŪP Klimato arba aplinkosauginių tikslų (SO4, SO5 ir SO6) siekiančios SP priemonės yra tiesiogiai susijusios su Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimu, kuriam skiriamas ypatingas dėmesys, todėl jos tampriai susijusios su kitomis Europos žaliojo kurso tikslų siekiančiomis Investicijų programos, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), Modernizavimo fondo (MF), Klimato kaitos programos, ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos “Europos horizontas” bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis priemonėmis. Nuo 2021 m. ŽŪM įgyvendina Modernizavimo fondo (MF) priemonę, skirtą energetinio efektyvumo didinimui žemės ūkyje ir kuro sąnaudų mažinimui plėtojant neariminį žemės dirbimą. Jos tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pereinant prie aplinkai draugiškesnių augalininkystės technologijų, kurios leidžia žymiai sumažinti kuro sąnaudas ir išmetamų ŠESD kiekius. Pagal šią priemonę remiamas neariminės technikos įsigijimas. SP lėšomis numatoma sustiprinti neariminio žemės dirbimo patrauklumą, ūkininkams pasiūlant ekologinę sistemą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, pagal kurią mokamos išmokos kompensuos papildomas išlaidas ir pajamų praradimą, kurį patirs ūkininkas, naudodamas neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas, lyginant su tradiciniu ūkininkavimu. Šių priemonių sinergija siekiama mažinti žemės ūkyje išmetamų ŠESD kiekį. SP numatytos veiklos „Natura 2000“ teritorijose, susijusios su biologinės įvairovės atkūrimu ar išsaugojimu yra suderintos su veiksmų rūšimis, numatytomis Investicijų programoje: investicijos nukreiptos į skirtingas veiklas ir pareiškėjus. Jeigu SP priemonės skirtos žemės ūkio veikloms remti ir pareiškėjai yra ūkininkai, privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, tai galimi projektų, finansuojamų iš ES struktūrinių fondų, pareiškėjai yra savivaldybės, savivaldybių ir valstybės įmonės. Prie biologinės įvairovės atkūrimo ir išsaugojimo ne žemės ūkio valdose prisideda ir LIFE programa. Vandens telkinių biologinių išteklių išsaugojimas, remiant priemones, nukreiptas į ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą, bus skatinamas EJRŽAF lėšomis. Siekiant sumažinti durpynų ŠESD išmetimus, derinami keli finansavimo šaltiniai. Pagal Investicijų programą planuojamas potvynių rizikos valdymo planų įgyvendinimas, kuris prisidėtų prie hidrologinio režimo atkūrimo šlapynėse. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bus finansuojama investicija, skirta sumažinti ŠESD išmetimus iš buvusių nusausintų degradavusių durpynų, atkuriant šiuose plotuose pelkėdaros procesus, didinti jų ŠESD absorbcinį potencialą, kartu vykdant ir ekstensyvią ūkinę veiklą bei sudarant palankias prielaidas biologinės įvairovės buveinėms. Šias investicijas papildys ekologinė sistema „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią pareiškėjams bus mokamos kompensacinės išmokos už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus prižiūrėti atkurtas šlapynes. ŠESD absorbciniams pajėgumams padidinti skirtos SP priemonės, nukreiptos į privačius miškus ir savivaldybių patikėjimo teise valdomus miškus, yra suderintos su valstybės biudžeto lėšomis finansuojamomis priemonėmis bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkai. Finansavimo takoskyros užtikrinamos per pareiškėjus, taip pat per veiklas. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos veiklos privačiuose ir savivaldybių patikėjimo teise valdomuose miškuose – kelių tiesimas ir remontas, valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos privačiuose miškuose, miškininkystės populiarinimo renginiai ir radijo laidos, savivaldybių patikėjimo teise valdomų miškų, esančių miestuose ir tvarkomų pagal miškotvarkos projektus (t. y., Vilniaus m., Kauno m. ir Varėnos raj. savivaldybės), priežiūra – iš SP nėra finansuojamos. Šalies miškingumo didinimo tikslo bus siekiama derinant SP priemones, taikomas privatiems miško valdytojams, su valstybės biudžeto lėšomis remiamu valstybinių miškų veisimu, taip pat planuojama į miškų plotus įtraukti savaime užaugusius miškus. Energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamyba skatinama pagal Klimato kaitos programos (toliau – KKP) priemonę „Investicinė parama biometano dujų gamybai ir (ar) biodujų valymo įrenginiams įrengti“, kuria galės pasinaudoti ir žemės ūkio subjektai. Parama pagal priemonę skiriama naujai statomai biodujų jėgainei, kartu su biodujų valymo įrenginiais, leidžiančiais išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus, panaudoti transporto sektoriuje arba naudoti savo elektros ir šilumos energijos poreikiams aprūpinti. Taip pat naujai statomiems biodujų valymo įrenginiams prie esamų biodujų jėgainių, leidžiantiems išvalytą biometaną tiekti į gamtinių dujų tinklus arba panaudoti transporto sektoriuje. SP priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ skatins biodujų gamybą iš ūkyje susidarančių atliekų, LT 261 LT kai pagaminta energija naudojama tik ūkio reikmėms. Saulės ir vėjo energiją sausumoje naudojančių elektrinių ir kaupimo įrenginių įsigijimui ir įrengimui juridiniai asmenys ir ūkininkai galės pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) „Daugiau šalyje tvariai pagamintos elektros energijos“ papriemonės „Parama AEI (saulės ir vėjo) elektrinių sausumoje ir individualių kaupimo įrenginių statybai“ paramą. SP pareiškėjai skatinami naudoti atsinaujinančius energijos išteklius: priemonėse KP12vld, KP14prd, KP32svp nustatytas projektų atrankos kriterijus nustatant, kad vykdant projektų atranką prioritetas bus teikiamas projektams, kuriuose pareiškėjai naudoja arba investuoja (kitų ES fondų ar nuosavas lėšas) į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių. Tais atvejais, kai investicijos į atsinaujinančius energijos gamybos šaltinius yra susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio pastato poreikiais, jos gali būti remiamos SP lėšomis, neremiant pardavimui skirtos energijos gamybos. Pagal Investicijų programos planuojamos veiklos, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, nukreiptos į projektus horizontaliai klimato kaitos keliamų sąlygų prevencijai ir atsparumui nelaimėms didinti: miško gaisrų aptikimo sistemos įdiegimą, gyventojų perspėjimo ir informavimo infrastruktūros plėtrą; meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų, klimato kaitos poveikio vertinimo, rizikos ir galimų padarinių prognozavimo sistemos tobulinimą. Tuo tarpu SP papildys minėtas priemones remiant miškų po gamtinių nelaimių atkūrimą ir priežiūrą, ūkio rizikos valdymo priemones (pasėlių ir gyvulių draudimą, savitarpio pagalbos fondų kūrimą). Įgyvendinant ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Europos horizontas“ projektus, finansuojamus pagal veiksmų grupę ,,Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka", prisidedama prie mokslinių tyrimų, inovacijų ir naujų sprendimų, skatinančių tausų gamtos išteklių naudojimą. SP bus įgyvendinamas siekiant tų pačių aplinkosauginių tikslų kaip ir programos „Europos horizontas“ "ES sveiko dirvožemio sričiai" skirta misija (angl. A Soil Deal for Europe), „Atkurkime mūsų vandenyną, jūrą ir vandenis“ (angl. Restore our Ocean and Waters by 2030) bei “Prisitaikymas prie klimato kaitos” (angl. Adaptation to Climate Change) ir prisidės prie praktinio jų įgyvendinimo per sustiprintą žaliąją architektūrą, remiant tvarią ūkininkavimo praktiką, ir paramą žinioms bei inovacijoms, finansuojant EIP projektus. BŽŪP socialinių tikslų (SO7, SO8 ir SO9) siekiančios SP priemonės turi sąsajų su Investicijų programos veiklomis, EGADF, EŽŪFKP priemonėmis. Siekiant spręsti vietos bendruomenėms aktualias problemas, visų pirma, skurdo, socialinės atskirties klausimus, kaimo vietovėse, miestuose ir žuvininkystės regionuose bus remiamas bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas. Kadangi Lietuva nepasirinko daugiafondžio Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) modelio, vietos plėtros strategijų, finansuojamų skirtingų ES fondų lėšomis (EŽŪFKP, ERPF, ESF+, EŽJRF) koordinavimą užtikrins teritorijų atskyrimo ir projektų koordinavimo principai:  Kaimo vietovių vietos plėtros strategijos bus įgyvendinamos kaimo vietovių VVG atstovaujamose teritorijose – kaimo vietovėse, kurių bendras gyventojų skaičius yra nuo 6 tūkst. iki 150 tūkst. Kaimo vietove laikoma gyvenamoji vietovė, apimanti viensėdžius, kaimus, miestelius ir miestus, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst., išskyrus savivaldybių centrus (savivaldybių centrai, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus nepatenka į kaimo vietovių VVG vietos plėtros strategijų įgyvendinimo teritoriją);  Miestų vietos plėtros strategijos bus įgyvendinamos miestuose, kurie yra savivaldybių centrai ir (arba) kuriuose gyvena daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, ir anksčiau nurodytų miestų apylinkėse;  Žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijos bus įgyvendinamos:  Priekrantės teritorijose – savivaldybėse, (Klaipėdos r., Neringos, Palangos m. ir Šilutės r.), kurios ribojasi su Baltijos jūros pakrante arba Kuršių mariomis, kuriose dominuoja su žvejybos verslu Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose susijusios bendruomenės, labai smulkūs žvejybos verslai bei įrengta žvejybos produktų iškrovimui reikalinga infrastruktūra (teritorijoje veikia 10 ir daugiau žvejybos ir / ar akvakultūros įmonių, metinės sužvejotos ir / ar užaugintos žuvininkystės produkcijos apimtys 60 t ir daugiau). Priekrantės teritorijose galės būti nustatomi vienos savivaldybės ribose ir / arba jungiantys kelias besiribojančias savivaldybes Žuvininkystės regionai;  Vidaus teritorijose – savivaldybėse su dideliu rekreaciniu natūralių vandens išteklių potencialu arba su išplėtotu akvakultūros sektoriumi, t. y. kuriuose vandens telkiniais užimta teritorija sudaro LT 262 LT ne mažiau kaip 5 proc. regiono teritorijos ploto; plėtojama akvakultūra, verslinės žūklės įrankiais žvejojama ežeruose (teritorijoje veikia ne mažiau kaip 7 tokio tipo subjektai), teritorijoje yra ne mažiau kaip 30 darbuotojų, dirbančių akvakultūros / verslinės žvejybos įmonėse, o per metus sugauta / užauginta ir realizuota ne mažiau kaip 300 t žuvininkystės produkcijos. Kadangi dalis Žuvininkystės VVG teritorijų gali sutapti su Kaimo vietovių VVG teritorijomis, siekiant išvengti dvigubo finansavimo rizikos, bus taikomas projektų koordinavimo mechanizmas tikrinant, kokiose priemonėse dalyvauja pareiškėjas, kokios numatytos projekte investicijos, taip pat tikrinant, ar atskiruose fonduose nesidubliuoja sąskaitos faktūros. Teikiant paramą BIVP (iš visų fondų – EŽŪFKP, ERPF, ESF+, EJRŽF) bus užtikrinama teminė sinergija, nes iš esmės bus siekiama tų pačių tikslų – bendruomenių plėtros, socialinės ir ekonominės plėtros, gyvenimo sąlygų gerinimo:  Kaimo vietovėse LEADER intervencija sudarys galimybes vietos lygiu spręsti aktualias problemas, visų pirma, užimtumo, socialinės atskirties, verslumo skatinimo, taip pat kurti trumpąsias tiekimo grandines, įgyvendinti veiklas, prisidedančias prie aplinkosaugos ir klimato tikslų. Siekiant modernizuoti kaimo vietoves, visų pirma, skatinant skaitmeninių sprendimų paiešką, numatyta parama „Sumaniųjų kaimų“ priemonei, kuri bus įgyvendinama pasitelkiant kaimo vietovių VVG ir LEADER principus. Šios intervencijos prisidės prie Ilgalaikės ES kaimo vietovių vizijos tikslų įgyvendinimo.  Įgyvendinant miestų vietos plėtros strategijas bus investuojama į vietos bendruomenei aktualias gyventojų skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimą (prevencinių priemonių socialiai pažeidžiamiems ir socialinę riziką patiriantiems asmenims taikymą, pagalbos šiems asmenims įsitraukti į visavertį visuomenės gyvenimą ir darbo rinką teikimą, socialinio verslo, padedančio vietoje spręsti pažeidžiamų grupių atskirties problemas, kūrimosi ar plėtros skatinimą).  Žuvininkystės regionuose įgyvendinamomis vietos plėtros strategijomis bus siekiama verslo mėlynojo augimo sektoriuose plėtros, ypatingą dėmesį skiriant inovacijoms, mėlynosioms biotechnologijas, atsinaujinančiai energetikai, žvejybos ir akvakultūros veiklos įvairinimui remiant turizmo ir kitų paslaugų derinimą su žvejyba ir akvakultūra. Taip pat bus siekiama plėtoti tvarias maisto sistemas, pasitelkiant inovacijas ir skaitmeninimą visoje vertės grandinėje, skatinant mėlynosios bioekonomikos integravimą į vietos bendruomenių ekonomines veiklas, vietos laimikio rinkodarą ir vertės didinimą, bendradarbiavimą; klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, biologinės įvairovės išsaugojimo bei bendruomenių gyvybingumo stiprinimo investuojant į saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, socialinės įtraukties didinimą, jaunimo pritraukimą. Siekiant stiprinti kaimo ir miesto vietovių ryšius, numatomos galimybės remti miesto ir kaimo vietovių bendradarbiavimo projektus įgyvendinant BIVP vietos plėtros strategijas. Bendradarbiavimo projekte nurodytos partnerių veiklos užtikrins veiksmų papildomumą ir dvigubo finansavimo rizikos valdymą. LEADER priemonė turėtų prisidėti atliepiant Strateginio plano socialinius – ekonominius poreikius: poreikius „Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą“ (g.3) ir „Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį“ (h.2). Greta BŽŪP lėšų, investuojamų per LEADER priemonę, kaimo vietovėse besikuriantis verslas gali gauti finansavimą iš kitų ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų veiklų. Pagal 2021–2027 m. ES investicijų veiksmų programos veiklą „Skatinti trumpų vertės kūrimo grandinių formavimąsi ir plėtrą tarp MVĮ Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionuose“ numatoma teikti paramą trumposioms tiekimo grandinėms derinant finansinių priemones su dotacijomis. Regionuose besikuriančiam verslui, orientuotam į skaitmeninę, žaliąją transformaciją bei žiedinės ekonomikos skatinimą, kurį pradeda bedarbiai ir dirbantys asmenys, kuriuos paveikė veiklos pokyčiai įmonėse, vykdomų veiklų nutraukimas dėl pandemijos sukeltos krizinės situacijos, planuojama skirti 25,1 mln. ES lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos veiklą „Skatinti pradedančiųjų SVV subjektų kūrimąsi, augimą ir plėtrą“ numatyta galimybė jau pradėjusiems verslą mokytis, individualiai konsultuotis arba dalyvauti mentorystės programose (finansuojamos tik VVL regione veikiančios įmonės). Taip pat šios programos lėšomis bus investuojama į startuolių, kurių vykdomos veiklos atitinka sumanios specializacijos prioritetus, vystymą, akceleravimą ir plėtrą. Asmenys, norintys keisti kvalifikaciją ar persiorientuoti iš žemės ūkio į kitus užimtumo sektorius ir gauti LT 263 LT paramą darbo vietai (-oms) steigti, gali pasinaudoti aktyviomis darbo rinkos politikos priemonėmis. Jas numatyta finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (tikslinės grupės – įvairiuose sektoriuose dirbantys asmenys, taip pat ieškantys darbo ir besimokantys asmenys, norintys įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kompetencijas; šiam tikslui numatyta skirti beveik 77 mln. Eur ES lėšų), ESF+ (tikslinė grupė – nedirbantis jaunimas, nekvalifikuoti asmenys, vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji, migrantai ) ir nacionalinių (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir 2021– 2027 m. ES fondų investicijų programos lėšomis nefinansuojamos tikslinės grupės ir/ar veiklos) lėšų. Sumaniosios specializacijos sričių darbuotojų kompetencijos ir įgūdžiai, kurie yra reikalingi MVĮ prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos, bus stiprinami per įvairių formų ir lygių mokymus LEADER priemonėmis „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ ir „Sumanieji kaimai“ siekiama kaimo vietovių modernizavimo, gyvenimo sąlygų kaimuose gerinimo, kaimo vietovių patrauklumo didinimo (SP h.4 poreikis). Šios priemonės prisidės prie Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m. įtvirtinto regionų plėtros politikos tikslo – skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Regionų plėtros politika Lietuvoje grindžiama regioninio planavimo principu – Regionų plėtros tarybos, kurių atstovaujama teritorija dengia visą Lietuvą, įskaitant kaimo vietoves, rengia ir įgyvendina individualius – regiono problematika ir potencialu grįstus – regionų plėtros planus. Regionų plėtros planuose ypatingas dėmesys skiriamas pagrindinėms regionų problemoms spręsti – užimtumo, socialinės įtraukties, paslaugų prieinamumo, mobilumo didinimui. Regionų plėtros planai rengiami atsižvelgiant į Regionų plėtros programoje patvirtintas priemones, finansuojamas ES fondų lėšomis (ERFP, ESF+, SaF) lėšomis. Šie planai turi būti parengti per 2022 m. Kadangi, kaip jau minėta, regionų plėtros planų atstovaujama teritorija apima ir kaimo vietoves, įgyvendinant juos bus, be kita ko, prisidedama prie Strateginio plano poreikių, visų pirma, h.4 poreikio tenkinimo. Kaimo vietovėms ypatingai svarbi Regionų plėtros programoje numatyta priemonė, skirta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumui didinti, kuri bus įgyvendinama gyvenamosiose vietovėse nuo 200 iki 2000 gyventojų. EGADF lėšomis taip pat prisidedama prie h.4 poreikio, kuriant itin spartaus ryšio infrastruktūrą. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ rengia 49 mln. Eur vertės investicijų projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“, kurio pagrindu planuojama teikti paraišką finansavimui iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. Projektu siekiama užtikrinti itin sparčios infrastruktūros (ne mažesnės kaip 1 Gb/s greitaveikos) plėtrą tose šalies vietovėse, kur analogiškos ryšio paslaugos nebūtų teikiamos komerciniais pagrindais. Projektas orientuotas tik į kaimiškąsias vietoves. Potencialūs subjektai, kuriuos tikimasi šia infrastruktūra pasiekti – žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai (ūkininkai, bendrovės, įmonės ir pan.). Projekte numatomi itin spartaus ryšio technologiniai sprendimai iki pat objektų pastatų, t. y. įskaitant paskutinės mylios (angl. last mile) sprendimus. Planuojama, kad projekto metu sukurta infrastruktūra papildomai pasieks apie 5 tūkst. objektų bei sudarys galimybes jungtis visiems, esantiems aplink šiuos objektus. Siekiant tinkamai parengti investicijų projektą šiuo metu atliekamas rinkos tyrimas skirtas nustatyti objektus, turinčius poreikį prisijungti prie itin spartaus ryšio infrastruktūros. Šiems objektams bus išnagrinėti ir parinkti tinkamiausi techniniai sprendimai ir sumodeliuoti tinklo elementai, užtikrinantys planuojamų prijungti objektų prijungimą prie itin spartaus ryšio infrastruktūros. Pažymėtina tai, kad investicijų projekto metu bus planuojami itin spartaus ryšio technologiniai sprendimai iki pat objektų pastatų, t. y. įskaitant paskutinės mylios sprendimus. Objektų, įtrauktų į projekto „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“ apimtį, prijungimas bus finansuojamas projekto lėšomis, o objektų valdytojai galės patys rinktis galutines paslaugas teikiantį operatorių ir konkrečias teikiamas paslaugas. IV. Kompleksinį tikslą įgyvendinančios priemonės turi sąsajų su planuojamomis Investicijų programos veiklomis ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) priemonėmis bei ES programa „Europos horizontas“. Priemonės „Profesinis mokymas ir įgūdžių įgijimas“ lėšomis ketinama organizuoti mokymo kursus ir seminarus ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams. Tarp planuojamų mokymų temų įtrauktas žemės ūkyje dirbančių asmenų poreikiams pritaikytas skaitmeninių įgūdžių ugdymas, taip pat gamybos procesų automatizavimas, robotizacijos plėtra. SP priemonės veiklos yra suderintos su veiklomis, planuojamomis finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF)lėšomis: pastarosiomis planuojama kurti naujas arba atnaujinti esamas profesinio mokymo programas, taip pat sukurti vieningą mokymosi visą gyvenimą sistemos veikimo ir valdysenos modelį, kurio veikimui išbandyti numatoma suorganizuoti kokybės užtikrinimo sistemos mokymus 18–65 metų amžiaus asmenims. Jų metu bus LT 264 LT tobulinamos skaitmeninės kompetencijos, reikalingos bet kuriame sektoriuje, prioritetą teikiant žemos kvalifikacijos ar žemų skaitmeninių įgūdžių asmenims. Finansavimo takoskyras užtikrinant per pareiškėjų tinkamumo ir projektų atrankos kriterijus, SP priemonė papildo ESIF investicijas ir taip užtikrina integruotą požiūrį. Pagal Investicijų programą bus prisidedama MVĮ darbuotojų ir verslumo galimybių paieškos procese dalyvaujančių subjektų įgūdžių ugdymo pagal sumanios specializacijos prioritetus (žemės ūkio sektoriui aktualios sritys: „Saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai“, „Atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimas“, „Daiktų internetas“).Planuojama investuoti ne tik į skaitmeninių įgūdžių ugdymą ir tobulinimą, bet į įvairesnių įgūdžių rinkinį, apimantį visą inovacijų vadybos ciklą (nuo planavimo iki kontrolės). Investicijų programos veiklos SP nedubliuos, kadangi priemonės „Profesinis mokymas ir įgūdžių įgijimas“ tikslinės grupės – ūkininkai ir miško valdytojai. Kita SP priemonė, turinti sąsajų su ERPF finansuojamomis veiklomis – „Konsultavimo paslaugos“. 2021– 2027 m. ES fondų investicijų programoje ERPF lėšomis numatyta finansuoti konsultavimo paslaugas, skirtas produkto idėjos išgryninimui, vystymui ir komercializavimui, pardavimų ir rinkodaros veikloms bei darbo erdvės suteikimui; naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų rinkų plėtrai, įskaitant rinkų tyrimus, rinkodaros veiksmus, ryšių su strateginiais partneriais vystymą, galimybių pristatymą užsienyje, MVĮ produktų ir paslaugų sertifikavimą, eksporto vadybininko paslaugas. Prioritetą numatoma skirti MVĮ, gaminančioms inovatyvius produktus. Nors dalis temų, kuriomis bus teikiamos konsultacijos, yra panašios į priemonės „Konsultavimo paslaugos“ temas, tačiau priemonės atsiskiria pagal pareiškėjus: SP priemonės pareiškėjai – ūkininkai, miško valdytojai ir Europos inovacijų partnerystės grupės – nefinansuojami ESIF lėšomis. Investicijų programos veiklas, susijusias su MTEPI veiklų aktyvinimu, kuriant partnerystes, didinant verslo inovatyvumą, technologijų perdavimą sumanios specializacijos srityse papildo priemonė „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“, pagal kurią įgyvendinami bandomųjų ir naujų produktų, procesų ir technologijų plėtros projektai, susiję su žemės ūkio ir miškų sektoriumi. Ūkininkų, miško valdytojų ir žemės ūkio, maisto ir miškų sektoriuose veikiančių įmonių dalyvavimas EIP veiklos grupių veikloje prisideda prie aktualių žemės ūkio ir miškininkystės problemų sprendimo ir naujovių sklaidos. Programavimo lygiu BŽŪP ir ERPF prioritetai papildo vienas kitą, tačiau priemonių lygiu finansavimo takoskyra bus užtikrinta per pareiškėjus (EIP veiklos grupės nefinansuojamos ESIF lėšomis) ir finansuojamas sritis. Siekiant sparčiau diegti inovacijas Lietuvos žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse įgyvendinant SP bus skatinama priemonės „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ ir ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos “Europos horizontas” sinergija. SP priemonė finansuos Lietuvos teritorijoje vykdomus projektus, o programa „Europos horizontas” – tarptautinius projektus, apjungiančius skirtingas šalis atstovaujančius partnerius. Įgyvendinant priemonę „Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje“ EIP veiklos grupės bus skatinamos naudoti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus, gautus įgyvendinant projektus, finansuotus pagal programą „Europos horizontas“. Lietuva šiuo metu yra įsitraukusi į šias programos „Europos horizontas“ misijas ir partnerystes, susijusias su žemės ūkio sektoriumi: ES sveiko dirvožemio sričiai skirta misija (angl. A Soil Deal for Europe), „Žemės ūkio sistemų perėjimo spartinimas“ (angl. Accelerating Farming Systems Transitions), „Tvarios maisto sistemos žmonėms, planetai ir klimatui“ (angl. Sustainable Food Systems for People, Planet & Climate), „Gyvūnų sveikata ir gerovė“ (angl. Animal Health & Welfare). Siekiant paskatinti aktyvesnį Lietuvos įsitraukimą į programos „Europos horizontas“ misijas bei partnerystes bei šios programos rezultatų sklaidą ir inovacijų diegimą, įgyvendinant SP remiamas veiklas, Lietuvos kaimo tinklas, bendradarbiaudamas su Lietuvos mokslo taryba (programos koordinatore Lietuvoje), informuos EIP veiklos grupes ir kitas suinteresuotąsias puses apie galimybes dalyvauti “Europos horizontas” programos misijose ir partnerystėse, viešins informaciją, rengs renginius, skatins dalyvauti projektų rezultatų pristatymuose (pavyzdžiui, gerosios dirvožemių valdymo patirties demonstravimo gyvosiose laboratorijose (realiose laboratorijose, kuriose vykdomi eksperimentai ir kuriamos inovacijos) ir kelrodžiuose centruose (kuriuose demonstruojama geroji patirtis), vykdys kitas aktyvinimo veiklas. LT 265 LT 4.6 Finansinės priemonės 4.6.1 Finansinės priemonės aprašas: Lietuvos ekonomika pasižymi mažai išvystyta kapitalo rinka, taip pat griežtais finansavimo reikalavimais, kuriuos kelia kredito įstaigos SVV subjektams, siekiamo užstato trūkumais bei didele finansavimo įgijimo kaina (įskaitant administracines išlaidas, garantijų teikimo išlaidas, palūkanų normas). Lietuvos banko duomenimis, dėl neigiamų COVID-19 pasekmių ekonomikai, 2020 m. paskolos įmonėms sumažėjo 15,2 proc. lyginant su 2019 m., ir nors 2021 m. naujų paskolų srautas vėl augo, tačiau nepasiekė priešpandeminio lygio. Pagrindinė nuosmukio Lietuvos verslo kreditavimo rinkoje priežastis – sumažėjęs bankų rizikos apetitas ir konkurencijos Lietuvos bankų sektoriuje stoka. Tai skatina bankus fokusuotis į stambius verslo klientus, tuo pat metu ribojant finansavimą SVV. 2019 m. Lietuva užėmė antrą vietą visoje Euro zonoje pagal naujų paskolų verslui pabrangimo tempą. Dėl veiklos sezoniškumo, kainų svyravimų, nepalankių klimatinių reiškinių rizikos žemės ūkio, miškininkystės ir maisto pramonės sektorių kredito įstaigos vertina kaip aukštesnės rizikos, todėl jame veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys susiduria su dar didesniais išorinio finansavimo sunkumais. Žemės ūkio sektoriaus subjektų priėjimas prie išorinio finansavimo šaltinių gali būti pagerintas kuriant rinkos trūkumams mažinti skirtas finansines priemones, iš dalies finansuojamas nacionalinėmis ar EŽŪFKP lėšomis. Šiuo metu Lietuvoje finansines priemones, skirtas finansavimo trūkumui žemės ūkio sektoriuje mažinti, nacionalinėmis lėšomis ir iš 2007–2013 m. KPP finansinės inžinerijos priemonių grįžusių lėšų bei 2014–2020 m. KPP finansinės priemonės įgyvendina nacionalinė plėtros įstaiga „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“. Tačiau vykdomos priemonės yra ribotos finansinės apimties ir pilnai netenkina rinkos dalyvių poreikių. Finansavimo rinkos sąlygomis nepakankamumas buvo išskirta kaip viena iš pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimo silpnybių (Šaltinis: Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas, 2021). SSGG analizėje išteklių žemės įsigijimui trūkumas bei kapitalo verslo pradžiai stygius buvo nurodytos kaip pagrindinės silpnybės, siekiant SO2 ir SO7 tikslų. Poreikį plėsti finansinių priemonių taikymą, skatinant žemės ūkio ir maisto sektoriaus konkurencingumą bei sklandžią kartų kaitą kaime, patvirtino FI-compass tyrimo (Šaltinis: Financial need in agriculture and agri-food sector in Lithuania, 2020) ir Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinimo (Šaltinis: Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano finansinių priemonių išankstinis vertinimas“, 2021) išvados. Abiejuose tyrimuose akcentuojamas didesnis išorinio finansavimo žemės ūkio sektoriuje poreikis Lietuvoje, lyginant su situacija ES. Pavyzdžiui, 2017 m. duomenimis Lietuvoje išorinio finansavimo kreipėsi 45 proc. visų ūkininkų, o ES vidurkis buvo 30 proc. Poreikis pasiskolinti lėšų tiek investicijoms, tiek apyvartiniam kapitalui pastaraisiais metais dar labiau išaugo. Finansinių priemonių ex-ante vertinimo metu atliktos ūkininkų apklausos rezultatai rodo, kad per pastaruosius 3 metus (2019–2021 m.) išorinio finansavimo kreipėsi 54 proc. respondentų. Vidutinė nepatvirtintų ūkininkų paraiškų paskoloms dalis sudarė 25 proc., o jaunųjų ūkininkų grupėje – 37 proc. Finansinių priemonių ex-ante vertinimo ataskaitoje pažymima, kad negalėjimas pasiskolinti lėšų rinkoje ribojo kai kurių tikslinių grupių dalyvavimą investicinėse Lietuvos Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėse. Finansinių priemonių ex-ante vertinime taip pat daroma išvada, kad ribota viešoji parama, augančios veiklos sąnaudos ir finansavimo rinkos trūkumai, su kuriais susiduria jaunieji ūkininkai, mažina galimybes Lietuvos žemės ūkio sektoriuje siekti sklandžios kaitų kartos. Todėl siekiant paskatinti kartų kaitą ir padėti jauniesiems ūkininkams sėkmingiau įsitvirtinti žemės ūkio sektoriuje tikslinga išplėsti finansinių priemonių pasiūlą, remiantis SPR 73 ir 75 str. nuostatomis, ir užtikrinti SP paramos prieinamumą didesniam jaunųjų ūkininkų skaičiui. Finansinių priemonių ex-ante vertinime išanalizavus šiuo metu finansų rinkoje ir nacionalinių plėtros įstaigų siūlomus finansinius produktus, jų apimtis ir prieinamumą BŽŪP SP tikslinėms grupėms, taip pat įvertinus preliminarias BŽŪP lėšas, kurias planuojama skirti subsidijų forma atskirų tikslinių grupių projektams finansuoti, buvo apskaičiuota, kad BŽŪP SP įgyvendinimo laikotarpiu rinkoje ir nacionalinėmis finansinėmis priemonėmis nepadengiamas finansavimo trūkumas sudarys: · investicijoms į žemės ūkio valdas, įskaitant tvarias investicijas – 546 mln. Eur; didžiausias finansavimo trūkumas priskiriamas mažesnio nei 20 ha ploto ūkiams, kurie sudaro daugiau nei 80 proc. viso žemės ūkio sektoriaus Lietuvoje; · investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą – 20 mln. Eur; beveik 60 proc. viso finansavimo LT 266 LT trūkumo priskiriama mažoms įmonėms, o pradedančios įmonės (angl. start up) patiria ypatingų sunkumų; · jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir investicijoms –316 mln. Eur. Nustatytam finansavimo trūkumui mažinti ir vadovaujantis SPR 80 str. 2023–2027 m. laikotarpiu parama finansinių priemonių forma bus teikiama pagal BŽŪP SP reglamento 73 ir 75 str. įgyvendinant šias intervencines priemones: „KP 12vld Investicijos į žemės ūkio valdas“, „KP31tvi Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“,„KP30pfi Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) ir „KP17 jūs Jaunųjų ūkininkų pradinis įsisteigimas“. Parama finansinėmis priemonėmis yra skirta užtikrinti veiksmingą kaimo plėtros intervencijų įgyvendinimą, siekiant, kad rinkos nepakankamumas būtų iš dalies pašalintas ir finansiniai ištekliai būtų prieinami tikslinėms grupėms, ypač jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams ir mažoms bei jaunoms įmonėms. Pagal intervencines priemones „KP12 vld Investicijos į žemės ūkio valdas“, „KP31tvi Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „KP17jūs Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ siūlomas finansinis produktas – lengvatinė paskola, kuri gali būti derinama su subsidija projekto lygiu, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1060/2021 58 (4) str. Pagal priemonę „KP30pfi Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės), kuri yra programuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73 str., tipiniams žemės ūkio produktų perdirbimo veiklos projektams – lengvatinė paskola, kuri gali būti derinama su subsidija – daliniu paskolos nurašymu (angl. capital rebate), kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1060/2021 58 (5) str. Visais atvejais derinant lengvatinę paskolą su subsidijos elementu skaičiuojamas bendrasis subsidijos ekvivalentas, o paramos sumos turi neviršyti maksimalių paramos sumų, taikomų atskiroms intervencinėms priemonėms. Finansinių priemonių lėšomis gali būti finansuojamos materialios ir nematerialios investicijos, biologinis turtas, apyvartinis kapitalas ir, kai leidžia ES reglamentai, žemės įsigijimo išlaidos. Teikiant paramą finansinių priemonių forma paramos lygis reiškia paramos bendrąjį subsidijos ekvivalentą, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014(34)2 straipsnio 20 punkte. Visais atvejais paramos sumos turi neviršyti maksimalių paramos sumų, taikomų atskiroms intervencinėms priemonėms, išskyrus apyvartinio kapitalo, kuris pats vienas sudaro išlaidas, finansavimui, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 80 (4) str. Visais atvejais bendra galutiniam naudos gavėjui suteiktos paramos apyvartiniam kapitalui suma turi neviršyti 200 000 Eur bendrojo subsidijos ekvivalento per 3 fiskalinių metų laikotarpį. Galutiniai naudos gavėjai, kuriems gali būti teikiama finansinių priemonių parama yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, užsiimantys ir (ar) ketinantys užsiimti žemės ir maisto ūkio veikla. Galutiniai naudos gavėjai turi atitikti intervencijų aprašyme nustatytus tinkamumo kriterijus. Finansinės priemonės gali būti įgyvendinamos visoje Lietuvos teritorijoje. Jos įgyvendinamos per Kontroliuojantįjį fondą, kurio paskirtis – finansinių priemonių žemės ūkio sektoriuje įgyvendinimas. Kontroliuojančiojo fondo valdytojo funkcijas, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1060/2021 59 (3) str. nuostatų, vykdys nacionalinė plėtros įstaiga, kuriai pagal Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą ir 2018 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ pavesta funkcija vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo srityse. Kontroliuojančiojo fondo valdytojas gali įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai arba joms įgyvendinti atrinkti finansų tarpininkus, kurie išskolins lėšas galutiniams naudos gavėjams pagal sutartyje su Kontroliuojančiojo fondo valdytoju nustatytas sąlygas ir terminus. Laikantis BŽŪP SP reglamento 86 str. nustatytų išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatų, finansinių priemonių skolinimo laikotarpis baigsis ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. Valdymo išlaidos ir mokesčiai, mokami Kontroliuojančiojo fondo valdytojui ir specialiuosius fondus įgyvendinantiems subjektams už finansinių priemonių įgyvendinimą, bus laikomi tinkamomis finansuoti išlaidomis, kaip tai numatyta BŽŪP SP reglamento 80 str. ir neviršijant jame nustatytų normų. Vadovaujančioji institucija rengdama SP metines veiklos ataskaitas Komisijai teikia informaciją apie kiekvieną finansinę priemonę, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 straipsnio 10 dalies nuostatose. 4.7 Bendrieji kaimo plėtros intervencijų tipų elementai 4.7.1 Neatitinkančių reikalavimų investicijų sąrašas Netinkamų finansuoti investicijų ir išlaidų kategorijų sąrašas: LT 267 LT 1. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 2. teisių į išmokas pirkimas; 3. žemės pirkimas, jei intervencinės priemonės apraše nenumatyta kitaip; 4. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas, vykdomas kitu tikslu nei: o žemės ūkio arba miškininkystės potencialo atkūrimas po gaivalinės nelaimės, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinio įvykio, o gyvulių apsauga nuo didžiųjų plėšrūnų arba užtikrinimas, kad jie nebūtų naudojami miškininkystėje vietoj mašinų; o nykstančių veislių, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 (45) 2 straipsnio 24 punkte, auginimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus, arba o augalų veislių, kurioms gresia genetinė erozija, išsaugojimas pagal 70 straipsnyje nurodytus įsipareigojimus; 5. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 6. investicijos į didelio masto infrastruktūrą, kuri nėra įtraukta į bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, kaip išdėstyta Reglamento (ES) 2021/1060 32 straipsnyje, išskyrus plačiajuosčio ryšio apsaugos ir apsaugos nuo potvynių arba kranto apsaugos prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių ar katastrofinių įvykių padarinius; 7. investicijos į miško veisimą, kurios yra nesuderinamos su aplinkos ir klimato tikslais pagal tvarios miškotvarkos principus, nustatytus Europos miškų veisimo ir atkūrimo gairėse; 8. sąnaudos, susijusios su išperkamosios (finansinės) nuomos sutartimi, pavyzdžiui, nuomotojo pelnas, palūkanų refinansavimo, pridėtinės išlaidos, draudimo įmokos. 1, 2, 4, ir 6 punktai netaikomi, jei parama teikiama naudojant finansines priemones. 4.7.2 Kaimo vietovės apibrėžtis ir taikymas Kaimo vietovė – viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst., jei intervencinės priemonės aprašyme ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse nenurodyta kitaip. 4.7.3. Sektorinėms intervencinėms priemonėms, kaimo plėtros intervencinėms priemonėms arba ir sektorinėms, ir kaimo plėtros intervencinėms priemonėms būdingi papildomi elementai I. Bendrosios nuostatos kaimo plėtros intervencinėms priemonėms Bendrosios administravimo nuostatos 1. Strateginio plano intervencinių priemonių įgyvendinimą reglamentuoja šis Strateginis planas, jo administravimo taisyklės, intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklės, kiti susiję teisės aktai. 2. Parama skiriama projektui, atitinkančiam nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus paramai gauti. 3. Projektų atranka (kai taikoma) vykdoma taikant projektų atrankos kriterijus, naudojant balų sistemą. Projektų atrankos kriterijai ir mažiausias privalomas projektų atrankos balų skaičius (kai taikoma) nustatomi konkrečios priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Projektų atrankos kriterijai gali būti netaikomi investicijų priemonėms, kurios aiškiai skirtos aplinkosaugos ir klimato tikslams arba kurios įgyvendinamos vykdant atkūrimo veiklą. 4. Prieš kiekvieną kvietimą teikti paraiškas numatomos lėšos priemonėms. 5. Didžiausia paramos suma 2023–2027 m. laikotarpiu vienam projektui, vienam paramos gavėjui, partnerių ir /ar susijusioms įmonėms ir (arba) asmenims nustatoma Strateginio plano priemonių LT 268 LT aprašuose ir (arba) įgyvendinimo taisyklėse. 6. Įgyvendinant priemones gali būti taikomos finansinės priemonės, atsižvelgiant į išankstinio (ex ante) vertinimo rezultatus. 7. Tinkamos finansuoti išlaidos (kai taikoma) nustatomos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 8. Projekte numatytos prekės, paslaugos ir darbai turi būti įsigyti pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Subjektas, kuriam Viešųjų pirkimų įstatymas netaikytinas, vadovaujasi VI nustatyta pirkimų tvarka (kai taikoma). 9. Nepiniginis įnašas galimas priemonėse „Leader“ bei „Lietuvos kaimo tinklas“. Nepiniginis įnašas laikomas atitinkančiu paramos skyrimo reikalavimus, jeigu įvykdomos Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 67 str. 1 p. sąlygų. Prisidėjimo nepiniginių įnašų tvarka ir detalūs reikalavimai nustatyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 10. Avanso mokėjimas gali būti atliktas, jei laikomasi Reg. (ES) Nr. 2021/2016 44 str. sąlygų. Avanso mokėjimas gali būti taikomas šių rūšių intervencinėms priemonėms: investicijoms ir bendradarbiavimui. 11. Parama veikloms, kurios nepatenka į ES steigimo sutarties 42 str., negali būti teikiama, jei yra gautas Komisijos sprendimas išieškoti neteisėtą paramą, nesuderinamą su vidaus rinka, išskyrus atvejus, nurodytus taikomose valstybės pagalbos taisyklėse. Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai 1. Pareiškėjo atitiktis nustatytoms tinkamumo sąlygoms vertinama pagal paraiškos pateikimo datai pareiškėjo pateiktus, dokumentais pagrįstus bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. 2. Pareiškėjas užtikrina tinkamą ir pakankamą projekto finansavimo šaltinį (kai taikoma). 3. Pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (kai taikoma). 4. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jeigu priemonės ar veiklos srities įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip. 5. Pareiškėjas užtikrina, kad projekte numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų viešųjų lėšų. 6. Pareiškėjas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus ir jų reikšmes, kaip nurodyta priemonės įgyvendinimo taisyklėse (kai taikoma). Ekonominio gyvybingumo kriterijai ir jų reikšmės yra nustatomos VI teisės aktais ir taikomos priemonėms, kurios nurodytos šiuose teisės aktuose. 7. Projektas turi atitikti priemonės aprašyme nurodytą (-us) Bendrosios žemės ūkio politikos tikslą (- us), prisidėti prie nacionalinių žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikių įgyvendinimo, pasiekti projekte nurodytus rezultatus. 8. Parama teikiama projektams, vykdomiems Strateginio plano įgyvendinimo teritorijoje. Išimtis taikoma tarptautinio bendradarbiavimo projektams ir veiksmams, finansuojamiems techninės pagalbos lėšomis. 9. Parama neteikiama: a) jei nustatomos dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti; b) finansinių sunkumų turintiems ūkio subjektams (bankrutuojantiems, likviduojamiems); c) kitais atvejais, nurodytais įgyvendinimo taisyklėse (kai taikoma). 10. Projekte numatytos investicijos atitinka aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, veterinarijos, higienos, maisto kokybės reikalavimus, kai jos turi įtakos minėtų reikalavimų laikymuisi. 11. Išankstinis investicinių veiksmų poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas ir patvirtintas įgaliotos institucijos (kai taikoma). MA, atlikdama projekto vertinimą, įsitikina ar projektui būtinas poveikio aplinkai vertinimas ir, jeigu kyla abejonių, reikalauja pareiškėjo pateikti kompetentingos institucijos atitinkamą dokumentą. 12. Projekte numatytos investicijos turi atitikti taikytinus ES ir nacionalinius standartus. 13. Nekilnojamasis turtas, į kurį investuojama paramos lėšomis, pareiškėjo ir (arba) partnerio valdomas teisėtais pagrindais. LT 269 LT 14. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos ne anksčiau kaip nuo paraiškos pateikimo MA, išskyrus bendrąsias išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip nuo Strateginio plano pateikimo EK datos. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, patirtos ir apmokėtos ne vėliau kaip 2029 m. gruodžio 31 d. 15. Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos išlaidos, būtinos projektui įgyvendinti, realiai suplanuotos ir pagrįstos. Įsipareigojimai pareiškėjui ir paramos gavėjui 1. Įgyvendindamas veiklas, apimančias investicijas į infrastruktūrą arba gamybą, pareiškėjas ir (arba) partneris, jei pagal priemonę leidžiama jungtinė veikla, įsipareigoja mažiausiai 5 metus arba kitą įgyvendinimo taisyklėse nustatytą laikotarpį nuo galutinio paramos lėšų išmokėjimo: a) nenutraukti ar neperkelti gamybinės veiklos už Strateginio plano įgyvendinimo teritorijos ribų; b) nepakeisti infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių; c) nepakeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų, kai tokie veiksmai pakenkia pradiniams projekto tikslams. 2. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (kai taikoma). 3. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti panaudota parama, ne trumpesniam nei nustatytas kontrolės laikotarpiui: projekto įgyvendinimo laikotarpiu didžiausiu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų, o įgyvendinus projektą – likutinei vertei, atsižvelgiant į atitinkamos rūšies turto naudojimo laiką ir taikomas turto nusidėvėjimo normas (kai taikoma). 4. Pareiškėjas ir paramos gavėjas įsipareigoja sudaryti sąlygas asmenims, turintiems teisę audituoti ir (arba) kontroliuoti, tikrinti, kaip yra vykdoma veikla, laikomasi sąlygų, už ką buvo skirta kompensacinė išmoka, kaip yra vykdomas projektas ir (arba), kaip vykdoma veikla po lėšų projektui įgyvendinti skyrimo ir (arba) projekto įgyvendinimo pabaigos. 5. Išperkamąja (finansine) nuoma įsigytas turtas turi tapti paramos gavėjo nuosavybe iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Įsigyjamojo turto dalis, pagal finansinės išperkamosios nuomos sutartį, neapmokėta iki projekto įgyvendinimo pabaigos, paramos lėšomis nefinansuojama. 6. Paramos gavėjai įsipareigoja teikti visą informaciją ir duomenis, reikalingus statistikos tikslams ir programos įgyvendinimo stebėsenai bei reikalingiems vertinimams atlikti. LT 270 LT 4.7.4. Kaimo plėtros intervencinėms priemonėms taikoma (-os) įnašo norma (-os) Nacionalinio įnašo norma (-os) Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma 155(2)(c) - Ankstyvo pasitraukimo priemonės 43,00% 20,00% 43,00% 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% 91(2)(b) - Atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose 20,00% 80,00% 91(2)(c) - Pertvarkos regionuose, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2021/1060 108 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte 20,00% 60,00% 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% 91(3)(a) - Išmokos už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis pagal 71 straipsnį 65,00% 20,00% 65,00% 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% 91(3)(b) - 70 - Išmokos pagal 70 straipsnį 20,00% 80,00% 91(3)(b) - 72 - Išmokos pagal 72 straipsnį 20,00% 80,00% 91(3)(b) - 73 - Parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms 20,00% 80,00% 91(3)(b) - 77(1)(a) - Parama Europos inovacijų partnerystei pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą 20,00% 80,00% 91(3)(b) - 77(1)(b) - LEADER iniciatyva pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 20,00% 80,00% 91(3)(c) - Veiksmai, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 70 - Veiksmai pagal 70 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 71 - Veiksmai pagal 71 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 72 - Veiksmai pagal 72 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 73-74 - Veiksmai pagal 73–74 straipsnius, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 75 - Veiksmai pagal 75 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 76 - Veiksmai pagal 76 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 77 - Veiksmai pagal 77 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% 91(3)(c) - 78 - Veiksmai pagal 78 straipsnį, finansuojami iš lėšų, perkeltų į EŽŪFKP pagal 17 ir 103 straipsnius 20,00% 100,00% LT 271 LT Regioninio įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT 272 LT 5 Tiesioginės išmokos, sektorinės ir kaimo plėtros intervencijos, nurodytos strategijoje Fondas Intervencijos forma Priemonės rūšis Intervencijos kodas (VN) – pavadinimas Bendrasis produkto rodiklis Gen. Renewal Env. Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema PROGRAMA „LEADER“ EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos BISS(21) TI01baz - Bazinės tiesioginės išmokos O.4 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos CRISS(29) TI02per - Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti O.7 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos CIS-YF(30) TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams O.6 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) O.8 LT 273 LT EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo O.8 EŽŪGF Atsietosios tiesioginės išmokos Eco-scheme(31) / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos TI05eko9 - Gyvūnų gerovė O.8 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.2 - Susietoji pajamų parama vaisių augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.3 - Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.4 - Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.5 - Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.6 - Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams O.10 LT 274 LT EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus01.7 - Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams O.10 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus02.1 - Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams O.11 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus02.2 - Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams O.11 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus02.3 - Susietoji pajamų parama avių augintojams O.11 EŽŪGF Susietosios tiesioginės išmokos CIS(32) TI03sus02.4 - Susietoji pajamų parama ožkų augintojams O.11 EŽŪGF Parama sektoriui - Vaisiai ir daržovės INVRE(47(1)(a)) SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus O.35 EŽŪGF Parama sektoriui - Vaisiai ir daržovės PROMO(47(1)(f)) SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas O.35 EŽŪGF Parama sektoriui - Vaisiai ir daržovės TRACE(47(1)(h)) SP01vid6 - Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena O.35 EŽŪGF Parama sektoriui - Vaisiai ir daržovės WITHD(47(2)(f)) SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos O.35 EŽŪGF Parama sektoriui - Bitininkystės produktai ADVIBEES(55(1)(a)) SP03med1 - Švietimas, mokymas ir techninė parama O.37 EŽŪGF Parama sektoriui - Bitininkystės produktai INVAPI(55(1)(b)) SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija O.37 EŽŪGF Parama sektoriui - Bitininkystės produktai ACTLAB(55(1)(c)) SP03med6 - Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai O.37 EŽŪGF Parama sektoriui - Bitininkystės produktai COOPAPI(55(1)(e)) SP03med4 - Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje O.37 EŽŪGF Parama sektoriui - Bitininkystės produktai PROMOBEES(55(1)(f)) SP03med5 - Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena O.37 EŽŪGF Parama sektoriui - Vynas INVWINE(58(1)(b)) SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių O.36 LT 275 LT EŽŪFKP Kaimo plėtra ENVCLIM(70) KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai O.17 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ENVCLIM(70) KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga O.16 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ENVCLIM(70) KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų O.14 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ENVCLIM(70) KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas O.19 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ANC(71) KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis O.12 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ASD(72) KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose O.13 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra ASD(72) KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje O.13 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas O.23 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP05mju - Jaunuolynų ugdymas O.23 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu O.21 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos O.21 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius O.20 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas O.22 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP12vld - Investicijos į žemės ūkio valdas O.20 Ne Ne Ne LT 276 LT EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP14prd - Investicijos į bioekonomikos verslus O.24 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtra O.20 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP30pfi - Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) O.24 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas O.20 Ne Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INVEST(73-74) KP32svp - Smulkių-vidutinių ūkių plėtra O.20 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra INSTAL(75) KP17jūs - Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas O.25 Taip Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra RISK(76) KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas O.9 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra RISK(76) KP16sav - Savitarpio pagalbos fondai O.9 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės O.32 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) O.31 Ne Ne Taip EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP21sum - Sumanieji kaimai O.32 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP22eip - Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje O.1 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP26Tks - Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos O.29 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra COOP(77) KP27Tgo - Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas O.28 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra KNOW(78) KP23ppi - Parodomieji projektai ir informavimo veikla O.33 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra KNOW(78) KP24mįį - Mokymai ir įgūdžių įgijimas O.33 Ne Ne Ne EŽŪFKP Kaimo plėtra KNOW(78) KP25kon - Konsultavimo paslaugos O.33 Ne Ne Ne LT 277 LT 5.1. Tiesioginių išmokų intervencinės priemonės BISS(21) - Bazinė pajamų parama tvarumui didinti TI01baz - Bazinės tiesioginės išmokos Intervencinės priemonės kodas (VN) TI01baz Intervencijos pavadinimas Bazinės tiesioginės išmokos Priemonės rūšis BISS(21) - Bazinė pajamų parama tvarumui didinti Bendrasis produkto rodiklis O.4. Hektarų, už kuriuos skiriama bazinė pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios paramos diferencijavimas regioniniu lygiu nėra prasmingas nei poveikio efektyvumo atžvilgiu, nei dėl padidėjusios administracinės naštos. Veiklos sąlygų skirtumų skirtingose šalies teritorijose veikiantiems ūkiams mažinimui skiriamos kitos priemonės. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Ūkio grynosios pajamos (įskaitant darbo užmokestį ir socialinio draudimo mokesčius) 1 sutartiniam darbuotojui (konteksto rodiklis C.26) vidutiniškai 2015–2019 m. siekė vos 59 proc. Pramonės, statybų ir paslaugų sektorių darbo kaštų. Dėl ženkliai mažesnių pajamų iš žemės ūkio verslo bei greičiau augančio darbo užmokesčio kituose ekonomikos sektoriuose labai mažėja ūkininkavimo, kaip ekonominės veiklos patrauklumas. Todėl išmokos reikšmingai didina žemės ūkio subjektų motyvaciją likti šiame sektoriuje bei naujiems subjektams ateiti į jį. Tiesioginių išmokų būtinumą atspindi SSGG analizė, kuri rodo, kad vidutiniškai per pastaruosius 5 metus apie 70 proc. Lietuvos komercinių ūkių bendrojo pelno sudarė atsietosios tiesioginės išmokos. Be paramos, didžioji dalis ūkių Lietuvoje dirba nepelningai arba balansuoja ant nuostolio ribos, todėl finansiškai yra itin pažeidžiami. Mažas pelningumas bei didelė veiklos rizika dėl dažnėjančių ir intensyvėjančių neigiamų meteorologinių reiškinių stabdo ir investicijų, galinčias padėti jam tapti konkurencingesniam, pritraukimą. Parama skiriama žemės ūkio valdų valdytojams (ir fiziniams, ir juridiniams asmenims), deklaruojantiems žemės ūkio naudmenas ir atitinkančius šiai paramai gauti keliamus reikalavimus. Šia priemone siekiama palaikyti absoliučios Lietuvos ūkių daugumos pajamas bei užtikrinti dalinį jų stabilumą, kas savo ruožtu turėtų teigiamai paveikti ilgalaikį ūkių gyvybingumą, atsparumą bei tvarumą. LT 278 LT O tai atitinkamai įgalins ūkininkus ir toliau užtikrinti nepertraukiamą maisto tiekimą. Šios išmokos taip pat prisidės prie apsirūpinimo maistu Lietuvoje ir ES užtikrinimo, skatins tolesnį žemės ūkio gamybos išteklių palaikymą nuolat juo prižiūrint, taip pat prisidės prie viešųjų gėrybių, tokių kaip aplinkosauga ir kraštovaizdžio priežiūra, kūrimo. Pastarasis aspektas yra aktualus dėl būsimojo programavimo laikotarpio sąsajų su Žaliuoju kursu. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Pareiškėjams taikomi reikalavimai bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti: 1. Pareiškėjo, kaip valdos valdytojo, valda turi būti įregistruota Valdų registre. 2. Asmuo, besikreipiantis dėl paramos, turi būti aktyvus ūkininkas. 3. Žemė, už kurią prašoma paramos, yra žemės ūkio paskirties žemė ir atitinka reikalavimus paramai gauti. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Siekiant padidinti pajamas 1 sutartiniam darbuotojui iš žemės ūkio verslo iki kitų ekonomikos sektorių lygio, bendroji parama (įskaitant visas paramos gamybai priemonių rūšis) vidutiniam komerciniam ūkininko ūkiui 1 ha turėtų siekti apie 257 Eur/ha. Atsižvelgiant į tai, kad prie šio lygio pasiekimo prisideda kitos tiesioginių išmokų priemonės (perskirstymo išmoka, išmoka jauniesiems ūkininkams bei susietoji parama), taip pat ekologinio ūkininkavimo, vietovių su gamtinėmis kliūtimis išmokos, ekologinių sistemų išmokos ir pan., taip pat atsižvelgiant į privalomuosius įsipareigojimus („ring-fencing“ ekologinėms sistemoms, perskirstymo išmokoms ir kt.) bei biudžeto, patvirtinto 2021–2027 m. DFP, ribojimus, šiai išmokai 2023 m. numatytas 81,09 Eur/ha dydis yra pagrįstas. Atitinkamai šiai paramos priemonei skiriama vidutiniškai 37,7 proc. viso TI finansavimo per 2023–2027 m. laikotarpį. Parama mokama už kiekvieną reikalavimus atitinkantį hektarą. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Ar ši bazinės pajamų paramos intervencinė priemonė yra išmokos smulkiesiems ūkininkams? (28 straipsnis)  Taip  Ne Kokios rūšies paramą naudojate išmokoms smulkiesiems ūkininkams? (28 straipsnis)  Fiksuotoji (-osios) suma (-os)  Išmoka (-os) už hektarą Kokia yra didžiausia išmokų smulkiesiems ūkininkams suma? (28 straipsnis) Ar turite kitų pastabų ar paaiškinimų dėl išmokų smulkiesiems ūkininkams? Teritoriškumo principas (22 straipsnio 2 dalis)  Taip  Ne 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 5 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Bazinė parama ūkiui atitinka bendrąsias PPO žaliosios dėžės 1 straipsnio nuostatas, kadangi ji teikiama pagal valstybės finansuojamą programą, pervedimai nėra susiję su pervedimais iš vartotojų (jiems mokant LT 279 LT didesnes kainas) ir neprisideda prie kainų rėmimo gamintojams. Ūkio parama, negrindžiama teisėmis į išmokas, taip pat atitinka su pagalba susijusius kriterijus, nustatytus PPO žaliosios dėžutės 5 straipsnyje, kuris atitinka 6b–6e dalyse nurodytus kriterijus, t. y. šios paramos gavimas nesiejamas su gaminamos produkcijos rūšimi, gamybos apimtimi, produkcijos kainomis ar gamybos veiksnių panaudojimu. Taip pat nėra keliami gamybos reikalavimai pagalbai gauti. LT 280 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI01baz - Bazinė tiesioginė išmoka Vienoda R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI01baz - Bazinė tiesioginė išmoka Išmokos dydis nustatomas visos valstybės mastu. Jei tam tikrais metais, deklaruoti plotai, atitinkantys paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią paramos priemonę gauti, būtų didesni arba mažesni už prognozuojamus (O.4), atitinkamai bus koreguojamas išmokos dydis. Planuojama, kad išmokos dydis gali varijuoti dėl 3 veiksnių: 1. Kasmetinio ŽŪN plotų variacijų (kurie, remiantis EUROSTAT duomenimis, 2015–2019 m. skyrėsi virš 70 tūkst. ha, t. y. apie 2,4 proc. nuo minėto laikotarpio ŽŪN vidurkio). Skaičiuojant planinį išmokos dydį, buvo prognozuojama, kad dėl bendro didėjančio išmokų (bazinės ir perskirstomosios) dydžio, motyvacija deklaruoti maksimalų ŽŪN plotą, atitinkantį reikalavimus, bus pakankamai didelė, kad paskatintų faktinį išmokas gaunančių ŽŪN plotų didėjimą potencialiai maksimalaus link. Kita vertus, reikia atsižvelgti į didėjančius reikalavimus bei patikrų intensyvumo didėjimą, dėl ko faktinių plotų, atitinkančių reikalavimus, ir gaunančių bazines išmokas gali būti mažiau nei ankstesniu laikotarpiu. 2. Išmokos dydžio variacija taip pat priklauso nuo paramos, skirtos ekologinėms sistemoms, finansinių asignavimų kasmetinių panaudojimų. Pasikeitus paramos skyrimo sąlygoms, daroma prielaida, kad prasidėjus naujam laikotarpiui, dalyvavimas ekologinėse sistemose, kol įsibėgės, gali būti santykinai vangus, dėl ko gali būti panaudojami ne visi numatyti finansiniai fondai. Numatyta ekologinėse sistemose nepanaudotus fondus perkelti į bazinės pajamų paramos tvarumui didinti fondą. Kita vertus, jei dalyvavimas ekologinėse sistemose bus aktyvesnis nei numatyta, trūkstami ištekliai bus bent iš dalies dengiami bazinės paramos sąskaita, kadangi ekologinės sistemos laikomos prioritetine kryptimi. Dėl šios priežasties numatoma galima bazinės išmokos dydžio variacija. 3. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos žemės ūkio subjektų elgsenai, jų deklaruojamo ploto pokyčiams bei atitinkamai išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis. Bendrai paėmus, išmokų dydžio variacija gali siekti iki 25 proc. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 81,09 81,37 81,70 81,96 81,10 Mažiausia planuojama vieneto suma 60,82 61,03 61,28 61,47 60,83 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 101,36 101,71 102,13 102,45 101,38 O.4 (vienetas: Hektarai) 2 728 058,36 2 758 321,72 2 786 581,27 2 817 109,39 2 846 860,49 TI01baz - Bazinė tiesioginė išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 221 218 252,41 224 444 638,36 227 663 689,76 230 890 285,60 230 880 385,74 1 135 097 251,87 IŠ VISO O.4 (vienetas: Hektarai) 2 728 058,36 2 758 321,72 2 786 581,27 2 817 109,39 2 846 860,49 13 936 931,23 LT 281 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 221 218 252,41 224 444 638,36 227 663 689,76 230 890 285,60 230 880 385,74 1 135 097 251,87 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 282 LT CRISS(29) - Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti TI02per - Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti Intervencinės priemonės kodas (VN) TI02per Intervencijos pavadinimas Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti Priemonės rūšis CRISS(29) - Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti Bendrasis produkto rodiklis O.7. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma perskirstomoji pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.2 Didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.6 Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Mažiems ir vidutiniams ūkiams tiesioginių išmokų parama itin svarbi dėl mažesnio jų produktyvumo, efektyvumo ir pelningumo, lyginant su dideliais ūkiais (SSGG analizė, 2.1.17–2.1.23 pav.). Be tiesioginės paramos didelė dalis šių mažų ir vidutinių ūkių būtų negyvybingi ir turėtų masiškai trauktis iš rinkos. Tai savo ruožtu pakenktų kaimo ekonomikai ir visam žemės ūkio ir maisto sektoriaus gyvybingumui bei galėtų paskatinti žemės ūkio paskirties žemės apleidimą. Siekiant pristabdyti sparčius per pastaruosius 5 metus stebimus mažų ūkių traukimosi iš rinkos tempus bei padidinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą, teikiama Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti. Ši parama prisidės artinant ūkių, valdančių iki 50 ha, generuojamas pajamas (įskaitant gaunamas subsidijas gamybai), tenkančias 1 sutartiniam šeimos darbuotojui prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje, kartu prie vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio lygio. Kartu bus prisidedama ir prie pajamų atotrūkio tarp skirtingų specializacijų ūkių mažinimo Svarbus ir psichologinis aspektas – kad parama bus teisingiau paskirstyta tarp mažų-vidutinių bei didelių ūkių. Šios paramos dizainas užtikrina dalies išmokų perkėlimą nuo didžiųjų valdų valdytojų mažiems ir vidutiniams. Parama mokama visiems ūkiams iki 500 ha ŽŪN ploto. Didžiausi šalies ūkiai (virš 500 ha) dirba pelningai LT 283 LT ir yra gyvybingi, net be paramos. Be to, dėl išskirtinai didelių valdomų plotų, jų gaunamos atsietosios išmokos daug kartų didesnės už mažesnių ūkių gaunamas subsidijas, kas dar labiau didina pajamų atotrūkį tarp skirtingų ūkių. Iš kitos pusės, paramos už pirmuosius 50 ha netekimas šiems ūkiams neturėtų ženklios ekonominės žalos. Todėl, siekiant sutelkti kuo daugiau paramos mažiems ir vidutiniams ūkiams, ūkiai, ar atsižvelgiant į minimalias šios paramos netekimo pasekmes, deklaruojantys daugiau nei 500 ha, perskirstomosios pajamų paramos negauna. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais.  Paramos gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo ir atitinka visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti.  Paramos gavėjo deklaruojamas žemės ūkio naudmenų plotas yra ne didesnis kaip 500 ha.  Subsidijuojami pirmieji 50 ha (tuo atveju jei deklaruojamas plotas iki 50 ha, mokama už faktiškai deklaruotą plotą, o kai plotas didesnis nei 50 ha – mokama tik už pirmus 50 ha, tačiau tik tiems paramos gavėjams kurie deklaruoja ne daugiau kaip 500 ha). 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Maksimalios ploto ribos išmokų mokėjimui nustatymo kriterijumi pasirinktas vidutinis bendrojo pelno (su subsidijomis gamybai) lygis 1 sutartinio šeimos darbuotojui (SŠD) ir jo palyginimas su vidutiniu darbo užmokesčio (DU) šalies žemės ūkio sektoriuje. Šis dydis yra pradinis ir minimalus lygis, kuris turėtų būti užtikrintas, siekiant išlaikyti mažiau gaunančius, tačiau perspektyvius ūkius šiame sektoriuje. Ūkiai, kurių vidutinis 1 SŠD gaunamas pajamų lygis (įskaitant subsidijas) viršija vidutinį sektoriaus darbo užmokesčio lygį, laikomi kaip reikalingi santykinai mažiau paramos didinimo. Tokiais ūkiais identifikuoti ūkiai, kurių plotas viršija 50 ha (SSGG analizė, 2.1.16 pav.). Kita vertus, vidutinis šalies darbo užmokesčio dydis yra pagrindinė riba ir siekiamybė. Siekiant išlaikyti asmenis žemės ūkyje, reikia sudaryti jiems sąlygas gauti pajamas, bent jau panašias į vidutinį šalies DU. Jei gaunamos pajamos žemės ūkyje yra reikšmingai mažesnės nei gaunamos pajamos kituose sektoriuose, tikimybė, kad bus pereita į kitus ekonomikos sektorius, didėja. Atitinkamai daroma prielaida, kad išmokos, susietos su tam tikro pajamų lygio pasiekimu, efektyviai padėtų siekti išsikelto tikslo – išlaikyti perspektyvius ūkius žemės ūkyje bei didinti jų tvarumą ir atsparumą. Pagal šį kriterijų, atsižvelgiant į prognozuojamą darbo užmokesčio visuose šalies sektoriuose didėjimą, ūkių, reikalingų paramos didinimo (lyginant su ankstesniu periodu), ratas išsiplečia iki ūkių, dirbančių mažiau nei 100 ha plotą. Didesnių ūkių gaunamas pelnas su subsidijomis gamybai 1 SŠD 2015–2020 m. kasmet ženkliai viršijo šalies darbo užmokesčio lygį, todėl perskirstomosios paramos šiems ūkiams didinimas, net atsižvelgiant į darbo užmokesčio visuose šalies sektoriuose prognozuojamą didėjimą, nėra tikslingas. Atitinkamai, papildomos perskirstymo pajamų paramos schemą siekta suprojektuoti taip, kad ja labiausiai būtų paremti ūkiai iki 50 ha, tačiau ji būtų naudinga ūkiams iki 100 ha ploto (lyginant su scenarijumi, kai perskirstomoji parama netaikoma). Pabrėžtina, kad remiantis šia parama siekiamu konkrečiuoju tikslu – remti perspektyvių ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu, prioritetas skiriamas gyvybingų ir perspektyvių smulkių ir vidutinių komercinių ūkių rėmimui. Šis siekis paskatino išmokų diferencijavimo poreikį. Atsižvelgiant į šia parama siekiamus tikslus, taip pat į galimus negatyvius šalutinius padarinius (pateikiami toliau tekste), išmoka diferencijuojama pagal 4 rėžius. Skirtingi paramos rėžiai nustatyti remiantis daugiakriteriniu metodu SAW, leidžiančiu integruoti kelis kriterijus į vieną. Pagrindiniai du kriterijai: ūkių patiriami sunkumai ir ūkių gyvybingumas. Patiriami sunkumai atspindėti per rodiklį Bendrasis pelnas su subsidijomis 1 ha (EUR), o ūkių gyvybingumas – per 3 rodiklius: bendrąją produkciją LT 284 LT 1 sutartiniam darbuotojui (EUR), išlaidų ir pajamų santykį (proc.) ir bendrąsias investicijos 1 sutartiniam darbuotojui (EUR). Visiems rodikliams suteiktas vienodas svoris. Toks daugiakriterinis vertinimas leidžia tiksliau nustatyti lėšų poreikį labiau patiriančių sunkumų, tačiau perspektyvių ūkių grupei, bei efektyviau atliepti į daugialypius tikslus. Sujungus šiuos 4 rodiklius ir įvedus vidutinį šalies darbo užmokesčio lygį, kaip siekiamybę 1 sąlyginiam šeimos ūkio nariui, buvo nustatyta, kad perskirstymo išmokos dydžiai turi būti diferencijuojami kas 10 ha didėjančiu lygiu su kiekvienu 10 ha. Skaičiavimai atliekami atsižvelgiant į 2020 m. mokamą perskirstymo išmokos dydį, kaip minimalią ribą. Kadangi išmokos dydžiai 30–40 ir 40– 50 ha rėžiams skyrėsi minimaliai, jie suvienodinti. Mažiausią išmoką gausiantiems iki 10 ha ūkiams paramos lygis (bazinės ir perskirstymo paramos kartu), nebus mažesnis nei 2021 m. Išsamesnis ūkių grupių pagal paramos rėžius aprašymas pateikiamas 11 šios paramos aprašo dalyje. Perskirstomoji išmoka mokama visiems ūkiams iki 500 ha, neeliminuojant didesnių nei 100 ha ūkių, nors jų gaunamas pelnas su subsidijomis 1 ŠSD ir viršija vidutinį šalies darbo užmokestį. Tokį pasirinkimą nulėmė keletas priežasčių. Pirmiausia, vertinant pelnus be subsidijų, ūkiai iki 500 ha balansuoja ant nuostolingumo ribos, todėl jiems parama taip pat svarbi. Antra, didelę dalį gaunamų pajamų (įskaitant subsidijas) šie ūkiai investuoja į savo ūkių plėtrą, dėl ko realios pajamos 1 ŠSD yra ženkliai mažesnės. Siekiant nemažinti investicijų tempų šiuose gyvybinguose, perspektyviuose ir itin ženkliai prie žemės ūkio produkcijos pasiūlos generavimo prisidedančiuose ūkiuose, ekspertų manymu, itin ženkliai mažinti gaunamų paramos sumų nevertėtų. Trečia, mokant daugumai ūkių (išskyrus didesnius nei 500 ha), galima išvengti įvairių negatyvių šios išmokos mokėjimo padarinių, tokių kaip, pavyzdžiui, dirbtinis valdų skaidymas ir pan. Kitas neigiamas šalutinis efektas yra galimas dėl greitai ir ženkliai didinamų paramos sumų: jei perskirstymo parama (20 proc.) būtų mokama tik ūkiams iki 50 ha, ji, lyginant su 2021 m., padidėtų 40 proc., kas potencialiai labai stabdytų marginalių ūkių bei pensijinio amžiaus asmenų valdomų ūkių traukimąsi iš veiklos ir taip apsunkintų sektoriaus restruktūrizaciją. Taigi perskirstomoji pajamų parama bus mokama visiems ūkiams iki 500 ha, tačiau tik už pirmuosius 50 ha. Šios schemos įvedimas naudingas ūkiams iki 106 ha. Jai skiriama 20 proc. visų asignavimų tiesioginėms išmokoms. Galima išmokų variacija priklausys nuo keleto veiksnių. Pirma, nuo skirtingo dydžio ūkių skaičiaus mažėjimo / didėjimo tempų. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID- 19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos žemės ūkio subjektų elgsenai. Jei skirtingo dydžio ūkių skaičiaus mažėjimo / didėjimo tempai skirsis nuo prognozuojamų, atitinkamai didės / mažės išmokos dydis. Planuojama, kad tikėtinas išmokų dydžių nuokrypis nuo numatytų neturėtų viršyti 20 proc. Santykinai didelių minimumo ir maksimumo nustatymu neįsipareigojama tiek ir mokėti, tačiau tai leidžia, poreikiui esant, turėti daugiau lankstumo. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Ar taikote papildomos perskirstomosios pajamų paramos teritoriškumo principą?  Taip  Ne Ar taikote skirtingas sumas skirtingiems hektarų intervalams? (29 straipsnio 3 dalis)  Taip  Ne Jei taip, koks yra hektarų skaičius? (29 straipsnio 3 dalis) Sumos 81,00 10,00 ha to 20,00 ha 108,00 30,00 ha to 50,00 ha 75,00 1,00 ha to 10,00 ha 95,00 20,00 ha to 30,00 ha Koks yra didžiausias vienam ūkininkui tenkantis hektarų, už kuriuos mokama papildoma perskirstomoji pajamų parama, skaičius? (29 straipsnio 3 dalis) 50,00 - Ar neįtraukiate ūkių valdų į papildomos perskirstomosios pajamų paramos sistemą dėl jų fizinio dydžio?  Taip  Ne Ūkiai, deklaruojantys daugiau nei 500 ha, šios paramos negauna. Pagrindinės jų neįtraukimo į paramos gavėjus priežastys:  Ženkliai kitų dydžių ūkius lenkiantis pelningumas, užtikrinantis pajamas 1 sutartiniam šeimos LT 285 LT darbuotojui didesnes nei vidutinis šalies darbo užmokestis.  Neproporcingai didelės gaunamos atsietųjų išmokų apimtys – didesni nei 500 ha ūkiai 2020 m. sudarė 0,4 proc. visų ūkių, tačiau gavo 16 proc. visų tiesioginių išmokų ir 19 proc. visų bazinių išmokų sumos. Toks netolygus paramos pasiskirstymas didina pajamų atskirtį tarp skirtingo dydžio ūkių.  Nedidelis šios paramos negavimo šių ūkių ekonominiams rodikliams poveikis: negaudami perskirstymo paramos šie ūkiai praras vidutiniškai po 4 650 Eur per metus, t. y. po mažiau nei 7 proc. gaunamos vien tik bazinės išmokos sumos (remiantis 2020 m. duomenimis). Sumažėjus išmokai, šių ūkių pajamos 1 ŠSD išlieka daugiau nei 4 kartus didesnės nei vidutinis šalies darbo užmokesčio dydis. Viršutinės ribos ploto nustatymas leidžia efektyviau perskirstyti paramą smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kas ir yra pagrindinis šios paramos tikslas, bet tuo pačiu leidžia palaipsniui (lanksčiau), didėjant plotui iki 500 ha, gauti santykinai mažesnę išmoką už ha. Be to, ūkiai iki 500 ha Lietuvoje tam tikru mastu taipogi patiria finansinių sunkumų, todėl santykinai aukšta 500 ha riba parinkta siejant ir su tuo, kad sumažintų tikimybę dirbtiniam ūkių skaidymui. - Papildomos taisyklės ir (arba) paaiškinimai, susiję su papildoma perskirstomąja pajamų parama 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 5 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Perskirstomoji parama atitinka bendrąsias PPO žaliosios dėžės 1 straipsnio nuostatas, kadangi ji teikiama pagal valstybės finansuojamą programą, pervedimai nėra susiję su pervedimais iš vartotojų (jiems mokant didesnes kainas) ir neprisideda prie kainų rėmimo gamintojams. Ūkių parama, negrindžiama teisėmis į išmokas, taip pat atitinka su pagalba susijusius kriterijus, nustatytus PPO žaliosios dėžutės 5 straipsnyje, kuris atitinka 6b–6e dalyse nurodytus kriterijus, t. y. šios paramos gavimas nesiejamas su gaminamos produkcijos rūšimi, gamybos apimtimi, produkcijos kainomis ar gamybos veiksnių panaudojimu. Taip pat nėra keliami gamybos reikalavimai pagalbai gauti. LT 286 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) TI02per1-10 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už pirmuosius 10 ha. Vienoda R.4; R.6 TI02per10-20 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už antruosius 10 ha Vienoda R.4; R.6 TI02per20-30 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už trečiuosius 10 ha Vienoda R.4; R.6 TI02per30-50 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha Vienoda R.4; R.6 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI02per1-10 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už pirmuosius 10 ha. Komerciniai gyvybingi smulkūs ūkiai iki 10 ha, nors vidutiniškai ir yra labai produktyvūs bei efektyvūs, tačiau absoliutinis jų iš veiklos gaunamų pajamų lygis yra santykinai mažas, ne visada užtikrinantis veiklos tęstinumą. Be to, šie ūkiai dėl mažo ploto gauna itin mažą nuo ploto priklausančios paramos (bazinės, perskirstymo, jaunųjų ūkininkų) dalį, kas didina nepasitenkinimą dėl tiesioginės paramos paskirstymo. Kita vertus, didelė dalis ūkių iki 10 ha ploto (ypač, kurie nesispecializuoja nišinių produktų, daržovių, uogų, vaisių, aromatinių ir vaistinių augalų auginime, bitininkystėje ir panašiose veiklose, pelningai veiklai užtikrinti nereikalaujančiose didesnių žemės plotų), nėra gyvybingi ir perspektyvūs, todėl ilguoju laikotarpiu turės trauktis iš rinkos. Be to, būtina pažymėti, kad beveik pusė smulkių ūkių iki 10 ha ploto 2017–2019 m. užsiėmė tik pievų be gyvulių laikymu (arba ne mažiau nei 90 proc. jų deklaruotų ŽŪN sudarė pievos), kas leidžia daryti prielaidą, kad jų žemės ūkio veikla yra santykinai nereikšminga tiek žemės ūkio produkcijos pasiūlos, tiek pajamų generavime. Dėl santykinai labai mažų pajamų, gaunamų iš žemės ūkio veiklos, galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis smulkių ūkių neturi visiško užimtumo. Dalį pajamų jie generuoja iš kitų šaltinių, todėl šių ūkių pajamų palaikymo svarba santykinai mažesnė nei ūkių, kurių visas pajamas arba didžiąją jų dalį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos. Remiantis šiais argumentais, grupės iki 10 ha ploto ūkiams paramą siekiama išlaikyti 2021 m. lygyje (įvertinus bazinę bei perskirstymo išmokas kartu), tačiau jos nedidinti. Siekiant labiau paremti smulkius, tačiau perspektyvius ūkius (komercinius ūkius besispecializuojančius specifinėse pelningai veiklai mažai ploto reikalaujančiose veiklose, tokiose kaip daržininkystė, uogininkystė ir pan.), kurių tarp visų šios grupės ūkių yra santykinai nedidelė dalis ir kurie dėl mažo naudojamo ploto gauna itin mažas tiesioginės paramos sumas, atitinkamoms veikloms bus didinama susietoji pajamų parama. TI02per10-20 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už antruosius 10 ha Ūkiai nuo 10 iki 20 ha patiria didelių finansinių sunkumų, jų gaunamo pelno lygis 1 sutartiniam šeimos darbuotojui ženkliai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkio sektoriuje. Todėl, siekiant palaikyti šių ūkių gyvybingumą ir veiklos tęstinumą, perskirstymo išmokos už antruosius 10 ha yra būtinos. Kita vertus, šios grupės ūkiai, remiantis ŪADT duomenimis, yra santykinai neefektyvūs ir neproduktyvūs, be subsidijų vieni nuostolingiausių tarp visų ūkių grupių, kas rodo, kad santykinai nemaža dalis šių ūkių yra negyvybingi ir neperspektyvūs ir bus priversti trauktis iš rinkos ilguoju laikotarpiu. Taip pat reikia pažymėti, kad nemaža dalis (15–20 proc.) šių ūkių laiko tik pievas be gyvulių (arba laikomi gyvuliai sudaro ne daugiau nei 0,1 sąlyginio gyvulio 1 ha), dėl ko jų indėlis į produkcijos generavimą yra santykinai nedidelis. Ekspertų nuomone, nemaža dalis 10–20 ha ūkių yra dalinio užimtumo, todėl jų pajamų palaikymo svarba yra santykinai mažesnė nei tų ūkių, kurie pajamas generuoja vien tik (arba pagrinde) iš žemės ūkio veiklos. Remiantis ūkių gyvybingumo bei patiriamų sunkumų rodiklių daugiakriteriniu vertinimu, nustatyta, kad parama 10–20 ha ploto ūkiams turėtų būti didesnė nei ūkiams iki 10 ha ploto. Bendras bazinės ir perskirstymo išmokų lygis 10–20 ha ploto ūkiams, 2023 m. lyginant su 2021 m., turėtų padidėti apie 4 proc. Be to, kaip ir smulkiausių ūkių atveju, didžioji dalis šios grupės produktyvių komercinių ūkių bus paremta susietąja parama. LT 287 LT TI02per20-30 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už trečiuosius 10 ha Ūkiai nuo 20 iki 30 ha taip pat patiria didelių finansinių sunkumų, o jų gaunamo pelno lygis 1 sutartiniam šeimos darbuotojui ženkliai atsilieka nuo vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkio sektoriuje. Šios grupės ūkiai, remiantis ŪADT duomenimis, kaip ir 10-20 ha ūkiai yra santykinai neefektyvūs ir neproduktyvūs, be subsidijų vieni nuostolingiausių tarp visų ūkių grupių, kas signalizuoja apie santykinai mažą šių ūkių gyvybingumą ir perspektyvumą. Visgi didelė dalis šių ūkių turi potencialo tęsti ūkinę veiklą, todėl, siekiant palaikyti šių ūkių veiklos tęstinumą bei didinti gyvybingumą, perskirstymo išmokos už trečiuosius 10 ha yra būtinos. Kita vertus, ekspertų nuomone, dar nemaža dalis 20–30 ha ūkių yra dalinio užimtumo, todėl jų pajamų palaikymo svarba yra santykinai mažesnė nei tų ūkių, kurie pajamas generuoja vien tik (arba pagrinde) iš žemės ūkio veiklos. Remiantis ūkių gyvybingumo bei patiriamų sunkumų rodiklių daugiakriteriniu vertinimu, nustatyta, kad parama 20–30 ha ploto ūkiams turėtų būti didesnė nei ūkiams iki 20 ha ploto. Bendras bazinės ir perskirstymo išmokų lygis 2023 m. lyginant su 2021 m. turėtų padidėti apie 6,5 proc. Reikia pažymėti, kad daugiau nei 70 proc. šios grupės ūkių pasinaudos ir sueitąja pajamų parama, leisiančia padidinti pajamas apie 50 EUR/ha. TI02per30-50 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha Ūkiai nuo 30 iki 50 ha yra santykinai produktyvūs ir efektyvūs, itin potencialūs tęsti ūkinę veiklą, tačiau patiria finansinių sunkumų. Šio rėžio ūkių pelnas su subsidijomis 1 ha yra mažiausias tarp visų smulkių ir vidutinių ūkių. Nors šie ūkiai jau orientuojasi į masinę gamybą, bet dar yra nepakankamai dideli, kad pasiektų masto ekonomiją bei jos teikiamą naudą, todėl veikia nuostolingai (neįskaitant paramos). Kita vertus, tokie ūkiai yra perspektyvūs ir ilguoju laikotarpiu gali išlikti rinkoje, ką įrodo jų geras sąnaudų valdymas bei didelis darbo produktyvumas, kuris ženkliai didesnis nei mažesnių (10–30 ha ūkių). Santykinai didelės šių ūkių investicijos 1 SD (didžiausios ūkių iki 50 ha grupėje) rodo šių ūkių motyvaciją ūkį vystyti ir plėsti, taip pat atspindi ilgalaikį strateginį planavimą, kas savo ruožtu leidžia daryti prielaidą dėl teigiamų šių ūkių išlikimo bei konkuravimo rinkoje perspektyvų. Svarbu pažymėti, kad tokie ūkiai dažniausiai yra viso užimtumo ir neturi alternatyvių pajamų šaltinių (pvz., iš veiklos ne žemės ūkyje), kas sąlygoja santykinai didesnę šių ūkių pajamų svyravimų riziką. 30–50 ha ūkiai svariai prisideda prie žemės ūkio produkcijos pasiūlos generavimo, yra labai svarbūs tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Taigi atsižvelgiant į teigiamas šių ūkių perspektyvas, tačiau sunkią ekonominę situaciją, bei tai, kad šių ūkių skaičius turi tendenciją mažėti (2015– 2019 m. laikotarpiu jų sumažėjo 8,5 proc.), perskirstymo išmokos už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha yra būtinos. Remiantis ūkių gyvybingumo bei patiriamų sunkumų rodiklių daugiakriteriniu vertinimu, nustatyta, kad išmokų dydis turi būti didžiausias, palyginti su kitomis grupėmis. Pažymima, nors modelis tarp grupės nuo 30 iki 40 ha ir tarp 40 iki 50 ha nustatė skirtingus išmokų dydžius, tačiau skirtumai buvo labai nežymūs, todėl dviejų minėtų grupių išmokų dydžiai buvo suvienodinti. Šiai ūkių grupei mokamų išmokų dydis neviršys vidutinio nacionalinio tiesioginių išmokų lygio 1 ha atitinkamais metais, kaip numatyta SPR 29(4) straipsnyje: vidutinis nacionalinio tiesioginių išmokų lygis 1 ha turėtų siekti 201 Eur/ha 2023 m. ir 209 Eur/ha 2027 m., tuo tarpu didžiausias perskirstymo paramos lygis atitinkamais metais bus apie 122 ir 127 Eur/ha. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 74,60 74,78 75,18 75,59 75,29 Mažiausia planuojama vieneto suma 59,68 59,82 60,14 60,47 60,23 TI02per1-10 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už pirmuosius 10 ha. Didžiausia planuojama vieneto suma 89,52 89,74 90,22 90,71 90,35 LT 288 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. (eurais) O.7 (vienetas: Hektarai) 680 752,54 676 616,25 670 087,98 663 943,08 655 669,57 Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 50 784 139,48 50 597 363,18 50 377 214,34 50 187 457,42 49 365 361,93 251 311 536,35 Planuojama vieneto suma 80,77 80,98 81,42 81,83 81,51 Mažiausia planuojama vieneto suma 64,62 64,78 65,14 65,46 65,21 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 96,92 97,18 97,70 98,20 97,81 O.7 (vienetas: Hektarai) 279 143,25 284 924,74 290 676,51 296 746,74 301 367,51 TI02per10-20 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už antruosius 10 ha Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 22 546 400,30 23 073 205,45 23 666 881,44 24 282 785,73 24 564 465,74 118 133 738,66 Planuojama vieneto suma 94,48 94,71 95,23 95,73 95,34 Mažiausia planuojama vieneto suma 75,58 75,77 76,18 76,58 76,27 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 113,38 113,65 114,28 114,88 114,41 O.7 (vienetas: Hektarai) 185 434,46 191 028,08 195 893,46 200 517,59 203 838,76 TI02per20-30 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už trečiuosius 10 ha Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 17 519 847,78 18 092 269,46 18 654 934,20 19 195 548,89 19 433 987,38 92 896 587,71 Planuojama vieneto suma 107,59 107,86 108,45 109,00 108,58 Mažiausia planuojama vieneto suma 86,07 86,29 86,76 87,20 86,86 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 129,11 129,43 130,14 130,80 130,30 O.7 (vienetas: Hektarai) 246 886,21 253 661,53 259 415,74 264 924,51 268 730,41 TI02per30-50 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 26 562 487,33 27 359 932,63 28 133 637,00 28 876 771,59 29 178 747,92 140 111 576,47 O.7 (vienetas: Hektarai) 1 392 216,46 1 406 230,60 1 416 073,69 1 426 131,92 1 429 606,25 7 070 258,92 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 117 412 874,89 119 122 770,72 120 832 666,98 122 542 563,63 122 542 562,97 602 453 439,19 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu LT 289 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 290 LT CIS-YF(30) - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams TI04jūs - Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI04jūs Intervencijos pavadinimas Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams Priemonės rūšis CIS-YF(30) - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams Bendrasis produkto rodiklis O.6. Hektarų, už kuriuos skiriama papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO7 Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.2 Didinti mažų ir vidutinių ūkių gyvybingumą labiau remiant jų pajamas Aukštas Taip a.4 Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Aukštas Taip g.1 Pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse Aukštas Taip g.4 Didinti jaunųjų ūkininkų prieinamumą prie žemės ir finansinių išteklių Aukštas Iš dalies tinkami 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.36 Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį R.37 BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.6 Papildomų tiesioginių išmokų, skiriamų už ploto hektarą reikalavimus atitinkantiems ūkiams, kurių dydis mažesnis už vidutinį, procentinė dalis (palyginti su vidurkiu) 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Paramos jaunųjų valdų valdytojams tikslas – skatinti jaunus žmones užsiimti žemės ūkio veikla bei didinti jų dalį tarp visų ūkininkaujančiųjų, keltas ankstesniais programavimo laikotarpiais, išlieka kaip vienas prioritetinių ir ateinančiu 2023–2027 m. programavimo laikotarpiu. Siekiant šio tikslo, jaunuosius valdų valdytojus numatoma remti tiek tiesioginėmis išmokomis, tiek ir kitomis subsidijomis gamybai. Jaunieji valdų valdytojai taip pat galės pasinaudoti įvairia investicine parama pagal kitas priemones. LT 291 LT Jaunųjų valdų valdytojų skaičius nuolat mažėja. 2010–2021 m. (sausio 1 d.) jų sumažėjo nuo 39,1 tūkst. iki 18,4 tūkst., t. y. beveik 53 proc. Kita vertus, jaunųjų valdų valdytojų dalis nuo visų valdų valdytojų mažėjo nežymiai ir stabilizavosi ties 12 % (iš esmės tokią situaciją lėmė kitų amžiaus grupių valdų valdytojų skaičiaus spartus mažėjimas). Žemės ūkio naudmenas deklaruoja dar mažesnis jaunų valdų valdytojų skaičius. 2014–2021 m. laikotarpiu jų skaičius kasmet vidutiniškai siekė apie 15 tūkst. (SSGG analizė). Pagrindinės priežastys, dėl kurių mažėja jaunųjų valdų valdytojų skaičius (SSGG analizė): - mažėjantis ūkininkavimo kaip ekonominės veiklos patrauklumas dėl lyginant su kitomis veiklomis santykinai žemesnių pajamų (ypač mažų ir vidutinių ūkių, kurių tarp jaunųjų valdų valdytojų yra absoliuti dauguma), didesnės rizikos, griežtėjančių reikalavimų, susijusių su gamtos ir gyvūnų apsauga bei maisto kokybės standartais; - mažėjantis ūkininkavimo kaip profesinės veiklos patrauklumas dėl sunkaus darbo bei menko profesijos prestižo; - mažas ūkininkavimo patrauklumas dėl lokacinių priežasčių: kaimo vietovėse trūksta būtinų sąlygų (įvairių paslaugų prieinamumo, bendruomenių kūrimosi ir pan.), užtikrinančių pilnavertį gyvenimą jauniems žmonėms; - finansinio kapitalo, reikalingo pradėti veiklą, trūkumas (naujai besikuriantiems); - žemės trūkumas: prieinamų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypų trūkumas riboja tiek naujų ūkininkų atėjimą, tiek jau įsikūrusiųjų plėtrą. Įvertinti iki šiol mokėtą paramą jauniesiems ūkininkams (atsižvelgiant tik į tiesiogines išmokas, neskaitant investicinės paramos) sudėtinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad jos poveikis nevienodas. Parama mažiems naujai besikuriantiems jauniems valdų valdytojams (kurių yra absoliuti dauguma) (iki 5 ha) tokios apimties, kokia buvo teikiama iki šiol, negalėjo turėti reikšmingo poveikio jų ekonominiams rodikliams, tačiau galėjo įtakoti šių valdytojų lūkesčius ir taip turėti svarbų poveikį jų apsisprendimui įsikurti kaime bei tęsti žemės ūkio veiklą. Tuo tarpu stambesnių ūkių valdų valdytojams (kurių dauguma ūkius ne kūrė, o perėmė) teikiama parama jau galėjo būti pakankama ekonominė paskata tiek imtis ūkininkavimo, tiek ir tęsti šią veiklą. Šią prielaidą patvirtina ir žemės ūkio veikla užsiimančių jaunųjų ūkininkų apklausa. Ja remiantis galima teigti, kad esama parama turėjo įtakos pritraukiant jaunuosius ūkininkus bei išlaikant juos žemės ūkio veikloje: daugiau kaip 30 proc. jaunųjų ūkininkų nurodė, kad gaunamos tiesioginės išmokos paskatino juos apsigyventi kaime, o beveik 70 proc. – nulėmė jų sprendimą toliau tęsti ūkininkavimo veiklą. Todėl papildomos pajamų paramos teikimas jauniesiems valdų valdytojams būtinas, tiek siekiant pritraukti daugiau jaunimo į žemės ūkio veiklą, tiek išlaikyti jau esamus jaunus ūkininkaujančius ir taip siekti, kad būtų užtikrinta tvari kartų kaita žemės ūkio sektoriuje. Tačiau, kad jaunųjų valdų valdytojų nemažėtų ir į žemės ūkio veiklą būtų pritraukiama daugiau jaunimo, reikalinga įvairiapusė finansinė parama (tiesioginės išmokos, parama įsikūrimui ir ūkio plėtrai, lengvatinės paskolos), tiek ir eilės kitų būtinų sąlygų sukūrimas (pvz., palankesnės sąlygos įsigyti žemę, konsultacijos bei mokymai ir pan.). Be to, papildomos pajamų paramos teikimas jauniesiems valdų valdytojams turėtų užtikrinti didesnę paramą mažesnio dydžio (iki 70 ha) jaunųjų valdų valdytojų valdoms ir taip prisidėti prie ūkininkavimo veiklos patrauklumo didinimo ir didesnių galimybių sudarymo ne tik išlaikyti, bet ir plėsti ūkį ar įvairinti ūkininkavimo veiklą. Tikėtina, kad taip bus sudarytos prielaidos, jog mažesnių ūkių generuojamas pajamas (įskaitant gaunamas subsidijas gamybai), tenkančias 1 sutartiniam šeimos darbuotojui, artėtų prie vidutinio užmokesčio žemės ūkyje bei kartu prie vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio lygio; koncentruojama, kad parama mokama visiems ūkiams iki 70 ha ŽŪN ploto. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. 1. pareiškėjui fiziniam asmeniui: - teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais jam nesueis 41 metai); - valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. LT 292 LT 2. pareiškėjui juridiniam asmeniui: - tiek vienasmenio, tiek kolegialaus valdymo atveju, valdymo organus ir juridinio asmens dalyvius (savininkus) sudaro fiziniai asmenys, kurie paraiškos, kuria pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, teikimo metu yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir einamaisiais metais šiems asmenims nesueis 41 metai; - valdą yra įkūręs pirmą kartą ir ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. 3. bet kuris asmuo tik vieną kartą kaip fizinis ar juridinis, ar juridinio asmens valdyme dalyvaujantis fizinis asmuo, gali siekti ar dalyvauti siekiant išmokos jaunajam ūkininkui. Tinkamumo finansuoti sąlygos: 1. Pareiškėjas atitinka jaunojo ūkininko apibrėžimą 2. Išmoka jaunajam ūkininkui skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus. 3. Pareiškėjai, kurie valdą, kaip valdos valdytojai, pirmą kartą įkūrė jau esamos valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais tinkamumo finansuoti sąlygas, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas. 4. Pareiškėjo deklaruojamas ŽŪN plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha. 5. Finansuojami pirmieji 70 ha (tuo atveju jei deklaruojamas plotas iki 70 ha, mokama už faktiškai deklaruotą plotą, o kai plotas didesnis nei 70 ha – mokama tik už pirmus 70 ha. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Metinės atsietosios išmokos už reikalavimus atitinkantį ploto vienetą pagrindimas. Pirminis ir pagrindinis veiksnys, skatinantis žmones užsiimti bet kuriuo darbu – yra finansinis atlyginimas, ir tik tada, kai žmogus užsitikrina tam tikrą pragyvenimo lygį, ima veikti ir kitos paskatos. Siekiant jaunus žmones paskatinti užsiimti žemės ūkio veikla bei paskui juos šioje veikloje išlaikyti, visų pirma, reikia sudaryti jiems sąlygas gauti pajamas, užtikrinančias bent minimalų pragyvenimo lygį. Jei gaunamos pajamos žemės ūkyje yra reikšmingai mažesnės nei gaunamos pajamos kituose sektoriuose, tikimybė, kad jauni žmonės rinksis mažesnes pajamas generuojantį sektorių yra labai maža. Atitinkamai galima daryti prielaidą, kad minimalų darbo užmokestį galima laikyti bazine reikšme, nuo kada žmogui ekonomiškai apsimoka imtis veiklos. Tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis motyvuoja tiek imtis atitinkamos veiklos, tiek likti esamoje, kadangi kitose veiklose jis gautų iš esmės tokį patį užmokestį. Kartu reikia turėti omenyje, kad finansinė parama neturėtų būti pirmasis ir pagrindinis motyvas užsiimti žemės ūkio veikla. Jei parama yra pakankamai didelė, kad pati savaime motyvuoja imtis veiklos, ji kartu gali stabdyti iniciatyvą vystyti ūkį taip, kad jis būtų pelningas ir konkurencingas, kaip būtų būtina, jei tos paramos negautų. Tokia parama gali paskatinti ir kitokius negatyvius reiškinius, kaip pavyzdžiui, didelio kiekio „netikrų“ jaunųjų ūkininkų, siekiančių ne užsiimti žemės ūkio veikla, o tik pasinaudoti parama, pritraukimą, ir / arba fiktyvų ūkio perrašymą jaunajam valdytojui, kad būtų gaunama parama, tuo tarpu realiai šiam ten net neūkininkaujant. Galiausia tokia parama gali skatinti ūkius ateiti ir veikti tik tol, kol gaunama parama, nesiorientuojant į ilgalaikes veiklos perspektyvas. Todėl, nustatant galimą papildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams išmokos dydį, buvo siekiama, kad ūkio bendrasis pelnas kartu su subsidijomis (neskaitant paramos investicijoms) vidutiniam LT 293 LT jaunojo ūkininko šeimos sutartiniam darbuotojui užtikrintų pajamas, artimas vidutiniam NETO (1012,4 EUR/mėn. – 2021 m. III ketv.) šalies darbo užmokesčiui, tačiau reikšmingai jo neviršytų. Kadangi siekiama remti komercinių jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimąsi, skaičiavimai buvo atlikti remiantis ŪADT pateikiamais duomenimis, apimančiais tik komercinių ūkių rezultatus. Išanalizavus jaunųjų (iki 40 metų) ūkininkų ūkių vidutinį bendrąjį pelną, subsidijas gamybai, PVM atskaitą, naudojamą ŽŪN plotą bei šeimos sutartinių darbuotojų skaičių, nustatyta, kad 140 EUR/ha išmoka padėtų pasiekti vidutinio šalies darbo užmokesčio rodiklį vidutinio jaunojo ūkininko komercinio ūkio (36 ha) šeimos sutartiniam darbuotojui (SSGG analizė). Taigi, nustatant papildomai pajamų paramai reikalingos išmokos dydį, siekiama, kad minėtos išmokos dydis, vertinant bendrąjį pelną kartu su subsidijomis (neskaitant paramos investicijoms), vidutiniam jaunojo ūkininko šeimos sutartiniam darbuotojui užtikrintų pajamas, artimas vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, tačiau jo neviršytų, t. y. jaunojo ūkininko išmokos dydis sudarytų apie 140 EUR/ha arba apie 65 proc. vidutinio tiesioginių išmokų lygio Lietuvoje. Maksimalus ploto, už kuri teikiama parama pagrindimas. Ūkių pajamos kartu su subsidijomis ženkliai skiriasi priklausomai nuo ūkio dydžio. Didesnių nei 50 ha ūkių generuojamos pajamos, įskaitant gaunamas subsidijas gamybai 1 sutartiniam šeimos darbuotojui, pasiekia, o stambiųjų ūkių smarkiai lenkia vidutinio Lietuvos darbo užmokesčio lygį, tuo tarpu mažesnių ūkių pajamos net kelis kartus už jį mažesnės (SSGG analizė). Gaunama parama jau eilę metų sudaro didžiąją dalį visų ūkių pajamų. Parama padeda ūkiams išlikti rinkoje, nes pastarasis laikotarpis ūkininkams buvo itin sudėtingas: dauguma veikė nuostolingai. Tačiau paramos pasiskirstymas labai netolygus. Didžiausi ūkiai (virš 100 ha ploto), sudarantys tik 4 proc. visų ūkių, gauna daugiau nei 46 proc., tuo tarpu smulkūs ūkiai (iki 50 ha), sudarantys didžiąją dalį visų Lietuvos ūkių (92 proc.), gauna apie 40 proc. visų tiesioginių išmokų (SSGG analizė). Lyginant skirtingo dydžio ūkius pagal jų ekonominius rodiklius, taip pat išryškėja reikšmingi skirtumai. Pagal produktyvumą, santykinai produktyviausi (pagaminantys daugiausia produkcijos 1 išleistam eurui) yra patys smulkiausi (iki 10 ha) bei stambiausi (virš 100 ha) ūkiai (SSGG analizė). Tai iš dalies nulemia ūkių specifika: patys smulkiausi daugiausia užsiima atviro bei uždaro grunto daržovių, vaisių, riešutų bei gėlių auginimu, tuo tarpu stambieji yra produktyvūs dėl masto ekonomikos. Santykinai mažiausiai produktyvūs yra 20–50 ha dydžio ūkiai. Nagrinėjant ūkius pagal bendrojo pelningumo rodiklį (apskaičiuojamą kaip bendrojo pelno ir bendrosios produkcijos santykis), matyti, kad mažiausiai pelningai (labiausiai nuostolingai) dirba 30–40 ha ūkiai, taip pat ir 10–20 ha, 20–30 ha bei 40-50 ha ūkiai (SSGG analizė). Mažesnių nei 10 ha ūkių atveju reikia turėti omenyje, kad šioje ūkių kategorijoje veikiantys daržininkystės ūkiai (ypač šiltnamių ūkiai) labai padidina bendrą vidutinį visų šios kategorijos ūkių pelningumą. Tačiau tokie maži ir labai pelningi ūkiai sudaro tik nedidelę dalį visų mažesnių nei 10 ha ploto ūkių, tuo tarpu likę smulkūs ūkiai, negalėdami pasiekti masto ekonomijos, neturėdami lėšų investuoti į modernią įrangą bei dėl įvairių kitų priežasčių veikia nuostolingai. Analizuoti ūkių rodikliai rodo, kad skirtingo ploto ūkių ekonominė padėtis labai skiriasi. Nors visų ūkių produktyvumas bei pelningumas pastarąjį dešimtmetį mažėjo, sunkiausioje padėtyje (mažiausiai produktyvūs, labiausiai nuostolingi) yra atsidūrę ūkiai, naudojantys mažesnį nei 50 ha žemės plotą. Todėl, įvertinus ūkių ekonomikos rezultatus ir siekiant sklandesnio perėjimo nuo 2014–2020 m. taikytos paramos schemos, kai papildoma pajamų parama buvo skiriama už pirmuosius 90 ha, 2023–2027 m. laikotarpiu jauniesiems ūkininkams numatoma skirti papildomą pajamų paramą už pirmuosius 70 ha. Galimas išmokų dydžio svyravimas priklausys nuo keleto veiksnių. Pirma, nuo šalies demografinės situacijos ir jaunų žmonių pasiryžimo imtis ūkininkavimo veiklos. Pastaraisiais metais deklaruojančių žemės ūkio naudmenas jaunųjų ūkininkų skaičius ir jų deklaruojamas plotas mažėjo, nes iš iki 40 metų amžiaus ūkininkų grupės perėjusių į vyresnio amžiaus grupę ūkininkų skaičiaus nekompensuodavo naujai žemės ūkio veiklą pradedančių asmenų skaičius. Ir tai visų pirma lėmė kaimo vietovių senėjimas dėl demografinių ir emigracijos procesų. Be to, reikia vertinti ir tai, kad, palyginti su praeitu laikotarpiu, didėjant gaunančių paramą patikrų intensyvumui, gali dar labiau mažėti ir atitinkantys reikalavimus išmokoms gauti jaunųjų ūkininkų deklaruojami žemės ūkio naudmenų plotai. LT 294 LT Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos žemės ūkio subjektų, ypač jaunų žmonių, elgsenai renkantis žemės ūkio veiklą, kaip pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Jei dėl minėtų veiksnių skirsis faktiškai deklaruojamų išmokoms gauti žemės ūkio naudmenų plotai nuo prognozuojamų, tai atitinkamai didės / mažės išmokos dydis. Planuojama, kad tikėtinas mažiausias ir didžiausios išmokos dydis neturėtų skirtis daugiau nei 30 proc. Išmokos maksimalaus ir minimalaus dydžio nustatymas, poreikiui esant, leis turėti daugiau lankstumo, siekiant Priemonės tikslų. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Kiek metų jauniesiems ūkininkams teikiama parama pagal intervenciją? 5 Kokios sąlygos taikomos naujai įsteigtai įmonei apibrėžti? 1. pareiškėjui fiziniam asmeniui: - teikdamas paraišką, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, yra ne vyresnis kaip 40 metų (tais metais jam nesueis 41 metai); - valdą, kaip valdos valdytojas, kuria pirmą kartą arba jau yra įkūręs ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. 2. pareiškėjui juridiniam asmeniui: - tiek vienasmenio, tiek kolegialaus valdymo atveju, valdymo organus ir juridinio asmens dalyvius (savininkus) sudaro fiziniai asmenys, kurie paraiškos, kuria pirmą kartą siekiama gauti išmoką jaunajam ūkininkui, teikimo metu yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus ir einamaisiais metais šiems asmenims nesueis 41 metai; - valdą yra įkūręs pirmą kartą ir ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki teikiamos paraiškos, kuria pirmą kartą siekia gauti išmoką jaunajam ūkininkui, pateikimo dienos. 3. bet kuris asmuo tik vieną kartą kaip fizinis ar juridinis, ar juridinio asmens valdyme dalyvaujantis fizinis asmuo gali siekti ar dalyvauti siekiant išmokos jaunajam ūkininkui. Tinkamumo finansuoti sąlygos: 1. Išmoka jaunajam ūkininkui skiriama kasmet vienam pareiškėjui ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį, kai jis einamaisiais metais deklaruoja naudmenų plotus, atitinkančius pagrindinės tiesioginės išmokos reikalavimus. 2. Pareiškėjai, kurie valdą, kaip valdos valdytojai, pirmą kartą įkūrė jau esamos valdos pagrindu, laikomi atitinkančiais tinkamumo finansuoti sąlygas, jeigu valdos įkūrimas (po valdos perėmimo) įvyko ne anksčiau kaip prieš penkerius metus iki pirmą kartą pateiktos paraiškos gauti tiesiogines išmokas. 3. Pareiškėjo deklaruojamas ŽŪN plotas yra ne mažesnis kaip 1 ha. 4. Finansuojami pirmieji 70 ha (tuo atveju jei deklaruojamas plotas iki 70 ha, mokama už faktiškai deklaruotą plotą, o kai plotas didesnis nei 70 ha – mokama tik už pirmus 70 ha). Paramos forma: metinė atsietoji išmoka už reikalavimus atitinkantį hektarą Kokia yra pagalbos suma už hektarą ir (arba) fiksuotoji suma? 140 Ar nustatote didžiausią galimą ha skaičių? Taip / ne  Taip  Ne Jei taip, koks didžiausias ha skaičius? 70 Kitos pastabos dėl ribų? Įvertinus ūkių ekonomikos rezultatus ir siekiant sklandesnio perėjimo nuo 2014–2020 m. taikytos paramos schemos, kai papildoma pajamų parama buvo skiriama už pirmuosius 90 ha, 2023–2027 m. laikotarpiu jauniesiems ūkininkams numatoma skirti papildomą pajamų paramą už pirmuosius 70 ha. Tai reiškia, kad ir ūkiai virš 70 ha dydžio gali gauti jaunųjų ūkininkų išmokas, tačiau ne daugiau kaip už 70 ha. Ar taikote ankstesnės schemos (išmokos jaunajam ūkininkui) tęstinumą? Jaunųjų ūkininkų apklausos duomenimis, papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, kaip ir kitos tiesioginės išmokos, yra viena ir paramos formų, labiausiai prisidedanti prie pajamų lygio užtikrinimo (nurodė 63 proc. apklaustų jaunųjų ūkininkų), ir skatina plėsti ūkį (įsigyti žemės, gyvulių ir pan.) (atitinkamai nurodė 43 proc. jaunųjų ūkininkų); bus siekiama užtikrinti paramos tęstinumas schemoje jau dalyvaujantiems jauniesiems ūkininkams. 2023–2027 m. laikotarpiu bus siekiama ir toliau remti LT 295 LT ankstesniu laikotarpiu pirmą kartą valdą įkūrusius valdytojus, sudarant jiems galimybę tęsti paramos gavimą, kol sueis penkeri paramos gavimo metai pagal 2014–2020 m. taikytos schemos elementus, arba pasirinkti paramą gauti pagal 2023–2027 m. papildomos pajamų paramos jauniesiems ūkininkams schemos elementus. Kitos pastabos Neaktualu 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 5 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 1 straipsnio nuostatas (žalioji dėžutė), kadangi ji teikiama pagal valstybės finansuojamą programą, nėra susijusi su pervedimais iš vartotojų (jiems mokant didesnes kainas) ir neprisideda prie kainų rėmimo gamintojams. Ūkių parama, negrindžiama teisėmis į išmokas, taip pat atitinka su pagalba susijusius kriterijus, nustatytus PPO žaliosios dėžutės 5 straipsnyje, kuris atitinka 6b–6e dalyse nurodytus kriterijus, t. y. šios paramos gavimas nesiejamas su gaminamos produkcijos rūšimi, gamybos apimtimi, produkcijos kainomis ar gamybos veiksnių panaudojimu. Taip pat nėra keliami gamybos reikalavimai pagalbai gauti. LT 296 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI04jūs - Papildomos tiesioginės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams išmokos dydis Vienoda R.36; R.4; R.6 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI04jūs - Papildomos tiesioginės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams išmokos dydis Bendrasis pelnas kartu su subsidijomis (neskaitant paramos investicijoms) vidutiniam jaunojo ūkininko šeimos sutartiniam darbuotojui užtikrina pajamas, artimas vidutiniam šalies darbo užmokesčiui, tačiau jo neviršija, t. y. jaunojo ūkininko išmokos dydis sudarytų apie 140-150 EUR/ha arba apie 70 proc. vidutinio tiesioginių išmokų lygio Lietuvoje 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 143,56 141,68 139,99 136,50 131,53 Mažiausia planuojama vieneto suma 100,50 100,60 100,60 100,60 100,60 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 186,60 186,80 186,80 186,80 186,80 O.6 (vienetas: Hektarai) 94 786,12 97 408,96 100 018,90 103 991,51 107 996,21 TI04jūs - Papildomos tiesioginės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams išmokos dydis Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 O.6 (vienetas: Hektarai) 94 786,12 97 408,96 100 018,90 103 991,51 107 996,21 504 201,70 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 297 LT Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 - Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.1 Intervencijos pavadinimas Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų Aukštas Taip LT 298 LT teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama išsaugoti dirvožemį ir gerinti jo kokybę. Augalų kaita (ypatingai tuomet, kai į rotacijas įtraukiami azotą fiksuojantys augalai) didina augalams prieinamo mineralinio azoto kiekį dirvožemyje ir taip mažina tręšimą mineralinėmis trąšomis. Tai susiję su azoto išsiplovimo į paviršinius ir požeminius vandenis rizikos mažinimu. Intervencinė priemonė taip pat netiesiogiai prisidės prie biologinės įvairovės gerinimo augalų kaitoje taikant dirvą gerinančius augalus ar laikant žaliąjį pūdymą. Intervencinės priemonės įgyvendinimas užtikrintų piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimo prevenciją; mažesnį pesticidų poreikį; dirvožemio humuso balansą arba pagerintų dirvožemio derlingumą; geresnį augalų maisto medžiagų panaudojimą ir dirvožemio drėgmę; mažesnę dirvožemio eroziją; mažesnį fitotoksinį poveikį, nes irstant augalui išsiskiriančios medžiagos yra nuodingos tos pačios rūšies augalams. Į augalų rotacijas įtraukiami ankštiniai augalai prisideda prie ŠESD emisijų mažinimo, nes jie, fiksuodami azotą iš oro nereikalauja didelio papildomo tręšimo, o praturtindami dirvožemį azotu taip pat mažina ir po jų auginamų augalų tręšimo poreikį. Pagal šią intervencinę priemonę kasmet taikoma ne mažiau kaip 4 augalų, iš kurių bent vienas turi būti dirvą gerinančių augalų rūšies, kaita turės teigiamos įtakos dirvožemio derlingumo išsaugojimui. Pereinant nuo monokultūrinio ūkio ir taikant augalų kaitą, bus didinamas organinės anglies kiekis dirvožemyje. Prisidėdama prie anglies sekvestracijos dirvožemyje didinimo bei ŠESD emisijų mažinimo, intervencinė priemonė turės tiesioginį poveikį siekiant tikslų, susijusių su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos. Žaliojo pūdymo plotai, kuriuose įgyvendinama intervencinė priemonė, tinkami užskaitai pagal GAAB 8 pirmąją alternatyvą (Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %.). Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 4 metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“; TI05eko3 „Tausojanti vaisių uogų ir daržovių auginimo sistema (NKP)” (kompensacinės išmokos daržovių augintojams); TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“; TI05eko10 „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“; KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“(BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). LT 299 LT Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. laikytis reikalavimų, nustatytų tinkamumo kriterijų 4 – 9 punktuose, visą įsipareigojimų laikotarpį; 2. dalyvauti intervencinėje priemonėje 4 metus, teikiant paraišką kasmet; 3. deklaruotas plotas per visą įsipareigojimų laikotarpį gali sumažėti ne daugiau kaip 10 proc.; 4. kasmet taikyti ne mažiau kaip 4 augalų kaitą; 5. atsėliavimas (tą patį pasėlį sėti dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke) draudžiamas; 6. kasmet bent vienas iš augalų kaitos narių privalo būti dirvą gerinančių augalų rūšies (ankštinių augalų grupė, aliejinių augalų grupė, daugiamečių ir vienmečių žolių grupė, kaupiamųjų augalų grupė, sideraciniai augalai žaliajai trąšai arba žaliasis pūdymas). Dirvą gerinantys augalai yra šie: Dirvą gerinančių augalų grupės Augalai (nebaigtinis sąrašas) Ankštinių augalų grupė Žirniai, pupos, sojos, lubinai, vikiai, avinžirniai ir kiti Aliejinių augalų grupė Žieminiai ir vasariniai rapsai, baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, judros, rudosios garstyčios, pluoštinės kanapės, sėmeniniai linai, žieminiai ir vasariniai rapsukai, saulėgrąžos ir kiti Daugiamečių ir vienmečių žolių grupė Ankštinės ir varpinės žolės arba jų mišiniai, kmynai Kaupiamųjų augalų grupė Bulvės, cukriniai runkeliai, daržovės, kukurūzai ir kiti Sideraciniai augalai žaliajai trąšai arba žaliasis pūdymas Augalai, kurie pasėti pavasarį ir užauginta biomasė rudenį įterpiama į dirvą Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė; 4. minimali ankštinių augalų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. pagal šią intervencinę priemonę deklaruoto ploto; 5. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių priemonių: TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Šis kriterijus netaikomas pareiškėjams, sertifikuotiems pagal Reglamentą (ES) 2018/848 ir (arba) dalyvaujantiems intervencinėse priemonėse: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo”, KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”; LT 300 LT 6. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių intervencinių priemonių: TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“; TI05eko1.6 „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“; TI05eko1.7 „Daugiamečių žolių juostos“; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir šiai (šioms) intervencinei (-ėms) priemonei (-ėms) skiria ne mažiau kaip 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės ploto. Į 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės plotą gali būti įskaitomas žaliasis pūdymas pagal žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (toliau – GAAB) 8). 5. ir 6. tinkamumo kriterijai netaikomi pareiškėjams:  deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės;  jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC07 Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje augančius pasėlius Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.1.1 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB 7 ir IKOK reikalavimus, nes privaloma taikyti 4 augalų kaitą, bent vienas iš augalų kaitos narių turi būti dirvą gerinančių augalų rūšies, iš kurių bent 10 proc. turi sudaryti ankštiniai augalai, taip pat neleidžiamas atsėliavimas, kas nėra privaloma pagal GAAB7 ir IKOK. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 301 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.1 - Už ne mažiau kaip 4 augalų kaitos taikymą Vienoda R.14; R.19; R.22; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.1 - Už ne mažiau kaip 4 augalų kaitos taikymą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už keturių augalų kaitos taikymą apskaičiuota palyginus gamybinius ir ekonominius rodiklius su ūkiais, kurie taiko dviejų augalų kaitą. Į dviejų augalų kaitą įtraukti žieminiai kviečiai ir rapsai. Keturių augalų kaitą papildo miežiai ir žaliasis pūdymas. Kompensacinės išmokos už 4 augalų kaitos taikymą apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Pajamos, taikant 2 augalų kaitą 891 Pajamos, taikant 4 augalų kaitą 744 Pajamų skirtumas 147 Išlaidos, taikant 2 augalų kaitą 818 Išlaidos, taikant 4 augalų kaitą 728 Išlaidų skirtumas 90 Kompensacinė išmoka 57 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu LT 302 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 57,00 57,00 57,00 57,00 57,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 40,00 40,00 40,00 40,00 40,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 268 161,40 271 975,08 275 116,17 276 443,20 276 952,57 TI05eko1.1 - Už ne mažiau kaip 4 augalų kaitos taikymą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 15 285 199,80 15 502 579,56 15 681 621,69 15 757 262,40 15 786 296,49 78 012 959,94 O.8 (vienetas: Hektarai) 268 161,40 271 975,08 275 116,17 276 443,20 276 952,57 1 368 648,42 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 15 285 199,80 15 502 579,56 15 681 621,69 15 757 262,40 15 786 296,49 78 012 959,94 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 303 LT TI05eko1.2 - Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.2 Intervencijos pavadinimas Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų LT 304 LT rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama skatinti auginti dirvožemio kokybei išsaugoti palankius augalus. Plėtojant intensyvią žemdirbystę, augalų mitybos poreikiai dažniausiai tenkinami mineralinėmis trąšomis. Jomis dirvožemis praturtinamas reikiamomis maisto medžiagomis, tenkinami auginamų augalų poreikiai, tačiau intensyvus mineralinių trąšų naudojimas turi neigiamos įtakos aplinkai įvairiais aspektais: nitratų išplovimu į gruntinius vandenis, eutrofikacijos procesų suintensyvėjimu, dirvožemio elementų pusiausvyros sutrikimais, azoto oksidų tarša. Siekiant išsaugoti ekologinę pusiausvyrą, įtraukti augalų nepasisavintą azotą ir kitas medžiagas į biologinį apytakos ratą, būtina taikyti technologiją auginant tarpinius pasėlius, kurie vasaros pabaigoje – rudenį dirvožemyje likusias maisto medžiagas akumuliuoja biomasėje ir neleidžia joms išsiplauti. Tarpiniai pasėliai, nuėmus pagrindinių augalų derlių, savo antžemine mase dengia dirvos paviršių, todėl mažina dirvos eroziją, įsavina dirvožemyje esančias maisto medžiagas, pagerina dirvožemio struktūrą, jo derlingumą, po jų auginimo mažėja piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimas ariamoje žemėje. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę ūkio subjektai bus skatinami auginti tarpinius pasėlius, didėjant tarpinių pasėlių plotams ne tik gerės ariamos žemės agrocheminė sudėtis ir fizikinės savybės, bet ir bus reikšmingai prisidedama prie aplinkos taršos ir neigiamų klimato kaitos pokyčių mažinimo. Auginant ankštinius augalus prisidedama prie ŠESD emisijų mažinimo, nes jie fiksuodami azotą iš oro nereikalauja didelio papildomo tręšimo, o praturtindami dirvožemį azotu taip pat mažina ir po jų auginamų augalų tręšimo poreikį. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie SO4 ir SO5 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą tik pagal vieną veiklą iš trijų – tarpinių pasėlių per žiemą auginimas, įsėlio auginimas, posėlio auginimas – pasirinktinai. Tarpinių pasėlių plotai, kuriuose įgyvendinama priemonė, tinkami užskaitai pagal GAAB 8 trečiąją alternatyvą (minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu dalis – 7 %, jei ji taip pat apima tarpinius pasėlius arba azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti pūdymui palikta žemė arba negamybiniai objektai). Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“ (sertifikuotą sėklą naudojant pagrindinės kultūros sėjai); TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“; TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“; TI05eko10 „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“; KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: LT 305 LT 1. auginant tarpinius pasėlius per žiemą: 1.1. tarpinius pasėlius pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Tarpinius pasėlius gali sudaryti daugiametės ankštinės ir varpinės žolės, aliejiniai augalai, ankštiniai augalai, varpiniai javai ar šių grupių augalų mišinys; 1.2. neruošti pašaro ir nešienauti; 1.3. nenaudoti augalų apsaugos produktų; 1.4. nenaudoti mineralinių ir organinių trąšų; 2. auginant įsėlį: 2.1. įsėti žolinių augalų įsėlį per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo; 2.2. nenuimti žolinių augalų įsėlio derliaus, neganyti gyvulių; 2.3. po pagrindinio pasėlio nuėmimo įsėliui nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų; 3. auginant posėlį: 3.1. nuėmus pagrindinę kultūrą pasėti posėlį iki rugpjūčio 15 d., sėjant žolinius augalus, ir nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites; 3.2. nenuimti žolinių augalų posėlio derliaus, neganyti gyvulių; 3.3. po pagrindinio pasėlio nuėmimo posėliui nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų; 4. laikytis reikalavimų, nustatytų tinkamumo kriterijų 4 – 5 punktuose, visą įsipareigojimų laikotarpį; 5. įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1. dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė; 4. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių intervencinių priemonių: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Šis kriterijus netaikomas pareiškėjams, sertifikuotiems pagal Reglamentą (ES) 2018/848 ir (arba) dalyvaujantiems priemonėse: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo”, KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”; 5. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių priemonių: TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“; TI05eko1.6 „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“; TI05eko1.7 „Daugiamečių žolių juostos“; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir šiai (šioms) intervencinei (-ėms) priemonei (-ėms) skiria ne mažiau kaip 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės ploto. Į 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės plotą gali būti įskaitomas žaliasis pūdymas pagal žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (toliau – GAAB) 8). 4. ir 5. tinkamumo kriterijai netaikomi pareiškėjams:  deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės; LT 306 LT  jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC06 Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.1.1 ir 2.1.1.2 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB6 reikalavimus, nes pagal GAAB6 nėra privaloma auginti tarpinius pasėlius. Intervencinė priemonė taip pat viršija VR2, VR7 ir VR8 bei IKOK reikalavimus, nes nustatomas ilgesnis tarpinių pasėlių išlaikymo laikotarpio terminas, draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, organines ir mineralines trąšas. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis LT 307 LT Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 308 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.2 - Už tarpinių pasėlių auginimą Vienoda R.14; R.19; R.21; R.22; R.24; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.2 - Už tarpinių pasėlių auginimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka yra apskaičiuojama grindžiant ją veiklos rezultatų skirtumais taikant veiklos reikalavimus pagal intervencinę priemonę atitinkančius ir tradicinius gamybos būdus. Papildomos išlaidos ir negautos pajamos apskaičiuojamos atsižvelgiant į reikalavimą, kad po derliaus nuėmimo sėjomainos rotacijoje tarp pagrindinių pasėlių įterpiami tarpiniai pasėliai, paliekant juos per žiemą iki kitų metų kovo mėnesio. Prarastų pajamų skaičiavimams buvo naudoti trijų didžiausius pasėlių plotus užimančių augalų duomenys: žieminių kviečių, vasarinių miežių ir žieminių kvietrugių. Kompensacinės išmokos už tarpinius pasėlius apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 765 Pajamos, kai auginami tarpiniai pasėliai 543 Pajamų skirtumas 222 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 712 Išlaidos, kai auginami tarpiniai pasėliai 631 Išlaidų skirtumas 81 Kompensacinė išmoka 141 Siūloma kompensacinė išmoka 139 LT 309 LT Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. Kompensacinė išmoka už įsėlio / posėlio auginimą apskaičiuota kviečių pagrindu. Ūkiuose, kurie augina įsėlį / posėlį, palyginti su tais, kurie kviečius augina be įsėlio / posėlio, daugiausia skiriasi pajamos, nes vasarinių kviečių auginimo išlaidos įsėlį / posėlį auginančiuose ūkiuose yra mažesnės, palyginti su žieminių kviečių auginimo išlaidomis tradiciniuose ūkiuose. Auginant įsėlį / posėlį, mažesnės išlaidos trąšoms ir mechanizuotiems darbams, susidaro papildomos išlaidos dėl įsėlinių arba posėlinių augalų sėklos įsigijimo. Kompensacinės išmokos už įsėlio / posėlio auginimą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 765 Ūkio pajamos, kai auginamas įsėlis / posėlis 511 Pajamų skirtumas 254 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 712 Ūkio išlaidos, kai auginamas įsėlis / posėlis 597 Išlaidų skirtumas 115 Kompensacinė išmoka 139 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 139,00 139,00 139,00 139,00 139,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 97,00 97,00 97,00 97,00 97,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 195 445,97 199 574,47 202 529,93 201 649,93 200 511,51 TI05eko1.2 - Už tarpinių pasėlių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 27 166 989,83 27 740 851,33 28 151 660,27 28 029 340,27 27 871 099,89 138 959 941,59 O.8 (vienetas: Hektarai) 195 445,97 199 574,47 202 529,93 201 649,93 200 511,51 999 711,81 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 27 166 989,83 27 740 851,33 28 151 660,27 28 029 340,27 27 871 099,89 138 959 941,59 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo LT 310 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 311 LT TI05eko1.4 - Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.4 Intervencijos pavadinimas Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-B prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant veiksmus, skirtus maisto gamybos sistemų atsparumui ir gyvūnų bei augalų įvairovei didinti, siekiant didesnio atsparumo ligoms ir klimato kaitai AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų LT 312 LT rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.12 Naudojamų žemės ūkio naudmenų dalis pagal remiamus įsipareigojimus, skirtus prisitaikymui prie klimato kaitos gerinti R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta paskatinti ūkius naudoti sertifikuotą sėklą. Lietuvoje sertifikuota sėkla pasėjama tik apie 20 proc. javų pasėlių ir apie 7 proc. bulvių, kai tuo tarpu ES šalyse apsėjama vidutiniškai 50 proc. pasėlių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vertinimu, 2030 m. sertifikuota sėkla galėtų būti naudojama 35 proc. javų plote. Intervencinėje priemonėje galės dalyvauti ir ūkiai, atnaujinantys ir persėjantys sertifikuota sėkla ganyklas ar pievas. Sertifikuota sėkla yra paruošta griežtai laikantis nustatytų reikalavimų, jos beicavimo kokybė yra geresnė dėl tolygesnio, tvirtesnio sėklos padengimo beicu, taip pat yra mažesnio dulkėtumo (tyrimų duomenimis, ūkyje paruoštos nesertifikuotos sėklos dulkėtumas 4,8 g/100 kg, sertifikuotos sėklos – 2,2 g/100 kg). Sertifikuota sėkla išsiskiria tuo, kad ji yra išvalyta nuo piktžolių sėklų, skaldytų ir smulkių grūdų, todėl pasėlis būna tolygus, laukai apsaugomi nuo piktžolių (tuščiosios avižos, laukinės aguonos ir kt.) plitimo, sėjant mažiau dulkėtą sėklą, mažiau teršiama aplinka sėjos metu. Sertifikuota sėkla tolygiau sudygsta, jos daigumas visada būna patikrintas, todėl galima paskaičiuoti sėjos normą ir suformuoti optimalų pasėlių tankumą nepadidinant beicuotos sėklos kiekio. Pasėliai iš sertifikuotos sėklos būna sveikesni ir stipresni, atsparesni neigiamiems klimato veiksniams bei ligoms. Sėjant sertifikuotą sėklą, išlaikomos veislių savybės (genetinis potencialas), gaunamas kokybiškesnis ir didesnis derlius. Sertifikuotos sėklos naudojimas − tai minimali investicija, atnešanti didžiausią naudą ir pridėtinę vertę bei užtikrina Žaliojo kurso tikslus mažinti augalų apsaugos produktų ir trąšų kiekį žemės ūkyje. Naudojant sertifikuotą sėklą bei laikantis visų agrotechnikos reikalavimų, užaugintas derlius bus mažiau užkrėstas kenksmingomis piktžolių sėklomis, kitais mikroorganizmais, todėl bus naudojama mažiau augalų apsaugos produktų, padidės augalų derlingumas, bus užauginama sveikesnė ir kokybiškesnė produkcija. Sertifikuotos sėklos naudojimas leis užauginti sveikesnius, stipresnius ir neigiamiems klimato veiksniams bei ligoms atsparesnius pasėlius, pagerės ūkių prisitaikymas prie besikeičiančių klimato sąlygų. Intervencinės priemonės dėka mažės galimų nuostolių, kuriuos gali sukelti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, pasireiškimo rizika, dėl mažesnio trąšų ir aplinkos apsaugos produktų naudojimo mažės aplinkos (vandens, dirvos, oro) tarša ir ŠESD emisijos, todėl sertifikuotos sėklos naudojimas prisidės prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO9 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Taip pat intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį (BŽŪP SO1 tikslas). Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“ (sertifikuota sėkla naudojama pagrindinės kultūros sėjai); TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. sėjai naudoti tik sertifikuotą sėklą ir taisyklėse nustatytais terminais saugoti bei pateikti sertifikuotos sėklos įsigijimo faktui pagrįsti reikalingus dokumentus; 2. plotų, kuriuose pasėta sertifikuota sėkla, nenaudoti sėklos gamybai (šie plotai negali būti aprobuojami bei derlius negali būti sertifikuojamas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos); 3. sertifikuotą sėklą įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo LT 313 LT pabaigos; 4. laikytis reikalavimų, nustatytų tinkamumo kriterijų 5–6 punktuose, visą įsipareigojimų laikotarpį; 5. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė (įskaitant ganyklas arba pievas); 4. sertifikuotos sėklos sėjos kiekiai nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose; 5. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių intervencinių priemonių: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Šis kriterijus netaikomas pareiškėjams, sertifikuotiems pagal Reglamentą (ES) 2018/848 ir (arba) dalyvaujantiems intervencinėse priemonėse: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo”, KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”; 6. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių intervencinių priemonių: TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“; TI05eko1.6 „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“; TI05eko1.7 „Daugiamečių žolių juostos“; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir šiai (šioms) intervencinei (-ėms) priemonei (-ėms) skiria ne mažiau kaip 5 proc. deklaruojamos ariamos žemės ploto. Į 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės plotą gali būti įskaitomas žaliasis pūdymas pagal žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (toliau – GAAB) 8). 5. ir 6. tinkamumo kriterijai netaikomi pareiškėjams:  deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės;  jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. LT 314 LT birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.3 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemone viršijami IKOK reikalavimai, nes nustatomi sertifikuotos sėklos įsigijimo terminai, taip pat sertifikuotos sėklos sėjos kiekiai bus nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, IKOK bendruosius principus turi taikyti tik žemės ūkio subjektai, naudojantys profesionaliajam naudojimui skirtus augalų apsaugos produktus. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 315 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.4 - Už sertifikuotos sėklos naudojimą Vienoda R.12; R.24; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.4 - Už sertifikuotos sėklos naudojimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento, LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už sertifikuotos sėklos naudojimą apskaičiuota kviečių pagrindu, nes Lietuvos pasėlių struktūroje vyrauja vienmečiai žieminiai augalai, o didžiausią dalį jų sudaro žieminiai kviečiai. Kviečiai yra vienas pelningiausių augalų Lietuvoje, todėl kviečių (daugiausia žieminių) auginimas plačiai paplitęs, naudojamos produktyvios jų veislės, reikalaujančios intensyvių augalų auginimo technologijų. Ūkiuose, kurie naudoja sertifikuotą sėklą, palyginti su tais, kurie sertifikuotos sėklos nenaudoja, gauna didesnes pajamas dėl 5 proc. didesnio derlingumo. Derlingumo padidėjimas nekompensuoja išaugusių išlaidų sertifikuotos sėklos įsigijimui. Kainų skirtumas – 2017–2019 m. duomenimis – apie 70 proc. Kompensacinės išmokos už sertifikuotos sėklos naudojimą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha LT 316 LT Tradicinės gamybos ūkio pajamos 765 Ūkio pajamos, kai naudojama sertifikuota sėkla 804 Pajamų skirtumas 39 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 688 Ūkio išlaidos, kai naudojama sertifikuota sėkla 743 Išlaidų skirtumas 55 Kompensacinė išmoka 16 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 16,00 16,00 16,00 16,00 16,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 11,00 11,00 11,00 11,00 11,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 388 529,85 393 769,27 394 397,49 402 723,08 404 282,35 TI05eko1.4 - Už sertifikuotos sėklos naudojimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 6 216 477,60 6 300 308,32 6 310 359,84 6 443 569,28 6 468 517,60 31 739 232,64 IŠ VISO O.8 (vienetas: Hektarai) 388 529,85 393 769,27 394 397,49 402 723,08 404 282,35 1 983 702,04 LT 317 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 216 477,60 6 300 308,32 6 310 359,84 6 443 569,28 6 468 517,60 31 739 232,64 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 318 LT TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.5 Intervencijos pavadinimas Kraštovaizdžio elementų priežiūra Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų Aukštas Taip LT 319 LT teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.34 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai tvarkyti kraštovaizdžio elementus, įskaitant gyvatvores ir medžius, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama atkurti ir išsaugoti tradicinį mozaikišką kraštovaizdį. Didelio mozaikiškumo teritorijose sudaromos sąlygos (nišos) gyventi ir daugintis įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims ir tokiu būdu prisidės prie bioįvairovės išsaugojimo. Ši intervencinė priemonė skatins įkurti naujus ir (ar) išlaikyti esamus kraštovaizdžio elementus. Kraštovaizdžio elementai apsaugos dirvožemį nuo erozijos, todėl intervencinė priemonė gali turėti tiesioginį teigiamą poveikį nacionalinių dirvožemio derlingumo išsaugojimo, organinės medžiagos kiekio padidinimo, erozijos sumažinimo tikslų įgyvendinimui. Parama pagal intervencinę priemonę bus teikiama kraštovaizdžio elementų, išvardintų GAAB 8, tvarkymui ir įkūrimui ariamojoje žemėje, o taip pat į GAAB 8 taikymo sritį nepatenkančių šių elementų daugiametėse pievose tvarkymui ir įkūrimui (išskyrus žolinius elementus). Pagal šią intervencinę priemonę nustatomos 3 kompensacinės išmokos už: esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą; naujų žolinių elementų įkūrimą; naujų medėjančių elementų sodinimą. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, už tą patį plotą gali pretenduoti į vieną iš šių trijų kompensacinių išmokų pasirinktinai. Kraštovaizdžio elementai yra: 1.linijiniai:  ežios (ribinės juostos), palaukės;  vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (įskaitant apsaugines vandens juostas);  apsauginės medžių ir krūmų juostos. Kuriant naujus kraštovaizdžio elementus: medžių sodinukai: paprastasis ąžuolas, paprastoji eglė, juodalksnis, paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastoji pušis, paprastasis uosis, paprastasis skroblas, obelys, kriaušės; krūmų sodinukai: baltoji sedula (Cornus alba), paprastasis erškėtis (Rosa canina), grauželinė gudobelė (Crataegus laevigata), juodauogis šeivamedis (Sambucus nigra), paprastasis putinas (Viburnum opulus), raudonoji sedula (Cornus sanguinea), raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa), paprastasis kadagys (Juniperus communis), putinalapis pūslenis (Physicarpus opulifolius), vienapiestė gudobelė (Crataegus LT 320 LT monogyna); 2.taškiniai:  pavieniai medžiai ar krūmai;  akmenynai, akmenų, šakų, kelmų krūvos; 3.plotiniai:  medžių ir krūmų grupės (įskaitant senų sodybviečių želdinius);  kasmet užmirkstančios vietos ariamojoje žemėje;  kūdros. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis. Kraštovaizdžio elementų plotai, kuriuose įgyvendinama intervencinė priemonė, tinkami užskaitai pagal GAAB 8 pirmąją alternatyvą (Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %.). Pareiškėjai dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. dalyvauti intervencinėje priemonėje 3 metus, teikiant paraišką kasmet; 2. deklaruoti kraštovaizdžio elementus, kuriuos turi arba ketina įrengti ir juos prižiūrėti visą įsipareigojimų laikotarpį; 3. laikytis specialiųjų įsipareigojimų, skirtų kraštovaizdžio elementų priežiūrai: Kraštovaizdžio elementai (KE) Specifikacija Esamo elemento tvarkymas (įskaitant naujai įkurtų elementų tvarkymą antrais ir vėlesniais metais) Naujo elemento sukūrimas ir tvarkymas pirmaisiais metais Linijiniai 1. Ežios (ribinės juostos), palaukės - Elementas turi būti įsiterpęs arba ribotis su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme. - Žolinių augalų juostos (be medžių ir krūmų). - Juosta tarp dviejų ariamų laukų, skirianti žemės sklypus arba deklaruojamus Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Nušienauti vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. Leisti augalijai įsikurti natūraliai arba iki liepos 15 d. užsėti daugiametėmis žolėmis ar jų mišiniu. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. LT 321 LT laukus arba juosta, esanti lauko pakraštyje. - Prisiimtų įsipareigojimų metu juostos vietos keisti negalima. - Plotis 1–6 m. - Juostų, kurių plotis yra 1–3 metrai, 1 ilgio metras atitinka 6 m2 KE ploto; juostų, kurių plotis yra virš 3 iki 6 metrų, 1 ilgio metras atitinka 9 m2 KE ploto. 2. Vandens telkinių pakrantės, pagrioviai (įskaitant apsaugines vandens juostas) - Elementas turi būti įsiterpęs arba ribotis su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme. - palaukės su žoline danga pagal GAAB 1 ir vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos pagal GAAB 4. - Vandens telkiniai gali būti natūralūs arba dirbtiniai, tačiau paramai netinka telkiniai, turintys betonuotas pakrantes. - Plotis 1–20 LT 322 LT m. - Juostų, kurių plotis yra 1–10 metrų, 1 ilgio metras atitinka 10 m2 KE ploto; juostų, kurių plotis yra virš 10 iki 20 metrų, 1 ilgio metras atitinka 15 m2 KE ploto. 3. Apsauginės medžių ir krūmų juostos - Juostos prie ariamos žemės laukų ar daugiamečių pievų, įskaitant tas, kurios auga prie vandens telkinių. Visos besiribojančių laukų kombinacijos yra leistinos. - Minimalus ilgis 10 m. - Plotis 1–20 m. - Juostų, kurių plotis yra 1–10 metrų, 1 ilgio metras atitinka 5 m2 KE ploto; juostų, kurių plotis yra virš 10 iki 20 metrų, 1 ilgio metras atitinka 10 m2 KE ploto. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Nearti prie pat šaknų: išlaikyti bent 1 m. atstumą iki juostą sudarančių krūmų lajos, medžių atveju – pagal lajos projekciją. Nušienauti po medžių laja (krūmų atveju – 1 m. atstumu nuo krūmų lajos) vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. Sodinti ne žemesnius kaip 1 m. augalus. Sodinukus saugoti nuo gyvulių daromų pažeidimų, jei juosta ribojasi su ganykla (dedamos individualios sodinukų apsaugos). Nušienauti po medžių laja (krūmų atveju – 1 m atstumu nuo krūmų lajos) vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Taškiniai 1. Pavieniai medžiai ar krūmai - Taškinis elementas ariamuose Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. – LT 323 LT laukuose ar daugiametėse pievose, įskaitant prie elektros stulpų / atramų augančius krūmus. - Pavieniais medžiais laikomi tie medžiai, kurių lajos nesiliečia. - Medis / krūmas, kurio aukštis yra 1–3 metrų, atitinka 10 m2 KE ploto; medis / krūmas, kurio aukštis yra daugiau nei 3 metrai, atitinka 30 m2 KE ploto. Apsaugoti šaknis neariant po laja (išlaikyti bent 1 m. atstumą iki krūmų lajos). Nušienauti po medžių laja (krūmų atveju – 1 m. atstumu nuo krūmų lajos) vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. 2. Akmenynai, akmenų, šakų, kelmų krūvos - Taškinis elementas ariamuosiuose laukuose ar daugiametėse pievose. - Krūva, kurios aukštis yra minimaliai 1 m, minimalus plotas 2 m2, atitinka 8 m2 KE ploto; krūva, kurios aukštis yra daugiau nei 1 m, plotas daugiau 2 m2, atitinka 15 m2 KE ploto. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, įskaitant 1 m. spinduliu aplink akmenų/šakų krūvą. Neleisti apaugti sumedėjusia augalija. – Plotiniai 1. Medžių ir krūmų grupės (įskaitant senų sodybviečių -Elementas turi būti įsiterpęs arba ribotis su pareiškėjo Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. – LT 324 LT želdinius) deklaruota ariamąja žeme ar daugiametėmis pievomis. - Minimalus plotas 100 m2. - Maksimalus plotas 0,5 ha (netaisyklingos formos, išbraižomas konkretus plotas pagal lajų projekciją). - 1 m2 atitinka 2 m2 KE ploto. Nearti prie pat šaknų: išlaikyti bent 1 m. atstumą iki grupėje augančių krūmų lajos, medžių atveju – pagal lajos projekciją. Nušienauti vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. 2. Kasmet užmirkstančios vietos ariamojoje žemėje - Elementas turi būti įsiterpęs arba ribotis su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme. - Minimalus plotas 100 m2. - Maksimalus plotas 0,5 ha. - 1 m2 atitinka 2 m2 KE ploto. Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Neleisti apaugti krūmais. – 3. Kūdros - Elementas turi būti įsiterpęs arba ribotis su pareiškėjo deklaruota ariamąja žeme ar daugiametėmis pievomis. -Minimalus plotas 100 m2. - Maksimalus Pakrančių priežiūrai draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus. Nušienauti pakrantes vieną kartą per metus iki rugpjūčio 1 d. Nušienautą žolę galima palikti suguldytą vietoje arba susmulkinti. – LT 325 LT plotas 0,5 ha (netaisyklingos formos, išbraižomas konkretus plotas). - 1 m2 atitinka 2 m2 KE ploto. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1. dalyje; 2. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė arba daugiametės pievos; 3. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos - ne mažesnis kaip 0,5 ha (ūkiams iki 10 ha – ne mažesnis kaip 0,1 ha). Mažiausi kraštovaizdžio elementų plotai nustatyti intervencinės priemonės įsipareigojimų dalies „Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas” 3 punkte pateiktos lentelės stulpelyje „Specifikacija”. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC08 Minimali žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis. Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 % Jeigu ūkininkas įsipareigoja ne mažiau kaip 7 % savo ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ar objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, pagal sustiprintą ekologinę sistemą, laikantis 28 straipsnio 5a dalies, dalis, kuri turi būti laikoma kaip atitinkanti šį GAAB standartą, turi neviršyti 3 %. Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu dalis – 7 %, jei ji taip pat apima tarpinius pasėlius arba azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti pūdymui palikta žemė arba negamybiniai objektai. Tarpiniams pasėliams valstybės narės turėtų taikyti 0,3 svorinį koeficientą. Kraštovaizdžio elementų išlaikymas. Draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu. Galimybė taikyti apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemones SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR03 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys LT 326 LT SMR04 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos: 6 straipsnio 1 ir 2 dalys SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.6.5. p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB8 reikalavimus, nes pagal GAAB8 privaloma skirti negamybiniams plotams ir objektams minimalią ariamosios žemės dalį, o išsaugoti privaloma tik medžių elementus ir kūdras, tuo tarpu pagal šią intervencinę priemonę parama bus teikiama už kraštovaizdžio elementų, išvardintų GAAB 8, tvarkymą ir naujų įkūrimą ariamojoje žemėje, o taip pat į GAAB 8 taikymo sritį nepatenkančių kraštovaizdžio elementų daugiametėse pievose tvarkymą ir įkūrimą (išskyrus žolinius elementus). Pagal šią intervencinę priemonę neteikiama parama pūdymo įrengimui ar tvarkymui. Priemonė viršija IKOK reikalavimus, nes kraštovaizdžio elementų deklaravimas, įrengimas ir priežiūra IKOK yra neprivalomi, o tik rekomendacinė praktika padedanti išsaugoti naudinguosius organizmus pasėliuose ir aplink juos išlaikant šiuos elementus. IKOK reikalavimuose profesionalus augalų apsaugos produktų naudotojas yra laisvas rinktis kada panaudoti visas turimas priemones laikantis IKOK principų, tuo tarpu šioje intervencinėje priemonėje draudžiama naudoti bet kokius augalų apsaugos produktus, net jei profesionalus augalų apsaugos priemonių naudotojas, įvertinęs visas aplinkybes, mano tikslinga jas panaudoti siekiant užkirsti kelią ir suvaldyti ligų ar kenkėjų proveržį kraštovaizdžio elemento vietoje. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 327 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.5 1 - Už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą Vienoda R.14; R.19; R.31; R.34; R.4 TI05eko1.5 2 - Už naujų žolinių elementų įkūrimą Vienoda R.14; R.19; R.31; R.34; R.4 TI05eko1.5 3 - Už naujų medėjančių elementų sodinimą Vienoda R.14; R.19; R.31; R.34; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.5 1 - Už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos už kraštovaizdžio elementų priežiūrą nustatytos už vieną hektarą tinkamai prižiūrimų kraštovaizdžio elementų. Kompensacinės išmokos už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Pajamos, netvarkant kraštovaizdžio elementų 765 Pajamos, tvarkant esamus kraštovaizdžio elementus 0 Pajamų 765 LT 328 LT skirtumas Išlaidos, netvarkant kraštovaizdžio elementų 712 Išlaidos, tvarkant esamus kraštovaizdžio elementus 97 Išlaidų skirtumas 615 Kompensacinė išmoka 150 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko1.5 2 - Už naujų žolinių elementų įkūrimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos už kraštovaizdžio elementų įkūrimą nustatytos už vieną hektarą naujai įrengtų kraštovaizdžio elementų. Kompensacinės išmokos už naujų žolinių elementų įkūrimą apskaičiavimas: LT 329 LT Rodiklis Vertė, EUR/ha Pajamos, neturint kraštovaizdžio elementų 676 Pajamos, įkuriant naujus žolinius elementus 0 Pajamų skirtumas 676 Išlaidos, neturint kraštovaizdžio elementų 642 Išlaidos, įkuriant naujus žolinius elementus 123 Išlaidų skirtumas 519 Kompensacinė išmoka 157 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis TI05eko1.5 3 - Už naujų medėjančių elementų sodinimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos už kraštovaizdžio elementų įkūrimą nustatytos už vieną hektarą naujai įrengtų kraštovaizdžio elementų. Kompensacinės išmokos už naujų medėjančių elementų sodinimą apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Pajamos, neturint kraštovaizdžio elementų 765 Pajamos, sodinant naujus medėjančius elementus 0 Pajamų skirtumas 765 Išlaidos, neturint kraštovaizdžio elementų 712 Išlaidos, sodinant naujus medėjančius elementus 1 276 LT 330 LT Išlaidų skirtumas 564 Kompensacinė išmoka 1 329 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 150,00 150,00 150,00 150,00 150,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 105,00 105,00 105,00 105,00 105,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 TI05eko1.5 1 - Už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 56 250 000,00 Planuojama vieneto suma 157,00 157,00 157,00 157,00 157,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 110,00 110,00 110,00 110,00 110,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 11 000,00 11 000,00 11 000,00 11 000,00 11 000,00 TI05eko1.5 2 - Už naujų žolinių elementų įkūrimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 8 635 000,00 Planuojama vieneto suma 1 329,00 1 329,00 1 329,00 1 329,00 1 329,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 930,00 930,00 930,00 930,00 930,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 200,00 200,00 200,00 200,00 200,00 TI05eko1.5 3 - Už naujų medėjančių elementų sodinimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 265 800,00 265 800,00 265 800,00 265 800,00 265 800,00 1 329 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 86 200,00 86 200,00 86 200,00 86 200,00 86 200,00 431 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 66 214 000,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal LT 331 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 332 LT TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.6 Intervencijos pavadinimas Trumpaamžių medingųjų augalų juostos Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų Aukštas Taip LT 333 LT teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama saugoti biologinę įvairovę, mažinti dirvos eroziją bei maistinių medžiagų išsiplovimą ariamojoje žemėje, įrengiant trumpaamžių medingųjų augalų juostas. Trumpaamžių medingųjų augalų juostų įrengimas teigiamai veikia dirvožemio derlingumo išsaugojimą bei erozijos sumažinimą. Pagal intervencinę priemonę numatytas draudimas naudoti augalų apsaugos produktus bei organines ir mineralines trąšas prisideda prie dirvožemio taršos cheminėmis medžiagomis prevencijos, teigiamai įtakoja azoto balanso pokyčius bei sumažėjusį išsiplovimą, taip pat yra susijęs su ŠESD emisijų mažinimu. Šia intervencine priemone ūkiai skatinami mažinti vientisus ariamos žemės masyvus, monokultūrų išplitimą. Ariamojoje žemėje įterpus trumpaamžių medingų augalų juostas, bus sudarytos sąlygos plėsti vabzdžių, paukščių, varliagyvių, smulkių žinduolių buveines, nes ariamojoje žemėje jas naikina žemės ūkio technika. Trumpaamžių medingųjų juostų įrengimas ypač naudingas apdulkintojams ir kitiems vabzdžiams, tuo pačiu šie vabzdžiai gali tapti agrarinio kraštovaizdžio paukščių mitybine baze ir taip padėti palaikyti jų populiacijas. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Trumpaamžių medingųjų augalų juostų plotai, kuriuose įgyvendinama intervencinė priemonė, tinkami užskaitai pagal GAAB 8 pirmąją alternatyvą (Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %). Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. trumpaamžius medinguosius augalus pasėti balandžio−gegužės mėn.; 2. nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. visą medingaisiais augalais apsėtą plotą nupjauti, nupjautą žolę išvežti ar susmulkinti; 3. augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas naudoti draudžiama; 4. įrengiant trumpaamžių medingųjų augalų juostas, pasėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir / ar nepupinių), kurių sąrašas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Medingųjų augalų mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne LT 334 LT siauresnėse kaip 3 m pločio juostose; 5. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, pagal šią intervencinę priemonę – ne mažesnis kaip 0,5 ha (ūkiams iki 10 ha – ne mažesnis kaip 0,1 ha), susidedantis iš laukų ne mažesnių kaip 0,1 ha; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.6.2 p.). Jei žemės ūkio valdoje yra naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, terminus ir formą. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija nacionalinius teisės aktus ir sąlygas: nustatomas reikalavimas įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir nepupinių) atskiruose laukuose arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. IKOK bendruosiuose principuose ir jų taikymo reikalavimuose nustatyta, kad integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymas LT 335 LT laikomas tinkamu, kai augalų apsaugos produktų profesionalaus naudotojo viena iš ūkyje taikomų kenksmingųjų organizmų prevencijos priemonių yra žydinčių žolinių augalų juostų įrengimas. Intervencinė priemonė viršija VR2, VR7, VR8 reikalavimus, nes draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 336 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.6 - Už trumpaamžių augalų juostų įrengimą Vienoda R.14; R.19; R.22; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.6 - Už trumpaamžių augalų juostų įrengimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento, LR finansų ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Lietuvos socialinių mokslų centro viešais duomenimis. Nustatant kompensacinių išmokų dydžius, naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Ūkiuose, kuriuose įsėjamos ir prižiūrimos trumpaamžių medingųjų augalų juostos, palyginti su tais, kuriuose auginami vasariniai miežiai, daugiausia skiriasi pajamos. Pajamų skirtumas atsiranda dėl to, kad ūkiuose įsėjus trumpaamžių medingųjų augalų juostas ir jas išlaikant pagal aplinkosauginius įsipareigojimus, sumažėja vasarinių miežių derlius, o iš įrengtų trumpaamžių medingųjų augalų juostų gaunama produkcija yra nekokybiškas, rinkoje vertės neturintis šienas. Ūkiuose įsėjus trumpaamžių medingųjų augalų juostas ir jas išlaikant, palyginti su ūkiais, kuriuose auginami vasariniai miežiai, mažesnės išlaidos mechanizuotiems darbams, sėklos įsigijimui, trąšoms ir augalų apsaugos produktams (juostoje), papildomos išlaidos atsiranda žolių įsėjimui ir priežiūrai. Kompensacinės išmokos už trumpaamžių medingųjų augalų juostų įrengimą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 466 Ūkio pajamos, kai įsėjami ir prižiūrimi medingieji augalai 420 LT 337 LT Pajamų skirtumas 46 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 501 Ūkio išlaidos, kai įsėjami ir prižiūrimi medingieji augalai 473 Išlaidų skirtumas 28 Kompensacinė išmoka, EUR/0,1 ha 18 Kompensacinė išmoka, EUR/ha 180 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 180,00 180,00 180,00 180,00 180,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 126,00 126,00 126,00 126,00 126,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 TI05eko1.6 - Už trumpaamžių augalų juostų įrengimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 080 000,00 1 116 000,00 1 152 000,00 1 188 000,00 1 224 000,00 5 760 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 32 000,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 080 000,00 1 116 000,00 1 152 000,00 1 188 000,00 1 224 000,00 5 760 000,00 LT 338 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 339 LT TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.7 Intervencijos pavadinimas Daugiamečių žolių juostos Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų Aukštas Taip LT 340 LT teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama saugoti biologinę įvairovę, mažinti dirvos eroziją bei maistinių medžiagų išsiplovimą ariamojoje žemėje, įrengiant daugiamečių žolių juostas. Intervencine priemone ūkiai skatinami mažinti vientisus ariamos žemės masyvus, monokultūrų išplitimą. Daugiamečių žolių juostų įkūrimas užtikrins anglies sekvestracijos dirvožemyje didėjimą. Daugiametėmis žolėmis pakeitus ariamosios žemės plotus, sumažės tręšimo mineralinėmis trąšomis poreikis, o tai sumažins ir dėl tręšimo atsirandančias ŠESD emisijas. Susiformavus žolių šaknims, dirvožemis apsaugomas nuo maisto medžiagų išplovimo bei erozijos, todėl intervencinė priemonė turės teigiamą poveikį dirvožemio derlingumo išsaugojimui bei erozijos sumažinimui. Daugiamečių žolių juostos turi didelį vandens telkinių taršos mažinimo potencialą, nes mažina tręšimo poreikį ir padidina maistinių medžiagų įsisavinimą biomasėje. Intervencinės priemonės ilgalaikiškumas (įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai) prisidėtų prie organinių medžiagų kiekio dirvožemyje padidėjimo. Draudimas daugiamečių žolių juostose naudoti augalų apsaugos produktus bei mineralines trąšas prisidės prie dirvožemio taršos cheminėmis medžiagomis prevencijos, ŠESD emisijų sumažinimo. Formuojami daugiamečių žolių plotai ariamosios žemės plotuose svarbūs vabzdžių, varliagyvių, smulkių žinduolių bei laukinių paukščių išlikimui, jiems sukuriant trumpalaikes maitinimosi ir veisimosi buveines, nes žemės ūkio technika ariamojoje žemėje mechaniškai sutraiško daug dirvos paviršiuje gyvenančių vabzdžių, varliagyvių, paukščių ir smulkių žinduolių, kurie palaipsniui visiškai išnyksta. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 3 metų įsipareigojimų laikotarpis. Daugiamečių žolių juostų plotai, kuriuose įgyvendinama intervencinė priemonė, tinkami užskaitai pagal GAAB 8 pirmąją alternatyvą (Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 %.). Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). LT 341 LT Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. daugiamečių žolių mišinį pasėti balandžio−gegužės mėn.; 2. nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. visą daugiametėmis žolėmis apsėtą plotą nupjauti, nupjautą žolę išvežti ar susmulkinti; 3. daugiamečių žolių mišinį toje pačioje vietoje auginti 3 metus; 4. augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas naudoti draudžiama; 5. įrengiant daugiamečių žolių juostas, pasėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir / ar varpinių), kurių sąrašas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Žolių mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose; 6. dalyvauti intervencinėje priemonėje 3 metus, teikiant paraišką kasmet. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, pagal šią intervencinę priemonę – ne mažesnis kaip 0,5 ha (ūkiams iki 10 ha – ne mažesnis kaip 0,1 ha), susidedantis iš laukų ne mažesnių kaip 0,1 ha; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.6.2 p.). LT 342 LT Jei žemės ūkio valdoje yra naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, terminus ir formą. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija nacionalinius teisės aktus ir sąlygas: nustatomas reikalavimas įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių pupinių ir varpinių žolių rūšių atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. IKOK bendruosiuose principuose ir jų taikymo reikalavimuose nustatyta, kad integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymas laikomas tinkamu, kai taikomos augalų apsaugos produktų profesionalaus naudotojo viena iš ūkyje taikomų kenksmingųjų organizmų prevencijos priemonių yra žydinčių žolinių augalų juostų įrengimas. Intervencinė priemonė viršija VR2, VR7, VR8 reikalavimus, nes draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 343 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.7 - Už daugiamečių žolių juostų įrengimą Vienoda R.14; R.19; R.22; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.7 - Už daugiamečių žolių juostų įrengimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento, LR finansų ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Lietuvos socialinių mokslų centro viešais duomenimis. Nustatant kompensacinių išmokų dydžius, naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Ūkiuose, kuriuose įsėjamos ir prižiūrimos daugiamečių žolių mišinių juostos, palyginti su tais, kuriuose auginami vasariniai miežiai, daugiausia skiriasi pajamos. Pajamų skirtumas atsiranda dėl to, kad ūkiuose įsėjus daugiamečių žolių mišinių juostas ir jas išlaikant pagal aplinkosauginius įsipareigojimus, sumažėja vasarinių miežių derlius, o iš įrengtose juostose gaunama produkcija yra nekokybiškas, rinkoje vertės neturintis šienas. Ūkiuose įsėjus daugiamečių žolių mišinių juostas ir jas išlaikant, palyginti su ūkiais, kuriuose auginami vasariniai miežiai, mažesnės išlaidos mechanizuotiems darbams, sėklos įsigijimui, trąšoms ir augalų apsaugos produktams (juostoje), papildomos išlaidos atsiranda daugiamečių žolių įsėjimui ir priežiūrai. Kompensacinės išmokos už daugiamečių žolių juostų įrengimą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 466 Ūkio pajamos, kai įsėjamos ir prižiūrimos daugiametės žolės 420 LT 344 LT Pajamų skirtumas 46 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 501 Ūkio išlaidos, kai įsėjamos ir prižiūrimos daugiametės žolės 472 Išlaidų skirtumas 29 Kompensacinė išmoka, EUR/0,1 ha 17 Kompensacinė išmoka, EUR/ha 170 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 170,00 170,00 170,00 170,00 170,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 119,00 119,00 119,00 119,00 119,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 TI05eko1.7 - Už daugiamečių žolių juostų įrengimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 020 000,00 1 054 000,00 1 088 000,00 1 122 000,00 1 156 000,00 5 440 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 32 000,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 020 000,00 1 054 000,00 1 088 000,00 1 122 000,00 1 156 000,00 5 440 000,00 LT 345 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 346 LT TI05eko1.8 - Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko1.8 Intervencijos pavadinimas Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba LT 347 LT išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama mažinti ŠESD, gerinti dirvožemio būklę, taikant neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijas. Taikant neariminį žemės dirbimą ar tiesioginę sėją gerėja dirvožemio savybės, padidėja ir dirvožemio derlingumas: dirvožemio mitybos elementų kiekis (ir anglis), dirvožemio bioaktyvumas ir fizikinės savybės (struktūringumas, kietumas, drėgnis). Ariant dirvožemį aeracija skatina dirvožemio organinės anglies mineralizaciją ir praradimą kaip CO2, tuo tarpu neariminis žemės dirbimas leidžia išvengti gilaus žemės dirbimo ir apsaugo dirvožemio organinės anglies atsargas nuo mineralizacijos. Didindama anglies sekvestraciją dirvožemyje, intervencinė priemonė turės tiesioginį reikšmingą teigiamą poveikį siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų. Intervencinėje priemonėje galės dalyvauti ir ūkiai, be arimo atnaujinantys ir persėjantys ganyklas ar pievas. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Pareiškėjai, dalyvaujantys intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai”; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“; TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“; TI05eko10 „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės); KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“; KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos); 2. laikytis reikalavimų, nustatytų tinkamumo kriterijų 4 – 5 punktuose, visą įsipareigojimų laikotarpį; 3. plotuose, dalyvaujančiuose šioje veikloje, užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB 6; 4. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1. dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; LT 348 LT 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė ir pievos; 4. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių intervencinių priemonių: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“ Šis kriterijus netaikomas pareiškėjams, sertifikuotiems pagal Reglamentą (ES) 2018/848 ir (arba) dalyvaujantiems priemonėse: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” ir KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”; 5. pareiškėjas dalyvauja bent vienoje iš šių priemonių: TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“; TI05eko1.6 „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“; TI05eko1.7 „Daugiamečių žolių juostos“; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ ir šiai (šioms) intervencinei (-ėms) priemonei (-ėms) skiria ne mažiau kaip 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės ploto. Į 5 proc. deklaruojamos ariamosios žemės plotą gali būti įskaitomas žaliasis pūdymas pagal žemės geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartą (toliau – GAAB) 8). 4. ir 5. tinkamumo kriterijai netaikomi pareiškėjams:  deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės;  jeigu daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais;  jeigu daugiau kaip 75 proc. reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės yra daugiametės pievos, yra naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba naudojama keliais minėtais tikslais. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC06 Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.2.4 – 2.1.2.6. p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB6 reikalavimus, nes taikant neariminę tausojamosios žemdirbystės technologiją yra užtikrinama dirvos apsauga ne tik jautriausiu periodu (žiemą), tačiau visus metus. Be to, pagal IKOK ir kitus nacionalinius teisės aktus neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymas nėra privalomas ūkiams. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis LT 349 LT „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 350 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko1.8 - Už neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą Vienoda R.14; R.19; R.21; R.22; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko1.8 - Už neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų paskutiniųjų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, panaudojus jų vidutines reikšmes. Kompensuojamas skirtumas (papildomos išlaidos ir prarastos pajamos) tarp tradicinės ūkininkavo praktikos ir ūkininkavimo praktikos, taikant nearimines tausojamąsias žemdirbystės technologijas, įtraukiant sandorių sąnaudas. Kompensacinės išmokos už neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 345 Ūkio pajamos, kai taikomos neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos 276 Pajamų skirtumas 69 LT 351 LT Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 425 Ūkio išlaidos, kai taikomos neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos 422 Išlaidų skirtumas 3 Kompensacinė išmoka 66 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 66,00 66,00 66,00 66,00 66,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 46,00 46,00 46,00 46,00 46,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 472 954,55 472 116,58 477 841,67 486 371,97 486 536,27 TI05eko1.8 - Už neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 31 215 000,30 31 159 694,28 31 537 550,22 32 100 550,02 32 111 393,82 158 124 188,64 O.8 (vienetas: Hektarai) 472 954,55 472 116,58 477 841,67 486 371,97 486 536,27 2 395 821,04 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 31 215 000,30 31 159 694,28 31 537 550,22 32 100 550,02 32 111 393,82 158 124 188,64 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 352 LT TI05eko10 - Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko10 Intervencijos pavadinimas Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo Aukštas Taip LT 353 LT technologijas e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.29 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta skatinti ekologinį ūkininkavimą, remiant aukštos kokybės maisto produktų (vaisių, uogų, daržovių, vaistažolių ir prieskoninių augalų) gamybą. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę bus sprendžiamos problemos, susijusios su gyventojų aprūpinimu kokybiškais maisto produktais, neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų stabilumo palaikymu, nes ūkiuose, kuriuose ekologiškai ūkininkaujama, yra skatinamas draugiškas aplinkai ūkininkavimas, diegiamos gamtosauginės technologijos ir yra laikomasi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 ir SO9 tikslų įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisideda prie Žaliojo kurso tikslo, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Planuojama, kad Lietuvoje ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. bus naudojama 13 proc., o 2030 proc. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Intervencinė priemonė taip pat prisideda ir prie kitų Europos žaliojo kurso tikslų, kuriais siekiama sumažinti maistinių, antimikrobinių medžiagų ir pesticidų naudojimo apimtis, siekiama išsaugoti biologinę įvairovę. Kompensacine metine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų atitinkamus privalomuosius standartus viršijančių griežtesnių ir papildomų ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų vykdymo prarastos pajamos LT 354 LT ir patirtos papildomos išlaidos. Ūkininkaujantiems ekologiškai, parama už javus, javus pašarams, javus sėklai bei daugiametes žoles bus skiriama pagal BŽŪP II ramsčio priemonę KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“. Pareiškėjai dalyvaujantys intervencinėje priemonėje gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai”; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos” (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. dalyvauti intervencinėje priemonėje 5 metus, teikiant paraišką kasmet. Šis 5 metų įsipareigojimų laikotarpis apima pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą ,,Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) intervencinę priemonę TI05eko8 ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” įvykdytus įsipareigojimus; 2. laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-375; 3. pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir Ekologinės gamybos žurnalo pildymo aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D- 857; 4. laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė ir daugiamečiai sodiniai; 4. pareiškėjas taiko ekologinės gamybos praktiką ir metodus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848 ir turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR01 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva LT 355 LT 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus: 11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR05 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras: 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai SMR06 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo: 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Ekologinės gamybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-375; Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija VR1, VR2, VR5, VR6, VR7, VR8 ir IKOK reikalavimus, nes privaloma laikytis šių teisės aktų, reglamentuojančių ekologinių produktų gamybą, reikalavimų: Ekologinės gamybos ūkiuose galima naudoti trąšas, dirvos gerinimo priemones ir maistingąsias medžiagas tik išvardintas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai II priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies b punkte. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugai galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai I priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies a punkte. LT 356 LT Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9 papunktį, dirvožemis ekologinės gamybos laukuose / plotuose, kuriuose auginami pasėliai, turi būti tvarkomas ir tręšiamas taip: 1. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.1 papunktį, ekologiškai auginant augalus, naudojama įdirbamos žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti dirvožemio organinę medžiagą arba ją didina, didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai; 2. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.2 papunktį, dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas yra išlaikomas ir didinamas. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. Remiantis statistiniais duomenimis, dėl objektyvių priežasčių stambūs ekologinės gamybos ūkiai (virš 200 ha) gauna 16– 19 proc. daugiau produkcijos iš hektaro. Siekiant išlaikyti nuoseklumą, taikomi praėjusio programinio laikotarpio paramos mokėjimo principai – plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 357 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko10 1 - Parama už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko10 1 - Parama už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro ir Statistikos departamento duomenimis. Kompensacinė išmoka už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, apskaičiuota juodųjų serbentų pagrindu. Serbentai, auginami ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie auginami tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidomis, tiek pajamomis. Didesnės serbentus auginančių ekologinių ūkių išlaidos susidaro dėl brangesnių augalų apsaugos produktų bei trąšų ir sertifikavimo išlaidų. Didesnes ekologinių ūkių pajamas, nors ir esant trimis ketvirtadaliais didesnei ekologiškų serbentų kaina, lemia mažesnis ekologiškų serbentų derlingumas. Kompensacinės išmokos už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, auginamus ekologinės gamybos ūkyje apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 066 Ekologinės gamybos ūkio pajamos 929 LT 358 LT Pajamų skirtumas 137 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 576 Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 999 Išlaidų skirtumas 423 Kompensacinė išmoka 560 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 560,00 560,00 560,00 560,00 560,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 392,00 392,00 392,00 392,00 392,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 10 283,00 10 953,00 11 899,00 12 296,00 12 691,00 TI05eko10 1 - Parama už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 5 758 480,00 6 133 680,00 6 663 440,00 6 885 760,00 7 106 960,00 32 548 320,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 10 283,00 10 953,00 11 899,00 12 296,00 12 691,00 58 122,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 5 758 480,00 6 133 680,00 6 663 440,00 6 885 760,00 7 106 960,00 32 548 320,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 359 LT TI05eko2 - Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko2 Intervencijos pavadinimas Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos LT 360 LT Aprašymas Intervencine priemone siekiama tvarkyti sodus ir uogynus gamtai palankiu būdu:  mažinant augalų apsaugos produktų naudojimą įrengiant feromonų gaudykles;  prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo įrengiant vabzdžių namelius ir paukščių inkilus;  mažinant maistinių medžiagų išsiplovimą iš dirvožemio išlaikant žolinę dangą tarpueiliuose. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO5, SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Pareiškėjai, dalyvaujantys intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato, naudoti draudžiama; 2. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. 1 ha sodų ir (ar) uogynų plote įrengti bent 1 vabzdžių-kenkėjų feromoninę gaudyklę; 3. sodų ir (ar) uogynų 1 ha plote įrengti bent 2 biologinę įvairovę palaikančius elementus (paukščių inkilus, vabzdžių lizdus); 4. sodų ir uogakrūmių tarpueilius apsėti ir (ar) laikyti apsėtus žoliniais augalais; 5. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – daugiamečiai sodiniai. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir LT 361 LT likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.3.1. p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) IKOK bendruosiuose principuose ir jų taikymo reikalavimuose nustatyta, kad integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų taikymas laikomas tinkamu, kai taikomos augalų apsaugos produktų profesionalaus naudotojo viena iš ūkyje taikomų kenksmingųjų organizmų prevencijos priemonių yra feromoninių, vandens ar kitų gaudyklių naudojimas. Intervencinė priemonė viršija VR7, VR8 ir IKOK reikalavimus, nes privaloma nustatytu laikotarpiu ir tankumu įrengti bent vieną feromonų gaudyklę vabzdžių kenkėjams ir biologinę įvairovę palaikančius elementus; augalų apsaugos produktus naudoti ne daugiau kaip vieną kartą per metus; sodų ir uogakrūmių tarpueilius apsėti ir (ar) laikyti apsėtus žoliniais augalais. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 362 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko 2 - Už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu Vienoda R.24; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko 2 - Už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka apskaičiuota juodųjų serbentų auginimo pagrindu. Ūkiuose, kurie tvarko sodus gamtai palankiu būdu, palyginti su tais, kurie ūkininkauja tradiciškai, skiriasi išlaidos, susidarančios dėl papildomų reikalavimų įrengti bent vieną feromonų gaudyklę vabzdžių kenkėjams aptikti arba vaisių soduose įrengti bent du biologinę įvairovę palaikančius elementus (paukščių inkilai, vabzdžių lizdai) ir tarpueilių laikymo apsėjus žoliniais augalais. Kompensacinės išmokos už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 066 Pajamos, kai ūkininkaujama gamtai palankiu būdu 1 066 Pajamų skirtumas 0 LT 363 LT Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 576 Išlaidos, kai ūkininkaujama gamtai palankiu būdu 678 Išlaidų skirtumas 102 Kompensacinė išmoka 102 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 102,00 102,00 102,00 102,00 102,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 71,00 71,00 71,00 71,00 71,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 TI05eko 2 - Už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 2 349 570,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 23 035,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 2 349 570,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 364 LT TI05eko3 - Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko3 Intervencijos pavadinimas Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens Aukštas Taip LT 365 LT kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama paskatinti vaisių, uogų ir daržovių augintojus diegti aplinkai palankesnes gamybos technologijas, taip prisidedant prie dirvožemio kokybės saugojimo ir gerinimo bei paviršinių ir gruntinių vandenų taršos mažinimo. Šioje intervencinėje priemonėje gali dalyvauti pareiškėjai, kurie vaisius, uogas ir daržoves augina atvirame grunte, laikantis reikalavimų, apibrėžtų Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 (toliau − Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklės) (su vėlesniais pakeitimais), “Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje”. Ariamosios žemės plotuose, kuriuose įgyvendinama veikla, laikomasi griežtesnių nei privalomieji agrarinės aplinkosaugos reikalavimų, taikomos aplinką tausojančios technologinės priemonės, o tai sudaro prielaidas siekti mažesnio mineralinių trąšų ir (arba) cheminės kilmės augalų apsaugos priemonių kiekio naudojimo visos veiklos lygiu. Intervencinės priemonės įgyvendinimas svariai prisideda saugant ir gerinant dirvožemio kokybę bei mažinant paviršinių ir gruntinių vandenų taršą, nes skatinamas tausesnių ir aplinkai palankesnių žemės ūkio praktikų taikymas, kurių dėka mažinamos tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo apimtys, mažinamas maistinių medžiagų išsiplovimas iš dirvožemio. Tręšimo ribojimas prisideda prie dirvožemio gerinimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo bei taršos cheminėmis medžiagomis sumažinimo, ŠESD emisijų mažinimo ir organinės medžiagos kiekio dirvožemyje padidinimo. Ribojant augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą, bus prisidedama prie biologinės įvairovės būklės žemės ūkio naudmenose gerinimo. Intervencine priemone skatinant tausesnių ir aplinkai palankesnių žemės ūkio praktikų taikymą, taip pat prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir sveikesnių produktų gamybos. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 ir SO9 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Intervencinė priemonė įgyvendinama tik nepriklausomos sertifikavimo įstaigos sertifikuotuose ir pareiškėjo deklaruotuose išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir daržovių auginimo plotuose. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 3 metų įsipareigojimų LT 366 LT laikotarpis. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita” (kompensacinės išmokos daržovių augintojams) (BŽŪP I ramsčio intervencinė priemonė) bei KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. naudotis individualiomis, specializuotų konsultantų teikiamomis konsultacinėmis paslaugomis agrarinės aplinkosaugos ir konsultavimo klausimais; 2. deklaruotuose plotuose auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (arba) daržoves atvirame grunte, laikantis reikalavimų, apibrėžtų Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių “Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje”: 2.1. auginimo atvirame grunte pirminės gamybos specialiųjų reikalavimų:  daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą. Auginant bulves privaloma bent 30 proc. pasėlių auginti naudojant bulvių sertifikuotą dauginamąją medžiagą, o likusiems bulvių pasėliams galima naudoti sertifikuotą arba savo ūkyje išaugintą dauginamąją medžiagą;  negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus apsauginės atmosferos (CO2, O2, N2) naudojimą saugant derlių kontroliuojamos atmosferos saugyklose arba pakavimo metu ir eteno dujas, skirtas vaisiams ir daržovėms nokinti;  vaisių ir (ar) daržovių apsaugai panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei augalų apsaugos produktų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis, reikalingas jiems suskilti. 2.2. papildomų reikalavimų produkcijai ženklinti ženklu „Kokybė“:  mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis, rekomendacijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje ar augalų lapuose tų mikroelementų nepakanka;  daržininkystės ūkiuose laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos turi būti sudarytas sėjomainos planas ir jo laikomasi;  dirvožemis turi būti dezinfekuojamas tik natūraliomis priemonėmis;  vaisiams ir (ar) daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas;  kiekvienais metais, jei tręšiama, vadovaujantis dirvožemio ir (arba) augalo laboratoriniais tyrimais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą;  pirmaisiais sertifikavimo metais ir vėliau ne rečiau kaip kas penkerius metus išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir (ar) daržovių auginimo laukuose turi būti atliekami dirvožemio laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomas organinės medžiagos (humuso), judriojo fosforo, kalio kiekis bei rūgštingumas, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Jei dirvožemio laboratoriniai tyrimai atlikti iki prašymo sertifikuoti pateikimo dienos, naujų dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikti nereikalaujama tol, kol sueis penkerių metų terminas nuo šių tyrimų atlikimo;  kiekvienais metais, prieš tręšiant daržininkystės laukus, turi būti nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje, tuose laukuose, kuriuose praėjusiais metais buvo auginamos ne pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintos kultūros. Bendrojo azoto kiekis per metus negali viršyti 140 kg/ha, iš jo: mineralinio azoto kiekis – ne daugiau kaip 96 kg/ha vaisiams ir uogoms ir ne daugiau kaip 122 kg/ha daržovėms ir bulvėms per metus;  laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis gali būti tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių;  ne rečiau kaip kas trejus metus soduose ir uogynuose turi būti atlikta lapų makroelementų (N, P, K, LT 367 LT Ca, Mg) ir mikroelementų (B, Zn, Mn, Fe, Cu) analizė;  sodų ir uogynų tarpueiliuose visą vegetacijos laikotarpį neturi būti augmeniją stelbiančių (išskyrus posėlinius (sideralinius) augalus), sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių ir (arba) išbarsčiusių piktžolių. Sodų ir uogynų tarpueilius (išskyrus tuos tarpueilius, kuriuose yra pieva) reikia periodiškai įdirbti taip, kad juose būtų sunaikintos piktžolės. Sodų ir uogynų tarpueiliai, kuriuose yra pieva, turi būti nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d.;  antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose (išskyrus sodų ir uogynų pokrūmiuose po derliaus nuėmimo) atliekamas mechaninėmis priemonėmis. 3. pateikti pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų sertifikatą (paraiškos pateikimo metu pateikti sertifikatą nereikalaujama pirmaisiais metais šioje veikloje dalyvaujantiems pareiškėjams), patvirtinantį dalyvavimą nacionalinėje maisto kokybės sistemoje, kaip nustatyta Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklėse; 4. dalyvauti intervencinėje priemonėje 3 metus, teikiant paraišką kasmet. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje. 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė ir daugiamečiai sodiniai. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro LT 368 LT 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351. Jei žemės ūkio valdoje yra naudojami augalų apsaugos produktai, turi būti pildomas Augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalas pagal Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 „Dėl Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus, terminus ir formą. Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.1.3, 2.1.4.1, 2.1.4.2, 2.1.6.4 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija nacionalinius teisės aktus ir sąlygas, nes privaloma laikytis “Pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą užaugintų šviežių vaisių ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijoje” nustatytų reikalavimų; reikalavimų, viršijančių VR 2 dėl bendrojo azoto kiekio, kuris per metus negali viršyti 140 kg/ha, iš jo: mineralinio azoto - ne daugiau kaip 96 kg/ha vaisiams ir uogoms ir ne daugiau kaip 122 kg/ha daržovėms ir bulvėms; reikalavimų, viršijančių VR 7, VR8 dėl augalų apsaugos produktų naudojimo laikotarpio. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 369 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko3 1 - Už vaisius, uogas ir daržoves Vienoda R.14; R.21; R.22; R.24; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko3 1 - Už vaisius, uogas ir daržoves Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už sertifikuotų išskirtinės kokybės vaisių, uogų ir (arba) daržovių auginimą apskaičiuota juodųjų serbentų pagrindu. Auginant sertifikuotus išskirtinės kokybės serbentus, palyginti su tais, kurie auginami tradiciniu būdu, skiriasi tiek jų auginimo išlaidos, tiek pajamos. Mažesnės sertifikuotus išskirtinės kokybės serbentus auginančių ūkių išlaidos susidaro dėl mažesnio augalų apsaugos produktų bei trąšų naudojimo. Mažesnes sertifikuotus išskirtinės kokybės serbentus auginančių ūkių pajamas lemia mažesnis derlingumas. Kompensacinės išmokos už vaisių, uogų ir (arba) daržovių auginimą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 066 Aplinką tausojančio ūkio pajamos 679 Pajamų skirtumas 387 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 576 Aplinką tausojančio ūkio išlaidos 526 Išlaidų skirtumas 50 Kompensacinė išmoka 337 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio LT 370 LT informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 337,00 337,00 337,00 337,00 337,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 236,00 236,00 236,00 236,00 236,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 7 848,00 8 083,00 8 325,00 8 575,00 8 832,00 TI05eko3 1 - Už vaisius, uogas ir daržoves Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 644 776,00 2 723 971,00 2 805 525,00 2 889 775,00 2 976 384,00 14 040 431,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 7 848,00 8 083,00 8 325,00 8 575,00 8 832,00 41 663,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 644 776,00 2 723 971,00 2 805 525,00 2 889 775,00 2 976 384,00 14 040 431,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 371 LT TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko4 Intervencijos pavadinimas Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip d.3 Mažinti ŠESD emisijas nusausintuose šlapynėse ir durpynuose Žemas Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) LT 372 LT REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama mažinti dirvožemio eroziją bei ŠESD emisijas, padidinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir biomasėje, ariamuosiuose durpžemiuose įrengiant ir išlaikant pievas. Lietuvoje intensyvus žemės ūkis yra siejamas su dirvožemio kokybės (produktyvumo) prastėjimu. Tai tiesiogiai gali paveikti ŠESD emisijų didėjimą iš žemės ūkio paskirties dirbamų durpžemių. Tradicinis ir intensyvus (kai dažnai ir gausiai tręšiama mineralinėmis trąšomis, kalkinama) žemės dirbimas skatina organinių medžiagų mineralizaciją dirvožemiuose, didina CO2 ir kitų ŠESD dujų emisijas, į dirvožemį patenka vis mažesnis organinių medžiagų kiekis (išnešama beveik visa augalų masė). Organinės medžiagos kiekio dirvožemyje didėjimą įtakoja daugiamečių augalų auginimas. Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis ir šioje intervencinėje priemonėje nustatytas reikalavimas laikytis įsipareigojimų 5 metus turės teigiamą poveikį dirvožemio derlingumo išsaugojimui, erozijos, kurios susidarymą dirvožemyje įtakoja aktyvi žemdirbystė, sumažinimui ir organinės medžiagos kiekio padidėjimui. Įgyvendinant intervencinę priemonę ūkiuose, kurie ariamuosiuose durpžemiuose įrengs ir išlaikys pievas, palyginti su ūkiais, kurie ariamuosiuose durpžemiuose augins tradicines kultūras, sumažės mechanizuotų darbų apimtys, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimas. Ariamųjų durpžemių vertimas pievomis prisidės prie naujų buveinių susikūrimo įvairioms organizmų rūšims, šiose vietovėse esant palankiam vandens režimui prasidės renatūralizacijos procesai ir susidarys tinkamos sąlygos atsikurti saugomoms rūšims ir formuotis natūralioms buveinėms. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisidės prie GAAB 1 įgyvendinimo, nes pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, pagal priemonę deklaruoti plotai taps daugiametėmis pievomis. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. laikytis reikalavimo, nustatyto tinkamumo kriterijų 4 punkte visą įsipareigojimų laikotarpį; 2. dalyvauti intervencinėje priemonėje 5 metus, teikiant paraišką kasmet; 3. nekeisti teritorijos hidrologinio režimo; 4. nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais – penktaisiais įsipareigojimų metais. LT 373 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal šią intervencinę priemonę – ne mažesnis kaip 0,5 ha, susidedantis iš laukų ne mažesnių kaip 0,1 ha; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė, patenkanti į Lietuvos durpžemių GIS duomenų bazės sluoksnį; 4. pievos įrengiamos tik tuose ariamuosiuose durpžemiuose, kurie praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, išskyrus pievas iki 5 m. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC02 Šlapynių ir durpynų apsauga Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.4.11 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB2 reikalavimus, nes, siekiant apsaugoti dirvožemį, durpžemiuose nebus dirbama žemė ir auginami pasėliai, o jie bus paverčiami pievomis. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 374 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko4 - Už pievų įrengimą ariamuose durpžemiuose Vienoda R.14; R.19; R.21; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko4 - Už pievų įrengimą ariamuose durpžemiuose Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis ir kt. viešais duomenimis. Nustatant kompensacinių išmokų dydžius, naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Ūkiuose, kuriuose ariamuose durpžemiuose įrengiamos ir išlaikomos pievos, palyginti su tais, kuriuose ariamuose durpžemiuose auginami žieminiai kviečiai, daugiausia skiriasi pajamos. Pajamų skirtumas atsiranda dėl to, kad ūkiuose įrengus pievas ir jas išlaikant pagal aplinkosauginius įsipareigojimus, gaunama produkcija yra nekokybiškas, rinkoje vertės neturintis šienas. Ūkiuose, kurių ariamuose durpžemiuose įrengtos ir išlaikomos pievos, palyginti su ūkiais, kurių, ariamuose durpžemiuose auginami žieminiai kviečiai, mažesnės išlaidos mechanizuotiems darbams, sėklos įsigijimui, nėra išlaidų trąšoms ir augalų apsaugos produktams, tačiau yra papildomos sandorių sąnaudos. Kompensacinės išmokos už pievų įrengimą ariamuosiuose durpžemiuose apskaičiavimas Rodikliai Vertė, Eur/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 765 Ūkio pajamos, kai ariamuose durpžemiuose įrengiamos ir išlaikomos pievos 0 Pajamų skirtumas 765 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 712 Ūkio išlaidos, kai ariamuose durpžemiuose įrengiamos ir išlaikomos pievos 172 Sandorių sąnaudos 37 Išlaidų skirtumas 540 Kompensacinė išmoka 225 LT 375 LT Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 225,00 225,00 225,00 225,00 225,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 158,00 158,00 158,00 158,00 158,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 3 968,00 5 290,00 6 613,00 7 935,00 9 258,00 TI05eko4 - Už pievų įrengimą ariamuose durpžemiuose Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 892 800,00 1 190 250,00 1 487 925,00 1 785 375,00 2 083 050,00 7 439 400,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 3 968,00 5 290,00 6 613,00 7 935,00 9 258,00 33 064,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 892 800,00 1 190 250,00 1 487 925,00 1 785 375,00 2 083 050,00 7 439 400,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 376 LT TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko5 Intervencijos pavadinimas Eroduotos žemės keitimas pievomis Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba LT 377 LT išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama mažinti dirvožemio eroziją bei ŠESD emisijas, padidinti organinės medžiagos kiekį dirvožemyje ir biomasėje, eroduotuose žemės plotuose įrengiant ir išlaikant pievas. Intensyvus žemės ūkis yra siejamas su dirvožemio kokybės (produktyvumo) prastėjimu. Tai tiesiogiai gali paveikti ŠESD emisijų didėjimą iš žemės ūkio paskirties dirbamų eroduotos žemės plotų. Eroduotų plotų vertimas pievomis prisidės prie naujų buveinių susikūrimo įvairioms organizmų rūšims, šiose vietovėse esant palankiam vandens režimui prasidės renatūralizacijos procesai ir susidarys tinkamos sąlygos atsikurti saugomoms rūšims ir formuotis natūralioms buveinėms. Ariamąją žemę pavertus žolynais, prisidedama prie dirvožemio erozijos stabdymo. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisidės prie GAAB 1 įgyvendinimo, nes pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui, pagal priemonę deklaruoti plotai taps daugiametėmis pievomis. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjai, dalyvaujantys intervencinėje priemonėje gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės); KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”, KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. laikytis, reikalavimo, nustato tinkamumo kriterijų 4 punkte, visą įsipareigojimų laikotarpį; 2. dalyvauti intervencinėje priemonėje 5 metus, teikiant paraišką kasmet; 3. nekeisti teritorijos hidrologinio režimo; 4. nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais-penktaisiais įsipareigojimų metais. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, LT 378 LT nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal šią intervencinę priemonę – ne mažesnis kaip 0,5 ha, susidedantis iš laukų ne mažesnių kaip 0,1 ha; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė, patenkanti į eroduotos žemės GIS duomenų bazės sluoksnį; 4. pievos įrengiamos tik tuose ariamos eroduotos žemės plotuose, kurie praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, išskyrus pievas iki 5 metų. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC05 Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.4.11 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija GAAB5 reikalavimus, nes siekiant apsaugoti dirvožemį nuo dirvožemio erozijos šlaituose, eroduotos žemės plotuose nebus ariama ir auginami leidžiami pasėliai, o jie bus paverčiami pievomis. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 379 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko5 - Už pievų įrengimą ir išlaikymą eroduotuose žemės plotuose Vienoda R.14; R.19; R.21; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko5 - Už pievų įrengimą ir išlaikymą eroduotuose žemės plotuose Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi Lietuvos statistikos departamento, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis ir kt. viešais duomenimis. Nustatant kompensacinių išmokų dydžius, naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Ūkiuose, kuriuose eroduotuose žemės plotuose įrengiamos ir išlaikomos pievos, palyginti su tais, kuriuose eroduotuose žemės plotuose auginami žieminiai kviečiai, daugiausia skiriasi pajamos. Pajamų skirtumas atsiranda dėl to, kad ūkiuose įrengus pievas ir jas išlaikant pagal aplinkosauginius įsipareigojimus, gaunama produkcija yra nekokybiškas, rinkoje vertės neturintis šienas. Ūkiuose, kurių eroduotuose žemės plotuose įrengtos ir išlaikomos pievos, palyginti su ūkiais, kurių, eroduotuose žemės plotuose auginami žieminiai kviečiai, mažesnės išlaidos mechanizuotiems darbams, sėklos įsigijimui, nėra išlaidų trąšoms ir augalų apsaugos produktams, tačiau yra papildomos sandorių sąnaudos. Kompensacinės išmokos už eroduotos žemės įrengimą ir išlaikymą apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės 727 LT 380 LT gamybos ūkio pajamos Ūkio pajamos, kai eroduotuose žemės plotuose įrengiamos ir išlaikomos pievos 0 Pajamų skirtumas 727 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 712 Ūkio išlaidos, kai eroduotuose žemės plotuose įrengiamos ir išlaikomos pievos 135 Sandorių sąnaudos 37 Išlaidų skirtumas 540 Kompensacinė išmoka 187 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 187,00 187,00 187,00 187,00 187,00TI05eko5 - Už pievų įrengimą ir išlaikymą eroduotuose žemės Mažiausia planuojama vieneto suma 131,00 131,00 131,00 131,00 131,00 LT 381 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 840,00 1 120,00 1 400,00 1 680,00 1 960,00 plotuose Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 157 080,00 209 440,00 261 800,00 314 160,00 366 520,00 1 309 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 840,00 1 120,00 1 400,00 1 680,00 1 960,00 7 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 157 080,00 209 440,00 261 800,00 314 160,00 366 520,00 1 309 000,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 382 LT TI05eko6 - Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko6 Intervencijos pavadinimas Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-C vandens kokybės apsauga ar gerinimas ir intensyvaus vandens išteklių naudojimo mažinimas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės Vidutinis Taip LT 383 LT būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.22 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai, susiję su geresniu maisto medžiagų valdymu, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kompleksinės ekologinės sistemos veiklomis siekiama daryti teigiamą įtaką įvairioms pievų ir šlapynių buveinėms išsaugant laukinius paukščius, išlaikant ir prižiūrint pievas. Dėl to sumažės dirvožemio praradimas dėl erozijos, padidės organinės anglies atsargos dirvožemyje, sumažės mineralinių trąšų naudojimo poreikis arba nebus naudojamos mineralinės trąšos, mažės maistinių medžiagų išsiplovimas į vandens telkinius, bus išvengta ŠESD emisijų, kurios susidarytų pievas verčiant ariama žeme. Kompleksinę ekologinę sistemą sudaro šios veiklos: Veikla „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“, kuria siekiama pievų palaikymo, pievų buveinių ir saugomų rūšių išsaugojimo. Šia veikla siekiama paskatinti ūkininkus mažinti pievų ir ganyklų ganiavos apkrovą. Veikla „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, kuria siekiama išsaugoti ir tvarkyti EB svarbos natūralias pievas, šlapynes bei rūšių buveines ganant arba šienaujant, dėl ko padidėtų bendras nykstančių saugomų rūšių individų skaičius, pagerėtų rūšių migracijos galimybės, padidėtų rūšių užimamos teritorijos plotas, nes ekstensyvus žemės (pievų ir ganyklų) naudojimas būtų paskatintas ten, kur dėl žemės ūkio veiklos trūkumo šių rūšių buveinės degraduoja. Saugomų rūšių buveinių sąrašas: meldinės nendrinukės (lot. Acrocephalus paludicola), balinio vėžlio (lot. Emys orbicularis), kraujalakinio melsvio (lot. Maculinea teleius), niūriaspalvio auksavabalio (lot. Osmoderma barnabita), šiaurinio auksinuko ((lot. Lycaena helle) auksuotosios šaškytės (lot. Euphydryas aurinia), plikažiedžio linlapio (lot. Thesium ebracteatum), stulgio (lot. Gallinago media), paprastojo griciuko (lot. Limosa limosa), raudonkojo tuliko (lot. Tringa totanus), didžiosios kuolingos (lot. Numenius arquata), 2130 Pilkosios kopos, 2140 Kopų varnauogynai, 2190 Drėgnos tarpkopės, 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai, 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 5130 Kadagynai 6120 Karbonatinių smėlynų pievos, 6210 Stepinės pievos, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6270 Rūšių turtingi smilgynai, 6410 Melvenynai, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 6530 Miškapievės, 9070 Medžiais apaugusios ganyklos įskaitant ir kertines buveines. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių LT 384 LT pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius”, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Pareiškėjai, dalyvaujantys veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas” gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai pagal veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“: 1. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai; 2. nearti pievų; 3. neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų; 4. pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neskleisti nuotekų dumblo; 5. laikyti gyvulius ir vidutiniškai ganiavos laikotarpiu ganyti ne mažesniu intensyvumu kaip 0,3 SG / ha ir ne didesniu intensyvumu kaip 1 SG / ha pagal šią veiklą plote; 6. ganyti gyvulius tuose laukuose, kuriuose yra įsipareigota pagal veiklą; 7. šienauti nuo birželio 20 d., nušienautą žolę išvežti iki spalio 1 d.; 8. gyvulių ganiavos laikotarpis neribojamas. Įsipareigojimai pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“: 1. dalyvauti intervencinėje priemonėje 2 metus teikiant paraišką kasmet; 2. nearti pievų, šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis; 3. neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų; 4. nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neskleisti nuotekų dumblo, nekalkinti; 5. pasirinkti pievų tvarkymo būdą: 5.1. šienauti:  šienavimą pievose ir šlapynėse pradėti ne anksčiau kaip birželio 20 d., išskyrus balinių vėžlių apsaugos plotus, kuriuose leidžiama šienauti – nuo liepos 15 d.;  pirmąjį šienavimą ir žolės surinkimą į krūvas (ar susukimą į rulonus) baigti iki rugpjūčio 1 d. (jei šienaujama daugiau kartų, antras ir kiti šienavimai leidžiami ir vėliau, bet jie nėra privalomi);  pievose žolę išvežti iki spalio 1 d. Šlapynėse - iki kitų metų kovo 1 d.;  šienaujant palikti 20–30 proc. nešienauto ploto (šis plotas įbraižomas deklaruojant), siekiant didinti buveinės mozaikiškumą. Vienoje vietoje paliekamas nešienautas plotas negali viršyti 2 ha;  keisti nešienaujamo ploto vietą kas antrus metus;  žolę smulkinti ir paskleisti draudžiama;  drugių buveinių apsaugos plotuose šieną išdžiovinti prieš surenkant. 5.2 ganyti:  ganymo intensyvumas 0,3–1 SG/ha;  ganiavos laikas neribojamas, išskyrus balinių vėžlių apsaugos plotus, kuriuose leidžiama ganyti – nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d.; LT 385 LT  papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas;  esant poreikiui, pievas gali nušienauti po birželio 20 d., o po to privaloma ganyti. Nušienautą žolę privaloma išvežti iki spalio 1 d.;  žolę smulkinti ir paskleisti draudžiama. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Bendrieji tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. Specialieji tinkamumo kriterijai veiklai „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius": 1. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – daugiametės pievos; 2. turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų) įsipareigotiems pagal veiklą plotams. Ūkiniai gyvūnai turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu. Vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus skaičiavimas už atitinkamą laikotarpį nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose. Specialieji tinkamumo kriterijai veiklai „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“: 1. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – daugiametės pievos, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose EB svarbos natūralių ir pusiau natūralių saugomų rūšių buveinių plotuose; 2. turėti bent 0,3 SG/ha pievų (ganyklų) įsipareigotiems pagal veiklą plotams. Ūkiniai gyvūnai turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu, šis reikalavimas netaikomas Generalinei miškų urėdijai ir Saugomų teritorijų direkcijoms. Vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus skaičiavimas už atitinkamą laikotarpį nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC02 Šlapynių ir durpynų apsauga SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR03 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. LT 386 LT birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 (3 priedo 2.4.11 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Veiklos „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas” viršija VR2 reikalavimus, nes privaloma ganyti ne didesniu kaip 1 SG/ha intensyvumu. Veikloje „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius” keliami reikalavimai viršija GAAB2, nes privaloma prižiūrėti pievas ekstensyviai ganant gyvulius 0,3–1 SG/ha. Šios veiklos viršija IKOK, nes yra nustatyti griežtesni šienavimo ir ganymo terminai, nustatytas ganymo tankumas, draudžiama naudoti organines, mineralines trąšas ir augalų apsaugos produktus. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 387 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko6 1 - Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius Vienoda R.14; R.4 TI05eko6 2.1 - Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą Vienoda R.14; R.31; R.4 TI05eko6 2.2 - Už EB svarbos šlapynių tvarkymą Vienoda R.14; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko6 1 - Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, , VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos dydį už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius sąlygojo daug mažesnės pajamos, laikantis nustatytų agronominių reikalavimų, kurie sumažina produktų gamybos apimtis. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 773 Ūkio pajamos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 289 Pajamų 484 LT 388 LT skirtumas Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 Ūkio išlaidos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 121 Išlaidų skirtumas 292 Kompensacinė išmoka 192 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko6 2.1 - Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos dydį sąlygojo daug mažesnės pajamos dėl nustatytų ganymo ir šienavimo reikalavimų laikymosi, kurie sumažina produktų gamybos apimtis. Kompensacinės išmokos už apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, LT 389 LT EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 885 Ūkio pajamos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 773 Pajamų skirtumas 112 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 167 Ūkio išlaidos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 352 Išlaidų skirtumas 185 Kompensacinė išmoka 297 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko6 2.2 - Už EB svarbos šlapynių tvarkymą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), LT 390 LT Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 773 Ūkio pajamos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 449 Pajamų skirtumas 324 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 Ūkio išlaidos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 419 Išlaidų skirtumas 6 Kompensacinė išmoka 330 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. LT 391 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 192,00 192,00 192,00 192,00 192,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 134,00 134,00 134,00 134,00 134,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 23 938,00 25 787,00 27 636,00 29 485,00 31 334,00 TI05eko6 1 - Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 4 596 096,00 4 951 104,00 5 306 112,00 5 661 120,00 6 016 128,00 26 530 560,00 Planuojama vieneto suma 297,00 297,00 297,00 297,00 297,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 208,00 208,00 208,00 208,00 208,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 387,00 6 802,00 7 217,00 7 632,00 8 048,00 TI05eko6 2.1 - Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 896 939,00 2 020 194,00 2 143 449,00 2 266 704,00 2 390 256,00 10 717 542,00 Planuojama vieneto suma 330,00 330,00 330,00 330,00 330,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 231,00 231,00 231,00 231,00 231,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 1 003,00 1 325,00 1 648,00 1 970,00 2 293,00 TI05eko6 2.2 - Už EB svarbos šlapynių tvarkymą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 330 990,00 437 250,00 543 840,00 650 100,00 756 690,00 2 718 870,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 31 328,00 33 914,00 36 501,00 39 087,00 41 675,00 182 505,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 824 025,00 7 408 548,00 7 993 401,00 8 577 924,00 9 163 074,00 39 966 972,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 392 LT TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko7 Intervencijos pavadinimas Ekstensyvus šlapynių tvarkymas Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip d.3 Mažinti ŠESD emisijas nusausintuose šlapynėse ir durpynuose Žemas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu LT 393 LT R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama tvarkyti aplinkosaugos požiūriu svarbias šlapynes su tikslu išsaugoti jose susiformavusią florą ir fauną. Šlapynė – tai šlapias žemės plotas, kuriam būdinga savita augalija, pelkėjimo reiškiniai ir kurio ribos nustatytos teisės aktuose. Šlapynių ekosistemos yra vienos svarbiausių ir didžiausių biologinės įvairovės buveinių Lietuvoje, todėl ekstensyvus jų tvarkymas padės išsaugoti ten tarpstančią biologinę įvairovę ir pagerins jų būklę. Tinkamai tvarkomos šlapynės dėl savo gebėjimo apriboti deguonies tiekimą dirvožemio organizmams ir apsaugoti organinę medžiagą nuo irimo vaidina labai svarbų vaidmenį anglies cikle. Ekstensyvaus šlapynių tvarkymo užtikrinimas yra labai svarbus siekiant išvengti emisijų augimo. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie SO4 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisidės prie GAAB 2 įgyvendinimo, nes pagal intervencinę priemonę bus tvarkomos esamos ir naujai atkurtos šlapynės. Ši intervencinė priemonė papildo Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės ,,Naujos kartos Lietuva“ investiciją „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“, pagal kurią bus teikiama investicinė parama šlapynių atkūrimui. Pareiškėjai į paramą už tą patį plotą šlapynių sutvarkymui galės pretenduoti tik pagal vieną iš priemonių: TI05eko6 „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ arba TI05eko7 „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, atsižvelgiant į tvarkomos šlapynės lokaciją (ar jai taikoma Europos Bendrijos apsaugos pagal Paukščių ir (ar) Buveinių direktyvą (-as) režimas ar ne), kadangi pagal minėtas priemones remiami skirtingi šlapynių tipai. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 5 metų įsipareigojimų laikotarpis. Pareiškėjas į paramą už tą patį plotą šlapynių sutvarkymui galės pretenduoti tik pagal vieną iš intervencinių priemonių: TI05eko6 „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ arba TI05eko7 „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, atsižvelgiant į tvarkomos šlapynės lokaciją (ar jai taikoma Europos Bendrijos apsaugos pagal Paukščių ir (ar) Buveinių direktyvą (-as) režimas ar ne), kadangi pagal minėtas intervencines priemones remiami skirtingi šlapynių tipai. Pareiškėjas, dalyvaujantis šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinę priemonę KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. neįrengti naujų sausinimo sistemų; 2. nearti šlapynių ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis; LT 394 LT 3. nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis; 4. šienauti arba ganyti gyvulius; 5. šienavimą pradėti ne anksčiau kaip birželio 20 d.; nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d.; 6. ganyti gyvulius 0,3–1 SG / ha intensyvumu; 7. papildomas gyvulių šėrimas draudžiamas; 8. dalyvauti intervencinėje priemonėje 5 metus, teikiant paraišką kasmet. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1. dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – daugiametės pievos, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose plotuose (įskaitant plotus už „Natura 2000“ ribų), taip pat pievų plotus, atkurtus pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) priemonės „Naujos kartos Lietuva“ investiciją „Didinti ŠESD absorbcinius pajėgumus (atkuriant pelkių (durpžemių) hidrologinį režimą“. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC02 Šlapynių ir durpynų apsauga SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas N/A GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija: LT 395 LT GAAB2, nes draudžiama arti šlapynes; VR2, nes nustatytas reikalavimas ekstensyviai ganyti gyvulius; VR7 ir VR8, nes draudžiama tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis bei naudoti augalų apsaugos produktus. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 396 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko7 - Už ekstensyvų šlapynių tvarkymą Vienoda R.14; R.24; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko7 - Už ekstensyvų šlapynių tvarkymą Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Maksimalios išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos dydį už ekstensyvų šlapynių tvarkymą lėmė daugiau nei tris kartus mažesnės pajamos dėl nustatytų ribojimų. Patirtos išlaidos taip pat žymiai mažesnės dėl trąšų bei augalų apsaugos produktų nenaudojimo ir šienavimo reikalavimų. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 773 Ūkio pajamos, 209 LT 397 LT kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų Pajamų skirtumas 564 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 Ūkio išlaidos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 91 Išlaidų skirtumas 322 Kompensacinė išmoka 242 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 242,00 242,00 242,00 242,00 242,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 169,00 169,00 169,00 169,00 169,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 12 965,00 14 080,00 15 195,00 16 310,00 17 425,00 TI05eko7 - Už ekstensyvų šlapynių tvarkymą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 3 137 530,00 3 407 360,00 3 677 190,00 3 947 020,00 4 216 850,00 18 385 950,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 12 965,00 14 080,00 15 195,00 16 310,00 17 425,00 75 975,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 3 137 530,00 3 407 360,00 3 677 190,00 3 947 020,00 4 216 850,00 18 385 950,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo LT 398 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 399 LT TI05eko8 - Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko8 Intervencijos pavadinimas Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-D dirvožemio degradacijos prevencija, dirvožemio atkūrimas, dirvožemio derlingumo ir maistinių medžiagų valdymo gerinimas [įskaitant dirvožemio biotą] AOA-E biologinės įvairovės apsauga, buveinių arba rūšių išsaugojimas arba atkūrimas, įskaitant kraštovaizdžio ypatybių arba negamybinių plotų priežiūrą ir kūrimą AOA-F veiksmai, kuriais siekiama tausiai ir mažiau naudoti pesticidus, ypač tuos, kurie kelia pavojų žmonių sveikatai arba aplinkai AOA-G veiksmai, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę arba spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens Aukštas Taip LT 400 LT kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.29 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.43 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.44 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta skatinti perėjimą nuo įprastinės prie ekologinio ūkininkavimo praktikos. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę bus sprendžiamos problemos, susijusios su gyventojų aprūpinimu kokybiškais maisto produktais, neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų stabilumo palaikymu, nes ūkiuose, kuriuose ekologiškai ūkininkaujama, yra skatinamas draugiškas aplinkai ūkininkavimas, diegiamos gamtosauginės technologijos ir yra laikomasi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų. Ši intervencinė priemonė teigiamai paveiks žmonių sveikatą ir gerovę pagal du pagrindinius aspektus: klimato kaitos švelninimą per ŠESD išmetimų sumažinimą ir didesnę anglies sekvestraciją dirvožemyje bei sveikesnio maisto pasiūlą. Pereinant į ekologinį ūkininkavimą bus mažinama žemės ūkio tarša pesticidais, mineralinėmis trąšomis, kurių naudojimas kelia grėsmę biologinei įvairovei. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ekologiniuose ūkiuose mineralinių trąšų naudojimas yra neleidžiamas, ekologiniai ūkiai pasižymi ir gerokai mažesniu azoto balansu nei įprastas ūkininkavimo praktikas LT 401 LT taikantys ūkiai ir taip tiesiogiai prisideda prie žemės ūkio sektoriaus ŠESD emisijų mažinimo. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 ir SO9 tikslų įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisideda prie Žaliojo kurso tikslo, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui Planuojama, kad Lietuvoje ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. bus naudojama 13 proc., o 2030 proc. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Siekiant užtikrinti intervencinės priemonės tikslų pasiekimą, nustatomas 2–3 metų įsipareigojimų laikotarpis, priklausomai nuo auginamų augalų. Pareiškėjai dalyvaujantys intervencinėje priemonėje gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai”; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos”; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis”; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis” (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP07ntž „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje”; KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, KP09gen „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas” (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: 1. dalyvauti intervencinėje priemonėje 2 arba 3 metus, teikiant paraišką kasmet. Pasibaigus nurodytam įsipareigojimų laikotarpiui, su tais pačiais įsipareigotais plotais privaloma dalyvauti intervencinėse priemonėse "Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)" ir (arba) “Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”. Bendra įsipareigojimų laikotarpio trukmė pagal intervencines priemones 5 metai; 2. taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848, 2 arba 3 metų laikotarpiu, priklausomai nuo auginamų augalų; 3. turėti kontrolės institucijos išduodamą sertifikatą; 4. laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-375; 5. pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir Ekologinės gamybos žurnalo pildymo aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D- 857; 6. laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2; 7. pareiškėjas su tais pačiais plotais gali dalyvauti tik vieną kartą intervencinėje priemonėje „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjams ir jų deklaruojamiems plotams taikomi apibrėžimai ir būtiniausieji reikalavimai, nustatyti Strateginio plano 4.1 dalyje; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano LT 402 LT 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR01 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus: 11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR05 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras: 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai SMR06 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo: 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Ekologinės gamybos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-375; Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija VR1, VR2, VR5, VR6, VR7, VR8 ir IKOK reikalavimus, nes privaloma laikytis šių teisės aktų, reglamentuojančių ekologinių produktų gamybą, reikalavimų: Ekologinės gamybos ūkiuose galima naudoti trąšas, dirvos gerinimo priemones ir maistingąsias LT 403 LT medžiagas tik išvardintas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai II priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies b punkte. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugai galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai I priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies a punkte. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo II dalies 1.7.3 papunktį: ūkiniai gyvūnai turi nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, kuriuose gyvūnai galėtų judėti, geriausia ganyklose, kai tai leidžia oro ir sezoninės sąlygos, taip pat žemės būklė, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir įpareigojimai. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9 papunktį, dirvožemis ekologinės gamybos laukuose / plotuose, kuriuose auginami pasėliai, turi būti tvarkomas ir tręšiamas taip: 1. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.1 papunktį, ekologiškai auginant augalus, naudojama įdirbamos žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti dirvožemio organinę medžiagą arba ją didina, didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai; 2. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.2 papunktį, dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas yra išlaikomas ir didinamas. 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Atskiroms augalų grupėms taikomi išmokų dydžiai nustatyti šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. Remiantis statistiniais duomenimis, dėl objektyvių priežasčių stambūs ekologinės gamybos ūkiai (virš 200 ha) gauna 16 – 19 proc. daugiau produkcijos iš hektaro. Siekiant išlaikyti nuoseklumą, taikomi praėjusio programinio laikotarpio paramos mokėjimo principai – plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), LT 404 LT nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 405 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko8 1 - Parama už daugiametes žoles Vienoda R.14; R.19; R.21; R.24; R.29; R.31; R.4; R.43; R.44 TI05eko8 2 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Vienoda R.14; R.19; R.21; R.24; R.29; R.31; R.4 TI05eko8 3 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai Vienoda R.14; R.19; R.21; R.24; R.29; R.31; R.4 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko8 1 - Parama už daugiametes žoles Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Kompensacinės išmokos už daugiametes žoles, auginamas pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje apskaičiavimas: Rodikliai Pienininkystės ūkiai Žolėdžių galvijų ūkiai Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1385 1036 Pereinamojo į 838 824 LT 406 LT ekologinės gamybos būdą ūkio pajamos Prarandama pajamų 547 212 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 413 Pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkio pajamos 240 240 Išlaidų skirtumas 173 173 Kompensacinė išmoka 374 39 Kompensacinė išmoka daugiamečių žolių augintojams, EUR/ha 206 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko8 2 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. LT 407 LT Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Kompensacinės išmokos už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 066 Pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkio pajamos 837 Pajamų skirtumas 229 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 576 Pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkio išlaidos 999 Išlaidų skirtumas 423 Kompensacinė išmoka 652 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. LT 408 LT TI05eko8 3 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Kompensacinės išmokos už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai, auginamus pereinamojo į ekologinės gamybos būdą ūkyje apskaičiavimas: Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 696 Pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkio pajamos 717 Pajamų skirtumas 21 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 587 Pereinamojo 888 LT 409 LT laikotarpio ekologinės gamybos ūkio išlaidos Išlaidų skirtumas 301 Kompensacinė išmoka 280 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 206,00 206,00 206,00 206,00 206,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 144,00 144,00 144,00 144,00 144,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 17 460,00 17 460,00 17 460,00 17 460,00 17 460,00 TI05eko8 1 - Parama už daugiametes žoles Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 17 983 800,00 Planuojama vieneto suma 652,00 652,00 652,00 652,00 652,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 456,00 456,00 456,00 456,00 456,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 1 200,00 1 200,00 1 200,00 1 200,00 1 200,00 TI05eko8 2 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 782 400,00 782 400,00 782 400,00 782 400,00 782 400,00 3 912 000,00 Planuojama vieneto suma 280,00 280,00 280,00 280,00 280,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 196,00 196,00 196,00 196,00 196,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 41 339,00 41 339,00 41 339,00 41 339,00 41 339,00 TI05eko8 3 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai Planuojamas gauti produktas * 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 57 874 600,00 LT 410 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma O.8 (vienetas: Hektarai) 59 990,00 59 990,00 59 990,00 59 990,00 59 990,00 299 950,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 77 685 000,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 411 LT TI05eko9 - Gyvūnų gerovė Intervencinės priemonės kodas (VN) TI05eko9 Intervencijos pavadinimas Gyvūnų gerovė Priemonės rūšis Eco-scheme(31) - Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos / 31 straipsnio 7 dalies b punktas. Kompensacinės išmokos Bendrasis produkto rodiklis O.8. Ekologinėms sistemoms priklausančių hektarų arba sutartinių ūkinių gyvūnų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms BŽŪP VEIKSMŲ SRITYS. Kodas + aprašymas AOA-A klimato kaitos švelninimas, įskaitant vykdant žemės ūkio veiklą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą, taip pat esamų anglies dioksido priemonių priežiūrą ir anglies sekvestracijos didinimą AOA-B prisitaikymas prie klimato kaitos, įskaitant veiksmus, skirtus maisto gamybos sistemų atsparumui ir gyvūnų bei augalų įvairovei didinti, siekiant didesnio atsparumo ligoms ir klimato kaitai AOA-G veiksmai, kuriais siekiama didinti gyvūnų gerovę arba spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.13 Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių įsipareigota skirti paramą išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir (arba) amoniako kiekiui mažinti, be kita ko, tvarkant mėšlą, dalis R.43 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.44 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Situacijos analizė rodo, kad Lietuvoje ūkinių gyvūnų laikytojai laikosi pagrindinių gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau nepakankamai aktyviai imasi veiksmų, kad padidintų ūkinių gyvūnų gerovę, įgyvendindami aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. LT 412 LT Lietuvoje melžiamos karvės ir penimi mėsiniai galvijai dažniausiai visus metus laikomi uždarose patalpose. Tai leidžia užtikrinti mažesnes darbo sąnaudas, bei didesnį produktyvumą (didesnį primilžį ar priesvorį), tačiau dėl didesnės galvijų koncentracijos uždarose patalpose galvijai mažiau juda, patiria stresą, neturi sąlygų išreikšti natūralų rūšies elgesį. Dėl to kenčia galvijų sveikatingumas, silpsta imunitetas, trumpėja gyvenimo trukmė, auga ligų plitimo grėsmė. Ganyklose auginami galvijai yra sveikesni ir turi galimybę išreikšti natūralų elgesį. Gyvuliams judant gerėja medžiagų apykaita, virškinimas, kraujotaka ir kt. Gerinant kiaulių gerovės reikalavimus Europos maisto saugos tarnyba (http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/611) pagrindiniais rizikos veiksniais įvardija uodegų kandžiojimą ir rekomenduoja atsižvelgti į grindų tipą, oro kokybės, sveikatos būklės ir tinkamo pašarų raciono faktorius. Lietuvoje didžioji dalis viščiukų broilerių (toliau – broileriai), kalakutų auginami intensyviai, uždarose patalpose, taigi susiduria su panašiomis problemomis kaip ir galvijai. Kiaušinių sektoriuje situacija gerėja, vis tik apie 80 proc. vištų dedeklių dar laikomos narvuose. Sudarius sąlygas išeiti į aptvarus, padidinant plotą tvartuose, naminiai paukščiai daugiau juda, auga sveikesni, taip pat gerėja jų medžiagų apykaita, virškinimas ir kt. Kelis pastaruosius metus šalies augintojai didelį dėmesį skiria naminių paukščių sveikatingumui didinti, tai leidžia sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą ir prisideda sprendžiant atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. Augant paklausai rinkoje, per paskutinius ketverius metus ženklia auga naminių paukščių auginimas be antibiotikų. Siekiant užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus pareiškėjas gali dalyvauti šiose intervencinės priemonės veiklose: 1. „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“. Pagal šią veiklą parama skiriama už pieninių galvijų ganymą, ne mažiau negu 140 dienų per metus. Kompensacinė išmoka mokama už pieninius galvijus (perskaičiavus į sąlyginius gyvulius (SG)). 2. „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“. Pagal šią veiklą parama skiriama už: • tvarte ištisus metus laikomų galvijų išleidimas į atvirą erdvę (mociono aikšteles, ganyklas) ne mažiau negu 120 dienų per metus; • melžiamų užtrūkusių karvių išleidimas į atvirą erdvę (mociono aikšteles, ganyklas) ne trumpiau kaip 60 dienų per metus. Kompensacinė išmoka mokama už pieninius ir mėsinius galvijus (perskaičiavus į sąlyginius gyvulius (SG)). Teikiant paramą už pieninių ir mėsinių galvijų išleidimą į atvirą erdvę ar ganymą, galvijų laikytojai skatinami šias praktikas derinti su galvijų laikymu uždarose patalpose, o tai padidins galvijų gerovę, sveikatingumą, emocinę būklę. 3. „Parama už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą penimoms kiaulėms“. Pagal šią veiklą parama kiaulių laikytojams teikiama už penimų kiaulių gerovės reikalavimų taikymą, kurie viršija atitinkamus būtiniausius privalomus kiaulių apsaugos standartus, nustatytus 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvoje 2008/120/EB. Šia parama siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl penimų kiaulių (30–120 kg) veisimo praktikos, susijusios su geresne gyvūnų gerove, taikymo, užtikrinant 20 proc. didesnį jų laikymo plotą nei nustatyti minimalūs reikalavimai. Pagal veiklą penimoms kiaulėms turi būti užtikrinamas bent 20 proc. didesnis uždarose patalpose ir (arba) pastatuose esantis laikymo plotas lyginant su baziniais grindų ploto reikalavimais. Kiaulių laikymo plotų http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/611 LT 413 LT reikalavimai pagal penimos kiaulės svorį pateikti lentelėje: Grupė Bazinis grindų ploto reikalavimo rodiklis / 1 kiaulei 20 proc. didesnio grindų ploto reikalavimo rodiklis / 1 kiaulei nuo 30 iki 50 kg svorio kiaulės 0,40 m2 0,48 m2 nuo 50 iki 85 kg svorio kiaulėms 0,55 m2 0,66 m2 nuo 85 iki 120 kg svorio kiaulėms 0,65 m2 0,78 m2 Pradėjus taikyti veisimo praktiką, kuri viršija atitinkamus privalomus minimalius laikymo ploto standartus, penimoms kiaulėms bus suteikta galimybė patenkinti savo elgsenos poreikius užkertant kelią kiaulių agresijai ir abipusiam žalojimui. Kiaulių gerovės didinimas taip pat turės teigiamą poveikį iš jų pagamintų produktų gamybos našumui ir kokybei, taigi ir žmonių sveikatai. 4. „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“. Pagal šią veiklą parama broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių (toliau – naminiai paukščiai) laikytojams teikiama už naminių paukščių gerovės standartų taikymą, kurie viršija būtiniausius privalomus paukščių laikymo standartus, sveikatingumo sąlygų naminiams paukščiams gerinimą, antimikrobinių medžiagų vartojimo laikant naminius paukščius mažinimą. Šia parama siekiama kompensuoti papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl naminių paukščių laikymo ir auginimo praktikos, susijusios su geresne gyvūnų gerove ir sveikatingumo didinimu, taikymo, užtikrinant, kad laikomi naminiai paukščiai turėtų geresnes sąlygas judėti mažinant jų tankį ir (arba) sudarant galimybes išeiti į aptvarus, ilgesnį poilsio be dirbtinio apšvietimo laiką, naminiai paukščiai būtų auginami nevartojant antibiotikų arba mažinant jų naudojimą. Kelis pastaruosius metus šalies augintojai didelį dėmesį skiria naminių paukščių sveikatingumui, tai sudaro sąlygas sumažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą juos auginant ir laikant. Įdirbis į auginimo bei laikymo technologijas, pasinaudojant mokslininkų rekomendacijomis, leidžia šalies augintojams broilerius ir kalakutus užauginti be antibiotikų, o laikant vištas dedekles - nenaudoti antimikrobinių medžiagų profilaktiškai. Atsižvelgiant į tai, kad viščiukai broileriai auginami 41–56 d., kalakutai 42–70 d., o vištų dedeklių gyvavimo periodas yra ženkliai ilgesnis – apie 14 mėn., šioje intervencinės priemonės veikloje nustatyti skirtingi antimikrobinių medžiagų vartojimo sumažinimo lygiai. Gyvūnų gerovės ir sveikatingumo didinimas naminių paukščių auginime ir laikyme, turės teigiamą poveikį iš paukštienos pagamintų produktų kokybei bei žmonių sveikatai. Intervencinės priemonės veiklai nustatyti du paramos lygiai atsižvelgiant į prisiimamų įsipareigojimų mastą. Pareiškėjas pagal intervencinę priemonę deklaruodamas tuos pačius ūkinius gyvūnus negali dalyvauti abejose veiklose 1. „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę / ganyklas“ ir 2. „Parama už galimybę galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ (pasirenkama viena iš šių veiklų). Intervencine priemone bus siekiama BŽŪP SO9 tikslo ir prisidedama prie Žaliojo kurso įgyvendinimo bei veiklos tęstinumo ir tvarumo ūkiuose užtikrinimo, palaikant tinkamą ūkių pajamų lyg, (BŽŪP SO1 LT 414 LT tikslas). Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą pagal intervencinę priemonę KP09gen „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas” (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Įsipareigojimų dėl ekologinės sistemos aprašymas Įsipareigojimai: I. Pagal veiklą „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“: 1. išlaikyti SG skaičių visą įsipareigojimų laikotarpį; 2. ganyti pieninius galvijus nepertraukiamai ne trumpiau nei 140 dienų per metus ganyklose; 3. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. II. Pagal veiklą „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“: 1. išlaikyti SG skaičių visą įsipareigojimų laikotarpį; 2. ganyti pieninius galvijus ir (arba) mėsinius galvijus nepertraukiamai 120 dienų per metus mociono aikštelėse arba ganyklose; 3. melžiamas užtrūkusias karves ganyti nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus; 4. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. III. Pagal veiklą „Parama už penimų kiaulių ploto padidinimą 20 proc.“: 1. padidinti penimų kiaulių laikymo plotą 20 proc. nei nustatyti minimalūs reikalavimai; 2. įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. IV. Pagal veiklą „Parama už geresnes naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) laikymo sąlygas ir sveikatingumo didinimą“: Broilerių augintojams: Kreipiantis paramos II lygio išmokai: 1. sudaryti sąlygas broileriams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; 2. užauginti broilerius be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką. Kreipiantis paramos I lygio išmokai: 1. sudaryti sąlygas broileriams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; 2. sudaryti geresnes sąlygas broileriams judėti, užtikrinant, kad broilerių skaičius 1 m² grindų plote neviršytų 25 kg gyvojo svorio; 3. užauginti broilerius be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; 4. sudaryti galimybes broileriams išeiti į aptvarus. Kalakutų augintojams: Kreipiantis paramos II išmokai: 1. sudaryti sąlygas kalakutams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; 2. užauginti kalakutus be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar LT 415 LT epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; 3. sudaryti geresnes sąlygas kalakutams judėti, užtikrinant, kad iki 6 savaičių patelių ir patinėlių skaičius 1 m² grindų plote neviršytų – 23 kg; 6–16 savaičių patelių skaičius – 51 kg; 6–21 savaitės patinėlių skaičius – 55 kg. Kreipiantis paramos I lygio išmokai: 1. sudaryti sąlygas kalakutams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; 2. užauginti kalakutus be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; 3. sudaryti geresnes sąlygas kalakutams judėti, užtikrinant, kad 1 m² grindų plote laikomų kalakutų svoris neviršytų 25 kg. Vištų dedeklių augintojams: Kreipiantis paramos II lygio išmokai: 1. vištų dedeklių auginimo laikotarpiu profilaktiškai nenaudoti antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką; 2. sudaryti geresnes sąlygas vištoms dedeklėms judėti, užtikrinant, kad 1 m² būtų laikomos ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės; 3. laikyti vištas dedekles ant kraiko; 4. sudaryti sąlygas vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h. Kreipiantis paramos I lygio išmokai: 1. vištų dedeklių auginimo laikotarpiu profilaktiškai nenaudoti antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką; 2. sudaryti geresnes sąlygas vištoms dedeklėms judėti, užtikrinant, kad 1 m² būtų laikomos ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės; 3. sudaryti sąlygas vištoms dedeklėms išeiti į aptvarus – vištos turi būti „laisvai laikomos“; 4. sudaryti sąlygas vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h. Įsipareigojimų naminių paukščių (broilerių, kalakutų ir vištų dedeklių) augintojams trukmė 1 metai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. Valdoje einamaisiais metais turėti savo ir (arba) valdos partnerio (-ių) ir (arba) šeimos narių vardu Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) įregistruotus ir (arba) suženklintus bei pagal konkrečią intervencinės priemonės veiklą (-as) remiamus gyvulius, išreikštus Sąlyginio gyvulio dydžio vienetu (SG); 2. Parama gali būti skiriama tuo atveju, kai paramos pagal intervencinę priemonę dydis, apskaičiuotas pagal pareiškėjo laikomus gyvulius (SG), kuriems bus taikomi geresni gyvūnų gerovės standartai ir (arba) sveikatingumo didinimo priemonės, viršija 100 Eur. LT 416 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR09 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai SMR10 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai SMR11 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos: 4 straipsnis Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas 1. Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas; 2. Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 04:2012, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473; 3. Kiaulių gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-687; 4. Viščiukų broilerių laikymo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-173; 5. Vištų dedeklių gerovės reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. B1-685. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su ekologine sistema (paaiškinkite, kaip ekologinė sistema viršija pradinę reikšmę, visų pirma VR ir nacionalinių standartų atžvilgiu) Intervencinė priemonė viršija VR9, VR11, nes privaloma galvijus laikyti nustatytą laiko tarpą atvirose erdvėse (ganyklose, mociono aikštelėse). Intervencinė priemonė viršija VR10, nes privaloma užtikrinti 20 proc. didesnį laikymo plotą penimoms kiaulėms nei nustatyti minimalūs reikalavimai. Intervencinė priemonė viršija VR11, nes naminių paukščių auginimui ir laikymui nustatyti aukštesni gyvūnų gerovės ir sveikatingumo reikalavimai. Broileriai II lygio išmokai turi būti: - sudarytos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; - užauginti be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką. I lygio išmokai, turi būti: - sudarytos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; - užauginti be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; LT 417 LT - broilerių skaičius 1 m² grindų plote turi neviršyti 25 kg gyvojo svorio; - sudarytos sąlygos išeiti į lauko aptvarus. Broileriai Reikalavimas Nustatyti reikalavimai teisės aktuose Taikomi gerovės ir sveikatingumo reikalavimai II lygio išmoka Poilsio laikas nakties metu taikant paukštidėse 24 val. apšvietimo ritmą, viščiukams broileriams turi būti suteikiami ne mažiau kaip 6 valandų trukmės tamsieji laikotarpiai* sudaromos sąlygos broileriams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val. Antimikrobinių medžiagų naudojimas leidžiama naudoti užauginti be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką I lygio išmoka Poilsio laikas nakties metu taikant paukštidėse 24 val. apšvietimo ritmą, viščiukams broileriams turi būti suteikiami ne mažiau kaip 6 valandų trukmės tamsieji laikotarpiai sudaromos sąlygos broileriams pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val. Antimikrobinių medžiagų naudojimas leidžiama naudoti užauginti be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų LT 418 LT naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką Paukščių auginimo tankis ne daugiau kaip 33 kg gyvojo svorio 1 m2 ne daugiau kaip 25 kg gyvojo svorio 1 m² grindų plote Išėjimas į lauko aptvarus nėra nustatyta sudarytos sąlygos išeiti į lauko aptvarus *Viščiukų broilerių laikymo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-173 Kalakutai II lygio išmokai turi būti: - sudarytos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; - užauginta be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; - sumažintas auginimo tankumas, kad iki 6 savaičių patelių ir patinėlių skaičius 1 m² grindų plote neviršytų 23 kg; 6–16 savaičių patelių skaičius – 51 kg; 6–21 savaitės patinėlių skaičius – 55 kg. I lygio išmokai turi būti: - sudarytos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val.; - užauginta be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką; - užtikrinta, kad 1 m² grindų plote laikomų kalakutų svoris neviršytų 25 kg. Kalakutai Reikalavimas Nustatyti reikalavimai teisės aktuose Taikomi gerovės ir sveikatingumo reikalavimai II lygio išmoka Poilsio laikas nakties metu nėra nustatyta sudaromos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val. Antimikrobinių leidžiama užauginti be antibiotikų, LT 419 LT medžiagų naudojimas naudoti išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką Auginimo tankis iki 6 sav. patelių ir patinėlių skaičius 1 m² grindų plote – neviršytų 24 kg; 6–16 sav. patelių skaičius – 52 kg; 6–21 sav. patinėlių skaičius – 56 kg** iki 6 sav. patelių ir patinėlių skaičius 1 m² grindų plote – neviršytų 23 kg; 6–16 sav. patelių skaičius – 51 kg; 6– 21 sav. patinėlių skaičius – 55 kg I lygio išmoka Poilsio laikas nakties metu nėra nustatyta sudaromos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val. Antimikrobinių medžiagų naudojimas leidžiami naudoti užauginti be antibiotikų, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrūkių ar epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas įvertinęs naudą ir riziką Auginimo tankis iki 6 sav. patelių ir patinėlių skaičius 1 m² grindų plote – neviršytų 24 kg; 6–16 sav. patelių skaičius – 52 kg; 6–21 sav. patinėlių skaičius – 56 kg** 1 m² grindų plote laikomų kalakutų svoris turi neviršyti 25 kg ** Paukštininkystės ūkių technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 04:2012, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 3D-473 Vištos dedeklės II lygio išmokai turi būti: LT 420 LT - nenaudojami antibiotikai profilaktikai, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką; - užtikrinta, kad 1 m² būtų laikomos ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės; - vištos dedeklės laikomos ant kraiko; -sudaromos sąlygos vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h. I lygio išmokai turi būti:  nenaudojami antibiotikai profilaktikai, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką;  užtikrinta, kad 1 m² būtų laikomos ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės;  sudarytos sąlygos vištoms dedeklėms išeiti į aptvarus – vištos turi būti "laisvai laikomos";  sudarytos sąlygos vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h. Vištos dedeklės Reikalavimas Nustatyti reikalavimai teisės aktuose Taikomi gerovės ir sveikatingumo reikalavimai II lygio išmoka Antimikrobinių medžiagų naudojimas antimikrobiniai vaistai neturi būti naudojami profilaktikos tikslais, išskyrus išskirtinius atvejus, susijusius su vaisto davimu atskiram gyvūnui ar ribotam gyvūnų skaičiui, kai infekcijos ar infekcinės ligos rizika yra labai didelė ir tikėtina, kad jos pasekmės bus sunkios vištų dedeklių laikymo laikotarpiu nenaudoti antibiotikų profilaktikai, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką Laikymo tankis ne daugiau kaip 9 vištos dedeklės 1 m2 ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės 1 m2 Laikymo būdas „narvuose laikoma“ „laikoma ant kraiko“ (auginimo būdas turi atitikti kitas sąlygas, kad kiaušiniai galėtų būti ženklinami „Ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai“) LT 421 LT Poilsio laikas apšvietimo režimas turi atitikti paros ritmą ir apimti nenutrūkstamą tamsos periodą, kuris užimtų apie trečdalį paros, kad vištos dedeklės galėtų pailsėti, išvengti imuninės sistemos slopinimo ir regėjimo sutrikimų sudaromos sąlygos vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h I lygio išmoka Antimikrobinių medžiagų naudojimas antimikrobiniai vaistai neturi būti naudojami profilaktikos tikslais, išskyrus išskirtinius atvejus, susijusius su vaisto davimu atskiram gyvūnui ar ribotam gyvūnų skaičiui, kai infekcijos ar infekcinės ligos rizika yra labai didelė ir tikėtina, kad jos pasekmės bus sunkios vištų dedeklių laikymo laikotarpiu turi nenaudoti antibiotikų profilaktiškai, išskyrus atvejus, kai jų naudojimas būtinas ligų protrukių ir epizootijų atvejais, ir juos skiria veterinarijos gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką Laikymo tankis ne daugiau kaip 9 vištos dedeklės 1 m2 ne daugiau kaip 8 vištos dedeklės 1 m2 Laikymo būdas „laikomos narvuose“ „laisvai laikomos“ (auginimo būdas turi atitikti kitas sąlygas, kad kiaušiniai galėtų būti ženklinami „Laisvai laikomų vištų kiaušiniai“) Poilsio laikas apšvietimo režimas turi atitikti paros ritmą ir apimti nenutrūkstamą sudaromos sąlygos vištoms dedeklėms pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 h LT 422 LT tamsos periodą, kuris užimtų apie trečdalį paros, kad vištos dedeklės galėtų pailsėti, išvengti imuninės sistemos slopinimo ir regėjimo sutrikimų 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Netaikoma 9. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. LT 423 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI05eko9.1 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku Vienoda R.13; R.44 TI05eko9.2 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas Vienoda R.13; R.44 TI05eko9.3 - Aukštesni penimų kiaulių laikymo standartai: už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą Vienoda R.44 TI05eko9.4.1.1 - I lygio broilerių gerovės išmoka Vienoda R.43; R.44 TI05eko9.4.1.2 - II lygio broilerių gerovės išmoka Vienoda R.43; R.44 TI05eko9.4.2.1 - I lygio kalakutų gerovės išmoka Vienoda R.43; R.44 TI05eko9.4.2.2 - II lygio kalakutų gerovės išmoka Vienoda R.43; R.44 TI05eko9.4.3.1 - I lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Vienoda R.44 TI05eko9.4.3.2 - II lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Vienoda R.44 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI05eko9.1 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku Mokama kompensacinė metinė išmoka už ŪGR registruotus SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už aukštesnius galvijų (karvių) laikymo standartus apskaičiuota remiantis galvijų ir karvių auginimo gamybiniais ir ekonominiais rodikliais. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Vertė, EUR/SG Rodiklis Pienininkystės Žolėdžių LT 424 LT ūkiai galvijų ūkiai Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 611 1 152 Pajamos, kai taikomi aukštesni galvijų (karvių) laikymo standartai 1 426 1 077 Pajamų skirtumas 185 75 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 413 Išlaidos, kai taikomi aukštesni galvijų (karvių) laikymo standartai 277 385 Išlaidų skirtumas 136 29 Kompensacinė išmoka 49 46 Kompensacinė išmoka už aukštesnius galvijų (karvių) laikymo standartus 48 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR LT 425 LT žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko9.2 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas Mokama kompensacinė metinė išmoka už ŪGR registruotus SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos.Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už aukštesnius galvijų (karvių) laikymo standartus apskaičiuota remiantis galvijų ir karvių auginimo gamybiniais ir ekonominiais rodikliais. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Vertė, EUR/SG Rodiklis Pienininkystės ūkiai Žolėdžių galvijų ūkiai Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1 611 1 152 Pajamos, kai taikomi aukštesni galvijų (karvių) laikymo 1 611 1 152 LT 426 LT standartai Pajamų skirtumas 0 0 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 413 413 Išlaidos, kai taikomi aukštesni galvijų (karvių) laikymo standartai 435 435 Išlaidų skirtumas 22 22 Kompensacinė išmoka 22 22 Kompensacinė išmoka už aukštesnius galvijų (karvių) laikymo standartus 22 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. TI05eko9.3 - Aukštesni penimų kiaulių laikymo standartai: už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą Mokama kompensacinė metinė išmoka už ŪGR registruotus SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. LT 427 LT Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Pagrindiniai kompensacinės išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų (2017–2019 m. arba 2018–2020 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka už aukštesnius penimų kiaulių laikymo standartus apskaičiuota remiantis kiaulių auginimo gamybiniais ir ekonominiais rodikliais. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: 1)Kiaulių gerovė siejama su padidintu ūkio plotu 20 proc., lyginant su minimaliu plotu, kuris yra reikalaujamas pagal galiojančius standartus. Augindami kiaules su 20 proc. didesniu plotu, ūkiai praranda 20 proc. pajamų, t. y. santykinai mažiau užauginama kiaulių. Kadangi auginimo ciklas yra 2,2 kiaulės per metus, išmokos dydis didinamas 2,2 kartus. Išmoka nustatoma pagal formulę: I = 2,2*(K – ks)*0,2*N; Kur: I – išmokos dydis, EUR; K –vidutinė metinė gyvo svorio kiaulės supirkimo kaina, EUR/100 kg gyvo svorio (2018–2020 m. – 114,0 EUR); ks – pašarų vertė 100 kg priesvorio, EUR/100 kg ( vidutinė 2017– 2019 m. vertė – 64,6 EUR ); 0,2 – ploto padidinimo norma (20 proc.); N – ūkio kiaulių skaičius, kur didinamas plotas 20 proc. 2)Išmokos dydis vienai kiaulei apskaičiuotas pagal formulę: 2,2*(114,0 – 64,4)*0,2*1 = 21,8 EUR. 3)Išmokos dydis SG apskaičiuotas pagal formulę: 21,8 EUR už kiaulę / 0,3 (1 penima kiaulė lygi 0,3 SG) = 72,67 EUR TI05eko9.4.1.1 - I lygio broilerių gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. LT 428 LT Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (I lygio broilerių gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 10,76 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 8,15 Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 2,61 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 8,63 Išlaidos, kai 6,72 LT 429 LT laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 1,91 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 0,70 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 0,007) 100,00 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. 1 broileris lygus 0,007 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 4 480 SG per metus. TI05eko9.4.1.2 - II lygio broilerių gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (II lygio broilerių gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. LT 430 LT Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 10,76 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 10,76 Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 0,00 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 0,54 Išlaidos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 0,70 Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 0,16 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 0,16 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 22,86 LT 431 LT 0,007) Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. 1 broileris lygus 0,007 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 40 320 SG per metus. TI05eko9.4.2.1 - I lygio kalakutų gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (I lygio kalakutų gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 33,59 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 17,59 LT 432 LT Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 16,00 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 18,42 Išlaidos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 8,08 Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 10,34 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 5,66 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 0,03) 188,67 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. 1 kalakutas lygus 0,03 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 540 SG per metus. TI05eko9.4.2.2 - II lygio kalakutų gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto LT 433 LT suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (II lygio kalakutų gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 33,59 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 32,03 Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 1,56 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 18,42 Išlaidos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 17,57 LT 434 LT Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 0,85 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 0,71 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 0,03) 23,67 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. 1 kalakutas lygus 0,03 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 3 780 SG per metus. TI05eko9.4.3.1 - I lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (I lygio vištų dedeklių gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: LT 435 LT Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 18,08 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 15,46 Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 2,62 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 11,27 Išlaidos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 11,19 Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 0,08 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 2,54 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 0,014) 181,43 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. LT 436 LT 1 višta dedeklė lygi 0,014 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 2 100 SG per metus. TI05eko9.4.3.2 - II lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Mokama kompensacinė metinė išmoka už laikomų broilerių SG (Reglamento (ES) 2021/2115 31 str. 7 dalies b) punktas). Šia išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos. Apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 3 pastraipa, nustatoma mažiausia vieneto suma, kuri sudaro 70 proc. nuo planuojamos vieneto sumos. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 102 straipsnio 2 dalies 4 pastraipa, faktinė vieneto suma gali būti mažesnė nei mažiausia planuojama vieneto suma. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ŪADT duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017–2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines ūkininkavimo sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinės išmokos (II lygio vištų dedeklių gerovės išmoka) apskaičiuotos įvertinus prarastas pajamas ir papildomas išlaidas dėl aukštesnių broilerių gerovės reikalavimų laikymosi ir mažesnio veterinarinių vaistų naudojimo. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė Tradicinės gamybos ūkio pajamos, Eur/vnt. 18,08 Pajamos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 16,04 Pajamų skirtumas, Eur/vnt. 2,04 LT 437 LT Tradicinės gamybos ūkio išlaidos, Eur/vnt. 11,27 Išlaidos, kai laikomasi gyvūnų gerovės reikalavimų, Eur/vnt. 11,19 Išlaidų skirtumas, Eur/vnt. 0,08 Kompensacinė išmoka, Eur/vnt. 1,96 Kompensacinė išmoka, Eur/SG (koeficientas 0,014) 140 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. 1 višta dedeklė lygi 0,014 SG. Iš viso planuojama paremti vidutiniškai 14 700 SG per metus. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 48,00 48,00 48,00 48,00 48,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 34,00 34,00 34,00 34,00 34,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) TI05eko9.1 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 61 134,00 57 936,00 54 739,00 51 542,00 48 345,00 LT 438 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 934 432,00 2 780 928,00 2 627 472,00 2 474 016,00 2 320 560,00 13 137 408,00 Planuojama vieneto suma 22,00 22,00 22,00 22,00 22,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 15,00 15,00 15,00 15,00 15,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 61 134,00 57 936,00 54 739,00 51 542,00 48 345,00 TI05eko9.2 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 344 948,00 1 274 592,00 1 204 258,00 1 133 924,00 1 063 590,00 6 021 312,00 Planuojama vieneto suma 72,67 72,67 72,67 72,67 72,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 51,00 51,00 51,00 51,00 51,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 109 877,35 104 964,38 98 528,15 98 475,12 82 619,74 TI05eko9.3 - Aukštesni penimų kiaulių laikymo standartai: už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 7 984 787,02 7 627 761,49 7 160 040,66 7 156 186,97 6 003 976,51 35 932 752,65 Planuojama vieneto suma 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 70,00 70,00 70,00 70,00 70,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 4 300,00 4 680,00 4 300,00 4 720,00 4 400,00 TI05eko9.4.1.1 - I lygio broilerių gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 430 000,00 468 000,00 430 000,00 472 000,00 440 000,00 2 240 000,00 Planuojama vieneto suma 22,86 22,86 22,86 22,86 22,86 Mažiausia planuojama vieneto suma 16,00 16,00 16,00 16,00 16,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 39 600,00 40 800,00 40 300,00 40 900,00 40 000,00 TI05eko9.4.1.2 - II lygio broilerių gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * 905 256,00 932 688,00 921 258,00 934 974,00 914 400,00 4 608 576,00 LT 439 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma Planuojama vieneto suma 188,67 188,67 188,67 188,67 188,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 132,00 132,00 132,00 132,00 132,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 460,00 580,00 600,00 590,00 470,00 TI05eko9.4.2.1 - I lygio kalakutų gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 86 788,20 109 428,60 113 202,00 111 315,30 88 674,90 509 409,00 Planuojama vieneto suma 23,67 23,67 23,67 23,67 23,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 17,00 17,00 17,00 17,00 17,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 3 244,91 3 745,95 4 199,99 4 069,92 3 639,22 TI05eko9.4.2.2 - II lygio kalakutų gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 76 807,02 88 666,64 99 413,76 96 335,01 86 140,34 447 362,77 Planuojama vieneto suma 181,43 181,43 181,43 181,43 181,43 Mažiausia planuojama vieneto suma 127,00 127,00 127,00 127,00 127,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 2 100,00 2 100,00 2 100,00 2 100,00 2 100,00 TI05eko9.4.3.1 - I lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 381 003,00 381 003,00 381 003,00 381 003,00 381 003,00 1 905 015,00 Planuojama vieneto suma 140,00 140,00 140,00 140,00 140,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 98,00 98,00 98,00 98,00 98,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 14 100,00 14 600,00 14 600,00 15 200,00 15 000,00 TI05eko9.4.3.2 - II lygio vištų dedeklių gerovės išmoka Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 974 000,00 2 044 000,00 2 044 000,00 2 128 000,00 2 100 000,00 10 290 000,00 LT 440 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 295 950,26 287 342,33 274 106,14 269 139,04 244 918,96 1 371 456,73 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 16 118 021,24 15 707 067,73 14 980 647,42 14 887 754,28 13 398 344,75 75 091 835,42 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 441 LT CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.1 - Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.1 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Baltyminių augalų bei jų mišinių auginimas, atsižvelgiant į jų ekologinę vertę bei naudą ūkiams sėjomainos procese, svarbus visos šalies teritorijoje. Atitinkamai ši intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Susietoji parama baltyminių augalų sektoriui taikoma siekiant palaikyti baltyminius augalus bei jų mišinius auginančių ūkių veiklos tęstinumą, palaikyti esamą gamybos lygį ir potencialą Lietuvoje bei prisidėti prie sąlygų šių kultūrų augintojų konkurencingumui didinti gerinimo. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Susietoji parama baltyminių augalų sektoriui taikoma siekiant palaikyti baltyminius augalus bei jų mišinius auginančių ūkių veiklos tęstinumą, palaikyti esamą gamybos lygį ir potencialą Lietuvoje bei prisidėti prie sąlygų šių kultūrų augintojų konkurencingumui didinti gerinimo. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti, bei deklaruojantys ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, apsodintą azotą LT 442 LT kaupiančiais augalais (žirniais, pupomis (kai žirniai ir / ar pupos auginami kaip baltyminiai augalai), lubinais, liucernomis, dobilais, vikiais, gargždeniais, seradėlėmis, esparcetais, barkūnais, ožiarūčiais, lęšiais, avinžirniais, pelėžirniais) ir / ar jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto. Remiamų baltyminių augalų (neįskaitant baltyminių augalų mišinių) sąrašas gali būti plečiamas remiantis lydinčiais nacionaliniais teisės aktais. Kiti detalūs reikalavimai, jei būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Paramos lygis nustatytas remiantis standartinio gamybinio pelno (SGP) reikšmių palyginimu tarp vidutinio baltyminių augalų SGP bei vasarinių kviečių (didžiausius deklaruotus plotus tarp visų javų užimančios kultūros). Baltyminių augalų SGP lyginamas su javų SGP todėl, kad daugiausia visų baltyminių augalų plotų šalyje deklaruoja būtent javininkystės ūkiai. Paramos lygis leis priartinti vidutinį baltyminių augalų SGP iki 80 proc. kviečių SGP. Tai, ekspertų nuomone, turėtų būti pakankama paskata išlaikyti esamus baltyminių augalų plotus Lietuvoje. Atitinkamai baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatytas išmokos dydis yra apie 55 Eur/ha, o šiai paramai bus skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis didžiausiu iš 2018–2022 m. deklaruotų baltyminių augalų bei jų mišinių plotu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Išmokų dydis gali kisti priklausomai nuo deklaruojamų baltyminių augalų bei jų mišinių plotų, kurie pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo ypač didele variacija, kaitos. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, baltyminių augalų plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio už baltyminius augalus bei jų mišinius nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Sektorius yra svarbus dėl savo agroaplinkosauginės naudos. Baltyminių augalų bei jų mišinių plotai smarkiai svyruoja. Iš paskutinių 6 metų 5 metus (2017-2020) šių augalų plotai stabiliai ženkliai mažėjo; ir nors 2021 m. buvo padidėję, 2022 m. vėl mažėjo. Lyginant su 2017 m., 2022 m. baltyminių augalų bei jų mišinių plotų deklaruota 33 proc. mažiau. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Baltyminių augalų auginimas konkuruoja su javų ir rapsų auginimu, kylant grūdų kainoms ir, atitinkamai, tokios veiklos pelningumui, baltyminių augalų sąskaita didinami javų ir rapsų plotai. Parama, teikiama baltyminių augalų auginimui turėtų sumažinti pajamų skirtumus ir padidintų šio sektoriaus patrauklumą, taip pat šia veikla užsiimančių ūkių ekonominį tvarumą. Baltyminių augalų auginimas identifikuojamas kaip gera praktika dirvožemio kokybei gerinti, todėl LT 443 LT platesnis jų auginimas gerina ūkių tvarumą. Šalyje auginamų baltymingų augalų kokybė ne visada atitinka kombinuotųjų pašarų kokybei keliamus reikalavimus. Susietosios išmokos galėtų leisti ūkininkams, kurie specializuojasi baltyminių augalų auginimo srityje, investuoti į baltyminių augalų auginimo metodų tobulinimą ir taip didinti produkcijos kokybę bei savo konkurencingumą. Pagerėjusi vietinių baltymingų augalų kokybė sudarys sąlygas vietos pašarų gamintojams naudoti ne importuotus, o vietinius baltymingus augalus, taip gerinant šios tiekimo grandinės tvarumą. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Baltyminiai augalai Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Baltyminių augalų sektorius yra strategiškai reikšmingas Lietuvos žemės ūkio sektorius (2021 m. baltyminių augalų bei jų mišinių (išskyrus mišinius su žoliniais augalais) plotas sudarė apie 7 proc. viso deklaruoto ploto). Dauguma baltymingų augalų yra naudojami gyvulių pašarams gaminti, kai kurie baltymingi augalai naudojami maisto pramonėje tiesioginiam vartojimui ar perdirbimui. Baltyminiai augalai yra svarbi pašarų gamybos sektoriaus tiekimo grandinės dalis. Baltyminių augalų sektoriaus susitraukimas gali lemti situaciją, kai vietiniai kombinuotųjų pašarų gamintojai taps visiškai priklausomi nuo importo iš trečiųjų šalių. Rinkos kainų svyravimai ir neapibrėžtumas dėl importuojamų žaliavinių baltyminių augalų kokybės neigiamai veikia kombinuotųjų pašarų gamybos sektorių ir savo ruožtu mažina gyvulių augintojų konkurencingumą dėl didelės priklausomybės nuo baltymingo pašaro. Subalansavus javų, baltyminių augalų ir aliejinių augalų pasiūlą ir paklausą, Lietuvos ūkininkai, maisto ir pašarų perdirbimo pramonė gautų didelę ekonominę naudą. Kartu būtų gerinama vartotojams tiekiamo sveiko, kokybiško maisto įvairovė. Baltyminiai augalai yra labai svarbūs tvariam ūkininkavimui, leidžiančiam susieti augalininkystę ir gyvulininkystę derinant sėjomainos sistemą su tinkamai valdomomis ganyklomis. Baltymingų augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą, taip pat apdulkinimui palanki biologinė įvairovė. Be to, moksliškai įrodyta, kad baltyminių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui (10–15%). Taigi baltyminių augalų auginimas gali žymiai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR vandens įstatymo, LR žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens LT 444 LT telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunantis sektorius prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudamas ekologinėse sistemose ar įgyvendindamas II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas; papildomų intervencinių priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nėra būtina. ES skirto PPO aliejingųjų sėklų sąrašo apribojimai („Blair House“ susitarimas): ar intervencinė priemonė skirta kuriems nors pasėliams, kuriems taikomas susitarimas? (t. y. sojos, rapsų, saulėgrąžų sėkloms)?  Taip  Ne Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 445 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.1balt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už baltyminių augalų bei jų mišinių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.1balt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už baltyminių augalų bei jų mišinių auginimą Visiems baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais, baltyminių augalų ir / ar jų mišinių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai koreguojami išmokų dydžiai 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 53,24 54,01 54,79 55,56 55,56 Mažiausia planuojama vieneto suma 37,27 37,81 38,35 38,89 38,89 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 69,21 70,21 71,23 72,23 72,23 O.10 (vienetas: Hektarai) 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 TI03sus01.1balt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už baltyminių augalų bei jų mišinių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 238 445,44 13 429 910,56 13 623 862,24 13 815 327,36 13 815 327,36 67 922 872,96 O.10 (vienetas: Hektarai) 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 1 243 280,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 238 445,44 13 429 910,56 13 623 862,24 13 815 327,36 13 815 327,36 67 922 872,96 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 446 LT TI03sus01.2 - Susietoji pajamų parama vaisių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.2 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama vaisių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos vaisių augintojams skirtingose šalies vietovėse nesiskiria pakankamai reikšmingai. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, buvo nustatyta, kad uogų ir riešutų augintojams susietoji parama yra reikalinga. Susietoji parama uogų sektoriui taikoma siekiant palaikyti uogynų bei riešutmedžių ūkių veiklos tęstinumą, palaikyti esamą gamybos lygį ir potencialą Lietuvoje bei prisidėti prie sąlygų šių kultūrų augintojų konkurencingumui didinti gerinimo. Parama bus teikiama ūkiams už reikalavimus paramai gauti atitinkančius riešutmedžių bei uogynų plotus. Uogynų ir riešutmedžių rūšys, už kurias būtų teikiama parama, bus nustatytos lydinčiaisiais nacionaliniais teisės aktais. LT 447 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Paramos gavėjai turi deklaruoti vienos ar skirtingų rūšių vaisių plotus, ne mažesnius kaip 0,1 ha. Kiti būtini detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Sodų plotai Lietuvoje labai maži. Apsirūpinimo lygis vaisiais taip pat itin žemas. Be to, dėl santykinai didelių pradinių investicijų, reikalingų pradėti veiklai, dėl itin nestabilių pajamų bei didelių rizikų šiame sektoriuje stebimas labai mažas naujai besikuriančių sodų skaičius. Todėl siekiant išlaikyti ūkius šiame sektoriuje, papildomi reikalavimai susietajai paramai gauti bus nustatyti tik esant būtinybei ir atsižvelgiant į gautiną naudą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Paramos lygis apskaičiuotas siekiant maksimaliai priartinti vidutinių šalies vaisių augintojų pajamas 1 šeimos sutartiniam darbuotojui iki vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio, kas turėtų efektyviai skatinti gamintojus tęsti veiklą šiame sektoriuje. Atitinkamai vaismedžių augintojams numatyta skirti vidutiniškai 420 Eur/ha išmoką, kas savo ruožtu sudarytų 0,357 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatyti remiantis 2018–2022 m. deklaruotų vaismedžių plotų vidurkiu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Išmokų dydis gali kisti priklausomai nuo deklaruojamų vaismedžių plotų kaitos. Didėjančios išmokos skatina didesnį susidomėjimą konkrečia veikla, kas gali paskatinti sodų plotų augimą, tačiau dėl santykinai didelių sodų įveisimo kaštų bei kitų pradinių investicijų nesitikima labai žymių vaismedžių plotų didėjimo. Kita vertus, vaismedžių plotai 2015–2016 m. laikotarpiu sumažėjo daugiau nei dvigubai, be to, vis intensyvėjantys neigiami meteorologiniai reiškiniai daro šią veiklą vis rizikingesnę, todėl, vaismedžių plotai galėtų ir mažėti. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, vaismedžių plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Pakankamas vaisių vartojimas yra labai svarbus gyventojų geros sveikatos palaikymui, o rinkos aprūpinimas vietine produkcija dėl mažesnių pervežimų padidina tiekimo grandinės tvarumą. Tačiau Lietuvos apsirūpinimas vietinės kilmės vaisiais yra itin mažas, nestabilus bei turintis mažėjimo tendenciją (V1 pav.): 2020 m. Lietuvos apsirūpinimas vaisiais vos siekė 25 proc., tuo tarpu 2019 m. jis buvo nukritęs net iki 16 proc. Reikia pažymėti, kad Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, apsirūpinimo vietinės kilmės maisto produktais problema tampa itin opi. LT 448 LT V1 pav. Vaisų ir uogų išauginimas, suvartojimas vidaus reikmėms bei apsirūpinimas jais Lietuvoje 2012– 2019 m.¸ tūkst. t, proc. Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenys. Nepaisant to, kad vietinė rinka ne visiškai aprūpinama Lietuvoje augančiais vaisiais, sodų plotai ne tik nesiplečia, tačiau net ir turi ryškią mažėjimo tendenciją (V2 pav.): nuo 2015 m. deklaruojamų sodų plotai susitraukė net 42 proc. Didžiausią sodų dalį (77 proc. 2021 m.) užimantys obelų plotai, nors turėję nežymią didėjimo tendenciją, pastaruosius 4 metus (2019–2022 m.) taip pat mažėja. V2 pav. Deklaruojamų visų sodų [1] bei obelų sodų plotai Lietuvoje 2015–2021 m., ha Šaltinis: ŽŪIKVC Stabilų sektoriaus traukimąsi lemia įvairios tiek ekonominės, tiek ir neekonominės priežastys. Visų pirma, vaisių sektorius yra labai jautrus gamtinėms sąlygoms. Šaltos žiemos ar per didelis kritulių kiekis pakenkia net senųjų veislių vaismedžiams. Todėl derliaus svyravimai Lietuvoje yra labai dideli, galintys siekti daugiau nei 50 proc. (V3 pav.). LT 449 LT V3 pav. Vaismedžių (obelų bei kitų sėklavaisių ir kaulavaisių) derlius Lietuvoje 2015–2020 m., t Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Toks derliaus cikliškumas augintojams sukelia daug ekonominių sunkumų. Kadangi sodininkystės ūkiai daugiausia užsiima tik vaisių auginimu (daugiau kaip 70 proc. jų pasėlių sudaro vaisių plotai), o papildomų veiklų turi nedaug, galima teigti, jog didžioji dalis šių ūkių pajamų gaunamos būtent iš nuimtų vaisių realizacijos. Dėl derliaus apimčių svyravimo jiems sudėtinga prognozuoti ūkio pajamas bei užsitikrinti pakankamus pinigų srautus, tuo labiau, kad sumažėjusį derlių ne visada lydi didėjanti kaina (V4 pav.). V4 pav. Obuolių derlius bei vidutinės jų supirkimo kainos Lietuvoje 2015–2020 m., t, EUR/t Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Derliaus svyravimai didele dalimi atspindi ūkių sukuriamą bendrąją produkciją. Šiai reikšmingai svyruojant, o išlaidoms išlaikant augimo tendenciją, ūkių bendrasis pelnas kas antrus metus būna neigiamas (V5 pav.). LT 450 LT V5 pav. Vidutinis svertinis sodininkystės ūkių bendrosios produkcijos ir visų išlaidų vidurkis Lietuvoje 2014–2018 m., EUR Šaltinis: ŪADT ŪADT duomenų analizė rodo, kad šių ūkių bendrasis pelnas kas antrus metus būna neigiamas. Neužtikrintumas dėl pajamų bei pelno lygio bei jų nestabilumas mažina investavimo į ūkio plėtrą galimybes bei motyvaciją, taip pat mažina sektoriaus patrauklumą jauniesiems ūkininkams, kurių atėjimas svarbus, siekiant užtikrinti kartų kaitą. Vaisių sektoriaus pelningumą mažina ir tai, kad dauguma sodininkystės ūkių yra maži: 2020 m. ŽŪIKVC duomenimis daugiau nei 80 proc. visų sodus deklaruojančių ūkių, deklaravo mažiau nei 1 ha sodų (vaismedžių) ploto; beveik 16 proc. ūkių deklaravo 1–5 ha ploto sodus ir tik 3,4 proc. ūkių deklaravo didesnius nei 5 ha sodų plotus (V6 pav.). V6 pav. Vaismedžių sodus deklaruojantys ūkiai bei jų deklaruotas sodų plotas Lietuvoje 2020 m. pagal deklaruotą sodų plotą Šaltinis: ŽŪIKVC Dauguma smulkiųjų ūkių neturi ilgesniam vaisių sandėliavimui tinkamų patalpų ir įrangos, bei dėl mažų pajamų neturi galimybių investuoti į jų įsigijimą ir išlaikymą, todėl tenka nuimtą derlių realizuoti iš karto po nuėmimo. Dėl tuo pačiu metu išaugančios didelės pasiūlos, žymiai nukrenta kainos ir atitinkamai potencialios ūkininkų pajamos. Mažas šio sektoriaus ūkių dydis taip pat labai smarkiai apriboja jų galimybes siekti masto ekonomijos. Kooperacija tarp vaisių augintojų taip pat menka. Nesusikooperavę LT 451 LT smulkūs vaisių augintojai negali užtikrinti nuolatinio pakankamo ir geros kokybės produkcijos tiekimo supirkėjams, taip prarasdami didesnes produkcijos realizavimo kainos bei kiekių galimybes. Tai savo ruožtu stabdo tolesnę šių ūkių plėtrą ir modernizavimą. Remiantis ŪADT duomenų analize, didžiausią dalį vaisių produkcijos sąnaudų šalia nusidėvėjimo išlaidų sudaro mineralinės trąšos, sėklos ir sodinukai bei darbo užmokestis. Derliui surinkti, vaismedžiams genėti dažnai samdoma papildomų darbuotojų, kas lemia išlaidų sezoniškumą. Derliaus nuėmimo metu patiriamos didelės išlaidos, o įplaukos už pardavimus ūkininką pasiekia daug vėliau, todėl susidaro grynųjų pinigų stygius, kas neigiamai veikia šiosubsektoriaus ūkių gyvybingumą. Be to, darbo jėga nuolat brangsta, todėl pastoviai kyla ir šių ūkių išlaidos. Dėl COVID-19 pandemijos susiduriama ir su papildomu iššūkiu – dėl sezoninių darbuotojų migracijos apribojimų ima reikšmingai trūkti darbo jėgos derliui nuimti, dėl ko reikia kelti darbo užmokestį, vėlinti derliaus nuėmimą ar pan., kas savo ruožtu neigiamai veikia produkcijos kokybę, ūkių pajamas ir pelningumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvoje santykinai labai brangios augalų apsaugos priemonės. Kadangi dėl aplinkosauginių reikalavimų purškimų skaičius klimatinėje zonoje, kurioje yra Lietuva, labai apribotas (keletą kartų mažesnis nei piečiau esančiose šalyse), o pati rinka maža, augalų apsaugos priemonių Lietuvoje registruojama labai mažai, o jos pačios brangios. Asociacijos vadovo teigimu, kartais tenka kreiptis leidimų vienkartiniams augalų apsaugos priemonių įvežimams, kas dar labiau didina kaštus. Taikant mažiau purškimų kartu didėja ligų bei kenkėjų rizika, savo ruožtu didinanti pajamų netekimo riziką. Kitas svarbus aspektas – derlingumas. Palyginti su kitoms ES šalimis, Lietuvos sodų derlingumas mažas. Eurostato duomenimis, Lietuvoje daugiausia auginamų obelų (beveik 80 proc. visų sodų) derlingumas, apskaičiuotas pagal ES drėgnumo standartus, 2015–2020 m. (6 t/ha) buvo mažesnis tik 2 ES šalyse ir siekė 30,1 proc. ES vidurkio (V7 pav.). Lietuvos obelų derlingumas net 3,5 karto atsilieka nuo kaimyninės Lenkijos bei 6,6 karto nuo Nyderlandų, iš kurių įvežama didžioji dalis obuolių. Be to, paplitusios vietinėms klimato sąlygoms ir ligoms neatsparios atvežtinės veislės. V7 pav. Vidutinis obelų derlingumas ES šalyse 2016–2020 m., t/ha Šaltinis: EUROSTAT Gerokai atsiliekant derlingumui, Lietuvos augintojams sunku konkuruoti su iš užsienio gamintojų importuojama produkcija. Šią konkurencinę kovą dar labiau apsunkina tai, kad Lietuvoje vaisiams taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu daugelis ES šalių narių šiai produkcijai taiko sumažintus PVM tarifus. Ypač mažas PVM tarifas kaimyninėje Lenkijoje – tik 5 proc., tad jie gali pasiūlyti reikšmingai mažesnes vaisių kainas supirkėjui ir/ar vartotojui. Nors padėtį iš dalies gerina gaunamos tiesioginės išmokos, tačiau jos (neskaitant susietųjų) yra vienos mažiausių tarp sektorių (mažiau gauna tik daržovių ir pieninių karvių augintojai) (V8 pav.). LT 452 LT V8 pav. Vidutinis svertinis ūkių bendrojo pelno, tiesioginių išmokų (neskaitant susietųjų) bei bendrojo pelno su tiesioginėmis išmokomis vidurkis 2014–2018 m. pagal ūkių specializacija, EUR Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Sodininkystės patrauklumą mažina ir tai, kad šiai veiklai pradėti reikalingos didelės pradinės investicijos. Be to, jos atsiperka tik po keleto metų, o pirmus kelerius metus, kol vaismedžiai pradeda derėti, ūkis praktiškai negauna pajamų, dėl to jiems ypatingai sunku išgyventi. Tai labai stabdo naujų ūkių atėjimą į sektorių[2]. Iš kitos pusės, šie augalai yra daugiamečiai, tad net ir eilę metų stebint nuostolingą veiklą, ją pakeisti kita yra itin sunku. Būtent dėl to, net ir esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms, vaismedžių plotų Lietuvoje mažėjimo tendencijos linija yra gana nuosaiki. Apibendrinant anksčiau pateiktą informaciją, galima teigti, kad vaisių subsektorius tendencingai traukiasi. Turint omenyje, kad Lietuvos vaismedžių subsektorius generuoja vos trečdalį produkcijos, reikalingos patenkinti vidaus reikmėms (importuojami ne vien citrusiniai ir egzotiški, bet ir mūsų klimatinėmis sąlygomis augantys vaisiai), tokios traukimosi tendencijos yra pavojingos, rodančios Lietuvos vaismedžių subsektoriaus silpnumą ir nestabilumą. Šis sektoriaus traukimas stebimas, nepaisant to, kad nuo 2015 m. sodininkystės ūkiams buvo pradėta teikti susietoji parama už auginamų sodų plotus, todėl galima daryti prielaidą, kad be paramos jis būtų dar gerokai spartesnis. [1] Prie visų sodų priskaičiuojami ir kiti sodai ir daugiamečiai uogynai, kurių deklaracijų pagal atskiras augalų rūšis nepateikiama. [2] Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas. LAEI. 2019. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Pagrindinis šios paramos tikslas – ūkių ekonominio tvarumo didinimas. Susietoji parama padeda palaikyti bei stabilizuoti ūkių pajamas, o kadangi ūkių pelningumas yra vienas svarbiausių ūkių gyvybingumo bei ekonominio tvarumo rodiklių, tai ši parama tiesiogiai prisideda prie ūkių gyvybingumo ir ūkių ekonominio tvarumo didinimo, kartu mažindama ūkininkų motyvaciją bei būtinumą išeiti iš rinkos. Taip pat tiesioginės išmokos gali paskatinti investicijas į ūkių plėtrą bei modernizavimą. Dėl investicijų about:blank about:blank LT 453 LT didėjantis produktyvumas, efektyvumas ir/ar produkcijos kokybė padeda didinti ūkių konkurencingumą. Investicijos taip pat gali teigiamai įtakoti pelningumą, ko pasėkoje didės ūkių gyvybingumas ir tvarumas. Dėl investicijų didėjantis ūkio dydis savo ruožtu gali paskatinti masto ekonomijos pasiekimą, didesnes supirkimo kainas ir kitus teigiamus pokyčius, susijusius su ūkio konkurencingumu ir gyvybingumu. Konkrečiai konkurencingumui gerinti šiam sektoriui papildomai skiriama sektorinė parama (Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje). Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Vaisiai ir daržovės Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Pakankamas šviežių ir kuo mažiau apdorotų vaisių vartojimas yra labai svarbus gyventojų geros sveikatos palaikymui. Vaisių ir daržovių realizavimas vietinėje rinkoje padeda užtikrinti jų šviežumą, kartu mažina galimus logistikos kaštus bei kainą vartotojui. Deja, Lietuvos apsirūpinimas vaisiais ne tik nėra pakankamas, tačiau netgi mažėja. 2018 m. apsirūpinimas vaisiais, lyginant su 2012 m., sumažėjo nuo 48 proc. iki 35 proc. Todėl siekiant stabdyti tolesnį sektoriaus traukimąsi, būtina ir toliau remti vaisius auginančius ūkius susietąja parama taip didinant šios veiklos patrauklumą bei užtikrinant gamintojams dėl stabilių pajamų bent tam tikrą laikotarpį. Vaisius ir uogas auginančiuose ūkiuose daugiau kaip 70 proc. visų jų žemės ūkio naudmenų ploto užima vaismedžiai, todėl didžiąją šių ūkių pajamų dalį sudaro vaisių pardavimai. Atitinkamai galima teigti, jog sodininkystė yra vienintelis arba pagrindinis šių ūkių pajamų šaltinis. Dėl didelių išėjimo kaštų vaismedžių ūkiams šis subsektorius yra viena iš nedaugelio alternatyvų vykdyti žemės ūkio veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti pajamas. Šis subsektorius reikšmingai prisideda prie kaimo gyventojų užimtumo, įdarbindamas tiek nuolatinius (2014 - 2018 m. tipiniame vaisių ir uogų ūkyje dirba 1,7 sąlyginio darbuotojo, tiek nemažai sezoninių darbuotojų vaismedžiams genėti bei derliui nuimti. Todėl vaisių augintojų pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos, padidintų bedarbystę bei pagilintų socialinę atskirtį kaimo vietovėse. Lietuvos vartotojams svarbu gauti kokybiškų, vietoje užaugintų vaisių. Lietuvoje išauginti vaisiai ir uogos greičiau pasiekia vartotoją, jų nereikia papildomai apdoroti cheminėmis priemonėmis (kas būtina pervežant vaisius dideliais atstumais), todėl mitybos požiūriu jie išlieka gerokai vertingesni, o kartu ir geresnių skoninių savybių. Taip pat Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje, palyginti su piečiau esančiomis, reikalinga žymiai mažiau kartų purkšti vaismedžius dėl įprastai juos mažiau puolančių kenkėjų, kas savo ruožtu leidžia išsaugoti daugiau vertingų maistinių savybių ir išvengti nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimo į vaisius bei dirvožemį. Be to, vietinių vaisių patekimui ant vartotojo stalo suvartojama mažiau energijos – tokiu būdu mažiau teršiama aplinka, didinamas visos tiekimo grandinės tvarumas. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai LT 454 LT tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektorius ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 455 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.2vais - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už vaisių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.2vais - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už vaisių auginimą Visiems vaismedžių augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais, vaismedžių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai taikomas mažinimo/didinimo koeficientas ir atitinkamai bus koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 409,01 415,23 420,92 426,87 426,88 Mažiausia planuojama vieneto suma 286,31 290,66 294,64 298,81 298,82 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 531,71 539,80 547,20 554,93 554,94 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 TI03sus01.2vais - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už vaisių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 095 844,95 2 127 717,41 2 156 874,05 2 187 362,99 2 187 414,23 10 755 213,63 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 25 620,95 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 095 844,95 2 127 717,41 2 156 874,05 2 187 362,99 2 187 414,23 10 755 213,63 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 456 LT TI03sus01.3 - Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.3 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos uogų ir riešutų augintojams skirtingose šalies vietovėse nesiskiria pakankamai reikšmingai. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, buvo nustatyta, kad uogų ir riešutų augintojams susietoji parama yra reikalinga. Susietoji parama uogų sektoriui taikoma siekiant palaikyti uogynų bei riešutmedžių ūkių veiklos tęstinumą, palaikyti esamą gamybos lygį ir potencialą Lietuvoje bei prisidėti prie sąlygų šių kultūrų augintojų konkurencingumui didinti gerinimo. Parama bus teikiama ūkiams už reikalavimus paramai gauti atitinkančius riešutmedžių bei uogynų plotus. Uogynų ir riešutmedžių rūšys, už kurias būtų teikiama parama, bus nustatytos lydinčiaisiais nacionaliniais teisės aktais. LT 457 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti Paramos gavėjai turi deklaruoti vienos ar skirtingų rūšių uogų ar(ir) riešutmedžių plotus, ne mažesnius kaip 0,1 ha. Kiti būtini detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Dėl santykinai didelių pradinių investicijų, reikalingų pradėti veiklai, dėl itin nestabilių pajamų bei didelių rizikų šiame sektoriuje stebimas labai mažas naujai besikuriančių uogynų skaičius Siekiant išlaikyti esamus ūkius bei efektyviau pritraukti naujus, papildomi reikalavimai susietajai paramai gauti bus įvedami tik esant būtinybei ir atsižvelgiant į galimą naudą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Paramos lygis apskaičiuotas siekiant maksimaliai priartinti vidutinių šalies uogų/riešutmedžių augintojų pajamas 1 šeimos sutartiniam darbuotojui iki vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio, kas turėtų efektyviai skatinti gamintojus tęsti veiklą šiame sektoriuje. Atitinkamai šių kultūrų augintojams numatyta nustatyti apie 320 Eur/ha susietosios išmokos dydį, kas savo ruožtu nulemia šiam sektoriui skiriamą 0,479 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų dydį. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis didžiausiu iš 2017–2022 m. deklaruotų uogynų ir riešutmedžių plotu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Didėjančios išmokos skatina didesnį susidomėjimą konkrečia veikla, kas gali paskatinti uogynų/riešutynų plotų augimą. Visgi dėl santykinai didelių jų įveisimo kaštų bei kitų pradinių investicijų bei ūkininkų supratimo, kad didėjant plotams mažės išmoka, nesitikima labai didelių šių kultūrų plotų didėjimo. Taip pat reikia įvertinti, kad dėl vis dažnėjančių negatyvių meteorologinių reiškinių, stipriai veikiančių šių kultūrų derlingumą bei atitinkamai ūkininkų pajamas, galimas ir uogynų/riešutynų plotų mažėjimas. Be to, reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, uogų ir riešutų plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Pakankamas vaisių, uogų ir riešutų vartojimas yra labai svarbus gyventojų geros sveikatos palaikymui, o rinkos aprūpinimas vietine produkcija dėl mažesnių pervežimų padidina tiekimo grandinės tvarumą. Tačiau Lietuvos apsirūpinimas vietinės kilmės vaisiais yra itin mažas, nestabilus bei turintis mažėjimo tendenciją (U1 pav.): 2020 m. Lietuvos apsirūpinimas vaisiais ir uogomis vos siekė 25 proc., tuo tarpu 2019 m. jis buvo nukritęs net iki 16 proc. Reikia pažymėti, kad Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, apsirūpinimo vietinės kilmės maisto produktais problema tampa itin opi. LT 458 LT U1 pav. Vaisų ir uogų išauginimas, suvartojimas vidaus reikmėms bei apsirūpinimas jais Lietuvoje 2012 – 2019 m.¸ tūkst. t, proc. Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas Nepaisant to, kad vietinė rinka ne visiškai aprūpinama Lietuvoje augančiomis uogomis, uogų plotai ne tik nesiplečia, tačiau net ir turi stabilią mažėjimo tendenciją: per pastaruosius 5 metus deklaruojamų uogynų plotai susitraukė beveik 17 proc. (U2 pav.). Šis mažėjimas stebimas, nepaisant to, kad nuo 2015 m. uogininkystės ūkiams buvo pradėta teikti susietoji parama už auginamų uogynų plotus, todėl galima daryti prielaidą, kad be paramos jis būtų dar gerokai spartesnis. Riešutų plotai, nors ir plečiasi, tačiau sudaro itin mažą plotą matuojant absoliučiais dydžiais – 0,054 proc. viso deklaruoto ŽŪN ploto šalyje. Taip pat reikia pažymėti, kad daugelis šių plotų nėra naujai užsodinti – tiesiog anksčiau nebuvo deklaruojami (pvz. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. Lietuvoje riešutmedžių plotas užėmė 186 ha, nors tais metais deklaruota nebuvo jokių riešutmedžių plotų), todėl statistinis augimas ne visai atspindi faktinę situaciją. U2 pav. Deklaruoti uogynų bei riešutmedžių plotai Lietuvoje 2017–2021 m., ha Šaltinis: ŽŪIKVC Uogų ir riešutų sektorius yra itin jautrus klimatinėms sąlygoms, todėl derliaus svyravimai yra labai dideli, galintys nukristi daugiau nei per pusę (pav. U3). LT 459 LT U3 pav. Uogų, išskyrus braškes, derlius iš 1 ha Lietuvoje 2012–2020 m.¸ t/ha (pagal ES standartinį drėgnumą) Šaltinis: EUROSTAT Derliaus svyravimai labai neigiamai veikia ūkių pajamas, ir pelningumą (U4 pav.). O pajamų nestabilumas mažina ūkių suinteresuotumą likti šiame sektoriuje, o naujiems - ateiti į jį. U4 pav. Uogų ūkių vidutinis svertinis bendrasis pelnas (neskaitant subsidijų) Lietuvoje 2014–2018 m., EUR Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Be to, Lietuvos uogynų derlingumas, lyginant su ES-27 vidurkiu, yra labai žemas: Lietuvoje uogų derlingumas beveik 5 kartus, o riešutų – 2 kartus mažesnis nei ES vidurkio. Gerokai atsiliekant derlingumui, Lietuvos augintojams sunku konkuruoti su iš užsienio gamintojų importuojama produkcija. Dar labiau šalies ūkių konkurencines sąlygas rinkoje mažina tai, kad Lietuvoje uogoms taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje ir Latvijoje - tik 5 proc., tad jie gali pasiūlyti reikšmingai mažesnes uogų kainas supirkėjui ir/ar vartotojui. Uogas bei riešutus Lietuvoje augina labai smulkūs ūkiai – vidutinis tiek uogas, tiek riešutus auginančio ūkio dydis 2021 m. deklaracijų duomenimis nesiekė 2 ha. 75 proc. visų uogynus deklaravusių ūkių sudaro ūkiai, deklaravę mažiau nei 1 ha uogynų (U5 pav.). Dar 15 proc. sudaro ūkiai, kurių uogynų pasėliai apima 1-5 ha. Vidutinių ir didelių ūkių, turinčių virš 10 ha uogynų plotų yra nepilnai 6 proc. LT 460 LT U5 pav. Uogų ūkių ir ploto pasiskirstymas pagal deklaruojamų uogynų plotą Lietuvoje 2020 m., proc. Šaltinis: ŽŪIKVC Mažas plotas neleidžia jiems pasiekti masto ekonomijos, neužtikrina galimybių investuoti į modernias auginimo, rūšiavimo, pateikimo vartotojui, saugojimo įrangą bei patalpas. Nesusikooperavę smulkūs augintojai negali užtikrinti nuolatinio pakankamo geros kokybės produkcijos tiekimo supirkėjams, taip prarasdami didesnes produkcijos realizavimo kainos galimybes. O kooperacijos lygis tarp uogų augintojų labai mažas. Uogos yra ypatingai greitai gendantys produktai, todėl jų derliaus nuėmimas ir realizacija turi būti atlikta per itin trumpą laiką – dažniausiai per keletą dienų. Dėl padidėjusios pasiūlos sezono metu labai nukrenta supirkimo kainos, sumažindamos potencialias ūkininkų pajamas. Uogininkystės bei riešutininkystės patrauklumą mažina ir sąlyginai dideli įėjimo/išėjimo kaštai: uogakrūmiai ir riešutmedžiai yra daugiametės kultūros, todėl jų augintojams sudėtinga keisti ūkio pobūdį, pereiti prie kitų tipų augalininkystės. Dėl šios priežasties net ir patirdami nuostolį jie išlaiko turimus uogynų/riešutmedžių plotus, tačiau gilėjant nuostoliui gali pasirinkti apskritai pasitraukti iš žemės ūkio veiklos. Naujų uogininkystės/riešutmedžių ūkių kūrimąsi stabdo tai, kad kelerius pirmus metus, kol uogynai ar riešutmedžiai nedera, ūkis negauna pajamų, o investuoti į veiklą būtina. Darbo užmokestis šio sektoriaus ūkiams sudaro didelę kaštų dalį (apie 25 proc., remiantis ŪADT 2015– 2020 m. duomenimis – daugiau nei penktadalį visų išlaidų). Darbo jėga nuolat brangsta, todėl pastoviai kyla ir šių ūkių išlaidos (U6 pav.). U6 pav. Sodininkystės ūkių vidutinės išlaidos 1 samdomam sutartiniam darbuotojui Lietuvoje 2015–2019 m., EUR/SD LT 461 LT Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Dėl COVID-19 pandemijos susiduriama ir su papildomu iššūkiu – dėl sezoninių darbuotojų migracijos apribojimų ima reikšmingai trūkti darbo jėgos derliui nuimti, dėl ko reikia kelti darbo užmokestį, vėlinti derliaus nuėmimą ar pan., kas savo ruožtu neigiamai veikia produkcijos kokybę, ūkių pajamas ir pelningumą. Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvoje santykinai labai brangios augalų apsaugos priemonės. Kadangi dėl aplinkosauginių reikalavimų purškimų skaičius klimatinėje zonoje, kurioje yra Lietuva, labai apribotas (keletą kartų mažesnis nei piečiau esančiose šalyse), o pati rinka maža, augalų apsaugos priemonių Lietuvoje registruojama labai mažai, o jos pačios brangios. Taikant mažiau purškimų kartu didėja ligų bei kenkėjų rizika, savo ruožtu didinanti pajamų netekimo riziką. Apibendrinant anksčiau pateiktą informaciją, galima teigti, kad uogų ir riešutų subsektorius susiduria su reikšmingais sunkumais. Uogų subsektoriaus traukimasis stebimas, nepaisant to, kad nuo 2015 m. šiems ūkiams buvo pradėta teikti susietoji parama už auginamų uogynų plotus, todėl galima daryti prielaidą, kad be paramos jis būtų dar gerokai spartesnis. Todėl parama šiam sektoriui yra būtina. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Pagrindinis šios paramos tikslas – ūkių ekonominio tvarumo didinimas. Susietoji parama padeda palaikyti bei stabilizuoti ūkių pajamas, o kadangi ūkių pelningumas yra vienas svarbiausių ūkių gyvybingumo bei ekonominio tvarumo rodiklių, tai ši parama tiesiogiai prisideda prie ūkių gyvybingumo ir ekonominio tvarumo didinimo, kartu mažindama ūkininkų motyvaciją bei būtinumą išeiti iš rinkos. Taip pat tiesioginės išmokos gali paskatinti investicijas į ūkių plėtrą bei modernizavimą. Dėl investicijų didėjantis produktyvumas, efektyvumas ir / ar produkcijos kokybė padeda didinti ūkių konkurencingumą. Investicijos taip pat gali teigiamai įtakoti pelningumą, ko pasėkoje didės ūkių gyvybingumas ir tvarumas. Dėl investicijų didėjantis ūkio dydis savo ruožtu gali paskatinti masto ekonomijos pasiekimą, didesnes supirkimo kainas ir kitus teigiamus pokyčius, susijusius su ūkio konkurencingumu ir gyvybingumu. Šio sektoriaus konkrečiai konkurencingumui gerinti papildomai skiriama sektorinė parama (Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje). Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Riešutai Vaisiai ir daržovės Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Dėl didelių išėjimo kaštų uogų ir riešutų ūkiams šis subsektorius yra viena iš nedaugelio alternatyvų vykdyti žemės ūkio veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti pajamas. Šis subsektorius reikšmingai prisideda prie kaimo gyventojų užimtumo, įdarbindamas tiek nuolatinius, tiek nemažai sezoninių darbuotojų. Todėl šių augintojų pasitraukimas iš žemės ūkio veiklos, padidintų bedarbystę bei pagilintų socialinę atskirtį kaimo vietovėse. Lietuvos vartotojams svarbu gauti kokybiškų, vietoje užaugintų uogų ir riešutų. Lietuvoje išauginti riešutai ir uogos greičiau pasiekia vartotoją, jų nereikia papildomai apdoroti cheminėmis priemonėmis (kas būtina pervežant vaisius dideliais atstumais), todėl mitybos požiūriu jie išlieka gerokai vertingesni, o kartu ir geresnių skoninių savybių. Be to, Lietuva yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje, palyginti su piečiau esančiomis, reikalinga žymiai mažiau kartų purkšti uogakrūmius dėl įprastai juos mažiau puolančių kenkėjų, kas savo ruožtu leidžia išsaugoti daugiau vertingų maistinių savybių ir išvengti nepageidaujamų cheminių medžiagų patekimo į uogas bei riešutus. Be to, rinkos aprūpinimas vietine produkcija dėl mažesnių pervežimų padidina visos tiekimo grandinės tvarumą. Siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų apsirūpinimą vietinėmis kokybiškomis uogomis bei riešutais, būtina LT 462 LT sudaryti palankias sąlygas ūkininkams, užsiimantiems uogų bei riešutų auginimu, gauti stabilias pajamas, taip užtikrinant jų pasilikimą šiame sektoriuje. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 463 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.3uog - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uogų ir riešutmedžių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.3uog - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uogų ir riešutmedžių auginimą Visiems šios kultūros augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais, uogynų ir riešutmedžių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai taikomas mažinimo/didinimo koeficientas ir atitinkamai bus koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 314,19 318,76 323,34 327,91 327,91 Mažiausia planuojama vieneto suma 219,93 223,13 226,34 229,54 229,54 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 408,45 414,39 420,34 426,28 426,28 O.10 (vienetas: Hektarai) 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 TI03sus01.3uog - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uogų ir riešutmedžių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 812 069,62 2 852 972,13 2 893 964,13 2 934 866,64 2 934 866,64 14 428 739,16 O.10 (vienetas: Hektarai) 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 44 751,10 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 812 069,62 2 852 972,13 2 893 964,13 2 934 866,64 2 934 866,64 14 428 739,16 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 464 LT TI03sus01.4 - Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.4 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Problemos dėl veiklos sąlygų skirtumų, atsirandančių daugiausia dėl mažiau palankių daržovių auginimui vietovių, sprendžiamos kitomis intervencinėmis priemonėmis. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, lauko daržovių sektorius išskirtas kaip labai reikalingas paramos. Susietoji parama daržovių sektoriui taikoma siekiant palaikyti daržininkystės ūkių veiklos tęstinumą, palaikyti esamą gamybos lygį ir potencialą Lietuvoje bei prisidėti prie sąlygų daržovių augintojų konkurencingumui didinti. Parama bus teikiama lauko daržoves auginantiems ūkiams už daržovėmis apsodintus reikalavimus atitinkančius plotus. Daržovių rūšys, už kurias būtų teikiama parama, bus nustatytos lydinčiaisiais LT 465 LT nacionaliniais teisės aktais. Bulvės bei azotą kaupiantys augalai į remiamų lauko daržovių sąrašą nebus įtraukiamos. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti Paramos gavėjai turi deklaruoti vienos ar skirtingų rūšių daržovių plotus, ne mažesnius kaip 0,1 ha. Kiti būtini detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Susietoji parama atvirojo grunto daržovių (išskyrus ankštines) subsektoriui bus teikiama remiantis atvirojo grunto daržoves auginančių ūkių pelno (kartu su subsidijomis, išskyrus paramą investicijoms), tenkančio vienam šeimos santykiniam darbuotojui (toliau – ŠSD), atotrūkiu nuo vidutinio metinio šalies darbo užmokesčio, kas turėtų efektyviai skatinti gamintojus tęsti veiklą šiame sektoriuje. Numatytas išmokos dydis – apie 4 244 Eur/ha – turėtų padėti vidutinio komercinio daržovių ūkio 1 sutartinio šeimos darbuotojo pajamoms leisti pasiekti vidutinio šalies darbo užmokesčio lygį. Atitinkamai daržovių augintojams numatyta skirti 0,366 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis 2018–2022 m. deklaruotų lauko daržovių plotų vidurkiu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Išmokų dydis gali kisti priklausomai nuo deklaruojamų daržovių plotų kaitos. Didėjančios išmokos skatina didesnį susidomėjimą konkrečia veikla, kas gali paskatinti daržovių plotų didėjimą dėl naujai ateinančių ūkininkų bei esamų ūkių plėtros esant palankesnėms sąlygoms, dėl ko išmokos gali mažėti. Išmokų didėjimo lubos numatomos siekiant atliepti vidutinio šalies darbo užmokesčio augimą, lyginant su daržininkystės sektoriumi. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, daržovių plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Lietuvoje daržovių plotai, lyginant su visų žemės ūkio naudmenų plotu šalyje, yra vieni mažiausių visoje ES ir net kelis kartus atsilieka nuo ES vidurkio (D1 pav.). LT 466 LT D1 pav. Šviežių daržovių plotų ir visų žemės ūkio naudmenų santykis Europos Sąjungos šalyse 2018 m., proc. Šaltinis: EUROSTAT Apsirūpinimas daržovėmis šalies vidaus reikmėms Lietuvoje taip pat žemas ir turintis mažėjimo tendenciją. 2020 m. apsirūpinimas siekė vos 62 proc. (D2 pav.), nors klimatinės sąlygos leidžia Lietuvoje užauginti beveik visas vietos rinkai reikalingas daržoves, išskyrus pačias ankstyviausias. Lyginant su 2012 m., 2020 m. apsirūpinimas daržovėmis sumažėjo beveik 20 proc. Reikia pažymėti, kad Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, apsirūpinimo vietinės kilmės maisto produktais problema tampa itin opi. D2 pav. Daržovių išauginimas, suvartojimas bei apsirūpinimas jomis Lietuvoje 2012–2020 m.¸ tūkst. t., proc. Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas Apsirūpinimas daugiausiai mažėjo dėl reikšmingai mažėjančių derlių. Nuo 2012 m. derlius turi mažėjimo tendenciją, net ir pamažu augant daržovių plotams, nors pastarieji 2021 m. vėl sumažėjo (D3 pav.). Einamuoju metų laikotarpiu derlingumas Lietuvoje vienas mažiausių ES: siekia vos 65 proc. ES-20 vidurkio (2019 m.EUROSTAT duomenimis). Derlius ne tik mažas, tačiau ir labai nestabilus, ypač dėl didelio sektoriaus jautrumo klimatinėms sąlygoms, kadangi daržovės, auginamos atvirame grunte, Lietuvoje sudaro daugiau kaip 96 proc. visų daržovių plotų. Galima prognozuoti, kad ateityje dėl klimato kaitos bei jo atnešamų pokyčių šis sektorius bus dar nestabilesnis. LT 467 LT D3 pav. Daržovių pasėtas ploto ir derlius Lietuvoje 2012–2020 m. Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas Dėl kasmet stipriai svyruojančių derlių, daržovių augintojams sudėtinga prognozuoti produkcijos apimtis, iš ko seka neužtikrintumas dėl pajamų bei pelno lygio trumpuoju laikotarpiu. Nestabilios pajamos mažina investavimo į ūkio plėtrą galimybes bei motyvaciją. Tuo tarpu sektoriaus išlaidoms būdingas augimas bei stiprus sezoniškumas. Tai susiję su tuo, kad didžiausią daržininkystės produkcijos savikainos dalį sudaro darbo užmokestis. Samdomo darbo sąnaudos 2018 m., ŪADT duomenimis, daržininkystės ūkiuose sudarė beveik 23 proc. visų ūkio išlaidų – daugiausia tarp įvairių specializacijų ūkių (D4 pav.). Šis sektorius ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje, vis dar yra menkai mechanizuotas ir didžioji dalis daržovių priežiūros darbų atliekama rankomis. Daržovėms sodinti bei derliui nuimti dažniausiai samdoma papildomų darbuotojų. Išlaidų sezoniškumas neigiamai veikia pinigų srautus, susidaro grynųjų pinigų stygius, kas savo ruožtu nepalankiai veikia ūkių gyvybingumą. Be to, darbo jėga nuolat brangsta, todėl pastoviai kyla ir šių ūkių išlaidos. Dėl COVID-19 pandemijos susiduriama ir su papildomu iššūkiu – dėl sezoninių darbuotojų migracijos apribojimų ima reikšmingai trūkti darbo jėgos derliui nuimti, dėl ko reikia kelti darbo užmokestį, vėlinti daržovių nuėmimą ar pan., kas savo ruožtu neigiamai veikia produkcijos kokybę, ūkių pajamas ir pelningumą ne tik trumpuoju, tačiau gali turėti reikšmingos įtakos ir ilguoju laikotarpiu. D4 pav. Visos darbo sąnaudos ūkyje, samdomo darbo sąnaudos bei samdomų darbuotojų darbo LT 468 LT užmokestis Lietuvoje 2018 m. pagal ūkių specializaciją, val., EUR Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Viena opiausių problemų, su kuria susiduria daržovių augintojai – trumpas produkcijos realizacijos terminas. Daržovės yra greitai gendantys produktai, todėl ūkininkai turi realizuoti didelius kiekius produkcijos iš karto po nuėmimo, t. y. tuo pačiu metu kaip ir visi kiti ūkininkai. Dėl išaugusios pasiūlos stipriai nukrenta supirkimo kainos ir atitinkamai ūkininkų pajamos. Tinkamas nuimto daržovių derliaus saugojimas leistų žymiai prailginti šios produkcijos realizavimo laikotarpį ir įgalintų ūkininkus realizuoti produkciją pasibaigus sezonui vietos rinkose aukštesnėmis kainomis, tačiau gerų saugyklų daržovėms Lietuvoje labai stinga, dėl ko prarandama produkcijos kokybė ir reikšmingai mažėja augintojų konkurencingumas. Taip pat trūksta tinkamo daržovių paruošimo ir patiekimo rinkai: nors didieji augintojai pirminį daržovių paruošimą jau atlieka, t. y. nuvalo, išrūšiuoja ir supakuoja, tačiau plautos produkcijos prekybos vietose dar santykinai nedaug, kai tuo tarpu senosiose ES šalyse neplautų daržovių beveik nėra. Daržovių sektoriaus plėtrą ir modernizavimą stabdo tai, kad dauguma daržovių ūkių yra labai maži ir maži (D5 pav.). 69 proc. visų daržoves auginančių ūkių deklaruoja mažiau nei 1ha daržovių plotus, ir dar 21 proc. deklaruoja 1-5 ha daržovių plotus. Atvirojo grunto daržovių (išskyrus ankštines) plotus deklaruojantys ūkiai 2020 m. vidutiniškai deklaravo tik 3,2 ha daržovių plotą. Dauguma šių ūkių neturi ilgesniam daržovių sandėliavimui tinkamų patalpų ir įrangos, bei dėl mažų pajamų neturi galimybių investuoti į jų įsigijimą ir išlaikymą. Jų konkurencines galimybes rinkoje mažina tai, kad jiems sunkiau išaugintą produkciją tinkamai paruošti ir pateikti vartotojui. Mažas šio sektoriaus ūkių dydis taip pat labai smarkiai apriboja jų galimybes siekti masto ekonomijos. Padėtį leistų pagerinti kooperacija, tačiau tarp daržovių augintojų ji labai menka. Nesusikooperavę smulkūs daržovių augintojai negali užtikrinti nuolatinio pakankamo geros kokybės produkcijos tiekimo supirkėjams, taip prarasdami didesnes produkcijos realizavimo galimybes. D5 pav. Atviro grunto daržovių plotus deklaruojantys ūkiai, pagal deklaruojamą daržovių plotą 2020 m. Šaltinis: ŽŪIKVC Nepaisant šių problemų, daržovių ūkiai yra vieni produktyviausių ūkių šalyje – jų sukuriama bendroji produkcija 1 EUR išlaidų viršija 1 (2018 m. 1,44 EUR / 1 EUR išlaidų), kai daugumos kitų sektorių (išskyrus cukrinių runkelių) patiriamos išlaidos viršija sukuriamą bendrosios produkcijos vertę. Kitaip tariant šie ūkiai yra perspektyvūs ir sudarius sąlygas jų plėtrai ir modernizavimuisi, galėtų sėkmingai konkuruoti ir išsilaikyti rinkoje. Tačiau kol kas šio sektoriaus plėtra lėta ir nepakankama. Be to, dėl santykinai nedidelio veiklai reikalingo ploto daržovių ūkiai gauna labai nedideles tiesiogines išmokas (neskaitant susietųjų), kadangi pastarosios yra „pririštos“ prie ploto. Atviro grunto daržovių augintojai gauna mažiausiai tiek tiesioginių išmokų, tiek visų subsidijų (neskaitant skirtų investicijoms) iš visų sektorių (D6 pav.), – net 3–4 kartus mažiau nei kiti sektoriai. Tokios žemos paramos apimtys didina psichologinį nepasitenkinimą dėl netolygiai paskirstomos paramos bei mažina šio sektoriaus patrauklumą augintojams. LT 469 LT D6 pav. Vidutinis svertinis ūkių gaunamų tiesioginių išmokų (be susietųjų) bei visų subsidijų (išskyrus skirtas investicijoms) vidurkis pagal ūkių specializaciją 2014–2018 m., EUR Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Taip pat reikia pažymėti, kad daržovių augintojus ypač neigiamai veikia klimato kaita ir jos pasėkoje dažnėjantys ir intensyvėjantys neigiami meteorologiniai reiškiniai, dažnėjantys ir ilgėjantys sausrų periodai. Vis didėja poreikis įrengti laistymo sistemas, kas savo ruožtu reikalauja investicijų, o joms smulkūs ūkiai lėšų stinga. Iš kitos pusės, dėl didesnių sausrų didėjančio daržovių laistymo poreikio galimybės yra ribojamos aplinkosaugos teisės aktų, ko pasėkoje daržovių augintojams vis sudėtingiau gauti reikiamus leidimus naudoti vandens telkinius laistymui (Daržovių augintojų asociacijos duomenimis). O tai savo ruožtu neigiamai veikia ekonominius ūkių rodiklius. Dėl įvairių anksčiau minėtų sunkumų bei pajamų nestabilumo, tikėtina, kad ūkininkai gali ilgainiui trauktis iš šio sektoriaus. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Pagrindinis šios paramos tikslas – ūkių ekonominio tvarumo didinimas. Susietoji parama leis užtikrinti šių ūkių pajamų stabilumą bei gyvybingumą – esminius faktorius didinant ūkių ekonominį tvarumą bei išlaikant šiuos ūkius rinkoje. Gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą bei didinti jų ekonominį tvarumą. Parama taip pat gali būti panaudojama investicijoms į produkcijos kokybės gerinimą, sandėliavimą, laistymą ar paruošimą rinkai, kaupti. Dėl investicijų didėjantis produktyvumas, efektyvumas ir/ar produkcijos kokybė padeda didinti ūkių konkurencingumą. Investicijos taip pat gali teigiamai įtakoti pelningumą, ko pasėkoje didės ūkių gyvybingumas ir ekonominis tvarumas. Dėl investicijų didėjantis ūkio dydis savo ruožtu gali paskatinti masto ekonomijos pasiekimą, didesnes supirkimo kainas ir kitus teigiamus pokyčius, susijusius su ūkio konkurencingumu ir gyvybingumu. Šio sektoriaus konkrečiai konkurencingumui gerinti papildomai skiriama sektorinė parama (Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje). Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Vaisiai ir daržovės Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Vietiniai daržovių augintojai turi didelę reikšmę patenkinant šalies vidaus paklausą daržovių produkcijai. Keičiantis vartotojų mitybos prioritetams, paklausa vietiniams produktams vis didės, todėl daržovių LT 470 LT augintojų ekonominis gyvybingumas yra būtina sąlyga siekiant stabdyti apsirūpinimo lygio smukimą. Daržininkystė yra svarbi ūkinės veiklos pasirinkimo bei diversifikavimo požiūriu. Šioje srityje galima dirbti pelningai net neturint didelio žemės ploto: atviro grunto daržovėms užtenka keletą kartų mažesnio ploto, lyginant su grūdinėmis kultūromis, kad ūkis būtų gyvybingas. Daržovių augintojams, ypač smulkiems (kurių yra dauguma), daržininkystė yra viena iš nedaugelio alternatyvų vykdyti žemės ūkio veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti pajamas pragyvenimui. Šie ūkininkai, neturi galimybių persiorientuoti į javų ar kitų kultūrų auginimą būtent dėl gan mažo disponuojamo žemės ūkio naudmenų ploto. Gyvulininkystės kultivavimas tokiuose ūkiuose, kuriems būdingas palyginti aukštas žemės našumo balas, taip pat yra netikslingas. Todėl, jei veiklos patrauklumas (pvz. dėl sumažėjusio pelningumo ar mažo prognozuotumo) labai krinta, smulkieji ūkininkai gali atsisakyti daržovių auginimo apskirtai išeidami iš žemės ūkio. Daržovių sektorius yra itin imlus darbui. Kurdamas darbo vietas jis užtikrina kaimo gyventojų užimtumą. Daržovių realizavimas vietinėje rinkoje padeda užtikrinti jų šviežumą, o rinkos aprūpinimas vietine produkcija dėl mažesnių pervežimų padidina tiekimo grandinės tvarumą. Lietuvoje dėl gamtos sąlygų (vėsesnės temperatūros nulemto mažesnio kiekio parazitų) nėra poreikio taip dažnai purkšti daržoves cheminėmis apsaugos priemonėmis kaip Pietų Europos šalyse, todėl produkcija yra „draugiškesnė“ aplinkai. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: LT 471 LT paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 472 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.4darž - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už lauko daržovių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.4darž - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už lauko daržovių auginimą Visiems lauko daržovių augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais lauko daržovių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai taikomas mažinimo/didinimo koeficientas ir atitinkamai bus koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 412,89 418,91 424,75 431,10 431,13 Mažiausia planuojama vieneto suma 289,02 293,24 297,33 301,77 301,79 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 536,76 544,58 552,18 560,43 560,47 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 TI03sus01.4darž - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už lauko daržovių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 148 634,14 2 179 961,56 2 210 352,28 2 243 396,98 2 243 553,10 11 025 898,06 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 26 019,45 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 148 634,14 2 179 961,56 2 210 352,28 2 243 396,98 2 243 553,10 11 025 898,06 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 473 LT TI03sus01.5 - Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.5 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos šiems augintojams skirtingose šalies vietovėse reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, nustatyta, kad uždaro grunto daržovių sektoriui reikalinga susietoji parama. Parama bus teikiama ūkiams už šiltnamiuose auginamų ir reikalavimus paramai gauti atitinkančių šių rūšių daržovių plotus: agurkų, pomidorų ir paprikų. Papildomos daržovių rūšys, už kurias būtų teikiama parama, galės būti tikslinamos lydinčiaisiais teisės aktais. Susietoji parama uždaro grunto daržovių sektoriui, padės palaikyti esamą gamybos potencialą Lietuvoje bei prisidės didinant šio sektoriaus ūkių gyvybingumą bei atsparumą. LT 474 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Taip pat jie turi: 1. deklaruoti ne mažesnį kaip 0,1 ha šiltnamyje auginamų daržovių plotą; 2. gamybinę veiklą vykdyti ne trumpiau kaip 8 mėnesius per kalendorinius metus; 3. gamybinės veiklos laikotarpiu realizuoti užaugintą produkciją; 4. turėti veikiančias stacionarias (nuolatinę, ilgalaikę sistemą, kuri užtikrintų tolygų šilumos paskirstymą visame šiltnamyje) šildymo ir automatines laistymo sistemas; 5. vykdyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; 6. šiltnamiai turi būti įregistruoti kaip statiniai Nekilnojamojo turto registre. Kiti būtini detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Išmokos šiltnamių ūkiams apskaičiavimo pagrindas – ūkių patiriamos išlaidos žiemos mėnesiais, kai derlius nėra nuiminėjamas, tačiau patiriamos didelės išlaidos, susijusios su šiltnamių šildymu bei darbuotojų darbo užmokesčiu. Siekiama dalinai kompensuoti šias išlaidas, tokiu būdu skatinant šiltnamių ūkius likti veikloje bei didinant jų ekonominį tvarumą bei atsparumą. Ekspertų nuomone, kaštų ir naudos santykio atžvilgiu pakankamas paramos lygmuo – 10 proc. patiriamų išlaidų. Atitinkamai uždaro grunto daržovių augintojams numatyta skirti 0,075 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Dėl šildymo bei darbo užmokesčio kaštų kasmetinio augimo numatytas paramos didėjimas. Kita vertus paramos lygis gali mažėti dėl didėjančių deklaruotų šiltnamių plotų, paramos vokui išliekant tame pačiame lygmenyje. Šis padidėjimas planuojamas dėl pasikeitusių paramos teikimo sąlygų lyginant su prieš naująjį paramos periodą einančiu laikotarpiu, įgalinant dėl šios paramos kreiptis platesnį ratą pareiškėjų. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, uždaro grunto daržovių plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Apsirūpinimas daržovėmis šalies vidaus reikmėms Lietuvoje žemas ir turintis mažėjimo tendenciją. 2020 m. apsirūpinimas siekė vos 62 proc. Lyginant su 2012 m., 2020 m. apsirūpinimas daržovėmis sumažėjo beveik 20 proc. Šildomuose šiltnamiuose auginama produkcija svariai prisideda prie apsirūpinimo daržovėmis, ypač pomidorais bei agurkais. Šiltnamiuose užauginama daugiau kaip 81 proc. lietuviškų pomidorų, ir apie 48 proc. agurkų. Likę pomidorai ir agurkai auginami lauke. Apsirūpinimo klausimas COVID-19 epidemijos bei ypač Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste tampa ypač aktualus Tačiau šildomuose šiltnamiuose auginamų daržovių plotai mažėja: nuo 2015 m. ir iki 2021 m. jie sumažėjo beveik 30 proc. Bendras šildomuose šiltnamiuose auginamų daržovių plotas 2021 m. siekė vos 67,7 ha (remiantis ŽŪIKVC duomenimis). LT 475 LT Šiltnamiuose užaugintų daržovių derlius taip pat turi mažėjimo tendenciją.: 2009–2014 m. vidutiniškai nuimta 25,4 tūkst. t daržovių, tuo tarpu 2015–2020 m. – tik 21,1 tūkst. t., t. y. per pastarąjį laikotarpį nuimta 17 proc. mažiau derliaus. Dėl santykinai šalto klimato, šiltnamius laikantys žemės ūkio subjektai patiria dideles išlaidas darbuotojų išlaikymui, šilumos energijai, apšvietimui šaltuoju ir tamsiuoju metu, nors derlius žiemos sezonu negeneruojamas, kas mažina Lietuvos augintojų konkurencingumą lyginant su užsienio gamintojais. Dėl nepakankamų pajamų šildomų šiltnamių įmonės ir ūkiai, siekdami palaikyti esamas gamybos apimtis, kad užtikrintų lietuviškų daržovių pasiūlą, nepajėgia sukaupti lėšų investicijoms, įrangos atnaujinimui, modernizavimui. Susietosios paramos nutraukimas šiam sektoriui gali priversti šiltnamių laikytojus toliau mažinti produkcijos gamybos plotus. Lietuvos augintojams sunku konkuruoti su iš užsienio gamintojų importuojama produkcija ir dėl didelių PVM tarifo skirtumų: Lietuvoje daržovėms taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu daugelis ES šalių narių šiai produkcijai taiko sumažintus PVM tarifus. Ypač mažas PVM tarifas kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje – tik 5 proc., tad jie gali pasiūlyti reikšmingai mažesnes daržovių kainas supirkėjui ir / ar vartotojui. Dėl savo veiklos vykdyti reikalingo sąlyginai labai nedidelio ŽŪN ploto, šildomi šiltnamiai Lietuvoje gauna ypatingai mažas tiesioginių išmokų (neskaitant susietųjų) sumas, nors patiria keliasdešimt kartų didesnes išlaidas (šildymui, darbo užmokesčiui), palyginti su vidutiniais kitų specializacijų ūkiais. Dėl savo veiklos specifiškumo Lietuvos šildomų šiltnamių įmonės ir ūkiai yra labai nelikvidūs ir negali greitai persiorientuoti į kitą gamybinę veiklą. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Pagrindinis šios paramos tikslas – ūkių ekonominio tvarumo didinimas. Susietoji parama leis užtikrinti šių ūkių pajamų stabilumą bei gyvybingumą – esminius faktorius didinant ūkių ekonominį tvarumą bei išlaikant šiuos ūkius rinkoje. Gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą bei didinti jų ekonominį tvarumą. Parama leis ilgamečiams šio subsektoriaus dalyviams užtikrinti lietuviškos produkcijos pasiūlą ir toliau tiekiant kokybišką vietinę produkciją Lietuvos gyventojams. Teikiama parama sudarys sąlygas sukaupti lėšų investicijoms, įrangos atnaujinimui, modernizavimui ir prisidės prie Lietuvos daržovių augintojų šildomuose šiltnamiuose konkurencingumo didinimo, tvaresnių metodų taikymo. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Vaisiai ir daržovės Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Siekiant palaikyti apsirūpinimą lietuviškomis daržovėmis, ypač pomidorais ir agurkais, vietinių gamintojų ekonominė reikšmė yra itin svarbi. Lietuvoje didėjant nutukusių žmonių skaičiui bei gilėjant dėl nesveikos mitybos atsirandančioms sveikatos problemoms, ypač svarbi tampa sveika mityba. Vienas iš pagrindinių jos koregavimo būdų - būtinybė valgyti įvairių, geriausiai šviežių vietinių daržovių ir vaisių (Pasaulio sveikatos organizacija). Todėl pakankama vietinių daržovių pasiūla ir asortimentas tampa ypatingai svarbus. Daržovių auginimo šildomuose šiltnamiuose subsektorius reikalauja daug darbo jėgos. Šis sektorius įtraukia daugiausia sutartinių darbuotojų (SD) nei bet kurio kito sektoriaus ūkiai, vidutiniškai 1 ha šiltnamių 2014-2018 m. teko 8,9 SD, todėl stabili jo veikla padeda spręsti gyventojų užimtumo problemas. Daržovių realizavimas vietinėje rinkoje padeda užtikrinti jų šviežumą, o rinkos aprūpinimas vietine produkcija dėl mažesnių pervežimų padidina tiekimo grandinės tvarumą. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). LT 476 LT Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 - užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimtis ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 477 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.5šilt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uždaro grunto daržovių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.5šilt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uždaro grunto daržovių auginimą Visiems uždaro grunto daržovių augintojams, atitinkantiems reikalavimus, taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais, uždaro grunto daržovių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 7 073,45 7 174,50 7 277,98 7 381,15 7 380,65 Mažiausia planuojama vieneto suma 4 951,42 5 022,15 5 094,59 5 166,81 5 166,46 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 9 195,49 9 326,85 9 461,37 9 595,50 9 594,85 O.10 (vienetas: Hektarai) 62,26 62,26 62,26 62,26 62,26 TI03sus01.5šilt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uždaro grunto daržovių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 440 393,00 446 684,37 453 127,03 459 550,40 459 519,27 2 259 274,07 O.10 (vienetas: Hektarai) 62,26 62,26 62,26 62,26 62,26 311,30 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 440 393,00 446 684,37 453 127,03 459 550,40 459 519,27 2 259 274,07 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 478 LT TI03sus01.6 - Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.6 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos cukrinių runkelių augintojams skirtingose šalies vietovėse reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Susietoji parama cukrinių runkelių sektoriui, turi palaikyti esamą gamybos potencialą Lietuvoje, padidinti ūkių konkurencingumą, gerinti sektoriaus produkcijos kokybę, ir prisidėti prie tvaresnio šio sektoriaus vystymosi. Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, buvo nustatyta, kad cukrinių runkelių augintojams būtina teikti susietąją paramą. Parama bus teikiama visiems šią kultūrą auginantiems ūkiams už visus jų deklaruojamus cukriniais runkeliais apsodintus plotus. LT 479 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti, bei: 1. deklaruojantys ne mažesnį kaip 0,5 ha cukrinių runkelių plotą. 2. su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu turi sudarę cukrinių runkelių pirkimo– pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti. Siekiant išlaikyti ūkius šiame sektoriuje bei atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. iki 2021 m. cukrinių runkelių augintojų sumažėjo net 36 proc., papildomi reikalavimai susietajai paramai nenumatomi. Jei iškils būtinybė bei atsižvelgiant į galimą naudą, papildomi reikalavimai bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Cukriniams runkeliams parama bus teikiama remiantis tęstinumo principu, tęsiant iki 2023 m. teikiamą paramą. Susietoji parama cukriniams runkeliams buvo pradėta taikyti tik nuo 2017 m., kai cukraus sektorių itin smarkiai paveikė cukraus kvotų atsisakymas. Teikiama parama pakankamai efektyviai padėjo sustabdyti tolesnį smarkų cukraus runkelių auginimo veiklos atsisakymą, kuris nėra pageidautinas nei dėl ekonominių, nei dėl agro-aplinkosauginių priežasčių. Cukraus runkelių kainoms laikantis žemame lygyje bei išlaikant stipraus varijavimo tendenciją, cukrinių runkelių auginimo perspektyvos miglotos, todėl, norint skatinti ūkius ne tik neatsisakyti veiklos, tačiau ir toliau investuoti į ūkių modernizavimą, naujas auginimo technologijas, kokybės gerinimą, svarbu užtikrinti tęstinį paramos stabilumą. Atsižvelgiant į paramos efektyvumą praėjusiu laikotarpiu bei remiantis tęstinumo principu, cukrinių runkelių augintojams numatyta mokėti apie 116 Eur/ha išmokas už cukrinių runkelių pasėlius, tam skiriant 0,275 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis 2020–2022 m.deklaruotų cukrinių runkelių plotų vidurkiu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Išmokų didėjimo lubos numatomos siekiant atliepti infliaciją, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Išmokų dydis gali kisti priklausomai nuo deklaruojamų cukrinių runkelių plotų kaitos, nors ryškus plotų pokytis nėra prognozuojamas. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, cukrinių runkelių plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Lietuvos cukraus sektorius susiduria su daug įvairių sunkumų. Konkurencija ES rinkoje stiprėja ir daro spaudimą kainoms. Be to, prognozuojama, kad izogliukozė plės savo rinkos dalį. Vis intensyvesnė konkurencija ir vis nepastovesnė rinkos aplinka gali sukelti rimtų neigiamų plataus masto pasekmių. Cukraus kainos ES rinkoje pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo itin dideliu nestabilumu ir nuo 2013 m. prasidėjusia ryškia mažėjimo tendencija. Supirkimo kainos nukritusio iki ribos, kai auginti šią kultūrą tampa ekonomiškai nebenaudinga. To pasėkoje pastaraisiais metais du šalyje veikiantys cukraus fabrikai vos surenka ribinį cukraus runkelių kiekį, būtiną fabriko veiklai užtikrinti. Nesurinkus reikiamų žaliavos kiekių, fabriko veiklą reikia stabdyti, o ją atnaujinti itin sudėtinga. Nesurinkdami pakankamų žaliavos kiekių, abu cukraus fabrikai jau keletą metų veikia ant bankroto ribos. Vienam iš jų – Marijampolės cukraus fabrikui šiuo metu jau yra iškelta bankroto byla dėl nemokumo, tačiau tikimasi, kad jį dar pavyks LT 480 LT atgaivinti. Kėdainių cukraus fabriko grynasis pelnas taip pat labai nestabilus, 2019 m. net siekęs 5 mln. EUR nuostolį (pav. C1). C1 pav. AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ pelnas/nuostolis 2015–2021 m. (finansiniai metai prasideda kovą ir baigiasi kitų metų vasarį) Šaltinis: Registrų centras 2014 -2020 m. finansiniam programavimo laikotarpiui buvo numatyta, kad bus palaikomas cukrinių runkelių gamybos lygis taip, kad šio sektoriaus plotas nemažėtų, tačiau palyginti su EK patvirtintu plotu - 19,2 tūkst. ha (2012 m.), - cukrinių runkelių plotai Lietuvoje 2021 m. yra sumažėję 18 proc. Mažėja ir šią kultūrą auginančių ūkių skaičius – 2016–2020 m. jų sumažėjo net 36 proc. Kita problema, su kuria susiduria Lietuvos cukraus sektorius – santykinai mažas šios kultūros derlingumas. Lietuvoje cukrinių runkelių derlingumas 10–30 proc. mažesnis nei Vakarų Europoje (pav. C2). Kita vertus, cukrinių runkelių derlingumas ir kokybė labai priklauso nuo oro sąlygų, ko pasėkoje jie labai nestabilūs ir sunkiai prognozuojami. Nepalankiais, t. y. drėgnais metais, cukrinių runkelių cukringumas reikšmingai sumažėja, o nešvarumas padidėja, dėl ko ženkliai didėja nuoskaitos nuo bazinės kainos fabrikų mokamos augintojams, ir kaina sumažėja. C2 pav. Cukrinių runkelių derlingumas ES šalyse 2011–2020 m., t/ha Šaltinis: EUROSTAT Atitinkamai vidutinės cukrinių runkelių supirkimo kainos yra labai nestabilios bei atspindi mažėjimo tendenciją (pav. C3), taip apsunkinant ūkių pajamų ir pinigų srautų planavimą, kas savo ruožtu mažina motyvaciją auginti šią kultūrą. LT 481 LT C3 pav. Vidutinė cukrinių runkelių supirkimo kaina Lietuvoje 2016–2021 m., Eur/t Šaltinis: ŽŪIKVC Be to, dauguma runkelius auginančių šalių taiko savanorišką susietąją paramą savo cukrinių runkelių sektoriui, kaip paramos priemonę, skirtą neigiamiems liekamiesiems kvotų sistemos nutraukimo padariniams sušvelninti ir cukrinių runkelių ūkių gyvybingumui palaikyti. Šiose šalyse (išskyrus Suomiją) susietoji parama cukriniams runkeliams yra labai didelė, kelis kartus viršijanti Lietuvos teikiamą paramą. Kaimyninėje Lenkijoje, kurioje cukraus fabrikų koncentracija viena didžiausių ES, ir kuri yra viena pagrindinių importuotojų į Lietuvos rinką (iš Lenkijos 2016–2020 m buvo importuota apie 65 proc. viso įvežamo baltojo cukraus), susietoji parama cukraus runkelių augintojams daugiau nei 4 kartus viršija paramą teikiamą Lietuvos augintojams (pav. C4). Daug mažesnis susietosios paramos lygis Lietuvos cukrinių runkelių augintojams sudaro nepalankias konkurencines sąlygas. C4 pav. Susietosios paramos cukrinių runkelių augintojams dydžiai 2020 m. šalyse, susietąja parama remiančiose cukrinių runkelių sektorių, Eur/ha Šaltinis: Europos Komisija Parama cukrinių runkelių augintojams jau kartą buvo sustabdyta 2015 m., tačiau dėl sunkios ekonominės situacijos, 2017 m. ji buvo atnaujinta. Paramos tęstinumas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti ūkininkams galimybes prognozuoti ūkio veiklos rodiklius bei garantuoti tam tikrą stabilumą, kuris savo ruožtu būtinas siekiant užtikrinti ūkių gyvybingumą bei atsparumą. Nesant stabilumo paramos srityje, ženkliai sulėtėja ilgalaikės investicijos, reikalingos derlingumui ir produkcijos kokybei gerinti. Cukrinių runkelių auginimo ūkiams reikia labai specializuotos ir brangios cukrinių runkelių auginimo ir LT 482 LT derliaus nuėmimo technikos. Norint užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas taip pat reikalingos investicijos. Didelės negrįžtamosios sąnaudos apsunkina tiek specializacijos keitimą, tiek naujų rinkos dalyvių atėjimą. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad cukrinių runkelių augintojai patiria ne tik tiesioginių išlaidų. Dėl sunkiasvorės technikos, reikalingos runkelių nuėmimui, “šlapiais” metais labai suslegiamas dirvožemis, dėl ko žymiai pablogėja jo kokybinės charakteristikos. Po „šlapiais“ metais suslėgto dirvožemio, sekančiais metais kitos kultūros derlingumas tame plote labai sumažėja. Be to, sunkiasvorė technika „šlapiais“ metais labai gadina ir kaimo kelius, ko pasėkoje cukrinių runkelių augintojai kaimo bendruomenių yra spaudžiami savo lėšomis tuos kelius taisyti, kas savo ruožtu neigiamai veikia ūkių pelningumą bei motyvaciją užsiimti šia veikla. Kartu važinėjant po įmirkusius laukus labai daugėja technikos gedimų ir auga jų remonto kaštai. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Susietoji parama prisidės prie ūkininkų pajamų stabilizavimo ir padidins jas absoliučiais dydžiais, taip prisidėdama prie ūkio ekonominio tvarumo ir išėjimo iš rinkos būtinumo mažinimo. Susietoji parama prisideda prie ūkių galimybių naudoti aukštos kokybės sėklas ir trąšas, nes taupymas jų sąskaita, kas galėtų būti būtina nesant paramos, vestų prie cukrinių runkelių cukraus kiekio šaknyse bei jų derlių mažėjimo, kas, savo ruožtu, sumažintų ūkininkų pajamas iš produkcijos realizavimo dar didesniu mastu. Tinkamumo paramai gauti kriterijuose numatytas reikalavimas būti sudarius su baltojo cukraus gamintoju ar žemės ūkio kooperatyvu cukrinių runkelių pirkimo–pardavimo sutartį, galiojančią einamųjų metų produkcijai parduoti. Numatyta sutartis netiesiogiai, tačiau reikšmingai įtakoja ūkių konkurencingumą: norint, kad cukriniai runkeliai būtų supirkti, būtina jų užauginti bei priduoti atitinkamą kiekį bei atitinkamos kokybės, t.y. ūkiai, taikantis prie rinkos sąlygų, turėtų būti priversti gerinti rinkai patiekiamų cukrinių runkelių kokybę, kas ilguoju laikotarpiu prisidėtų prie jų konkurencingumo didėjimo. Kita vertus, susietosios paramos teikimo nutraukimas antrą kartą per dešimtmetį, visiškai pakirstų ūkininkų pasitikėjimą valdžia ir jos sprendimais. O tai, kartu su dideliu kainų nepastovumu, didėjančia neigiamų meteorologinių įvykių rizika ir augančiu neapibrėžtumu gali labai padidinti išėjimo iš šio verslo riziką. Turint omenyje, kad naujų žaidėjų atėjimas į šį sektorių dėl didelių pradinių investicijų bei kitų minėtų veiksnių, mažinančių šios veiklos patrauklumą, yra labai ribotas, o cukraus pramonė priklauso išimtinai nuo vietinės žaliavos, ūkininkų traukimasis iš cukrinių runkelių gamybos sužlugdytų visą sektorių. Taip pat empiriniai tyrimai rodo, kad tiesioginės išmokos gali paskatinti investicijas (Zhu & Oude Lansink, 2010[1]). Dėl investicijų didėjantis produktyvumas, efektyvumas ir/ar produkcijos kokybė padeda didinti ūkių konkurencingumą, taip pat pelningumą, ko pasėkoje didėja ir ūkių gyvybingumas bei tvarumas. [1] Zhu, X., and A. Oude Lansink. 2010. “Impact of CAP Subsidies on Technical Efficiency of Crop Farms in Germany, the Netherlands and Sweden.” Journal of Agricultural Economics 61 (3): 545–564. doi:10.1111/j.1477-9552.2010.00254.x. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Cukriniai runkeliai Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Cukraus sektorius yra vienas svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių. Lietuvoje veikia du cukraus perdirbimo fabrikai, tuo tarpu kitose Baltijos šalyse – nė vieno. Cukraus perdirbimo fabrikai dėl savo darbo specifikos yra labai priklausomi nuo cukrinių runkelių pasiūlos. Dėl didelių logistikos kaštų jie paprastai neatsiveža cukrinių runkelių iš tolimesnių rajonų ar kitų šalių, todėl cukrinių about:blank about:blank LT 483 LT runkelių augintojai paprastai yra susitelkę aplink gamyklą. Jei šalia esantys cukrinių runkelių ūkiai nepatenkina žaliavos tiekimo, fabrikas patiria didelių papildomų išlaidų, dėl kurių cukraus gamyba gali tapti nuostolinga, o tai signalizuoja apie gamybos sustabdymą. Gamybos procesų sustabdymas bent vienam sezonui gali lemti visišką gamyklos uždarymą, nes sustabdžius technologines linijas ir nušalinus darbuotojus sunku atnaujinti gamybą dėl neproporcingai didelių sąnaudų. Dėl šios situacijos cukrinių runkelių sektorius yra ekonomiškai reikšmingas visai cukraus pramonei. Be to, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, cukraus pramonė turi labai svarbų socialinį aspektą. Ji padeda spręsti užimtumo problemas ir užtikrinti gyventojų pajamas tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Jau 2004–2006 m. buvo pastebėtas didelis neigiamas poveikis užimtumui, kai buvo uždarytos dvi iš keturių cukraus fabrikų: išaugęs nedarbas, didelė dalis cukrinių runkelių augintojų buvo priversti arba persikvalifikuoti, arba apskritai trauktis iš žemės ūkio. 2021 m. SODRA duomenimis, įmonėje Nordic Sugar Kėdainiai dirbo 267 darbuotojai. Marijampolės cukraus fabrikas, nors dėl nemokumo jam iškelta bankroto byla, yra restruktūrizuojamas ir tikimasi, kad jis tęs veiklą. 2021 m. Lietuvoje buvo 308 cukrinius runkelius auginantys ūkiai. Jie sukuria darbo vietų ne tik sau, bet ir samdomiems darbuotojams. Be to, augalininkystės ūkiai sezoninius darbus paprastai baigia jau rugsėjį, o cukrinių runkelių perdirbimas gali trukti iki Kalėdų. Tai suteikia puikią galimybę pailginti žemės ūkio darbuotojų įdarbinimo laiką, taip prisidedant prie regiono socialinės gerovės. Gyvybingas cukraus sektorius taip pat daro teigiamą poveikį kitoms susijusioms pramonės šakoms, tokioms kaip logistika, maisto pramonė, verslo paramos paslaugoms ir pan. Cukriniai runkeliai yra sėjomainoje auginami augalai, padedantys išsaugoti žemės ūkio biologinę įvairovę ir taip išvengti neigiamo monokultūros poveikio. Be to, dėl besisukančių šaknų runkeliai pagerina dirvožemio struktūrą ir sumažina dirvožemio tankėjimą bei eroziją. Taigi cukriniai runkeliai yra geras priešsėlis kitiems, ypač vasariniams, pasėliams. Tarptautinės Europos runkelių augintojų konfederacijos (CIBE) duomenimis, kai kuriose ES šalyse javų derlius po runkelių gali būti 10–20 proc. didesnis, palyginti su javų derliumi po dvejų metų iš eilės. Kadangi cukriniuose runkeliuose retai veisiasi kenkėjai ir ligos, pažeidžiančių derinamus augalus, cukrinių runkelių auginimas sumažina ligų ir kenkėjų skaičių, taigi ir būtiną naudojamų pesticidų kiekį. Kitas svarbus aplinkosauginis aspektas yra tas, kad cukraus fabrikai be pagrindinės produkcijos parduoda ir savo šalutinius gamybos produktus, tokius kaip melasa ir granuliuotas cukrinių runkelių minkštimas, kurie naudojami gyvūnų pašarams. Tuo tarpu ūkininkai cukrinių runkelių lapus naudoja kaip pašarą gyvuliams. Taigi visos runkelių dalys yra panaudojamos ir paverčiamos vertingais produktais, išvengiant atliekų. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Cukriniuose runkeliuose retai veisiasi kenkėjai ir ligos, pažeidžiančių derinamus augalus, todėl cukrinių LT 484 LT runkelių auginimas, įgalinantis sumažinti ligų ir kenkėjų skaičių, kartu leidžia sumažinti ir būtiną naudojamų pesticidų bei herbicidų kiekį, kas savo ruožtu daro teigiamą įtaką vandens ekosistemų būklei. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 485 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.6cukr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už cukrinių runkelių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.6cukr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už cukrinių runkelių auginimą Visiems šios kultūros augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais, cukrinių runkelių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą (O.10), atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai taikomas mažinimo/didinimo koeficientas ir atitinkamai bus koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 113,53 115,19 116,84 118,50 118,50 Mažiausia planuojama vieneto suma 79,47 80,63 81,79 82,95 82,95 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 147,59 149,75 151,89 154,05 154,05 O.10 (vienetas: Hektarai) 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 TI03sus01.6cukr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už cukrinių runkelių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 614 331,89 1 637 936,14 1 661 398,20 1 685 002,46 1 685 002,46 8 283 671,15 O.10 (vienetas: Hektarai) 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 71 097,15 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 614 331,89 1 637 936,14 1 661 398,20 1 685 002,46 1 685 002,46 8 283 671,15 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 486 LT TI03sus01.7 - Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus01.7 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.10. Susietosios pajamų paramos hektarų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos sėklinių bulvių augintojams skirtingose šalies vietovėse reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, sėklinių bulvių sektoriui būtina susietoji parama. Susietoji parama sėklinių bulvių sektoriui, padės palaikyti esamą gamybos potencialą Lietuvoje, prisidės didinant šio sektoriaus ūkių konkurencingumą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Taip pat šios paramos gavėjai: LT 487 LT 1) turi būti įtraukti į Augalininkystės tarnybos administruojamą atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą; 2) privalo deklaruoti ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, kuriame auginamos sėklinės bulvės; 3) įsipareigoja Augalininkystės tarnybos nustatyta tvarka aprobuoti deklaruojamus sėklinių bulvių plotus ir sertifikuoti išaugintas sėklines bulves. Kiti detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Parama sėklinių bulvių auginimui bus teikiama remiantis tęstinumo principu, tęsiant iki 2023 m. teikiamą paramą. Susietoji parama sėklinėms bulvėms buvo pradėta taikyti tik nuo 2017 m., kai buvo pastebėtos ryškios šio sektoriaus traukimosi tendencijos. Teikiama parama padėjo sustabdyti šio sektoriaus traukimąsi ir stabilizuoti situaciją jame. Mažėjant auginamų bulvių plotams bei sėklinių bulvių kainoms išlaikant varijavimo tendenciją, sėklinių bulvių auginimo perspektyvos miglotos, todėl, norint skatinti ūkius ne tik neatsisakyti veiklos, tačiau ir toliau investuoti į ūkių modernizavimą, svarbu užtikrinti tęstinį paramos stabilumą. Atsižvelgiant į paramos efektyvumą praėjusiu laikotarpiu ir infliaciją, taip pat remiantis tęstinumo principu, sėklinių augintojams numatyta mokėti apie 600 Eur/ha išmokas už sėklinių bulvių pasėlius, tam skiriant 0,013 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis 2019–2020 m. deklaruotų sėklinių bulvių plotų vidurkiu, kurį siekiama išlaikyti 2023–2027 m. finansinio programavimo periodu. Išmokų dydis gali kisti priklausomai nuo deklaruojamų sėklinių bulvių plotų kaitos (2017–2020 m. sėklinių bulvių plotas kito 40 proc. nuo vidurkio). Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, sėklinių bulvių plotų kaitai bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. išmokos dydžio nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Sėklinių bulvių subsektorius yra labai svarbus, užtikrinantis sertifikuotos bulvių sėklos pasiūlą bulvių augintojams. Sektoriuje sukaupta daug žinių bei patirties, įgytas didelis technologinis potencialas, tačiau eilę metų šis subsektorius traukėsi. Pagrindinė to priežastis - visiška jo priklausomybė nuo situacijos bulvių sektoriuje, kuris savo ruožtu drastiškai mažėja (tiek dėl mažėjančio bulvių vartojimo, tiek dėl smunkančio veiklos patrauklumo bulvių augintojams ir jų perėjimo į kitas veiklas): bulvių plotai per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo beveik dvigubai (nuo 32,4 tūkst. ha 2012 m. iki 16,0 tūkst. ha 2021 m.) (B1 pav.). LT 488 LT B1 pav. Bulvių plotai Lietuvoje 2012–2020 m.¸ tūkst. ha Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamento duomenys Sektoriaus silpimą atspindi ir aprobuotų sėklinių bulvių plotų bei sertifikuotos sėklos kiekių pokyčiai. Per laikotarpį nuo 2012 m. aprobuotų sėklinių bulvių plotai neviršijo 180 ha, o sertifikuotų sėklinių bulvių buvo pagaminama tik 2,0–3,0 tonų per metus (B2 pav.). B2. pav. Sertifikuotų sėklinių bulvių pasėlių plotai ir išauginami sertifikuotos sėklinių bulvių kiekiai Lietuvoje 2012–2020 m. ha, kg. Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenys Paruoštų sėklinių bulvių kiekio pakanka apsodinti tik 2,5–5,0 proc. visų Lietuvoje auginamų bulvių ploto. Siekiant užsitikrinti bulvių sėklininkystės lygį ir realizavimą rinkoje, sėklinių bulvių pasėlių plotai turėtų būti plečiami, siekiant, kad kasmet ¼ visų bulvių pasėlių Lietuvoje būtų auginama iš sertifikuotos sėklos. Tačiau, atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, esamų plotų išlaikymas jau būtų geras rezultatas.Sėklinių bulvių auginimas dėl savo specifikos yra gerokai sudėtingesnis nei kitų rūšių sėklų (pvz. javų) ar tuo labiau kitų augalų kultūrų (ne sėklų) auginimą. Šie ūkiai turi specializuotis vienoje veikloje (jos nediversifikuojant) dėl reikalingų atitinkamų patalpų ir įrangos, būtinų karantino sąlygų aukštos kokybės sėklai užauginti, sanitarinių apsaugos zonų ir pan. Dėl šios veiklos imlumo darbui, bulvių sėklininkystės ūkių darbo sąnaudos labai didelės. Šios priežastys sukuria grėsmę sėklinių bulvių subsektoriaus išlikimui, kadangi mažas pelningumas LT 489 LT (nuostolingumas) bei sunkiai prognozuojamos ateities perspektyvos gali paskatinti šiuos specializuotus ūkius trauktis iš veiklos. Naujų atėjimas dėl labai didelių reikalingų pradinių investicijų bei jau minėtų priežasčių yra sunkiai tikėtinas. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Susietoji parama leis užtikrinti šių ūkių dalinį pajamų stabilumą, taip prisidėdama prie jų gyvybingumo bei ekonominio tvarumo didinimo – esminių faktorių išlaikant šiuos ūkius rinkoje. Susietoji parama ūkiams, veikiantiems bulvių sėklininkystės subsektoriuje būtų reikšminga finansinė garantija net ir mažo derliaus metais ir, nepaisant svyruojančios sertifikuotos bulvių sėklos rinkos kainos, sėklinių bulvių augintojai galėtų jaustis saugūs. Tokiu būdu būtų užtikrintas veiklos patrauklumas ir tai padėtų išvengti neigiamų padarinių visam bulvių auginimo sektoriui. Parama padėtų sumažinti pajamų skirtumus tarp sektorių ir padidintų šio bulvių sėklininkystės subsektoriaus konkurencingumą. Susietosios tiesioginės išmokos už sėklai auginamų bulvių plotus mokamos tik nuo 2017 m. Paramos tęstinumas yra labai svarbus, siekiant užtikrinti ūkininkams galimybes prognozuoti ūkio veiklos rodiklius bei garantuoti tam tikrą stabilumą. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Sėklos Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Specializuotų sėklinių bulvių ūkių rėmimas prisideda prie viso bulvių auginimo sektoriaus pažangos. Didelį bulvių populiarumą Lietuvoje lemia vartotojų mitybos įpročiai, gyvulių šėrimo tradicijos, taip pat bulvių ir jų produktų transportavimo, laikymo ir naudojimo paprastumas. Kasmet ūkininkai praranda nemažą dalį savo produkcijos dėl bulvių ligų ir kenkėjų. Todėl, siekiant kokybiško ir pilno derliaus, atsparumas kenkėjams yra ypač svarbi. Didžiausias dėmesys skiriamas priemonėms, kurios leidžia natūraliais būdais kontroliuoti kenkėjų plitimą ir jų daromą žalą. Ligoms ir kenkėjams atsparių bulvių veislių veisimas yra itin svarbi profilaktikos priemonė Neatnaujintos (t. y. išsaugotos) bulvių sėklos kokybė kasmet prastėja, nes ji labiau linkusi į įvairias ligas, ypač virusines infekcijas, plintančias per užkrėstus gumbus. Nekontroliuojamos bulvių ligos mažina bulvių derlių ar net juos sunaikina. Todėl virusams atsparių bulvių veislių auginimas yra geriausia priemonė (ekonominiu ir ekologiniu požiūriu) kovojant su bulvių virusinėmis ligomis. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Lietuvos upių baseinų rajonų (toliau – UBR) valdymo planuose nėra identifikuota vandens telkinių, kurių būklei neigiamą poveikį darytų vandens paėmimas drėkinimui. Nacionalinių teisės aktų (LR Vandens įstatymo, LR Žemės gelmių įstatymo) reikalavimai dėl leidimų vandens paėmimui iš paviršinių ir požeminio vandens telkinių, atitinkantys Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies e punkto nuostatas dėl vandens paėmimo ir naudojimo kontrolės priemonių, yra integruoti į Valdymo reikalavimus (VR): VR1 – užtikrinti veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 „Dėl Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pasklidosios žemės ūkio taršos kontrolės priemonės, atitinkančios Direktyvos 2000/60/EC 11 straipsnio 3 dalies h punkto nuostatas, yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei GAAB reikalavimus. Valdymo reikalavimai, susiję su vandens telkinių apsauga: 1) VR2 – užtikrinti tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą; bei 2) VR8 – užtikrinti tausų augalų apsaugos produktų naudojimą, turint tam reikalingų žinių, naudojant patikrintą apdorojimo augalų apsaugos produktais LT 490 LT įrangą, laikantis naudojimo apribojimų augalų apsaugos produktams jautriose teritorijose, tinkamai tvarkant bei saugant augalų apsaugos produktus jų likučius ir pakuotes. GAAB reikalavimai: GAAB 4 – Pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 491 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus01.7bulv - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis sėklinių bulvių augintojams Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus01.7bulv - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis sėklinių bulvių augintojams Visiems sėklinių bulvių augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ploto vienetą. Jei tam tikrais metais sėklinių bulvių plotas, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas (finansinius asignavimus šiam sektoriui) bus proporcingai koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 582,09 591,10 599,32 607,80 607,95 Mažiausia planuojama vieneto suma 407,46 413,59 419,52 425,46 425,46 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 756,72 768,09 779,12 790,14 790,14 O.10 (vienetas: Hektarai) 131,05 131,05 131,05 131,05 131,05 TI03sus01.7bulv - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis sėklinių bulvių augintojams Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 76 282,89 77 463,66 78 540,89 79 652,19 79 671,85 391 611,48 O.10 (vienetas: Hektarai) 131,05 131,05 131,05 131,05 131,05 655,25 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 76 282,89 77 463,66 78 540,89 79 652,19 79 671,85 391 611,48 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 492 LT TI03sus02.1 - Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus02.1 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos pieninių karvių laikytojams skirtingose šalies vietovėse pakankamai reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Susietoji parama pienininkystės sektoriui taikoma siekiant stabdyti pieno gamybos mažėjimą bei itin spartų pieno ūkių traukimąsi iš veiklos. Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama LT 493 LT kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, buvo nustatyta, kad pienininkystės sektoriui parama ypatingai reikalinga. Pagrindinis šios intervencinės priemonės tikslas – mažinti pajamų atotrūkį tarp pienininkystės ir kitų žemės ūkio sektorių. Parama bus teikiama už visas laikytojo laikomas pieninių veislių karves. Išmokos dydis laiptuojamas priklausomai nuo karvių skaičiaus. Nustatyti keturi išmokų dydžių laiptai. Išmokos laiptuojamos siekiant tikslingesnio ir efektyvesnio paramos paskirstymo bei ilgalaikio jos poveikio. Laiptavimas padės sukoncentruoti paramą perspektyviems, tačiau sunkumų patiriantiems ūkiams, taip siekiant juo išlaikyti rinkoje. Toks paramos schemos dizainas taip pat skatina mažiausius ir mažus ūkius plėstis, kas itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas kainas, kas savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Parama mokama už Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) įregistruotas valdos valdytojo ir (ar) partnerių vardu ir nepertraukiamai laikytas valdoje išlaikymo laikotarpiu pienines karves, jeigu ŪGR yra nustatyta tvarka įregistruoti duomenys apie pieninės karvės prieauglio atvedimą arba gaišimą (negyvo prieauglio atvedimą arba išsimetimą) 18 mėnesių laikotarpiu iki išlaikymo laikotarpio pradžios. Jeigu 18 mėnesių laikotarpiu pieninė karvė ŪGR buvo registruota kitos valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu, laikoma, kad šis reikalavimas įvykdytas, jeigu prieauglio atvedimas arba gaišimas užregistruotas ŪGR bet kurios valdos valdytojo ir (ar) partnerio vardu 18 mėnesių laikotarpiu. Išlaikymo laikotarpis yra nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose. Valdų valdytojams, kurių valdoje buvo vykdomi pieninių veislių karvių produktyvumo tyrimai (nepertraukiamai per paskutiniuosius produktyvumo tyrimo metus) mokamas nustatyto dydžio (apie 10 EUR) susietosios paramos išmokos priedas už kiekvieną tiriamąją pieninę karvę. Kiti detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Gyvulių tankumas Lietuvoje ribojamas nacionaliniais teisės aktais, įgyvendinančiais 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje santykinai labai mažas, galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Ko pasėkoje galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. Todėl papildomi reikalavimai dėl gyvulių tankumo netaikomi. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Išmokų dydžio skaičiavimo pagrindas – pajamų 1 sutartiniam šeimos darbuotojui atotrūkio tarp pienininkystės ūkių ir vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkio sektoriuje mažinimas. Atsižvelgiant į paramos biudžeto apribojimus, nustatytas paramos dydis, kuris leis pasiekti, kad vidutinės pieno ūkio 1 SŠD pajamos nebūtų mažesnės nei 85 proc. vidutinio darbo užmokesčio žemės ūkio sektoriuje. Atitinkamai pieno gamintojams numatyta skirti 7,5403 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Siekiant tikslingesnio ir efektyvesnio paramos paskirstymo bei ilgalaikio jos poveikio išmokos LT 494 LT laiptuojamos. Išmokų laiptavimas pagrįstas įvairiais kriterijais: ūkių patiriamais ekonominiais ir finansiniais sunkumais, ūkių komercializacijos laipsniu, užimtumo ūkio veikloje laipsniu, svarba generuojant pieno pasiūlą bei ūkių perspektyvumu, t. y. ūkių galimybėmis išlikti rinkoje. ŪADT duomenų analizė rodo, kad pieno sektoriuje ekonominiai ūkių rodikliai labai priklauso nuo ūkio dydžio. Labai smulkūs ūkiai (iki 25 tūkst. EUR ekonominio dydžio, turintys vidutiniškai iki 10 karvių), remiantis 2014–2018 m. ŽŪIKVC duomenimis, patiria daugiau išlaidų, nei sukuria produkcijos, todėl dirba nuostolingai. Smulkiausių pieno ūkių nuostolingumą didžiąja dalimi lemia mažos ir nestabilios pieno supirkimo kainos. Dėl supirkėjams pateikiamų mažų pieno kiekių ir atitinkamai didesnių pieno surinkimo kaštų, taip pat dėl tiekiamo pieno kokybės bei papildomai reikalingų atlikti tyrimų, smulkiausi (iki 10 karvių) ūkiai gauna beveik trečdaliu mažesnę kainą nei stambūs pieno statytojai. Veiklos nuostolingumas neleidžia šiems ūkiams nei gerinti karvių produktyvumo, nei modernizuotis ar plėstis. Šie ūkiai, supirkimui parduodami nedidelius pieno kiekius, negali ir ateityje negalės (nebent kooperuosis, tačiau kooperacijos plėtra ypatingai lėta) užsitikrinti didelių ir stabilių pieno supirkimo kainų, kadangi pieno surinkimo, jo kokybės tikrinimo bei pan. kaštai riboja supirkimo kainos didinimo galimybes. Perdirbėjams labiau apsimoka pieną importuoti iš netoliese esančių kaimyninių šalių didelių pieno gamintojų (dauguma pieno perdirbimo įmonių įsikūrusios netoli kitų valstybių sienos) nei surinkti iš mažų Lietuvos ūkių. Nedidėjant supirkimo kainai, maži ūkiai ir toliau veiks nuostolingai, kas paskatins didelę šių ūkių dalis trauktis iš prekinės gamybos. Parama tokiems ūkiams labai reikalinga, tačiau, galima daryti prielaidą, kad jos poveikis ūkių ekonominiams rodikliams bei gyvybingumui būtų menkas bei trumpalaikis. Parama galbūt sulėtintų mažų ūkių traukimąsi, tačiau nesikooperuojant ar nesiimant kitų veiksmų (pvz.: perdirbimo įrangos savo ūkyje įdiegimo, ar pan.), jų veiklos perspektyvos nėra palankios ir, remiantis tiek Lietuvos, tiek visos ES tendencijomis, didžioji dalis smulkiausių pieno ūkių ilguoju laikotarpiu pasitrauks iš komercinės veiklos. Nors tokių ūkių dalis visoje pieno ūkių struktūroje labai didelė, jų įtaka bendrai pieno gamybai dėl santykinai mažo laikomų karvių skaičiaus yra santykinai nežymi (apie 16 proc. parduodamo pieno). Pieno supirkimo kaina didėja, jei gamintojas supirkėjui patiekia daugiau kaip 40 tonų pieno. Tokį pieno kiekį nesikooperuodami gali pateikti daugiau nei 10 karvių laikantys ūkiai. Mažų ir vidutinių ūkių (laikančių 10-150 karvių) efektyvumas (matuojant bendrąja produkcija 1 EUR išlaidų), ŪADT duomenimis, prilygsta stambių ūkių efektyvumui. Tokie ūkiai yra perspektyvūs ir gali sėkmingai konkuruoti rinkoje. Jie taip pat svariai prisideda prie pieno žaliavos kiekio kūrimo – pateikdami apie 45 proc. viso parduodamo pieno. Todėl šie ūkiai yra labai svarbūs tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu požiūriu. Ūkiai, laikantys daugiau nei 10 karvių yra pilno užimtumo ūkiai, t. y. ūkiai, kuriems pienininkystės veikla yra pagrindinis ar vienintelis pajamų šaltinis. Todėl jų išlaikymas žemės ūkio veikloje labai svarbus. Nors, remiantis, ŪADT duomenimis maži ir vidutiniai ūkiai (laikantys 10 - 150 karvių), dirba nenuostolingai, tačiau pelnai labai nedideli, neskatinantys tęsti gamybos, ko pasėkoje jų skaičius per pastaruosius penkerius metus mažėja (P1 pav.). Dėl nedidelių pelnų stokojama lėšų investicijoms į ūkių plėtrą, modernizavimą ir naujų technologijų diegimą, o tai lemia santykinai mažą karvių produktyvumą, mažesnį efektyvumą ir atitinkamai santykinai nedideles pajamas. LT 495 LT P1 pav. Karvių skaičiaus pokytis 2015–2020 m. sausio 1 d., pagal ūkio dydį Šaltinis: ŽŪIKVC Didžiausių ūkių (virš 250 tūkst. EUR ekonominio dydžio, turintys daugiau nei 150 karvių), sudarantys absoliučią ūkių mažumą, tačiau laikantys didelę dalį visų karvių, pelnas lenkia kitų ūkių grupių pelnus. Stambūs pieno ūkiai yra modernūs, turi geras auginimo sąlygas, o pienas yra melžiamas kokybės reikalavimus atitinkančia melžimo įranga. Šių ūkių karvių produktyvumas didelis ir augantis, jų pateikiamo pieno kokybė aukšta, kiekiai dideli. Didieji ūkiai generuoja didžiausią pieno žaliavos pasiūlą (apie 40 proc.) bei itin ženkliai prisideda prie nuolatinio užimtumo aplinkinių teritorijų gyventojams užtikrinimo (virš 150 karvių laikantys ūkiai vidutiniškai nuolatiniam darbui samdo daugiau nei dvigubai daugiau darbuotojų nei 50–100 karvių laikantys ūkiai), todėl yra itin svarbūs tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu. Susietoji parama šiems ūkiams sudaro galimybes gerinti ūkio veiklą, investuoti į efektyvumo didinimą bei vis griežtėjančių agro- aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi. Pagrindinis šios paramos tikslas – palaikyti perspektyvių, tačiau sunkumus patiriančių ūkių pajamas. Perspektyviais ūkiais galima laikyti ūkius, kurie ilguoju laikotarpiu (ilgiau nei 5 metus) galėtų išlikti rinkos dalyviais. Įvertinus įvairius anksčiau minėtus kriterijus, numatyti 4 išmokų laiptai. Susietosios išmokos už pienines karves bus mokamos papildomumo (laiptuojamuoju) principu, t. y. išmokos mokamos visiems ūkiams už visas laikomas karves, tačiau pagal skirtingus kiekvienos pakopos įkainius. Nustatytos keturios išmokų pakopos: 1) už pirmąsias 10 karvių, 2) už 11–50-tąją karves, 3) už 51–150-tąją karves, bei 4) likusias karves. Išmokų variacijos lubos priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia numatytas kasmetinis paramos didėjimas, siekiant bent iš dalies kompensuoti vidutinio darbo užmokesčio sektoriuje didėjimą, lyginant su pieno sektoriumi. Antra, išmokos dydis apskaičiuotas remiantis prognoziniais karvių skaičiaus duomenimis. Faktinis karvių skaičiaus kitimas (įskaitant tas, kurioms taikomi produktyvumo tyrimai), turės įtakos išmokos dydžiui. Žemiausios variacijos lubos numatytos įvertinant prielaidą, kad dėl didesnės nei ankstesniu laikotarpiu paramos, karvių augintojų skaičius bei jų laikomų karvių skaičius mažės lėčiau, o esami ūkiai dėl palankesnių sąlygų plėsis. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, galvijų skaičiaus pokyčiams bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. nustatytų išmokos dydžių nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija LT 496 LT Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Pieno gamybos sektorius jau eilę metų traukiasi. Gamyba mažėja, todėl Lietuvos pieno gamintojai nebegali patenkinti pieno perdirbimo pramonės įmonių, kurios apie pusę pardavimo pajamų gauna iš eksporto, žaliavos poreikių. Trūkstant žaliavos, jos kasmet vis daugiau importuojama iš kaimyninių šalių (P2 pav.). 2019–2020 m. buvo importuota daugiau kaip ketvirtadalis viso tais metais pieno pramonėje perdirbto pieno. P2 pav. Pieno ir pieno produktų gamyba (tūkst. t) bei importas (tūkst. t) Lietuvoje 2010–2020 m. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Gamybos mažėjimą didžiąja dalimi lemia spartus pieno ūkių traukimasis iš veiklos. 2020 m. pieno sektoriuje veikė 27468 ūkiai – beveik per pusę mažiau nei 2016 m. (P3 pav.). Laikomų pieninių karvių skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 22 proc. P3 pav. Ūkių, laikančių pienines karves, bei karvių skaičius 2016 – 2021 m. sausio 1 d. Šaltinis: ŽŪIKVC Nors smulkių ir vidutinių pieno ūkių pasitraukimas ir užimtųjų pirminėje gamyboje yra neišvengiamas ir atitinka tendencijas vykstančias kitose Europos Sąjungos šalyse, tačiau Lietuvoje šis mažėjimas yra vienas sparčiausių tarp ES šalių ir dėl didelio užimtųjų skaičiaus šiame sektoriuje, keliantis grėsmę socialiniam bei ekonominiam stabilumui šalies kaimo regionuose (P4 pav.). LT 497 LT P4 pav. Pienininkystės ūkių skaičiaus pokytis, lyginant 2016 m. su 2007 m., proc. Šaltinis: EUROSTAT Labiausiai mažėja mažų ūkių, laikančių 1–2 karves, skaičius, tačiau mažėjimo tendencijos stebimos ir visų kitų dydžių ūkiuose (P5 pav.). P5 pav. Melžiamų karvių laikytojų skaičiaus pokytis 2015–2019 m. pagal laikomą karvių skaičių, vnt. Šaltinis: ŽŪIKVC Didėjantis karvių skaičius dideliuose ūkiuose, kartu su augančiu vidutiniu karvių produktyvumu, nespėja „padengti“ pasitraukiančiųjų ūkių pieno gamybos apimčių. Nepaisant spartaus smulkių ūkių mažėjimo, pieną parduodančių ūkių struktūroje vis dar dominuoja smulkūs, 1-5 karves laikantys ūkiai, sudarantys 64 proc. visų pieno ūkių, nors jų rinkai tiekiamas pienas sudaro tik 9 proc. (P6 pav.). Tai vienas mažiausių dydžių ES. Mažas ūkio dydis lemia mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas kainas, kas savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. LT 498 LT P6 pav. Ūkių, gaminančių pieną pardavimui, struktūra ir jų pardavimui pagaminto pieno dalis 2021 m. 9 mėn. pagal laikomą karvių skaičių, vnt., tūkst. t Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŽŪIKVC duomenimis Atsižvelgiant į tai, kad labai maži ūkiai vis dar sudaro didžiąją visų pieno ūkių dalį, bei į tai, kad 37 proc. visų pieno ūkių gamintojų sudaro vyresni nei 60 m. asmenys (P7 pav.), galima prognozuoti, kad spartaus pieno ūkių (ypač pačių smulkiausių, nepriklausomai nuo paramos lygio) traukimosi iš veiklos tendencija bent jau artimiausiu metu išliks. P7 pav. Pieno pardavę gamintojai bei jų karvių skaičius, pagal gamintojų amžių 2020 m., proc. Šaltinis: ŽŪIKVC Karvių produktyvumas, nors ir didėja, išlieka vienas mažiausių ES, kur visų šalių primilžio vidurkis iš vienos karvės 2019 m. siekė 7 346 kg, tuo tarpu Lietuvoje jis siekė vos 6 225 kg, t. y. tik 85 proc. ES vidurkio. Pagal kokybės rodiklį – baltymingumą, kuris svarbus gaminant sūrius (viena iš svarbiausių Lietuvos pieno pramonės specializacijų) – Lietuva taip pat atsilieka nuo ES vidurkio. Lyginant pienininkystės ūkius su kitos specializacijos ūkiais, akivaizdu, kad pienininkystė yra viena mažiausiai pelningų (įskaitant subsidijas) veiklų (P8 pav.). Mažas pelningumas yra viena svarbiausių priežasčių, lemianti tai, kad pienininkystės verslas tampa vis mažiau patrauklus, kuo ir būtų galima didžiąja dalimi paaiškinti šių ūkių spartų mažėjimą. LT 499 LT P8 pav. Ūkių bendrojo pelno be subsidijų, tiesioginių išmokų be susietosios paramos ir šių abiejų rodiklių sumos svertinis vidurkis Lietuvoje 2014–2018 m. pagal ūkio specializaciją, EUR Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis Mažus pieno ūkių bendruosius pelnus/nuostolį bei nestabilumą didele dalimi lemia mažos (vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp ES šalių) ir dideliais svyravimais pasižyminčios superkamo pieno kainos (P9 pav.). P9 pav. Natūralaus riebumo pieno supirkimo kainų indeksai, (2015 m. – 100). Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas Vidutinė žalio pieno supirkimo kaina Lietuvoje yra mažiausia tarp ES šalių* (P10 pav.). LT 500 LT P10 pav. Vidutinė žalio 3,7 proc. riebumo pieno pardavimo kaina 2015–2020 m. ES šalyse, EUR/100 kg Šaltinis: EUROSTAT Dėl nepastovumo lemiamų problemų, kurios kyla dėl didelių kapitalo išlaidų, nestabilių pieno produktų kainų ir svyruojančių sunaudojamų išteklių bei energijos kainų gamybai, naudojami ištekliai yra labai pažeidžiami. Apibendrinant galima teigti, kad strategiškai svarbus Lietuvos pienininkystės sektorius yra atsidūręs labai pavojingoje situacijoje. Gerokai mažesnės pajamos iš pienininkystės, lyginant su kitomis žemės ūkio šakomis, nepalankios superkamo pieno kainų prognozės, didelis ir nuolatinis darbo krūvis bei kiti veiksniai skatina ūkininkus pereiti prie pelningesnių ūkininkavimo šakų arba iš viso trauktis iš žemės ūkio produkcijos gamybos. Ši situacija griauna tradiciškai stiprų ir reikšmingą Lietuvos pienininkystės sektorių. Tokia situacija susiklostė nepaisant pieninių karvių augintojams teikiamos paramos. Todėl galima daryti išvadą, kad siekiant stabdyti šio sektoriaus traukimąsi, jam parama būtina. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Pieninių veislių karvių augintojų pajamų palaikymas prisideda prie ūkių gyvybingumo bei ūkių ekonominio tvarumo didinimo. Parama turėti paskatinti ir sudaryti palankesnes galimybes ūkiams plėstis, siekiant sumažinti su mažu dydžiu susijusius neigiamus efektus: mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas kainas, kas savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. Taip parama prisidėtų didinant pieno ūkių ekonominį tvarumą ir konkurencingumą. Susietoji parama taip pat turėtų prisidėti prie pajamų atotrūkio tarp žemės ūkio sektorių mažinimo, ūkių pajamų svyravimų mažinimo, ko pasėkoje didėtų tiek atskirų ūkių gyvybingumas, tiek augtų viso sektoriaus konkurencingumas. Parama taip pat turėtų paskatinti daugiau ūkių taikyti karvių produktyvumo tyrimus, kurie yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą, ūkių stiprėjimą. Ši parama labiausiai prisideda prie kokybės gerinimo tiek ūkio, tiek viso sektoriaus lygiu. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Pienas ir pieno produktai LT 501 LT Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Pieno gamyba ir perdirbimas Lietuvoje yra vienas iš labiausiai išplėtotų žemės ūkio ir maisto sektorių ir nuo seno šalyje laikomas prioritetine žemės ūkio vystymosi kryptimi. Natūralaus riebumo pienas 2020 m. sudarė 14,7 proc. Lietuvos žemės ūkio produkcijos ir pagal dydį tai buvo antras didžiausias subsektorius po javų. Pieno produktų gamybos įmonių sukurta bendroji pridėtinė vertė (BPV) 2015–2019 m. sudarė apie 20 proc. visos maisto produktų ir gamybos BPV ir apie 4 proc. apdirbamosios gamybos. Apie pusė pagaminamos produkcijos realizuojama užsienio rinkose, kas sudaro apie 26 proc. viso maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių eksporto. Kadangi gamybos ir perdirbimo grandys yra labai tampriai susiję, ir sektoriaus sėkmė priklauso nuo abiejų konkurencingumo, pieno gamybos subsektoriaus gyvybingumas ir konkurencingumas yra strategiškai reikšmingas, o jo silpimas kelia grėsmę ne tik daugybei su juo susijusių pramonės sektorių, tačiau per juos – ir visai Lietuvos ekonomikai (per BVP, užimtumo rodiklius ir pan.). Pienininkystės sektorius yra vienas iš svarbiausių kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų šaltinių: asmenys, turintys melžiamų karvių, 2021 m. sudarė 23 proc. visų valdų valdytojų. Pienininkystės sektorius ypač svarbus mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kuriose augalininkystė sukuria mažą pridėtinę vertę. Didelė dalis pieno gamintojų yra pensinio amžiaus. Vyresnio amžiaus ūkininkai yra inertiški – jiems perėjimas į kitus gyvulininkystės ar augalininkystės sektorius būtų sudėtingas dėl reikalingų naujų žinių, įrengimų, investicijų. Šio sektoriaus svarba ryški ir perdirbimo pramonei: kadangi nemaža Lietuvos gyventojų dalis dirba perdirbime ir prekyboje, o pieno produktų gamyba yra viena iš stambiausių Lietuvos maisto produktų ir gėrimų gamybos šakų. 2018 m. Lietuvoje veikė 31 pieno perdirbimo įmonė, kuriose dirbo 17,6 proc. visų maisto ir gėrimų gamybos įmonių darbuotojų. Net trečdalis iš minėtų įmonių – didelės, turinčios daugiau kaip 250 darbuotojų. Pienininkystė iš dalies svarbi Lietuvai ir aplinkosaugos prasme. Ja neretai užsiimama mažai palankiose ūkininkauti vietovėse. Taigi šio sektoriaus kultivavimas prisideda prie apleistų žemių plotų mažinimo. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Žemės ūkio taršos kontrolės priemonės yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei ŽŪN geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Valdymo reikalavimai (VR). VR1 – užtikrinant veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Taikant priemones susijusias su užteršto vandens išleidimu, ūkinės veiklos apribojimu vandenims jautriose teritorijose, bus prisidedama prie vandens išteklių tinkamo naudojimo bei jų apsaugos nuo pasklidosios taršos. VR2 – užtikrinant tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą, aplinkai palankų mėšlo ir srutų laikymą Šie reikalavimai prisidės prie vandens kokybės gerinimo, mažins taršą nitratais iš žemės ūkio veiklos, tausaus dirvožemio naudojimo, bei jo praturtinimo organinėmis medžiagomis. GAAB reikalavimai: 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kuriuo draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Nr. XIII-2166. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje nėra didelis, t. y. galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. LT 502 LT Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 503 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) TI03sus02.1pnk+tyrim - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pienines karves, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai Vienoda R.4; R.8 TI03sus02.1pnk1-10 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pirmasias 10 pieninių veislių karves Vienoda R.4; R.8 TI03sus02.1pnk11-50 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (11–50) pieninių veislių karves Vienoda R.4; R.8 TI03sus02.1pnk51-150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (51-150) pieninių veislių karves Vienoda R.4; R.8 TI03sus02.1pnk>150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (>150) pieninių veislių karves Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus02.1pnk+tyrim - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pienines karves, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai Valdų valdytojams, kurių valdoje vykdomi pieninių veislių karvių produktyvumo tyrimai, bus mokamas nustatyto dydžio išmokos priedas, 10 EUR už karvę (šis dydis fiksuotas ir vienodas visam laikotarpiui). Toks paramos dydis leidžia vidutiniškai apie 60 proc. sumažinti ūkių patiriamas išmokas už karvių produktyvumo tyrimus, todėl planuojama, kad turėtų žymiai paskatinti ūkių dalyvavimą karvių produktyvumo tyrimuose. TI03sus02.1pnk1-10 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pirmasias 10 pieninių veislių karves Šios grupės pienininkystės ūkiai pasižymi santykinai maža svarba generuojant pieno pasiūlą, taip pat labai mažu gyvybingumu ir perspektyvumu rinkoje. Remiantis 2014–2018 m. ŽŪIKVC duomenimis, tokie ūkiai patiria daugiau išlaidų, nei sukuria produkcijos, todėl dirba nuostolingai (neskaitant subsidijų). Jų nuostolingumą didžiąja dalimi lemia mažos ir nestabilios pieno supirkimo kainos. Dėl supirkėjams pateikiamų mažų pieno kiekių ir atitinkamai didesnių pieno surinkimo kaštų, taip pat dėl tiekiamo pieno kokybės bei papildomai reikalingų atlikti tyrimų, ūkiai laikantys iki 10 karvių gauna beveik trečdaliu mažesnę kainą nei stambūs pieno statytojai (remiantis ŽŪIKVC duomenimis). Veiklos nuostolingumas neleidžia šiems ūkiams nei gerinti karvių produktyvumo, nei modernizuotis ar plėstis, kas savo ruožtu leidžia prognozuoti, kad didžioji dalis šių smulkiausių ūkių ir toliau veiks nuostolingai. O tai greičiausiai paskatins didelę šių ūkių dalį trauktis iš prekinės gamybos. Parama tokiems ūkiams labai reikalinga, tačiau, galima daryti prielaidą, kad jos poveikis ūkių ekonominiams rodikliams bei gyvybingumui būtų santykinai menkas bei trumpalaikis. Didelė parama galbūt sulėtintų mažų ūkių traukimąsi, tačiau nesikooperuojant, nesiplečiant ar nesiimant kitų veiksmų, jų veiklos perspektyvos nėra palankios. Vis dėlto numatoma, kad ūkių iki 10 karvių gaunama parama bus didesnė nei teikta 2014–2020 m. laikotarpiu, taip prisidedant prie galimybių išlikti rinkoje to siekiantiems labai smulkiems ūkiams arba pagerinant sąlygas jiems persikvalifikuoti ir pereiti į kitas veiklas kaimo teritorijose. Išmokos dydis, planuojama, gali varijuoti iki 30 proc., priklausomai nuo bendro pieninių karvių skaičiaus kitimo bei karvių, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai, kitimo. Esant karvių skaičiaus pokyčiui, proporcingai taikomas mažinimo / didinimo koeficientas ir atitinkamai koreguojami išmokų dydžiai. TI03sus02.1pnk11-50 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (11–50) pieninių veislių karves 11–50 karvių laikančius ūkius jau galima laikyti perspektyviais, vis dėlto tai santykinai mažo gyvybingumo ūkiais. Šių ūkių pagaminami pieno kiekiai jau pakankami, kad užsitikrintų didesnes pieno supirkimo kainas nei mažiausi ūkiai, tačiau jų gaunama kaina vis tiek 10–15 proc. mažesnė nei gaunama didžiausių pieno statytojų (remiantis 2021 m. ŽŪIKVC duomenimis). Šie ūkiai jau gali dirbti nenuostolingai (neskaitant subsidijų), tačiau jų pelningumas balansuoja ant minimalios ribos. Dėl nestabilių pieno supirkimo kainų, pajamų svyravimų rizika jiems gali būti pražūtinga. Atitinkamai galima prognozuoti, kad dalis šių ūkių per artimiausius penkerius metus trauksis iš rinkos. Kad išsilaikytų rinkoje jiems būtina plėtra bei produktyvumo ir kokybės gerinimas. Vis LT 504 LT dėlto, remiantis atliktų produktyvumo tyrimų duomenimis 2022 sausio 1d. tik mažiau nei pusei karvių, laikomų 11–50 karvių ūkiuose, buvo atliekami produktyvumo tyrimai, kurie yra viena svarbiausių priemonių, lemiančių sėkmingą gyvūnų selekcijos procesą, racionalų ir pelningą jų veisimą, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą bei atitinkamai lemianti ūkių stiprėjimą. Palyginimui ūkiuose, kurie laiko daugiau nei 50 karvių, produktyvumo tyrimai atliekami daugiau nei 80 proc. karvių. Vis dėlto šie ūkiai svarbūs tiek pieno žaliavos generavimo (jie pagamina virš 30 proc. šalies žaliavinio pieno), tiek socio-ekonominiu aspektu (dauguma šių ūkių jau yra pilno užimtumo, todėl pienininkystė jiems yra pagrindinis arba vienintelis pajamų šaltinis). Atitinkamai už 11–50-tąja karves numatytas antras pagal didumą išmokos dydis. Šiems ūkiams vidutinė išmoka už karvę 2023 m, lyginant su 2021 m., turėtų padidėti daugiau nei 8 proc. Išmokos dydis, planuojama, gali varijuoti iki 30 proc., priklausomai nuo bendro pieninių karvių skaičiaus kitimo bei karvių, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai, kitimo. Esant karvių skaičiaus pokyčiui, proporcingai taikomas mažinimo / didinimo koeficientas ir atitinkamai koreguojami išmokų dydžiai. TI03sus02.1pnk51-150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (51-150) pieninių veislių karves 51–150 karvių laikantys ūkiai laikomi prioritetiniais. Šie ūkiai ženkliai prisideda prie bendros žaliavinio pieno pasiūlos generavimo. Taip pat jie labai svarbūs darbo vietų kaimo vietovėse kūrimo atžvilgiu. Tai komerciniai, labai perspektyvūs ūkiai, galintys išsilaikyti rinkoje ilguoju laikotarpiu, tačiau einamuoju metu patiriantys ekonominių sunkumų, ką rodo ir šių ūkių skaičiaus, nors ir nedidelis, tačiau mažėjimas, stebimas 2016–2020 m. Atitinkamai jiems numatytas didžiausias paramos intensyvumas. Išmokų laiptavimas didėjimo kryptimi turėtų padidinti smulkesnių ūkių motyvaciją plėtrai. Išmokos dydis, planuojama, gali varijuoti iki 30 proc., priklausomai nuo bendro pieninių karvių skaičiaus kitimo bei karvių, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai, kitimo. Esant karvių skaičiaus pokyčiui, proporcingai taikomas mažinimo / didinimo koeficientas ir atitinkamai koreguojami išmokų dydžiai. TI03sus02.1pnk>150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (>150) pieninių veislių karves Daugiau nei 150 karvių laikantys ūkiai yra labiausiai perspektyvūs, sukuriantys didžiausią pridėtinę vertę. Šie ūkiai generuoja apie 40 proc. visos žaliavinio pieno pasiūlos, todėl yra itin svarbūs apsirūpinant vietine žaliava. Kadangi bendras apsirūpinimo žaliaviniu pienu lygis tendencingai mažėja, šių ūkių išlaikymas rinkoje itin svarbus. Iš kitos pusės, stambiausi pienininkystės ūkiai reikšmingiausiai prisideda prie užimtumo galimybių kaimo teritorijose palaikymo: jų samdomų darbuotojų skaičius nuolatiniam darbui ženkliai viršija daugumos kitų sektorių (išskyrus daržininkystę) atitinkamo ekonominio dydžio ūkių sukuriamų darbo vietų skaičių. Lyginant su pienininkystės sektoriaus mažesnio ekonominio dydžio ūkiais, stambiausi ūkiai sukuria dvigubai daugiau darbo vietų nei 51–100 karvių laikantys ūkiai. Todėl socialiniu aspektu šių ūkių svarba sektoriui yra esminė. Šių ūkių pelningumas, lyginant su kitų grupių ūkiais, yra didžiausias, todėl jiems parama yra santykinai kiek mažiau būtina nei kitoms grupėms. Todėl 151- ajai ir visoms paskesnėms karvėms numatytas mažesnis pagal didumą (trečias pagal didumą) paramos intensyvumas. Vis dėlto, dėl ženklių pieno supirkimo kainų svyravimų, didėjančių rizikų, kylančių sąnaudų kainų bei būtinų nuolatinių investicijų, pienininkystės patrauklumas net stambiausiems ūkiams mažėja. Todėl ryškus paramos sumažinimas arba jos nutraukimas gali paskatinti ryškius veiklos pokyčius arba visišką jos atsisakymą. Todėl paramą šiai ūkių grupei yra svarbu išlaikyti. Išmokos dydis, planuojama, gali varijuoti iki 30 proc., priklausomai nuo bendro pieninių karvių skaičiaus kitimo bei karvių, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai, kitimo. Esant karvių skaičiaus pokyčiui, proporcingai taikomas mažinimo/didinimo koeficientas ir atitinkamai koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. LT 505 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 10,00 10,00 10,00 10,00 10,00 Mažiausia planuojama vieneto suma Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 131 345,00 132 846,00 134 380,00 135 899,00 138 097,00 TI03sus02.1pnk+tyrim - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pienines karves, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 313 450,00 1 328 460,00 1 343 800,00 1 358 990,00 1 380 970,00 6 725 670,00 Planuojama vieneto suma 161,54 165,61 169,65 173,70 174,51 Mažiausia planuojama vieneto suma 113,08 115,93 118,75 121,59 122,16 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 210,00 215,29 220,54 225,80 226,87 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 84 573,28 80 150,55 76 352,30 72 868,31 71 082,43 TI03sus02.1pnk1-10 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pirmasias 10 pieninių veislių karves Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 661 967,65 13 273 732,59 12 953 167,70 12 657 225,45 12 404 594,86 64 950 688,25 Planuojama vieneto suma 207,69 212,93 218,12 223,32 224,37 Mažiausia planuojama vieneto suma 145,39 149,05 152,68 156,33 157,06 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 270,00 276,81 283,55 290,32 291,69 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 63 987,00 63 612,50 63 205,60 62 756,40 61 952,90 TI03sus02.1pnk11-50 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (11–50) pieninių veislių karves Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 289 460,03 13 545 009,63 13 786 405,47 14 014 759,25 13 900 372,17 68 536 006,55 Planuojama vieneto suma 230,77 236,59 242,35 248,14 249,31 Mažiausia planuojama vieneto suma 161,54 165,61 169,65 173,70 174,51 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 300,00 307,56 315,06 322,58 324,10 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 33 196,78 33 808,60 34 485,43 35 227,25 36 034,08 TI03sus02.1pnk51-150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (51-150) pieninių veislių karves Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 7 660 820,92 7 998 776,67 8 357 543,96 8 741 289,82 8 983 656,48 41 742 087,85 Planuojama vieneto suma 173,08 177,44 181,77 186,10 186,98 Mažiausia planuojama vieneto suma 121,15 124,21 127,24 130,27 130,89 TI03sus02.1pnk>150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (>150) pieninių veislių karves Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 225,00 230,67 236,29 241,93 243,07 LT 506 LT Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 48 189,41 49 398,71 50 147,25 50 662,35 50 970,71 Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 8 340 623,08 8 765 307,10 9 115 265,63 9 428 263,34 9 530 503,36 45 179 962,51 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 229 946,47 226 970,36 224 190,58 221 514,31 220 040,12 1 122 661,84 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 44 266 321,68 44 911 285,99 45 556 182,76 46 200 527,86 46 200 096,87 227 134 415,16 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 507 LT TI03sus02.2 - Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus02.2 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos mėsinių galvijų laikytojams skirtingose šalies vietovėse pakankamai reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, mėsinių galvijų sektorius išskirtas kaip labai reikalingas paramos. LT 508 LT Tačiau išmokos dydžiai diferencijuojamas pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį: 1) išmokos grynaveisliams mėsiniams galvijams bei mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnio dalis ne mažesnė nei 51 proc. bei 2) mėsinių ir pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis mažesnis nei 51 proc. Taip pat valdų valdytojams, atlikusiems grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimus, mokamas papildomas priedas. Parama bus teikiama visų dydžių ūkiams, auginantiems mėsinius galvijus, įskaitant stambiausius ūkius, siekiant užkirsti kelią negatyviems reiškiniams, ypač susijusiems su darbo vietų kaimo vietovėse mažėjimu. Susietoji parama mėsinių galvijų sektoriui, palaikys nedideles mėsinių galvijų augintojų pajamas bei užtikrins tam tikrą jų stabilumą. Tai savo ruožtu padės palaikyti esamą gamybos lygį Lietuvoje. Paramos diferencijavimas bei priedas už produktyvumo tyrimus turėtų žymiai prisidėti prie šio sektoriaus produkcijos kokybės gerinimo. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytus ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos (toliau – ūkinio gyvūno išlaikymo laikotarpis) savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) ir (ar) šeimos narių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre (toliau – ŪGR) įregistruotus ir suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėn. amžiaus mėsinius galvijus. Aukštesnio lygio išmoka mokama už mėsinius galvijus, kurių patvirtintas mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis nei 51 proc. Valdų valdytojams, kurių valdoje buvo atliekami mėsinių grynaveislių galvijų produktyvumo tyrimai mokamas nustatyto dydžio (preliminariai apie 6 EUR) susietosios paramos išmokos priedas už kiekvieną tiriamąjį mėsinį galviją. Kiti detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Gyvulių tankumas Lietuvoje ribojamas nacionaliniais teisės aktais, įgyvendinančiais 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje santykinai labai mažas, galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Ko pasėkoje galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. Todėl papildomi reikalavimai dėl gyvulių tankumo netaikomi. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Paramos lygis apskaičiuotas siekiant maksimaliai priartinti vidutinių šalies mėsinių galvijų augintojų pajamas 1 šeimos sutartiniam darbuotojui iki vidutinio šalies darbo užmokesčio lygio, kas turėtų efektyviai skatinti gamintojus tęsti veiklą šiame sektoriuje. Atitinkamai apskaičiuoti mėsinių galvijų išmokų dydžiai (žr. finansinė lentelė), kuriais remiantis mėsinių galvijų augintojams numatyta skirti 3,12 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Atsižvelgiant į didelį kokybiškos mėsos trūkumą šalyje bei atitinkamai siekiant didinti šio sektoriaus produkcijos kokybę, parama diferencijuojama pagal auginamo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį. Didesnė parama skiriama grynaveisliams mėsiniams galvijams (įskaitant mėsinių veislių mišrūnus) bei pieninių ir mėsinių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo laipsnis ne mažesnis nei 51 proc. Tai skatins galvijų laikytojus gerinti auginamų mišrūnų veislę mėsinės veislės kryptimi, kas susiję ir su LT 509 LT geresne mėsos kokybe, ir su didesniais priesvoriais. Paramos diferencijavimas taip pat leidžia užkirsti kelią dviem negatyviems reiškiniams. Pirmiausia, mėsinių-pieninių mišrūnų veislės blogėjimo pieninės veislės kryptimi. Lietuvoje 2015–2020 m. didžiąją dalį (95 proc.) sudaro mišrūnai, kurių mėsinės veislės kraujo dalis yra mažesnė nei 51 proc. Tarp jų augančią dalį sudaro mišrūnai, kurių kraujo laipsnis mažesnis už 51 proc. – 2015–2020 m. laikotarpiu ši dalis padidėjo beveik per pusę – nuo 19 proc. iki 29 proc. Be to, nediferencijuojant išmokos sudaroma galimybė laikytojams gauti dvigubą išmoką: už pieninę karvę (mišrūno motiną) bei už patį mišrūną per mėsinių galvijų paramos schemą. Atitinkamai nuspręsta paramą diferencijuoti. Ekspertų nuomone, paramos diferencijavimas apytiksliu santykiu 2:1 leistų užtikrinti pakankamo masto ir spartumo sektoriaus kokybinių parametrų gerėjimą. Išmokų variacijos lubos priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia numatytas kasmetinis paramos didėjimas, siekiant bent iš dalies kompensuoti prognozuojamą vidutinio darbo užmokesčio didėjimą šalyje. Antra, išmokos dydis apskaičiuotas remiantis prognoziniais mėsinių galvijų (grynaveislių ir mišrūnų) skaičiaus duomenimis. Faktinis galvijų skaičiaus kitimas (įskaitant tuos, kuriems atliekami produktyvumo tyrimai), kuris vyksta dėl įvairių priežasčių – pokyčių jautienos ir veislinių galvijų rinkose,pasikeitusi paramos struktūra ir pan., - taip pat turės įtakos faktiniam išmokos dydžiui. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, galvijų skaičiaus pokyčiams bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. nustatytų išmokos dydžių nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Mėsinė galvijininkystė, nors ir labai jauna (pradėta vystyti nuo 1995 m.) yra viena iš prioritetinių Lietuvos žemės ūkio plėtros krypčių. Gamtinės sąlygos bei dideli pievų ir ganyklų plotai užtikrina puikią pašarų bazę ir tinkamas sąlygas ne tik paprastos, bet ir ekologiškos produkcijos gamybai. Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos teigimu, Lietuvoje apie 80 proc. mėsinių galvijų auginama ekologiškai (nors ne visi ūkiai turi atitinkamus sertifikatus). Taigi šalis turi didelį potencialą gaminti aukštos kokybės jautienos produkciją. Tačiau kol kas jautienos ir veršienos gamyba netenkina nei mėsos perdirbėjų, nei šalies vartotojų. Skerdimų skaičius Lietuvos įmonėse mažėja: 2020 m. lyginant su 2015 m. paskerstų galvijų sumažėjo 15 proc. Be to, apie 60 proc. galvijienos gaunama iš paskerstų karvių bei telyčių, kurios neužtikrina aukštos skerdenų ir mėsos kokybės (M1 pav.). M1 pav. Galvijų skerdenų skaičius Lietuvos įmonėse vnt., 2015–2020 m. Šaltinis: ŽŪIKVC Mėsinių galvijų mėsa yra aukštesnio raumeningumo: priskiriama U ir R klasėms pagal SEUROP klasifikaciją. ES šalyse šioms klasėms priskiriama didžioji dalis skerdenų, tuo tarpu Lietuvoje – tik 17 LT 510 LT proc. visų galvijų skerdenų (2020 m. skerdimo duomenimis) (M2 pav.). S ir E kategorijos skerdenų Lietuvoje iš viso nėra. M2 pav. Suklasifikuotų galvijų skerdenų skaičius Lietuvos įmonėse vnt., 2012–2019 m. Šaltinis: ŽŪIKVC Situaciją dar labiau blogina tai, kad smulkiems gamintojams, kurių yra dauguma, už mėsinių veislių galvijieną mokama bazinė kaina yra beveik tokia pat, kaip ir prastesnės kokybės pieninių veislių galvijienos. Tokią situaciją nulemia mažos šių ūkių siūlomos produkcijos apimtys – kokybiškos jautienos pagamina per mažai, kad perdirbėjai diferencijuotų kainas. Atitinkamai vidutinė galvijienos supirkimo kaina Lietuvoje yra viena žemiausių ES šalyse (M3 pav.). Ūkininkų situaciją, anot galvijų asociacijų atstovų, apsunkina ir vėluojantys atsiskaitymai už paskerstus galvijus. M3 pav. Jaunų bulių supirkimo kainos Europos Sąjungos valstybėse 2019 m. 50 sav., EUR/100 kg skerdenų (be PVM) Šaltinis: ŽŪIKVC Mažos skerdenų supirkimo kainos lemia mažas galvijų augintojų pajamas ir neskatina kokybiškos galvijienos gamybos didinimo. Iš kitos pusės, mėsinių galvijų užauginimo sąnaudos yra didelės. Mėsinių galvijų (grynaveislių ir/arba mišrūnų) augintojai kol priaugina galviją iki tinkamo svorio ir gauna už jį pajamas, t. y. apie 1,5 metus, patiria daug išlaidų. Didžiąją dalį mėsinės galvijininkystės sąnaudų sudaro pašarai. Pašarai labai svarbūs mėsinių galvijų auginime, taupymas jų sąskaita gresia sumažėjusiais priesvoriais ir heterozės nepasireiškimu. Taip pat šie ūkiai privalo atlikti ir nemažai investicijų, kurios tiesiogiai nesusijusios su gamyba, kad atitiktų aplinkosaugos, visuomenės, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimus (į mėšlides, LT 511 LT mėšlo šalinimo, paskleidimo įrangą, gyvulių laikymo vietų įrengimą, pašarų gamybą, elektros, vandentiekio įvedimą ir panašiai). Be to, itin brangus ir mėsinių galvijų veislės palaikymas. Todėl galvijininkystės išlaidos dažnai viršija pajamas iš produkcijos realizacijos ir atitinkamai šios specializacijos ūkių nuostolingumas (neskaitant gaunamos paramos) yra vienas didžiausių (M4 pav.). M4 pav. Vidutiniai (svertiniai) ūkių rodikliai (bendroji produkcija, visos išlaidos bei bendroji produkcija 1 EUR išlaidų) Lietuvoje 2014–2018 m. pagal ūkio specializaciją bei ekonominį dydį, EUR Šaltinis: EKVI skaičiavimai, remiantis ŪADT duomenimis. Be to, mėsinių galvijų auginimui būtini specialūs pastatai. Čia susiduriama su kitomis problemomis – ilgas statybų leidimo gavimo, statybų įteisinimo laikas. Be to, pastatams taip pat reikia didelių investicijų. Šių investicijų atsipirkimo laikas labai ilgas (keli dešimtmečiai), tai didina ūkio gamybos išlaidas ir produkcijos savikainą, mažina ūkio konkurencingumą ir susidomėjimą šiuo sektoriumi. Taip pat reikia pažymėti, kad Lietuvos mėsos augintojai konkuruoja su kitose šalyse pagamintais produktais tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. Šioje konkurencinėje kovoje Lietuvos mėsos augintojai yra nepalankesnėje padėtyje, kadangi Lietuvoje žaliai mėsai ir kitiems mėsos produktams taikomas 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje, iš kurios 2018–2020 m. buvo importuojama apie 60 proc. visos įvežamos galvijienos, PVM tarifas ypač mažas - tik 5 proc., tad jie gali pasiūlyti reikšmingai mažesnes tiek žalios, tiek perdirbtos mėsos kainas supirkėjui ir/ar vartotojui. Sektoriaus situaciją sunkina tai, kad nepaisant stambėjimo tendencijų, vidutinis mėsinių galvijų ūkis išlieka sąlyginai mažas ir nesiekia 8 galvijų viename ūkyje. Smulkūs ūkiai sudaro absoliučią galvijų augintojų daugumą (M5 pav.). M5 pav. Mėsinių (grynaveislių ir mišrūnų) galvijų bei jų laikytojų dalys 2021 m. sausio 1 d. pagal laikomų galvijų skaičių, proc. Šaltinis: ŽŪIKVC LT 512 LT Mažuose gyvulininkystės ūkiuose nepasiekiama masto ekonomika, dėl lėšų stokos naudojamos dažniausiai neefektyvios šėrimo technologijos, nesubalansuoti pašarai. Kadangi kooperacija tarp ūkių labai maža, šie ūkiai nesugeba užtikrinti produkcijos kiekių, todėl už savo mėsinius galvijus gauna labai mažas supirkimo kainas, kas savo ruožtu labai neigiamai veikia šių ūkių pelningumą. Balansuodami ant gyvybingumo ribos, dauguma mėsinės galvijininkystės ūkių stokoja tiek lėšų, tiek motyvacijos savo ūkių modernizacijai, laikomų gyvulių veislių tobulinimui bei plėtrai, ko pasėkoje papuola į uždarą ydingąjį ratą, iš kurio dažnai išeina arba keisdami ūkininkavimo, arba traukdamiesi iš žemės ūkio veiklos apskritai. Be to, gyvulininkystės verslas, lyginant su augalininkyste, yra mažiau patrauklus, kadangi jam reikia daugiau darbo išteklių, darbo procesas nepertraukiamas. Situaciją gelbėja teikiama parama. Tačiau jei susietoji parama būtų mažinama ar nutraukiama,ypač atsižvelgiant į tai, kad 2023–2027 m. laikotarpiu numatoma nebemokėti atsietųjų papildomų nacionalinių išmokų už bulius bei karves žindenes ir telyčias, daugelio mėsinių galvijų augintojų ūkių pajamos ypatingai ženkliai sumažėtų, todėl galima daryti prielaidą, kad ir taip mažas šios šakos patrauklumas dar labiau sumažėtų ir didelė dalis ūkininkų arba pereitų į kitas (greičiausiai augalininkystės) šakas, arba iš viso pasitrauktų iš žemės ūkio veiklos. O pritraukti naujų, ypač jaunųjų ūkininkų, būtų ypatingai sudėtinga. Teikiant susietąją paramą būtų užtikrinamas paramos priemonių tęstinumas, kuris padėtų išlaikyti ūkininkus šioje veikloje ir leistų mažiau nei 30 metų veikiančiam sektoriui toliau stiprėti ir įsitvirtinti. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Šia parama siekiama prisidėti prie mėsinių galvijų augintojų pajamų palaikymo, taip užtikrinant minimalų pajamų lygį; taip pat prie šių augintojų pajamų stabilizavimo. Tai savo ruožtu palaiko ūkių gyvybingumą, didina jų ekonominį tvarumą bei sumažina ūkininkų motyvaciją trauktis iš veiklos. Gaunama parama skatina ir padidina ūkių galimybes naudoti kokybiškus pašarus, netaupant jų sąskaita, kas gresia sumažėjusiais priesvoriais ir heterozės nepasireiškimu. Gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą bei tvarumą. Parama taip pat gali būti panaudojama investicijoms į ūkių plėtrą, efektyvumo didinimą ir pan., kas savo ruožtu prisidėtų prie ūkių ekonominio tvarumo bei konkurencingumo augimo. Paramos diferencijavimas pagal galvijų mėsinės veislės kraujo laipsnį skatins ūkius gerinti savo produkcijos kokybę, t. y. didinti mėsinės veislės kraujo dalį, kas susiję ir su geresne mėsos kokybe, ir su didesniais priesvoriais. Grynaveislio galvijo, įrašyto į pagrindinį kilmės knygos skyrių produktyvumo tyrimų atlikimas prisideda prie daugelio tikslų: veislės gerėjimo, pašarų taupymo, ŠESD mažinimo ir prie ūkio ekonominių ir finansinių rodiklių gerėjimo. Remiantis produktyvumo rodikliais, galvijui galima sudaryti tinkamą racioną, jį subalansuoti pagal visas reikiamas medžiagas. Atitinkamai neproduktyvūs galvijai nebūtų perteklinai šeriami, o laiku išbrokuojami, siekiant padidinti produktyvumą, kurio jie duoti negali. Tokiu būdu bus sutaupoma energetinių resursų pašarų paruošimui ir galvijo išauginimui, kas turės teigiamos įtakos klimato kaitai. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Galvijiena Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Tradiciškai Lietuvos jautienos gamyba ir perdirbimas rėmėsi pieninių veislių galvijų produkcija, tačiau jos kokybė yra žema, o kokybiškos jautienos paklausa šalyje – nepatenkinama. Jautienos ir veršienos suvartojimas nuo 2014 m. stabiliai auga (išskyrus 2020 m.). Tikėtina, jog dėl sveiko gyvenimo būdo propagavimo tendencijų, augančio suvokimo apie šios mėsos vertę bei didėjančių pajamų šios mėsos LT 513 LT suvartojimas turėtų ir toliau augti. Mėsinės galvijininkystės sektorius turi didelį potencialą ne tik patenkinti esamą aukštos kokybės mėsos poreikį, tačiau ir ilguoju laikotarpiu pakelti jautienos įvaizdį Lietuvos vartotojo akyse bei padidinti šios tiek maistiniu, tiek skoniniu aspektu vertingos mėsos vartojimą. Tačiau, egzistuoja rizika, kad kokybiškos jautienos gamintojams praradus ekonominę motyvaciją ir traukiantis iš šio subsektoriaus, mažmeninės kainos dėl ribotos pasiūlos išliks aukštos, o vertinga mėsa didžiosios dalies vartotojų taip ir nepasieks. Siekiant to išvengti būtina palaikyti pakankamą jautienos gamybos lygį šalyje. Šalyje daug modernios skerdyklų ir mėsos perdirbimo įmonių, tačiau jos neaprūpinamos pakankamu mėsinės galvijienos kiekiu. Šiuo metu iš Lietuvos į kitas šalis išvežama nemažai mišrūnų veislių veršelių, kurie galėtų būti toliau auginami Lietuvoje, taip šalyje kuriant didesnę pridėtinę vertę. Tai savo ruožtu teigiamai veiktų kitus susijusius sektorius – mėsos perdirbimo, pakavimo, transportavimo, mažmeninės prekybos ir t.t. Mėsinių galvijų auginimu užsiimantiems ūkiams šios veiklos vykdymas užtikrina ekonominį gyvybingumą bei juose dirbančių asmenų užimtumą. Stambūs mėsinės galvijininkystės ūkiai sukuria darbo vietas – tai turi teigiamos įtakos kaimo vietovių ekonominei gerovei ir socialinės atskirties mažinimui. Nemaža dalis šia veikla užsiimančių asmenų - santykinai jaunesni žmonės, kurie prisideda prie visuomenės senėjimo poveikio žemės ūkiui mažinimo. Jie taip pat paprastai yra labiau lankstūs ir gebantys labiau prisitaikyti prie kintančių sąlygų, domisi naujomis technologijomis bei moderniais galvijų auginimo būdais, o tai skatina ūkių atsparumo augimą. Žemės ūkio veiklos palaikymas tokios specializacijos ūkiuose prisideda prie ūkių veiklos pasirinkimo įvairovės ir kaimo, kaip vietos užsiimti verslu patrauklumo didinimo. Šią veiklą galima plėtoti mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, kur augalininkystei sąlygos nėra pakankamai palankios. Taip pat ji tinkama plėtoti dalinio užimtumo ūkiuose taip diversifikuojant pajamas ir didinant savo ūkio atsparumą. Lietuvoje labai palankios gamtinės sąlygos mėsinės galvijininkystės plėtrai. Dideli pievų plotai užtikrina pakankamą pašarų bazę. Tuo tarpu kol kas gyvulių tankis Lietuvoje labai žemas – vienas mažiausių ES. Jų gaunamą mėšlą galima panaudoti dirvos gerinimui vietoje mineralinių trąšų. Apleistose pievose ir ganyklose auginant mėsinius galvijus būtų prisidedama prie apleistų žemių plotų minimizavimo bei prie bioįvairovės išsaugojimo. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Žemės ūkio taršos kontrolės priemonės yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei ŽŪN geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Valdymo reikalavimai (VR). VR1 – užtikrinant veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Taikant priemones susijusias su užteršto vandens išleidimu, ūkinės veiklos apribojimu vandenims jautriose teritorijose, bus prisidedama prie vandens išteklių tinkamo naudojimo bei jų apsaugos nuo pasklidosios taršos. VR2 – užtikrinant tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą, aplinkai palankų mėšlo ir srutų laikymą Šie reikalavimai prisidės prie vandens kokybės gerinimo, mažins taršą nitratais iš žemės ūkio veiklos, tausaus dirvožemio naudojimo, bei jo praturtinimo organinėmis medžiagomis. GAAB reikalavimai: 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kuriuo draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Nr. XIII-2166. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje nėra didelis, t. y. galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. LT 514 LT Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 515 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) TI03sus.02.2mės.GPK - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimus Vienoda R.4; R.8 TI03sus.02.2mės.mišr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (<51 proc.) Vienoda R.4; R.8 TI03sus02.2mės.gryn - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (>51 proc.) Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus.02.2mės.GPK - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimus Valdų valdytojams, kurių valdoje vykdomi grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimai, bus mokamas nustatyto dydžio išmokos priedas, 6 EUR už galviją (šis dydis fiksuotas ir vienodas visam laikotarpiui). Toks paramos dydis leidžia apie 60 proc. sumažinti ūkių patiriamas išlaidas už galvijų produktyvumo tyrimus, todėl planuojama, kad turėtų žymiai paskatinti ūkių dalyvavimą galvijų produktyvumo tyrimuose. TI03sus.02.2mės.mišr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (<51 proc.) Mėsinių-pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo dalis mažesnė nei 51 proc. mokamos išmokos dydis beveik dvigubai mažesnis už išmokos dydį grynaveisliams mėsiniams galvijams bei mėsinių-pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo dalis ne mažesnė nei 51 proc. Toks išmokų dydžio skirtumas, remiantis ekspertų apklausa, būtų optimalus siekiant užkirsti kelią veislės blogėjimui pieninės galvijininkystės kryptimi. Kartu gaunamas išmokos lygis leistų palaikyti minimalias šių augintojų pajamas, ir taip juos išlaikyti žemės ūkio sektoriuje, gerinant laikomų galvijų veislę arba persiorientuojant į kitas žemės ūkio kryptis. Jei tam tikrais metais galvijų skaičius, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas bus proporcingai proporcingai taikomas mažinimo / didinimo koeficientas ir koreguojami išmokų dydžiai. TI03sus02.2mės.gryn - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (>51 proc.) Grynaveisliams (įskaitant kelių mėsinių veislių mišrūnus) mėsiniams galvijams bei mėsinių-pieninių veislių mišrūnams, kurių mėsinės veislės kraujo dalis ne mažesnė nei 51 proc. (t. y. antros kartos mišrūnams) mokamos išmokos dydis. Toks išmokų dydis, remiantis ekspertų apklausa, turėtų būti pakankamas (ir kartu ne per didelis) siekiant efektyviai paskatinti mėsinių galvijų skaičiaus didėjimą bei mišrūnų veislių gerinimą, kas savo ruožtu turėtų veiksmingai pagerinti sektoriaus produkcijos kokybę. Didesnė išmoka (lyginant su prastesnės veislės mišrūnais) leis efektyviau sukoncentruoti paramą kokybiškos mėsos galvijų ūkiams bei paskatinti jų plėtrą. Jei tam tikrais metais galvijų skaičius, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas bus proporcingai proporcingai taikomas mažinimo / didinimo koeficientas ir koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. LT 516 LT Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 6,00 6,00 6,00 6,00 6,00 Mažiausia planuojama vieneto suma Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 18 941,00 19 593,00 20 082,00 20 812,00 21 364,00 TI03sus.02.2mės.GPK - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimus Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 113 646,00 117 558,00 120 492,00 124 872,00 128 184,00 604 752,00 Planuojama vieneto suma 81,55 82,29 83,06 83,81 83,39 Mažiausia planuojama vieneto suma 57,09 57,60 58,14 58,67 58,37 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 106,02 106,98 107,98 108,95 108,41 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 109 121,00 107 821,00 106 521,00 105 221,00 103 921,00 TI03sus.02.2mės.mišr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (<51 proc.) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 8 898 817,55 8 872 590,09 8 847 634,26 8 818 572,01 8 665 972,19 44 103 586,10 Planuojama vieneto suma 152,13 153,54 154,97 156,37 155,56 Mažiausia planuojama vieneto suma 106,49 107,48 108,48 109,46 108,89 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 197,77 199,60 201,46 203,28 202,23 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 61 168,00 62 468,00 63 768,00 65 068,00 66 368,00 TI03sus02.2mės.gryn - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (>51 proc.) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 9 305 487,84 9 591 336,72 9 882 126,96 10 174 683,16 10 324 206,08 49 277 840,76 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 170 289,00 170 289,00 170 289,00 170 289,00 170 289,00 851 445,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 18 317 951,39 18 581 484,81 18 850 253,22 19 118 127,17 19 118 362,27 93 986 178,86 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 517 LT TI03sus02.3 - Susietoji pajamų parama avių augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus02.3 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama avių augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos avių laikytojams skirtingose šalies vietovėse pakankamai reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, avių sektoriui susietoji parama labai reikalinga. Susietoji parama avių sektoriui padės palaikyti itin nedideles avių augintojų pajamas bei užtikrins tam tikrą jų finansinį stabilumą. Tai savo ruožtu padės palaikyti esamą gamybos lygį Lietuvoje. Taip pat parama prisidės didinant šio sektoriaus ūkių konkurencingumą. Parama bus teikiama visų dydžių ūkiams, auginantiems avis, įskaitant stambiausius ūkius, siekiant užkirsti kelią negatyviems reiškiniams, ypač susijusiems su darbo vietų kaimo vietovėse mažėjimu. LT 518 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) ir (ar) šeimos narių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių ir mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes avis. Kiti detalūs reikalavimai, jei bus būtini, bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Gyvulių tankumas Lietuvoje ribojamas nacionaliniais teisės aktais, įgyvendinančiais 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje santykinai labai mažas, galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Ko pasėkoje galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. Todėl papildomi reikalavimai dėl gyvulių tankumo netaikomi. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Išmokos dydžio skaičiavimo pagrindas – avis auginančio ūkio pajamos, tenkančios 1 sutartiniam šeimos darbuotojui. Išmoka siekiama sumažinti atotrūkį tarp šių pajamų ir vidutinio darbo užmokesčio šalies žemės ūkio sektoriuje. Dėl labai mažo pelningumo, vidutinio darbo užmokesčio lygmens žemės ūkyje pilnas pasiekimas negalimas dėl biudžeto apribojimų, todėl siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas bent 90 proc. lygis. Atitinkamai avių augintojams numatyta skirti 0,4677 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis susietąja parama paremtų avių skaičiaus 2018-2021 m. vidurkiu. Išmokų variacijos lubos priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia numatytas kasmetinis paramos didėjimas, siekiant bent iš dalies kompensuoti vidutinio darbo užmokesčio sektoriuje didėjimą, lyginant su avininkystės sektoriumi. Antra, išmokos dydis apskaičiuotas remiantis prognoziniais avių skaičiaus duomenimis. Faktinis avių skaičiaus kitimas, turės įtakos išmokos dydžiui. Žemiausios variacijos lubos numatytos įvertinant prielaidą, kad dėl didesnės nei ankstesniu laikotarpiu paramos aprėpties, paramai tinkamų avių skaičius gali reikšmingai padidėti, kas galėtų sumažinti išmokos dydį. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, avių skaičiaus pokyčiams bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. nustatytų išmokos dydžių nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Avininkystės sektorius Lietuvoje sparčiai traukiasi. Nuo 2017 m. iki 2021 m. avių laikytojų skaičius sumažėjo beveik 15 proc. (nuo atitinkamai 10651 iki 9076), o avių skaičius beveik 20 proc. (nuo atitinkamai 169454 iki 136431, ŽŪIKVC duomenimis). Šalia šios neigiamos tendencijos ypač didelį nerimą kelia tai, kad iš rinkos traukiasi ne tik patys mažiausi gamintojai, ką įrodo vidutinio avių skaičiaus ūkyje mažėjimas – nuo 15,9 avių ūkiui 2017 m. jis nukrito iki 15 avių/ūkiui 2021 m. Ūkių traukimąsi iš veiklos skatina tai, kad avių auginimas visu nagrinėjamu laikotarpiu nebuvo rentabilus. LT 519 LT Tai vienas nuostolingiausių (nuostolingiau veikia tik galvijų ūkiai) žemės ūkio sektorių šalyje. Nuostolį didele dalimi lemia santykinai nedidelės ir labai nestabilios avienos supirkimo kainos. Remiantis EUROSTAT duomenimis, trejus metus per 2017–2021 m. laikotarpį realiosios avienos kainos buvo mažesnės nei 2015 m. Kita opi šio sektoriaus problema, lemiantį veiklos nuostolingumą – mažas laikomos bandos dydis. Lietuvoje beveik ketvirtadalis ūkių laiko tik po 1-2 avis, dar daugiau nei 43 proc. laiko ūkyje 3-10 avių. Ir tik 0,2 proc. visų avis laikančių ūkių (tik 20 ūkių) laiko daugiau nei 50 avių. Tokios mažos produkcijos apimtys neleidžia užsitikrinti masto ekonomijos, nulemia mažą šios veiklos efektyvumą, nepakankamą produkcijos kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, bei mažas kainas, kas savo ruožtu įtakoja ūkių nuostolingumą. Būtina pažymėti, kad šio sektoriaus situacija per pastaruosius dvejus metus dar labiau pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos. Ši krizė ypač skaudžiai kirto avių sektoriui, kadangi didelę jo produkcijos paklausos dalį generavo HoReCa sektorius, kuris ypatingai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos. Itin ryškus šio sektoriaus pajamų sumažėjimas bei žymios dalies jo veikėjų pasitraukimas iš verslo labai neigiamai paveikė vietinę avienos produkcijos paklausą bei atitinkamai avių augintojų pajamas. Kita didelė avių produkcijos paklausos dalis būdavo generuojama aukštesnio sluoksnio gyventojų individualių pirkimų, o kadangi per pandemiją labai sumažėjo didelės dalies šio sluoksnio atstovų pajamos, ženkliai sumažėjo ir avienos bei avienos (ir avių pieno) produkcijos suvartojimas. Per 2020 metus avienos suvartojimas, lyginant su 2019 m. sumažėjo beveik trečdaliu (nuo 1,4 tūkst. t 2019 m. iki 1,0 tūkst. t 2020 m., Lietuvos statistikos departamento duomenimis). Dėl šių faktorių, avių sektoriaus pelningumas dar labiau krito. Be to, anot ekspertų, nėra kitų avininkystės produktų, tokių kaip vilna ir kailiai, paklausos, sunku juos realizuoti. Mažos pajamos neleidžia skirti reikalingų lėšų vartotojų informavimui bei pardavimų skatinimui, kad būtų didinama šios mėsos paklausa. Padėtį gerina tik šiam sektoriui skiriama parama, kuri ji pristabdė ūkių pajamų lygio kritimą ir tokiu būdu padėjo palaikyti gamybos lygį. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)?  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Avių augintojų pajamų palaikymas suteikia galimybę ūkininkams užsitikrinti bent minimalias pajamas pragyvenimui ir padidina motyvaciją bei galimybes tęsti šią veiklą. Ši parama bus atsvara galimai ir toliau svyruosiančioms avienos supirkimo kainoms bei naikinamai atsietajai papildomai nacionalinei paramai ėriavedėms, taip prisidėdama prie avininkystės ūkių gyvybingumo ir ekonominio tvarumo didinimo. Susietoji parama turėtų sudaryti palankesnes galimybes ūkiams plėstis ir prisidėtų prie jų veiklos efektyvumo didinimo bei prie pajamų atotrūkio tarp žemės ūkio sektorių mažinimo. Ūkių pajamų svyravimų sumažėjimas padidintų atskirų ūkių gyvybingumą ir užtikrintų viso sektoriaus konkurencingumą. Parama padės išlaikyti ūkininkus šiame sektoriuje ir tokiu būdu garantuos esamą gamybos lygio palaikymą bei galimybę pateikti Lietuvos vartotojams kokybišką, vietinę produkciją. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Aviena ir ožkiena Pienas ir pieno produktai Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Avis augina smulkūs ūkiai – 95% visų avininkystės ūkių auginama iki 50 avių. Daugiausia avys, kaip ne itin reiklūs gyvuliai, auginamos mažiau derlingose žemėse – didžioji dalis jų (ypač smulkieji ūkiai) įsikūrę mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Ūkiai, dirbantys nenašią žemę, kurioje labai sudėtinga užsiimti augalininkyste (dėl didelių žemės įdirbimo sąnaudų bei didelio trąšų poreikio, žalojančio aplinką), avininkystės subsektoriaus dėka turi galimybę vykdyti žemės ūkio veiklą ir užtikrinti savo ekonominį LT 520 LT gyvybingumą bei kaimo gyventojų užimtumą. Žemės ūkio veiklos palaikymas tokio pobūdžio ūkiuose garantuoja mažų ūkių gyvybingumą ir gamintojų įvairovę. Avienos vartojimas yra svarbus sveikatingumo aspektu – aviena yra vertinga mitybos požiūriu mėsa ir jos vartojimas turi būti užtikrinamas. Ūkininkavimo užtikrinimas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse avininkystės subsektoriaus pagalba yra itin svarbus Lietuvos žemės ūkiui. Jis padeda minimizuoti apleistų žemių plotus bei prisideda prie bioįvairovės išsaugojimo. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Žemės ūkio taršos kontrolės priemonės yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei ŽŪN geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Valdymo reikalavimai (VR). VR1 – užtikrinant veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Taikant priemones susijusias su užteršto vandens išleidimu, ūkinės veiklos apribojimu vandenims jautriose teritorijose, bus prisidedama prie vandens išteklių tinkamo naudojimo bei jų apsaugos nuo pasklidosios taršos. VR2 – užtikrinant tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą, aplinkai palankų mėšlo ir srutų laikymą Šie reikalavimai prisidės prie vandens kokybės gerinimo, mažins taršą nitratais iš žemės ūkio veiklos, tausaus dirvožemio naudojimo, bei jo praturtinimo organinėmis medžiagomis. GAAB reikalavimai: 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kuriuo draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Nr. XIII-2166. GAAB reikalavimai: 1 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kuriuo draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnyje. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Taip pat reikia pažymėti, kad avių populiacijos tankumas Lietuvoje nėra didelis, t. y. avių tankis 1 ŽŪN yra beveik 7 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Avių augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ LT 521 LT Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 522 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus02.3avys - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už avių auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus02.3avys - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už avių auginimą Visiems avių augintojams taikomas vienodas išmokos už avį dydis. Jei tam tikrais metais avių skaičius, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas bus proporcingai koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 14,14 14,36 14,56 14,76 14,76 Mažiausia planuojama vieneto suma 9,90 10,05 10,19 10,33 10,33 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 18,38 18,67 18,93 19,19 19,19 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 TI03sus02.3avys - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už avių auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 744 220,50 2 786 917,00 2 825 732,00 2 864 547,00 2 864 547,00 14 085 963,50 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 970 375,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 744 220,50 2 786 917,00 2 825 732,00 2 864 547,00 2 864 547,00 14 085 963,50 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 523 LT TI03sus02.4 - Susietoji pajamų parama ožkų augintojams Intervencinės priemonės kodas (VN) TI03sus02.4 Intervencijos pavadinimas Susietoji pajamų parama ožkų augintojams Priemonės rūšis CIS(32) - Susietasis pajamų rėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.11. Gyvūnų, už kuriuos skiriama susietoji pajamų parama, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi veiklos sąlygos ožkų laikytojams skirtingose šalies vietovėse pakankamai reikšmingai nesiskiria. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.3 Palaikyti ekonominius sunkumus patiriančių žemės ūkio sektorių gamybos lygį Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.8 Ūkių, kuriems suteiktas pajamų rėmimas konkurencingumui, tvarumui ar kokybei didinti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Kadangi įvairūs šalies žemės ūkio sektoriai susiduria su įvairiomis, tačiau skirtingomis problemomis ir iššūkiais, siekiant tikslingiau ir efektyviau paskirstyti susietąją paramą, kartu atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos susitarimus, buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sektoriai buvo reitinguojami pagal paramos jiems būtinumą. Remiantis mokslininkų, valdžios atstovų bei gamintojų asociacijų apklausa, svarbiausi kriterijai, paskirstant paramą turėtų būti „Šalies apsirūpinimas (sub)sektoriaus produkcija vidaus reikmėms” (4,8 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus plotų / gyvulių skaičiaus pokytis (vidutiniškai per pastaruosius 5 metus)” (4,4 balo iš 5). Kiti paramos skirstymo kriterijai: „(Sub)sektoriaus svarba šalies perdirbimo pramonei” (3,4 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių pelno (su ir be subsidijų) atotrūkis palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (3,3 balo iš 5), „(Sub)sektoriaus ūkių darbo sąnaudos (val.) palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,9 balo iš 5) bei „(Sub)sektoriaus ūkių gaunama kitų tiesioginių išmokų suma palyginti su visų sektorių ūkių vidurkiu” (2,4 balo iš 5). Remiantis (sub)sektorių vertinimu pagal minėtus kriterijus, ožkų sektoriui susietoji parama labai reikalinga. Susietoji parama ožkų sektoriui padės palaikyti itin nedideles ožkų augintojų pajamas bei užtikrins tam tikrą jų stabilumą. Tai savo ruožtu padės palaikyti esamą gamybos lygį Lietuvoje. Taip pat parama prisidės didinant šio sektoriaus ūkių konkurencingumą bei Ekonominį tvarumą. Parama bus teikiama visų dydžių ūkiams, auginantiems ožkas, įskaitant stambiausius ūkius, siekiant užkirsti kelią negatyviems reiškiniams, ypač susijusiems su darbo vietų kaimo vietovėse mažėjimu. LT 524 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius tinkamumo kriterijus, susijusius su paramos gavėju, plotu ir, kai taikoma, kitais atitinkamais įsipareigojimais. Paramos gavėjai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys visus reikalavimus, reikalingus bazinei pajamų paramai tvarumui didinti gauti. Parama mokama už valdoje einamaisiais metais nepertraukiamai išlaikytas ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų iki paskutinės laikymo dienos savo ir (ar) valdos partnerio (-ių) ir (ar) šeimos narių vardu nustatyta tvarka Ūkinių gyvūnų registre įregistruotas ir suženklintas ne jaunesnes kaip 60 kalendorinių dienų amžiaus pieninių ir mėsinių veislių bei šių veislių mišrūnes ožkas bei (ar) ožius. Kiti detalūs reikalavimai, jei bus būtina, bus nustatyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Gyvulių tankumas Lietuvoje ribojamas nacionaliniais teisės aktais, įgyvendinančiais 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių, 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo. Taip pat reikia pažymėti, kad galvijų populiacijos tankumas Lietuvoje santykinai labai mažas, galvijų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 2 kartus mažesnis nei ES-27 vidurkis. Ko pasėkoje galvijų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių vandenų taršą santykinai nedidelis. Todėl papildomi reikalavimai dėl gyvulių tankumo netaikomi. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos aprėptis ir skiriamos sumos Aprašas Išmokos dydžio skaičiavimo pagrindas – ožkas auginančio ūkio pajamos, tenkančios 1 sutartiniam šeimos darbuotojui. Išmoka siekiama sumažinti atotrūkį tarp šių pajamų ir vidutinio darbo užmokesčio šalies žemės ūkio sektoriuje. Dėl itin mažo pelningumo ir labai mažo vidutinio ožkų ūkio dydžio, vidutinio darbo užmokesčio lygmens žemės ūkyje pilnas pasiekimas negalimas dėl biudžeto apribojimų, todėl siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas bent 90 proc. lygis. Prognozuojama, kad šį lygį leistų pasiekti padėtų apytikslis 26 Eur už ožką susietosios išmokos dydis. Atitinkamai ožkų augintojams numatyta skirti 0,052 proc. visų tiesioginėms išmokoms skirtų finansinių asignavimų. Išmokų dydžiai nustatomi remiantis didžiausiu ožkų skaičiumi, paremtu 2017–2021 m. laikotarpiu, bei prognozėmis, kaip padidės remtinų ožkų skaičius dėl modifikuotų paramos sąlygų. Išmokų variacijos lubos priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia numatytas kasmetinis paramos didėjimas, siekiant bent iš dalies kompensuoti vidutinio darbo užmokesčio sektoriuje didėjimą, lyginant su ožkininkystės sektoriumi. Antra, išmokos dydis apskaičiuotas remiantis prognoziniais ožkų skaičiaus duomenimis. Faktinis ožkų skaičiaus kitimas, turės įtakos išmokos dydžiui. Žemiausios variacijos lubos numatytos įvertinant prielaidą, kad dėl didesnės nei ankstesniu laikotarpiu paramos aprėpties, paramai tinkamų ožkų skaičius gali reikšmingai padidėti, kas sumažintų išmokos dydį. Taip pat reikia atsižvelgti į kitų veiksnių pasireiškimo riziką, ypač COVID-19 pandemijos bei Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste, kas gali turėti svarbios įtakos augintojų elgsenai, ožkų skaičiaus pokyčiams bei išmokos dydžiui. Lietuvai esant itin arti karo Ukrainoje epicentro, nestabilumas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis; numatomas galimas iki 30 proc. nustatytų išmokos dydžių nuokrypis. 8. Papildomi klausimai / su intervencinės priemonės rūšimi susijusi informacija Sunkumų, su kuriais susiduria tikslinis (-iai) sektorius (-iai) / gamyba (-os) arba ūkininkavimo rūšis (-ys), pagrindimas. Lietuvos ožkininkystė yra vienas silpniausių ir mažiausiai remiamų Lietuvos gyvulininkystės sektorių. Ožkas laikančių ūkių skaičius pastaruosius ketverius metus stabiliai tendencingai mažėja (O1 pav.). 2017– 2020 m. laikotarpiu ožkas laikančių ūkių skaičius sumažėjo beveik 10 proc. Ožkų skaičius, nors ir augęs LT 525 LT iki 2017 m., pamažu taip pat ėmė mažėti. O1 pav. Ožkų bei jų laikytojų skaičius Lietuvoje 2016–2020 m. Šaltinis: ŽŪIKVC Ožkų skaičius, tenkantis 1000 ha žemės ūkio naudmenų Lietuvoje 2019 m. buvo beveik 30 karto mažesnis už ES vidurkį ir atsilieka nuo daugumos kaimyninių šalių (Latvijos, Estijos, Vokietijos), pasižyminčių panašiomis gamtinėmis sąlygomis. Vienas svarbiausių sunkumų, su kuriais susiduria šis sektorius – mažas veiklos pelningumas. Pelningumas ypač sumažėjo nuo 2015 m., eurui pakeitus nacionalinę valiutą. Išlaidų kainos ženkliai išaugo, tačiau ožkos pieno bei jo gaminių kainos augo tik nežymiai. Nedidelis pabrangimas buvo sąlygotas santykinai didelių ožkos produktų kainų, kadangi didelis jų kainų šuolis iškeltų kainas į nekonkurencingą lygmenį ir tokiu būdu sumažintų ir taip nedidelę paklausą. Pastaruosius dvejus metus situacija dar labiau pablogėjo dėl COVID-19 pandemijos. Ši krizė ypač skaudžiai kirto būtent ožkų sektoriui. Anot asociacijos vadovės, ožkų pieno produkcijos paklausą generavo aukštesnio sluoksnio gyventojų pirkimai. Per pandemiją labai sumažėjo dalies šio sluoksnio atstovų – menininkų, sportininkų, atlikėjų – pajamos, todėl ženkliai sumažėjo ir ožkų produkcijos suvartojimas. HoReCa sektorius, buvęs vienu svarbiausių šios produkcijos pirkėjų, yra vienas iš sektorių, ypatingai nukentėjęs nuo COVID-19 pandemijos. Itin ryškus šio sektoriaus pajamų sumažėjimas bei žymios dalies jo veikėjų pasitraukimas iš verslo labai neigiamai paveikė vietinę ožkų pieno produkcijos paklausą bei atitinkamai ožkų augintojų pajamas. Ekspertai prognozuoja, kad COVID-19 pandemija turės ilgalaikių neigiamų padarinių šiam sektoriui.Kita didelė problema, su kuria susiduria ožkų augintojai, anot ožkų augintojų asociacijos vadovės, yra įtakota klimato kaitos. Dėl didesniais karščiais pasižyminčių vasarų ožkos nebegali dieną ganytis lauke, todėl ganiava buvo perkeliama į naktį, kai orai atvėsta. Tačiau galimybės ganytis naktimis, prasidėjus vilkų invazijai, ypatingai sumažėjo, ko pasėkoje didžiąją dalį laiko ožkos turi praleisti prastai ventiliuojamuose tvartuose, ėsdamos šieną. Tai kelia įvairių problemų. Visų pirma, ženkliai mažėja ožkų primilžiai ir/ar prieaugiai, kurie, anot asociacijos vadovės, palyginti su kitomis Europos šalimis yra nedideli, nes dauguma ožkų Lietuvoje auginamos natūraliai bei ekologiškai. Be to, dėl per didelių karščių ožkos tvartuose ima dvėsti. Tai vėlgi neigiamai įtakoja šių ūkininkų pajamas bei motyvaciją tęsti veiklą. Lietuvoje didžiausią dalį ožkų sudaro pieninės ožkos (daugiau nei 80 proc., remiantis ŽŪIKVC duomenimis), o šiame subsektoriuje labai ryškus sezoniškumas – vienu metu rujoja ūkyje visos ožkos, todėl mažėja pieno pasiūla. Atitinkamai ūkiai susiduria su pajamų sezoniškumu ir sunkumais valdant pinigų srautus. Dėl santykinai didelių lietuviškos produkcijos kainų (kurias didele dalimi sąlygoja naudojamos natūralaus auginimo šėrimo technologijos) didieji tinklai net iš pačių stambiausių ožkų ūkių nuperka tik nedidelius produkcijos kiekius - pagrinde tik dėl asortimento. Didžiausius kiekius ožkų produkcijos tinklai importuoja žemesne kaina iš užsienio valstybių. Dar vienas labai svarbus sunkumas, su kuriuo susiduria šis sektorius – ūkių smulkumas. 2020 m. 84 proc. visų ožkų ūkių augino 1–5 ožkas (O2 pav.). Dar 10 proc. ūkių laikė 6–10 ožkų. Stambių pieninės LT 526 LT ožkininkystės ūkių (laikančių daugiau nei 50 ožkų) 2020 m. Lietuvoje tebuvo vos keli ir nesiekė 0,5 proc. visų ožkas laikančių ūkių. O2 pav. Ožkų bei jų laikytojų skaičiaus pasiskirstymas pagal laikomų ožkų skaičių 2021 m. liepos mėn. 1 d. Šaltinis: ŽŪIKVC Mažas ūkio dydis įtakoja įvairias neigiamas pasekmes: prastesnį produktyvumą (pvz.: ŽŪIKVC duomenimis, tiriamų pagal produktyvumo kontrolę ožkavedžių skaičius nesudaro net 1 proc.), mažą efektyvumą, didesnes gamybos sąnaudas. Dėl pagaminamų mažų apimčių, ožkų produkcija dažniausiai suvartojama paties ūkio arba parduodama ne į supirkimo punktus, o turguose arba privačiai kitiems kaimo bendruomenės nariams. Didžiumą ūkių sudarantys pieninių ožkų ūkiai smulkūs ne vien laikomų gyvulių skaičiumi, tačiau ir dirbamų žemės ūkio naudmenų plotu. 1–5 pienines ožkas auginantys ūkiai yra vos 4,8 ha dydžio, 6–50 ožkų laikantys ūkiai – 13,1 ha. Nors per pastaruosius 5 metus pastebimas tam tikras ūkių stambėjimas, 2020 m. vidutinis pieninės ožkininkystės ūkis yra vis dar 3,5 karto mažesnis už vidutinį Lietuvos ūkį (O3 pav.). O3 pav. Vidutinio pieninės ožkininkystės ūkio dydžio ir vidutinio ūkio dydžio Lietuvoje dinamika 2016– 2020 m., ha ŽŪN Šaltinis: ŽŪIKVC Dėl mažo bendro ūkio dydžio šių ūkininkų gaunama parama už plotus (t.y. tiesioginės išmokos ir kompensacinės išmokos už MPŪV) taip pat labai maža ir menkai prisideda prie ūkių ekonominių rezultatų gerinimo. Situacijai blogėjant ožkininkystės ūkiai tampa vis labiau ekonomiškai pažeidžiami – jiems tampa netikslinga ir toliau vystyti ožkų auginimo veiklą, dėl ko jie gali pasitraukti iš šio sektoriaus. Koks yra intervencijos tikslas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? LT 527 LT  padidinti konkurencingumą  gerinti kokybę  padidinti tvarumą Kaip intervencija bus sprendžiami nustatyti sunkumai (t. y. paaiškinimas apie tai, į ką orientuojamasi)? Susietoji parama itin svarbi ožkininkystės krypties ūkininkų pajamų lygio didėjimui bei daliniam pajamų stabilumui užtikrinti. Tokiu būdu ši parama teigiamai įtakoja ūkio ekonominį tvarumą ir išėjimo iš rinkos būtinumo mažinimą. Ši parama prisideda siekiant išspręsti ūkininkų išlaikymo mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse problemą. Taip pat ji labai svarbi prisidedant prie kaitų problemos sprendimo – didinant motyvaciją ateiti į šį sektorių jauniems ūkininkams, kas nėra patrauklu dėl mažo šios veiklos pelningumo. Gaunamas finansų srautas įgalins ūkius kaupti atsargas nenumatytiems negatyviems atvejams ir taip gerinti savo atsparumą bei tvarumą. Parama taip pat gali būti panaudojama kapitalui, būtinam investicijoms į produktyvumo didinimą, rinkodarą, ūkio plėtrą, kaupti. Tai didintų šių ūkių konkurencingumą. Su kuo susijęs (-ę) sektorius (-iai)? Aviena ir ožkiena Pienas ir pieno produktai Svarbos pagrindimas, susijęs su tiksliniu (-iais) sektoriumi (-iais) / gamyba (-omis) arba ūkininkavimo tipu (-ais)? Šio sektoriaus ūkiams ožkininkystė yra viena iš nedaugelio alternatyvų vykdyti žemės ūkio veiklą ir tokiu būdu užsitikrinti savo ekonominį gyvybingumą. Šiems ūkininkams sudėtinga keisti veiklos profilį ir dėl įvairių kitų ribojančių veiksnių (pvz.: ūkio dydžio, žemės nenašumo, ūkininkų amžiaus ir pan.). Todėl ožkų sektoriaus palaikymas suteikia galimybę šiems ūkininkams užsiimti įprasta veikla, tokiu būdu prisideda užtikrinant kaimo gyventojų užimtumą. Kita vertus, pienine ožkininkyste mažai palankiose ūkininkauti vietovėse gali būti veiklos diversifikavimo alternatyva. Šis sektorius svarbus užtikrinant ožkininkystės produkcijos paklausos patenkinimą vietiniame lygmenyje. Ožkininkystė svarbi Lietuvai ir aplinkosaugine prasme. Ja dažniau užsiimama mažai palankiose ūkininkauti vietovėse. Šio sektoriaus gyvavimas prisideda ir prie apleistos žemės plotų mažinimo. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka Vandens pagrindų direktyvą (t. y. 2000/60/EB). Žemės ūkio taršos kontrolės priemonės yra integruotos į BŽŪP paramos valdymo reikalavimus bei ŽŪN geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus. Valdymo reikalavimai (VR). VR1 – užtikrinant veiksmingą požeminio ir paviršinio vandens paėmimo valdymą. Taikant priemones susijusias su užteršto vandens išleidimu, ūkinės veiklos apribojimu vandenims jautriose teritorijose, bus prisidedama prie vandens išteklių tinkamo naudojimo bei jų apsaugos nuo pasklidosios taršos. VR2 – užtikrinant tinkamą organinių ir mineralinių trąšų naudojimą, tręšimo normų laikymąsi, trąšų naudojimo apribojimus tam tikrais laikotarpiais, buferinių zonų apsaugą, aplinkai palankų mėšlo ir srutų laikymą Šie reikalavimai prisidės prie vandens kokybės gerinimo, mažins taršą nitratais iš žemės ūkio veiklos, tausaus dirvožemio naudojimo, bei jo praturtinimo organinėmis medžiagomis. GAAB reikalavimai: 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“, kuriuo draudžiama paskleisti mėšlą ir (ar) srutas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostų sluoksnyje. Detalesnės sąlygos numatytos Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme Nr. XIII-2166. Susietąją paramą gaunančio sektoriaus ūkio subjektai prie Direktyvos 2000/60/EC tikslų taip pat prisidės dalyvaudami ekologinėse sistemose ar įgyvendindami II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities veiklas. Tad papildomų priemonių, skirtų užtikrinti suplanuotų intervencijų pagal susietąją pajamų paramą suderinamumą su BVPD tikslais, Lietuvoje nereikia. Taip pat reikia pažymėti, kad ožkų populiacijos tankumas Lietuvoje nėra didelis, t.y. ožkų tankis 1 ŽŪN yra daugiau nei 13 kartų mažesnis nei ES-27 vidurkis. Ožkų augintojų indėlis į paviršinių ir gruntinių LT 528 LT vandenų taršą santykinai nedidelis. Ar intervencinė priemonė iš dalies arba visiškai finansuojama iš baltyminių augalų papildomo finansavimo (iš viso ne daugiau kaip 2 %), kaip numatyta Strateginių planų reglamento 96 straipsnio 3 dalyje?  Taip  Ne Jei intervencinė priemonė skirta ankštinių augalų ir žolių deriniui: nurodykite derinyje esančių ankštinių augalų procentinę dalį. Netaikoma Šilkaverpiams teikiama susietoji pajamų parama yra su gyvūnais susijusi parama, kai naudojant „gyvūną“ (angl. „head“) kaip pagrindinį paramos vienetą reikia iš anksto paaiškinti: paaiškinkite šio vieneto ir gyvūno (angl. „head“) perskaičiavimo kursą (t. y. kiek šių vienetų atitinka 1 gyvūną („head“)?), pvz., rodiklių tikslais. Netaikoma Komentare galima pateikti papildomą paaiškinimą (pvz., kiaušinių, kurie turi būti dėžutėje, svoris). 9. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 6.5 straipsnio arba 2 priedo nuostatas („mėlynoji dėžė“), ir jei taip, kaip jos laikomasi Pagalba yra susijusi su gamyba ir neatitinka PPO žalios dėžutės paramos kriterijų. Pagalba taip pat nėra gamybos apimties ribojančio pobūdžio, todėl ji klasifikuojama kaip geltona. LT 529 LT 11. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) TI03sus02.4ožk - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už ožkų auginimą Vienoda R.4; R.8 Paaiškinimas ir pagrindimas (įskaitant lankstumą) TI03sus02.4ožk - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už ožkų auginimą Visiems ožkų augintojams taikomas vienodas išmokos dydis už ožką / ožį. Jei tam tikrais metais ožkų skaičius, atitinkantis paramos skyrimo sąlygas paramai pagal šią susietosios paramos priemonę gauti, būtų didesnis arba mažesnis už planuojamą, atsižvelgiant į biudžeto viršutines ribas bus proporcingai koreguojami išmokų dydžiai. 12. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Planuojama vieneto suma Kalendoriniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 25,96 26,35 26,73 27,10 27,10 Mažiausia planuojama vieneto suma 18,17 18,45 18,71 18,97 18,97 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 33,75 34,26 34,75 35,23 35,23 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 TI03sus02.4ožk - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už ožkų auginimą Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 305 159,80 309 744,25 314 211,15 318 560,50 318 560,50 1 566 236,20 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 58 775,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 305 159,80 309 744,25 314 211,15 318 560,50 318 560,50 1 566 236,20 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) IŠ VISO iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) LT 530 LT 5.2. Sektorinės intervencinės priemonės Vaisiai ir daržovės LT 531 LT Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP01vid1 - ES lėšos GO veiksmų programai per metus (vidutiniškai) Vidutinė R.10; R.11; R.5 Aprašymas SP01vid1 - ES lėšos GO veiksmų programai per metus (vidutiniškai) Pagrindimas: Šiuo metu yra veikiančios 2 gamintojų organizacijos, kurių metinė finansinė parama siekia 750 000 Eur. Numatoma pripažinimą suteikti dar dviem gamintojų organizacijoms - vieną 2024 m., kuriai metinė finansinė parama gali siekti iki 402 000 Eur ir kitą 2025 m. kurios metinė finansinė parama gali siekti iki 218 000 Eur. Numatoma paramos suma gali kisti, kadangi ji apskaičiuojama remiantis gamintojų organizacijų parduodamos produkcijos verte Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023–2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 375 000,00 375 000,00 384 000,00 342 500,00 342 500,00 O.35 (vienetas: Veiksmų programos) 2,00 2,00 3,00 4,00 4,00 SP01vid1 - ES lėšos GO veiksmų programai per metus (vidutiniškai) Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 750 000,00 750 000,00 1 152 000,00 1 370 000,00 1 370 000,00 5 392 000,00 LT 532 LT INVRE(47(1)(a)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus Intervencinės priemonės kodas (VN) SP01vid1 Intervencijos pavadinimas Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus Priemonės rūšis INVRE(47(1)(a)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės bei novatoriškos gamybos metodai ir kiti veiksmai Bendrasis produkto rodiklis O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BOOST(46(g)) didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę, be kita ko, gerinti produktų kokybę ir kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos valstybių narių pripažintos Sąjungos arba nacionalinės kokybės sistemos CLIMA(46(f)) padėti švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos COMP(46(c)) padidinti konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma pasitelkiant modernizavimą CONC(46(b)) koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, be kita ko, naudojantis tiesiogine rinkodara CONS(46(i)) didinti suvartojamų šviežių ar perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriaus produktų kiekį MARKET(46(h)) užtikrinti produktų populiarinimą ir rinkodarą PROD(46(a)) planuoti ir organizuoti gamybą, pritaikyti gamybą prie paklausos, visų pirma kokybės ir kiekio atžvilgiu, optimizuoti gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą, bei stabilizuoti gamintojo kainas REDE(46(d)) vykdyti mokslinius tyrimus, susijusius su tvarios gamybos metodais, įskaitant atsparumą kenkėjams, atsparumą gyvūnų ligoms ir klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos, novatoriška praktika ir gamybos būdais, kuriais skatinamas ekonomikos konkurencingumas ir remiami rinkos pokyčiai, ir plėtoti tuos metodus, praktiką bei būdus BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip LT 533 LT b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip c.3 Skatinti kooperatyvus teikti paslaugas savo nariams, pritaikant dalijimosi ekonomikos principus Žemas Iš dalies tinkami c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip d.4 Didinti ūkių atsparumą dėl klimato kaitos kylančiai rizikai taikant modernias vandentvarkos sistemas Žemas Iš dalies tinkami i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.11/Vaisiai ir daržovės Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta suteikti paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms gamybos procesų optimizavimui planuojant gamybą, taikant inovatyvias technikas ir technologijas, naudojant modernią derliaus nuėmimo ir saugojimo, augalų priežiūros techniką, produkcijos apdorojimo įrangą, didinant produkcijos komercinę vertę, vykdant tyrimus ir eksperimentinę gamybą bei įgyvendinant aplinkosaugines priemones. Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama pripažintų vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų įgyvendinamoms patvirtintoms 3- 5 metų veiksmų programoms finansuoti. Veiksmų programos turi turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, būti kolektyvinio pobūdžio, teikiančios naudą visiems gamintojų organizacijų nariams. Veiksmų programose turi būti siekiama bent jau koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, diegti aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus, taikyti kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką, LT 534 LT biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą. Taip pat gali būti įtraukiami tikslai, numatyti reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnyje. Veiksmų programose turi būti numatyti trys ar daugiau tikslų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnio e, f punktuose ir jiems skiriama ne mažiau nei 15 proc. veiklos programos išlaidų, kaip nurodyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 50 straipsnio 7 dalyje. Veiksmų programose skiriama ne mažiau kaip 2 % veiksmų programos išlaidų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/2115 46 straipsnio d punkte nurodytais tikslais, kaip nurodyta reglamento (ES) 2021/2115 50 straipsnio 7 dalies c punkte. Intervencine priemone remiamos veiklos, susijusios su: 1. gamybos planavimu, pavyzdžiui: - daugiamečiai augalai ir jų įveisimas; - dirvos gerinimo, sėjos, sodinimo, priežiūros, laistymo ir derliaus nuėmimo technika ir įranga; - krovininė transportavimo technika vidiniam produktų pervežimui; - modernios auginimo sistemos; - įrenginiai, skatinantys ar pristabdantys vaisių ir daržovių brendimą, ir jų montavimas; - kompiuterinė technika ir programinė įranga; - kompiuterizuotos duomenų bazės produktų atsekamumui užtikrinti ir gamybos duomenų registravimo programinė įranga, diegimas, licencijų įsigijimas 2. Produktų kokybės gerinimu, pavyzdžiui: - rūšiavimo ir pakavimo technika ir įranga; - produkcijos saugyklų, sandėliavimo patalpų rekonstrukcija, kapitalinis remontas ar statyba, šaldymo, klimato kontrolės įranga; - papildoma sunkvežimių įranga, skirta transporto priemonėms su šaldymo patalpa arba transporto priemonėms, turinčioms reguliuojamą klimato sistemą; - sandėliavimo įranga; - mobiliosios ir stacionariosios svarstyklės ir laboratorijos; - apsaugos priemonės nuo meteorologinių reiškinių; 3. produktų komercinės vertės didinimu, pavyzdžiui: - produktų pirminio apdorojimo technika ir įranga; - pakavimo ir rūšiavimo įranga, skirta inovatyvių ir didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimui; - etikečių gamybos, svėrimo ir produktų vienodumą užtikrinanti įranga, leidžianti sumažinti iš rinkos grąžinamų produktų kiekį; - ryšio ir informacinės technologijos, kurios leistų pradėti ir vystyti internetinius pardavimus, įskaitant ir programinę įrangą; - duomenų bazių sistemų kūrimas, siekiant koordinuoti pasiūlą ir produktų pardavimus 4. tyrimais, inovatyvia ir eksperimentine gamyba, pavyzdžiui: - priemonės, reikalingos moksliniams tyrimams ir eksperimentiniams gamybos bandymams atlikti; - eksperimentinių vaisių ir daržovių gamybos metodų išbandymas; - naujų technologijų parengimas, kurių tikslas – pagerinti įrangą, naudojamą gamyboje, sandėliuojant ar ruošiant vaisius ir daržoves parduoti; - mokslinių bandymų atlikimas siekiant išsiaiškinti, ar įmanoma auginti ar įvesti į rinką naujus vaisių ir daržovių gaminius; 5. aplinkosauga ir klimato kaitos švelninimu, pavyzdžiui:- kogeneracinių sistemų įsigijimas, montavimas ir projektavimas; - naujų termoekranų, didesnės šilumos izoliacijos medžiagų įsigijimas ir montavimas šiltnamiuose, grybų auginimo ar pakavimo patalpose ir kitose gamybinėse patalpose; LT 535 LT - naujos šildymo įrangos ar sistemos; - atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančių šildymo sistemųįsigijimas, montavimas ir projektavimas; - įrangos ir įrenginių, skirtų lietaus vandeniui nuo šiltnamių stogų surinkti ir jam panaudoti šiltnamiuose auginamiems augalams drėkinti, įsigijimas ir įrengimas / montavimas; - įrangos, skirtos uždarai drėkinimo sistemai sukurti, įsigijimas ir įrengimas / montavimas; - naujų vandenį taupančių drėkinimo sistemų įsigijimas ir įrengimas, pakeičiant senas sistemas; - naujos įrangos, mažinančios vandens naudojimą esamose drėkinimo sistemose, įsigijimas ir įrengimas / montavimas; - vandens, skirto vaisiams ir daržovėms plauti, surinkimo, saugojimo, dezinfekavimo ir antrinio panaudojimo įrangos ir įrenginių įsigijimas ir įrengimas / montavimas; - specializuotų mašinų ir įrangos, skirtos dirvožemio gerai būklei, viršijančiai privalomuosius reikalavimus, nustatytus nacionalinės teisės aktuose, palaikyti, įsigijimas; - atliekų mažinimas (bioskaidūs produktai); - produktų, medžiagų ir įrangos, reikalingos sprendimų priėmimo sistemai (įskaitant prognozavimo sistemas, meteorologines stoteles ir reikiamą programinę įrangą) sukurti, įsigijimas ir įrengimas, siekiant optimizuoti augalų apsaugos produktų purškimą; - biologinių augalų apsaugos produktų ir priemonių ir (arba) kenkėjų natūralių priešų įsigijimas ir naudojimas pagal paskirtį (feromonai, feromoniniai spąstai, vabzdžiai ir kt.); - naujos purškimo įrangos arba jos komponentų, pakeičiančių esamą, kurios naudojimas turi teigiamą poveikį aplinkai, įsigijimas; - kompostavimo sistemų diegimas; 6 kitos išlaidos, pavyzdžiui: - neapstatytos žemės pirkimas, kai pirkti žemę būtina, kad būtų galima atlikti veiklos programoje numatytą investiciją; - Administravimo ir personalo išlaidos Tai nėra galutinis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Išsamus tinkamų finansuoti išlaidų ir veiksmų sąrašas bus nustatytas priemonės įgyvendinimo taisyklės. Nefinansuojamos į veiklos programą įtrauktos reglamento (ES) 2022/126 II priede nurodytos išlaidos ir veiksmai. Paramos gavėjas turi užtikrinti įrengtų drėkinimo sistemų techninę priežiūrą ir naudojimą pagal paskirtį per visą naujos įrangos nusidėvėjimo laikotarpį (mažiausiai 5 metus). Investicijos negali leisti padidinti drėkinamo ploto. Numatomas vandens naudojimo sumažinimas bus ex ante vertinamas pagal technines specifikacijas; numatomas vandens naudojimo sumažinimas turi būti bent 5 proc. Jeigu pagal technines specifikacijas neįmanoma patikrinti ex-ante, vandens naudojimo sumažinimas turi būti patikrintas ex-post. Investicijos turi priklausyti gamintojų organizacijai nuosavybės teise ne trumpiau, nei iki investicijos mokestinio nusidėvėjimo laikotarpio pabaigos arba ne trumpiau nei 5 metus. Siekiant atskirti pagalbą ir išvengti dvigubo finansavimo, gamintojų organizacijų veiklos programose numatytos išlaidos negali būti finansuojamos iš ES fondų ir kitų viešųjų lėšų Įgytas materialusis ir nematerialusis turtas paramos gavėjo turi būti naudojamas pagal pobūdį, tikslus ir numatytą paskirtį, kaip nurodyta šiame plane ir patvirtintose veiklos programose. Jei veiklos programoje numatytos investicijos atskiro gamintojų organizacijos nario valdoje, jos turi būti pagrįstos nurodant, kaip pasirinkta investicija prisidės prie bendrųjų gamintojų organizacijos veiklos programos tikslų įgyvendinimo Investicijos į energiją gaminančius įrenginius, galimas su sąlyga, kad pagamintos energijos kiekis neviršija energijos kiekio, kuris kasmet gali būti suvartojamas įprastai paramos gavėjo veiklai Investicijomis susijusiomis su agrarinės aplinkosaugos ir klimato tikslais, turi būti siekiama bent vieno iš LT 536 LT Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2022/126 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų. Paramos gavėjais gali būti pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Gamintojų organizacija yra pripažįstama jeigu: - yra pagal nacionalinius teisės aktus patvirtintas juridinis asmuo, sudarytas iš 5 ar daugiau vaisių ir daržovių gamintojų; - bendra juridinio asmens arba jo narių, kai juridinis asmuo įsteigtas mažiau nei prieš metus iki pripažinimo paraiškos pateikimo, parduotų pripažinimo produktų, vertė praėjusiais kalendoriniais metais buvo ne mažesnė kaip 300 000 eurų; - atitinka kitus ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus ir sąlygas gamintojų organizacijų pripažinimui. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, patvirtintų paramos gavėjo pateiktais dokumentais, kompensavimas. Veiksmų programoms finansuoti, gamintojų organizacija įsteigia veiklos fondą, finansuojamą iš savo narių ir (arba) pačios gamintojų organizacijos įnašų bei ES finansinės pagalbos, kuri negali viršyti 50 proc. arba, kaip tai numatyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 3 dalyje, 60 proc. faktinių veiklos programos išlaidų, arba 80 proc. ir 100 proc. atskiroms veiklos programos išlaidoms, kaip tai numatyta atitinkamai reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse tačiau negali būti didesnė nei 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentinis dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc., jeigu suma, viršijanti 4,1 proc., naudojama tik reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (pagal reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 str. 3 dalies e) punktą), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Laikoma, kad investicijomis prisidedama prie 15 % išlaidų pagal veiksmų programas tikslų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 50 straipsnio 7 dalies a punkte, jei per visą investicijos mokestinio nusidėvėjimo laikotarpį sumažina kuro, vandens ar energijos suvartojimą arba CO2 emisiją ne mažiau kaip 5 proc., palyginti su padėtimi prieš investiciją. Investicijomis taip pat prisidedama prie nurodytų tikslų jei jomis prisidedama prie dirvožemio apsaugos, vandens kokybės, buveinių arba biologinės įvairovės apsaugos gerinimo arba išlaikymo ir atliekų kiekio mažinimo arba geresnio jų tvarkymo, net jei to indėlio kiekybiškai neįmanoma įvertinti. 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas LT 537 LT PROMO(47(1)(f)) - - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas SP01vid5 - Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas Intervencinės priemonės kodas (VN) SP01vid5 Intervencijos pavadinimas Produktų pardavimų skatinimas ir komercinės vertės didinimas Priemonės rūšis PROMO(47(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant veiksmus ir veiklą, kuriais visų pirma siekiama didinti vartotojų informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir sveikos mitybos svarbą, taip pat įvairinti ir konsoliduoti rinkas Bendrasis produkto rodiklis O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas CONC(46(b)) koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, be kita ko, naudojantis tiesiogine rinkodara CONS(46(i)) didinti suvartojamų šviežių ar perdirbtų vaisių ir daržovių sektoriaus produktų kiekį MARKET(46(h)) užtikrinti produktų populiarinimą ir rinkodarą BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.11/Vaisiai ir daržovės Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis LT 538 LT 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta suteikti paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms siekiant plėsti produktų rinkodarą ir padidinti gamintojų organizacijų produktų atpažįstamumą, tokių būdu didinant gamintojų organizacijų produkcijos komercinė vertę, gamintojų organizacijų gyvybingumą, taip pat ir pelną. Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama pripažintų vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų įgyvendinamoms patvirtintoms 3- 5 metų veiksmų programoms finansuoti. Veiksmų programos turi turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, būti kolektyvinio pobūdžio, teikiančios naudą visiems gamintojų organizacijų nariams. Veiksmų programose turi būti siekiama bent jau koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, diegti aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus, taikyti kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą. Taip pat gali būti įtraukiami tikslai, numatyti reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnyje. Veiksmų programose turi būti numatyti trys ar daugiau tikslų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnio e, f punktuose ir jiems skiriama ne mažiau nei 15 proc. veiklos programos išlaidų, kaip nurodyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 50 straipsnio 7 dalyje. Veiksmų programose skiriama ne mažiau kaip 2 % veiksmų programos išlaidų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/2115 46 straipsnio d punkte nurodytais tikslais, kaip nurodyta reglamento (ES) 2021/2115 50 straipsnio 7 dalies c punkte. Intervencine priemone remiamos veiklos, susijusios su Produktų pardavimų skatinimu ir komercinės vertės didinimu, pavyzdžiui: - produktų pardavimų skatinimas, įskaitant pristatymus ar degustacijas parduotuvėse ir bendradarbiavimą su prekybos tinklais, kad produktas būtų įvardytas kaip gamintojų organizacijos produkcija; - gamintojų organizacijų prekės ženklų registravimas, jų populiarinimas ir žinomumo didinimas; - dalyvavimo parodose, mugėse, kituose renginiuose išlaidos ; - naujų produktų kūrimas; - rinkodaros strategijų, skirtų gamintojų organizacijų produktams, parengimas ir diegimas, įskaitant išlaidas personalui; - išlaidos personalui, vykdančiam stebėseną ir teikiančiam konsultacijas apie naujų produktų vystymą, auginimą ir kokybę; - naujų produktų rinkos tyrimas, įskaitant degustacijas ir klientų požiūrį į naujus produktus. Tai nėra galutinis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Išsamus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas bus nustatytas priemonės įgyvendinimo taisyklės. Nefinansuojamos į veiklos programą įtrauktos reglamento (ES) 2022/126 II priede nurodytos išlaidos ir veiksmai. Veiksmų programose finansuojamais produktų pardavimų skatinimo ir rinkodaros veiksmais turi būti siekiama bent vieno iš Komisijos deleguoto reglamento (ES) 2022/126 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų Paramos gavėjais gali būti pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Gamintojų organizacija yra pripažįstama jeigu: - yra pagal nacionalinius teisės aktus patvirtintas juridinis asmuo, sudarytas iš 5 ar daugiau vaisių ir LT 539 LT daržovių gamintojų; - bendra juridinio asmens arba jo narių, kai juridinis asmuo įsteigtas mažiau nei prieš metus iki pripažinimo paraiškos pateikimo, parduotų pripažinimo produktų, vertė praėjusiais kalendoriniais metais buvo ne mažesnė kaip 300 000 eurų; - atitinka kitus ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus ir sąlygas gamintojų organizacijų pripažinimui. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, patvirtintų paramos gavėjo pateiktais dokumentais, kompensavimas. Veiksmų programoms finansuoti, gamintojų organizacija įsteigia veiklos fondą, finansuojamą iš savo narių ir (arba) pačios gamintojų organizacijos įnašų bei ES finansinės pagalbos, kuri negali viršyti 50 proc. arba, kaip tai numatyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 3 dalyje, 60 proc. faktinių veiklos programos išlaidų, tačiau negali būti didesnė nei 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentinis dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc., jeigu suma, viršijanti 4,1 proc., naudojama tik reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (pagal reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 str. 3 dalies e) punktą), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Nėra. 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas LT 540 LT TRACE(47(1)(h)) - - atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, ypač galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsena SP01vid6 - Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena Intervencinės priemonės kodas (VN) SP01vid6 Intervencijos pavadinimas Atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, produktų kokybės stebėsena Priemonės rūšis TRACE(47(1)(h)) - atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimas, ypač galutiniams vartotojams parduodamų produktų kokybės stebėsena Bendrasis produkto rodiklis O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BOOST(46(g)) didinti produktų komercinę vertę ir gerinti jų kokybę, be kita ko, gerinti produktų kokybę ir kurti produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda arba produktus, kuriems taikomos valstybių narių pripažintos Sąjungos arba nacionalinės kokybės sistemos COMP(46(c)) padidinti konkurencingumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, visų pirma pasitelkiant modernizavimą PROD(46(a)) planuoti ir organizuoti gamybą, pritaikyti gamybą prie paklausos, visų pirma kokybės ir kiekio atžvilgiu, optimizuoti gamybos sąnaudas ir investicijų grąžą, bei stabilizuoti gamintojo kainas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.11/Vaisiai ir daržovės Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta suteikti paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms siekiant išlaikyti produktų kokybę atitinkančią vartotojų ir rinkos reikalavimus, taip pat ir mažinti kokybės reikalavimų neatitinkančių produktų dalį rinkoje, tokiu būdu gerinant gamintojų organizacijų produktų LT 541 LT reputaciją tiek rinkoje, tiek tarp vartotojų bei padidinti produkcijos komercinę vertę. Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama pripažintų vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų įgyvendinamoms patvirtintoms 3- 5 metų veiksmų programoms finansuoti. Veiksmų programos turi turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, būti kolektyvinio pobūdžio, teikiančios naudą visiems gamintojų organizacijų nariams. Veiksmų programose turi būti siekiama bent jau koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, diegti aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus, taikyti kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą. Taip pat gali būti įtraukiami tikslai, numatyti reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnyje. Veiksmų programose turi būti numatyti trys ar daugiau tikslų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 2021/2115 46 straipsnio e, f punktuose ir jiems skiriama ne mažiau nei 15 proc. veiklos programos išlaidų, kaip nurodyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 50 straipsnio 7 dalyje. Veiksmų programose skiriama ne mažiau kaip 2 % veiksmų programos išlaidų, susijusių su Reglamento (ES) 2021/2115 46 straipsnio d punkte nurodytais tikslais, kaip nurodyta reglamento (ES) 2021/2115 50 straipsnio 7 dalies c punkte. Intervencine priemone remiamos veiklos, susijusios su gamybos ar produktų sertifikavimo sistemomis, ar produktų atsekamumu, pavyzdžiui: - kompiuterizuotos duomenų bazės produktų atsekamumui užtikrinti ir gamybos duomenų registravimo programinė įranga, diegimas, licencijų įsigijimas; - gamintojų organizacijos darbuotojų / narių mokymas, susijęs su kompiuterizuotų duomenų bazių ir konkrečių sistemų naudojimu; - išlaidos personalui, vykdančiam stebėseną ir teikiančiam konsultacijas apie gamybą, derliaus nuėmimą, patikras, saugojimą ir kokybę; - vidaus kokybės sistemų sukūrimas ir produktų sertifikavimas, jų sertifikatų išlaikymas ir auditas, siekiant išlaikyti sertifikatų reikalavimus; - mėginių ėmimas ir laboratoriniai tyrimai siekiant stebėti kenksmingųjų medžiagų liekanas; - vandens mėginių ėmimas ir tikrinimas, taip pat ir produktų gamybos ir valymo proceso metu; Tai nėra galutinis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Išsamus tinkamų finansuoti išlaidų ir veiksmų sąrašas bus nustatytas priemonės įgyvendinimo taisyklės. Nefinansuojamos į veiklos programą įtrauktos reglamento (ES) 2022/126 II priede nurodytos išlaidos ir veiksmai. Siekiant atskirti pagalbą ir išvengti dvigubo finansavimo, gamintojų organizacijų veiklos programose numatytos išlaidos negali būti finansuojamos iš ES fondų ir kitų viešųjų lėšų. Paramos gavėjais gali būti pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Gamintojų organizacija yra pripažįstama jeigu: - yra pagal nacionalinius teisės aktus patvirtintas juridinis asmuo, sudarytas iš 5 ar daugiau vaisių ir daržovių gamintojų; - bendra juridinio asmens arba jo narių, kai juridinis asmuo įsteigtas mažiau nei prieš metus iki pripažinimo paraiškos pateikimo, parduotų pripažinimo produktų, vertė praėjusiais kalendoriniais metais LT 542 LT buvo ne mažesnė kaip 300 000 eurų; - atitinka kitus ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus ir sąlygas gamintojų organizacijų pripažinimui. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, patvirtintų paramos gavėjo pateiktais dokumentais, kompensavimas. Veiksmų programoms finansuoti, gamintojų organizacija įsteigia veiklos fondą, finansuojamą iš savo narių ir (arba) pačios gamintojų organizacijos įnašų bei ES finansinės pagalbos, kuri negali viršyti 50 proc. arba, kaip tai numatyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 3 dalyje, 60 proc. faktinių veiklos programos išlaidų arba 80 proc. ir 100 proc. atskiroms veiklos programos išlaidoms, kaip tai numatyta atitinkamai reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse, tačiau negali būti didesnė nei 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentinis dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc., jeigu suma, viršijanti 4,1 proc., naudojama tik reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (pagal reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 str. 3 dalies e) punktą), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Laikoma, kad priemone prisidedama prie 15 % išlaidų pagal veiksmų programas tikslų, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2115 50 straipsnio 7 dalies a punkte, jei sertifikatų įdiegimas, vykdoma stebėsena prisideda prie klimatos kaitos švelininmo, dirvožemio apsaugos, vandens kokybės, buveinių arba biologinės įvairovės apsaugos gerinimo arba išlaikymo ir atliekų kiekio mažinimo arba geresnio jų tvarkymo, net jei to indėlio kiekybiškai neįmanoma įvertinti. 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas. LT 543 LT WITHD(47(2)(f)) - - išėmimas iš rinkos laisvam platinimui ar kitoms paskirties vietoms, įskaitant, jei reikia, apdorojimą, kad būtų palengvintas toks išėmimas SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos Intervencinės priemonės kodas (VN) SP01vid7 Intervencijos pavadinimas Produktų pašalinimas iš rinkos Priemonės rūšis WITHD(47(2)(f)) - išėmimas iš rinkos laisvam platinimui ar kitoms paskirties vietoms, įskaitant, jei reikia, apdorojimą, kad būtų palengvintas toks išėmimas Bendrasis produkto rodiklis O.35. Remiamų veiksmų programų skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas RISK(46(j)) vykdyti krizių prevenciją ir valdymą, siekiant išvengti krizių atitinkamo sektoriaus rinkose ir į jas reaguoti BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.11/Vaisiai ir daržovės Gamintojų organizacijų arba gamintojų grupių, vykdančių veiksmų programas tam tikruose sektoriuose, parduodamos produkcijos vertės dalis R.5 Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinė priemonė skirta suteikti paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms siekiant sušvelninti ar pašalinti krizinės situacijos padarinius vaisių ir daržovių sektoriuje Pagal šią intervencinę priemonę parama teikiama pripažintų vaisių ir daržovių gamintojų organizacijų įgyvendinamoms patvirtintoms 3- 5 metų veiksmų programoms finansuoti. Veiksmų programos turi turėti aiškiai apibrėžtus tikslus, būti kolektyvinio pobūdžio, teikiančios naudą LT 544 LT visiems gamintojų organizacijų nariams. Veiksmų programose turi būti siekiama bent jau koncentruoti produktų pasiūlą ir pateikimą rinkai, diegti aplinką tausojančius gamybos metodus ir būdus, taikyti kenkėjams ir ligoms atsparios gamybos praktiką, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą ir tausų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma vandens, dirvožemio ir oro apsaugą. Taip pat gali būti įtraukiami tikslai, numatyti reglamento (ES) Nr. 2021/2015 46 straipsnyje. Intervencinė priemonė taikoma tik tiems produktams, su kuriais susijęs gamintojų organizacijai ar jų asociacijai suteiktas pripažinimas ir yra pagaminti gamintojų organizacijos narių. Paramos gavėjais gali būti pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos. Gamintojų organizacija yra pripažįstama jeigu: - yra pagal nacionalinius teisės aktus patvirtintas juridinis asmuo, sudarytas iš 5 ar daugiau vaisių ir daržovių gamintojų; - bendra juridinio asmens arba jo narių, kai juridinis asmuo įsteigtas mažiau nei prieš metus iki pripažinimo paraiškos pateikimo, parduotų pripažinimo produktų, vertė praėjusiais kalendoriniais metais buvo ne mažesnė kaip 300 000 eurų; - atitinka kitus ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus ir sąlygas gamintojų organizacijų pripažinimui. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, patvirtintų paramos gavėjo pateiktais dokumentais, kompensavimas. Veiksmų programoms finansuoti, gamintojų organizacija įsteigia veiklos fondą, finansuojamą iš savo narių ir (arba) pačios gamintojų organizacijos įnašų bei ES finansinės pagalbos, kuri negali viršyti 50 proc. arba, kaip tai numatyta reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 3 dalyje, 60 proc. faktinių veiklos programos išlaidų, tačiau negali būti didesnė nei 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Šis procentinis dydis gali būti padidintas iki 4,6 proc., jeigu suma, viršijanti 4,1 proc., naudojama tik reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 straipsnio 2 dalies 2 pastraipoje nurodytais atvejais. Parama skaičiuojama atsižvelgiant į patvirtintų veiklos programų skaičių ir didžiausią leistiną paramos ribą – 60 proc. veiklos programos išlaidų (pagal reglamento (ES) Nr. 2021/2115 52 str. 3 dalies e) punktą), neviršijant 4,1 proc. gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Nėra. 8. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas LT 545 LT Bitininkystės produktai ADVIBEES(55(1)(a)) - - bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką SP03med1 - Švietimas, mokymas ir techninė parama Intervencinės priemonės kodas (VN) SP03med1 Intervencijos pavadinimas Švietimas, mokymas ir techninė parama Priemonės rūšis ADVIBEES(55(1)(a)) - bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką Bendrasis produkto rodiklis O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama užtikrinti bitininkystės sektoriaus tvarumą ir plėtrą; skatinti visuomenės (ypač jaunimo) susidomėjimą bitininkyste; stiprinti bitininkų atstovavimą Lietuvoje ir užsienyje, pagerinti informacijos perdavimą tobulinant ir administruojant interneto svetainę bitininkams; skatinti jaunimo susidomėjimą šia žemės ūkio šaka, remti Lietuvos ir kitų šalių jaunųjų bitininkų bendravimą (dalyvauti tarptautiniuose jaunųjų bitininkų konkursuose) bei pačių bitininkų aktyvų dalyvavimą tiek šalies (bitininkus vienijančių organizacijų), tiek užsienio bitininkų veikloje; Intervencinės priemonės įgyvendinimo veiksmai:  konferencijos, seminarai, mokymai bitininkams;  bitininkų ryšių stiprinimas per bitininkų asociacijas;  tarptautinių ryšių tarp bitininkų stiprinimas (kelionės į kitas šalis, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose). LT 546 LT Pagal intervencinę priemonę tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su:  mokymo, konferencijos organizavimu;  mokomosios išvykos organizavimu;  sukurtos bitininkams interneto svetainės palaikymu, priežiūra, informacijos atnaujinimu, redagavimu, tobulinimu;  vertėjo paslaugomis. Detalios išlaidų rūšys bus nustatytos priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijos nurodytos Europos Komisijos deleguotajame reglamente ES Nr. 2022/126. Galimi pareiškėjai:  bitininkų asociacijos;  bendradarbiavimo sutartis pasirašiusios bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai. Visoms remiamoms priemonėms, kurioms įgyvendinti paskirta parama, numatytos pareiškėjo išlaidos turi būti padarytos nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniame paramos administravimo skyriuje dienos ir lėšos pareiškėjui išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d. Pareiškėjas užtikrina, kad priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. Tinamumo sąlygos: Visi pareiškėjai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo paramos paraiškos pateikimo Agentūros teritoriniam paramos administravimo skyriui dienos iki kalendorinių metų, kuriais pateiktas mokėjimo prašymas, pabaigos. Visos priemonės įgyvendinimo išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Agentūrai (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pareiškėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai). Bičių laikytojo laikomos bičių šeimos turi būti užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre. Informacija apie laikomų bičių šeimų skaičių turi būti atnaujinama kasmet. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos rūšis – kompensacija. Parama teikiama atlyginant gavėjo faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas kompensuoti išlaidas, išvardytas paramos administravimo taisyklių nuostatose, ir ne daugiau, nei tose taisyklėse numatytas paramos dydis. Parama gali būti ne didesnė kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų Prioritetas teikiamas paraiškoms, kur institucijos daugiau prisideda savo lėšomis prie projekto finansavimo. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Priemonė finansuojama lygiomis dalimis iš ES ir Lietuvos biudžeto (100 000 eurų - ES lėšos, 100 000 eurų - nacionalinės lėšos). LT 547 LT 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra bitininkų asociacijos ar kooperatyvai, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. LT 548 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP03med1 - Vidutinė mokymo programos paramos suma, Eur Vidutinė Aprašymas SP03med1 - Vidutinė mokymo programos paramos suma, Eur Planuojama vieneto suma – tai planuojama vidutinė išlaidų, tiesiogiai susijusių su veiksmo – mokymo, konferencijos, mokomosios išvykos organizavimu (dalyvių aprūpinimas mokymo medžiaga ir maitinimu, patalpų nuomos ir lektorių darbo užmokesčio išlaidos, kelionės išlaidos ir kt.) Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinei priemonei numatytą 200 000 eurų biudžetą (ES dalis – 100 000 eurų), per metus planuojama surengti apie 20 mokymų. Vidutinė mokymo kaina yra 10000 eurų (ES dalis – 5000 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 5 000,00 5 000,00 5 000,00 5 000,00 5 000,00 O.37 (vienetas: Veiksmai) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 SP03med1 - Vidutinė mokymo programos paramos suma, Eur Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 1 000 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 IŠ VISO ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 LT 549 LT INVAPI(55(1)(b)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija Intervencinės priemonės kodas (VN) SP03med2 Intervencijos pavadinimas Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija Priemonės rūšis INVAPI(55(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai Bendrasis produkto rodiklis O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.35 Avilių, remiamų pagal BŽŪP, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas 1. Veikla siekiama pagerinti bičių sveikatingumą, sumažinti išlaidas gydymui. Didinti bičių šeimų produktyvumą ir gauti įvairesnio medaus panaudojant natūralias ganyklas šalyje. 2. Veikla siekiama pakeisti nežinomos kilmės mažo produktyvumo bičių šeimų motinas didelio produktyvumo, aukštos veislinės vertės, atspariomis bičių ligoms ir kitomis teigiamomis savybėmis pasižyminčiomis bičių motinomis; atkurti ir plėsti bitynus kokybiškomis bičių motinomis; 3. Veikla siekiama remti bitininkavimo inventoriaus įsigijimą. Intervencinės priemonės įgyvendinimo veiksmai: 1. Kovoti su bičių kenkėjais ir ligomis, ypač varoze; LT 550 LT 2. Papildyti aviliuose laikomų bičių išteklius, be kita ko, veisti bites. 3. Bitininkavimo inventoriaus įsigijimas. Pagal intervencinę priemonę tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su: 1. Preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigijimu; 2. Grynarąsių bičių motinų įsigijimu; 3. Bitininkavimo inventoriaus įsigijimu (medsukys; nerūdijantis atakiavimo stalas; nerūdijantis vaško lydytuvas; elektrinis vaško lydytuvas; žiedadulkių džiovykla; nerūdijančio plieno medaus laikymo- nusodinimo talpykla arba talpyklų komplektas ir kt.); Detalios išlaidų rūšys bus nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijos nurodytos Europos Komisijos deleguotajame reglamente ES Nr. 2022/126. . Galimi pareiškėjai: 1. Bičių laikytojai, turintys ne mažiau kaip 47 bičių šeimas (informacija apie laikomų bičių šeimų skaičių turi būti atnaujinama kasmet, bičių laikytojai, kurių laikomos bičių šeimos registruotos Ūkinių gyvūnų registre (informacija apie laikomų bičių šeimų skaičių turi būti atnaujinama kasmet 2. Bitininkų asociacijos. Visoms remiamoms priemonėms, kurioms įgyvendinti paskirta parama, numatytos pareiškėjo išlaidos turi būti padarytos nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniame paramos administravimo skyriuje dienos ir lėšos pareiškėjui išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d. Pareiškėjas užtikrina, kad intervencinei priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. Tinkamumo sąlygos: Visi pareiškėjai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo paramos paraiškos pateikimo Agentūros teritoriniam paramos administravimo skyriui dienos iki kalendorinių metų, kuriais pateiktas mokėjimo prašymas, pabaigos. Visos intervencinės priemonės įgyvendinimo išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Agentūrai (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pareiškėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai). Bičių laikytojo laikomos bičių šeimos turi būti užregistruotos Ūkinių gyvūnų registre. Informacija apie laikomų bičių šeimų skaičių turi būti atnaujinama kasmet. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos rūšis – kompensacija. Parama teikiama atlyginant gavėjo faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas kompensuoti išlaidas, išvardytas paramos administravimo taisyklių nuostatose, ir ne daugiau, nei tose taisyklėse numatytas paramos dydis. Parama gali būti ne didesnė kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. LT 551 LT Pagal 1 veiklą: preparatų bičių ligoms gydyti įsigijimo ir jos profilaktikai, biologinių, ekologinių ir zootechninių priemonių (preparatų dozavimo / purškimo įrangos) įsigijimo; Pagal 2 veiklą:: kompensuojama iki 70 proc. kainos už grynarasę bičių motiną. Pagal 3 veiklą: bitininkavimo inventoriaus įsigijimo išlaidos kompensuojamos iki 70 proc. kainos. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Priemonė finansuojama lygiomis dalimis iš ES ir Lietuvos biudžeto (320 000 eurų - ES lėšos, 320 000 eurų - nacionalinės lėšos). 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Dėmesio! Intervencinės priemonės pagal 55 straipsnio 1 dalies b punkto i ir ii papunkčius, pagal 10 straipsnį ir II priedą privalo atitikti PPO „žaliosios dėžės“ kriterijus. Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 11 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai: • Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; • Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; • Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; • Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; • Priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. LT 552 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) SP03med2 1 veiksmas - Vidutinė paramos paraiškos suma preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigyti Eur Vidutinė R.35 SP03med2 2 veiksmas - Grynarąsių bičių motinų įsigijimui, Eur. Vidutinė R.35 SPmed2 3 veiksmas - Bitininkavimo inventoriaus įsigijimui, Eur. Vidutinė R.35 Aprašymas SP03med2 1 veiksmas - Vidutinė paramos paraiškos suma preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigyti Eur Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinės priemonės veiksmui numatytą 250 000 eurų biudžetą (ES dalis – 125 000 eurų), per metus planuojama patenkinti 50 paraiškų. Vidutinė paraiškos suma 5 000 eurų (ES dalis – 2 500 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. SP03med2 2 veiksmas - Grynarąsių bičių motinų įsigijimui, Eur. Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinės priemonės veiksmui numatytą 140 000 eurų biudžetą (ES dalis – 70 000 eurų), per metus planuojama patenkinti 200 paraiškų. Vidutinė paraiškos suma 700 eurų (ES dalis – 350 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. SPmed2 3 veiksmas - Bitininkavimo inventoriaus įsigijimui, Eur. Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinės priemonės veiksmą numatytą 250 000 eurų metinį biudžetą (ES dalis – 125 000 eurų), per metus planuojama patenkinti 250 paraiškų. Vidutinė paraiškos suma preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigyti 1 000 eurų (ES dalis – 500 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 2 500,00 2 500,00 2 500,00 2 500,00 2 500,00 O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 SP03med2 1 veiksmas - Vidutinė paramos paraiškos suma preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigyti Eur Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 625 000,00 LT 553 LT išlaidos eurais) Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 350,00 350,00 350,00 350,00 350,00 O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 200,00 200,00 200,00 200,00 200,00 SP03med2 2 veiksmas - Grynarąsių bičių motinų įsigijimui, Eur. Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 500,00 500,00 500,00 500,00 500,00 O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 250,00 250,00 250,00 250,00 250,00 SPmed2 3 veiksmas - Bitininkavimo inventoriaus įsigijimui, Eur. Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 625 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 640 000,00 640 000,00 640 000,00 640 000,00 640 000,00 3 200 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 320 000,00 320 000,00 320 000,00 320 000,00 320 000,00 1 600 000,00 IŠ VISO ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 LT 554 LT ACTLAB(55(1)(c)) - - veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas SP03med6 - Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai Intervencinės priemonės kodas (VN) SP03med6 Intervencijos pavadinimas Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai Priemonės rūšis ACTLAB(55(1)(c)) - veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas Bendrasis produkto rodiklis O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama užtikrinti kokybiškų bitininkystės produktų tiekimą rinkai, didinti jų vertę, gerinti bičių produktų tvarkymą ir apdorojimą. Intervencinės priemonės įgyvendinimo veiksmai: 1. Medaus ir bičių produktų tyrimai. Pagal intervencinę priemonę tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su: 1. Medaus ir bičių produktų laboratorinių tyrimų kompensavimu. Detalios išlaidų rūšys bus nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijos nurodytos Europos Komisijos deleguotajame reglamente ES Nr. 2022/126. Galimi pareiškėjai: 1. Bičių laikytojai; LT 555 LT 2. Bitininkus vienijančios asociacijos; Visoms remiamoms priemonėms, kurioms įgyvendinti paskirta parama, numatytos pareiškėjo išlaidos turi būti padarytos nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniame paramos administravimo skyriuje dienos ir lėšos pareiškėjui išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d. Pareiškėjas užtikrina, kad intervencinei priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. Visi pareiškėjai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo paramos paraiškos pateikimo Agentūros teritoriniam paramos administravimo skyriui dienos iki kalendorinių metų, kuriais pateiktas mokėjimo prašymas, pabaigos. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos rūšis – kompensacija. Parama teikiama atlyginant gavėjo faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas kompensuoti išlaidas, išvardytas paramos administravimo taisyklių nuostatose, ir ne daugiau, nei tose taisyklėse numatytas paramos dydis. Parama gali būti ne didesnė kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Vienam fiziniam paramos gavėjui kompensuojama iki 70 proc. bičių produktų mėginių kokybę ir natūralumą atspindinčių kriterijų tyrimo išlaidų. Į šią sumą įeina bičių produktų kokybę, saugą ir natūralumą atspindintys kokybiniai rodikliai. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Priemonė finansuojama lygiomis dalimis iš ES ir Lietuvos biudžeto (9828 eurų - ES lėšos, 9828 eurų - nacionalinės lėšos). 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies, ypač e) punkto, nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinė priemonė nesusijusi su tiesioginėmis išmokomis gamintojams, o naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra bičių laikytojai ir bitininkų asociacijos. LT 556 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP03med6 - Vidutinė paraiškos suma, Eur Vidutinė Aprašymas SP03med6 - Vidutinė paraiškos suma, Eur Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinei priemonei numatytą 19656 eurų biudžetą (ES dalis – 9828 eurų), per metus planuojama patenkinti 50 paraiškų. Vidutinė paraiškos suma 393,12 eurų (ES dalis – 196,56 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 196,56 196,56 196,56 196,56 196,56 O.37 (vienetas: Veiksmai) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 SP03med6 - Vidutinė paraiškos suma, Eur Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 49 140,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 19 656,00 19 656,00 19 656,00 19 656,00 19 656,00 98 280,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 49 140,00 IŠ VISO ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 LT 557 LT COOPAPI(55(1)(e)) - - bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų tyrimų programas; SP03med4 - Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje Intervencinės priemonės kodas (VN) SP03med4 Intervencijos pavadinimas Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje Priemonės rūšis COOPAPI(55(1)(e)) - bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų tyrimų programas; Bendrasis produkto rodiklis O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama skatinti bitininkystės sektoriaus pažangą, sudaryti sąlygas mokslo įstaigų ir bitininkų atstovų glaudžiam bendradarbiavimui. Intervencinės priemonės įgyvendinimo veiksmas: Įgyvendinti didesnės apimties, sudėtingesnius ir ilgiau trunkančius tyrimus, ypač šiose srityse: -bičių, naudojamų veisimui, užsikrėtimo virusais tyrimai; -bičių ligų prevencija ir teisingas gydymo pasirinkimas; ir kiti aktualūs bitininkams tyrimai. Pagal intervencinę priemonę tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su: 1. Moksliniais darbais bei mokslinių tyrimų studijomis; 2. Informacijos rinkimu, analize, išvadomis, ataskaitų pateikimu LT 558 LT Detalios išlaidų rūšys bus nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijos nurodytos Europos Komisijos deleguotajame reglamente ES Nr.2022/126. Galimi pareiškėjai: Mokslo ir studijų institucijos; Visoms remiamoms priemonėms, kurioms įgyvendinti paskirta parama, numatytos pareiškėjo išlaidos turi būti padarytos nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniame paramos administravimo skyriuje dienos ir lėšos pareiškėjui išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d. . Pareiškėjas užtikrina, kad intervencinei priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. Visi pareiškėjai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo paramos paraiškos pateikimo Agentūros teritoriniam paramos administravimo skyriui dienos iki kalendorinių metų, kuriais pateiktas mokėjimo prašymas, pabaigos. Visos intervencinės priemonės įgyvendinimo išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Agentūrai (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pareiškėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai). 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos rūšis – kompensacija. Parama teikiama atlyginant gavėjo faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas kompensuoti išlaidas, išvardytas paramos administravimo taisyklių nuostatose, ir ne daugiau, nei tose taisyklėse numatytas paramos dydis. Pagal 1 veiklą parama gali būti ne didesnė kaip 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pagal 2 veiklą kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Priemonė finansuojama lygiomis dalimis iš ES ir Lietuvos biudžeto (50000 eurų - ES lėšos, 50000 eurų - nacionalinės lėšos). 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra mokslo ir studijų institucijos, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. LT 559 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP03med4 - Vidutinė mokslinio darbo kaina, Eur Vidutinė Aprašymas SP03med4 - Vidutinė mokslinio darbo kaina, Eur Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinei priemonei numatytą 100000 eurų biudžetą (ES dalis – 50000 eurų), per metus planuojama patenkinti 5 paraiškas. Vidutinė paraiškos suma 20000 eurų (ES dalis – 10000 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 O.37 (vienetas: Veiksmai) 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 SP03med4 - Vidutinė mokslinio darbo kaina, Eur Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 250 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 250 000,00 IŠ VISO ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 LT 560 LT PROMOBEES(55(1)(f)) - - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę SP03med5 - Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena Intervencinės priemonės kodas (VN) SP03med5 Intervencijos pavadinimas Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena Priemonės rūšis PROMOBEES(55(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę Bendrasis produkto rodiklis O.37. Veiksmų arba vienetų, skirtų bitininkystei išsaugoti arba tobulinti, skaičius 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencine priemone siekiama didinti bitininkystės ir bičių produktų populiarumą, organizuoti bitininkų tarptautines parodas, dalyvauti tarptautiniuose renginiuose medaus ir kitų bičių produktų populiarinimui, siekiant rasti naujų rinkų medui realizuoti stebėti ir analizuoti bitininkystės rinką. Intervencinės priemonės įgyvendinimo veiksmai: 1. Informaciniai renginiai, reportažai, tarptautinės parodos, kelionės į kitas šalis, dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose medaus ir kitų bičių produktų populiarinimui siekiant rasti naujų rinkų medui realizuoti taip pat leidiniai medaus ir kitų bičių produktų populiarinimui; 2. Marketingo paslaugos skatinti medaus pardavimus. (vadybininko-konsultanto paslaugos bitininkystės skatinimui); 3. Rinkos stebėsena ir analizė; LT 561 LT Pagal intervencinę priemonę tinkamos finansuoti išlaidos, susijusios su: 1. Informaciniais reportažais per televiziją, radiją, internetines, socialines platformas ir kt. 2. Spaudos leidiniais (brošiūros, lankstinukai, kalendoriai, knygos ir kt.) 3.Dalyvavimas maisto parodose užsienyje pristatant produkciją 4.Bitininkystės rinkos stebėsena analizė, palyginimas ir ataskaitos paruošimas. Detalios išlaidų rūšys bus nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Tinkamų ir netinkamų išlaidų kategorijos nurodytos Europos Komisijos deleguotajame reglamente ES Nr.2022/126. Galimi pareiškėjai: 1. Mokslo ir studijų institucijos; 2. Bitininkus vienijančios asociacijos; 3. Viešosios įstaigos. 4. Bitininkai Visoms remiamoms priemonėms, kurioms įgyvendinti paskirta parama, numatytos pareiškėjo išlaidos turi būti padarytos nuo paramos paraiškos užregistravimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniame paramos administravimo skyriuje dienos ir lėšos pareiškėjui išmokėtos iki einamųjų metų spalio 15 d. Pareiškėjas užtikrina, kad intervencinei priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. Tinkamumo sąlygos: Visi pareiškėjai turi tvarkyti buhalterinę apskaitą nuo paramos paraiškos pateikimo Agentūros teritoriniam paramos administravimo skyriui dienos iki kalendorinių metų, kuriais pateiktas mokėjimo prašymas, pabaigos. Visos intervencinės priemonės įgyvendinimo išlaidos turi būti patvirtintos apskaitos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus. Pareiškėjas neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybiniam socialinio draudimo fondui prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Agentūrai (ši nuostata netaikoma įstaigoms, kurių veikla finansuojama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, pareiškėjams, kuriems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra atidėti mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai). 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos rūšis – kompensacija. Parama teikiama atlyginant gavėjo faktiškai patirtas ir apmokėtas tinkamas kompensuoti išlaidas, išvardytas paramos administravimo taisyklių nuostatose, ir ne daugiau, nei tose taisyklėse numatytas paramos dydis. kKompensuojama iki 100 proc. bitininkų leidiniui parengti ir išleisti (šalies mastu), mokomiesiems / informaciniams reportažams, informacijos apie bičių produktų naudą sukūrimui ir sklaidai (reportažai per televiziją, radiją, internetą; straipsniai spaudoje, interneto platformose; Rinkos stebėsenos bei analizės tikslais. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Priemonė finansuojama lygiomis dalimis iš ES ir Lietuvos biudžeto (70000 eurų - ES lėšos, 70000 eurų - LT 562 LT nacionalinės lėšos). 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra mokslo ir studijų institucijos, asociacijos ar viešosios įstaigos, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. LT 563 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP03med5 - Vidutinė paramos paraiškos suma, Eur. Vidutinė Aprašymas SP03med5 - Vidutinė paramos paraiškos suma, Eur. Atsižvelgiant į šios rūšies intervencinei priemonei numatytą 140000 eurų biudžetą (ES dalis – 70000 eurų), per metus planuojama patenkinti 25 paraiškų. Vidutinė paraiškos suma 5 600 eurų (ES dalis – 2 800 eurų). Paramos suma ir paraiškų skaičius apskaičiuoti atsižvelgiant į paramos “Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020 – 2022 m. programos faktiškai teiktas paraiškas ir vidutines projekto sumas. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 2 800,00 2 800,00 2 800,00 2 800,00 2 800,00 O.37 (vienetas: Veiksmai) 25,00 25,00 25,00 25,00 25,00 SP03med5 - Vidutinė paramos paraiškos suma, Eur. Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 140 000,00 140 000,00 140 000,00 140 000,00 140 000,00 700 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 IŠ VISO ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 LT 564 LT Vynas INVWINE(58(1)(b)) - - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių Intervencinės priemonės kodas (VN) SP02vyn Intervencijos pavadinimas Investicijos į vyno sektorių Priemonės rūšis INVWINE(58(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat prekybos struktūras ir priemones Bendrasis produkto rodiklis O.36. Remiamų veiksmų ar vienetų skaičius vyno sektoriuje 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SEKTORINIS TIKSLAS. Kodas + aprašymas COMPWINE(57(a)) didinti Sąjungos vyno gamintojų ekonominį tvarumą ir konkurencingumą PERFWINE(57(d)) gerinti Sąjungos vyno įmonių veiklos rezultatus ir užtikrinti, kad jos geriau prisitaikytų prie rinkos poreikių, taip pat didinti jų ilgalaikį konkurencingumą, susijusį su vynuogių produktų gamyba ir rinkodara, įskaitant energijos taupymą, visuotinį energijos vartojimo efektyvumą ir tvarius procesus BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Aprašymas Intervencinės priemonės tikslas - didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų gamybą, didinant pažangių technologijų diegimą, skatinant tvarią gamybą bei ją skaitmenizuojant. LT 565 LT Iki šiol Lietuvos vyno sektoriuje buvo pasirinkta trečiose šalyse vykdomo skatinimo intervencinė priemonė. 2021 m. gruodžio 6 d. Lietuva buvo įtraukta į Bendrąjį Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos reglamentą 1308/2013 ir mūsų šalis priskirta šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai (A vynuogių auginimo zonos C pogrupis). Gavus šį patvirtinimą, Lietuvoje galima oficialiai auginti vyninių vynuogių veisles ir iš jų gaminti vynuogių vyną. Vynuogių auginimas ir perdirbimas į vyną yra perspektyvi Lietuvoje žemdirbystės šaka, kuri sėkmingai gali tapti trumpa maisto gamybos grandine. Vynuogių ūkiai būtų maži ekonominiai vienetai, siūlantys vartoti paruoštą produktą tiesiai iš ūkių. Tokių veiklų skatinimas yra būtinas ekonominei regionų plėtrai, kuriant darbo vietas ar vystant kaimo turizmo paslaugas. Siekiant paskatinti vynuogynų plėtrą Lietuvoje, skatinti naujų vynuogių augintojų įsikūrimą, sukurti palankią terpę vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti, sudaryti sąlygas vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių, trečiose šalyse vykdomo skatinimo intervencinė priemonė keičiama į investicinę priemonę. Parama pagal intervencinę priemonę teikiama investicijoms į vynuogynų įkūrimą, vyninių vynuogių veislių auginimą, derliaus nuėmimą ir saugojimą, perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą. Intervencinės priemonės parama teikiama vyninių veislių vynuogių augintojams ir (ar) vyno gamintojams, ES ir Lietuvoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įteisinusiems vykdomą veiklą. Atrankos principai Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką ypatingas dėmesys bus teikiamas: - kooperuotiems projektams; - ekologinių ūkių projektams; - jaunųjų ūkininkų projektams; - pareiškėjas naudoja arba investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių; - pareiškėjas projekte investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą; - veiklai, kuri gali daryti teigiamą poveikį energijos taupymui, energijos vartojimo efektyvumui ir aplinkos požiūriu tvariems procesams. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Paramos gavėjai Pareiškėjais gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie augina vyninių vynuogių veisles ir (ar) gamina vyną arba ketina užsiimti šia veikla, teikiantys paraišką individualiai ar su partneriu. Projekto partneris (partneris) - fizinis (-iai) ir (ar) juridinis(-iai) asmuo (-ys), užsiimantis (-ys) ar ketinantis (-ys) užsiimti vyninių vynuogių veislių auginimo ir (ar) vyno gamybos veikla, ir dalyvaujantis (-ys) įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą. Teikiant paraiškas su partneriu (-iais), tarp pareiškėjo ir partnerio(-ių) turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Partneris(-iai) taip pat turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje, bei Priemonei taikomus tinkamumo kriterijus. Tinkamumo kriterijai - pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; - pareiškėjas yra labai maža, mažoji ar vidutinė įmonė, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB; - kai pareiškėjas yra vyno gamintojas – jis yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis alkoholio produktų gamybos licenciją; - kai pareiškėjas yra vyninių vynuogių veislių augintojas – jis yra fizinis ir (ar) juridinis asmuo, kuris yra registruotas maisto tvarkymo subjektas ir turintis žemės ūkio valdą; - investicijos turi pagerinti bendrus žemės ūkio veiklos rezultatus; - siekiant išvengti dvigubo finansavimo, pareiškėjai negali būti gavę bet kokios kitos paramos iš kitų LT 566 LT nacionalinių ar ES paramos šaltinių panašiai ar tokiai pat veiklai ar veiksmams vykdyti tuo pačiu laikotarpiu; - investicijomis prisidedama prie tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 60 str. 4 dalyje, jei bent 5 % išlaidų skiriama bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje; - paramos gavėjai turi pakankamai techninių ir finansinių išteklių, kad galėtų užtikrinti veiksmingą veiklos įgyvendinimą ir kad paraišką teikianti įmonė nėra Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 50 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nurodyta sunkumų turinti įmonė. Reikalavimus atitinkantys veiksmai ir reikalavimus atitinkančios išlaidų rūšys Tinkamų materialinių išlaidų rūšys: - nekilnojamojo turto statyba, plėtra ar atnaujinimas (derliaus auginimas, nuėmimas, perdirbimas, sandėliavimas, degustacijos patalpos, vyno gamyba, analizės laboratorijos); - įrenginių, įrangos ar medžiagų pirkimas (vynuogių auginimo valdose, vyno gamyboje); - analizei skirta įranga ir medžiagos, leidžiančios kontroliuoti produktų kokybę. Tinkamų nematerialinių išlaidų rūšys: - kompiuterių programinės įrangos, susijusios su auginimu ir (ar) gamyba pirkimas arba tobulinimas; - studijų, inžinerijos ir architekto išlaidos: honorarai architektams, atlygis inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijų išlaidos. Tinkamos finansuoti išlaidos bus nustatytos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Netinkamų finansuoti išlaidų rūšys yra nurodytos 2021 m. gruodžio 7 d. Europos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2022/126 22 straipsnio 2 dalyje. Suderinamumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal vyno sektorinę intervencinę priemonę, nebus teikiama parama pagal kaimo plėtros priemones. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Nacionalinė mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų, patvirtintų paramos gavėjo pateiktais dokumentais, kompensavimas. Didžiausias paramos intensyvumas - 40 proc. tinkamų finansuoti investicinių išlaidų Vilniaus regione ir 50 proc. tinkamų finansuoti investicinių išlaidų likusiame Lietuvos regione. Atsižvelgiant į mažą Lietuvai skirtą metinį asignavimą intervencinių priemonių vyno sektoriuje rūšims (43 tūkst. Eurų) ir mažą potencialių pareiškėjų skaičių, maksimali paramos suma projektui nenustatoma. 7. Papildoma informacija apie intervencinės priemonės rūšį Lietuvoje vynuogių augintojai, auginantys vynuoges nedideliuose plotuose, yra susibūrę į veiklią Lietuvos vynuogininkų asociaciją, kuri dėjo pastangas, kad Lietuva būtų įtraukta į ES vynuogių auginimo zonų sąrašą. Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje vynuogynų plotai užima apie 35 ha, vyndarystę profesionaliai praktikuoja apie 50 vyndarių, vynuogynų yra apie 100. Komercine vyndaryste šiai dienai yra pasirengę užsiimti 10 asociacijos narių. Lyginant su kitomis augalų kultūromis, vynuogininkystės naudojamos žemės efektyvumo koeficientas ženkliai aukštesnis, nes iš vieno hektaro LT 567 LT galima užauginti iki 15 tonų sulčių, sukuriamos papildomos darbo vietos, vienas darbuotojas hektarui, o pačios žemės našumo rodiklis gali būti žemas, nes vynuogės puikiai auga skurdžioje žemėje. Pateikiami duomenys yra susiję su galimybe gaminti, t. y. turima kasmetine žaliava ir vyno gamybos technologiniais bandymais, kuriuos didelė dalis vynuogininkų atlieka jau 10-metį. Kalbant apie vynuogių žaliavos ir vyno kiekius, vynuogės daugiausia buvo auginamos sultims gaminti, o vynas gaminamas tik savo reikmėms, iki 300 litrų vienam ūkiui. Tačiau yra planuojama, kad iš Lietuvoje užauginamos vynuogių žaliavos būtų galima pagaminti iš viso apie 80 tonų vyno, vidutiniškai vienas vyno ūkis pagamintų 2,5-10 t vyno. Akivaizdžiai kinta vynuogių vyno kokybė: nuo saldaus, pusiau saldaus raudonųjų vietinių vynuogių veislių link sauso. Tuo pačiu keitėsi ir vynuogės. Atsirado veislės su dominuojančiais vitis vinifera genais. Pradžioje: Solaris, Rondo, Regent, o pastaruoju metu ir Pinot Noir, Siegerrebe. 8. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencinė priemonė atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. LT 568 LT 9. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (-ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) SP02vyn - Parama projektui Vidutinė R.9 Aprašymas SP02vyn - Parama projektui Planuojama, kad 2024-2027 m. laikotarpiu bus po 5 pareiškėjus kasmet, metinis asignavimas intervencinei priemonei yra 43000 Eurų, vidutinė vieneto suma sudarys 8600 Eurų. 10. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktais Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 0,00 8 600,00 8 600,00 8 600,00 8 600,00 O.36 (vienetas: Veiksmai) 0,00 5,00 5,00 5,00 5,00 SP02vyn - Parama projektui Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 0,00 43 000,00 43 000,00 43 000,00 43 000,00 172 000,00 LT 569 LT 5.3. Kaimo plėtros intervencinės priemonės ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP01ekū - Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai Intervencinės priemonės kodas (VN) KP01ekū Intervencijos pavadinimas Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai Priemonės rūšis ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai Bendrasis produkto rodiklis O.17. Hektarų arba kitų vienetų, už kuriuos skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip LT 570 LT f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami i.2 Skatinti ūkiuose taikyti integruotas kenksmingųjų organizmų kontrolės praktikas Žemas Taip i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.19 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami dirvožemį tvarkyti padedantys įsipareigojimai, kuriais siekiama pagerinti dirvožemio kokybę ir biotą (pvz., sumažinti žemės dirbimą, apsėti dirvas kultūriniais augalais, taikyti sėjomainą, be kita ko, ankštiniais augalais), dalis R.21 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami vandens telkinių kokybę užtikrinti padedantys įsipareigojimai, dalis R.24 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių atžvilgiu prisiimti remiami konkretūs įsipareigojimai, kad būtų užtikrintas tausus pesticidų naudojimas, siekiant sumažinti pesticidų keliamą riziką ir poveikį, pvz., pesticidų nutekėjimą, dalis R.29 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kuriuos pagal BŽŪP skiriama parama ekologiniam ūkininkavimui, dalis, atskirai nurodant dalį ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti ir prie jo pereiti R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką R.43 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.44 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinė priemonė skirta skatinti ekologinį ūkininkavimą, remiant aukštos kokybės maisto produktų gamybą, darančią nedidelį poveikį aplinkai. Ūkininkaujantiems ekologiškai parama pagal šią intervencinę priemonę bus skiriama už javus, javus pašarams, javus sėklai bei daugiametes žoles. Įgyvendinant šią intervencinę priemonę bus sprendžiamos problemos, susijusios su gyventojų aprūpinimu kokybiškais maisto produktais, neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, biologinės įvairovės išsaugojimu ir ekosistemų stabilumo palaikymu, nes ūkiuose, kuriuose ekologiškai ūkininkaujama, yra skatinamas draugiškas aplinkai ūkininkavimas, diegiamos gamtosauginės technologijos ir yra laikomasi agrarinės aplinkosaugos reikalavimų. Intervencine priemone bus prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5, SO6 ir SO9 tikslų įgyvendinimo. Intervencinė priemonė prisideda prie Žaliojo kurso tikslo, kad iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės būtų naudojama ekologiniam ūkininkavimui. Planuojama, kad Lietuvoje ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. bus naudojama 13 proc., o 2030 proc. – 15 proc. žemės ūkio naudmenų. Intervencinė priemonė taip pat prisideda ir prie kitų Europos Žaliojo kurso tikslų, kuriais siekiama sumažinti maistinių, antimikrobinių medžiagų ir pesticidų naudojimo apimtis, siekiama išsaugoti biologinę įvairovę. LT 571 LT Siekiant įgyvendinti šiuos veiksmus, bus mokamos kompensacinės išmokos. Pagal šią intervencinę priemonę nustatomos 2 rūšių kompensacinės išmokos už plotą. Kompensacine metine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų atitinkamus privalomuosius standartus viršijančių griežtesnių ir papildomų ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų vykdymo prarastos pajamos ir patirtos papildomos išlaidos. Parama skiriama subjektams, vykdantiems ekologinę gamybą. Taip pat Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai subjektams ir už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021-2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu, Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. Ūkininkaujantiems ekologiškai, parama už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus bus skiriama pagal BŽŪP I ramsčio priemonę TI05eko10 „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“. Pareiškėjai, siekiantys gauti kompensacines išmokas pagal šią intervencinę priemonę, gali pretenduoti į kompensacines išmokas už tą patį plotą ir pagal BŽŪP I ramsčio intervencines priemones (tiesiogines išmokas ir ekologines sistemas: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai”; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos”; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis”; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis”) ir pagal BŽŪP II ramsčio intervencines priemones (KP07ntž “Parama “Natura 2000” žemės ūkio paskirties žemėje”, KP09gen “Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas”, KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse, išskyrus taikomus tik investicinėms priemonėms; 2. tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose; 3. pareiškėjas taiko ekologinės gamybos praktiką ir metodus, apibrėžtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 ir turi kontrolės institucijos išduotą ekologinės gamybos sertifikatą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Įsipareigojimai: 1. dalyvauti intervencinėje priemonėje 5 metus, teikiant paraišką kasmet. Šis 5 metų įsipareigojimų laikotarpis apima pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą ,,Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ ir (arba) intervencinę priemonę TI05eko8 ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” įvykdytus LT 572 LT įsipareigojimus; 2. laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 “Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais); 3. pildyti Ekologinės gamybos žurnalą, kurio forma ir pildymo aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-857 “Dėl Ekologinės gamybos žurnalo ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo” (su vėlesniais pakeitimais); 4. laikytis Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 3D-2 “Dėl Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo “(su vėlesniais pakeitimais), reikalavimų. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR01 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus: 11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų SMR02 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai SMR05 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras: 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai SMR06 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo: 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai SMR07 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai SMR08 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Pareiškėjai privalo: 1. laikytis Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 “Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo”(su vėlesniais LT 573 LT pakeitimais); 2. laikytis Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) bendrųjų principų ir jų taikymo reikalavimų, nustatytų Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 „Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo“. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Intervencinė priemonė viršija VR1, VR2, VR5, VR6, VR7, VR8 ir IKOK reikalavimus, nes privaloma laikytis šių teisės aktų, reglamentuojančių ekologinių produktų gamybą, reikalavimų: Ekologinės gamybos ūkiuose galima naudoti trąšas, dirvos gerinimo priemones ir maistingąsias medžiagas tik išvardintas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai II priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies b punkte. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugai galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2021/1165 2021 m. liepos 15 d. kuriuo leidžiama ekologinėje gamyboje naudoti tam tikrus produktus ir medžiagas ir sudaromi jų sąrašai I priede, kaip nurodyta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“ 24 straipsnio 1 dalies a punkte. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo II dalies 1.7.3 papunktį: ūkiniai gyvūnai turi nuolatos turėti galimybę ganytis diendaržiuose, kuriuose gyvūnai galėtų judėti, geriausia ganyklose, kai tai leidžia oro ir sezoninės sąlygos, taip pat žemės būklė, išskyrus atvejus, kai pagal Sąjungos teisės aktus taikomi su žmonių ir gyvūnų sveikatos apsauga susiję apribojimai ir įpareigojimai. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9 papunktį, dirvožemis ekologinės gamybos laukuose / plotuose, kuriuose auginami pasėliai, turi būti tvarkomas ir tręšiamas taip: 1. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.1 papunktį, ekologiškai auginant augalus, naudojama įdirbamos žemės įdirbimo ir kultivavimo praktika, kuri padeda išlaikyti dirvožemio organinę medžiagą arba ją didina, didinti dirvožemio stabilumą bei jo biologinę įvairovę ir užkirsti kelią dirvožemio tankinimui bei dirvožemio erozijai; 2. įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 848/2018 2018 m. gegužės 30 d. dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 II priedo I dalies 1.9.2 papunktį, dirvožemio derlingumas ir biologinis aktyvumas yra išlaikomas ir didinamas. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma  Taikoma IAKS  IAKS netaikoma Skirsnis, kai taikoma IAKS Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka LT 574 LT  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 70 str. 4 dalis). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos ir prarastos pajamos, atsižvelgiant į nustatytas siektinas reikšmes. Remiantis statistiniais duomenimis, dėl objektyvių priežasčių stambūs ekologinės gamybos ūkiai (virš 200 ha) gauna 16–19 proc. daugiau produkcijos iš hektaro. Siekiant išlaikyti nuoseklumą, taikomi praėjusio programinio laikotarpio paramos mokėjimo principai – plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius), yra remiamas 70 proc. Skaičiavimo metodas Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi naujausiais Lietuvos statistikos departamento, LR finansų ministerijos, Lietuvos banko, Viešosios įstaigos „Ekoagros“, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir LAEI viešais duomenimis apie vidutines atitinkamų prekių ir paslaugų kainas. Nustatant naujus išmokų dydžius, naudoti trejų paskutiniųjų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, išmokos nustatytos, panaudojus vidutines jų reikšmes. Pagrindiniai kompensacinių išmokų skaičiavimo principai: • pagal intervencinę priemonę kompensuojamas skirtumas (papildomos išlaidos ir prarastos pajamos) tarp tradicinės ūkininkavo praktikos ir ekologinės ūkininkavimo praktikos, įgyvendinant papildomus įsipareigojimus; • į išmokos dydį įtrauktos sandorių sąnaudos, kurios siekti iki 20 proc. apskaičiuotų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų; • išmokų nustatymui naudoti žemės ūkio augalų derlingumai ir produkcijos pardavimo kainos, apskaičiuotos kaip vidurkiai iš ne trumpesnio nei trejų metų laikotarpio; • išmokų dydžiuose nenustatytas skatinamasis elementas. Skaičiuojant kompensacinę išmoką lygintas tam tikrų pasėlių rūšių auginimas ekologinės gamybos ūkyje su tų pačių pasėlių rūšių auginimu tradiciniu būdu. Kompensacinės išmokos dydis už tam tikrą augalų grupę apskaičiuotas pagal joje dominuojančią pasėlių rūšį: 1. kompensacinė išmoka už javus, javus pašarams, javus sėklai nustatyta kviečių pagrindu; 2.kompensacinė išmoka už daugiametes žoles apskaičiuota pagal pieno ir mėsos gamintojų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kokie yra intervencinės priemonės įsipareigojimo (-ų) modeliai?  pagrįsti rezultatais (su galimybe pasirinkti)  pagrįsti valdymu (su galimybe pasirinkti)  mišrūs (pagrįsti valdymu ir rezultatais) LT 575 LT Paaiškinkite paramos gavėjų pareigas ir (arba) galimybes, susijusias su intervencinės priemonės įsipareigojimais Pareiškėjų įsipareigojimai bus persvarstomi šiais atvejais: -jeigu būtų iš dalies pakeisti nurodyti atitinkami privalomieji standartai (GAAB), reikalavimai ar pareigos (VR), kuriuos turi viršyti įsipareigojimai pagal intervencinę priemonę; -siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi sąlygos, jog išmokos pagal šią intervencinę priemonę skiriamos tik už įsipareigojimus, kurie skiriasi nuo įsipareigojimų pagal SPR 31 str.; -jeigu prisiimti įsipareigojimai trunka ilgiau nei SP laikotarpis ir pakeitimai yra būtini, siekiant juos pritaikyti (adaptuoti) prie kito programinio laikotarpio teisinės sistemos. Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiu pakoregavimu, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama sumokėtos paramos grąžinimo pagal intervencinę priemonę už laikotarpį, kuriuo tas įsipareigojimas galiojo. Kokia sutarčių trukmė? Pareiškėjo prisiimtų įsipareigojimų trukmė – 5 metai, pradedant nuo kalendorinių metų, kuriais buvo pateikta pirmoji paraiška pagal intervencinę priemonę, pradžios. Šis laikotarpis apima pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą ,,Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo” ir (arba) pagal intervencinę priemonę TI05eko8 ,,Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo” įvykdytus įsipareigojimus. 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 576 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP01ekū01 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū010 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus pašarams Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū011 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus, daugiametes žoles sėklai Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū012 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiamečių žolių įsėlį Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū013 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31; R.43; R.44 Taip KP01ekū014 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves, bulves Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū015 - KO01ekū - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū016 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus ir sodus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip LT 577 LT KP01ekū02 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus pašarams Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū03 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus, daugiametes žoles sėklai Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū04 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiamečių žolių įsėlį Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū05 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiametes žoles Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31; R.43; R.44 Taip KP01ekū06 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daržoves, bulves Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū07 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū08 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už uogynus ir sodus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū09 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū1 - Parama už javus, javus pašarams, javus sėklai Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.21; R.24; R.29; R.31 Taip KP01ekū2 - Parama už daugiametes žoles Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.19; R.21; R.24; R.29; R.31; R.43; R.44 Taip LT 578 LT Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP01ekū01 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū010 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus pašarams Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū011 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus, daugiametes žoles sėklai Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū012 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiamečių žolių įsėlį Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū013 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū014 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves, bulves Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū015 - KO01ekū - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus LT 579 LT Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū016 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus ir sodus Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū02 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus pašarams Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū03 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus, daugiametes žoles sėklai Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū04 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiamečių žolių įsėlį Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021-2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū05 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiametes žoles Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū06 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daržoves, bulves Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane LT 580 LT tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū07 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū08 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už uogynus ir sodus Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū09 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu bus tęsiami mokėjimai už iš 2014–2020 m. programinio laikotarpio perkeltus įsipareigojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 apibrėžtą „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę (įskaitant 2021–2022 m. pereinamąjį laikotarpį pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/2220), taikant išmokų dydžius, kurie buvo nustatyti paraiškos teikimo metu. Strateginiame plane tam skirta 15 mln. Eur. KP01ekū1 - Parama už javus, javus pašarams, javus sėklai Kompensacinė išmoka už javus, javus pašarams, javus sėklai, auginamus ekologinės gamybos ūkyje, apskaičiuota kviečių pagrindu. Remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, galima teigti, kad kompensacinės išmokos už atskirus javus skiriasi nežymiai, todėl siūloma kompensacinė išmoka už javus, nustatyta kviečių pagrindu. Kviečiai, auginami ekologinės gamybos ūkyje, palyginti su tais, kurie užauginami tradiciniu būdu, daugiausia skiriasi auginimo išlaidomis. Ekologiškai auginant kviečius, didesnės išlaidos susidaro dėl didesnio mechanizuotų darbų, sėklos poreikio, brangesnių trąšų ekologiniams ūkiams ir sertifikavimo išlaidų. Pajamų praradimą dėl mažesnio ekologiškų kviečių derlingumo kompensuoja 60 proc. didesnė jų kaina. Kompensacinės išmokos už javus apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Lentelė. Kompensacinės išmokos už javus, javus pašarams, javus sėklai, auginamus ekologinės gamybos ūkyje apskaičiavimas Rodikliai Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 696 Ekologinės gamybos ūkio pajamos 758 LT 581 LT Pajamų skirtumas 62 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 587 Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 888 Išlaidų skirtumas 301 Kompensacinė išmoka 239 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. KP01ekū2 - Parama už daugiametes žoles Kompensacinė išmoka už daugiametes žoles, auginamas ekologinės gamybos ūkyje, apskaičiuota pagal pieno ir mėsos gamintojų patirtų išlaidų ir gautų pajamų skirtumus analogiškuose tradiciniuose ir ekologiniuose ūkiuose. Skaičiavimams naudoti pienininkystės ir žolėdžių gyvulių specializacijos ūkių ekonominiai rodikliai, atsižvelgiant į karvių ir penimų galvijų ūkių santykinius gamybinius rodiklius. Kompensacinės išmokos už daugiametes žoles apskaičiavimas pateiktas lentelėje. Lentelė. Kompensacinės išmokos už daugiametes žoles, auginamas ekologinės gamybos ūkyje apskaičiavimas Rodikliai Pienininkystės ūkiai Žolėdžių galvijų ūkiai Tradicinės gamybos ūkio pajamos 1385 1037 Ekologinės gamybos ūkio pajamos 987 691 Prarandama pajamų 398 346 Tradicinės gamybos ūkio 413 413 LT 582 LT išlaidos Ekologinės gamybos ūkio išlaidos 240 240 Išlaidų skirtumas 173 173 Kompensacinė išmoka 225 173 Kompensacinė išmoka daugiamečių žolių augintojams, EUR/ha 198 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 238,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū01 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 5 598,00 5 598,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 232,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū010 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus pašarams (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 3 280,00 3 280,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 273,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū011 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus, daugiametes žoles sėklai (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 4 300,00 4 300,00 LT 583 LT Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 59,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū012 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiamečių žolių įsėlį (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 1 102,92 1 102,92 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 176,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū013 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 14 500,00 14 500,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 525,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū014 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves, bulves (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 250,00 250,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 487,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū015 - KO01ekū - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 854,00 854,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 518,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū016 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už uogynus ir sodus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 1 140,00 1 140,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 247,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū02 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus pašarams (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 600,96 600,96 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 298,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū03 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus, daugiametes žoles sėklai (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 800,00 800,00 KP01ekū04 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 59,00 LT 584 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiamečių žolių įsėlį (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 191,51 191,51 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 182,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū05 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 2 843,00 2 843,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 525,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū06 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daržoves, bulves (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 150,00 150,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 516,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū07 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 129,00 129,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 534,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū08 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už uogynus ir sodus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 200,00 200,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 218,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū09 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 31 200,00 31 200,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 239,00 239,00 239,00 239,00 239,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū1 - Parama už javus, javus pašarams, javus sėklai (Dotacija - Vienoda) O.17 (vienetas: Hektarai) 166 779,00 177 642,00 192 978,00 199 432,00 205 828,00 942 659,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 198,00 198,00 198,00 198,00 198,00KP01ekū2 - Parama už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 585 LT O.17 (vienetas: Hektarai) 83 938,00 89 405,00 97 123,00 100 372,00 103 591,00 474 429,00 O.17 (vienetas: Hektarai) 250 717,00 267 047,00 290 101,00 299 804,00 309 419,00 1 417 088,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 52 015 306,60 55 319 225,66 59 988 418,05 61 740 050,44 63 574 600,65 292 637 601,40 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 43 692 857,55 46 468 149,55 50 390 271,16 51 861 642,37 53 402 664,55 245 815 585,18 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 15 000 000,00 15 000 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 12 500 000,00 12 500 000,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 586 LT KP03įmp - Miško priežiūra ir apsauga Intervencinės priemonės kodas (VN) KP03įmp Intervencijos pavadinimas Miško priežiūra ir apsauga Priemonės rūšis ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai Bendrasis produkto rodiklis O.16. Hektarų arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti miško įveisimui ir agrarinei miškininkystei skirti palaikymo įsipareigojimai, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.17 Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – didinti Lietuvos miškingumą ir miškų aplinkosauginę, socialinę ekonominę vertę, atkurti stichinių nelaimių pažeistus miškus. Intervencinė priemonė padės užtikrinti miškų plėtrą ir prisidės prie anglies dvideginio absorbavimo, oro gryninimo, anglies kaupimo biomasėje ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo atmosferoje, tokiu būdu prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Intervencinė priemonė prisidės prie Naujoje 2030 m. ES miškų strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo, siekiant užtikrinti ES miškų kokybės ir ploto didėjimą per ateinančius dešimtmečius. Miškai švelnina klimato kaitos poveikį aplinkai, padeda prie jos prisitaikyti ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. Intervencinė priemonė atitinka Visos Europos miško įveisimo ir atkūrimo gairėse nustatytus kriterijus. Intervencine priemone prisidedama prie bendros žemės ūkio politikos konkretaus tikslo SO4. LT 587 LT Pasodintą mišką svarbu prižiūrėti, kad susiformuotų stabili ir gyvybinga miško ekosistema. Pirmaisiais metais po želdinių pasodinimo jauniems medeliams pavojingas žolinės ir sumedėjusios augalijos stelbimas ir miško kenkėjai. Derlingose augavietėse miško želdinius ir žėlinius gali užstelbti nepageidaujama augalija, todėl apie medelius augančias žoles, puskrūmius, krūmus ir nevertingų medžių rūšių savaiminukus reikia pašalinti. Įprastai želdinius ir žėlinius nuo žolinės augalijos ir minkštųjų lapuočių stelbimo reikia prižiūrėti 6–8 metus, kol susiformuos jaunuolynas. Želdinius ir žėlinius svarbu apsaugoti nuo miško kenkėjų – laukinių gyvūnų pažeidimų. Apsaugai įprastai naudojama laikina tvora arba medžiai rudenį aptepami repelentais. Neprigijusius ir žuvusius medelius būtina atsodinti. Pagal intervencinę priemonę remiama įveisto, savaime mišku apaugančio ploto ir po stichinės nelaimės atkurto miško priežiūra ir apsauga. Kasmetinė kompensacinė nustatyto dydžio įveisto miško, savaime mišku apaugančio ploto (kai papildomai želdinti nereikia) ir atkurto miško ploto priežiūros ir apsaugos išmoka mokama 7 želdinių ir žėlinių augimo metus, kurie apima 7 želdinių vegetacijos periodus po pasodinimo ir vidutinį, ne didesnį kaip 7 metų (įskaitytinai), žėlinių amžių. Tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai: 1. pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. kompensacinė metinė išmoka skiriama už: 2.1.naujai įveisto miško (žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo) priežiūrą ir apsaugą, išskyrus plantacinius miško želdinius, žaliavines medžių ir krūmų plantacijas bei Kalėdų medelius; 2.2. savaime mišku apaugusio ploto priežiūrą ir apsaugą iki tol, kol vidutinis žėlinių amžius pasiekia 7 metus (įskaitytinai), kai nereikia papildomai želdinti; 2.3. atkurto stichinės nelaimės pažeisto miško priežiūrą ir apsaugą. Tokiu atveju turi būti atsakingos institucijos oficialus patvirtinimas, kad dėl stichinės nelaimės miško plote pažeista daugiau kaip 20 proc. medžių; 3. pareiškėjas turi pateikti atsakingos institucijos patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą; 4. kompensacinė išmoka skiriama tik įveisus vietines medžių ir krūmų rūšis, vadovaujantis nacionalinių teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas turi pateikti miško sodmenų (sėklų) kilmės sertifikatą teisės aktų nustatyta tvarka; 5. tinkamas paramai plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus atvejus, kai tvarkomas miško plotas ribojasi su mišku; 6. įveisto arba savaime mišku apaugančio ploto duomenys turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą; 7. įveisto miško (želdinių ir savaime mišku apaugančių plotų) rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių, šis santykis turi būti išlaikytas įsipareigojimų laikotarpiu. Intervencinė priemonė susijusi su kitomis kaimo plėtros paramos priemonėmis miškininkystei: KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas”, KP05mju – „Jaunuolynų ugdymas”. Intervencinė priemonė papildo priemonę KP02mva - „Miško veisimas ir atkūrimas”, kuria remiamas miško įveisimas. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių – skiriasi tinkamų finansuoti išlaidų rūšys: pagal intervencinę priemonę KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” remiamas miško įveisimas ir pažeisto miško atkūrimas, o pagal intervencinę priemonę KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga” remiamos įveisto, atkurto miško bei savaime apaugančio mišku ploto priežiūros ir apsaugos išlaidos. Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo ir priežiūros (2 kartai) darbų išlaidos ir pirmųjų augimo metų apsaugojimo repelentais išlaidos įskaičiuotos į miško įveisimo išmoką ir neįskaičiuota į kasmetinę priežiūros ir apsaugos išmoką. Įveisusiems arba atkūrusiems mišką paramos lėšomis, už pirmuosius miško augimo metus, laikinos tvoros priežiūros išmoka nemokama. Jeigu miškas įveistas arba atkurtas nuosavomis lėšomis, ir (arba) paramos prašoma savaime mišku apželiančios ploto priežiūrai, pirmųjų augimo metų apsaugojimo repelentais arba laikinos tvoros priežiūros išmoka mokama kartu su pirmųjų metų miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Intervencinę priemonę KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga“ papildo intervencinė priemonė KP05mju – „Jaunuolynų ugdymas”, kuria remiamas jaunuolynų ugdymas: pasibaigus miško želdinių ir žėlinių LT 588 LT priežiūros laikotarpiui, miško savininkai galės atlikti jaunuolynų ugdymą ir formuoti medyną. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo, parama nebus mokama už miško plotą, kurio priežiūrai jau buvo skirta parama pagal šią intervencinę priemonę arba ankstesniais programiniais laikotarpiais apželdintam (įveistam, po stichinių nelaimių atkurtam ir savaime apaugusiam) miško plotui prižiūrėti. Dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės proceso tikslų užtikrinimui Nacionalinė mokėjimo agentūra turimoje duomenų informacinėje sistemoje patikrins įveisto miško plotą, pareiškėją, projekto įgyvendinimo vietą. Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu taip pat tęsiami mokėjimai už ankstesniais programavimo laikotarpiais prisiimtus įsipareigojimus. Įsipareigojimai prisiimti pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Mokamos kasmetinės išmokos už miško priežiūrą, apsaugą, jaunuolynų ugdymą ir prarastąsias pajamas. Planuojama tam skirti 6,5 mln. Eur. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Privačios žemės valdytojai ir savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS Įsipareigojimai: 1. atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų reikalavimus, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi, saugomi, žuvę medžiai atsodinami; 2. įveisto miško ir savaime mišku apaugantys plotai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 ,,Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose nėra nustatytas privalomas reikalavimas, kad veisiamo miško rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių. Kriterijus dėl prisiimamo įsipareigojimo, kad įveisto miško (želdinių ir savaime mišku apaugančių plotų) rūšinėje sudėtyje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių, viršija privalomus teisės aktų reikalavimus. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma  Taikoma IAKS  IAKS netaikoma LT 589 LT Skirsnis, kai taikoma IAKS Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 70 str. (4) dalis). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos išlaidos. Kasmetinės priežiūros ir apsaugos išmokos apskaičiuojamos kiekvienam Miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo įveistų želdinių ir žėlinių rūšinės sudėties ir jų apsaugos priemonių rūšies. Parama mokama už prižiūrimo ir saugomo miško plotą. Nustatyti išmokų dydžiai skiriasi dėl ekspertų paskaičiuotų sodmenų kainų skirtumo skirtingoms medžių rūšims, sodinukų skaičiaus hektare, atsodinimo išlaidų ir medyno amžiaus. Miško priežiūros ir apsaugos išmokų dydžiai Medžių rūšys Kasmetinė priežiūros išmoka 1–4 metais Eur/ha Kasmetinė priežiūros išmoka 5–7 metais Eur/ha Paprastoji pušis 236 175 Paprastoji eglė 228 175 Karpotasis beržas, paprastasis skroblas 225 175 Juodalksnis 225 175 Paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna 232 175 Mažalapė liepa 245 175 Bekotis ir paprastasis ąžuolai, paprastasis bukas 272 175 Europinis ir plačiažvynis maumedžiai 229 175 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. LT 590 LT Medžių rūšims, nenurodytoms lentelėje, taikoma mažiausia miško želdinių ir žėlinių apsaugos išmoka (225 Eur už 1 ha 1–4 metais ir 175 Eur už 1 ha 5–7 metais). Papildomai skiriamos kasmetinės miško želdinių ir žėlinių apsaugos išmokos: tvorų priežiūros – 74 Eur/ha išmokos arba apsaugos repelentais – 232 Eur/ha išmokos, tais atvejais, kai šios priemonės naudojamos. Jeigu miškas įveistas arba atkurtas pagal intervencinę priemonę KP02mva - „Miško veisimas ir atkūrimas”, apsaugos repelentais išmokos arba tvoros priežiūros išmokos (kai priemonės naudojamos) mokamos 2-7 metais. Jeigu miškas įveistas arba atkurtas nuosavomis lėšomis, ir (arba) paramos prašoma savaime apaugančio miško ploto priežiūrai, apsaugos repelentais arba tvoros priežiūros išmokos (kai priemonės naudojamos) mokamos 1–7 metais. Skaičiavimo metodas Išmokų dydžių hektarui apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga - pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Išmokos apskaičiuotos remiantis miško apželdinimo, priežiūros ir apsaugos kainomis 2019–2021 m. Šios kainos nustatytos atlikus VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Miško darbų rangovų asociacijos narių-įmonių ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių-įmonių, teikiančių apželdinimo ir priežiūros paslaugas, kainynų analizę. Miško priežiūros išmokas sudaro: žuvusių medžių (iki 5 proc. želdinių ar žėlinių) atsodinimas 1–4 metais ir priežiūra 1–7 metais. Miško apsaugai nuo žvėrių papildomai bus skiriamos kasmetinės išmokos už laikinų tvorų priežiūrą (5 proc. nuo išlaidų tvorai įrengti) arba apsaugos repelentais išmokos, pasirinktinai pagal suprojektuotas apsaugos priemones, kai jos naudojamos. Jeigu miškas įveistas arba atkurtas paramos lėšomis, parama apsaugos priemonės skiriama 2–7 metais. Jeigu miškas įveistas atkurtas nuosavomis lėšomis, arba paramos prašoma savaime mišku apaugančio ploto priežiūrai, parama apsaugos priemonės skiriama 1–7 metai. Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo ir priežiūros (2 kartai) darbų vertė neįskaičiuota į kasmetinę priežiūros ir apsaugos išmoką. Išskiriami tokie pagrindiniai bendrieji vieneto įkainių nustatymo kriterijai: 1. sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti; 2. vieneto įkainiai pagrįsti kompetentingų institucijų pripažįstamais rodikliais; 3. nurodyti aiškūs, patikimi duomenų šaltiniai; 4. neturi elementų, susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Tokiu būdu išmokų dydžiai nustatyti, atsižvelgiant tik į kintamąsias išlaidas, kurios yra realios ir atitinkančios prisiimamus įsipareigojimus. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Intervencine priemone finansuojama veikla nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis LT 591 LT 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kokie yra intervencinės priemonės įsipareigojimo (-ų) modeliai?  pagrįsti rezultatais (su galimybe pasirinkti)  pagrįsti valdymu (su galimybe pasirinkti)  mišrūs (pagrįsti valdymu ir rezultatais) Paaiškinkite paramos gavėjų pareigas ir (arba) galimybes, susijusias su intervencinės priemonės įsipareigojimais Atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų reikalavimus, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi, saugomi, žuvę medžiai atsodinami. Įveisto miško ir savaime mišku apaugantys plotai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Kokia sutarčių trukmė? Įsipareigojimų trukmė – iki 7 miško želdinių ar žėlinių augimo metų (įskaitytinai). 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 592 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP03įmp 1 - Miško plotas, ha Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.17 Ne KP03įmp 2 - Miško plotas, ha (tęstiniai įsipareigojimai) Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vidutinė R.17 Taip Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP03įmp 1 - Miško plotas, ha Kasmetinės miško želdinių ir žėlinių priežiūros ir apsaugos išmokos apskaičiuojamos kiekvienam Miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo įveistų želdinių ir žėlinių rūšinės sudėties ir pasirinktų apsaugos priemonių. Parama mokama už prižiūrimą ir apsaugotą miško plotą. Įkainius apskaičiavo nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Išmokos apskaičiuotos remiantis miško priežiūros kainomis 2019–2021 m. Šios kainos nustatytos atlikus VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Miško darbų rangovų asociacijos narių-įmonių ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių-įmonių, teikiančių miško želdinimo, priežiūros ir apsaugos paslaugas, kainynų analizę. Miško priežiūros išmokas sudaro: žuvusių medžių atsodinimas ir jų priežiūra. Miško apsaugos nuo žvėrių pažeidimų išmokas sudaro laikinų tvorų priežiūros arba apsaugos repelentais išmokos, pasirinktinai pagal suprojektuotas apsaugos priemones, kai jos naudojamos. KP03įmp 2 - Miško plotas, ha (tęstiniai įsipareigojimai) Tęstiniams įsipareigojimams taikomi ankstesniais programiniais laikotarpiais nustatyti išmokų dydžiai už miško priežiūrą, apsaugą, jaunuolynų ugdymą ir prarastąsias pajamas. Planuojama tam skirti 6,5 mln. Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) KP03įmp 1 - Miško plotas, ha (Dotacija - Vienoda) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 0,00 0,00 504,00 504,00 504,00 504,00 504,00 LT 593 LT O.16 (vienetas: Hektarai) 0,00 0,00 250,00 1 000,00 2 000,00 3 000,00 3 500,00 9 750,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP03įmp 2 - Miško plotas, ha (tęstiniai įsipareigojimai) (Dotacija - Vidutinė) O.16 (vienetas: Hektarai) 13 532,00 10 195,00 7 895,00 5 161,00 36 783,00 O.16 (vienetas: Hektarai) 0,00 0,00 250,00 14 532,00 12 195,00 10 895,00 8 661,00 46 533,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 115 370,00 2 461 540,00 2 723 080,00 2 934 620,00 2 765 390,00 11 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 96 910,80 2 067 693,60 2 287 387,20 2 465 080,80 2 322 927,60 9 240 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 2 000 000,00 1 800 000,00 1 550 000,00 1 150 000,00 6 500 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 1 680 000,00 1 512 000,00 1 302 000,00 966 000,00 5 460 000,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 594 LT KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų Intervencinės priemonės kodas (VN) KP070untž Intervencijos pavadinimas Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų Priemonės rūšis ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai Bendrasis produkto rodiklis O.14. Hektarų (išskyrus miškų ūkio paskirties žemę) arba kitų vienetų, dėl kurių prisiimti privalomuosius reikalavimus viršijantys įsipareigojimai aplinkos apsaugos arba klimato srityse, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.14 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai mažinti išmetamųjų teršalų kiekį arba išlaikyti ar gerinti anglies dioksido saugojimo priemones (įskaitant daugiamečius žolynus, daugiamečius pasėlius su nuolatine žaliąja danga, žemės ūkio paskirties žemę šlapynėse ir durpynuose), dalis R.31 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, dėl kurių prisiimti remiami įsipareigojimai remti biologinės įvairovės išsaugojimą arba atkūrimą, dalis, įskaitant didelės gamtinės vertės ūkininkavimo praktiką 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. LT 595 LT Intervencine priemone siekiama išsaugoti laukinius paukščius, kurių skaičius mažėja ir dėl jų skaičiaus mažėjimo kyla didelė grėsmė natūralios aplinkos, ypač biologinės pusiausvyros, apsaugai. Pagal 3 valdymo reikalavimą (VR3), žemės ūkio subjekto valdos plote, kuris patenka į laukiniams paukščiams svarbių teritorijų sluoksnį, turi būti laikomasi konkrečiam plotui nustatytų ūkinės veiklos apribojimų (draudimo suarti ar persėti pievas, sausinti pievas ir kt.). Dalyvaujantiems šioje intervencinėje priemonėje bus kompensuojama už prisiimtus papildomus įsipareigojimus, viršijančius VR3 apribojimus. Intervencine priemone bus prisidedama prie BŽŪP SO4 ir SO6 tikslų ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Pareiškėjai, dalyvaujantys intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal intervencinės priemonės KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ (BŽŪP II ramsčio intervencinė priemonė). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse. 2. Tinkamas paramai plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. 3. Tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – pievos ir daugiametės pievos Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytuose laukinių paukščių apsaugosplotuose už „Natura 2000“ teritorijos ribų. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS intervencinė priemonė. Įsipareigojimai: 1. įsipareigojimų laikotarpis 5 metai; 2. pievose nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių ir organinių trąšų; 3. jeigu šienavimo konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, gamtotvarkos planuose, tvarkymo programose, rūšių apsaugos veiksmų planuose, invazinių rūšių tvarkymo planuose, tikslinėse programose), šienavimas pradedamas nuo birželio 20 d. ir užbaigiamas (nupjauta žolė išvežama iš lauko) iki spalio 30 d. (įskaitytinai); 4. žolę smulkinti ir paskleisti draudžiama. Žolę iš lauko išvežti iki spalio 30 d. O14. Koks plotas atitinka reikalavimus? BŽŪP planui apibrėžta žemės ūkio paskirties žemė Žemės ūkio paskirties žemė, įskaitant žemės ūkio paskirties plotą ir už jo ribų Ne žemės ūkio paskirties žemė 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas LT 596 LT Kodas Aprašas SMR03 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) bendrieji principai ir jų taikymo reikalavimai, nustatyti Augalų apsaugos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 3D-535 "Dėl Augalų apsaugos plano patvirtinimo” (3 priedo 2.4.11 p.). GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Intervencinė priemonė viršija IKOK ir VR3 reikalavimus, nes draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, mineralines ir organines trąšas, nustatyti šienavimo ir nušienautos žolės sutvarkymo terminai. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma  Taikoma IAKS  IAKS netaikoma Skirsnis, kai taikoma IAKS Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mokama kompensacinė metinė išmoka už plotą (Reglamento (ES) 2021/2115 70 str. 4) dalis). Šia kompensacine išmoka kompensuojamos dėl prisiimtų įsipareigojimų patirtos išlaidos ir prarastos pajamos, atsižvelgiant į nustatytas siektinas reikšmes. Skaičiavimo metodas Kompensacinių išmokų dydžių apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis. Nustatant kompensacinių išmokų dydžius, naudoti trejų paskutiniųjų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka apskaičiuota natūralių ir pusiau natūralių pievų pagrindu. Dėl draudimų naudoti trąšas ir pesticidus žemės ūkio naudmenose, smulkinti ir paskleisti nušienautą žolę ir nustatytų vėlesnių šienavimo terminų ūkiuose, kuriuose laikomasi intervencinei priemonei nustatytų reikalavimų, palyginti su tais, kurie ūkininkauja tradiciškai, negaunamos pajamos, o patiriamos išlaidos yra žymiai mažesnės. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 187 Pajamos, kai laikomasi 0 LT 597 LT aplinkosauginių reikalavimų Pajamų skirtumas 187 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 154 Išlaidos, kai laikomasi aplinkosauginių reikalavimų 41 Išlaidų skirtumas 113 Kompensacinė išmoka 74 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kokie yra intervencinės priemonės įsipareigojimo (-ų) modeliai?  pagrįsti rezultatais (su galimybe pasirinkti)  pagrįsti valdymu (su galimybe pasirinkti)  mišrūs (pagrįsti valdymu ir rezultatais) Paaiškinkite paramos gavėjų pareigas ir (arba) galimybes, susijusias su intervencinės priemonės įsipareigojimais Paramos gavėjų įsipareigojimai bus persvarstomi šiais atvejais, jeigu būtų iš dalies pakeisti nurodyti atitinkami privalomieji reikalavimai ar pareigos (VR), kuriuos turi viršyti įsipareigojimai pagal intervencinę priemonę; Jeigu paramos gavėjas nesutinka su tokiu pakoregavimu, įsipareigojimas nustoja galioti ir nereikalaujama sumokėtos paramos grąžinimo pagal intervencinę priemonę už laikotarpį, kuriuo tas įsipareigojimas galiojo. Kokia sutarčių trukmė? Įsipareigojimų trukmė – 1 metai. 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) LT 598 LT Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl savanoriškai prisiimtų atitinkamus privalomus standartus viršijančių įsipareigojimų. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 599 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP070untž - už laukinių paukščių apsaugą už Natura 2000 ribų Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.14; R.31 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP070untž - už laukinių paukščių apsaugą už Natura 2000 ribų Papildomo paaiškinimo nėra. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 74,00 74,00 74,00 74,00 74,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP070untž - už laukinių paukščių apsaugą už Natura 2000 ribų (Dotacija - Vienoda) O.14 (vienetas: Hektarai) 12 838,00 14 122,00 15 405,00 16 689,00 17 973,00 77 027,00 O.14 (vienetas: Hektarai) 12 838,00 14 122,00 15 405,00 16 689,00 17 973,00 77 027,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 950 012,00 1 045 028,00 1 139 970,00 1 234 986,00 1 330 002,00 5 699 998,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 798 010,08 877 823,52 957 574,80 1 037 388,24 1 117 201,68 4 787 998,32 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) LT 600 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 601 LT KP09gen - Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP09gen Intervencijos pavadinimas Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas Priemonės rūšis ENVCLIM(70) - Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai Bendrasis produkto rodiklis O.19. Operacijų arba vienetų, remiančių genetinius išteklius, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.25 Sutartinių ūkinių gyvūnų, dėl kurių prisiimti įsipareigojimai gerinti ekologinį tvarumą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas - skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites. Kai kurios senosios Lietuvos gyvulių ir paukščių veislės jau yra išnykusios, kitos tokios kaip žemaitukų veislės arkliai, vietinės kiaulės su karoliukais, šėmi ir baltnugariai galvijai, vietinės šiurkščiavilnės avys, vištinės žąsys ir Lietuvos tamsiosios bitės yra atsidūrę ties išnykimo riba, kadangi šios veislės ūkiuose yra keičiamos naujomis produktyvesnėmis veislėmis. Dabartinis žemės ūkis siekiant ūkio konkurencingumo išlaikymo reikalauja gamybos intensyvumo bei aukšto produktyvumo, todėl vietinės ūkinių gyvūnų veislės nekonkuruoja su specializuotomis aukšto gamybinio produktyvumo veislėmis. Gyvulių ir naminių paukščių veislių, kurioms gresia išnykimas, reprodukcinio amžiaus patelių (breeding females in age on repruduction) skaičius 2022-01-01: Arkliai: LT 602 LT Žemaitukai – 371 (females bred pure – 100%); Stambieji žemaitukai – 322 (females bred pure – 85%); Lietuvos sunkieji arklai – 1015 (females bred pure – 99,7%). Galvijai: Lietuvos šėmieji galvijai – 986 (females bred pure – 45%); Lietuvos baltnugariai galvijai – 913 (females bred pure – 50 %); Lietuvos juodmargiai galvijai (senasis genotipas) – 1531 (females bred pure – 44 %); Lietuvos žalieji galvijai (senasis genotipas) – 72 (females bred pure – 27 %). Kiaulės: Lietuvos baltosios kiaulės (senasis genotipas) – 132 (females bred pure – 100 %); Lietuvos vietinės kiaulės – 87 (females bred pure – 100 %). Avys: Lietuvos šiurkščiavilnės avys – 521 (females bred pure – 100%); Lietuvos juodgalvės avys – 4517 (females bred pure – 100%). Vištinės žąsys – 660 (females bred pure – 100%). Lietuvos tamsiosios bitės (A. m. mellifera) 115 motininės linijos šeimų. Saugomų ūkinių gyvūnų genetinių išteklių pokytis per 2014-2022 metų laikotarpį Bendras Lietuvos, 2014 m. Bendras Lietuvos, 2022 m.Veislė Gyvūnų skaičius Ne Gyvūnų skaičius Ne Pokytis Visų ūkinių gyv. Pokytis % Žemaitukai 650 79,6 902 109 252 138,7 Stambieji žemaitukai 726 44,8 648 75/672 -78 89,2 Lietuvos sunkieji 1 855 178,5 2 268 280/2662 413 122,2 Lietuvos baltnugariai galvijai 1 245 19,4 1 074 91/312 -171 86,2 Lietuvos šėmieji galvijai 1 423 38,0 1 188 125/292 -235 83,4 Lietuvos juodmargiai galvijai (s. g.) 1 652 39,1 1924 200/412 272 116,4 Lietuvos žalieji galvijai (s. g.) 71 6,9 87 28/102 16 122,5 Lietuvos baltosios kiaulės (s. g.) 209 42 436 61 227 208,6 Lietuvos vietinės kiaulės 133 32 240 33 107 180,4 Lietuvos šiurkščiavilnės avys 789 150 680 642 -109 86,1 Lietuvos juodgalvės avys 8 787 835 6 729 3022 -2058 76,5 Vištinės žąsys 1 091 - 1 013 - -78 92,8 2 Ne – naudojant tik tos pačios veislės reproduktorius (purebred animals). Pastaba: į bendrą Lietuvos galvijų skaičių įeina tik veislinės karvės ir telyčios. Priemonė padės įgyvendinti Biologinės įvairovės konvenciją, optimalus tręšimas organinėmis trąšomis (įskaitant ganant gyvulius) prisidės prie dirvožemio kokybės gerinimo, BŽŪP SO6 tikslo ir Žaliojo kurso įgyvendinimo. Siekiant įgyvendinti šiuos veiksmus bus mokamos kompensacinės metinės išmokos už sutartinį ūkinį gyvūną. Papildomumas ir takoskyra su kitomis intervencinėmis priemonėmis: LT 603 LT Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę SP03med2 „Parama bitininkystės sektoriui”. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra, jog pagal intervencinę priemonę SP03med2 „Parama bitininkystės sektoriui“ gali būti remiamos investicijos į materialųjį turtą, kuriuo bus didinamas konkurencingumas ir inovacijos bitininkystės sektoriuje. Intervencinė priemonė taip pat papildo intervencines priemones KP08neg1 „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu”, KP08neg3 „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos” ir TI05eko6 „Kompleksinė pievų priežiūros schema”. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą pagal šias intervencines priemones: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo”, TI05eko9 „Gyvūnų gerovė” (išskyrus genomą) (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės), KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai”; KP07nžt „Parama „Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje” (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Fiziniai iri juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse; 2. pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį, (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, arba 3 bičių šeimas, selekcinio centro teritorijos ribose arba 10 bičių šeimų už selekcinio centro teritorijos ribų, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas; 3. gyvulių bandą galima papildyti tik gyvuliais iš nykstančių senųjų veislių gyvulių bandų ar naminių paukščių būrių, arba arklių ir galvijų atveju, gyvūnais, kurių kilmė patvirtinta genetiškai. Įsipareigojimai: 1. pareiškėjas kasmet 5 metus įsipareigoja deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir dalyvauti šioje intervencinėje priemonėje; 2. įsipareigojimų laikotarpiu išlaikyti įsipareigotą skaičių nykstančių senųjų veislių gyvūnų ar paukščių ir bičių šeimų; 3. dalyvauti įgyvendinant veislininkystės institucijos selekcinę programą ir (arba) dalyvauti asociacijos „Lietuvos tamsioji bitė“ bičių veisimo programoje. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS priemonė, skirta kompensuoti patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas už laikomus ir veisiamus nykstančius vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR06 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo: 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai LT 604 LT SMR09 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai SMR10 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai SMR11 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos: 4 straipsnis Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-58 “Dėl Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo programos patvirtinimo”. Veisimo programų tvirtinimo ir veisimo organizacijų pripažinimo taisyklės, patvirtintos 2019 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-965 “Dėl Veisimo programų tvirtinimo ir veisimo organizacijų pripažinimo taisyklių patvirtinimo”. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Vietinių ūkinių gyvūnų veislės nekonkuruoja su specializuotomis aukšto gamybinio produktyvumo veislėmis, todėl žemdirbiai įprastai laiko produktyvesnes veisles. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma  Taikoma IAKS  IAKS netaikoma Skirsnis, kai taikoma IAKS Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos forma: kompensacinė išmoka už sutartinį ūkinį gyvūną (70 str.) Paramos intensyvumas: apskaičiuotos kompensacinės išmokos padengia 100 proc. patirtų tinkamų finansuoti išlaidų. Visiems taikomas vienodas kompensacinės išmokos dydis, kaip nustatyta šios intervencinės priemonės aprašymo 11 punkte. Skaičiavimo metodas Kompensacinės išmokos apskaičiuotos: 1) arkliams, 2) galvijams, 3) kiaulėms, 4) avims, 5) vištinėms žąsims, 6) Lietuviškoms tamsiosioms bitėms. Nykstančių veislių gyvūnai yra gerai prisitaikę prie vietinių laikymo sąlygų tačiau pasižymi mažesniu produktyvumu, mažesniu svoriu, jų produkcija superkama mažesnėmis kainomis. Skaičiavimuose pagrindinis dėmesys buvo kreipiamas į pajamas gaunamas už parduotą produkciją ir išlaidas, kurios padaromos tai produkcijai gauti (pavyzdžiui, reikalingų pašarų kiekis). Pašarų poreikis skaičiuotas metams gyvuliui (t. y., karvei, paršavedei, ėriavedei, kumelei) pagal apykaitinės energijos poreikį produkcijai gauti. Visos kitos išlaidos buvo traktuojamos kaip analogiškos, todėl jos nebuvo perskaičiuojamos. Arkliai. Žemaitukai, stambieji žemaitukai ir Lietuvos sunkieji. Tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad Žemaitukų, stambiųjų žemaitukų arklių ekonominiai rodikliai yra šiek tiek panašūs, todėl jie yra sujungti į vieną grupę, tačiau Lietuvos sunkiųjų rodikliai yra skirtingi, todėl jiems siūloma taikyti skirtingas kompensacines išmokas. LT 605 LT Nykstančių veislių arklių auginimą, palyginus su kitų veislių (bet ne sportinių) arklių auginimo praktika, gaunamos mažesnės pajamos pagrinde dėl rinkoje esančių skirtingų kainų lyginant su kitų veislių arklių kainomis. Skaičiuojant buvo prilyginama kad 1 prieauglis parduodamas per 3 metus. Galvijai. Lietuvos šėmieji galvijai, Lietuvos baltnugariai galvijai, senojo genotipo Lietuvos žalieji ir senojo genotipo Lietuvos juodmargiai galvijai. Tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad atskirų nykstančių veislių galvijų gamybiniai ir ekonominiai rodikliai yra gana skirtingi, todėl jiems siūloma taikyti skirtingas kompensacines išmokas. Į pajamas yra įskaičiuotos piniginės įplaukos, gautos už parduotą pieną. Vadovaujantis oficialiais gyvulių produktyvumo duomenimis (Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenų baze), Senojo genotipo juodmargių galvijų produktyvumas yra 6 344 kg pieno per metus, Baltnugarių galvijų – 5 555 kg, Šėmųjų galvijų – 5 796 kg, Senojo genotipo žalųjų galvijų - 5 440 kg, kai vidutinis visų veislių kontroliuojamų karvių produktyvumas - 7 848 kg pieno per metus. Pašarų poreikis skaičiuotas metams karvei pagal apykaitinės energijos poreikį produkcijai gauti. Kiaulės. Lietuvos vietinės ir senojo genotipo Lietuvos baltosios kiaulės. Tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad šių veislių kiaulių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai yra gana skirtingi, todėl jiems siūloma taikyti skirtingas kompensacines išmokas. Auginant nykstančių veislių kiaules, mažesnės pajamos gaunamos dėl mažesnio paršelių skaičiaus, gaunamo iš paršavedės per metus, mažesnio jų augimo intensyvumo ir didesnių pašarų sąnaudų, bei dėl mažesnės supirkimo kainos (ypač vietinių kiaulių). Remiantis skelbtais duomenimis komercinių veislių penimoms kiaulėms pašarų sunaudojama 2,6 PV/1kg priesvorio, o vietinių kiaulių – 3,8 PV/kg, seno genotipo Lietuvos baltųjų – 3,44 PV/kg. Taip pat buvo atsižvelgta, kad nujunkomų vietinių veislės paršelių svoris yra mažesnis negu komercinių veislių. Pašarų kainos skaičiuotos remiantis pašarų gamybos įmonių kainomis. Avys. Lietuvos šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys. Tyrimai ir skaičiavimai rodo, kad šių veislių avių gamybiniai ir ekonominiai rodikliai yra gana skirtingi, todėl joms siūloma taikyti skirtingas kompensacines išmokas. Skaičiuojant pajamas buvo atsižvelgiama į skirtingą veislių produktyvumą (vienai ėriavedei per metus tenka 1,35 ir Lietuvos juodgalvių, 1,5 Lietuvos šiurkščiavilnių ir 1,75 komercinių veislių ėriukų) ir mažesnį augimo intensyvumą. Išbrokuota ėriavedė yra parduodama po trejų metų. Nykstančių veislių avių auginimo, palyginti su įprastų veislių avių auginimo praktika, skiriasi auginimo išlaidos ir ypač pajamos dėl mažesnio augimo intensyvumo ir didesnių pašarų sąnaudų. Vištinės žąsys. Vištinių žąsų auginimas lyginant su įprastinių veislių žąsų auginimo praktika skiriasi pagrinde dėl mažesnių pajamų gaunamų už parduodamas žąsis ir kiaušinius. Bitės. Pajamos pagrinde skiriasi dėl mažesnių pajamų gaunamų už parduodamą produkciją ir skirtingų išlaidų patiriamų bičių maitinimui. Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Maksimalios išmokos valdai dydžio nustatymui buvo remtasi naujausiais Lietuvos statistikos departamento, LR finansų ministerijos, Lietuvos banko, Viešosios įstaigos „Ekoagros“, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro viešais duomenimis apie vidutines atitinkamų prekių ir paslaugų kainas. Nustatant maksimalų išmokos dydį, naudoti trejų paskutiniųjų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, išmokos nustatytos, panaudojus vidutines jų reikšmes. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis: LT 606 LT  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kokie yra intervencinės priemonės įsipareigojimo (-ų) modeliai?  pagrįsti rezultatais (su galimybe pasirinkti)  pagrįsti valdymu (su galimybe pasirinkti)  mišrūs (pagrįsti valdymu ir rezultatais) Paaiškinkite paramos gavėjų pareigas ir (arba) galimybes, susijusias su intervencinės priemonės įsipareigojimais N/A Kokia sutarčių trukmė? Prisiimamų įsipareigojimų pagal intervencinę priemonę trukmė – 5 metai. 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas („Žalioji dėžė“), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl nykstančių senųjų Lietuvos gyvulių ir paukščių veislių veisimo ir laikymo. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 607 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP09gen 1 - Parama už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 10 - Parama už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 11 - Parama už vištines žąsis Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 12 - Parama už Lietuvos vietines bites Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 2 - Parama už žaluosius galvijus (senasis genotipas) Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 3 - Parama už Lietuvos sunkiuosius arklius Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 4 - Parama už Lietuvos šėmuosius galvijus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 5 - Parama už Lietuvos baltnugarius galvijus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 6 - Parama už Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas) Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne LT 608 LT KP09gen 7 - Parama už baltąsias kiaules (senasis genotipas) Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 8 - Parama už Lietuvos vietines kiaules Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne KP09gen 9 - Parama už Lietuvos šiurkščiavilnes avis Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.25 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP09gen 1 - Parama už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius Paramos už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų prarastas pajamas lyginant su kitų veislių (išsk. sportinių) arklių auginimo praktika. Pajamų skirtumus nulemia rinkoje esančios žemesnės arklių kainos, lyginant su kitų veislių arklių kainomis. Vertinant patiriamas išlaidas, atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomus Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius susidarančioms prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 302 Eur/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,8. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 10 - Parama už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) Paramos už Lietuvos juodgalves avis išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant komercinių veislių avis. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos juodgalvių avių mažesnis produktyvumas (atsivedamų ėriukų skaičius) ir augimo intensyvumas, didesnes išlaidas – didesnės sąnaudos pašarams ėriukų užauginimui. Už laikomas Lietuvos juodgalves avis susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 455 Eur/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,1. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 11 - Parama už vištines žąsis Paramos už vištines žąsis išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma praktika auginant įprastas žąsų veisles. Pajamų skirtumus nulemia mažesnis vištinių žąsų produktyvumas (30 kiaušinių per metus, lyginant su 35 kiaušiniais įprastoms žąsims) ir mažesnis jų svoris. Vertinant patiriamas išlaidas, atsižvelgta į mažesnes pašarų sąnaudas. Už laikomas vištines žąsis susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 1230 Eur/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,03. LT 609 LT Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 12 - Parama už Lietuvos vietines bites Paramos už Lietuvos vietines bites išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų prarastas pajamas su taikoma praktika auginant įprastų veislių bites. Pajamų skirtumus nulemia mažesnis Lietuvos vietinių bičių produktyvumas (14,3 kg medaus iš šeimos, lyginant su 45 kg medaus iš šeimos, auginant įprastų veislių bites). Už laikomas Lietuvos vietines bites papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 177 Eur/šeimai išmokos dydis. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 2 - Parama už žaluosius galvijus (senasis genotipas) Paramos už Lietuvos žaluosius galvijus (senasis genotipas) išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas galvijų veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos žalųjų galvijų (senasis genotipas) mažesnis produktyvumas (pieno primilžis), taip pat atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomus Lietuvos žaluosius galvijus susidarančioms prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 410/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 1. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 3 - Parama už Lietuvos sunkiuosius arklius Paramos už Lietuvos sunkiuosius arklius išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant kitų veislių (išsk. sportinių) arklius. Pajamų skirtumus nulemia rinkoje esančios žemesnės arklių kainos, lyginant su kitų veislių arklių kainomis. Vertinant išlaidas, atsižvelgta į Lietuvos sunkiųjų arklių didesnį poreikį pašarams, lyginant su kitų veislių auginimo praktika. Už laikomus Lietuvos sunkiuosius arklius susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 231/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,8. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 4 - Parama už Lietuvos šėmuosius galvijus Paramos už Lietuvos šėmuosius galvijus išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas galvijų veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos šėmųjų galvijų mažesnis produktyvumas (pieno primilžis), taip pat atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomus Lietuvos šėmuosius galvijus susidarančioms prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 309/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 1. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 5 - Parama už Lietuvos baltnugarius galvijus LT 610 LT Paramos už Lietuvos baltnugarius galvijus išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas galvijų veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos baltnugarių galvijų mažesnis produktyvumas (pieno primilžis), taip pat atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomus Lietuvos baltnugarius galvijus susidarančioms prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 378/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 1. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 6 - Parama už Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas) Paramos už Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas) išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas galvijų veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos juodmargių galvijų (senasis genotipas) mažesnis produktyvumas (pieno primilžis), taip pat atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomus Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas), kompensuojamos susidarančios prarastos pajamos nustatytas 291/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas- 1.Pronozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 7 - Parama už baltąsias kiaules (senasis genotipas) Paramos už Lietuvos baltąsias kiaules (senasis genotipas) išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas kiaulių veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos baltųjų kiaulių mažesnis produktyvumas (atsivedamų paršelių skaičius), mažesnis augimo intensyvumas, taip pat atsižvelgta į didesnes sąnaudas pašarams. Už laikomas Lietuvos baltąsias kiaules susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 444/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,5. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 8 - Parama už Lietuvos vietines kiaules Paramos už Lietuvos vietines kiaules išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant įprastas kiaulių veisles. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos vietinių kiaulių mažesnis produktyvumas (atsivedamų paršelių skaičius) ir augimo intensyvumas, atsižvelgta į mažesnes sąnaudas pašarams. Už laikomas Lietuvos vietines kiaules susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 731/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,5. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. KP09gen 9 - Parama už Lietuvos šiurkščiavilnes avis Paramos už Lietuvos šiurkščiavilnes avis išmokos dydis nustatytas, palyginus ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas su taikoma įprasta praktika auginant komercinių veislių avis. Pajamų skirtumus nulemia Lietuvos juodgalvių avų mažesnis produktyvumas ir augimo intensyvumas, didesnes LT 611 LT išlaidas – didesnės sąnaudos pašarams. Už laikomas Lietuvos šiurkščiavilnes avis susidarančioms papildomoms išlaidoms ir prarastoms pajamoms kompensuoti nustatytas 649/SG išmokos dydis. Taikomas gyvūnų vieneto atitikties sutartiniam gyvuliui koeficientas – 0,1. Prognozuojant paremtų gyvulių skaičių, vadovautasi 2015–2020 m. vidutiniu kasmet programoje dalyvaujančių ir remiamų gyvulių skaičiumi. Tikimasi iki 2029 m. paremtų gyvulių skaičių padidinti apie 20 %. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 302,00 302,00 302,00 302,00 302,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 1 - Parama už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 501,00 513,00 525,00 537,00 549,00 2 625,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 455,00 455,00 455,00 455,00 455,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 10 - Parama už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 413,00 429,00 445,00 461,00 477,00 2 225,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 1 230,00 1 230,00 1 230,00 1 230,00 1 230,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 11 - Parama už vištines žąsis (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 6,00 6,00 7,00 7,00 7,00 33,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 177,00 177,00 177,00 177,00 177,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 12 - Parama už Lietuvos vietines bites (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 115,00 120,00 125,00 130,00 135,00 625,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 410,00 410,00 410,00 410,00 410,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 2 - Parama už žaluosius galvijus (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 13,00 14,00 15,00 15,00 16,00 73,00 KP09gen 3 - Parama už Lietuvos sunkiuosius arklius (Dotacija - Vienoda) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 231,00 231,00 231,00 231,00 231,00 LT 612 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 566,00 580,00 594,00 609,00 623,00 2 972,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 309,00 309,00 309,00 309,00 309,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 4 - Parama už Lietuvos šėmuosius galvijus (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 373,00 385,00 397,00 409,00 421,00 1 985,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 378,00 378,00 378,00 378,00 378,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 5 - Parama už Lietuvos baltnugarius galvijus (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 302,00 311,00 320,00 329,00 338,00 1 600,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 291,00 291,00 291,00 291,00 291,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 6 - Parama už Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 472,00 483,00 494,00 505,00 516,00 2 470,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 444,00 444,00 444,00 444,00 444,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 7 - Parama už baltąsias kiaules (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 44,00 45,00 47,00 48,00 50,00 234,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 731,00 731,00 731,00 731,00 731,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 8 - Parama už Lietuvos vietines kiaules (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 27,00 28,00 29,00 30,00 30,00 144,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 649,00 649,00 649,00 649,00 649,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 9 - Parama už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (Dotacija - Vienoda) O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 38,00 38,00 39,00 40,00 41,00 196,00 O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 2 868,00 2 957,00 3 046,00 3 134,00 3 224,00 15 229,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 932 987,00 960 989,00 988 991,00 1 016 583,00 1 044 585,00 4 944 135,00 LT 613 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 783 709,08 807 230,76 830 752,44 853 929,72 877 451,40 4 153 073,40 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 614 LT ANC(71) - Gamtiniai ar kiti su teritorija susiję apribojimai KP11ANCs - Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis Intervencinės priemonės kodas (VN) KP11ANCs Intervencijos pavadinimas Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis Priemonės rūšis ANC(71) - Gamtiniai ar kiti su teritorija susiję apribojimai Bendrasis produkto rodiklis O.12. Hektarų, už kuriuos skiriama parama už vietoves, kuriose esama gamtinių ar specifinių kliūčių, skaičius, įskaitant lėšų suskirstymą pagal vietovių tipą Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vietovės, kuriose, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsniu, nustatytos gamtinės ar kitos vietovei būdingos kliūtys. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.7 Palaikyti ūkių ekonominį ir aplinkosauginį tvarumą vietovėse, turinčiose gamtinių ir kt. kliūčių Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.7 Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių , didžiausi nenašių žemių plotai, kalvotas reljefas, vyrauja aplinkosauginiu požiūriu jautrios teritorijos, būdingi vertingi kultūriniai kraštovaizdžiai, nemaža dalis žemės ūkio naudmenų nepakankamai naudojama žemės ūkio veiklai. Šiose vietovėse sudėtinga demografinė situacija – mažiausias kaimo gyventojų tankumas, neigiamas kaimo gyventojų natūralus prieaugis, daug pensinio amžiaus gyventojų (SSGG analizė). Daugiau kaip pusė Lietuvos ūkių savo veiklą vykdo vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Šių ūkių sukuriama grynoji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui, yra mažesnė nei ūkių, vykdančių veiklą vietovėse, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (SSGG analizė), todėl kompensacinės išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, prisidėtų prie LT 615 LT ūkių, vykdančių veiklą šiose vietovėse, pajamų užtikrinimo (BŽŪP SO1 tikslas). Intervencinė priemonė skirta paremti ūkininkaujančius vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, kuriose sąlygos ūkininkavimui dėl šiose vietovėse esančių kliūčių yra nepalankios. Parama, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsniu, yra numatyta 2 vietovių kategorijoms: 1. ne kalnų vietovėms, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių; 2. kitoms vietovėms, kurioms įtakos turi specifinės kliūtys. Kompensacinė išmoka skiriama kasmet už reikalavimus atitinkantį žemės ūkio paskirties žemės hektarą vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (didesnio ir mažesnio intensyvumo) ir vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių (intensyvaus karsto ir potvynių užliejamose vietovėse). Taikant dalinį, t. y. 75 proc., susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų kompensavimą, siekiama paskatinti ūkininkaujančius gamtinių ar kitų specifinių kliūčių turinčiose vietovėse ūkininkavimo veiklą derinti su kitomis veiklomis, aktyviau įsitraukti į veiklas, įgyvendinančias ES Žaliąjį kursą. Ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatomos 4 tipų kompensacinės išmokos: 1)vietovėms, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių; 2)vietovėms, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių; 3)intensyvaus karsto vietovėms; 4)potvynių užliejamoms vietovėms. Pareiškėjai, dalyvaujantys šioje intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko1.1 „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita”; TI05eko1.2 „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai”; TI05eko1.4 „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas”; TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“; TI05eko1.6 „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos”; TI05eko1.7 „Daugiamečių žolių juostos”; TI05eko1.8 „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos”; TI05eko2 „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu”; TI05eko3 „Tausojanti vaisių uogų ir daržovių auginimo sistema (NKP)”; TI05eko4 „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“; TI05eko5 „Eroduotos žemės keitimas pievomis“; TI05eko6 „Kompleksinė pievų priežiūros schema” veiklas „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius”, „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas"; TI05eko7 „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas”; TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“; TI05eko10 „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ (BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės) bei KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“; KP070untž „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000" teritorijos ribų", KP07nžt „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje” (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Pagal šią intervencinę priemonę kompensacinės išmokos mokamos siekiant paremti ūkininkaujančius vietovėse su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis, kuriose sąlygos ūkininkavimui dėl su gamtinėmis kliūtimis susijusių ypatumų yra nepalankios , ir kompensuoti dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų. Tai yra esminė takoskyra tarp šios intervencinės priemonės ir kitų intervencinių priemonių. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje, kurių žemės ūkio valda ar jos dalis yra teritorijoje, kuri: 1) pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies b punktą priskiriama vietovėms, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių; 2) pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies c punktą priskiriama kitoms vietovėms, LT 616 LT kurioms įtakos turi specifinės kliūtys. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse. 2. Tinkamas paramai žemės ūkio paskirties plotas, už kurį mokamos kompensacinės išmokos, nustatytas Strateginio plano 4.1.7 dalyje. Tinkamas paramai plotas susideda iš laukų, kurių mažiausias plotas nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. 3. Tinkamas finansuoti žemės ūkio naudmenų tipas – ariamoji žemė ir pievos, įskaitant daugiametes pievas, esančios vietovėse, nustatytose pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnį. 4. Turėti ne mažiau kaip 0,3 SG/ha pievų (ganyklų), siekiant gauti paramą už deklaruotas pievas (ganyklas). Ūkiniai gyvūnai turi būti registruoti Ūkinių gyvūnų registre valdytojo ir (ar) partnerio vardu. Vidutinio ūkinių gyvūnų skaičiaus skaičiavimas už atitinkamą laikotarpį nustatomas nacionaliniuose teisės aktuose. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS intervencinė priemonė, skirta finansuoti dalį patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl vietovei nustatytų gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsniu. Įsipareigojimai: 1. Pareiškėjas įsipareigoja tęsti ūkininkavimą deklaruotame plote, už kurį mokama parama. 2. Pareiškėjas privalo laikytis jo teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (intensyvaus karsto vietovėse laikytis tręšimo ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų). 3. Pareiškėjas visoje valdoje privalo laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) ir valdymo reikalavimų. 4. Siekiant gauti paramą už deklaruotas pievas (ganyklas), laikytis reikalavimo, nustatyto tinkamumo kriterijų 4 punkte. 5. Įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. O12. Koks plotas atitinka reikalavimus? Kalnų vietovės (pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies a punktą) Plotai, kuriuose yra gamtinių kliūčių, išskyrus kalnus (pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies b punktą) VVietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, išskirtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio ir III priedo nuostatas. Atsižvelgiant į gamtinės kliūties intensyvumą LAU2 (seniūnijos) lygmeniu, kuris vertinamas vidutiniais žemės našumo balais (Vnb) (žemės našumo vertinimo duomenys taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.), šios vietovės suskirstytos į 2 grupes: didesnio ir mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių turinčias vietoves. Didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių vietovėms priskirta 161 seniūnija, kurių Vnb≤32 . Mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių vietovėms priskirtos 59 seniūnijos, kurių 33≤Vnb≤34. Vietovių, turinčių didelių gamtinių kliūčių, pasiskirstymas Lietuvoje: Vietovių klasifikacija Plotas, ha % nuo LT žemės ūkio paskirties žemės ploto (2 974 990 ha) Seniūnijų skaičius Vietovės su dideliais 1 025 102 34,46 220 LT 617 LT gamtiniais trūkumais (ANC): Vietovės, kurių Vnb≤32 696 006 23,4 161 Vietovės, kurių Vnb=[33; 34] 329 096 11,06 59 Vietovių, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, sąrašai ir žemėlapis įtraukti į į 2014-2020 KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių“ aprašymą (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa- 2). Plotai, kuriuose esama kitokių vietovei būdingų kliūčių (pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsnio 1 dalies c punktą) Kitos vietovės, kurioms įtakos turi specifinės kliūtys, yra labai svarbios aplinkosaugos požiūriu, todėl žemės ūkio veikla ir kraštovaizdžio tvarkymas turi tam tikrų specifinių savybių. Vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, kategorijai Lietuvoje priskiriamos:  intensyvaus karsto vietovės, kuriose dėl gipso tirpimo formuojasi požeminės tuštumos, o žemės paviršiuje aptinkamos senos ir atsiranda naujos karstinės formos – smegduobės. Šios Lietuvos teritorijos išsiskiria savita geologine sandara, geologiniais reiškiniais, būdingu karstiniu kraštovaizdžiu. Karstinio proceso pažeistoje žemėje susidaro nepalankios sąlygos intensyviai žmogaus veiklai dėl per smegduobes į požeminį vandenį lengvai patenkančių organinių ir mineralinių trąšų, pesticidų ir kt. Intensyvaus karsto vietovėms priskirtos seniūnijos, kuriose paviršiniai karstiniai dariniai būdingi daugiau kaip 25 proc. seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Išskirtos 7 seniūnijos: Pasvalio r. sav. (Pasvalio miesto seniūnija, Pasvalio seniūnija, Pumpėnų seniūnija, Krinčino seniūnija) ir Biržų r. sav. (Pabiržės seniūnija, Pačeriaukštės seniūnija, Širvėnos seniūnija).  potvynių užliejamos vietovės – Nemuno deltos regionas, per kurį eina Arkties–Europos–Afrikos paukščių migracijos kelias, migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys. Migruojantiems paukščiams ši teritorija yra ne tik poilsio, maitinimosi, bet ir perėjimo vieta. Nemuno deltoje užfiksuota 15 augalų rūšių ir augalų bendrijų, įrašytų į Raudonąją knygą. Potvynių užliejamoms vietovėms priskirtos teritorijos, kuriose užliejami žemės ūkio paskirties plotai būna visiškai apsemti, t. y. užima daugiau kaip 40 proc. seniūnijos žemės ūkio paskirties žemės ploto, įvertinus 10 proc. potvynio tikimybę. Išskirtos 4 seniūnijos: Šilutės r. sav. (Rusnės seniūnija, Kintų seniūnija) ir Pagėgių sav. (Stoniškių seniūnija, Lumpėnų seniūnija). Vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, ribos nustatytos LAU2 (seniūnijos) lygmeniu. Lietuvoje intensyvaus karsto vietovės (66 180 ha) sudaro apie 2,22 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto (2 974 990 ha), potvynių užliejamose vietovės (25 223 ha) sudaro apie 0,85 proc. viso žemės ūkio paskirties ploto. Vietovių, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, sąrašai ir žemėlapiai įtraukti į 2014-2020 KPP priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ aprašymą (https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa- 2). Visi plotai, kuriuose esama gamtinių ar kitokių būdingų kliūčių https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa-2 https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa-2 https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa-2 https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra/lietuvos-kaimo-pletros-2014-2020-m-programa/programa-2 LT 618 LT Kita 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Kompensacine išmoka paramos gavėjams kompensuojama dalis patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ir kitų specifinių vietovei būdingų kliūčių (71 str. 4 d.). Pajamų ir išlaidų skirtumą įtakoja gamtinių kliūčių intensyvumas ir ūkio dydis, todėl nustatant kompensacinę išmoką, jis diferencijuojamas priklausomai nuo gamtinių kliūčių specifikos ir ūkio dydžio. Siekiant, kad būtų išvengta perkompensavimo, pajamų ir išlaidų skirtumas nustatomas, atsižvelgiant ir į ūkininkaujančių gautas subsidijas, išskyrus subsidijas už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.  Vietovės, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (seniūnijos, kurių Vnb≤32). Kompensacinės išmokos dydis nustatytas palyginus ūkių patirtas prarastas pajamas ir papildomas išlaidas vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių, su vietovėmis, kuriose gamtinių kliūčių nėra. Siekiant išvengti perkompensavimo, kompensuojama 75 proc. susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, nustatytas kompensacinės išmokos dydis – 48 Eur/ha. Rodikliai Vertė, EUR/ha Ūkio pajamos gamtinių kliūčių neturinčiose vietovėse 988 Ūkio pajamos vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių 785 LT 619 LT Pajamų skirtumas 203 Ūkio išlaidos gamtinių kliūčių neturinčiose vietovėse 733 Ūkio išlaidos vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių 593 Išlaidų skirtumas 140 Pajamų ir išlaidų skirtumas 63 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2018, 2019, 2020 m. duomenis. Remiantis statistiniais duomenimis, dėl objektyvių priežasčių vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (išskyrus kitas specifines kliūtis), stambūs augalininkystės ūkiai (virš 200 ha) gauna 2,1 karto daugiau bendrojo pelno (neįskaitant subsidijų ir išlaidų amortizacijai) iš hektaro, o žolėdžius gyvulius auginančiuose ūkiuose bendrojo pelno (neįskaitant subsidijų ir išlaidų amortizacijai) iš hektaro skirtumas ūkiuose virš 200 ha didesnis tik apie 18 proc. Siekiant labiau remti smukius ūkius ir įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus skatinti kuo daugiau ariamosios žemės skirti pievoms ir ganykloms, ariamosios žemės plotas, viršijantis 200 ha, yra remiamas 50 proc., nustatytas 24 Eur/ha kompensacinės išmokos dydis. Bendrasis pelnas (neįskaitant subsidijų ir nusidėvėjimo) pagal ūkio tipą ir dydį vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (išskyrus kitas specifines kliūtis) (Eur/ha) Ūkio tipas Ūkio dydis, ha iki 200 >= 200 Javų, rapsų 86 213 Žolėdžių gyvulių 57 67 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2020 m. duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacinės išmokos ariamojoje žemėje yra diferencijuojamos, vietovėms, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių, nustatytas vidutinis kompensacinės išmokos dydis - 44,98 Eur/ha. Vidutinės kompensacinės išmokos dydis apskaičiuotas naudojantis svertinio vidurkio skaičiavimo metodika, laikant, kad kasmet bus remiama: ariamosios žemės plotų (iki 200 ha) – 218 000 ha, mokant 48 Eur/ha kompensacinę išmoką; ariamosios žemės plotų (virš 200 ha) – 50 000 ha, mokant 24 Eur/ha kompensacinę išmoką; pievų (ganyklų) – 129 000 ha, mokant 48 Eur/ha kompensacinę išmoką.  Vietovės, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (seniūnijos, kurių 33≤Vnb≤34). LT 620 LT Kompensacinės išmokos dydis nustatytas palyginus ūkių patirtas prarastas pajamas ir papildomas išlaidas vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių, su vietovėmis, kuriose gamtinių kliūčių nėra. Siekiant išvengti perkompensavimo, kompensuojama 75 proc. susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, nustatytas kompensacinės išmokos dydis – 32 Eur/ha. Rodikliai Vertė, EUR/ha Ūkio pajamos gamtinių kliūčių neturinčiose vietovėse 988 Ūkio pajamos vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių 855 Pajamų skirtumas 133 Ūkio išlaidos gamtinių kliūčių neturinčiose vietovėse 733 Ūkio išlaidos vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių 642 Išlaidų skirtumas 91 Pajamų ir išlaidų skirtumas 42 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2018, 2019, 2020 m. duomenis. Remiantis statistiniais duomenimis, dėl objektyvių priežasčių vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (išskyrus kitas specifines kliūtis), stambūs augalininkystės ūkiai (virš 200 ha) gauna 2,1 karto daugiau bendrojo pelno (neįskaitant subsidijų ir išlaidų amortizacijai) iš hektaro, o žolėdžius gyvulius auginančiuose ūkiuose bendrojo pelno (neįskaitant subsidijų ir išlaidų amortizacijai) iš hektaro skirtumas ūkiuose virš 200 ha didesnis tik apie 18 proc. Todėl, siekiant labiau remti smukius ūkius ir, įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus skatinti kuo daugiau ariamosios žemės skirti pievoms ir ganykloms, ariamosios žemės plotas, viršijantis 200 ha, yra remiamas 50 proc., nustatytas 16 Eur/ha kompensacinės išmokos LT 621 LT dydis. Bendrasis pelnas (neįskaitant subsidijų ir nusidėvėjimo) pagal ūkio tipą ir dydį vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių (išskyrus kitas specifines kliūtis) (Eur/ha) Ūkio tipas Ūkio dydis, ha iki 200 >= 200 Javų, rapsų 86 213 Žolėdžių gyvulių 57 67 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2020 m. duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacinės išmokos ariamojoje žemėje yra diferencijuojamos, vietovėms, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių, nustatytas vidutinis kompensacinės išmokos dydis – 29,70 Eur/ha. Vidutinės kompensacinės išmokos dydis apskaičiuotas naudojantis svertinio vidurkio skaičiavimo metodika, laikant, kad kasmet bus remiama: ariamosios žemės plotų (iki 200 ha) – 128 000 ha, mokant 32 Eur/ha kompensacinę išmoką; ariamosios žemės plotų (virš 200 ha) – 32 500 ha, mokant 16 Eur/ha kompensacinę išmoką; pievų (ganyklų) – 66 000 ha, mokant 32 Eur/ha kompensacinę išmoką.  Vietovės, kurioms įtakos turi kitos specifinės kliūtys (intensyvaus karsto vietovės). Kompensacinės išmokos dydis nustatytas palyginus ūkių patirtas prarastas pajamas ir papildomas išlaidas vietovėse, kurioms įtakos turi kitos specifinės kliūtys, t. y. intensyvaus karsto vietovėse, su aukšto žemės ūkio naudmenų našumo vietovėmis, kuriose specifinių kliūčių nėra. Toks palyginimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad intensyvaus karsto vietovės pasižymi aukštu žemės ūkio naudmenų našumu ir palyginimas su visomis specifinių kliūčių neturinčiomis vietovėmis nesudaro objektyvaus pagrindo pajamų ir išlaidų skirtumui nustatyti. Siekiant išvengti perkompensavimo, kompensuojama 75 proc. susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, nustatytas kompensacinės išmokos dydis – 20 Eur/ha. Rodikliai Vertė, EUR/ha Ūkio pajamos aukšto žemės ūkio naudmenų našumo vietovėse, kuriose specifinių kliūčių nėra 1 348 Ūkio pajamos intensyvaus karsto vietovėse 1 166 Pajamų skirtumas 182 Ūkio išlaidos aukšto žemės ūkio 897 LT 622 LT naudmenų našumo vietovėse, kuriose specifinių kliūčių nėra Ūkio išlaidos intensyvaus karsto vietovėse 741 Išlaidų skirtumas 156 Pajamų ir išlaidų skirtumas 26 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2018, 2019, 2020 m. duomenis. Vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, dėl santykinai mažo kompensacinės išmokos dydžio, diferencijavimas, atsižvelgiant į ūkio dydį ir tipą, netaikomas.  Vietovės, kurioms įtakos turi kitos specifinės kliūtys (potvynių užliejamos vietovės). Kompensacinės išmokos dydis nustatytas palyginus ūkių patirtas prarastas pajamas ir papildomas išlaidas vietovėse, kurioms įtakos turi kitos specifinės kliūtys t. y. potvynių užliejamose vietovėse, su vietovėmis, kuriose specifinių kliūčių nėra. Siekiant išvengti perkompensavimo, kompensuojama 75 proc. susidarančių papildomų išlaidų ir prarastų pajamų, nustatytas kompensacinės išmokos dydis – 20 Eur/ha. Rodikliai Vertė, EUR/ha Ūkio pajamos specifinių kliūčių neturinčiose vietovėse 988 Ūkio pajamos potvynių užliejamose vietovėse 958 Pajamų skirtumas 30 Ūkio išlaidos specifinių kliūčių neturinčiose vietovėse 733 Ūkio išlaidos potvynių užliejamose vietovėse 730 LT 623 LT Išlaidų skirtumas 3 Pajamų ir išlaidų skirtumas 27 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2018, 2019, 2020 m. duomenis. Vietovėse, kuriose esama kitų specifinių kliūčių, dėl santykinai mažo kompensacinės išmokos dydžio, diferencijavimas, atsižvelgiant į ūkio dydį ir tipą, netaikomas. Skaičiavimo metodas Kompensacinių išmokų dydžių apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžių nustatymui buvo remtasi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2018– 2020 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, skiriama kompensuoti dėl atitinkamoje vietovėje esančių gamtinių ar kitų vietovei būdingų kliūčių paramos gavėjų patirtą dalį papildomų išlaidų ir prarastų pajamų. Kompensacinės išmokos dydis nustatytas palyginus ūkininkų ūkiuose patirtas prarastas pajamas ir papildomas išlaidas gamtinių ir kitų specifinių kliūčių neturinčiose vietovėse ir vietovėse, kurioms įtakos turi gamtinės ar kitos specifinės kliūtys. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 13 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 13 dalies nuostatas („Žalioji dėžė“), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl biofizikinių ypatybių arba dėl tam tikros specifinės kliūties, kuri yra gamtinė ir nepriklauso nuo žmogaus valios, Šie gamtiniai suvaržymai būdingi vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kaip ribojantys žemės ūkio veiklą: žema temperatūra, nepalanki dirvožemio tekstūra ir paplitęs akmenuotumas, blogas dirvožemio drenažas ir blogos dirvožemio savybės, periodinis teritorijų užliejimas, karsto reiškiniai ir jų padariniai. Parama nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) LT 624 LT Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(a) - Išmokos už gamtines ar kitokias vietovei būdingas kliūtis pagal 71 straipsnį 65,00% 20,00% 65,00% LT 625 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP11ANCs 1 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(a)-LT- 65,00% Vidutinė R.4; R.7 Ne KP11ANCs 2 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(a)-LT- 65,00% Vidutinė R.4; R.7 Ne KP11ANCs 3 - Už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(a)-LT- 65,00% Vienoda R.4; R.7 Ne KP11ANCs 4 - Už ūkininkavimą potvynių užliejamose vietovėse Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(a)-LT- 65,00% Vienoda R.4; R.7 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP11ANCs 1 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių Papildomų paaiškinimų nėra KP11ANCs 2 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių Papildomų paaiškinimų nėra KP11ANCs 3 - Už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse Papildomų paaiškinimų nėra KP11ANCs 4 - Už ūkininkavimą potvynių užliejamose vietovėse Papildomų paaiškinimų nėra 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 44,98 44,98 44,98 44,98 44,98KP11ANCs 1 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (Dotacija - Vidutinė) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 626 LT O.12 (vienetas: Hektarai) 397 000,00 397 000,00 397 000,00 397 000,00 397 000,00 1 985 000,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 29,70 29,70 29,70 29,70 29,70 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 2 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (Dotacija - Vidutinė) O.12 (vienetas: Hektarai) 226 500,00 226 500,00 226 500,00 226 500,00 226 500,00 1 132 500,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 3 - Už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse (Dotacija - Vienoda) O.12 (vienetas: Hektarai) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 300 000,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 4 - Už ūkininkavimą potvynių užliejamose vietovėse (Dotacija - Vienoda) O.12 (vienetas: Hektarai) 18 000,00 18 000,00 18 000,00 18 000,00 18 000,00 90 000,00 O.12 (vienetas: Hektarai) 701 500,00 701 500,00 701 500,00 701 500,00 701 500,00 3 507 500,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 130 720 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 105 883 200,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 627 LT ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP06ntm - Parama „Natura 2000“ miškuose Intervencinės priemonės kodas (VN) KP06ntm Intervencijos pavadinimas Parama „Natura 2000“ miškuose Priemonės rūšis ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai Bendrasis produkto rodiklis O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. „Natura 2000“ tinklo miško teritorijos, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (PAST) pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų statusas (BAST) pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB, arba už „Natura 2000“ ribų esančios kitos gamtiniu požiūriu vertingos miško teritorijos, išskirtos vadovaujantis Buveinių direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio nuostatomis, kuriose nustatyta Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių, išvardintų Paukščių direktyvos 2009/147/EB I priede, veisimosi vieta. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.7 Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. LT 628 LT Intervencinė priemonė skirta sušvelninti ES teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymosi padarinius bei atlyginti už tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, vykdymą. „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje sudaro teritorijos, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) statusas pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atrankos kriterijus pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB. „Natura 2000“ teritorijos atrinktos pagal nacionalinius atrankos kriterijus ir integruotos į nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (VSTT) duomenimis (2022 m.), PAST tinklą Lietuvoje sudaro 85 vietovės. BAST − 550 vietovių. „Natura 2000“ miškuose PAST sudaro 365,8 tūkst. ha, „Natura 2000“ miškuose BAST sudaro 521, 2 tūkst. ha, PAST ir BAST miškuose, įvertinus persidengimą sudaro 589,1 tūkst. ha (Miškų kadastro duomenys, 2022 m.). 267,4 tūkst. ha plotui taikomi miško veiklos apribojimai. Ūkinė veikla „Natura 2000“ teritorijose reguliuojama skirtingai, priklausomai nuo to, kokios Europos Bendrijos svarbos rūšys ir buveinės randamos vietovėje. Tai įgyvendinama nustatant būtinas apsaugos priemones, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme. Praktinę apsaugos reikalavimų įgyvendinimo tvarką numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 614. „Natura 2000“ teritorijose, kurios patenka į draustinius, valstybinius parkus ir jų funkcines bei apsaugos zonas, miškų ūkinę veiklą reglamentuoja Miškų įstatymas. Šis įstatymas numato miškų priskyrimą atitinkamoms miškų grupėms (I, II, III ar IV), atsižvelgiant į miško apsauginės funkcijos svarbą. Konkretūs miškų priskyrimo miškų grupėms reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 “Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo”. Miško kirtimų taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 “Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo”, numatytos konkrečios taisyklės dėl įvairių rūšių miško kirtimų. Miškų ūkio veiklą biosferos poligonuose, kai kuriuose draustiniuose papildomai reglamentuoja individualūs šių teritorijų nuostatai. Individualios apsaugos sutartys su privačių miškų savininkais dėl miško naudojimo apribojimų, vidiniai miškotvarkos projektai, saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai bei kitų teisės aktų nuostatos galės būti alternatyviomis apsaugos priemonėmis, siekiant išsaugoti Europinės svarbos natūralias buveines ir rūšis. Kitoms Lietuvoje nustatytoms gamtiniu požiūriu vertingoms teritorijoms priskiriami už „Natura 2000“ teritorijos ribų esantys miškai kaip gamtinio karkaso teritorijos, svarbios rūšių migracijai, populiacijų stabilumui išlaikyti. Parama būtų teikiama išimtinai už šiuose miškuose esančių Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos I priedą, išsaugojimą. Teritorijų plotai su specifiniais apribojimais aplink Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių lizdus nustatomi vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir privalomi visiems miško savininkams. Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, pagrindiniai miško kirtimai draudžiami aplink saugomų paukščių rūšių lizdavietes, atskiroms paukščių rūšims nustatytu laikotarpiu (žiema − ruduo), ribojami kiti kirtimai ir medienos ištraukimas. Duomenys apie Europos Bendrijos svarbos paukščių lizdavietes renkami vykdant valstybinę miškų inventorizaciją, biologinės įvairovės tyrimus, stebėseną ir kaupiami Miškų kadastro integruotoje informacinėje sistemoje (MKIIS) ir Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS). Teritorijos plotas, kuriame taikomi miško ūkinės veiklos apribojimai aplink Europos Bendrijos svarbos paukščių lizdavietes ne „Natura 2000“ teritorijose užima apie 14,3 tūkst. ha, t. y. tik 1,69 proc. „Natura 2000“ tinklo (VSTT 2022 m. duomenimis, 841 903 ha) ir neviršija 5 proc. „Natura 2000“ teritorijų, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/2115 72 str. 3 d. b) p. Siekiant įgyvendinti šią intervencinę priemonę, parama skiriama kasmet už kiekvieną miško ploto hektarą, esantį „Natura 2000“ teritorijoje arba kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, kurioje nustatyta Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių, išvardintų Paukščių direktyvos 2009/147/EB I priede, veisimosi vieta. Kompensacine išmoka siekiama kompensuoti šiose vietovėse dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas LT 629 LT išlaidas ir prarastas pajamas. Strateginio plano įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pagrindiniais šalies ir tarptautiniais strateginiais dokumentais, nustatančiais aplinkosaugos ir darnaus vystymosi tikslus bei uždavinius, o taip pat su planais ir programomis, numatančiomis veiksmus ir priemones strateginių tikslų įgyvendinimui. „NATURA 2000” prioritetinių veiksmų programa (PVP), skirta įgyvendinti Lietuvoje 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, numato prioritetines priemones ir finansavimo poreikį “Natura 2000” teritorijoms. Intervencinė priemonė buvo finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis 2014−2020 metų laikotarpiu. Tęsiant finansavimą ir skiriant kompensacines išmokas už ūkinės veiklos apribojimus miškuose esančiose „Natura 2000“ teritorijose ar kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose, bus tiesiogiai sprendžiamos biologinės įvairovės apsaugos problemos, susijusios su biologinės įvairovės išsaugojimu ir jos geros apsaugos būklės užtikrinimu (koncentruojantis į tikslines vertingas teritorijas ir rūšis bei didinant miškų ūkio indėlį), užtikrinama gera gamtinių vertybių apsaugos būklė, prisidedama prie vertingų kraštovaizdžio struktūros dalių dalinio išlaikymo, gerinama CO2 absorbcija miško biomasėje, kuri tiesiogiai įtakoja ŠESD išmetimų mažinimą, remiami privačių miškų valdytojai „Natura 2000“ tinklo teritorijose ar kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose, kuriose esantiems miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4 ir SO6 tikslų. Intervencinė priemonė prisidės prie Žaliojo kurso tikslo išsaugoti natūralias gamtines buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines „Natura 2000“ teritorijose ar kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose. Pareiškėjai, siekiantys gauti kompensacines išmokas pagal šią intervencinę priemonę, negali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal BŽŪP I ramsčio intervencines priemones (tiesiogines išmokas ir ekologines sistemas) ir pagal BŽŪP II ramsčio intervencines priemones. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Privačių miškų valdytojai ir (ar) privačių miškų valdytojų asociacijos, tvarkantys ir naudojantys miško plotą vietovėse, kuriose ūkininkavimui taikomos specifinės sąlygos, susidariusios dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EEB ir (ar) Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse. 2. Miško teritorija turi būti įtraukta į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą kaip miško žemė. 3. Tinkamas paramai miško valdos plotas, esantis „Natura 2000“ ar kitoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje (Buveinių direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnis), turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha. 4. „Natura 2000“ miškų teritorijoje esančioje valdoje ar jos dalyje turi būti aptinkama Europos bendrijos svarbos miško buveinė (9010 *vakarų taiga, 9020 *plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 žolių turtingi eglynai, 9060 spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų, 9080 *pelkėti lapuočių miškai, 9160 skroblynai, 9180 *griovų ir šlaitų miškai, 9190 sausieji ąžuolynai, 91D0 *pelkiniai miškai, 91E0 aliuviniai miškai, 91F0 paupių guobynai, 91T0 kerpiniai pušynai) ir (ar) potenciali buveinė ir (arba) nustatyta Europos bendrijos svarbos rūšies radavietė ar jos buveinė. 5. Gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, esančioje miško valdoje ar jos dalyje, turi būti nustatyta Europos bendrijos svarbos paukščių rūšių, įtrauktų į Paukščių direktyvos 2009/147/EEB I priedą, lizdavietė. LT 630 LT 6. Deklaruotame miško plote turi būti taikomas bent vienas iš apribojimų, nustatytų įsipareigojimų 1 punkte. 7. Netinkami paramai deklaruojami miško plotai: didesnės nei 0,1 ha proskynos (išvalytas miško plotas) ir visi platesni nei 4 m pločio keliai ir (ar) grioviai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS intervencinė priemonė, skirta kompensuoti patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl veiklos apribojimų, susijusių su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu. Įsipareigojimai: 1. Pareiškėjas privalo tvarkyti miško teritoriją laikydamasis Miškų įstatymo ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių tesiės aktų nuostatų bei jo teritorijoje taikomų papildomų apribojimų, susijusių su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos92/43/EEB įgyvendinimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačių miškų savininkais, vidiniuose miškotvarkos projektuose ar kitų veiklą saugomojoje teritorijoje, nustatytoje gamtiniu požiūriu vertingoje teritorijoje, reglamentuojančių teisės aktų nuostatose, iš kurių bent vienas yra: 1.1.draudimas vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 m. medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių); 1.2. ugdomųjų miško kirtimų draudimas; 1.3. plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių: 1.3.1. didesnėse kaip 1 ha biržėse paliekami ne mažiau kaip 7 gyvi medžiai 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvi storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių); 1.3.2. 0,5–1 ha dydžio biržėse paliekami ne mažiau kaip 3 gyvi medžiai (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvi storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių); 1.4. sanitariniais miško kirtimais negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. 2.Įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. O13. Koks plotas atitinka reikalavimus? Tinklui „Natura 2000“ priskirtas žemės ūkio paskirties plotas Tinklu „Natura 2000“ priskirtas miško plotas Kitos nustatytos gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ar miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo Į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties žemės plotai (Vandens pagrindų direktyva) 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas SMR03 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 LT 631 LT straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys SMR04 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos: 6 straipsnio 1 ir 2 dalys Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas; Lietuvos Respublikos miškų įstatymas; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo”; Miško kirtimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 “Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo”; Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatų patvirtinimo“; Saugomų teritorijų planavimo dokumentai, nuostatai, apsaugos reglamentai ar apsaugos sutartys su privačių miškų savininkais, vidiniai miškotvarkos projektai. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Kompensacinės išmokos skiriamos, jei nustatytas bent vienas iš ūkinės veiklos apribojimų: 1. uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiami nedidelio intensyvumo pagrindiniai atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 m. medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių); 2. draudžiami ugdomieji miško kirtimai; 3. plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių (didesnėse kaip 1 ha biržėse paliekami ne mažiau kaip 7 gyvi medžiai 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 3 negyvi storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai 1 ha (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių); 0,5–1 ha dydžio biržėse paliekami ne mažiau kaip 3 gyvi medžiai (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne) ir ne mažiau kaip 2 negyvi storesnio kaip 20 cm skersmens 1,3 m aukštyje medžiai (jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių); 4. sanitariniais miško kirtimais negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Kompensacinės išmokos skiriamos kompensuoti paramos gavėjams dėl nepalankių specifinių su vietove susijusių sąlygų, susidariusių konkrečioje vietovėje, patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, įskaitant sandorių sąnaudas. Skaičiavimo metodas Kompensacinių išmokų dydžių apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžio nustatymui buvo remtasi Europos komisijos, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis. Pagrindiniai išmokos apskaičiavimo metodikos principai: naudoti trejų metų faktiniai duomenys (2017– LT 632 LT 2019 m.), imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka „Natura 2000“ miškuose, kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 proc. medyno tūrio per 10 m. medyne, kuris pasiekęs IV grupės miškams taikomą kirtimų amžių), apskaičiuota įvertinus dėl šio draudimo negautas pajamas. Dėl draudimo kirsti brandų mišką negaunamos pajamos apskaičiuojamos sudauginus vidutinį brandžių medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą, vidutinę neiškirsto miško kainą ir minimalią numatytą skaičiavimuose naudoti kasmetinę palūkanų normą[1]. Pastaroji naudojama, nes daroma prielaida, kad miško savininkas, iškirtęs mišką ir pardavęs medieną rinkoje, galėtų į banką padėti gautą pinigų sumą ilgalaikiam terminuotam indėliui ir tokiu būdu gauti pajamas. Gautas dydis mažinamas dešimtadaliu, nes tokią dalį medyno galima iškirsti atrankiniais kirtimais. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas „Natura 2000“ miškuose, kai uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus arba leidžiama vykdyti nedidelio intensyvumo atrankinius kirtimus: Vidutinis brandžių medynų tūris Lietuvoje, m3/ha 341 Likvidinės medienos išeiga, proc. 83 Vidutinė nenukirstos medienos kaina, EUR/m3 28 Minimali numatyta skaičiavimuose naudotina kasmetinės palūkanų normą, proc. 3,68 Negautos pajamos dėl draudimo kirsti, EUR/ha 290 Vidutinis brandžių medynų tūris Lietuvoje, m3/ha 341 Likvidinės medienos išeiga, proc. 83 Vidutinė nenukirstos medienos kaina, EUR/m3 28 Minimali 3,68 about:blank LT 633 LT numatyta skaičiavimuose naudotina kasmetinės palūkanų normą, proc. Atrankiniais kirtimais iškirsta miško dalis, proc. 10 Negautos pajamos dėl atrankinių kirtimų, EUR/ha 261 Kompensacinė išmoka, EUR/ha 275 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal Europos komisijos ir Valstybinės miškų tarnybos duomenis. Kompensacinė išmoka „Natura 2000“ miškuose, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai, apskaičiuota įvertinus dėl šio draudimo negautas pajamas. Dėl ugdomųjų miško kirtimų draudimo negaunamos pajamos apskaičiuojamos sudauginus vidutinį medynų tūrį, likvidinės medienos išeigą, vidutinę neiškirsto miško kainą, minimalią numatytą skaičiavimuose naudoti kasmetinę palūkanų normą ir neiškirsto miško dalį. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas „Natura 2000“ miškuose, kai draudžiami ugdomieji miško kirtimai: Vidutinis medynų tūris, m3/ha 276 Likvidinės medienos išeiga, proc. 83 Vidutinė nenukirstos medienos kaina, EUR/m3 28 Minimali numatyta skaičiavimuose naudotina kasmetinės palūkanų normą, proc. 3,68 Neiškirsto miško dalis, proc. 20 Negautos pajamos iš 47 LT 634 LT retinimų ir einamųjų kirtimų EUR/ha Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal Europos komisijos ir Valstybinės miškų tarnybos duomenis. Kompensacinė išmoka „Natura 2000“ miškuose, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, apskaičiuota įvertinus miške paliekamos neiškirstos likvidinės medienos vertę. Dėl reikalavimo, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių, negaunamos pajamos apskaičiuojamos sudauginus vidutinį vieno palikto medžio tūrį, likvidinės medienos išeigą, vidutinę neiškirsto miško kainą ir vidutinį nenukirstų medžių skaičių, paliekamą plynų kirtimų plote. Vidutinis medžio tūris apskaičiuotas atsižvelgiant į medyne kaupiamą prieaugio dalį. Šis rodiklis dėl savo pobūdžio yra itin stabilus ir siekia 0,81 m3. Paliktų medžių skaičius yra parinktas atsižvelgiant į „Natura 2000“ reikalavimus tam tikrose teritorijose vykdant plynus kirtimus viename hektare palikti vidutiniškai 10 neiškirstų medžių. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas „Natura 2000“ miškuose, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių: Vidutinis vieno palikto medžio tūris, m3 0,81 Likvidinės medienos išeiga, proc. 83 Vidutinė nenukirstos medienos kaina, EUR/m3 28 Vidutinis nenukirstų medžių skaičius, paliekamas plynų kirtimų plote, vnt./ha 10 Negautos pajamos dėl paliktų medžių, EUR/ha 187 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal Valstybinės miškų tarnybos duomenis. Kompensacinė išmoka „Natura 2000“ miškuose, kai sanitariniais miško kirtimais negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai, apskaičiuota įvertinus miške paliekamų neiškirstų sausų ar nudžiūvusių medžių vertę. Dėl reikalavimo, kai sanitariniais miško kirtimais negali būti iškertami visi džiūstantys ar LT 635 LT išdžiūvę medžiai, negaunamos pajamos apskaičiuojamos sudauginus vidutinį vieno sausuolio medžio tūrį, likvidinės medienos išeigą, vidutinę neiškirsto miško malkoms kainą ir vidutinį paliktų sausų ir nudžiūvusių medžių skaičių, paliekamą plynų kirtimų plote. Vidutinis vieno sauso ar nudžiūvusio medžio tūris apskaičiuotas atsižvelgiant į medyne kaupiamą prieaugio dalį. Šis rodiklis dėl savo pobūdžio yra itin stabilus ir siekia 0,61. Daroma prielaida, kad viename hektare paliekama 15 vienetų tokių medžių. Kompensacinės išmokos apskaičiavimas „Natura 2000“ miškuose, kai sanitariniais miško kirtimais negali būti iškertami visi džiūstantys ar išdžiūvę medžiai: Vidutinis vieno sausuolio medžio tūris, m3 0,61 Likvidinės medienos išeiga, proc. 83 Vidutinė neiškirsto miško malkoms kaina, EUR/m3 10 Vidutinis paliktų sausų ar nudžiūvusių medžių skaičius, vnt./ha 15 Kompensacinė išmoka, EUR/ha 72 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal Valstybinės miškų tarnybos duomenis. [1] http://www.esparama.lt/es parama pletra/failai/fm/failai/Vertinimas ESSP Neringos/wd4 cost lt.pdf Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Papildomo paaiškinimo nėra. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis about:blank LT 636 LT Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl ES teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymosi ir tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai, ir yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, vykdymu. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 637 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP06ntm 1 - Už pagrindinių miško kirtimų draudimą arba leidžiamus nedidelio intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.7 Ne KP06ntm 2 - Už ugdomųjų miško kirtimų draudimą Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.7 Ne KP06ntm 3 - Už paliekamą papildomą žalių neiškirstų medžių skaičių plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.7 Ne KP06ntm 4 - Kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.7 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP06ntm 1 - Už pagrindinių miško kirtimų draudimą arba leidžiamus nedidelio intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus Papildomo paaiškinimo nėra. KP06ntm 2 - Už ugdomųjų miško kirtimų draudimą Papildomo paaiškinimo nėra. KP06ntm 3 - Už paliekamą papildomą žalių neiškirstų medžių skaičių plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse Papildomo paaiškinimo nėra. KP06ntm 4 - Kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius Papildomo paaiškinimo nėra. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. KP06ntm 1 - Už pagrindinių miško kirtimų draudimą arba leidžiamus nedidelio Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 275,00 275,00 275,00 275,00 275,00 LT 638 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus (Dotacija - Vienoda) O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 47,00 47,00 47,00 47,00 47,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 2 - Už ugdomųjų miško kirtimų draudimą (Dotacija - Vienoda) O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 187,00 187,00 187,00 187,00 187,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 3 - Už paliekamą papildomą žalių neiškirstų medžių skaičių plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse (Dotacija - Vienoda) O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 72,00 72,00 72,00 72,00 72,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 4 - Kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius (Dotacija - Vienoda) O.13 (vienetas: Hektarai) O.13 (vienetas: Hektarai) 8 493,00 8 493,00 8 493,00 8 493,00 8 493,00 42 465,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 8 238 210,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 6 920 095,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) LT 639 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 640 LT KP07ntž - Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje Intervencinės priemonės kodas (VN) KP07ntž Intervencijos pavadinimas Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje Priemonės rūšis ASD(72) - Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai Bendrasis produkto rodiklis O.13. Hektarų, už kuriuos skiriama parama pagal „Natura 2000“ arba Direktyvą 2000/60/EB, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. „Natura 2000“ tinklo žemės ūkio paskirties teritorijos, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų statusas (PAST) pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų statusas (BAST) pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip e.1 Taikyti žemės ūkio praktikas, kurios stabdytų dirvožemio eroziją, ypač dirbamuose šlaituose Aukštas Taip e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip LT 641 LT f.2 Gerinti su žemės ūkiu ir miškais susijusių buveinių būklę Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.4 Naudojamų žemės ūkio naudmenų, už kurias skiriama pajamų parama ir kurioms taikomos paramos skyrimo sąlygos, dalis R.7 Papildomos paramos už vietovėse, kuriose esama didesnių poreikių (palyginti su vidurkiu), esančio ploto hektarą procentinė dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinė priemonė skirta sušvelninti ES teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymosi padarinius bei atlyginti už tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, vykdymą. „Natura 2000“ tinklą Lietuvoje sudaro teritorijos, kurioms suteiktas paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) statusas pagal Paukščių direktyvą 2009/147/EB ir teritorijos, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) atrankos kriterijus pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB. „Natura 2000“ teritorijos atrinktos pagal nacionalinius atrankos kriterijus ir integruotos į dabartinę nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis (2022 m.), PAST tinklą Lietuvoje sudaro 85 vietovės. BAST − 550 vietovių. „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenų PAST sudaro 74,3 tūkst. ha, „Natura 2000“ žemės ūkio naudmenų BAST sudaro 46,4 tūkst. ha. PAST ir BAST žemės ūkio naudmenose, įvertinus persidengimą sudaro 95,2 tūkst. ha (Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, 2022 m.). Ūkinė veikla „Natura 2000“ teritorijose reguliuojama skirtingai, priklausomai nuo to, kokios Europos Bendrijos svarbos rūšys ir buveinės randamos vietovėje. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą reikiamą apsaugą šiose vietovėse gali užtikrinti įsteigta saugoma teritorija, vietovei taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, saugomų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais sudarytos apsaugos sutartys. Steigiant saugomas teritorijas šiose vietovėse parenkamas toks saugomos teritorijos tipas, kuris geriausiai atitinka saugotinų objektų ekologinius poreikius (pvz., draustinis, biosferos poligonas, viena iš funkcinių zonų valstybiniame parke ir kt.) „Natura 2000“ teritorijose žemės naudojimą reglamentuoja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, individualūs draustinių, biosferos poligonų nuostatai, saugomų teritorijų tvarkymo planai ar apsaugos reglamentai, apsaugos sutartys, sudarytos su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais ir kiti dokumentai. Apribojimai nustatyti vadovaujantis direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB reikalavimais. „Natura 2000“ vietovėse šalia nacionalinės teisės aktais privalomų apribojimų papildomos valdymo veiklos taip pat gali būti numatytos gamtotvarkos planuose su tikslu atkurti ir išlaikyti palankias sąlygas Europos Bendrijos svarbos rūšims ir buveinėms. Gamtotvarkos planas yra strateginio planavimo dokumentas, kuriame įvertinta ir apibūdinta saugomos teritorijos arba jos dalies ekologinė būklė, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo problemos ir galimybės, saugomos nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jų buveinės ir natūralios buveinės, nustatyti teritorijos tvarkymo tikslai, tvarkymo ir apsaugos priemonės, joms įgyvendinti reikalingos lėšos ir vykdytojai. Siekiant įgyvendinti šią intervencinę priemonę, parama skiriama kasmet už kiekvieną žemės ūkio paskirties žemės ploto hektarą, esantį „Natura 2000“ teritorijoje. Paramą numatyta skirti, jei konkrečiai teritorijai yra nustatytas bent vienas iš šių apribojimų: draudimas naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas / draudimas sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą / apribotas ganomųjų gyvulių skaičius (ne intensyviau kaip 1SG/ha) / nustatyti ganymo ar šienavimo terminai. Konkrečios „Natura 2000“ teritorijos apsauga reglamentuojama tos teritorijos LT 642 LT planavimo dokumentuose, nuostatuose, apsaugos reglamentuose ar apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais. Kompensacine išmoka siekiama kompensuoti šiose vietovėse dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB privalomų reikalavimų įgyvendinimo patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas. Strateginio plano įgyvendinimas glaudžiai susijęs su pagrindiniais šalies ir tarptautiniais strateginiais dokumentais, nustatančiais aplinkosaugos ir darnaus vystymosi tikslus bei uždavinius, taip pat su planais ir programomis, numatančiomis veiksmus ir priemones strateginių tikslų įgyvendinimui. „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programa (PVP), skirta įgyvendinti Lietuvoje 2021 – 2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu, numato prioritetines priemones ir finansavimo poreikį “Natura 2000” teritorijoms. Intervencinė priemonė buvo finansuojama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis 2014−2020 metų laikotarpiu. Tęsiant finansavimą ir skiriant kompensacines išmokas, ūkininkaujant „Natura 2000“ teritorijose, sudaromos sąlygos gauti kompensacijas už patirtus nuostolius, kai privaloma laikytis aplinkosauginių reikalavimų. Ūkininkavimas, laikantis šių reikalavimų, sudaro sąlygas „Natura 2000“ teritorijose palaikyti gerą natūralių buveinių ar saugomų rūšių radaviečių būklę, kuri reikalinga bioįvairovės palaikymui. Pagal šią intervencinę priemonę taip pat bus išlaikomi natūralių ir pusiau natūralių ganyklų ir pievų plotai „Natura 2000“ teritorijose ir taip potencialiai prisidedama prie anglies sekvestracijos dirvožemyje didinimo, žemės ūkio veikla „Natura 2000“ teritorijose bus ekstensyvi ir tai turės teigiamos įtakos maistinių medžiagų balansui žemės ūkio paskirties žemėje bei mažins išsiplovimus į vandens telkinius, remiami žemės ūkio valdų valdytojai „Natura 2000“ teritorijose. Intervencine priemone bus užtikrintas veiklos tęstinumas ir tvarumas ūkiuose, palaikant tinkamą ūkių pajamų lygį, (BŽŪP SO1 tikslas) bei prisidedama prie BŽŪP SO4, SO5 ir SO6 tikslų. Intervencinė priemonė prisidės prie Žaliojo kurso tikslo išsaugoti natūralias gamtines buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines „Natura 2000“ teritorijose. Pareiškėjai, dalyvaujantys intervencinėje priemonėje, gali pretenduoti į paramą už tą patį plotą pagal šias intervencines priemones: TI05eko8 „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“ (BŽŪP I ramsčio intervencinė priemonė) bei KP11ANCs „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis”, KP01ekū „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, KP09gen „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas” (BŽŪP II ramsčio intervencinės priemonės). Pagal šią intervencinę priemonę kompensacinės išmokos mokamos siekiant atlyginti paramos gavėjų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, atsiradusias dėl atitinkamoje vietovėje taikomų aplinkosauginių veiklos apribojimų, susijusių su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu. Tai yra esminė takoskyra tarp šios intervencinės priemonės ir BŽŪP I ramsčio bei BŽŪP II ramsčio intervencinių priemonių. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys žemės ūkio veiklą vietovėse, kuriose ūkininkavimui taikomos specifinės sąlygos, susidariusios dėl Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir (ar) Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimo. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse. 2. Tinkamas paramai žemės ūkio paskirties žemės plotas (pievos ir daugiametės pievos), esantis „Natura 2000“ teritorijoje, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, susidedantis iš laukų, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,1 ha. 3. Deklaruotame žemės ūkio paskirties žemės plote turi būti nustatytas bent vienas iš apribojimų, nustatytų įsipareigojimų 1 punkte. LT 643 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles IAKS intervencinė priemonė, skirta kompensuoti patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas dėl veiklos apribojimų, susijusių su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu. Įsipareigojimai: 1.Pareiškėjas privalo laikytis visų jo teritorijoje taikomų papildomų ūkinės veiklos apribojimų ir reikalavimų, susijusių su direktyvų 92/43/EEB ir 2009/147/EB įgyvendinimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais, iš kurių konkrečiame plote yra taikomas bent vienas: 1.1. draudimas naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas; 1.2. draudimas sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą; 1.3. apribotas ganomųjų gyvulių skaičius (ne intensyviau kaip 1SG/ha); 1.4. nustatyti ganymo ar šienavimo terminai. 2.Jeigu šienavimo ar ganymo terminai konkrečioje teritorijoje nėra reglamentuojami (Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, saugomos teritorijos nuostatuose, apsaugos reglamentuose, saugomos teritorijos planavimo dokumentuose, apsaugos sutartyse su privačios žemės savininkais ar valstybinės žemės valdytojais), šienavimas pradedamas nuo birželio 20 d. ir užbaigiamas (nupjauta žolė išvežama iš lauko) iki spalio 30 d. (įskaitytinai) (jei ganomi gyvuliai – ganiavos terminas nenustatomas). 3.Įsipareigojimų laikotarpis 1 metai. O13. Koks plotas atitinka reikalavimus? Tinklui „Natura 2000“ priskirtas žemės ūkio paskirties plotas Tinklu „Natura 2000“ priskirtas miško plotas Kitos nustatytos gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ar miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo Į upės baseino valdymo planus įtraukti žemės ūkio paskirties žemės plotai (Vandens pagrindų direktyva) 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Atitinkamų GAAB ir VR sąrašas Kodas Aprašas GAEC09 Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti SMR03 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys SMR04 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos: 6 straipsnio 1 ir 2 dalys Atitinkamų privalomų nacionalinių standartų sąrašas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas; Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d nutarimu Nr. 276; LT 644 LT Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 318; Saugomų teritorijų planavimo dokumentai, nuostatai, apsaugos reglamentai ar apsaugos sutartys su privačios žemės savininkais. GAAB, VR ir nacionalinių standartų sąsaja su intervencine priemone Intervencinė priemonė viršija nacionalinius teisės aktus ir sąlygas (GAAB 9 „Jautrių pievų apsauga" reikalavimus). Kompensacinės išmokos skiriamos, jei konkrečiame plote nustatytas bent vienas iš ūkinės veiklos apribojimų: 1. draudžiama naudoti trąšas ir pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas; 2. draudžiama sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą; 3. apribotas ganomųjų gyvulių skaičius/ha; 4. nustatyti ganymo ar šienavimo terminai. 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Išmokos rūšis  vieneto įkainis remiantis papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis  įskaitant su sandoriais susijusias išlaidas  vienkartinė išmoka  fiksuotoji suma Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Kompensacinės išmokos skiriamos kompensuoti paramos gavėjams dėl nepalankių specifinių su vietove susijusių sąlygų, susidariusių konkrečioje vietovėje, patirtas visas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas, įskaitant sandorių sąnaudas. Skaičiavimo metodas Kompensacinė metinė išmoka mokama už ploto hektarą (72 str. (6) dalis). Kompensacinių išmokų dydžių apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžio nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenimis. Nustatant išmokos dydį, naudoti trejų metų (2017–2019 m.) faktiniai duomenys, imant vidutines jų reikšmes; atspindi vidutines sąlygas; sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti ir neturi elementų susijusių su išlaidomis ilgalaikėms investicijoms. Kompensacinė išmoka „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje apskaičiuota natūralių ir pusiau natūralių pievų pagrindu. Skaičiuojant buvo atsižvelgta į numatytus reikalavimus: dėl draudimų naudoti trąšas ir pesticidus ar kalkinti žemės ūkio naudmenas, sausinti arba kitaip keisti teritorijos hidrologinį režimą, apriboto ganomųjų gyvulių skaičiaus/ha apribojimo ir nustatytų vėlesnių ganymo ar šienavimo terminų, ūkiuose, kuriuose laikomasi „Natura 2000“ reikalavimų, palyginti su tais, kurie ūkininkauja tradiciškai, negaunamos pajamos, o patiriamos išlaidos yra žymiai mažesnės. Praktiškai, kompensacinės išmokos pagrindą sudaro pajamų ir išlaidų skirtumas, kuris apskaičiuotas dėl prisiimtų svarbiausių įsipareigojimų nustatytiems reikalavimams vykdyti. Pajamų dalyje tradiciškai ūkininkaujant pajamos gaunamos už pievose pagamintą žaliąją masę (187 Eur/ha), o prisiimant įsipareigojimus, dėl vėlesnių šienavimo terminų, produkcija netinka realizavimui ir ūkininkas pajamų iš viso negauna. Išlaidų dalyje dėl draudimų naudoti trąšas ir nustatytų ganymo terminų ar vėlesnių šienavimo terminų, ūkiuose, kuriuose laikomasi „Natura 2000“ reikalavimų, palyginti su tais, kurie ūkininkauja tradiciškai, patiriamos išlaidos yra 3,6 karto mažesnės. Siekiant neperkompensavimo, ir darant prielaidą, kad „Natūra 2000“ teritorijose vyrauja aukščiau išvardinti reikalavimai, į išmokos kalkuliaciją daugiau komponentų nebuvo įtraukta. Tai neatitiktų pagrindiniam skaičiavimo principui: kompensacinės išmokos skaičiuojamos vidutinėmis Respublikos sąlygomis. LT 645 LT Kompensacinės išmokos „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje apskaičiavimas: Rodiklis Vertė, EUR/ha Tradicinės gamybos ūkio pajamos 187 Pajamos, kai laikomasi „Natura 2000“ reikalavimų 0 Pajamų skirtumas 187 Tradicinės gamybos ūkio išlaidos 152 Išlaidos, kai laikomasi „Natura 2000“ reikalavimų 41 Išlaidų skirtumas 111 Kompensacinė išmoka 76 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenis. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 12 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 12 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), nes teikiama pagalba yra kompensacija už prarastas pajamas ir patirtas papildomas išlaidas dėl ES teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos standartų laikymosi ir tam tikrų reikalavimų, kurie viršija geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus vietovėse, kuriose nustatyti aplinkosaugos apribojimai, ir yra susiję su Paukščių direktyvos 2009/147/EB ir Buveinių direktyvos 92/43/EEB įgyvendinimu, vykdymu. LT 646 LT 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 647 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP07ntž - Už natūralias ar pusiau natūralias pievas žemės ūkio paskirties žemėje Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.4; R.7 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP07ntž - Už natūralias ar pusiau natūralias pievas žemės ūkio paskirties žemėje Papildomo paaiškinimo nėra. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 76,00 76,00 76,00 76,00 76,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP07ntž - Už natūralias ar pusiau natūralias pievas žemės ūkio paskirties žemėje (Dotacija - Vienoda) O.13 (vienetas: Hektarai) 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 122 345,00 O.13 (vienetas: Hektarai) 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 122 345,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 9 298 220,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 7 810 505,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) LT 648 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 649 LT INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP02mva - Miško veisimas ir atkūrimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP02mva Intervencijos pavadinimas Miško veisimas ir atkūrimas Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.23. Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.17 Plotas, kuriam skiriama parama miško įveisimui, agrarinės miškininkystės atkūrimui, įskaitant suskirstymą R.18 Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai gerinti 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų pasiekti aplinkos ir klimato tikslai. Žemės ūkio sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro didelę bendro kitų ŠESD nei CO2 kiekio dalį, o pievų ir miškų anglies absorbavimo pajėgumas mažėja. Lietuvoje miškų ir miškų ūkio plėtros strateginis tikslas – didinti miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei, atsižvelgiant į ilgą miško augimo trukmę, nuosavybės formų skirtumus, užtikrinti darnaus miškų ūkio principų įgyvendinimą visuose šalies miškuose. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikalinga sukurti tinkamas ekonomines sąlygas. Intervencinės priemonės pagalba įveisiamas miškas, atlyginama stichinių nelaimių miškams padaryta žala. Remiamas tik vietinių medžių ir krūmų rūšių sodinimas, kurios prisitaikiusios prie klimato ir Lietuvos ekologinių sąlygų. Vietinės medžių rūšys yra nurodytos Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 ,,Dėl LT 650 LT Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“. Siekiant išvengti grėsmės biologiniai įvairovei ir ekosistemoms neleidžiama sodinti prie klimato ir ekologinių sąlygų neprisitaikiusių rūšių. 2020 m. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis spygliuočių medynai auga 1 147,4 tūkst. ha plote, jie sudaro didžiąją medynų dalį (55,7 %). Minkštaisiais lapuočiais apaugę 845,7 tūkst. ha (41,0 %), kietaisiais lapuočiais – 68,7 tūkst. ha (3,3 %). Didžiausius plotus Lietuvoje užima pušynai – 710,3 tūkst. ha. Eglynai užima 434,8 tūkst. ha plotą. Tarp minkštųjų lapuočių labiausiai paplitę beržynai, jų plotas – 452,4 tūkst. ha. Valstybinės miškų tarnybos duomenys rodo, kad 2020 m. valstybiniuose miškuose vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių pažeidimų buvo užregistruota 11,7 tūkst. ha plote. Liemenų kenkėjų židiniai užregistruoti 1166 ha plote. Žievėgraužio tipografo židiniai užregistruoti 888 ha plote. 2020 m. užregistruota 121 ha vabzdžių pažeistų jaunuolynų. Ligų pažeistų medynų 2020 m. buvo užregistruota 1,5 tūkst. ha plote. Žvėrių pažeidimų iš viso užregistruota 3,1 tūkst. ha plote. Žievė nulaupyta 1,3 tūkst. ha plote, o ūgliai nukandžioti 1,5 tūkst. ha plote. Medynų dėl abiotinių veiksnių pažeista 5,7 tūkst. ha. 2020 m. vėjas pažeidė 5,5 tūkst. ha plotą. Sausra pažeidė 108 ha plotą. Vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių, abiotinių ir kitų faktorių pažeidimų Lietuvos valstybiniuose miškuose 2019 m. užregistruota 10,4 tūkst. ha plote, 2018 m. – 7,3 tūkst. ha plote, 2017 m. – 7,3 tūkst. ha, 2016 m. – 9,6 tūkst. ha plote, 2015 m. – 10,2 tūkst. ha plote. Intervencinė priemonė prisidės prie Naujoje 2030 m. ES miškų strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo, siekiant užtikrinti ES miškų kokybės ir ploto didėjimą per ateinančius dešimtmečius, taip pat prie tikslo iki 2030 m. papildomai pasodinti bent 3 mlrd. Medžių. Intervencinė priemonė prisidės prie Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano įgyvendinimo. Miškai švelnina klimato kaitos poveikį aplinkai, padeda prie jos prisitaikyti ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. Intervencinė priemonė atitinka Visos Europos miško įveisimo ir atkūrimo gairėse nustatytus kriterijus. Intervencine priemone bus prisidedama prie bendros žemės ūkio politikos konkretaus tikslo SO4 (prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką). Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai miško veisimui 1. pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. parama teikiama veisiant mišką pirmą kartą žemėje, kurioje jis prieš tai neaugo; 3. parama teikiama pateikus patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir kitus nacionaliniuose teisės aktuose miško įveisimą reglamentuojančius dokumentus; 4. parama teikiama laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų, veisiant vietines medžių ir krūmų rūšis. Medžių rūšių sodmenų kilmė pagrindžiama jų kilmės dokumentais; 5. veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 ha, išskyrus plotus, besiribojančius su mišku; 6. miško želdinimo ir žėlimo projekte turi būti numatyta, kad veisiamų želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių; 7. parama neskiriama žemę apsodinant plantaciniais miško želdiniais, žaliavinėmis medžių ir krūmų plantacijomis ir Kalėdų medeliais. Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai dėl stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo 1. pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. parama stichinių nelaimių pažeistam miškui atkurti skiriama su sąlyga, kad pažeistas ne mažesnis nei 0,5 ha miško plotas ir atsakinga institucija pripažįsta, kad dėl stichinės nelaimės buvo pažeista LT 651 LT daugiau kaip 20 proc. medžių; 3. parama stichinės nelaimės pažeistam miškui atkurti skiriama pateikus patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą; 4. želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšių; 5. medžių sodmenų kilmė turi būti pagrindžiama kilmės dokumentais, laikantis nacionalinių teisės aktų reikalavimų. Įsipareigojimai: 1. miškas turi būti veisiamas ir atkuriamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais; 2. atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų reikalavimus, miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi, saugomi, žuvę medžiai atsodinami; 3. miško plotai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įtraukti į apskaitą Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre. Parama nemokama už plotą, kuriam įveisti arba atkurti jau buvo skirta parama (parama neskiriama tai pačiai veiklai antrą kartą). Siekiant išvengti dvigubo finansavimo toms pačioms investicijoms ar išlaidoms, Nacionalinė mokėjimo agentūra turimoje duomenų informacinėje sistemoje patikrins veisiamą arba atkuriamą miško plotą, pareiškėją, projekto įgyvendinimo vietą. Intervencinė priemonė susijusi su kitomis paramos priemonėmis miškininkystei KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga”, KP05mju – „Jaunuolynų ugdymas”. Intervencinę priemonę KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” papildo intervencinė priemonė KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga”. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių – skiriasi tinkamų finansuoti išlaidų rūšys: pagal intervencinę priemonę KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” remiamas miško įveisimas ir atkūrimas po stichinės nelaimės, pagal intervencinę priemonę KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga” remiamos įveisto miško, po stichinės nelaimės atkurto miško ir savaime mišku apaugusio ploto priežiūros ir apsaugos išlaidos (išskyrus apsaugojimą repelentais pirmaisiais metais), pagal intervencinę priemonę KP05mju – „Jaunuolynų ugdymas” remiamas jaunuolyno ugdymas. Takoskyra tarp ekologinės sistemos TI05eko1.5 – „Kraštovaizdžio elementų priežiūra” – išmokos mokamos už dirbamos žemės plotus, kuriuose kuriami nauji ir (ar) išlaikomi esami kraštovaizdžio elementai, kurie apima medžių ir krūmų grupes iki 0,5 ha (įskaitant senų sodybviečių želdinius), apsaugines medžių ir krūmų juostas, pavienius medžius ar krūmus. Pagal intervencinę priemonę KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” remiamas ne mažesnis kaip 0,5 ha veisiamo miško plotas (išskyrus plotus, besiribojančius su mišku) arba atkuriamo miško plotas. Įveisto miško plotai turi būti įtraukti į miško žemės apskaitą. Atrankos kriterijų nustatymo principai Prašomai paramos sumai viršijus intervencinės priemonės biudžetą atliekamas paramos paraiškų atrankos vertinimas, pirmenybę skiriant: 1. miškui, kuris veisiamas arba atkuriamas mažesniu miškingumu pasižyminčiuose Lietuvos regionuose, atsižvelgiant į statistinius duomenis; 2. veisiamam miškui, kuris formuojamas kaip atskiras miško fragmentas (nešliejant prie jau esamų miško plotų). Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Privačios žemės valdytojai ir savivaldybės, valdančios žemę teisėtais pagrindais. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama miškui įveisti arba jam atkurti po stichinių nelaimių (ne-IAKS). 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas LT 652 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Parama investicijoms, skirtoms miškui įveisti arba pažeistam miškui atkurti, teikiama taikant vieneto įkainius, nustatytus pagal miško želdinių rūšinę sudėtį 1 ha plotui. Kai Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatytas laikinos apsauginės tvoros įrengimas arba miško apsaugai numatyta naudoti repelentus, papildomai skiriama vienkartinė tvoros įrengimo išmoka arba apsaugojimo repelentais išmoka už pirmuosius želdinių augimo metus (tik tais atvejais, kai jie naudojami). Galutinė paramos suma priklauso nuo Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatyto ploto, kuriame veisiamas arba atkuriamas miškas ir taikomų želdinių apsaugos priemonių. Vieneto įkainius apskaičiavo nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Vieneto įkainiai apskaičiuoti remiantis miško želdinimo ir apsaugos kainomis 2019–2021 m. Šios kainos nustatytos atlikus VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Miško darbų rangovų asociacijos narių-įmonių ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių-įmonių, teikiančių miško želdinimo, priežiūros ir apsaugos paslaugas, kainynų analizę. Miško įveisimo vieneto įkainį sudaro Miško želdinimo ir žėlimo projekto parengimas, dirvos paruošimas, medžių sodmenų kainos, jų transportavimo, sodinimo, priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo ir priežiūros (2 kartai) darbų vertė, registravimo išlaidos. Pagal poreikį, apsaugai nuo žvėrių gali būti įrengiamos laikinos (kol būtina įveisto miško apsauga nuo žvėrių pažeidimų) tvoros arba naudojami repelentai. Stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo vieneto įkainis apskaičiuotas prie miško įveisimo išlaidų (be registravimo išlaidų) pridedant nelikvidinės medienos sutvarkymo išlaidas. Priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimo ir priežiūros (2 kartai) darbų vertė įskaičiuotos į miško įveisimo išmoką ir neįskaičiuota į kasmetinę priežiūros ir apsaugos išmoką pagal intervencinę priemonę KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga”. Miško įveisimo ir atkūrimo įkainiai Medžių rūšys Miško įveisimas Eur/ha Miško atkūrimas Eur/ha Paprastoji 1 732 1 989 LT 653 LT pušis Paprastoji eglė 1 570 1 827 Karpotasis beržas, paprastasis skroblas 1 511 1 768 Juodalksnis 1 516 1 773 Paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna 1 658 1 915 Mažalapė liepa 1 911 2 168 Bekotis ir paprastasis ąžuolai, paprastasis bukas 2 453 2 710 Europinis ir plačiažvynis maumedžiai 1 589 1 846 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai. Veisiant medžių rūšis, nenurodytas lentelėje, taikomas mažiausias miško įveisimo (1 511 Eur už 1 ha) ir atkūrimo (1 768 Eur už 1 ha) įkainis. Vienkartinis tvoros įrengimo įkainis – 1484 EUR/ha. Apsaugos repelentais išmoka už pirmuosius augimo metus – 232 Eur/ha. Nustatant vieneto įkainius naudoti trejų paskutiniųjų metų (2019–2021 m.) faktiniai duomenys, vieneto įkainiai nustatyti panaudojus vidutines jų reikšmes. Išskiriami tokie pagrindiniai bendrieji vieneto įkainių nustatymo kriterijai: 1. sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti; 2. vieneto įkainiai pagrįsti kompetentingų institucijų pripažįstamais rodikliais; 3. nurodyti aiškūs, patikimi duomenų šaltiniai. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos dydis projektui priklauso nuo projekte nurodyto ploto, kuriame bus įveisiamas arba atkuriamas pažeistas miškas. Paramos dydis priklauso nuo želdinių rūšinės sudėties, taikomų želdinių apsaugos priemonių ir į vieneto įkainį įtrauktų elementų sumos. Parama teikiama 100 proc. paramos intensyvumu. Toks paramos intensyvumas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad intervencine priemone siekiama išimtinai aplinkosaugos ir klimato tikslų. Papildomas paaiškinimas LT 654 LT Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo sutarties 42 str. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Parama neskiriama žemę apsodinant plantaciniais miško želdiniais, žaliavinėmis medžių ir krūmų plantacijomis ir Kalėdų medeliais. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais: 1. mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 2. mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 3. mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 4. intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 655 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP02mva - Paramos miško veisimo ir pažeisto miško atkūrimo projektui vidurkis Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vidutinė R.17; R.18 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP02mva - Paramos miško veisimo ir pažeisto miško atkūrimo projektui vidurkis Paramos vieneto dydis nustatytas atsižvelgiant į nepriklausomų ekspertų nustatytus vieneto dydžių (vieneto dydžiai – 1 ha įkainiai pagal atskiras medžių rūšis) vidurkį bei istorinius miško veisimo priemonių duomenis, kurie rodo, kad vidutinis 1 projekto plotas yra 5 ha. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP02mva - Paramos miško veisimo ir pažeisto miško atkūrimo projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) O.23 (vienetas: Veiksmai) O.23 (vienetas: Veiksmai) 0,00 50,00 140,00 150,00 160,00 130,00 70,00 700,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 500 000,00 1 400 000,00 1 500 000,00 1 600 000,00 1 300 000,00 700 000,00 7 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 420 000,00 1 176 000,00 1 260 000,00 1 344 000,00 1 092 000,00 588 000,00 5 880 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 656 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 657 LT KP05mju - Jaunuolynų ugdymas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP05mju Intervencijos pavadinimas Jaunuolynų ugdymas Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.23. Remiamų ne ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP d.1 Didinti ŠESD absorbavimą skatinant miškų veisimą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.18 Bendros investicijos miškininkystės sektoriaus veiklai gerinti R.27 Veiksmų, kuriais prisidedama siekiant aplinkos tvarumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslų kaimo vietovėse, skaičius 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinė priemonė yra skirta jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui. Priemone bus prisidedama prie Naujoje 2030 m. ES miškų strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo, siekiant užtikrinti ES miškų kokybės didėjimą per ateinančius dešimtmečius. Miškai švelnina klimato kaitos poveikį aplinkai, padeda prie jos prisitaikyti ir atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europai siekiant tapti pirmu neutralaus poveikio klimatui žemynu. Intervencinė priemonė atitinka Visos Europos miško įveisimo ir atkūrimo gairėse nustatytus kriterijus. Intervencine priemone bus prisidedama prie bendros žemės ūkio politikos konkretaus tikslo SO4. Ši priemonė prisideda prie miškų kokybės ir atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimo, anglies dvideginio absorbavimo ir oro gryninimo, anglies kaupimo biomasėje ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo atmosferoje, biologinės įvairovės didinimo. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje miško žemės plotas buvo 2 200,2 LT 658 LT tūkst. ha ir užėmė 33,7 % šalies teritorijos. Spygliuočių medynai auga 1 147,4 tūkst. ha plote. Jie sudaro didžiąją medynų dalį (55,7 %). Minkštaisiais lapuočiais apaugę 845,7 tūkst. ha (41,0 %), kietaisiais lapuočiais – 68,7 tūkst. ha (3,3 %). Didžiausius plotus Lietuvoje užima pušynai – 710,3 tūkst. ha; eglynai – 434,8 tūkst. ha plotą. Tarp minkštųjų lapuočių labiausiai paplitę beržynai, jie užima 452,4 tūkst. ha; juodalksnynų plotai – 162,8 tūkst. ha. Ąžuolynų plotai – 48,1 tūkst. ha. Intervencinė priemonė skirta jaunuolynų ugdymui vykdyti visų miškų grupių ir pogrupių miškuose, išskyrus rezervatinius (I miškų grupės) miškus ir miesto miškus. Jaunuolynų ugdymu formuojami tikslinės rūšinės sudėties medynai, reguliuojama medyno struktūra ir tankis, didinamas medynų produktyvumas, formuojami neigiamam aplinkos poveikiui atsparūs medynai (didinamas medynų atsparumas vėjavartoms, vėjalaužoms, sniegolaužoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams), didinama biologinė įvairovė, siekiama išauginti socialiniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu vertingus miškus. Tinkamos finansuoti jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymo išlaidos. Tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai: 1) pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2) parama jaunuolynams (iki 20 metų amžiaus) ugdyti teikiama pateikus vidinės miškotvarkos projektą arba kitus dokumentus, kuriuose numatyti ugdymo kirtimai, parengtus pagal nacionalinių teisės aktų reikalavimus; 3) jaunuolynų ugdymas tame pačiame plote gali būti remiamas du kartus per visą Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpį; 4) nekilnojamasis turtas (miško žemė), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui nuosavybės teise arba būti valdomas kitais teisėtais pagrindais. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo toms pačioms išlaidoms, Nacionalinė mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje sistemoje patikrins informaciją apie ugdomo jaunuolyno plotą ir projekto įgyvendinimo vietą. Intervencinė priemonė susijusi ir papildo kitas paramos priemones miškininkystei KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” ir KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga”. Šių intervencinių priemonių takoskyros yra tinkamų finansuoti išlaidų rūšys (pagal intervencinę priemonę KP02mva – „Miško veisimas ir atkūrimas” remiamas miško įveisimas ir pažeisto miško atkūrimas, pagal intervencinę priemonę KP03įmp – „Miško priežiūra ir apsauga” remiamos įveisto, atkurto miško ir savaime mišku apaugančio ploto priežiūros ir apsaugos išlaidos, pagal intervencinę priemonę KP05mju – „Jaunuolynų ugdymas” remiamas jaunuolyno ugdymas) ir medyno amžius (įveistas miškas turi būti prižiūrimas ir saugomas iki 7 metų amžiaus, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomas jaunuolynų ugdymas). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: 1. fiziniai asmenys; 2. juridiniai asmenys, išskyrus asmenis, kuriems pavesta patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka, vykdyti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą; 3. savivaldybės. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Ne IAKS pobūdžio priemonė. LT 659 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Įkainio apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Jaunuolyno ugdymo įkainis už hektarą apskaičiuotas remiantis jaunuolynų ugdymo darbų kainomis 2019–2021 m. Šios kainos nustatytos atlikus VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Miško darbų rangovų asociacijos narių – įmonių ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių – įmonių, teikiančių miško želdinimo, priežiūros ir apsaugos paslaugas, kainynų analizę. Išlaidos jaunuolyno ugdymo darbams atliki vidutiniškai siekia 365 EUR/ha. Nustatant vieneto įkainius naudoti trejų paskutiniųjų metų faktiniai duomenys, vieneto įkainiai nustatyti panaudojus vidutines jų reikšmes. Išskiriami šie pagrindiniai bendrieji vieneto įkainių nustatymo kriterijai: 1. sudedamosios dalys yra tokios, kurias galima patikrinti; 2. vieneto įkainiai pagrįsti kompetentingų institucijų pripažįstamais rodikliais; 3. nurodyti aiškūs, patikimi duomenų šaltiniai. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Jaunuolynų (iki 20 metų amžiaus) ugdymui teikiama parama taikant nustatyto dydžio įkainį hektarui. Parama teikiama 100 proc. paramos intensyvumu. Toks paramos intensyvumas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad intervencine priemone siekiama išimtinai aplinkosaugos ir klimato tikslų įgyvendinimo. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Intervencine priemone finansuojama veikla nepatenka į EB veikimo sutarties 42 str. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? LT 660 LT Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. išlaidos jaunuolynų ugdymui ne miško žemėje; 2. jaunuolynų ugdymo išlaidos plotuose, kuriuose miškas įveistas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 661 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP05mju - Paramos dydis jaunuolynų ugdymo projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vienoda R.18; R.27 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP05mju - Paramos dydis jaunuolynų ugdymo projektui Jaunuolyno ugdymo įkainis apskaičiuotas remiantis jaunuolynų ugdymo darbų kainomis 2019–2021 m. Šios kainos nustatytos atlikus VĮ Valstybinių miškų urėdijos, Miško darbų rangovų asociacijos narių-įmonių ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių – įmonių, teikiančių miško želdinimo, priežiūros ir apsaugos paslaugas, kainynų analizę. Vidutinės išlaidos šių darbų atlikimui yra prilyginamos trejų metų jaunuolyno ugdymo darbų įkainių vidurkiui ir siekia 365 EUR/ha. Įkainio už jaunuolyno ugdymą apskaičiavimas Metai Vertė, Eur/ha 2019 354 2020 366 2021 375 Įkainis, Eur/ha 365 Šaltinis: LSMC EKVI skaičiavimai. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 6 100,00 6 100,00 6 100,00 6 100,00 6 100,00 0,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP05mju - Paramos dydis jaunuolynų ugdymo projektui (Dotacija - Vienoda) O.23 (vienetas: Veiksmai) 0,00 80,00 240,00 240,00 240,00 200,00 0,00 1 000,00 O.23 (vienetas: Veiksmai) 0,00 80,00 240,00 240,00 240,00 200,00 0,00 1 000,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 484 000,00 1 452 000,00 1 452 000,00 1 452 000,00 1 210 000,00 0,00 6 050 000,00 LT 662 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 406 560,00 1 219 680,00 1 219 680,00 1 219 680,00 1 016 400,00 0,00 5 082 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 663 LT KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu Intervencinės priemonės kodas (VN) KP08neg1 Intervencijos pavadinimas Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.21. Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip f.3 Saugoti biologinės įvairovės apsaugos požiūriu vertingus agrarinio kraštovaizdžio elementus Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.32 Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinė priemonė skirta žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus skatinti tvarkyti apleistas natūralias ir pusiau natūralias pievas bei šlapynes (teritorijas, kuriose ekstensyvi žemės ūkio veikla anksčiau vyko, tačiau šiuo metu yra nutraukta), atkuriant palankią jų būklę ir sudarant sąlygas saugomoms rūšims bei natūralioms buveinėms išlikti. Pagal šią intervencinę priemonę saugomos šios Europos Bendrijos (EB)svarbos rūšys bei natūralios buveinės, kurioms gresia išnykimas dėl apleistos žemės ūkio veiklos: meldinė nendrinukė (lot. Acrocephalus paludicola), balinis vėžlys (lot. Emys orbicularis), kraujalakinis melsvys (lot. Maculinea teleius), niūriaspalvis auksavabalis (lot. Osmoderma barnabita), šiaurinis auksinukas ((lot. Lycaena helle), auksuotoji šaškytė (lot. Euphydryas aurinia), plikažiedžis linlapis (lot. Thesium ebracteatum), stulgys (lot. LT 664 LT Gallinago media), paprastasis griciukas (lot. Limosa limosa), raudonkojis tulikas (lot. Tringa totanus), didžioji kuolinga (lot. Numenius arquata), 6530 Miškapievės, 5130 Kadagynai, 9070 Medžiais apaugusios ganyklos įskaitant ir kertines buveines, 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės, 6120 Karbonatinių smėlynų pievos, 6210 Stepinės pievos, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai. Visas geros agrarinės būklės šlapynes galima priskirti prie didelės gamtinės vertės agrarinių teritorijų. Lietuvoje žemės ūkio reikmėms (ganymui, šienavimui) naudojamos šlapynės yra reta ir nykstanti buveinė. Ekstensyvus šlapynių naudojimas yra palankus agrarinių ekosistemų stabilumui, ypač biologinei įvairovei. Kai kurios šlapynės pasižymi gana didele biologine įvairove. Biologinė įvairovė skatina šlapynių produktyvumą, aplinkos funkcinę įvairovę, palaiko jų atsparumą, gebėjimą prisitaikyti ir atsinaujinti. Šlapynės svarbios daugelio gyvūnų mitybai, poilsiui ir populiacijų išlikimui. Daugelis šlapynėse besiformuojančių buveinių yra vertingos ir saugotinos Europos Sąjungos mastu ir yra įtrauktos į ES Buveinių direktyvos I priedo sąrašą. Tinkamas šlapynių tvarkymas turi teigiamos įtakos daugeliui paukščių ir augalų rūšių bei natūralioms gamtinėms buveinėms. Ganomos ir šienaujamos šlapynės yra svarbios kai kurių pelkių ir šlapynių paukščių perimvietės, nykstančių augalų augimo vietos. Ši intervencinė priemonė tiesiogiai yra susijusi ir įgyvendina „NATURA 2000“ prioritetinių veiksmų programą, skirtą įgyvendinti Lietuvoje pagal 1992 metų gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyvos) 8 straipsnį. Pagal šią intervencinę priemonę parama bus skiriama buveinių sutvarkymui, pašalinant ir išvežant sumedėjusius ir žolinius augalus (įskaitant invazinius), įrengiant naujas arba atkuriant sunykusias ganyklų tvoras įrengiant naujas seklias kūdras balinių vėžlių buveinėse. Pareiškėjams bus finansuojamos šios išlaidos: sumedėjusios augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai; žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai; pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai; ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų, arba ganyklų statiniai yra sunykę; naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha įrengimas. Vienkartinė investicinė parama teikiama už atliktas investicijas, o ne už kasmetinius natūralių ir pusiau natūralių pievų ir šlapynių priežiūros įsipareigojimus. Intervencinė priemonė tiesiogiai prisideda prie BŽŪP SO6 tikslo ir Žaliojo kurso įgyvendinimo, siekiant atkurti ir išsaugoti natūralias gamtines buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines EB svarbos teritorijose ar kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės TI05eko6 „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklą “EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas”, kuria siekiama išsaugoti ir tvarkyti EB svarbos natūralias pievas, šlapynes bei rūšių buveines. Pareiškėjas, įgyvendinęs šią intervencinę priemonę (KP08neg1 „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“), privalės dalyvauti intervencinės priemonės TI05eko6 „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas”. 2. Ši intervencinė priemonė papildo BŽŪP II ramsčio intervencinę priemonę KP08neg3 „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos”, kuria siekiama biologinės įvairovės išsaugojimo ir ekosistemų subalansuoto funkcionavimo. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių − KP08neg1 intervencine priemone bus atkuriamos natūralios ir pusiau natūralios pievų ir šlapynių buveinės, parama pagal KP08neg3 intervencinę priemonę bus skiriama apsaugoti Europos LT 665 LT Bendrijos svarbos gyvūnų rūšį – vilkus. 3. Ši intervencinė priemonė papildo BŽŪP II ramsčio intervencinę priemonę KP09gen „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas”, kuria bus prisidedama prie biologinės įvairovės, dirvožemio kokybės gerinimo dėl tręšimo organinėmis trąšomis optimizavimo. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių − KP08neg1 intervencine priemone bus atkuriamos natūralios ir pusiau natūralios pievų ir šlapynių buveinės, parama pagal KP09gen intervencinę priemonę bus skiriama išsaugoti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites. 4. Ši intervencinė priemonė papildo BŽŪP II ramsčio intervencinę priemonę KP07ntž „Parama „Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje”, kuria siekiama išsaugoti natūralias gamtines buveines, augalų ir gyvūnų rūšis ir jų buveines „Natura 2000“ teritorijose. Pareiškėjas, įgyvendinęs šią intervencinę priemonę (KP08neg1 „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“), už tą patį plotą, esantį „Natura 2000" teritorijoje, galės pretenduoti į paramą pagal intervencinę priemonę KP07ntž „Parama „Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje”. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys aktyvaus žemės ūkio veiklos subjekto reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.4 dalyje. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.1.3.2 ir 4.7.3 dalyse; 2. tinkamas finansuoti plotas – Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyti EB svarbos natūralių ir pusiau natūralių saugomų rūšių buveinių plotai; 3. mažiausias tinkamas paramai plotas – 0,5 ha; 4. didžiausias tinkamas paramai plotas, įrengiant naujas seklias kūdras vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose – 0,1 ha. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama EB svarbos rūšių ir natūralių (pusiau natūralių) buveinių bei kitų gamtiniu požiūriu vertingų teritorijų sutvarkymui (non IACS). Įgyvendinus šią intervencinę priemonę, privaloma dalyvauti BŽŪP I ramsčio intervencinės priemonės TI05eko6 „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas”, kurios įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis LT 666 LT  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Paramos dydis pagal intervencinę priemonę nustatytas įvertinus sumedėjusios augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbus, ganyklų tvorų įrengimą plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę ir naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimo išlaidas vienam hektarui ir padauginus iš vidutinio ūkio, kuriame prižiūrimos buveinės, dydžio. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mažiausias paramos intensyvumas − 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Didžiausias paramos intensyvumas − 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Papildomas paaiškinimas Atrankos kriterijai netaikomi, nes nykstančių rūšių ir buveinių teritorijos yra išskiriamos remiantis Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis ir natūralių buveinių paplitimo šalyje GIS duomenimis, tačiau remiamas plotas turi būti ne mažiau kaip 0,5 ha. Paramos gavėjas, sutvarkęs plotus pagal šią intervencinę priemonę, įsipareigoja tęsti šių plotų priežiūrą dalyvaudamas intervencinės priemonės TI05eko6 „Kompleksinės pievų priežiūros schema” veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas” (BŽŪP I ramsčio intervencinė priemonė), kurios įsipareigojimų laikotarpis – 2 metai. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos išlaidos: 1.melioracijos sistemų įrengimas ir/ar rekonstrukcija; 2.technikos ir įrangos įsigijimas; 3.statinių statyba ir / ar rekonstrukcija, išskyrus ganyklų tvoras; didesnių nei 0,1 ha kūdrų įrengimas. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis LT 667 LT „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“)  Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais;  Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi;  Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai;  Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti;  Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti.  Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai;  Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti;  Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti.• Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai;  Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 668 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP08neg1.1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vidutinė R.32 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP08neg1.1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu Kompensacinės išmokos apskaičiavimą atliko nepriklausoma įstaiga – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančios ūkio subjektų grupės, kurią sudaro VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas, ekspertai. Kompensacinių išmokų dydžio nustatymui buvo remtasi LR žemės ūkio ministerijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ir Statistikos departamento duomenimis. Paramos dydis pagal intervencinę priemonę „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas” nustatytas įvertinus sumedėjusios augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, žolinės augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbus, pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbus, ganyklų tvorų įrengimą plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę ir naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimo išlaidas vienam hektarui ir padauginus iš vidutinio ūkio, kuriame prižiūrimos buveinės, dydžio. Vidutinis paramos dydis valdai pagal intervencinę priemonę „Labiausiai nykstančių rūšių buveinių ir EB svarbos natūralių buveinių išsaugojimas” sudaro apie 35 443,48 Eur. Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu, paramos dydžio nustatymas Tinkamos finansuoti išlaidos Paramos dydis, EUR/ha Sumedėjusios augalijos (įskaitant ir invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai 1 600 Žolinės augalijos (įskaitant ir 500 LT 669 LT invazinius augalus) pašalinimo ir sutvarkymo darbai Pašalintos sumedėjusios ir žolinės augalijos išvežimo darbai 480 Ganyklų tvorų įrengimas plotuose, kuriuose iki šiol nebuvo ganyklų arba ganyklų statiniai yra sunykę 487 Naujų seklių kūdrų vėžlių buveinėse pievose ir ganyklose iki 0,1 ha ploto įrengimas 2 900 Iš viso 5 967 Šaltinis: Lietuvos socialinių mokslų centro EKVI skaičiavimai pagal apklausų duomenis. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. KP08neg1.1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 35 543,48 35 543,48 35 543,48 35 543,48 35 543,48 LT 670 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (Dotacija - Vidutinė) O.21 (vienetas: Projects) 23,00 23,00 23,00 23,00 21,00 113,00 O.21 (vienetas: Projects) 23,00 23,00 23,00 23,00 21,00 113,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 815 200,00 815 200,00 815 200,00 815 200,00 738 200,00 3 999 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 684 768,00 684 768,00 684 768,00 684 768,00 620 088,00 3 359 160,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 671 LT KP08neg3 - Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos Intervencinės priemonės kodas (VN) KP08neg3 Intervencijos pavadinimas Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.21. Remiamų ūkiuose vykdomų negamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijos savivaldybėse, kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų atvejų. Vilkų žalos statistinius duomenis kaupia ir kasmet atnaujina Aplinkos ministerija. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO6 Prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo sustabdymo ir sustabdymo, gerinti ekosistemų funkcijas ir išsaugoti buveines bei kraštovaizdžius 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP f.1 Gerinti biologinės įvairovės būklę žemės ūkio naudmenose, taikant tvarias žemės ūkio praktikas Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.32 Ūkių, gaunančių BŽŪP investicinę paramą ir prisidedančių prie biologinės įvairovės išsaugojimo, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – prevenciškai saugoti ūkinius gyvūnus nuo vilkų daromos kartu išsaugant biologinę įvairovę ir subalansuotą ekosistemų funkcionavimą. Vilkas yra Europos Bendrijos svarbos gyvūnų rūšis, kuri įtraukta į Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos. Vilkas priklauso Europos vietinei faunai ir neatskiriamas nuo mūsų biologinės įvairovės. Jis yra pagrindinis plėšrūnas ir atlieka svarbų ekologinį vaidmenį, taip prisidėdamas prie sveikų ekosistemų ir jų funkcionavimo. Vilkas padeda reguliuoti rūšių, nuo kurių yra priklausomas, tankumą (paprastai tai yra laukiniai kanopiniai žvėrys) ir dėl selektyvaus puldinėjimo prisideda prie jų populiacijos sveikatos gerinimo. Tuo pačiu vilko natūralus elgesys kertasi su žmogaus ūkiniais interesais. Kiekvienais metais šalies LT 672 LT ūkininkai patiria nuostolių dėl laukinių plėšrūnų. Sužalojami ir (arba) papjaunami daugiausiai šie ūkiniai gyvūnai: avys, ožkos ir galvijai. Didžioji dalis registruotų žalos atvejų buvo dėl papjautų avių ir mažesnė dalis dėl ožkų ir galvijų prieauglio. Vilkų populiacija šalyje didėja. Lietuvos vilkų populiacija buvo patyrusi reikšmingą efektyvaus populiacijos dydžio kritimą, tačiau dabartiniu metu sėkmingai atstatinėja genetinę įvairovę ir yra genetinio atsistatymo pike. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, o nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. šis skaičius išaugo ir yra ne mažesnis kaip 63 vilkų šeimos. Vilkai yra mirguojantys gyvūnai ir neapsiriboja konkrečia teritorija. Didėjant vilkų populiacijai iškyla didesnė konflikto tikimybė, didėja rizika patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. Siekiant, kad gyvulius laikantys ūkiai patirtų kuo mažiau žalos, reikalinga ūkinių gyvūnų apsaugai taikyti prevencines priemones prieš vilkų (Canis lupus lupus), kurie yra priskiriami plėšriųjų žinduolių būriui (Carnivora), šuninių (Canidae) daromą žalą. Taikomos prevencijos priemonės leidžia sumažinti visuomeninio konflikto lygį, nepabloginant šios didžiųjų plėšrūnų rūšies apsaugos būklės šalyje, bei leidžia išsaugoti rūšių ir buveinių biologinę įvairovę. Pagal intervencinę priemonę teikiamos subsidijos negamybinėms investicijoms, skirtoms ūkinių gyvūnų (avių, ožkų, karvių ir kt. galvijų) aptvėrimui lauke, bei kitų apsaugos nuo plėšrūnų (vilkų) priemonių, įskaitant šunis, įsigijimui ir įrengimui. Siekiant užtikrinti paramos tikslingumą, projekto įgyvendinimo vieta negali būti namų valda, sodyba, miškas, parama teikiama gyvulių apsaugai, kai jie laikomi lauke – pievose, ganyklose. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką ypatingas dėmesys bus skiriamas ūkiams, patiriantiems didesnę vilkų išpuolių riziką pagal intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytą tvarką. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: Intervencinė priemonė papildo intervencines priemones, kuriomis siekiama biologinės įvairovės išsaugojimo tikslo: KP08neg1 – „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu” ir KP09gen – „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas”. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: ūkininkai - fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistravę valdą. Tinkamumo kriterijai: 1. pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 p; 2. pareiškėjas laiko ne mažiau kaip 1 sutartinį gyvulį (avis, ožkas, karves, kt. galvijus), kurį planuojama prevenciškai saugoti, ir įsipareigoja išlaikyti ne mažesnį nei įsipareigotų saugoti sutartinių gyvulių skaičių iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos; 3. projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų. Kiti reikalavimai bus nustatyti intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles LT 673 LT Investicinė parama teikiama: - kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; - nustatant vieneto įkainį (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(c) straipsniu, šuns įsigijimui. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdas, taikant fiksuotąjį vieneto įkainį pagal reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, taikomas šuns įsigijimo ir jo pirminės dresūros išlaidoms. Aviganio šuns įsigijimo išlaidų, įskaitant ir pirminę dresūrą įkainiai: -Podhalės aviganio įsigijimo fiksuotas įkainis – 1 000 Eur be PVM; -Vidurio Azijos aviganio įsigijimo fiksuotas įkainis – 850 Eur be PVM. Įkainius apskaičiavo VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai” (ESTEP) ekspertai, kurie apklausė rinkos dalyvius ir nustatė vidutines Podhalės aviganių ir Vidurio Azijos aviganių šunų (šios veislės Lietuvos rinkoje yra populiariausios) įsigijimo kainas 2021 metais. Siekiant išvengti situacijos, kai permokama įsigyjant Vidurio Azijos aviganį šunį ar už nustatytą fiksuotąjį įkainį negalima įsigyti Podhalės aviganio šuns, nuspręsta nustatyti 2 fiksuotuosius įkainius pagal veisles, atsižvelgiant į tų veislių kainų aritmetinius vidurkius, o ne apskaičiuoti bendrą fiksuotąjį vieneto įkainį abiem veislėms. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas – nuo 20 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo arba sutinka dėl mažesnio intensyvumo taikymo). Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis: LT 674 LT  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių įsigijimas; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 6. žemės pirkimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 10. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo nuostatas („Žalioji dėžė"), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 675 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP08neg3 - Paramos apsaugos priemonių nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos projektui vidurkis Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vidutinė R.32 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP08neg3 - Paramos apsaugos priemonių nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos projektui vidurkis Vidutinė paramos suma apskaičiuota atsižvelgiant į istorinius 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo duomenis: įgyvendinant analogišką priemonę, vidutinė projekto vertė siekė beveik 4 300 Eur ir sudarė 86 proc. didžiausios galimos paramos sumos vienam pareiškėjui (5 000 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad 2023– 2027 m. laikotarpiu bus praplėstas tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas (įtrauktos išlaidos aviganiams šunims įsigyti, apsaugoms nuo prasikasimo įrengti ir pan.), iki 5 500 Eur buvo padidinta didžiausia galima paramos suma vienam pareiškėjui, kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio aptvaro įsigijimui, įskaitant apsaugą nuo prasikasimo ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui, ir iki 7 500 EUR be PVM, kai parama teikiama techninius reikalavimus atitinkančio aptvaro įsigijimui, įskaitant apsaugą nuo prasikasimo ir elektros padavimo ir palaikymo įrenginio įsigijimui bei aviganių šunų įsigijimui. Prognozuojama, kad vidutinė projekto vertė padidės iki beveik 5 500 Eur (86 proc. didžiausios galimos paramos sumos vienam pareiškėjui; daroma prielaida, kad išlaidos aviganių šunų įsigijimui bus aktualios tik daliai pareiškėjų). 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP08neg3 - Paramos apsaugos priemonių nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) O.21 (vienetas: Veiksmai) 0,00 107,00 107,00 107,00 107,00 80,00 42,00 550,00 O.21 (vienetas: Veiksmai) 0,00 107,00 107,00 107,00 107,00 80,00 42,00 550,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 583 510,00 583 510,00 583 510,00 583 510,00 436 880,00 229 620,00 3 000 540,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 490 148,40 490 148,40 490 148,40 490 148,40 366 979,20 192 880,80 2 520 453,60 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) LT 676 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 677 LT KP08prev - Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius Intervencinės priemonės kodas (VN) KP08prev Intervencijos pavadinimas Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip i.5 Stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.43 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami veiksmai, kuriais siekiama apriboti antibiotikų naudojimą (prevencija / ribojimas), dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – taikant prevencines priemones išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų LT 678 LT protrūkiams sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą. Dėl pasireiškiančių gyvūnų ligų protrūkių ūkininkai šiandien susiduria ne tik su padidėjusia aplinkos rizika, bet ir su dažnai patiriamais ekonominiais nuostoliais. Palyginti su kitais sektoriais, užkrečiamųjų gyvūnų ligų protrūkiai labai kenkia žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialui, todėl veiksmingas rizikos valdymas yra labai svarbus ūkininkams. Valstybė, kompensuodama nuostolius dėl gyvūnų ligų protrūkio, patiria didelių išlaidų, o sumažinti lėšų poreikį šiam tikslui galima paskatinant ūkininkus investuoti į prevenciją. Pagal šią intervencinę priemonę siekiama padėti spręsti rizikos valdymo problemas – kompensuoti ūkiams dalį lėšų, investuotų į prevencines biologinės saugos priemones, siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų (toliau - epizootijos) pasireiškimo riziką. Gyvulininkystės sektorius labai svarbus Lietuvai. Šiame sektoriuje sukuriama metinė produkcijos vertė siekia netoli milijardo eurų. Todėl sektoriaus gyvybingumo ir funkcionalumo užtikrinimas yra būtinas. Vienas iš įrankių leidžiančių tai užtikrinti – investicijų į prevencijos priemonių diegimą ūkiuose skatinimas. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią grėsmę gamybai kelia Afrikinis kiaulių maras (AKM). 2016–2018 metais ši liga užfiksuota 100 ūkių, kuriuose sunaikinta per 47 tūkst. kiaulių. Per tą patį laikotarpį buvo fiksuoti 57 enzootinės galvijų leukozės atvejai, dėl kurių teko sunaikinti per 200 galvijų. Šių nuostolių galima būtų išvengti užtikrinant efektyvias ligų prevencijos priemones ūkiuose, bei sudarant ūkiams galimybes investuoti į šias priemones. Jeigu iki šiol paukščių gripo atvejai buvo fiksuojami Europoje bei kaimyninėje Lenkijoje, tai 2021 m. Lietuvos paukštynams iškilo reali grėsmė nes paukščių gripas nustatytas 6 kritusiems laukiniams paukščiams (3 Klaipėdoje, 1 Raseiniuose, 1 Kėdainiuose ir 1 Kaune). 2021 m. pirmasis paukščių gripo protrūkis šalyje patvirtintas paukščių ūkyje, nekomercinėje paukščių laikymo vietoje (Kauno regione). Valstybės galimybės teikti paramą ūkiams prisitaikymui prie nepalankių reiškinių yra nepakankamos. 2018 metais ūkiams, laikantiems nuo 1 iki 100 kiaulių, investicijoms į Afrikinio kiaulių maro (AKM) prevencines biosaugos priemones teikiama parama iš valstybės biudžeto lėšų pagal de minimis reikalavimus (iki 1500 Eur/ ūkiui). Pagal šią priemonę 2020 m. 100 ūkių investicijoms į biosaugą buvo skirta 2,6 mln. Eur. Diskusijose soc. partneriai nurodo, kad efektyvioms biosaugos priemonėms prekiniuose ūkiuose užtikrinti reikalingos 100 tūkst. Eur investicijos, investuojant į priemones ar įrangą, kuri būtų naudojama kelioms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, šios investicijos siektų iki 300 tūks. Eur. Taigi ūkių, net ir galinčių gauti valstybės pagalbą, finansinės galimybės investuoti į užkrečiamųjų gyvūnų ligų prevenciją yra nepakankamos ir ribotos. Intervencinė priemonė atliepia SSGG analizėje nustatytą investicijų į prevencines priemones poreikį stiprinti prevencinių biosaugos priemonių taikymą, mažinant gyvulių infekcinių susirgimų riziką. Parama teikiama: investicijų mažinančių ligų patekimo į ūkius galimybę tokių kaip vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos; ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos; žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo- dezinfekavimo įrenginių asmenims ir (ar) transporto priemonėms įsigijimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos; konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos; nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos (pvz., langų, grotų, tinklelių) įsigijimo išlaidos; ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių persirengimo ir prausimos patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos, darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos LT 679 LT įsigijimo išlaidos maitinimo patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos. Atrankos principai: Siekiant tikslesnės projekto atitikties planuojamų veiklų tikslams, efektyvesnio lėšų panaudojimo, vienodų sąlygų ir reikalavimų taikymo visiems pareiškėjams bei proporcingumo veiksmo dydžiui principo taikymo, ypatingas dėmesys skiriamas vietovės, kurioje įsikūręs ūkis, pažeidžiamumo lygiui bei smulkiems ūkiams. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines priemones KP12vld, KP32svp, KP19sūp, KP31tvi kuriose taip pat gali būti remiamos investicijos į materialųjį turtą skirtą biosaugos gerinimui, tačiau pagal šią priemonę remiamos tik kompetentingos institucijos patvirtintame biosaugos plane numatytos investicijos. 2. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines priemones KP24mįį ir KP25 kon, siekiant šviesti, mokyti ir konsultuoti ūkininkus apie biologinės saugos priemonių taikymą. 3. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines priemones KP15riz, KP16sav, kadangi pagal visas šias intervencines priemones parama teikiama ūkių atsparumui didinti. 4. Pagal šią intervencinę priemonę remiamos investicijos dalinai prisideda prie gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo bei Valdymo reikalavimų dėl ligų įgyvendinimo. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Ūkininkai (fiziniai (savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą) ir juridiniai asmenys (įregistravę valdą)) arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai (t.y., kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). Tinkamumo kriterijai: 1. Parama investicijoms į prevencijos priemones arba padarinius sukeltus ligų, nurodytų 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 652/2014 prieduose; 2. Pareiškėjas užsiima pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba ir tiekimu rinkai, ir projekto pateikimo metu ne mažiau nei metus realizuoja produkciją rinkoje; 3. Pareiškėjas yra parengęs biologinio saugumo priemonių taikymo planą dėl biologinio saugumo priemonių visumos gyvulių laikymo vietose nustatytų reikalavimų įvykdymo ir šį planą yra suderinęs su atsakinga institucija. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas kompensuoti išlaidas. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai LT 680 LT aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas yra nuo 20 proc. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Parama neskiriama: - trumpalaikio turto ir/arba eksploatacinių medžiagų (pvz., nuodai graužikų naikinimui, dezinfekavimo skystis, asmeninės apsaugos priemonės ar kt.) įsigijimo išlaidoms finansuoti, bei naujos statybos, projektavimo išlaidoms, susijusioms su darbuotojų maitinimo patalpomis. Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigyjimas, išskyrus einamąsias bendradarbiavimo išlaidas; 2. pridėtinės vertės mokestis (PVM); 3. transporto priemonių įsigyjimas; 4. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 5. teisių į išmokas pirkimas; 6. žemės pirkimas; 7. gyvūnų ir vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimo paslaugos; 8. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 9. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos prikimų tvarkos; 10. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 11. kitos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne LT 681 LT Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 8 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 682 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP08prev01 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.43; R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP08prev01 - Dotacija projektui 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu analogiška KPP priemonė buvo pradėta įgyvendinti tik nuo 2020 m. 2020 m. iš viso buvo gauta 100 paraiškų, vidutinė skirtos paramos suma – 27 224 EUR. 2021 m. vidutinė prašomos paramos vienam projektu suma išaugo 22 proc. ir sudarė 35 031 EUR. Tai rodo, kad projektų vertė auga, todėl siūloma vidutinė paramos vieneto suma 40 000 EUR. Įvertinus minimalius biosaugos plano reikalavimus, jų įgyvendinimui reikalingų investicijų vertė yra 5000 Eur. Mažesniems ūkiams, kurie laiko iki 20 sąlyginių gyvulių, didžiausia galima paramos suma projektui gali būti 4000 Eur. Didesniems ūkiams, laikantiems daugiau nuo 21 sąlyginio gyvulio, paramos suma apskaičiuojama priklausomai nuo ūkyje laikomų gyvulių: didžiausia paramos suma apskaičiuojama skiriant 200 Eur vienam sąlyginiam gyvuliui, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Eur. Tuo atveju, kai įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje to paties paramos gavėjo ūkinių gyvūnų laikymo vietoje (pvz. mobili dezinfekcinė įranga ir kt.) didžiausia paramos suma vienam projektui gali būti 300 tūkst. Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP08prev01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 8,00 25,00 25,00 25,00 25,00 17,00 125,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 8,00 25,00 25,00 25,00 25,00 17,00 125,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 320 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 680 000,00 5 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 245 120,00 766 000,00 766 000,00 766 000,00 766 000,00 520 880,00 3 830 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) LT 683 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 684 LT KP10mel - Investicijos į melioracijos sistemas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP10mel Intervencijos pavadinimas Investicijos į melioracijos sistemas Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.22. Remiamų infrastruktūros investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip b.3 Atnaujinti esamas melioracijos sistemas Aukštas Taip e.3 Gerinti paviršinio vandens kokybę, ypač rizikos vandenų teritorijose Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.26 Ūkių, gaunančių BŽŪP paramą gamybinėms ir negamybinėms investicijoms, susijusioms su gamtos išteklių priežiūra, dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti žemės ūkio veiklos produktyvumą bei tuo pačiu užtikrinti tvarią gamtos išteklių (vandens) apsaugą nuo taršiųjų medžiagų išplovimo, diegiant reguliuojamą drenažą. Melioracijos sistema Lietuvoje yra plačiai išplėtota, kadangi Lietuva patenka į perteklinės drėgmės zoną. Pernelyg šlapios žemės sudaro apie 52 proc. viso valstybės žemės ploto. Tokią žemę naudoti žemės ūkio gamybai ar infrastruktūros objektų rengimui galima tik ją nusausinus. 2021 m. pradžioje nusausintos žemės plotas sudarė 3 046,0 tūkst. ha (77,7 proc. visų šlapių žemių), iš kurio 2 621 tūkst. ha buvo LT 685 LT nusausinta drenažu. Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos. Lietuvoje drenažas įrengtas dar praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetyje. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja maždaug 50 metų, todėl jo nusidėvėjimas kai kur didelis. Bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas 2021 m. duomenimis siekia 70,6 proc., o valstybei nuosavybės teise priklausančių statinių 73,37 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su melioracijos sistemų funkcionavimo problemomis. Per pastaruosius 10 m. vien Kaimo plėtros programos lėšomis rekonstruota apie 22,9 tūkst. km drenažo linijų (32 proc. nuo visų drenažo linijų ilgio), kur galėtų būti įdiegiamas reguliuojamas drenažas. Pagal šią intervencinę priemonę įrengiant reguliuojamas drenažo sistemas bus remiamas tvarus melioracijos sistemų rekonstravimas, kuris prisideda prie mineralinių trąšų naudojimo mažėjimo, taršos išplovos į paviršinius vandens telkinius mažėjimo, bei ženkliai prisideda prie azoto junginių išplovimo į vidaus vandenis, mažėjimo. Parama skiriama reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas arba esamų melioracijos sistemų rekonstravimui . Skiriant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pvz., dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas ir kita). Prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams, (t.y., kai parama skiriama tik reguliuojamo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas) atrankos kriterijai gali būti netaikomi. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis priemonėmis: Intervencinė priemonė papildo 2 GAAB, kuriuo yra draudžiamas naujų drenažo sistemų įrengimas nustatytuose šlapynių ir durpžemių plotuose, tačiau leidžiamas senų sistemų remontas ir rekonstravimas. Intervencinė priemonė KP10mel taip pat leidžia tik senų drenažo sistemų remontą ir rekonstravimą visuose tinkamumo kriterijus atitinkančiuose plotuose. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: 1. Žemės ūkio veiklos subjektas; 2. Melioracijos sistemų naudotojų asociacijos; 3. Fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį; 4. Savivaldybės. Projektai, kuriuos teikia 1–3 p. nurodyti pareiškėjai, turi būti teikiami su partneriu - savivaldybe. Partnerystė pagrįsta tuo, kad savivaldybė patikėjimo teise valdo didžiąją dalį valstybei priklausančių melioracijos statinių, kuriuos rekonstruoja 1–3 p. nurodyti pareiškėjai. Teikiant paraiškas su partneriu - savivaldybe, turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Remiama veikla: 1. Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas; 2. Esamų melioracijos sistemų rekonstravimas . Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. Projekto veikla vykdoma pareiškėjo teisėtais pagrindais (nuosavybės, nuomos, panaudos) valdomoje žemėje; LT 686 LT 3. Rekonstruojami statiniai įtraukti į Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą; 4. Kai atliekamas reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, ne mažiau kaip 50 proc. pagrindinio rinktuvo ilgio arba melioracijos sistemos aptarnaujamo ploto, esančio pareiškėjo valdomame žemės sklype, turi būti pritaikyta vandens lygiui reguliuoti; 5. Projektai turi būti įvertinti pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB 4.7 straipsnį, tinkamai atsižvelgiant į suminį poveikį, ir turi būti pasiūlytos reikiamos švelninančios priemonės; 6. Parama neteikiama naujų melioracijos sistemų, įskaitant Natura 2000 ir didelės gamtinės vertės ūkio naudmenų teritorijas, įrengimui; 7. Kai vykdomas esamų melioracijos sistemų rekonstravimas, rekonstruojamų statinių ir įrenginių nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 45 proc. 8. Kai vykdomas tik reguliuojamo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas, privalomai turi būti numatytas bent vienos iš šių aplinkosauginių investicijų - dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitai, dirbtinės šlapynės, nuosėdų tvenkiniai, akmenų ar rąstų stabilūs metiniai, įrengimas. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Finansuojama nuo 20 iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo), kai parama teikiama reguliuojamo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas; Finansuojama nuo 20 iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo), kai parama teikiama esamų melioracijos sistemų rekonstravimui. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis: LT 687 LT  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Teikiant subsidijas netinkamos finansuoti išlaidos: 1. naujų melioracijos sistemų įrengimas; 2. trumpalaikio turto įsigijimas; 3. transporto priemonių įsigijimas; 4. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 5. teisių į išmokas pirkimas; 6. žemės pirkimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 688 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP10mel 01 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.26; R.9 Ne KP10mel 02 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP10mel 01 - Dotacija projektui Vidutinis paramos dydis, kai projekto veikla yra reguliuojamo drenažo įdiegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas – 40 000 Eur. Vidutiniam paramos įkainiui nustatyti naudoti Lietuvos ir užsienio (Europos ir Šiaurės Amerikos bei Kanados) šaltiniai, susiję su reguliuojamojo drenažo įrengimu rekonstruotose melioracijos sistemose, bei melioracijos darbais užsiimančių Lietuvos įmonių praktine informacija. Nepriklausomi ekspertai išanalizavo, įvertino ir, atsižvelgiant į infliaciją pritaikė šiuose šaltiniuose esančius duomenis apie vidutinius reguliuojamojo drenažo įdiegimo rekonstruotose melioracijos sistemose įkainius, todėl įkainiai lyginti 2022 m. kainomis. Reguliuojamojo drenažo įrengimo rekonstruotose melioracijos sistemose kaina priklauso nuo nemažai veiksnių: probleminio lauko dydžio, drenų gylio, diametro, reljefo, papildomų aplinkosauginių investicijų ir pan. Intervencinės priemonės paramos dydžio apskaičiavimui parinkti vidutiniai skirtingų šaltinių dydžiai. Palyginimo skaičiavimams taikyti su drenažu Lietuvoje susiję duomenys ir prielaidos. Kaip nustatyta Ateities ekonomikos DNR plano veiksmo „Reguliuojamasis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonstravimas ir išmaniosios melioracijos pritaikymas sausringiems periodams“ aprašyme, viena reguliuojamo drenažo sistema gali aptarnauti iki 10 ha melioracijos sistemos. Įkainio palyginimo skaičiavimams taikytas vidutinis 6 ha plotas. Taip pat kai kuriems palyginimo skaičiavimams taikyta prielaida, kad vidutiniškai Lietuvoje viename ha yra 25 m melioracijos griovių (iš viso 62 700 km melioracijos griovių ir 2,5 mln. ha nusausintų žemių). Reguliuojamo drenažo įrengimas pagal nagrinėtus 14 šaltinių kinta nuo 77 iki 2850 Eur/ha. Šių įkainių vidurkis sudaro apie 850 Eur/ha. Atsižvelgiant į šios priemonės paramos intensyvumą, t.y. kad finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nustatytas vidutinis paramos dydis 1 ha – apie 680 Eur. Pagal jau esamą anksčiau atliktos melioracijos sistemų rekonstrukcijos praktiką ir atsižvelgiant į tai, kad paprastai reguliuojamojo drenažo projektai atliekami jau rekonstruotų sistemų mažesniuose plotuose nei melioracijos rekonstrukcijos projektai, ir į tai, kad mažesnių ūkių savininkai paprastai jungiasi į asociacijas reguliuojamojo drenažo ar rekonstrukcijos įrengimui, buvo apskaičiuoti vidutiniai siūlomi vieno projekto plotai. Tuo tikslu iš viso išnagrinėta 10 šaltinių (14 melioracijos rekonstrukcijos projektų realių ir vidutinių dydžių), viename iš kurių (Borkertas, E., 2011) detaliai apžvelgiama visa melioracijos rekonstrukcijos praktika Lietuvoje. Reguliuojamojo drenažo vidutinio projekto dydžiui nustatyti naudoti 5 projektų dydžiai: kinta nuo 31,5 iki 91 ha. Vidutinė vieno projekto ploto reikšmė – 55 ha, apvalinama iki 60 ha. LT 689 LT Remiantis šiais duomenimis apskaičiuotas vidutinis paramos dydis projektams, kurių veikla yra reguliuojamo drenažo įdiegimas į rekonstruotas melioracijos sistemas – 40 000 Eur. KP10mel 02 - Dotacija projektui Vidutinis paramos dydis, kai projekto veikla – melioracijos sistemos rekonstravimas – 300 000 Eur. Vidutiniam paramos įkainiui nustatyti naudoti Lietuvos ir užsienio (Europos ir Šiaurės Amerikos bei Kanados) šaltiniai, susiję su melioracijos sistemų rekonstrukcija bei melioracijos darbais užsiimančių Lietuvos įmonių praktine informacija. Nepriklausomi ekspertai išanalizavo, įvertino ir, atsižvelgiant į infliaciją pritaikė šiuose šaltiniuose esančius duomenis apie vidutinius melioracijos sistemų rekonstravimo įkainius, todėl įkainiai lyginti 2022 m. kainomis. Melioracijos sistemų rekonstrukcijos kaina priklauso nuo nemažai veiksnių: probleminio lauko dydžio, drenų gylio, diametro, reljefo, jau esamos sistemos nusidėvėjimo lygio ir t.t. Melioracijos sistemų rekonstrukcija gali apimti ir griovių valymą, melioracijos vamzdynų keitimus naujais vamzdžiais, melioracijos griovių dugno altitudžių atstatymą, krantų tvarkymą, susidėvėjusių žiočių keitimą naujomis žiotimis, šulinių įrengimą ir pan. Intervencinės priemonės paramos dydžio apskaičiavimui parinkti vidutiniai daugelio šaltinių dydžiai. Melioracijos sistemų rekonstrukcijos įkainiui naudoti penkių, daugiausiai Lietuvoje atliktų projektų šaltiniai, kuriuose 1 ha rekonstrukcijos įkainis svyruoja nuo 984 iki 6 000 Eur/ha. Šių įkainių vidurkis – apie 2 700 Eur/ha. Atsižvelgiant į šios priemonės paramos intensyvumą, t.y. kad finansuojama iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, nustatytas vidutinis paramos dydis 1 ha – apie 1 750 Eur. Melioracijos rekonstrukcijos projekto dydžiui pasiūlyti išanalizuoti įgyvendinti 16 projektų nuo 31 ha iki 1 329 ha, pats mažiausias ir didžiausias projektai į vidurkio skaičiavimą neįtraukti, vidutinė reikšmė – 166 ha, apvalinama iki 170 ha. Remiantis šiais duomenimis apskaičiuotas vidutinis paramos dydis projektams, kurių veikla yra melioracijos sistemų rekonstrukcija – 300 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP10mel 01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.22 (vienetas: Veiksmai) 10,00 18,00 18,00 18,00 18,00 18,00 100,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP10mel 02 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.22 (vienetas: Veiksmai) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 120,00 O.22 (vienetas: Veiksmai) 30,00 38,00 38,00 38,00 38,00 38,00 220,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 6 400 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 40 000 000,00 LT 690 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 4 902 400,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 30 640 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 691 LT KP12vld - Investicijos į žemės ūkio valdas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP12vld Intervencijos pavadinimas Investicijos į žemės ūkio valdas Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.15 Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant. LT 692 LT Intervencine priemone bus remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama veikla, apimančios investicijas į pirminę gamybą, į savo valdoje pagamintų žemės ūkio produktų apdorojimą, perdirbimą ir pateikimą rinkai, ir nenurodytos 9 skyriaus netinkamų finansuoti išlaidų sąraše. Intervencinės priemonės parama bus skirta b.1, b.2, b.5 poreikiams tenkinti visuose žemės ūkio sektoriuose teikiant paramą nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo išlaidoms finansuoti, naujų įrenginių ir (arba) įrangos (įskaitant naują techniką), valdos infrastruktūros įrengimo ir (arba) gerinimo išlaidoms finansuoti. Teikiant paramą daugiausia dėmesio bus skiriama investicijoms, susijusioms su inovatyvių, pažangių bei skaitmeninių technologijų, orientuotų į gamybos sąnaudų mažinimą ir energijos taupymą, diegimu, su didesnės pridėtinės vertės kūrimu, perdirbant savo valdoje užaugintus produktus, su alternatyvių energijos šaltinių diegimu, remiant investicijas į saulės baterijas, kolektorius, saulės modulius, geoterminį šildymą, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemas, kai jos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais siekiant panaudoti visą savo valdoje pagamintą energiją, su lietaus vandens panaudojimu drėkinimui. Intervencinės priemonės parama teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 EUR. Kai parama teikiama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiant efektyvesnio ir tikslingesnio investicijų panaudojimo, investicijos turi būti naudojamos bendriems kooperatyvo narių poreikiams tenkinti, t.y. įgyvendinamos kolektyvinės investicijos. Priemone teikiamos subsidijos ir paskolos investicijoms į žemės ūkio produktų gamybą ir (ar) supirkimą (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), ir (ar) valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimą ir (ar) perdirbimą ir pateikimą rinkai bei lengvatinės paskolos apyvartiniam kapitalui. Intervencine priemone remiami sektoriai: 1. Gyvulininkystė; 2. Augalininkystė; 3. Sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė. Parama teikiama: 1. Žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose; 2. Žemės ūkio valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ir pateikti rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Atrankos principai. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką, teikiant subsidijas ypatingas dėmesys bus teikiamas: 1. Pridėtinę vertę kuriantiems projektams, kuriuose vykdomas žemės ūkio produktų perdirbimas; 2. Projektams, kuriuose diegiamos inovacijos, investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą; 3. Prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams, ypatingą dėmesį skiriant augalininkystės sektoriaus projektams, kuriuose taikoma tikslioji žemdirbystė; 4. Projektams, prisidedantiems prie apsirūpinimo trūkstamais maisto produktais; 5. Jaunųjų ūkininkų projektams; 6. Ūkininkų grupės projektams arba projektams, kuriuose įgyvendinamos kolektyvinės investicijos; LT 693 LT 7. Ekologinių ūkių projektams; 8. Projektams, kuriuose pareiškėjai naudoja arba investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių naudojant kitų fondų ar nuosavas lėšas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atrankos kriterijai finansinėms priemonėms nėra taikomi. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo kaimo plėtros intervencinę priemonę KP32svp, kuria gali būti remiama ta pati veikla. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių – pareiškėjo ekonominis valdos dydis. Parama pagal intervencinę priemonę teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 Eur. Ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas SP, yra ne mažesnis kaip 16 001 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur, yra remiami pagal KP32svp. 2. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP17jūs, kuria gali būti remiama ta pati veikla. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių: parama pagal šią intervencinę priemonę bus teikiama veikiantiems ūkiams, parama pagal KP17jūs intervencinę priemonę bus teikiama besikuriantiems ūkiams. 3. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP31tvi, kurioje parama teikiama tokio paties dydžio valdoms, esminis skirtumas – pagal intervencines priemones remiamos skirtingo pobūdžio investicijos, t. y. pagal KP31tvi intervencinę priemonę bus remiamos tik tos investicijos, kurios mažina neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai ir (arba) yra susiję su gyvūnų gerovei taikomų aukštesnių standartų, nei numatytieji privalomi, įgyvendinimu. 4. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP08prev, kuri remia ūkių investicijas į materialųjį turtą skirtą biosaugos gerinimui. Esminė takoskyratarp šių priemonių ta, kad pagal KP08prev remiamos tik kompetentingos institucijos patvirtintame biosaugos plane numatytos investicijos. 5. Ši intervencinė priemonė papildo sektorines intervencines priemones: SP01vid1 – Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus, SP03med2 –Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija ir SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių, kuriose taip pat gali būti remiamos šių sektorių investicijos į materialųjį turtą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal KP12vld intervencinę priemonę. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Intervencinė priemonė papildo susietojo pajamų rėmimo intervencines priemones tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės sektoriuose. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra ta, kad susietoji parama skiriama ūkių pajamų palaikymui (ne investicijoms). 7. Ši intervencinė priemonė papildo plotines I ir II ramsčio intervencines priemones, kurios padeda užtikrinti gamybos tvarumą ūkiuose, o KP12vld leidžia jiems investuoti į tvarią gamybą per valdų modernizavimą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Ūkininkai (fiziniai asmenys (savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą) ir juridiniai asmenys (įregistravę valdą)) arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai (t.y., kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar LT 694 LT išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). Tinkamumo kriterijai subsidijai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. 3. Parama teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 EUR (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus); 4. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir pateikimo rinkai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų; 5. Investicijos turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus (išskyrus, kai parama teikiama kolektyvinėms investicijoms įgyvendinti); 6. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai, ir valdoje (-ose) pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Parama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, perdirbantiems iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, veiklai vykdyti teikiama, jei produktai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktai (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus); 7. Parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai jie tampa privalomi. Kai teikiama finansinių priemonių parama, taikomi tik 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatyti tinkamumo kriterijai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama: - kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; - nustatant vieneto įkainį (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(c) straipsniu, naujo gamybinio pastato (atsižvelgiant į pastato naudojimo paskirtį) 1 kvadratinio ar kubinio metro statybai. Finansinių priemonių parama teikiama kaip paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I BŽŪP ramstį, parama pagal KP12vld intervencinę priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas LT 695 LT 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdas, taikant fiksuotąjį vieneto įkainį pagal regl. (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, taikomas šioms išlaidoms: 1. naujų pieno ūkio fermų statyboms; 2. naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statyboms. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Kai parama teikiama subsidijos forma:  Paramos intensyvumas yra nuo 20 iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio intensyvumo taikymo) ir gali būti diferencijuojamas priklausomai nuo žemės ūkio sektoriaus.  Jauniesiems ūkininkams (atitinkantiems 4.1.5 dalyje pateiktą apibrėžimą) kreipiantis paramos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų (iškyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Kai parama teikiama finansinių priemonių forma: · Paskolos suma negali būti didesnė kaip 200 000 EUR. · Ilgiausia paskolos trukmė - 5 metai. · Vienam galutiniam naudos gavėjui iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola. · Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jei paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, taikomos SP 4.6 dalies nuostatos dėl didžiausios leistinos paramos sumos apyvartiniam kapitalui. Kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti gauna ir subsidiją, ir investicinę paskolą, parama, teikiama paskolos forma, apskaičiuojama kaip bendrasis subsidijos ekvivalentas. Subsidijos ir bendrojo subsidijos ekvivalento suma turi neviršyti didžiausio leistino paramos dydžio (sumine ir procentine išraiška) nustatyto šios priemonės apraše. Subsidijos negali būti naudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, apmokėti. Finansinės priemonės negali būti naudojamos išankstiniam subsidijų finansavimui. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus LT 696 LT Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Teikiant subsidijas netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių įsigijimas; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. žemės pirkimas; 6. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 10. išlaidos drėkinimui, (išskyrus drėkinimo sistemas, kurioms naudojamas lietaus vanduo); 11. saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, išskyrus atvejus, kai nurodytos investicijos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama); 12. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Kai teikiama lengvatinė paskola netaikomi 1, 2, 3, 4, 6 punktai. Kai paskola teikiama jauniesiems ūkininkams netaikomas ir 5 punktas. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT 697 LT Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 698 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP12vld-001 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.15; R.3; R.9 Ne KP12vld-002 - Lengvatinė paskola Finansinė priemonė 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.15; R.3; R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP12vld-001 - Dotacija projektui Visais metais planuojama vieneto suma – 500 000,00 Eur. Vieneto suma nustatyta, kaip vidutinė paramos suma vienam projektui, atsižvelgiant į Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos srities "Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" įgyvendinimo patirtį, 2021–2022 metų laikotarpio potencialių pareiškėjų investicinius poreikius bei kainų lygio pokyčius. 2021 metais veiklos sričiai skirtos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšos leido ženkliai padidinti didžiausią galimą paramos sumą projektui ir paskelbti kvietimai teikti paraiškas sulaukė didelio pareiškėjų susidomėjimo. 2022 metų kvietimų teikti paraiškas duomenys rodo, kad pareiškėjai planuoja įgyvendinti didesnės apimties investicinius projektus, susijusius su naujomis statybomis, pažangių technologijų diegimu, inovacijomis, o vidutinė paraiškose prašomos paramos suma sudaro 0,57 mln. Eur. KP12vld-002 - Lengvatinė paskola Vidutinis paskolos dydis – 100 000,00 Eur. Šis dydis nustatytas remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų (1374) verte, kuri yra 99 825,00 Eur. Kadangi planuojama įgyvendinti finansinę priemonę su ne mažesniu kaip 25 proc. finansų tarpininkų indėliu, todėl vidutinė paramos suma sieks – 75 000,00 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 500 000,00 500 000,00 500 000,00 500 000,00 500 000,00 0,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP12vld-001 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 0,00 80,00 80,00 80,00 80,00 80,00 0,00 400,00 KP12vld-002 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 74 695,12 LT 699 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 0,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 0,00 25,00 75,00 75,00 75,00 75,00 75,00 400,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 0,00 65,00 115,00 115,00 115,00 115,00 75,00 600,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 41 875 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 5 625 000,00 230 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 32 076 250,00 34 948 750,00 34 948 750,00 34 948 750,00 34 948 750,00 4 308 750,00 176 180 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 0,00 1 875 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 30 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 0,00 1 436 250,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 22 980 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 700 LT KP14prd - Investicijos į bioekonomikos verslus Intervencinės priemonės kodas (VN) KP14prd Intervencijos pavadinimas Investicijos į bioekonomikos verslus Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.24. Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.4 Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose Vidutinis Taip b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip h.5 Skatinti bioekonomikos verslus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.39 Kaimo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, sukurtų naudojantis BŽŪP parama, skaičius 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – remti žemės ūkio produktų perdirbimą į aukštos pridėtinės vertės produktus*. *aukštos pridėtinės vertės produktais gali būti laikomi ir tarpinio vartojimo produktai – t.y., produktai gauti perdirbus žaliavinius žemės ūkio produktus, kurie panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose. Žemės ūkis yra priskiriamas mažą pridėtinę vertę kuriantiems sektoriams, tačiau sukuria prielaidas daugelio vertės kūrimo grandinių funkcionavimui, panaudojant kaip žaliavą žemės ūkyje užaugintą produkciją, o naujų perdirbimo technologijų panaudojimas įgalina verslą iš šios produkcijos (ypatingai viršijančios vidaus paklausą apsirūpinimui ja) kurti aukštos pridėtinės vertės produktus. Todėl siekiant skatinti kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, plėtoti pridėtinės vertės kūrimo grandinių LT 701 LT įvairovę, inovatyvių sprendimų leidžiančių efektyviau panaudoti vietines žaliavas atsiradimą, bei reaguojant į nepakankamo apsirūpinimo maistu grėsmes, teikiamos subsidijos gamybinėms investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus jau veikiančių produktų gamybinių pajėgumų modernizavimui ir visiškai naujų produktų kūrimui, perdirbant žemės ūkio produktus į maistui skirtus produktus, pašarus bei tarpinius produktus, kurie gali būti panaudojami tolesnėse gamybos grandyse maisto ar kituose pramonės sektoriuose. Intervencine priemone bus remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama veikla, ir nenurodytos 9 skyriaus netinkamų išlaidų sąraše. Žemės ūkio produktų perdirbimas - veikla, kurios metu pakeičiama žemės ūkio produktų pirminė fizinė ir cheminė sudėtis. Atrankos principai: Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką, teikiant paramą ypatingas dėmesys teikiamas projektams, kuriuose: 1. gamybos procese taikomi žiedinės ekonomikos principai (t.y. perdirbamos gamybos metu susidariusios atliekos); 2. gamybos procese kaip žaliava naudojami vietiniai (Lietuvoje užauginti), ypač paties pareiškėjo užauginti žemės ūkio produktai; 3. gamybos procese kaip žaliava naudojami ekologiški ir (arba) pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (toliau – NKP) užauginti žemės ūkio produktai; 4. investuojama į technologijas, kuriomis žemės ūkio produktai perdirbami į aukštos pridėtinės vertės produktus, skirtus maistui ir tolimesniam panaudojimui maisto sektoriuje; 5. pareiškėjas projekte investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą; 6. pareiškėjas naudoja arba investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių naudojant kitų fondų ar nuosavas lėšas. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Šią intervencinę priemonę, pagal kurią teikiamos subsidijos investicijoms į inovatyvius bioekonomikos verslus susijusius su žemės ūkio produktų perdirbimu į aukštos pridėtinės vertės produktus papildo intervencinė priemonė KP30pfi. Pagal intervencinę priemonę KP30pfi teikiamos paskolos investicijoms į aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą ir (ar) paskolos apyvartiniam kapitalui. 2. Ši intervencinė priemonė netiesiogiai papildo intrevencines priemones KP12vld, KP17jūs, KP19sūp, KP31tvi, KP32svp toliau vykdant nebūtinai savo žemės ūkio valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų produktų perdirbimą. Esminė takoskyra tarp intervencinės priemonės KP14prd ir KP12vld, KP17jūs, KP19sūp, KP31tvi, KP32svp intrevencinių priemonių ta, kad išvardintose intervencinėse priemonėse gali būti remiamas tik valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų produktų perdirbimas. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Tinkami pareiškėjai: Juridiniai asmenys, užsiimantys arba ketinantys užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimo veikla. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3.dalyje. LT 702 LT 2. Pareiškėjas ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu arba užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir planuoja užsiimti žemės ūkio produktų perdirbimu. 3. Numatomi gaminti produktai turi būti inovatyvūs Lietuvos mastu ir (arba) jų gamybai taikomos technologijos turi būti inovatyvios Lietuvos mastu. 4. Projektas parengtas remiantis atlikta galimybių studija / tyrimu ir (arba) kitoje šalyje taikoma inovatyvia technologija. 5. Investicijos turi pagerinti bendrus juridinio asmens veiklos rezultatus (taikomos naujos technologijos, plečiamos pardavimų rinkos, mažinamas neigiamas poveikis aplinkai, didinamas pelnas ir t.t.). 6. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytiems produktams, išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus. Perdirbimo metu gauti tarpinio vartojimo produktai gali būti ir nenurodyti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede; parama šiuo atveju yra skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento Nr. 1407/2013 nuostatų. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I BŽŪP ramstį, parama pagal KP14prd intervencinę priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas: 1. Nuo 5 proc. iki 20 proc. tinkamų finansuoti išlaidų - didelėms įmonėms (t.y. neturinčioms MVĮ statuso) (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo); 2. Nuo 20 proc. iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų - labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (t.y. atitinkančioms MVĮ statusą) (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo) ir gali būti diferencijuojamas pagal įmonės dydį. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra LT 703 LT 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Pareiškėjams, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių ir žemės ūkio technikos įsigijimas; 3. išlaidos, susijusios tik su pirminiu perdirbimu; 4. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 5. teisių į išmokas pirkimas; 6. žemės pirkimas; 7. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 8. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 9. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 10. saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo įranga, oras-oras, oras- vanduo šildymo sistemos išskyrus atvejus, kai nurodytos investicijos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama); 11. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; LT 704 LT 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 705 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP14prd-01 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.39 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP14prd-01 - Dotacija projektui Visais metais planuojama ta pati vieneto suma, kuri apskaičiuota kaip vidutinė projekto vertė, remiantis istoriniais Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą” duomenimis bei ekspertinės apklausos rezultatais (EKVI, 2022 m.). Pagal 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą” 2014–2021 metų laikotarpiu vienam juridiniam asmeniui maksimali galima paramos suma buvo iki 4 000 000 Eur, o nuo 2022 m. – iki 5 000 000 Eur. Įgyvendinant veiklos sritįbuvo finansuota virš 100 projektų, tarp kurių išsiskiria keli Lietuvos ir Šiaurės Europos regiono lygiu inovatyvūs projektai, kuriuos įgyvendinus buvo įdiegtos technologinės naujovės, skirtos žemės ūkio produktų perdirbimui į naujus aukštos pridėtinės vertės produktus. Pavyzdžiui, 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu tokius projektus su KPP parama pieno perdirbimo srityje įgyvendino ŽŪK „Pienas LT“, AB „Kelmės pieninė“, augalininkystės produkcijos perdirbimo srityje – ŽŪK „Agrobokštai“, mėsos perdirbimo srityje – ŽŪB „Delikatesas“. Šiems projektams įgyvendinti buvo skirta maksimali paramos suma – 4 000 000 Eur, kuri sudarė nuo 18 iki 38 proc. visų reikalingų investicijų vertės. 2022 m. kovo mėn. buvo vykdoma ekspertinė apklausa, siekiant nustatyti galimas inovatyvių aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio produktų grandinių kūrimo nišas Lietuvoje bei reikalingų investicijų apimtis. Tyrime dalyvavo 22 ekspertai, atstovaujantys verslui, mokslui bei politikos formavimo ir paramos verslui organizavimo sritims. Remiantis ekspertų pateiktais įverčiais ir prognozėmis, investicijų į inovatyvius bioekonomikos verslus vidutinė mažiausia projekto vertė galėtų sudaryti 2,1 mln. Eur, o vidutinė didžiausia projekto vertė – 10,3 mln. Eur. Atsižvelgiant į panašių 2014–-2020 m. KPP lėšomis finansuotų projektų paramos dydžius, įvertinant kainų lygio pokyčius ir prognozes bei ekspertinės apklausos rezultatus, nustatyta vidutinė paramos suma pagal intervencinę priemonę KP14prd – 5 000 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP14prd-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.24 (vienetas: Veiksmai) 0,00 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 1,00 10,00 IŠ VISO O.24 (vienetas: Veiksmai) 0,00 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 1,00 10,00 LT 706 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 5 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 5 000 000,00 50 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 3 830 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 3 830 000,00 38 300 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 707 LT KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtra Intervencinės priemonės kodas (VN) KP19sūp Intervencijos pavadinimas Labai smulkių ūkių plėtra Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas - skatinti smulkių ūkių plėtrą vykdant žemės ūkio veiklą ir (ar) didinant jų orientavimąsi į rinką, taip pat bendradarbiavimą įgyvendinant ūkininkų grupių projektus ir kolektyvines investicijas. Pagal intervencinę priemonę remiama labai smulkių ūkių, t. y. ūkių, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, plėtra. Veiksmai gali būti susiję su valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir (arba) pateikimu rinkai. Pagal intervencinę priemonę remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su šia veikla, įskaitant pastatų ar statinių statybą, modernizavimą ar įrengimą, naujų mašinų ir įrangos pirkimą. 2021 m. duomenimis labai smulkūs ūkiai sudaro 82 proc. visų šalies ūkių. Šie ūkiai yra itin svarbūs kaimo vietovių gyvybingumui, kaimo gyventojų užimtumui, ekonominės plėtros potencialo ir socialinių procesų vystymuisi. Tačiau vystantis technologijomis, greitėjant verslo ir kitiems socialiniams procesams LT 708 LT visuomenėje, paprastai labai smulkūs ūkiai nepajėgūs taikyti modernių technologijų, darbas mažai mechanizuotas, o produkcijos pardavimai individualizuoti. Dėl šių priežasčių labai smulkių ūkių produktyvumas ir konkurencingumo lygis mažesnis nei didesnių ūkių. Taip pat įvertinus paramos smulkiems ūkiams poveikį, paskatinusį jų augimą ir plėtros potencialą, kuomet naujų investicijų dėka yra didinama labai smulkių ūkių vertė tiekimo grandinėje bei jų orientavimasis į rinką, numatomos individualių ūkių investicijų galimybės, prisidedančios prie ilgalaikio gamybinio potencialo augimo ir konkurencinių galimybių rinkoje didinimo. Atsižvelgiant į labai smulkių ūkių mažas veiklos apimtis, pagal intervencinę priemonę skatinami smulkių ūkio subjektų ir jų grupių projektai, taip pat galimybės optimaliai naudotis įvairių, viena kitą papildančių sričių žiniomis bei vystyti ekonomiškai pagrįstų bendrų investicijų naudojimąsi, kurios didina labai smulkių ūkio subjektų ekonominį gyvybingumą bei potencialą, nepaisant mažos jų veiklos apimties. Intervencine priemone prisidedama prie SO2 tikslo, t. y. labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizavimui. Atrankos principai: Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą, vykdant projektų atranką ir teikiant paramą ypatingas dėmesys skiriamas: 1) ūkininkų grupių projektams ir projektams, kuriuose numatomos kolektyvinės investicijos; 2) projektams, jungiantiems subjektus, kurie kuria didesnę pridėtinę vertę (ekologiniams ūkiams, ūkiams, dalyvaujantiems maisto kokybės sistemose, užsiimantiems ūkyje užaugintos produkcijos apdorojimu, perdirbimu valdoje); 3) projektams, kuriuose investuojama į mišrios specializacijos labai smulkius ūkius. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencijos priemonėmis: 1.Parama pagal KP19sūp intervencinę priemonę teikiama labai smulkiems ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur. Parama pagal KP32svp, KP12vld ir KP31tvi intervencines priemones teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra didesnis kaip 16 000 Eur. Esminė takoskyra yra ūkio dydis. 2.Parama pagal KP19sūp intervencinę priemonę teikiama veikiantiems labai smulkiems ūkiams, o parama pagal KP17jūs intervencinę priemonę teikiama besikuriantiems ūkiams. 3.Paramos, teikiamos pagal KP19sūp ir pagal KP14gra esminė takoskyra – intervencinių priemonių tikslas, kuris KP19sūp intervencinės priemonės atveju yra nukreiptas į žemės ūkio produktų gamybą ir perdirbimą, o KP14gra – į pagamintos produkcijos realizavimą. 4.Parama, teikiama pagal KP19sūp intervencinę priemonę papildo KP08prev intervencinę priemonę, pagal kurią taip pat gali būti remiamos investicijos į materialųjį turtą, skirtą biosaugos gerinimui. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Ūkininkai (fiziniai asmenys (savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą) ir juridiniai asmenys (įregistravę valdą) arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, žemės ūkio kooperatyvai (t. y., kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). LT 709 LT Tinkamumo kriterijai, taikomi pareiškėjui: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje. 2. Pareiškėjas turi būti veikiantis ūkis, kurio įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur (ekonominio dydžio intervalas taikomas kiekvienam bendradarbiaujančiam subjektui) (netaikoma žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). 3. Tuo atveju, kai paraišką teikia vienas žemės ūkio subjektas, jo žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, turi būti ne mažesnis kaip 8 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur (netaikoma žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). 4. Projektui įgyvendinti turi būti parengtas verslo planas. 5. Investicijos turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos rezultatus arba skatinti orientavimąsi į rinką. 6.Parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai jie tampa privalomi. 7.Parama skiriama investicijoms į žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus), gamybą ir (ar) paramos gavėjų - ūkininkų ar jų grupės valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų produktų apdorojimą, ir (ar) perdirbimą, ir (ar) pateikimą rinkai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama: - kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I BŽŪP ramstį, parama pagal KP19sūp intervencinę priemonę toms pačioms investicijoms nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir (arba) jų grupę, investicijų rūšį. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas: LT 710 LT nuo 20 proc. iki 85 proc.(išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Papildomas paaiškinimas papildomo paaiškinimo nėra 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių įsigijimas; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. žemės pirkimas; 6. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 10. išlaidos drėkinimui, (išskyrus drėkinimo sistemas, kurioms naudojamas lietaus vanduo); 11. saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, išskyrus atvejus, kai nurodytos investicijos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama); 12. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; LT 711 LT 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 712 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtros projektui vidurkis Dotacija 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.3; R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtros projektui vidurkis Paramos suma projektui nustatyta atsižvelgiant į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio patirtį pagal priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendintus projektus, kurių didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui siekė 15 000 Eur. Įvertinus kainų lygio pokyčius ir prognozes, vidutinė paramos suma vienam paramos gavėjui padidinta iki 25 000 Eur. Tuo atveju, kai projektas įgyvendinamas 2 ūkio subjektų, galima vidutinė paramos suma – 50 000 Eur projektui, 3 ūkio subjektai - 75 000 Eur projektui. Didžiausia galima paramos suma projektui, kai dalyvauja 4 ir daugiau ūkio subjektų - 100 000 Eur. Paramos suma vienam ūkio subjektui nustatyta pagal 2014–2022 m. patirtį ir padidinta įvertinus rinkos kainų pokyčius projektui. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 0,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtros projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 0,00 30,00 50,00 90,00 80,00 50,00 0,00 300,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 0,00 30,00 50,00 90,00 80,00 50,00 0,00 300,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 750 000,00 2 000 000,00 3 500 000,00 4 250 000,00 3 250 000,00 1 250 000,00 15 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 574 500,00 1 532 000,00 2 681 000,00 3 255 500,00 2 489 500,00 957 500,00 11 490 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 713 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 714 LT KP30pfi - Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) Intervencinės priemonės kodas (VN) KP30pfi Intervencijos pavadinimas Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.24. Remiamų ne ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.39 Kaimo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, sukurtų naudojantis BŽŪP parama, skaičius 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą. Šia intervencija priemone teikiamos paskolos investicijoms į aukštesnės pridėtinės vertės žemės ir maisto ūkio produktų kūrimą. Intervencine priemone remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama veikla, taip pat apyvartinis kapitalas. Neremiamos išlaidos nurodytos 9 skyriaus netinkamų finansuoti išlaidų sąraše. Atrankos principai: Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atrankos kriterijai finansinei priemonei nėra taikomi. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intrevencinėmis priemonėmis: 1. Šią intervencinę priemonę, pagal kurią su žemės ūkio produktų perdirbimu susijusiems ūkio subjektams teikiamos paskolos investicijoms ir (ar) apyvartiniam kapitalui, papildo intervencinė LT 715 LT priemonė KP14prd, pagal kurią teikiamos subsidijos žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštos pridėtinės vertės produktus. 2. Ši intervencinė priemonė taip pat netiesiogiai papildo intervencines priemones KP12vld, KP17jūs, KP19sūp, KP31tvi, KP32svp vykdant nebūtinai savo žemės ūkio valdoje pagamintų produktų perdirbimą. Esminė takoskyra tarp intervencinės priemonės KP30pfi ir KP12vld, KP17jūs, KP19sūp, KP31tvi, KP32svp intervencinių priemonių kad išvardintose priemonėse gali būti remiamas tik valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų produktų perdirbimas, taip pat skiriasi pagal priemones galimi pareiškėjai. Pagal KP30pfi remiami juridiniai asmenys vykdantys žemės ūkio produktų perdirbimą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Tinkami pareiškėjai: Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu. Tinkamumo kriterijai: 1. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų, išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus, perdirbimui. Galutinis produktas gali būti produktas nenurodytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede. Parama šiuo atveju yra skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatų. 2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. 3. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Gali būti teikiama lengvatinė paskola su galimybe taikyti dalinį paskolos nurašymą, remiantis Reglamento (ES) 2021/1060 58(5) str. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Maksimali paskolos suma 1 000 000 EUR. Ilgiausia paskolos trukmė - 5 metai. LT 716 LT Vienam galutiniam naudos gavėjui iš šios intervencinės priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola. Paskolos lėšomis gali būti finansuojama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Jei paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, taikomos SP 4.6 dalies nuostatos dėl didžiausios leistinos paramos sumos apyvartiniam kapitalui. Kai paskola teikiama veiklą pradedančioms įmonėms, veikiančioms iki 3 metų, arba įmonėms, atitinkančioms labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės apibrėžimą, nustatytą Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ji gali būti derinama su subsidijos elementu – iki 40 proc. daliniu paskolos nurašymu (angl. capital rebate), jei paramos gavėjas pasiekia nustatytus veiklos rodiklius. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Pareiškėjams, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, taikomos nereikšmingos (de minimis) valstybės pagalbos reglamento nuostatos. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos išlaidos: 1. Išlaidos, nesusijusios su remiama veikla; 2. Esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 3. Kitos, priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; LT 717 LT 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 718 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP30pfi-001 - Lengvatinė paskola Finansinė priemonė 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.39 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP30pfi-001 - Lengvatinė paskola Visais metais planuojama ta pati vieneto suma, kuri apskaičiuota kaip vidutinė projekto vertė, remiantis istoriniais Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą” duomenimis. 2018-2020 m. pagal šią veiklos sritį finansuotam projektui vidutiniškai buvo skirta 401 000 Eur paramos, finansuojant iki 50 proc. tinkamų išlaidų. Atsižvelgiant į istorinius duomenis ir įvertinant bendrą kainų augimo lygį, planuojama vidutinė projekto vertė nauju programiniu laikotarpiu – 500 000 Eur. Daroma prielaida, kad visi pareiškėjai turės galimybę pasinaudoti daliniu paskolos nurašymu (40%), todėl vidutinė parama paskolos forma – 300 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 KP30pfi-001 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) O.24 (vienetas: Veiksmai) 4,00 4,00 3,00 3,00 3,00 3,00 20,00 O.24 (vienetas: Veiksmai) 4,00 4,00 3,00 3,00 3,00 3,00 20,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 2 000 000,00 2 000 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 10 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 532 000,00 1 532 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 7 660 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 2 000 000,00 2 000 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 10 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 1 532 000,00 1 532 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 7 660 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 719 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 720 LT KP31tvi - Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP31tvi Intervencijos pavadinimas Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Taip Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: Ne PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO4 prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, be kita ko, mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinant anglies dioksido sekvestraciją, taip pat plėtoti tvariąją energetiką SO5 Skatinti tvarų vystymąsi ir veiksmingą gamtos išteklių, pavyzdžiui, vandens, dirvožemio ir oro, valdymą, be kita ko, mažinant priklausomybę nuo cheminių medžiagų SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip b.4 Skatinti beatliekę veiklą ūkiuose Vidutinis Taip d.2 Taikyti technologijas mažinančias ŠESD emisijas ir didinančias organinės anglies kiekį dirvožemyje Vidutinis Taip d.5 Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai Žemas Iš dalies tinkami e.2 Mažinti tręšimą mineralinėmis trąšomis ir amoniako emisijas, taikant mėšlo tvarkymo technologijas Aukštas Taip i.3 Skatinti ūkinių gyvūnų laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) LT 721 LT REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.15 Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) R.16 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą investicijoms, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos ar biologinių medžiagų gamybos, dalis R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.44 Sutartinių ūkinių gyvūnų, kuriems taikomi remiami gyvūnų gerovės didinimo veiksmai, dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pagal intervencinę priemonę teikiamos subsidijos ir (ar) paskolos investicijoms, taip pat paskolos apyvartiniam kapitalui. Kai parama teikiama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiant efektyvesnio ir tikslingesnio investicijų panaudojimo, investicijos turi būti naudojamos bendriems kooperatyvo narių poreikiams tenkinti, t.y. įgyvendinamos kolektyvinės investicijos. Intervencine priemone remiamos veiklos, susijusios su šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimu, oro kokybės gerinimu, atsinaujinančiais energijos ištekliais ir kitomis aplinkai draugiškomis praktikomis žemės ūkyje, susijusiomis su ūkinių gyvūnų auginimo valdymu ir mėšlo tvarkymu, kurių įgyvendinimui reikalingos investicijos gyvulininkystės sektoriuje: 1. Mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų (tokių kaip modernios mėšlo ir srutų surinkimo, separavimo, oro kokybės gerinimo sistemos ūkyje, srutų ir mėšlo talpyklų, mėšlidžių su dangomis ir pan.) įrengimas ir gerinimas ūkyje tiesiogiai prisideda prie oro kokybės gerinimo, ŠESD išmetimų į aplinką mažinimo ir kitų klimato kaitos švelninimo veiksnių. 2. Biodujų jėgainių įrengimas gyvulininkystės ūkiuose sudaro sąlygas utilizuoti valdoje susidarančias atliekas (mėšlas ir (arba) kitos biologiškai skaidžios atliekos ) ir pagamintą energiją ar šilumą panaudoti ūkinėje veikloje (valdos reikmėms), tokiu būdu prisidedant prie oro kokybės gerinimo, klimato kaitos švelninimo bei energetinės nepriklausomybės užtikrinimo. 3. Ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijos (tokios kaip modernios melžimo aikštelės, pirminio aušinimo ir energijos rekuperacijos sistemos, automatinės šėrimo sistemos, klimato valdymo sistemos) prisideda prie gyvūnų gerovės ir jų sveikatos gerinimo bei leidžia sumažinti energijos sąnaudas ir atitinkamai ŠESD išmetimus į aplinką. Ūkinių gyvūnų tankumą mažinančių sprendimų diegimas ir laikymo sąlygų gerinimas (užtikrinant ūkiniams gyvūnams laikymo ir auginimo sąlygas, viršijančias minimalius privalomuosius standartus) taip pat prisideda prie kiaulių uodegų nekarpymo, vištų dedeklių laikymo alternatyviose laikymo sistemose, veršelių ir paršavedžių nelaikymo individualiuose garduose bei kitų ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo problemų sprendimo. Prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams atrankos kriterijai gali būti netaikomi. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo dvi kaimo plėtros intervencines priemones KP32svp – Smulkių- vidutinių ūkių plėtra ir KP19sūp – Labai smulkių ūkių plėtra, kuriomis gali būti remiamos tos pačios veiklos. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra pareiškėjo ekonominis LT 722 LT valdos dydis. 2. Ši intervencinė priemonė papildo kaimo plėtros intervencinę priemonę KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas, kurioje parama teikiama tokio paties ekonominio dydžio valdoms. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra remiamų investicijų pobūdis: pagal KP31tvi remiamos tik investicijos, kuriomis tiesiogiai prisidedama prie klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos, prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir(arba) prie aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. 3. Ši intervencinė priemonė papildo kaimo plėtros intervencinę priemonę KP17jūs – Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, kuria gali būti remiama ta pati veikla. Esminė takoskyra: pagal KP17jūs teikiama parama besikuriantiems jaunųjų ūkininkų ūkiams, o pagal KP31tvi - pareiškėjams, kurie jau užsiima žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo, taip pat jauniesiems ūkininkams pretenduojantiems į KP31tvi intervencinės priemonės paramą gali būti taikomas didesnis intensyvumas. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP08prev, kuri remia gyvulininkystės ūkių investicijas į materialųjį turtą skirtą biologinės saugos (siekiant sumažinti gyvuliams ypatingai pavojingų infekcinių susirgimų pasireiškimo riziką) gerinimui. Esminė takoskyra: KP08prev intervencine priemone remiamos tik kompetentingos institucijos patvirtintame biosaugos plane numatytos investicijos. 4. Ši intervencinė priemonė papildo vieną sektorinę intervencinę priemonę (SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija), kurioje taip pat gali būti remiamos šio gyvulininkystės sektoriaus investicijos į materialųjį turtą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal SP03med2 intervencinę priemonę, nebus teikiama parama pagal KP31tvi intervencinę priemonę. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėja, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 5. Ši intervencinė priemonė papildo klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingą sistemą TI05eko9, kuria yra skatinama galvijų (karvių), kiaulių ir paukščių laikytojus prisiimti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra remiamos veiklos – TI05eko9 remia laikymo būdą (mažesnį kiaulių ir paukščių tankį, galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę ir kt.), o KP31tvi – leidžia jiems investuoti į ploto didinimo bei kitus gyvūnų gerovę užtikrinančius sprendimus. 6. Ši intervencinė priemonė papildo susietojo pajamų rėmimo intervencines priemones TI03sus02.1, TI03sus02.2, TI03sus02.3, TI03sus02.4, kuriomis yra remiama gyvulininkystė. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra ta, kad susietoji parama skiriama ūkių pajamų palaikymui (ne investicijoms). 7. Ši intervencinė priemonė papildo plotines I ir II ramsčio intervencines priemones, kurios padeda užtikrinti gamybos tvarumą ūkiuose, o KP31tvi leidžia jiems investuoti į tvarios gamybos plėtrą per valdų modernizavimą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Ūkininkai (fiziniai asmenys (savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą) ir juridiniai asmenys (įregistravę valdą)) arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai (t.y., kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). Tinkamumo kriterijai subsidijai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3.dalyje. LT 723 LT 2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo. 3. Parama teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 EUR (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus); 4. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir pateikimo rinkai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų; 5. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai, ir valdoje (-ose) pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Parama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, perdirbantiems iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, veiklai vykdyti teikiama, jei produktai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktai (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus); 6. Parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai jie tampa privalomi. 7. Kai parama skiriama mėšlo ir srutų tvarkymo sistemų įrengimui ir gerinimui, tinkamomis laikomos tik investicijos daromos siekiant pagerinti paramos gavėjo žemės ūkio praktiką mėšlo ir srutų tvarkymo srityje taip, kad ji viršytų pareiškėjui privalomus Europos sąjungos ir (arba) nacionalinius standartus ir (arba) įprastinę praktiką. 8. Kai parama skiriama investicijoms gyvūnų gerovei užtikrinti, tinkamomis laikomos investicijos, daromos siekiant pagerinti paramos gavėjo gyvūnų laikymo praktiką taip, kad ji viršytų pareiškėjui privalomus Europos sąjungos ir (arba) nacionalinius standartus ir (arba) įprastinę praktiką, tame tarpe: 1. 1. investuojant į kiaulininkystės sektorių, pareiškėjas privalo įsipareigoti laikyti kiaules bent 20 proc. didesniame plote nei minimalus privalomas plotas; 2. investuojant į vištų dedeklių paukštynus pareiškėjas privalo įsipareigoti laikyti vištas dedekles laisvai arba ant kraiko; 3. investuojant į galvijininkystę, pareiškėjas privalo įsipareigoti veršelių nelaikyti individualiuose garduose. 9. Kai parama teikiama biodujų jėgainių įrengimui, ji turi atitikti šiuos tinkamumo kriterijus: 1. 1. parama teikiama biodujoms iš gyvulininkystės ūkyje susidarančių atliekų (mėšlo ir(arba) kitų biologiškai skaidžių atliekų) gaminti; 2. biodujos, šilumos ir elektros energija gaminama tik valdos reikmėms. Kai teikiama finansinių priemonių parama, taikomi tik 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyti tinkamumo kriterijai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. LT 724 LT Finansinių priemonių parama teikiama kaip paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I BŽŪP ramstį, parama pagal šią intervencinę priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Kai parama teikiama subsidijos forma:  Paramos intensyvumas yra nuo 20 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo).  Pareiškėjams, įgyvendinantiems investicijas į gyvūnų gerovę kiaulininkystės sektoriuje, intensyvumas yra nuo 20 iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo).  Jauniesiems ūkininkams (atitinkantiems 4.1.5 dalyje pateiktą apibrėžimą), kreipiantis paramos pagal šią intervencinę priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 15 procentinių punktų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Kai parama teikiama finansinių priemonių forma:  Paskolos suma negali būti didesnė kaip 200 000 Eur.  Ilgiausia paskolos trukmė - 5 metai.  Vienam galutiniam naudos gavėjui iš šios intervencinės priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.  Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. Tinkamų finansuoti išlaidų. Jei paskolos lėšomis finansuojamas apyvartinis kapitalas, taikomos SP 4.6 dalies nuostatos dėl didžiausios leistinos paramos sumos apyvartiniam kapitalui.  Kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti gauna ir subsidiją, ir investicinę paskolą, parama teikiama paskolos forma apskaičiuojama kaip bendrasis subsidijos ekvivalentas. Subsidijos ir bendrojo subsidijos ekvivalento suma turi neviršyti didžiausio leistino paramos dydžio (sumine ir procentine išraiška), nustatyto šios intervencinės priemonės apraše. Subsidijos negali būti naudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, apmokėti. Finansinės priemonės negali būti naudojamos išankstiniam subsidijų finansavimui. Papildomas paaiškinimas LT 725 LT Papildomo paaiškinimo nėra 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Teikiant subsidijas netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių įsigijimas; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 6. žemės pirkimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 10. saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemų įranga, išskyrus atvejus, kai nurodytos investicijos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama); 11. kitos, intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Kai teikiama lengvatinė paskola netaikomi 1 - 5 punktai. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; LT 726 LT 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 727 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP31tvi-01 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.15; R.16; R.3; R.44; R.9 Ne KP31tvi-02 - Lengvatinė paskola Finansinė priemonė 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.15; R.16; R.3; R.44; R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP31tvi-01 - Dotacija projektui Planuojama vidutinė paramos vieneto suma - 250 000,00 Eur vienam projektui. Nustatant vidutinę paramos vieneto sumą, atsižvelgta į skirtingo pobūdžio ir vertės projektus, kuriuos numatyta finansuoti intervencinės priemonės lėšomis. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, paramos mėšlo ir srutų tvarkymo sistemoms įrengti ir gerinti bei ūkinių gyvūnų gerovės užtikrinimo technologijoms buvo galima kreiptis pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. 2021 m. gyvulininkystės sektoriuje įgyvendinamam projektui vidutiniškai skirta 136 tūkst. Eur paramos. Biodujų jėgainių įrengimas buvo finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos veiklos sritį „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“ vertėmis: biodujų jėgainių įrengimui vidutiniškai skirta paramos už 1,56 mln. Eur. KP31tvi-02 - Lengvatinė paskola Vidutinis paskolos dydis – 100 000 Eur. Šis dydis nustatytas, remiantis Lietuvos BŽŪP SP finansinių priemonių ex-ante vertinime (2021) apskaičiuota vidutine nacionalinės plėtros įstaigos „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ 2020-2021 m. suteiktų lengvatinių paskolų (1374) verte, kuri yra 99 825 Eur. Kadangi planuojama įgyvendinti finansinę priemonę su ne mažesniu kaip 25 proc. finansų tarpininkų indėliu, todėl vidutinė paramos suma sieks – 75 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP31tvi-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 41,00 41,00 41,00 41,00 41,00 205,00 LT 728 LT Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 72 916,66 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP31tvi-02 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 12,00 14,00 15,00 14,00 12,00 67,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 53,00 55,00 56,00 55,00 53,00 272,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 11 150 000,00 11 300 000,00 11 375 000,00 11 300 000,00 11 125 000,00 56 250 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 8 540 900,00 8 655 800,00 8 713 250,00 8 655 800,00 8 521 750,00 43 087 500,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 900 000,00 1 050 000,00 1 125 000,00 1 050 000,00 875 000,00 5 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 689 400,00 804 300,00 861 750,00 804 300,00 670 250,00 3 830 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 729 LT KP32svp - Smulkių-vidutinių ūkių plėtra Intervencinės priemonės kodas (VN) KP32svp Intervencijos pavadinimas Smulkių-vidutinių ūkių plėtra Priemonės rūšis INVEST(73-74) - Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą Bendrasis produkto rodiklis O.20. Remiamų ūkiuose vykdomų gamybinių investicinių veiksmų arba vienetų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip b.5 Skatinti novatoriškų (naujoviškų) produktų iš biomasės gamybą Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.15 Remiamos investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumus, įskaitant biologinius (megavatai) R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.9 Ūkininkų, gaunančių investicinę paramą restruktūrizavimui ir modernizavimui, įskaitant išteklių naudojimo efektyvumo didinimą, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – remti smulkių-vidutinių žemės ūkio valdų modernizavimą didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant. Intervencine priemone bus remiamos investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, susijusios su remiama veikla, apimančios investicijas į pirminę gamybą, į savo valdoje pagamintų žemės ūkio produktų apdorojimą, perdirbimą ir pateikimą rinkai, ir nenurodytos 9 skyriaus netinkamų finansuoti išlaidų sąraše. LT 730 LT Intervencinės priemonės parama bus skirta b.1, b.2, b.5 poreikiams tenkinti visuose žemės ūkio sektoriuose teikiant paramą nekilnojamojo turto statybos ir (arba) gerinimo išlaidoms finansuoti, naujų įrenginių ir (arba) įrangos (įskaitant naują techniką), valdos infrastruktūros įrengimo ir (arba) gerinimo išlaidoms finansuoti. Teikiant paramą daugiausia dėmesio bus skiriama investicijoms, susijusioms su inovatyvių, pažangių bei skaitmeninių technologijų, orientuotų į gamybos sąnaudų mažinimą ir energijos taupymą, diegimu, su didesnės pridėtinės vertės kūrimu, perdirbant savo valdoje užaugintus produktus, su alternatyvių energijos šaltinių diegimu, remiant investicijas į saulės baterijas, kolektorius, saulės modulius, geoterminį šildymą, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemas, kai jos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais siekiant panaudoti visą savo valdoje pagamintą energiją, su lietaus vandens panaudojimu drėkinimui. Smulkūs-vidutiniai ūkiai - ūkiai, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 EUR ir ne didesnis kaip 30 000 EUR. Kai parama teikiama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, siekiant efektyvesnio ir tikslingesnio investicijų panaudojimo, investicijos turi būti naudojamos bendriems kooperatyvo narių poreikiams tenkinti, t.y. įgyvendinamos kolektyvinės investicijos. Intervencine priemone teikiamos subsidijos investicijoms į žemės ūkio produktų gamybą ir (ar) supirkimą (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), ir (ar) valdoje pagamintų ir (ar) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimą ir (ar) perdirbimą ir pateikimą rinkai. Intervencine priemone remiami sektoriai: 1. Gyvulininkystė; 2. Augalininkystė; 3. Sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė. Parama teikiama: 1. Žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio produktų gamybą pripažinto žemės ūkio kooperatyvo savo narių valdose; 2. Žemės ūkio valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems žemės ūkio produktams apdoroti, perdirbti ir pateikti rinkai, įskaitant pripažinto žemės ūkio kooperatyvo tik iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimą ir realizavimą, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimą. Atrankos principai: Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslesnį paramos taikymą, vykdant projektų atranką, teikiant paramą ypatingas dėmesys bus teikiamas: 1. Pridėtinę vertę kuriantiems projektams, perdirbantiems savo ūkiuose užaugintą produkciją; 2. Projektams, kuriuose diegiamos inovacijos, investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą; 3. Prie aplinkos ir klimato tikslų prisidedantiems projektams, ypatingą dėmesį skiriant augalininkystės sektoriaus projektams, kuriuose taikoma tikslioji žemdirbystė; 4. Projektams, prisidedantiems prie apsirūpinimo trūkstamais maisto produktais; 5. Jaunųjų ūkininkų projektams; 6. Ūkininkų grupės projektams arba projektams, kuriuose įgyvendinamos kolektyvinės investicijos; 7. Ekologinių ūkių projektams; 8. Projektams, kuriuose pareiškėjai naudoja arba investuoja į įrangą, energiją gaminančią iš atsinaujinančių šaltinių, naudojant kitų fondų ar nuosavas lėšas. LT 731 LT Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines priemones KP12vld, KP19sūp ir KP31tvi, kuriose gali būti remiamos tos pačios veiklos. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra pareiškėjo valdos dydis: parama pagal šią intervencinę priemonę bus teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 EUR ir ne didesnis kaip 30 000 EUR, parama pagal KP19sūp intervencinę priemonę bus teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas SP verte, yra ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 16 000 Eur, parama pagal KP12vld ir KP31tvi intervencines priemones bus teikiama ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 30 001 EUR. Pagal KP31tvi intervencinę priemonę bus remiamos tik tos investicijos, kurios mažina neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai ir (arba) yra susiję su gyvūnų gerovei taikomų aukštesnių standartų, nei numatytieji privalomi, įgyvendinimu. 2. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP17jūs, kuria gali būti remiama ta pati veikla. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių: parama pagal šią intervencinę priemonę bus teikiama veikiantiems ūkiams, parama pagal KP17jūs intervencinę priemonę bus teikiama besikuriantiems ūkiams. 3. Ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę KP08prev, kuri remia ūkių investicijas į materialųjį turtą, skirtą biosaugos gerinimui. Esminė takoskyra tarp šių priemonių ta, kad pagal KP08prev remiamos tik kompetentingos institucijos patvirtintame biosaugos plane numatytos investicijos. 4. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines sektorines priemones SP01vid1 – Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus, SP03med2 – Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija ir SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių, kuriose gali būti remiamos investicijos į materialųjį turtą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų, investicijoms, remiamoms pagal sektorines priemones, nebus teikiama parama pagal KP32svp intervencinę priemonę. Teikdamas paraišką pareiškėjas įsipareigos, kad išlaidos, kurioms finansuoti prašoma paramos, nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų nacionalinių programų ir Europos Sąjungos fondų. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 5. Ši intervencinė priemonė papildo intervencines susietojo pajamų rėmimo priemones tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės sektoriuose. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra ta, kad susietoji parama skiriama ūkių pajamų palaikymui (ne investicijoms). 6. Ši intervencinė priemonė papildo plotines I ir II ramsčio intervencines priemones, kurios padeda užtikrinti gamybos tvarumą ūkiuose, o KP32svp leidžia jiems investuoti į tvarią gamybą per valdų modernizavimą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: Ūkininkai (fiziniai (savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą) ir juridiniai asmenys (įregistravę valdą)) arba jų grupė, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai (t.y., kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus). Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; LT 732 LT 2. Pareiškėjas užsiima žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimu (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimu ir (arba) perdirbimu ir pateikimu rinkai ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo; 3. Parama teikiama veikiantiems ūkiams, kurių įregistruotos žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra ne mažesnis kaip 16 001 EUR ir ne didesnis kaip 30 000 EUR (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus); 4. Pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos ir (arba) valdoje (-ose) pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų supirkimo (taikoma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems savo narių valdose pagamintą ir (arba) užaugintą produkciją), apdorojimo ir (arba) perdirbimo ir pateikimo rinkai 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų; 5. Investicijos turi pagerinti bendrus žemės ūkio valdos veiklos rezultatus (išskyrus, kai parama teikiama kolektyvinėms investicijoms įgyvendinti); 6. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai, ir valdoje (-ose) pagamintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas. Parama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems ir realizuojantiems iš savo narių jų valdose pagamintus (išaugintus) žemės ūkio produktus, perdirbantiems iš savo narių supirktus žemės ūkio produktus ir realizuojantiems iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus, veiklai vykdyti teikiama, jei produktai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktai (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus); 7. Parama gali būti skiriama investicijoms, daromoms siekiant atitikti naujus Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo datos, kai jie tampa privalomi. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama: - kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; - nustatant vieneto įkainį (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(c) straipsniu, naujo gamybinio pastato (atsižvelgiant į pastato naudojimo paskirtį) 1 kvadratinio ar kubinio metro statybai. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I BŽŪP ramstį, parama pagal šią intervencinę priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė LT 733 LT Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdas, taikant fiksuotąjį vieneto įkainį pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, taikomas šioms išlaidoms: 1. naujų pieno ūkio fermų statyboms; 2. naujų plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų statyboms. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas yra nuo 20 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo) ir gali būti diferencijuojamas priklausomai nuo žemės ūkio sektoriaus. Jauniesiems ūkininkams (atitinkantiems 4.1.5 dalyje pateiktą apibrėžimą) kreipiantis paramos pagal šią priemonę pirmą kartą, paramos intensyvumas gali būti padidintas 15 procentinių punktų (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kas neatitinka paramos reikalavimų? Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. trumpalaikio turto įsigijimas; 2. transporto priemonių įsigijimas; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. žemės pirkimas; 6. gyvūnų pirkimas, vienmečių augalų pirkimas ir jų sodinimas; 7. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 8. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimo tvarkos; 9. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 10. išlaidos drėkinimui, (išskyrus drėkinimo sistemas, kurioms naudojamas lietaus vanduo); 11. saulės baterijos, saulės kolektoriai, saulės moduliai, geoterminio šildymo, oras-oras, oras-vanduo šildymo sistemos, išskyrus atvejus, kai nurodytos investicijos susijusios su statomo ar rekonstruojamo gamybinio statinio poreikiais (pardavimui skirta energija neremiama); 12. kitos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Ar investicijos susijusios su drėkinimu?  Taip  Ne Investicijos skirtos esamų drėkinimo įrenginių tobulinimui – kokią procentinę dalį vandens galima sutaupyti LT 734 LT Netaikoma Investicijos skirtos esamiems drėkinimo įrenginiams, kurie turi įtakos vandens telkiniams, kurių būklė yra prasta, tobulinti, – koks (-ie) yra reikalavimas (-ai) veiksmingam vandens naudojimo sumažinimui, nurodant procentinę dalį) Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1. Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 735 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (- iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP32svp-01 - Dotacija projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.15; R.3; R.9 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP32svp-01 - Dotacija projektui Visais metais planuojama vieneto suma – 200 000,00 Eur. Vieneto suma nustatyta kaip vidutinė paramos suma vienam projektui, atsižvelgiant į 2014–2020 metų Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimo patirtį, potencialių pareiškėjų investicinius poreikius bei kainų lygio pokyčius. KPP įgyvendinimo 2014–2020 m. pažangos vertinimo ataskaitoje (2021 m.) buvo konstatuota, kad pagal priemonę „Parama smulkiems ūkiams“ parama smulkiems ūkiams teikiama kaip išmoka (maksimali paramos suma vienam pareiškėjui – 15 tūkst. Eur) neatitinka paramos gavėjų poreikių, nes dažnai smulkių ūkių investicijos reikalauja didesnių lėšų. Didesnius smulkių investicijų poreikius patvirtina panašių investicinių priemonių paramos duomenys bei potencialių pareiškėjų apklausos. Pavyzdžiui, vertinant ūkių, kurių dydis (SP) yra iki 30 000 Eur, paraiškų paramai pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021–2022 m. duomenis, matyti, kad vidutinė šiems ūkiams skirtos paramos suma sudarė 250 000 Eur. 2021 m. birželį atliktos jaunųjų ūkininkų finansavimo poreikio apklausos rezultatai rodo, kad ūkių, kurių dydis (SP) nuo 8 000 iki 30 000 Eur, vidutinė planuojamų investicijų vertė sudaro 100 000 Eur (ESTEP, Finansinių priemonių ex-ante vertinimas). Prognozuojant vidutinę paramos sumą vienam projektui taip pat atsižvelgta į spartų prekių ir paslaugų kainų lygio augimą - 2022 m. gegužės mėn. vidutinė metinė infliacija siekė 18,5%. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP32svp-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) O.20 (vienetas: Veiksmai) 37,00 37,00 37,00 38,00 38,00 38,00 225,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 37,00 37,00 37,00 38,00 38,00 38,00 225,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 45 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 34 470 000,00 IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) LT 736 LT Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 737 LT INSTAL(75) - Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas KP17jūs - Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP17jūs Intervencijos pavadinimas Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas Priemonės rūšis INSTAL(75) - Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas Bendrasis produkto rodiklis O.25. Įsikūrimo paramą gaunančių jaunųjų ūkininkų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Taip Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO7 Pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.4 Padidinti jaunųjų ūkininkų ūkių ekonominį pajėgumą Aukštas Taip a.5 Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais Žemas Taip g.1 Pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones, įskaitant jaunuosius ūkininkus, kaimo vietovėse Aukštas Taip g.2 Gerinti jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygį, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas Aukštas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.36 Jaunųjų ūkininkų, kurie kuria ūkius naudodamiesi pagal BŽŪP teikiama parama, skaičius, įskaitant pasiskirstymą pagal lytį R.37 BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas - skatinti jaunųjų ūkininkų, siekiančių užsiimti žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, ypač kuriančių didesnę pridėtinę vertę generuojančius ūkius, įsikūrimą ir taip paspartinti sklandžią kartų kaitą Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. LT 738 LT Remti jaunųjų ūkininkų kūrimąsi svarbu dėl kelių aspektų: siekiant užtikrinti žemės ūkio produktų gamybos ir apsirūpinimo maistu tęstinumą; siekiant didinti ūkių konkurencingumą; užtikrinant ūkininkų kartų kaitą; diegiant naujas technologijas žemės ūkyje, nes jaunieji ūkininkai imlesni naujovėms nei vyresni asmenys. Intervencinė priemonė prisidės prie užimtumo skatinimo: visi jaunieji ūkininkai, kurie pasinaudoję parama įkurs ūkininko ūkį, o žemės ūkio veikla bus vienintelė jų vykdoma ekonominė veikla, bus laikomi sukūrusiais naują darbo vietą. Siekiant užtikrinti tvaresnį jaunųjų ūkininkų įsikūrimo finansavimą numatyta galimybė projekto lygiu įsikūrimo išmoką derinti su lengvatine paskola. Atrankos principai: Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą ypatingas dėmesys teikiant įsikūrimo išmokas bus teikiamas jauniesiems ūkininkams, kuriantiems didesnę pridėtinę vertę kuriančius ūkius (pretenduojantiems tapti ekologiniais ūkiais, dalyvauti maisto kokybės schemose, vykdyti tvarią žemės ūkio veiklą, apdoroti ir perdirbti ūkyje pagamintą ir (arba) užaugintą žemės ūkio produkciją, kt.), kuriantiems mišrios specializacijos ūkius, taip pat tiems, kurie vietovėse, turinčiose gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, kuria gyvulininkystės ūkius, diegiantiems inovacijas. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Vadovaujantis Reglamento (ES) NR. 2021/2115 79 straipsnio 3 dalies nuostatomis atrankos kriterijai finansinėms priemonėms nėra taikomi. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė yra sudėtinė kartų kaitos strategijos dalis, papildanti Tiesioginių išmokų intervencinę priemonę, skirtą jauniesiems ūkininkams TI04jūs - Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams. KP17jūs intervencinė priemonė skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, finansuojant verslo planus, tiesioginės išmokos skirtos pajamų palaikymui. Taigi ši intervencinė priemonė papildo intervencinę priemonę TI04jūs, abi intervencinės priemonės skirtos tik jauniesiems ūkininkams. 2. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas jauniems asmenimis įsikurti kaime (vykdant žemė ūkio veiklą) ir vystyti, plėtoti, modernizuoti įkurtą ūkį, kitose intervencinėse priemonėse jauniesiems ūkininkams numatyta teikti prioritetą (KP12vld – Investicijos į žemės ūkio valdas; KP32svp – Smulkių-vidutinių ūkių plėtra; KP24pmį – Mokymai ir įgūdžių įgijimas) arba teikti paramą didesniu intensyvumu (pagal KP12vld maksimalus paramos intensyvumas yra iki 50 proc., tačiau jauniesiems ūkininkams jis padidinamas iki 70 proc.; pagal KP32svp maksimalus paramos intensyvumas yra iki 65 proc., tačiau jauniesiems ūkininkams jis padidinamas iki 80 proc.; pagal KP31tvi – Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas maksimalus paramos intensyvumas yra iki 65 proc., tačiau jauniesiems ūkininkams gali būti padidinamas iki 80 proc. ir kt.). Tokiu būdu bus pasiektas papildomumas tarp intervencinių priemonių. 3. Siekiant suderinamumo ir takoskyros tarp intervencinių priemonių, parama pagal KP17jūs teikiama besikuriantiems ūkiams, parama pagal KP12vld, KP31tvi, KP32svp teikiama investicijoms jau veikiantiems ūkiams, priklausomai nuo valdos ekonominio dydžio. Pagal KP31tvi intervencinę priemonę bus remiamos tik tos investicijos, kurios mažina neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai ir (arba) yra susiję su gyvūnų gerovei taikomų aukštesnių standartų, nei numatytieji privalomi, įgyvendinimu. 4. Ši intervencinė priemonė papildo sektorines intervencines priemones: SP01vid1 - Investicijos į ilgalaikį turtą, tyrimus, eksperimentinę ir inovatyvią gamybą ir kitus veiksmus, SP03med2 – Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija ir SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių, kuriose taip pat gali būti remiamos šių sektorių investicijos į materialųjį turtą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo sektorinių priemonių pareiškėjai privalo užtikrinti, kad intervencinei priemonei įgyvendinti numatytos išlaidos nebuvo, nėra ir nebus finansuojamos iš kitų ES fondų ir kitų lėšų. 5. Intervencinė priemonė papildo susietojo pajamų rėmimo intervencines priemones tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės sektoriuose. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių LT 739 LT priemonių yra ta, kad susietoji parama skiriama ūkių pajamų palaikymui (o ne naujų ūkių steigimui). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Pareiškėju gali būti jaunasis ūkininkas kaip apibrėžta Strateginio plano 4.1.5 dalyje. Parama teikiama jaunajam ūkininkui, kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas (juridinio asmens atveju – kuris pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje). Jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė (juridinio asmens atveju – valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena), ir nuo tos dienos iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn. Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. Projektas įgyvendinamas per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį pagal nustatytos formos verslo planą, kuris turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo; 3. Verslo plane turi būti pateikiama ši informacija: 1. 1. Esamos žemės ūkio valdos situacijos analizė, 2. Veiklos plėtros tikslai, etapai ir apimtys, 3. Planuojamos įgyvendinti veiklos, įskaitant veiklas, susijusias su aplinkosauginiu tvarumu ir išteklių naudojimo efektyvumu, ir jų detalizavimas (investicijos, mokymai, konsultacijos ir kt.), 4. Planuojami ūkinės veiklos pasiekimo tarpiniai ir galutiniai rezultatai, 5. Kiti verslo plano reikalavimai nustatyti priemonės įgyvendinimo taisyklėse; 4. Pareiškėjo pateiktame verslo plane numatyta veikla ir išlaidos turi būti susijusios su remiama priemonės veikla; 5. Parama skiriama ūkiui, kurio žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu yra ne didesnis kaip 70 000 Eur bei ekonominio dydžio potencialas (planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis), išreikštas standartine produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur; 6. Skiriant paramą finansinės priemonės forma tinkamos išlaidos yra verslo plane numatytos išlaidos, kurios gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinio turto įsigijimą, neužstatytos ir užstatytos žemės pirkimą, taip pat apyvartinis kapitalas; 7. Parama teikiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktų (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus) gamybai, ir valdoje pagamintiems ir (arba) užaugintiems produktams apdoroti ir (arba) perdirbti. Apdorojimo ir perdirbimo proceso metu gautas galutinis produktas turi būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytas produktas; 8. Bet kuris asmuo tik vieną kartą kaip fizinis ar juridinis, ar juridinio asmens dalyvis, vienasmenis valdymo organas, kolegialaus valdymo organo narys gali gauti paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui pagal šią intervencinę priemonę ir ankstesnes kaimo plėtros programas; 9. Kai jaunasis ūkininkas yra juridinis asmuo, jis turi atitikti privataus savarankiško juridinio asmens, atitinkančio labai mažos, mažos ar vidutinės įmonės statusą, kaip tai apibrėžiama LR Smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Parama dotacijos forma teikiama nustatant fiksuotąją sumą (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(c) straipsnį. Paaiškinimas dėl išmokos (fiksuotosios sumos) nustatymo pateiktas šios priemonės aprašo 7 dalyje. LT 740 LT Parama finansinių priemonių forma teikiama kaip paskolos investicijoms ir (arba) apyvartiniam kapitalui. Teikiant išmokas ir (ar) paskolas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui užtikrinamas finansavimo papildomumas. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo toms pačioms investicijoms, Mokėjimo agentūra turimose duomenų informacinėse bazėse ir sistemose patikrins, ar konkretus verslo planas nebuvo finansuotas. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas I. Kai parama teikiama dotacijos forma: 1. Parama skiriama verslo planui įgyvendinti ir mokama išmokant fiksuotąją sumą. 2. Parama išmokama dviem dalinėmis išmokomis. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti 80 proc. visos išmokos sumos, paramos gavėjui išmokama po sprendimo skirti paramą priėmimo (be mokėjimo prašymo pateikimo). Likusi 20 proc. išmokos dalis mokama kitais metais po verslo plano tinkamo įgyvendinimo. Jeigu verslo planas įgyvendintas netinkamai, išmoka nemokama (jeigu išmokėta išmokos dalis, ta dalis susigrąžinama). II. Kai parama teikiama finansinės priemonės forma: 1. Lengvatinės paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti gauna subsidiją, bendra paramos, teikiamos subsidijos ir paskolos formomis, suma turi neviršyti didžiausio leistino Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 75 str. nustatyto paramos dydžio – 100 000 Eur. 2. Subsidijos negali būti naudojamos finansavimui, gautam pagal finansines priemones, apmokėti. Finansinės priemonės negali būti naudojamos išankstiniam subsidijų finansavimui. 3. Ilgiausia paskolos trukmė – 5 metai. Vienam galutiniam naudos gavėjui iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu I. Kai parama teikiama dotacijos forma, fiksuotoji suma negali viršyti 60 000 Eur. II. Kai pareiškėjas tam pačiam projektui įgyvendinti gauna subsidiją ir lengvatinę paskolą, bendra paramos, teikiamos subsidijos ir paskolos formomis, suma turi neviršyti didžiausio leistino SPR 75 str. nustatyto paramos dydžio – 100 000 Eur. Papildomas paaiškinimas Paaiškinimas dėl išmokos (fiksuotosios sumos) nustatymo: Išmokos (fiksuotosios sumos) dydis nustatytas atsižvelgiant į istorinius KPP paramos panaudojimo duomenis ir tikslinės grupės poreikius. Teikiant finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. LT 741 LT programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ programinio laikotarpio pradžioje paramos suma vienam paramos gavėjui buvo 50 000 Eur, jei kuriamas gyvulininkystės ūkis – 60 000 Eur. Dėl didelės nepatenkintos paklausos paramai pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo nuspręsta nuo 2017 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimo išmokos dydį sumažinti iki 40 000 Eur, taip siekiant užtikrinti didesnę paramos sklaidą. Tačiau atliktos konsultacijos su socialiniais-ekonominiais partneriais1 rodo, kad tokia išmokos suma, ypač atsižvelgiant į sparčiai augančias veiklos sąnaudas ir ribotas jaunųjų ūkininkų galimybes papildomų lėšų pasiskolinti rinkoje dėl užstato ir veiklos istorijos trūkumo, yra nepakankama. Remiantis jaunųjų ūkininkų apklausos (2021)2 rezultatais, vidutinė pradinių investicijų suma yra 100 000 Eur. Todėl įgyvendinant intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus sudaryta galimybė pasinaudoti maksimalia SPR 75 str. nustatyta paramos suma – 100 000 Eur, skiriant iki 60 000 Eur dydžio įsikūrimo išmoką ir, esant papildomo finansavimo poreikiui, gauti iki 40 000 Eur dydžio lengvatinę paskolą. [1] Žemės ūkio ministerijos ES reikalų koordinavimo grupės pažyma dėl konsultacijų su partneriais dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano: 2021 m. balandžio 30 d. vykusios diskusijos ,,Dėl paramos jauniesiems ūkininkams po 2023 m.“ santrauka. [2] Atlikta 2021 m. gegužę-birželį, rengiant Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano finansinių priemonių ex-ante vertinimą. Paaiškinimas dėl finansinės priemonės (lengvatinės paskolos) dydžio nustatymo: Norint pradėti žemės ūkio verslą, paprastai reikia didelių pradinių investicijų ir stabilių pinigų srautų bent keleriems metams, kol pradėta veikla pradeda generuoti pajamas. Tiek ES mastu1, tiek Lietuvoje atliktos apklausos2 rodo, kad jaunųjų ūkininkų kūrimosi ir veiklos plėtros finansavimo poreikiai negali būti patenkinti skolinantis rinkoje – jauniesiems ūkininkams yra sunku gauti reikiamų finansinių išteklių naujai ekonominei veiklai pradėti ir plėtoti, nes jie turi ribotą ūkininkavimo bei verslumo patirtį, jiems trūksta nuosavų lėšų bei užstato, norint gauti finansavimą kredito įstaigoje. Remiantis jaunųjų ūkininkų apklausos (2021) rezultatais, vidutinė pradinių investicijų suma yra 100 000 Eur. Todėl įgyvendinant intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ bus sudaryta galimybė pasinaudoti maksimalia SPR 75 str. nustatyta paramos suma – 100 000 Eur, skiriant iki 60 000 Eur dydžio įsikūrimo išmoką ir, esant papildomo finansavimo poreikiui, gauti iki 40 000 Eur dydžio lengvatinę paskolą. Planuojant produkto rodiklį „O.25. Įsikūrusių jaunųjų ūkininkų skaičius“ skaičiuojama vidutinė paskola suma – 40 000 Eur. [1] FI–compass (2018), Survey on financial needs and access to finance of EU agricultural enterprises; FI–compass (2020), Financial needs in agriculture and agri-food sectors in Lithuania; Jaunųjų ūkininkų apklausa dėl finansinių priemonių poreikio, 2021 m. birželis. [2] Atlikta 2021 m. gegužę-birželį, rengiant Lietuvos bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. strateginio plano finansinių priemonių ex-ante vertinimą. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ LT 742 LT Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Papildomo paaiškinimo nėra, taikoma "Geltonoji dėžė". 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 743 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP17jūs-001 - Dotacija Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vienoda R.36; R.37 Ne KP17jūs-002 - Lengvatinė paskola Finansinė priemonė 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vienoda R.36; R.37 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP17jūs-001 - Dotacija Paramos vieneto dydis nustatytas vadovaujantis Reglamento 2021/2115 75 str. 4 p. Paramos vieneto dydis, lyginant su 2014-2020 m. taikytu paramos dydžiu, padidintas įvertinus infliacijos rinkoje mastą. KP17jūs-002 - Lengvatinė paskola Paramos vieneto dydis nustatytas vadovaujantis Reglamento 2021/2115 75 str. 4 p. Atsižvelgiant į tai, kad paramos dydis išmokai bus iki 60 000 Eur, esant papildomo finansavimo poreikiui, bus galima gauti iki 40 000 Eur dydžio lengvatinę paskolą. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 KP17jūs-001 - Dotacija (Dotacija - Vienoda) O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 105,00 229,00 230,00 229,00 229,00 229,00 1 251,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 39 318,18 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 KP17jūs-002 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vienoda) O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 60,00 88,00 88,00 88,00 88,00 88,00 500,00 O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 165,00 317,00 318,00 317,00 317,00 317,00 1 751,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 8 700 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 95 000 000,00 LT 744 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 664 200,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 72 770 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 2 400 000,00 3 520 000,00 3 460 000,00 3 520 000,00 3 520 000,00 3 520 000,00 19 940 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 1 838 400,00 2 696 320,00 2 650 360,00 2 696 320,00 2 696 320,00 2 696 320,00 15 274 040,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) 5 227 722,73 5 310 071,20 5 382 838,37 10 917 996,58 26 838 628,88 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) 4 004 435,61 4 067 514,55 4 123 254,19 8 363 185,38 20 558 389,73 LT 745 LT RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės KP15riz - Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP15riz Intervencijos pavadinimas Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas Priemonės rūšis RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės Bendrasis produkto rodiklis O.9. Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.5 Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas - skatinti ūkininkus taikyti rizikos valdymo priemones, kompensuojant dalį pasėlių, augalų bei gyvulių draudimo įmokų. Dėl klimato kaitos poveikio augalams ir pasėliams bei dėl pasireiškiančių gyvūnų ligų protrūkių ūkininkai šiandien susiduria su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Palyginti su kitais sektoriais, nepalankūs klimato reiškiniai ir gyvūnų ligų protrūkiai labiausiai kenkia žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialui, todėl veiksmingas rizikos valdymas yra labai svarbus ūkininkams. Valstybė, kompensuodama nuostolius dėl nepalankių klimato reiškinių poveikio augalams ir pasėliams bei gyvūnų ligų protrūkio, patiria didelių išlaidų, o sumažinti lėšų poreikį šiam tikslui galima paskatinant ūkininkus drausti produkciją. Pagal šią intervencinę priemonę siekiama padėti spręsti rizikos valdymo problemas – skatinti ūkininkus drausti savo pasėlius, augalus ir gyvūnus, kompensuojant jiems dalį draudimo įmokų. LT 746 LT Draudikų duomenimis, įvykus stichinei sausrai paprastai nukenčia visi augalai, dėl speigo dažniausiai prarandama daugiau kaip 20 proc. produkcijos, o dėl kitų rizikų nuostoliai būna mažesni. Atsižvelgiant į tai, augalų ir pasėlių draudimo atveju pagal šią intervencinę priemonę numatoma kompensuoti tik sausros ir iššalimo rizikas, kadangi dalis įmokų dėl kitų rizikų kompensuojamos nacionalinės priemonės pagalba. Gyvūnų draudimo atveju pagal šią intervencinę priemonę numatoma kompensuoti dalį draudimo įmokų, kai gyvūnai draudžiami nuo gyvūnų užkrečiamų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/429 prieduose. Ši intervencinė priemonė skatintų žemės ūkio sektoriuje veikiančius subjektus drausti savo produkciją nuo nepalankių klimato reiškinių, gyvūnų ligų sukeltų padarinių ir taip valdyti vykdomos ūkinės veiklos riziką. Intervencinė priemonė padės išlaikyti ūkio perspektyvumą ir konkurencingumą ilgesnį laiką, o pasireiškus nepalankiems klimato reiškiniams, kurie paveikė augalus bei pasėlius, ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams sudarys palankesnes sąlygas ūkininkams atkurti sumažėjusį žemės ūkio potencialą. Remiamos veiklos: pagal šią intervencinę priemonę ūkininkams, apdraudusiems pasėlius, gyvūnus ar augalus bet kurioje jų pasirinktoje draudimo įmonėje bus kompensuojama dalis sumokėtos draudimo įmokos. Papildomumas ir takoskyra su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Intervencinę priemonę KP15riz papildo kita rizikos valdymo intervencinė priemonė KP16sav, kuria bus skatinama kurtis alternatyviems pajamų stabilizavimo mechanizmams, pagal kuriuos būtų kompensuojami pajamų praradimai dėl daugiau ūkininkams aktualių rizikų, nei tos rizikos, nuo kurių siūlo draustis šiuo metu rinkoje veikiančios draudimo įmonės, ir kurios bus kompensuojamos intervencinės priemonės KP15riz lėšomis. 2. Intervencinę priemonę KP15riz papildo I ramsčio intervencinė priemonė SP01vid7 - Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje, kuri yra skirta vykdyti krizių prevenciją ir rizikos valdymą, siekiant išvengti sutrikimų atitinkamo sektoriaus rinkose ir į jas reaguoti. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra veiklų lygmeniu (SP01vid7 neskirta draudimo įmokų kompensacijoms) ir pareiškėjo lygmeniu (SP01vid7 pareiškėjais gali būti tik pripažintos vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos ir jų asociacijos). 3. Intervencinė priemonė KP15riz papildo intervencinę priemonę KP08prev, pagal kurią numatytas prevencinių biologinės saugos priemonių taikymas gyvulininkystės sektoriuje, siekiant išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Kompensacinė išmoka ūkininkui mokama nuo sumokėtos pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos sumos. Visa paramos suma išmokama paramos gavėjui – ūkininkui (fiziniam ir juridiniam asmeniui), užsiimančiam žemės ūkio veikla, kaip apibrėžta SP 4.1.4 dalyje. Kompensacinė išmoka pareiškėjui bus mokama, jei pagal draudimo sutartį draudžiama:  Pasėlių ir augalų draudimo atveju – nuo nepalankių klimato reiškinių, kurie laikomi įvykusiais, jei atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. D1-870 "Dėl Stichinių, katastrofinių metreorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo" ir (arba) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. 3D-180 "Dėl Stichinių ir pavojingų meteorologinių reiškinių fiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatytus stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius. Jei minėtuose įsakymuose nurodyti LT 747 LT rodikliai bus pasiekti bet kurioje savivaldybėje, apie tai Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuos Žemės ūkio ministeriją, o ši draudimo įmones;  Gyvūnų draudimo atveju – nuo gyvūnų ligų, kurių protrūkio faktą oficialiai pripažįsta Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Parama bus mokama nežiūrint į tai, ar draudiminis įvykis įvyko, ar ne. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus paramos gavėjams. 2. Pareiškėjas yra sudaręs draudimo sutartis, pagal kurias yra kompensuojami nuostoliai, patirti dėl nepalankių klimato reiškinių ar gyvūnų ligų. 3. Pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Tokiu apskaičiavimo metodu nustatomi faktiniai atskiro ūkininko nuostoliai atitinkamais metais. 4. Parama teikiama už Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius pasėlius, laikomus gyvūnus ir (ar) auginamus augalus. 5. Pasėlių ir augalų draudimo atveju – pasėlių ir augalų plotas pagal augalų rūšis, nurodytas draudimo sutartyje, negali viršyti deklaruoto ŽŪN ar pasėlių ploto, išskyrus atvejus, kai toje pačioje vietoje per metus auga ne viena augalų rūšis. 6. Gyvūnų draudimo atveju – gyvūnai apdrausti nuo ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/429 prieduose. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles ne IAKS 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos, neviršijant intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytų paramos dydžio apribojimų. Papildomas paaiškinimas Draudimo įmoka yra tinkamos išlaidos: augalų ir pasėlių draudimo atveju – kai draudžiama nuo sausros ir iššalimo; gyvūnų draudimo atveju – kai draudžiama nuo gyvūnų ligų, nurodytų Pasaulinės gyvūnų LT 748 LT sveikatos organizacijos nustatytame gyvūnų ligų sąraše arba 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 652/2014 prieduose. Draudimo įmoka yra tinkamos išlaidos, jeigu pagal draudimo sutartį numatomi padengti nuostoliai, kai sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos (arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės). Tokiu apskaičiavimo metodu nustatomi faktiniai atskiro ūkininko nuostoliai atitinkamais metais. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Nuostolių kompensavimas. Kokia yra ribinė vertė, nuo kurios pradedama mokėti kompensacija? Nuostoliai didesni nei 20 % vidutinės metinės produkcijos Kokia yra nuostolių apskaičiavimo metodika ir kompensacijos išmokėjimą lemiantys veiksniai? Bus patikrinama, ar gyvūnai, augalai, pasėliai apdrausti tenkinant reikalavimus. Įvertinama, ar pagal draudimo sutartį numatomi padengti galimi patirti nuostoliai sudarys daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos (arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų laikotarpio produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės). Tokiu apskaičiavimo metodu nustatomi faktiniai atskiro ūkininko nuostoliai atitinkamais metais. Šiai sąlygai patikrinti apskaičiuojama ūkininko vidutinė metinė produkcija pagal Ūkinių gyvūnų registre, pasėlių deklaravimo metu užfiksuotus duomenis ir atitinkamų metų vidutines biologinio turto normatyvines kainas, patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu. Apskaičiuojama suma, sudaranti 20 proc. nustatytos ūkininko vidutinės metinės produkcijos. Jeigu draudimo suma (tikėtina nuostolio suma) mažesnė už apskaičiuotą sumą (20 proc. vidutinės metinės produkcijos), ūkininkas neatitinka reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalies draudimo įmokų kompensacija mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne, šiame punkte nurodyta sąlyga būtų tikrinama vieną kartą priimant sprendimą dėl paramos (dalies draudimo įmokų kompensavimo) skyrimo. Koks yra rizikos valdymo priemonės tipas?  Draudimas  Savitarpio pagalbos fondas  Kita Koks yra gamybos nuostolių padengimas? Pasėliai galvijai sodininkystė Koks yra pajamų nuostolių padengimas? ne konkretaus sektoriaus Kokios nuostatos taikomos siekiant išvengti kompensacijos permokos už tą įnašą? Bus įvertinama ar tam pačiam draudimo objektui (augalų plotui, tai pačiai rizikai ar tam pačiam ūkiniam gyvūnui) nėra sudaryta daugiau nei viena draudimo sutartis. Bus nustatyti didžiausi galimi įkainiai kompensavimui vienam augalų hektarui pagal augalų rūšis arba ūkiniam gyvūnui. LT 749 LT Kompensacinė išmoka ūkininkui mokama nuo sumokėtos pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos sumos. Visa paramos suma išmokama paramos gavėjui. Parama bus mokama nežiūrint į tai, ar draudiminis įvykis įvyko, ar ne. 10. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas („žalioji dėžė“) Taikoma "Geltonoji dėžė" 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 750 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP15riz-01 - Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.5 Ne KP15riz-02 - Gyvūnų draudimo įmokos kompensacija Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.5 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP15riz-01 - Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija Vieneto sumos dydis apskaičiuotas, atsižvelgus į 2014 – 2020m. programavimo laikotarpio įgyvendinimo patirtį. Kadangi 2019 m. buvo pakeistos priemonės „Rizikos valdymas“, veiklos sritis „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, paramos sąlygos (atsisakyta aktyvios ūkininko patikros, paankstintas iki 70 proc. paramos dalies išmokėjimas, kompensuojama draudimo įmokos suma padidinta nuo 65 iki 70 proc., žalos riba sumažinta nuo 30 iki 20 proc.), ir KP15riz numatytos taikyti sąlygos atitinka 2020 ir 2021 m. pareiškėjams taikytas paramos sąlygas, skaičiuojant paramos vieneto sumą atsižvelgiama į 2020 m. ir 2021 m. vidutiniškai projektui skirtų paramos lėšų sumą bei besikreipusiųjų pareiškėjų skaičių. Skaičiuojant pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacijos dydį, vadovautasi šiomis prielaidomis:  2016-2021 m., įgyvendinant analogišką priemonę, kompensacinės išmokos buvo mokamos vidutiniškai 556 paramos gavėjams. Atsižvelgus į paramos gavėjų dinamiką minėtu laikotarpiu, paramos gavėjų skaičius didės po 6 proc. kasmet.  Vidutiniškai vienam projektui skiriama paramos lėšų už 3 200 Eur. KP15riz-02 - Gyvūnų draudimo įmokos kompensacija Vieneto sumos dydis apskaičiuotas, atsižvelgus į 2014 – 2020m. programavimo laikotarpio įgyvendinimo patirtį. Kadangi 2019 m. buvo pakeistos priemonės „Rizikos valdymas“, veiklos sritis „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“, paramos sąlygos (atsisakyta aktyvios ūkininko patikros, paankstintas iki 70 proc. paramos dalies išmokėjimas, kompensuojama draudimo įmokos suma padidinta nuo 65 iki 70 proc., žalos riba sumažinta nuo 30 iki 20 proc.), ir KP15riz numatytos taikyti sąlygos atitinka 2020 ir 2021 m. pareiškėjams taikytas paramos sąlygas, skaičiuojant paramos vieneto sumą atsižvelgiama į 2020 m. ir 2021 m. vidutiniškai projektui skirtų paramos lėšų sumą bei besikreipusiųjų pareiškėjų skaičių. Skaičiuojant ūkinių gyvūnų draudimo įmokos kompensacijos dydį, vadovautasi šiomis prielaidomis:  Draudžiamų gyvūnų skaičius ir pareiškėjų skaičius planuojamu laikotarpiu išliks toks pat, kaip ir 2019 m. – po 65 kasmet;  Draudimo įmokos dydis siejamas su Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainų sąraše nurodytų ūkinių gyvūnų kainų vidurkiu, kuris kinta nežymiai, todėl taip pat realu, kad įmokos dydis nesikeis ir planuojamu laikotarpiu; LT 751 LT  Vidutiniškai vienam projektui skiriama paramos lėšų už 6 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 3 200,00 3 200,00 3 200,00 3 200,00 3 200,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP15riz-01 - Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija (Dotacija - Vidutinė) O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 556,00 588,00 623,00 661,00 697,00 3 125,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 6 000,00 6 000,00 6 000,00 6 000,00 6 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP15riz-02 - Gyvūnų draudimo įmokos kompensacija (Dotacija - Vidutinė) O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 65,00 65,00 65,00 65,00 65,00 325,00 O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 621,00 653,00 688,00 726,00 762,00 3 450,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 2 170 109,00 2 271 424,00 2 384 309,00 2 503 968,00 2 620 190,00 11 950 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 662 303,00 1 739 911,00 1 826 381,00 1 918 039,00 2 007 066,00 9 153 700,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 752 LT KP16sav - Savitarpio pagalbos fondai Intervencinės priemonės kodas (VN) KP16sav Intervencijos pavadinimas Savitarpio pagalbos fondai Priemonės rūšis RISK(76) - Rizikos valdymo priemonės Bendrasis produkto rodiklis O.9. Vienetų, kuriems taikomos remiamos BŽŪP rizikos valdymo priemonės, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO1 remti perspektyvias ūkių pajamas ir žemės ūkio sektoriaus atsparumą visoje Sąjungoje, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinti žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą Sąjungoje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP a.1 Palaikyti žemės ūkio veiklos tęstinumą ir tvarumą Aukštas Taip a.6 Skatinti rizikų valdymo priemonių taikymą ūkiuose Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.5 Ūkių, remiamų pagal BŽŪP rizikos valdymo priemones, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – skatinti žemės ūkio rizikos valdymo fondų (dar vadinamų savitarpio pagalbos fondais) steigimąsi ir plėtrą. Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika yra vis labiau orientuota į rinką, t. y. mažinamas valstybės intervencijos lygis, norima, kad žemės ūkio produkcijos gamintojų apsisprendimus ką gaminti veiktų rinkos signalai, o ne taikomos politikos priemonės. Be to, globalizuojantis prekybai, veikiant įvairiems geopolitiniams veiksniams bei susiduriant su klimato kaitos lemiamais reiškiniais (ilgalaikės liūtys, sausros ir kt.), žemės ūkio rinkos dalyvių pajamos tapo labai nestabilios, jie patiria didelius pajamų sumažėjimus, o tai kelia didelę grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui bei išlikimui. Rizika yra neatsiejama žemės ūkio verslo dalis, todėl rizikos valdymas bei priemonių rizikai valdyti sukūrimas tampa labai svarbiu žemės ūkio politikos tikslu. Pažymėtina, kad rizikos valdymo problema yra aktuali tiek Lietuvoje, tiek ir kitose ES ir ne ES šalyse. Šiuo metu Lietuvos rinkoje veikiančios draudimo įmonės draudžia augalus ir pasėlius nuo nepalankių meteorologinių reiškinių, o ūkinius gyvūnus – nuo užkrečiamų ligų, tačiau žemės ūkio produkcijos LT 753 LT gamintojai susiduria su daugiau rizikos veiksnių, tokių kaip sezoniškumas, nepakankamas verslo lankstumas, žaliavų kainų kintamumas, ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas, žemės ūkio produktų gendamumas bei kt. SSGG analizė parodė, kad rinkoje parduodami draudimo paketai nevisiškai atitinka ūkininkų poreikius. Kaip rodo kitų šalių pavyzdys, žemdirbiams žemės ūkio rizikos valdymo fondai gali pasiūlyti alternatyvias galimybes draustis nuo šių ir kitų ūkininkams aktualių rizikų veiksnių. Apie tokių fondų kūrimosi svarbą diskutuojama tiek ES įvairiose institucijose, tiek Lietuvoje žemdirbių organizacijose bei valstybės institucijose. Žemės ūkio rizikos valdymo fondas galėtų būti viena iš rizikos valdymo priemonių žemės ūkio veiklos sektoriams, kuri prisidėtų sprendžiant žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų didelio svyravimo problemas. Ši intervencinė priemonė užtikrina KPP priemonės „Rizikos valdymas“ (M17) veiklos srities “Pajamų stabilizavimo priemonės“ (M17.3) tęstinumą: pagal šią priemonę Lietuva ketina įgyvendinti ne daugiau kaip du bandomuosius rizikos valdymo projektus, kurių pagrindu sukaupta patirtis bus tęsiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 - 2027 m. strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu. Remiamos veiklos: pagal šią intervencinę priemonę yra remiamas žemės ūkio rizikos valdymo fondų steigimas. Papildomumas ir takoskyra su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1. Intervencinę priemonę KP16sav papildo kita rizikos valdymo intervencinė priemonė KP15riz kuria pasėlių, augalų ir gyvulių augintojai bus skatinami draustis ir tokiu būdu suvaldyti pajamų kritimo riziką. Esminė takoskyra: KP16sav sudaro sąlygas kurtis alternatyviems pajamų stabilizavimo mechanizmams, pagal kuriuos būtų kompensuojami pajamų praradimai dėl daugiau ūkininkams aktualių rizikų, nei tos rizikos, nuo kurių siūlo draustis šiuo metu rinkoje veikiančios draudimo įmonės, ir kurios bus kompensuojamos intervencinės priemonės KP15riz lėšomis. 2. Intervencinę priemonę KP16sav papildo I ramsčio intervencinė priemonė SP01vid7, kuri yra skirta teikti paramą vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijoms siekiant sušvelninti ar pašalinti krizinės situacijos padarinius vaisių ir daržovių sektoriuje. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra veiklų lygmeniu: SP01vid7 remiamomis veiksmų programomis skatinama taikyti kenkėjams ir ligoms atsparią gamybos praktiką, biologinės įvairovės apsaugą ir gerinimą vaisių ir daržovių sektoriuje, o KP16sav esmė – fondo narių pajamų stabilizavimas netekus pajamų dėl produkcijos kainų svyravimo, meteorologinių reiškinių ir kitų ūkininkams aktualių rizikų veiksnių. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai - pagal nustatytą nacionalinę tvarką akredituoti (pripažinti) žemės ūkio rizikos valdymo fondai. Naudos gavėjai - rizikos valdymo fondui priklausantys ūkininkai (fiziniai ir juridiniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio veikla, kaip apibrėžta SP 4.1.4 dalyje. 1. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimo sąlygos: 1. žemės ūkio rizikos valdymo fondai kuriami ne mažiau kaip penkių ūkininkų, kaip apibrėžta SP 4.1.4 dalyje; 2. žemės ūkio rizikos valdymo fondai turi turėti: 1. tarpusavio pagalbos tikslui skirtą, nuo kito turto atskirtą ir atskirai tvarkomą sąskaitą; 2. administratorių (šio punkto a papunktyje nurodytai sąskaitai tvarkyti, nuostoliams skaičiuoti, įnašams ar prarastų pajamų kompensacijoms administruoti, apskaitai tvarkyti ir kitoms veikloms, susijusioms su žemės ūkio rizikos valdymo fondo tvarkymu); 3. patvirtintas ir viešai NMA interneto svetainėje paskelbtas žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos taisykles, nustatančias: fondo lėšų administravimą, kaupimą, naudojimą; įnašų ir prarastų pajamų kompensacijų apskaičiavimą ir mokėjimą; tapimo žemės ūkio LT 754 LT rizikos valdymo fondo nariu ir išėjimo iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo sąlygas; informacijos apie galimus interesų konfliktus teikimą; prarastų pajamų kompensacijų sumažinimo ar nemokėjimo žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariams dėl jų aplaidumo sąlygas; žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių atsakomybę už skolas, susidariusias dėl žemės ūkio rizikos valdymo fondo veiklos. 2. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų lėšas sudaro: 1. žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių įnašai; 2. pajamos, gautos iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo lėšų laikino investavimo į vertybinius popierius arba palūkanų už terminuotus indėlius (negali būti investuojamos paramos lėšos); 3. parama, gauta iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų; 4. juridinių ir fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai; 5. kitos teisėtai įgytos lėšos. 3. Žemės ūkio rizikos valdymo fondų akreditavimą (pripažinimą) ir veiklos priežiūrą atlieka NMA, kuri negali būti fondo administratoriumi. 4. NMA paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų teikia žemės ūkio rizikos valdymo fondui. Paramą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui skiria žemės ūkio rizikos valdymo fondas. 5. Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui, žemės ūkio veiklos subjektui iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršija 20 procentų atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas žemės ūkio rizikos valdymo fondo). Pajamos yra įplaukų, kurias žemės ūkio veiklos subjektas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma atskaičius sąnaudas. Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo žemės ūkio veiklos subjektui mokamomis prarastų pajamų kompensacijomis kompensuojama ne daugiau kaip 70 procentų pajamų, prarastų tais metais, kuriais žemės ūkio veiklos subjektas įgyja teisę gauti šią paramą. 6. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastų pajamų kompensacija mokama įvertinus gautą valstybės ir Europos Sąjungos paramą ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. 7. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris nutraukė veiklą, lėšos grąžinamos žemės ūkio rizikos valdymo fondo, nariams proporcingai jų sumokėtiems įnašams. Gautos ir žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių prarastoms pajamoms kompensuoti nepanaudotos paramos lėšos (iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir (arba) Europos Sąjungos fondų lėšų) grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšų grąžinimui (ar kitokiam naudojimui). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles ne IAKS 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma LT 755 LT Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas taikomas visoms išlaidų kategorijoms – iki 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų: 1) Administracinėms įsikūrimo išlaidoms, kurios negali viršyti 200 tūkst. Eur. sumos per trijų metų laikotarpį (de minimis) bei 20 proc. sukauptų žemės ūkio rizikos fondo lėšų, skirtų išmokėti žemės ūkio rizikos fondo nariams kaip finansinės kompensacijos (atitiktis šiam kriterijui įvertinama praėjus trejiems metams po sprendimo skirti paramą), išmokamoms mažėjančia tvarka:  ne daugiau kaip 18 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais;  ne daugiau kaip 16 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais;  ne daugiau kaip 14 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais. Administracines įsikūrimo išlaidas sudaro dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo (biuro įrangos ir baldų, kompiuterinės technikos, programinės įrangos įsigijimo, darbo užmokesčio, kanceliarinių prekių įsigijimo) išlaidos. 2) Įnašui į pradinio pasirašytąjį kapitalą– skiriant vieną kartą ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam žemės ūkio rizikos fondo nariui. 3) Žemės ūkio rizikos fondo narių pajamų praradimo dalinė kompensacija (paramos intensyvumas įvertinamas atsižvelgiant į visą jau gautą paramą įnašams į pasirašytąjį kapitalą ir bendrai turi neviršyti 70 proc. įnašų į pasirašytąjį kapitalą bei žemės ūkio rizikos fondo narių pajamų praradimo dalinė kompensacijoms skirtų išlaidų). Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondams nepatenka į EB veikimo sutarties 42 str., todėl parama turi būti skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimų. Kompensacijos, kurios mokamos fondo nariams, nelaikoma valstybės pagalba. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Nuostolių kompensavimas. Kokia yra ribinė vertė, nuo kurios pradedama mokėti kompensacija? Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondo nariui - ūkininkui, kaip apibrėžta SP 4.1.4 dalyje, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos fondų lėšų skiriama tik tuo atveju, kai pajamų sumažėjimas viršija 20 procentų atskiro žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų (taikomas laikotarpis nustatomas LT 756 LT žemės ūkio rizikos valdymo fondo). Kokia yra nuostolių apskaičiavimo metodika ir kompensacijos išmokėjimą lemiantys veiksniai? 20 procentų atskiro ūkininko, kaip apibrėžta SP 4.1.4 dalyje, pajamų sumažėjimas apskaičiuojant iš įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma atskaičius sąnaudas. Iš žemės ūkio rizikos valdymo fondo ūkininkui mokamomis pajamų praradimo dalinėmis kompensacijomis kompensuojama iki 70 procentų pajamų, prarastų tais metais, kuriais jis įgyja teisę gauti šią paramą. Atskiro ūkininko pajamų praradimams pagrįsti bus naudojami duomenys iš ūkininko finansinės apskaitos. Koks yra rizikos valdymo priemonės tipas?  Draudimas  Savitarpio pagalbos fondas  Kita Koks yra gamybos nuostolių padengimas? Pasėliai sodininkystė galvijai Koks yra pajamų nuostolių padengimas? ne konkretaus sektoriaus Kokios nuostatos taikomos siekiant išvengti kompensacijos permokos už tą įnašą? Žemės ūkio rizikos valdymo fondo narių pajamų praradimo dalinė kompensacija mokama įvertinus gautą valstybės ir Europos Sąjungos paramą ir negali viršyti prarastų pajamų dydžio. Žemės ūkio rizikos valdymo fondo nario vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio pajamoms (arba praėjusių penkerių metų laikotarpio trejų metų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės) apskaičiuoti bus naudojami oficialių sistemų ir teisės aktų duomenys, kuriuos bus galima patikrinti viešai prieinamose Lietuvos statistikos departamento valdomose duomenų bazėse, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ŽŪIKVC registruose ir nustatytoje tvarkoje, kuria patvirtintos biologinio turto normatyvinės kainos (apskaičiuotos Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto) ir kituose oficialiuose šaltiniuose, arba vidutinių metinių pajamų pagal praėjusių trejų metų laikotarpio (arba praėjusių penkerių metų laikotarpio trejų metų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės) duomenis. Tokiu apskaičiavimo metodu nustatomi faktiniai atskiro žemės ūkio rizikos valdymo fondo nario nuostoliai atitinkamais metais. Tinkamai atliekamas rizikų valdymas, paramos skyrimo ir administravimo procese dalyvaujančių asmenų, draudimo įmonių ir institucijų bendradarbiavimas leis užtikrinti tinkamą intervencinės priemonės įgyvendinimą ir kontrolę. Paramą administruojančios institucijos atliks kryžminę patikrą, ar nėra teikiama parama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms iš kitų nacionalinių ar ES programų. NMA paramos administravimui naudojama informacinė sistema sudarys prielaidas šio reikalavimo užtikrinimui. 10. PPO reikalavimų laikymasis „Geltonoji dėžė“ Paaiškinimas, ar intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas („žalioji dėžė“) Taikoma "Geltonoji dėžė" 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT 757 LT Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 758 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP16sav-01 - Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondams steigtis Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.5 Taip Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP16sav-01 - Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondams steigtis Intervencinė priemonė KP16sav tęsia intervencinę priemonę, kuri skirta žemės ūkio rizikos fondams steigtis, ir kurią numatyta įgyvendinti 2023–2025 metais 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos lėšomis. Numatoma, kad iki 2025 m. sausio 1d. įsisteigs 2 tokie fondai, o 2026 m. – dar du. Atsižvelgiant į tai, 2025 m. planuojamos išlaidos yra susijusios tik su fondų, įkurtų, pasinaudojant parama pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą, veikla, o išlaidos po 2026 m. įtraukia išlaidas, susijusias ir su naujai įsteigtais fondais. Paramos žemės ūkio rizikų valdymo fondams steigtis vieneto sumą sudaro trys komponentės: 1. administracinių įsikūrimo išlaidų kompensacija; 2. įnašo į pradinį pasirašytąjį kapitalą kompensacija; 3. žemės ūkio rizikos fondo narių pajamų praradimo dalinė kompensacija. Žemiau pateikiamos prielaidos, taikytos apskaičiuojant kiekvieną iš vieneto sumos komponentės dydį. 1) Vienam naujai įsteigtam žemės ūkio rizikos valdymo fondui numatyta kompensuoti išlaidas, susijusias su dviejų darbo vietų įrengimu, įrangos įsigijimo ir kitomis administracinėmis išlaidomis, patirtomis pirmaisiais trejais veiklos metais. Apskaičiuojant didžiausią galimą kompensuoti administracinių išlaidų sumą vadovautasi Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) „Subsidijos darbo vietai steigti fiksuotojo įkainio nustatymo tyrimo ataskaita“ (2021 m. birželio 2 d. redakcija) – dviejų darbo vietų įrengimo ir išlaikymo metinės išlaidos sudaro apie 26 tūkst. Eur. Tinkamų kompensuoti administracinių išlaidų suma apskaičiuojama įvertinant SPR nurodytą didžiausią galimą iki 70 proc. paramos intensyvumą t.y. 26 tūkst. Eur x 70 proc.= 18 tūkst. Eur pirmaisiais veiklos metais; 23 tūkst. Eur x 70 proc. = 16 tūkst. Eur antraisiais veiklos metais; 20 tūkst. Eur x 70 proc. = 14 tūkst. Eur trečiaisiais veiklos metais. Vėlesniais veiklos metais parama administracinėms išlaidoms neskiriama. ESFA patikslinus darbo vietos įrengimo ir išlaikymo metinių išlaidų sumą, bus atitinkamai koreguojama paramos suma. Šios išlaidos planuojamos nuo 2026 m. tik naujai steigiamiems fondams, kadangi 2022 m. įsteigtų žemės ūkio rizikos valdymo fondų administracinės įsikūrimo išlaidos, patirtos pirmaisiais trejais veiklos metais, bus kompensuotos pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą. 2) Numatoma kompensuoti iki 70 proc. įnašo į pasirašytąjį įstatinį kapitalą, bet ne daugiau ne daugiau kaip 1 tūkst. Eur vienam žemės ūkio rizikos fondo nariui. Šios išlaidos planuojamos nuo 2026 m., kadangi iki 2025 m. sausio 1 d. žemės ūkio rizikos valdymo fondų įsisteigimui finansavimas bus teikiamas pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programą. LT 759 LT 3) Kadangi žemės ūkio rizikos valdymo fondų kūrimasis ir veikla yra naujovė Lietuvoje, dar nesukaupta jų veiklos patirtis, kuria būtų galima vadovautis, nustatant paramos vieneto sumos dydį, todėl skaičiuojant žemės ūkio rizikos fondo nariams išmokėtų pajamų praradimo išmokų kompensacijos dydį remtasi šiomis prielaidomis: 1. tikimasi, kad žemės ūkio rizikos valdymo fondai, įkurti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, 2025 m. turės po 40 narių ir jų skaičius augs nežymiai, iki 45 2029 m. Naujai kuriamų fondų narių skaičius augs po 10 kasmet, ir 2029 m. pasieks po 40 narių kiekviename fonde. 2. kasmet pajamų praradimą gali patirti iki 42 proc. fondo narių (vadovaujantis EKVI atliktais ūkininkų ūkių, kurių grynoji pridėtinė vertė sumažėjo daugiau nei 30 proc., palyginti su 3-ejų praėjusių metų vidurkiu, dalies nuo visų ūkių skaičiavimais, 2012–2018 m. laikotarpiu ūkininkų ūkių, patyrusių didesnį nei 30 proc. grynosios pridėtinės vertės kritimą, dalis kasmet skyrėsi, tačiau didžiausia reikšmė siekė 41,9 proc. 2014 m.); 3. žemės ūkio veiklos subjektų vidutinės metinės pajamos 2018–2020 m. siekė 12 243 Eur (bendrasis pelnas, įskaičiuojant subsidijas, ŪADT tyrimų 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. duomenys). Atsižvelgiant į intervencine priemone numatytas galimybes kompensuoti nuo 20 proc. iki 70 proc. dydžio pajamų sumažėjimą, vidutinis kompensacijos dydis prilygintas 4 978 Eur – didžiausiam galimam kompensuoti vidutinių metinių pajamų sumažėjimui; 4. pajamų praradimo išmokas numatoma kompensuoti visų žemės ūkio rizikos valdymo fondų nariams, sudaromos sąlygos apmokėti didžiausias galimas kompensuoti pajamų praradimo išmokas, siekiant padidinti naujos rizikos valdymo intervencinės priemonės populiarumą. Įvertinus 2014–2020 m. KPP lėšomis finansuojamą priemonę, bus atsižvelgta į jos įgyvendinimo patirtį ir, prireikus, vieneto sumos dydis bei paramos teikimo apribojimai gali būti tikslinami. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 169 104,00 275 032,00 315 834,00 361 614,00 378 416,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP16sav-01 - Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondams steigtis (Dotacija - Vidutinė) O.9 (vienetas: Fondai) 0,00 4,00 0,00 0,00 0,00 4,00 O.9 (vienetas: Fondai) 0,00 4,00 0,00 0,00 0,00 4,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 169 104,00 275 032,00 315 834,00 361 614,00 378 416,00 1 500 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 129 533,67 210 674,51 241 928,84 276 996,32 289 866,66 1 149 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) LT 760 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 761 LT COOP(77) - Bendradarbiavimas KP14gra - Trumpos tiekimo grandinės Intervencinės priemonės kodas (VN) KP14gra Intervencijos pavadinimas Trumpos tiekimo grandinės Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO2 labiau orientuotis į rinką ir didinti ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, be kita ko, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę SO9 Gerinti Sąjungos žemės ūkio atsaką į visuomenės poreikius, susijusius su maistu ir sveikata, įskaitant aukštos kokybės, saugų ir maistingą maistą, pagamintą tvariu būdu, mažinti maisto atliekų kiekį, gerinti gyvūnų gerovę ir kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP b.1 Skatinti aukštesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybą, visų pirma remiant perdirbimą Vidutinis Taip b.2 Didinti inovatyvių / pažangių technologijų diegimą ūkiuose Aukštas Taip c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip c.2 Didinti ūkininkų derybinę galią, ypač dalyvaujant trumpose tiekimo grandinėse Aukštas Taip c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip h.1 Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas Aukštas Taip i.1 Skatinti saugių, ekologiškų, aukštos ir išskirtinės kokybės produktų vartojimą ir sveiką mitybą Vidutinis Iš dalies tinkami LT 762 LT 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.37 BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – remti horizontalų ir vertikalų subjektų bendradarbiavimą, kuriant ir plėtojant trumpas tiekimo grandines. Trumpos tiekimo grandinės plėtra skatina tiesioginius žemės ūkio ir maisto produktų pardavimus ne tik kaimo vietovėse, bet ir miestuose, tokiu būdu sukuriant papildomą pridėtinę vertę žemės ūkio sektoriuje. Trumpos tiekimo grandinės sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių, taip pat produkcijos transportavimo ir pardavimo kaštus, lokalizuoja žemės ūkio ir maisto produktus ir sieja juos su kilmės vieta. Tai turi reikšmingą įtaką, užtikrinant labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių pajamų augimą, gyvybingumą, aktyvesnę gamintojų integraciją į maisto tiekimo grandinę. Intervencinė priemonė prisideda prie aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos gerinimo tikslų, nes ja skatinama vietinės produkcijos vartojimas, ypatingą dėmesį skiriant ekologiškai bei pagal maisto kokybės sistemas užaugintai produkcijai, dėl transportavimo kaštų optimizavimo mažinamas anglies pėdsakas. Pagal intervencinę priemonę remiamos bendradarbiavimo veiklos, apimančios bendrą trumpų tiekimo grandinių projekto parengimą ir administravimą, produkcijos realizavimo kanalų paiešką, bendrų pardavimų koordinavimą ir jų įvykdymą, komunikaciją tarp grandinės dalyvių, veiklos populiarinimą ir kt. Trumpai tiekimo grandinei vystyti taip pat būtinos bendros investicijos, pvz.: investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant pastatų statyba, modernizavimą ar įrengimą, naujų mašinų ir kitos įrangos pirkimą. Trumpų grandinių projektais remiami bendradarbiavimo veiksmai ir investicijos, kurių pavieniai ūkiai (be partnerių bendradarbiavimo ir bendros veiklos bei rezultato siekimo projekte) nebūtų pajėgūs vystyti. Intervencinė priemonė skiriama projektams, kai kuriamos naujos trumpo tiekimo grandinės arba plėtojamos esamos trumpo tiekimo grandinės, jei projektuose numatoma nauja veikla. Trumpų tiekimo grandinių projektuose veiklos vykdomos jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurioje aptariami projekto dalyvių veiksmai, partnerystė, įsipareigojimai ir atsakomybė. Pagal intervencinę priemonę numatytos šios trumpų tiekimo grandinių vystymo paramos schemos: 1) 1 paramos schema - tiesioginių pardavimų skatinimas. Pagal šią paramos schemą gali būti remiamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į tiesioginius produkcijos pardavimus, pvz., steigiant naujas produkcijos realizavimo vietas, organizuojant bendrus pardavimų procesus, bendrai populiarinant gaminamą produkciją; 2) 2 paramos schema - pardavimų skatinimas, orientuojantis į vietinių produktų vartojimo skatinimą. Pagal šią paramos schemą gali būti remiamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje, pvz.: vystomi ne tik tiesioginiai produkcijos pardavimai vartotojui, bet imamasi bendrų veiksmų ilgalaikėms produkcijos tiekimo sutartims sudaryti (su vietos kavinėmis, mokyklomis, vaikų darželiais ir kt.), kuriamos el. parduotuvės ir pan. Vietinė trumpos tiekimo grandinės teritorija gali apimti nuo vienos seniūnijos iki kelių savivaldybių; 3) 3 paramos schema - žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklų vystymas. Pagal šią paramos schemą gali būti remiamos didžiausios teritorinės aprėpties partnerystės, kuriant regioninio lygmens produkcijos realizavimo tinklus. Vystomi produkcijos realizavimo tinklai, orientuojami į didelio žemės ūkio produkcijos vartojimo potencialo regionuose ir miestuose aprūpinimą, užtikrinant reikiamą pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų asortimentą, kiekius, sklandų jų tiekimą pagal poreikius. Šiuose LT 763 LT projektuose visų pirma skatinamas ūkių bendradarbiavimas kuriant ir vystant: bendras produkcijos kiekių ir užsakymų valdymo sistemas, bendrus prekės ženklus, pakuotes, investuojant į produkcijos atpažinimo ir populiarinimo veiksmus ar imantis kitų veiklų, orientuotų į žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklų vystymą. Pagal visas aukščiau išvardintas paramos schemas remiamos naujos trumpos tiekimo grandinės ir naujos veiklos, ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeniniams sprendimams. Ūkiams, dalyvaujantiems trumpose tiekimo grandinėse, visų pirma, sudaromos galimybės realizuoti produkciją už konkurencingą kainą. Dauguma labai smulkių, smulkių ar vidutinių ūkių savo pagaminamą produkciją paprastai realizuoja kaip žaliavą, nes dėl mažo kooperacijos masto Lietuvoje, ūkiams yra sudėtinga ir neefektyvu savarankiškai organizuoti tiekimą vartotojui, dalyvauti prekyboje ir pan. Įsitraukimas į trumpas tiekimo grandines didina galimybes realizuoti produkciją ir užsitikrinti didesnes pajamas bei ūkio augimą. Be to, intervencinė priemonė turės teigiamą poveikį skatinant ir ugdant žemės ūkio subjektų (gamintojų) bendradarbiavimo įgūdžius bei kompetencijas, priimant sprendimus dėl bendros veiklos procesų, įskaitant rizikas, atsakomybės pasidalijimo, valdymo, – tokiu būdu bus skatinama kooperacija, kurios mastas Lietuvoje kol kas nėra pakankamas. Kuriant žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklus nauda ūkininkams dar didesnė, nes be galimybių didinti pajamas ir realizuoti produkciją, sudaromos sąlygos populiarinti gaminamus produktus, kuriant bendrą prekės ženklą, pakuotes, (įvedant naują ženklą į rinką) ir formuojant naują vartotojų bendruomenę. Taip pat gerėja ūkininkų (ypatingai labai smulkių, smulkių) padėtis vertės grandinėje per įsitraukimą į sprendimų priėmimus, dalyvavimą kuriant realizavimo kanalus ir pan. Be to, kuriant tinklus, sudaromos sąlygos taikyti naujus skaitmeninius sprendimus organizaciniams ir realizavimo procesams valdyti, tuo pačiu optimizuojant sąnaudas, užtikrinant veiklos kokybę ir garantuojant deramą (patikimo tiekėjo) vardą tarp vartotojų. Bendra trumpų tiekimo grandinių schema: Trumpa tiekimo grandinė susideda iš pareiškėjo ir partnerių (partneriu gali būti ir tarpininkas) bendradarbiavimo pagrindu vykdomo bendro projekto, kurį jie įgyvendina kartu kaip projekto grandinės dalyviai. Atrankos principai: Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos teikimą, vykdant projektų atranką ypatingas dėmesys skiriamas: 1) trumpoms tiekimo grandinėms, jungiančioms daugiau dalyvių; 2) projektams, kuriuose numatoma tiekti pagal kokybės sistemas užaugintą, pagamintą ir (ar) perdirbtą produkciją (ekologišką, NKP produktus); 3) projektams, kuriuose numatomas didesnis vystomos trumpos grandinės produkcijos asortimentas; 4) naujoms trumpoms tiekimo grandinėms. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis: 1.Intervencinė priemonė papildo šias intervencines priemones: KP19sūp, KP32svp, KP12vld, KP17jūs ir KP31tvi, kuriose gali dalyvauti tie patys ūkio subjektai, tačiau išvengiant dvigubo finansavimo toms pačioms investicijoms, parama pagal KP14gra intervencinę priemonę nebus teikiama. Esminė takoskyra tarp šių intervencinių priemonių yra remiama veikla, kuri pagal KP14gra siejama su bendradarbiavimo principu, vykdant trumpos tiekimo grandinės veiklą, kurios tikslas – pasiekti galutinį vartotoją. 2.Taip pat nustatyta takoskyra tarp intervencinių priemonių KP19sūp, KP32svp, KP12vld, KP17jūs ir KP31tvi, numatant skirtingus paramos gavėjų valdos dydžius, išreikštus standartine produkcijos verte. 3. Intervencinė priemonė papildo dvi sektorines intervencines priemones: SP01vid1 - Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje ir SP03med2 - Parama bitininkystės sektoriui, kuriose gali būti remiamos investicijos į materialųjį turtą. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, LT 764 LT remiamoms pagal BŽŪP I ramstį, parama pagal KP14gra intervencinę priemonę toms pačioms investicijoms nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir partnerį, investicijų rūšį. Intervencine priemone labiausiai prisidedama prie SO3 tikslo - gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje. Taip pat intervencine priemone siekiama SO2, SO8 ir SO9 tikslų. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai: 1.Ūkininkai (fiziniai asmenys), užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo veikla. 2.Juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla. Pareiškėjas paramos kreipiasi visų partnerių (projekto dalyvių) vardu visiems susitarus. Tinkamumo kriterijai taikomi pareiškėjams ir partneriams: 1.Pareiškėjas ir partneris turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje. 2.Pareiškėjas ir partneris – ūkininkas (fizinis asmuo) turi būti įregistravęs ūkininko ūkį. 3. Pareiškėjas ir partneris (ir (ar) tarpininkas) – privatus juridinis asmuo turi atitikti labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) keliamus reikalavimus ir užsiimti žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo ir (ar) rinkodaros veikla, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla. 4. Partneris (ir (ar) tarpininkas) – viešasis juridinis asmuo turi atitikti MVĮ keliamus reikalavimus ir padėti įgyvendinti žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus. 5. Parama skiriama projektams, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip du ūkio subjektai (projekto, įgyvendinamo pagal 3 paramos schemą atveju – ne mažiau kaip penki ūkio subjektai), užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (ar) perdirbimu ir (ar) rinkodara, ir (ar) maisto produktų realizavimo (prekybos jais) veikla. 6. Projekte gali būti ne daugiau kaip vienas tarpininkas tarp gamintojo ir galutinio vartotojo (pardavėjas, mažmeninės prekybos atstovas ir pan.). Perdirbėjas nelaikomas tarpininku, jei teikia gamintojui produkto perdirbimo paslaugą, nedalyvaudamas tolesniame produkto realizavimo procese. Tarpininkas nėra privalomas projekto dalyvis. 7. Tarp pareiškėjo ir partnerio turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kuri yra bendradarbiavimo ir trumpos tiekimo grandinės vystymo pagrindas. 8. Projektui įgyvendinti turi būti parengtas verslo planas, kuriame pareiškėjas ir partneris įrodo ūkio subjekto atitiktį valdymo institucijos nustatytiems ekonominio gyvybingumo kriterijams (jei taikoma). 9.Parama skiriama investicijoms į žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus), gamybą ir (ar) perdirbimą ir (ar) rinkodarą, skatinant ir vykdant trumpos tiekimo grandinės veiklą. 10.Projekto įgyvendinimo laikas iki 5 metų. 11. Papildomi tinkamumo kriterijai taikomi pareiškėjams ir partneriams, įgyvendinantiems projektus pagal 3 paramos schemą: 11.1. realizuoti ne mažiau kaip 15 000 kg produkcijos per pirmuosius veiklos metus ir šiuos kiekius didinti kiekvienais veiklos metais, kaip numatyta verslo plane; 11.2. užtikrinti visų bazinių maisto produktų (mėsa, pienas, vaisiai ir daržovės, grūdai, riebalai) asortimentą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73 (3) straipsnį: LT 765 LT - kompensuojant paramos gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; - nustatant vieneto įkainį (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(b) straipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(a) straipsniu, pardavėjo valandiniam darbo užmokesčiui, neviršijant vidutinio valandinio darbo užmokesčio (atsižvelgiant į SODRA duomenis) ir internetinės parduotuvės bei interneto svetainės sukūrimui ir palaikymui). -finansuojant taikant fiksuotąją normą (pagal pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsnį, apskaičiuotą vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(b) straipsniu, netiesioginėms projekto išlaidoms, kurioms apima einamąsias bendradarbiavimo išlaidas). 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Atsižvelgiant į priemonės įgyvendinimo patirtį 2014–2020 m. laikotarpiu, priemonei taikomi du supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdai: 1. taikant vieneto įkainį pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 str. 1 (b) punktą, taikomas šioms išlaidoms: - pardavėjo valandiniam darbo užmokesčiui, neviršijančiam vidutinio valandinio darbo užmokesčio (pagal SODRA duomenis). - internetinės parduotuvės, interneto svetainės sukūrimui ir palaikymui. 2.taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 str. 1 (d) punktą, taikomas netiesioginėms projekto išlaidoms, kurios apima einamąsias bendradarbiavimo išlaidas ir neviršija 12 proc. Nustatant 12 proc. fiksuotosios normos dydį, remtasi 2014–2020 m. priemonės „Leader“ įgyvendintų projektų praktika. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mažiausias paramos intensyvumas pagal 1,2 ir 3 paramos schemas – 20 proc. (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Didžiausias paramos intensyvumas: Pagal 1 ir 2 paramos schemas: iki 100 proc. – bendrosioms projekto išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms, einamosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms ir skatinamosios veiklos išlaidoms kompensuoti; iki 60 proc.– verslo plano įgyvendinimo išlaidoms. Pagal 3 paramos schemą: iki 100 proc. – bendrosioms projekto išlaidoms, einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms, einamosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms ir skatinamosios veiklos išlaidoms kompensuoti; LT 766 LT iki 40 proc. – verslo plano įgyvendinimo išlaidoms. Papildomas paaiškinimas Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. nurodytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73 str. 3 dalyje; 2. nesidalijamos investicijos, kuriomis projekto dalyviai negalėtų tarpusavyje dalintis; 3. trumpalaikis turtas, išskyrus einamąsias bendradarbiavimo išlaidas; 4. pridėtinės vertės mokestis (PVM). 5. transporto priemonių įsigijimas, išskyrus maisto produktų realizacijai vykdyti reikiamą specializuotą transportą; 6. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 7. teisių į išmokas pirkimas; 8. žemės pirkimas; 9. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 10.išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimų tvarkos; 11.esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 12.kitos intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1.Teisė gauti paramą pagal šią priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2.Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su produkcijos rūšimi arba apimtimi; 3.Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis, taikomomis bet kokiai gamybai; 4.Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5.Priemonė neįpareigoja ir nenurodo žemės ūkio produktų, kuriuos gavėjai turi gaminti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 767 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP14gra01 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 1 paramos schemą) Dotacija 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė Ne KP14gra02 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 2 paramos schemą) Dotacija 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė Ne KP14gra03 - Paramos suma projektui – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklui įkurti (pagal 3 paramos schemą) Dotacija 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP14gra01 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 1 paramos schemą) Didžiausios galimos paramos sumos nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis projekto grandinės dalyvių skaičius. Vidutinė vieno projekto vertė 2018–2020 m. siekė 123 229 EUR, o 4 iš 23 (17 proc.) projektų vertė buvo artima arba viršijo 200 000 EUR, tačiau nuo 2021 m. skirtingoms trumpų tiekimo grandinių schemoms taikoma skirtinga paramos suma diferencijuotai: pagal 1 paramos schemą – 120 000 Eur, pagal 2 schemą – 200 000 Eur, pagal 3 schemą 700 000 Eur. Vidutinė vieno projekto vertė nuo 2021 m. – 281 391 Eur. Įvertinus rinkos dinamiką (kainų didėjimą ir jų augimo prognozes), ypatingai statybų sektoriuje, nustatomos didesnės paramos sumos: pagal 1 paramos schemą - žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas skatinant tiesioginius pardavimus – iki 150 000 Eur. pagal 2 paramos schemą – pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – iki 250 000 Eur. pagal 3 paramos schemą – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklų vystymas – iki 1 500 000 Eur. Didžiausia paramos suma diferencijuojama, atsižvelgiant į pagal 3 paramos schemą daromas investicijas: kuriant regioninio lygmens produkcijos realizavimo tinklą patalpų nuomos pagrindu, didžiausia paramos suma – iki 700 000 Eur, o vykdant statybą – iki 1 500 000 Eur. Vidutinė vieno projekto vertė 1 000 000 Eur. Į didžiausias galimas paramos sumas pagal visas tris paramos teikimo schemas gali būti įskaičiuoti supaprastinti išlaidų apmokėjimo būdai, taikant fiksuotąjį vieneto įkainį pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83str. 1 (b) punktą ir (arba) fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 str. 1 (d) punktą, atsižvelgiant į 2014-2020 m. programavimo patirtį (jeigu paramos gavėjas pasirenka). KP14gra02 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 2 paramos schemą) Didžiausios galimos paramos sumos nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis projekto grandinės dalyvių skaičius. Vidutinė vieno projekto vertė 2018–2020 m. siekė 123 229 EUR, o 4 iš 23 (17 proc.) projektų vertė buvo artima arba viršijo 200 000 EUR, tačiau nuo 2021 m. skirtingoms trumpų grandinių schemoms taikoma skirtinga paramos suma diferencijuotai: pagal 1 paramos schemą – 120 000 Eur, pagal 2 schemą – 200 000 Eur, pagal 3 schemą 700 000 Eur. Vidutinė vieno projekto vertė nuo 2021 m. – 281 391 Eur. Įvertinus rinkos dinamiką (kainų didėjimą ir jų augimo prognozes), ypatingai statybų sektoriuje, nustatomos didesnės paramos sumos: pagal 2 paramos schemą – pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties produkcijos realizavimą vietinėje teritorijoje – iki 250 000 Eur. LT 768 LT KP14gra03 - Paramos suma projektui – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklui įkurti (pagal 3 paramos schemą) Didžiausios galimos paramos sumos nustatytos atsižvelgiant į istorinius KPP 2014–2020 m. paramos duomenis, tikslinės grupės poreikius, bendrą kainų augimo lygį bei siekį, kad viename projekte dalyvautų didesnis grandinės dalyvių skaičius. Vidutinė vieno projekto vertė 2018–2020 m. siekė 123 229 EUR, o 4 iš 23 (17 proc.) projektų vertė buvo artima arba viršijo 200 000 EUR, tačiau nuo 2021 m. skirtingoms trumpų grandinių schemoms taikoma skirtinga paramos suma diferencijuotai: pagal 1 paramos schemą – 120 000 Eur, pagal 2 schemą – 200 000 Eur, pagal 3 schemą 700 000 Eur. Vidutinė vieno projekto vertė nuo 2021 m. – 281 391 Eur. Įvertinus rinkos dinamiką (kainų didėjimą ir jų augimo prognozes), ypatingai statybų sektoriuje, nustatomos didesnės paramos sumos: pagal 3 paramos schemą – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklui įkurti – iki 1 500 000 Eur. Didžiausia paramos suma diferencijuojama, atsižvelgiant į pagal 3 paramos schemą daromas investicijas. Kuriant regioninio lygmens žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklą patalpų nuomos pagrindu, didžiausia paramos suma – iki 700 000 Eur, o vykdant statybą – iki 1 500 000 Eur. Vidutinė vieno projekto vertė 1 000 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP14gra01 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 1 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) O.32 (vienetas: Veiksmai) 0,00 6,00 6,00 6,00 6,00 4,00 0,00 28,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP14gra02 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 2 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) O.32 (vienetas: Veiksmai) 0,00 2,00 3,00 3,00 3,00 1,00 0,00 12,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 0,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 KP14gra03 - Paramos suma projektui – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklui įkurti (pagal 3 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) O.32 (vienetas: Veiksmai) 0,00 0,00 1,00 2,00 0,00 0,00 0,00 3,00 O.32 (vienetas: Veiksmai) 0,00 8,00 10,00 11,00 9,00 5,00 0,00 43,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 689 200,00 2 003 400,00 3 128 400,00 2 628 400,00 1 232 000,00 318 600,00 10 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 527 927,00 1 534 604,00 2 396 354,00 2 013 354,00 943 712,00 244 048,00 7 659 999,00 IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) LT 769 LT Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 770 LT KP20vvg - Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) Intervencinės priemonės kodas (VN) KP20vvg Intervencijos pavadinimas Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.31. Remiamų vietos plėtros strategijų (LEADER) arba parengiamųjų veiksmų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Taip 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė įgyvendinama visoje Strateginio plano taikymo teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP g.3 Skatinti verslų kūrimąsi kaime, žemės ūkio veiklos įvairinimą Vidutinis Iš dalies tinkami h.1 Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas Aukštas Taip h.2 Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį Aukštas Taip h.4 Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą Vidutinis Iš dalies tinkami h.5 Skatinti bioekonomikos verslus Žemas Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.37 BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas R.38 Kaimo gyventojų, kuriems taikomos vietos plėtros strategijos, dalis R.39 Kaimo įmonių, įskaitant bioekonomikos įmones, sukurtų naudojantis BŽŪP parama, skaičius R.41 Kaimo gyventojų, kuriems BŽŪP parama pagerino galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis R.42 Asmenų, įtrauktų į remiamus socialinės įtraukties projektus, skaičius 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – skatinti bendruomenės inicijuotą kaimo plėtrą iniciatyvos “iš apačios į viršų” principo pagrindu, finansuojant vietos plėtros strategijas, kuriomis siekiama spręsti vietos iššūkius LT 771 LT ir tenkinti poreikius. Ši intervencinė priemonė yra pagrindinė kaimo plėtros priemonė, skirta stiprinti ekonominį ir socialinį kaimo bendruomenių vystymąsi, suteikiant bendruomenėms išteklius, reikalingus jų pačių vystymuisi remti ir vietos lygmens pajėgumams kurti. Intervencijos modelis Skatinant bendruomenių inicijuotą vietos plėtrą pagal iniciatyvą LEADER siekiama BŽŪP tikslų, visų pirma, S08 tikslo - skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant bioekonomikos ir darnaus miškų ūkio sektorius, bei ES Sanglaudos politikos tikslo - „Piliečiams artimesnė Europa“. Intervencine priemone taip pat bus siekiama prisidėti prie kompleksinio tikslo - modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą. Intervencinė priemonė įgyvendinama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruomenių inicijuotą vietos plėtrą, bei BŽŪP Strateginių planų reglamento ir susijusių teisės aktų nuostatomis. Intervencinėje priemonėje kiekybiniai rodikliai suplanuoti tik R.38. Kadangi intervencinė priemonė įgyvendinama principu “iš apačios į viršų” kiti pasirinkti rodikliai (R.3; R.37; R.39; R.41 ir R.42) bus patikslinti po vietos plėtros strategijų patvirtinimo. 1. LEADER principų įgyvendinimas LEADER priemonės įgyvendinimo metodas skiriasi nuo kitų Strateginio plano priemonių įgyvendinimo būdo. Bendruomenės inicijuota vietos plėtra bus gyvendinama vadovaujantis šiais principais: Teritorinis principas. Ši intervencinė priemonė iš kitų išsiskiria savo pobūdžiu, nes yra orientuota į konkrečias teritorijas, kurioms parengiama ir taikomas vietos plėtros strategija (VPS). Vietos plėtros strategijų (VPS) taikymo teritorija – kaimo vietovės, kurių bendras gyventojų skaičius yra nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst., įskaitant miestelius ir miestus, kurių gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. (savivaldybių centrai nelaikomi kaimo vietove). Rečiau apgyvendintose teritorijose, kuriose gyventojų tankumas yra lygus arba žemesnis kaip 25 gyventojai į km2, vietos plėtros strategija gali būti taikoma kaimo vietovių teritorijoje nuo 6 tūkst. iki 150 tūkst. VVG nustatytose teritorijų ribose gali formuoti veiklos teritorijas ir jose planuoti strategijas. VPS taikymo teritorija optimaliai apibrėžta, įvertinus regioninio atokumo, reto gyventojų tankumo, teritorinio specifiškumo bei paslaugų pasiekiamumo ir prieinamumo problematiką. Lėšų VPS įgyvendinti šiose teritorijose skirstymo metodiką, parengta labiau atliepiant socialinei ir ekonominei problematikai, tačiau įvertinant ir gyventojų skaičių jose, t. y. mažos teritorijos VVG tenkanti lėšų suma nebus didesnė nei didesnių ar didelių teritorijų VVG. Įvertinus galimas rizikas dėl per didelės vietos valdžios įtakos VPS ir VVG veiklai, numatyti aiškūs suvaržymai: 1) ribojama formali įtaka balsuojant; 2) įvairinant interesų grupių atstovavimą ir įsitraukimą, daugiau dėmesio sutelkiant į vietos bendruomenei, privačiam sektoriui aktualių temų vystymą strategijose. Įgyvendinant VPS, inicijuojant diskusijas ir modeliuojant naujų teritorijų principus, planuojama laipsniškai priartėti prie teritorinės aprėpties pokyčių ir VPS formuoti kelių savivaldybių teritorijose. Šiam tikslui pasiekti, įpusėjus SP įgyvendinimui, bus atlikta vienos savivaldybės teritorijos VVG ir (arba) labai mažų VVG veiksmingumo peržiūra. Partnerystės principas. Įgyvendinant intervencinę priemonę labai svarbus vaidmuo tenka vietos veiklos grupėms (VVG). VVG rengia ir įgyvendina VPS. VVG veikla grindžiama partneryste sudaryta iš viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių atstovų ir, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo: 1) nacionalinių lygiu – jungdamosi ir veikdamos bendrai Vietos veiklos grupių tinkle, siekdamos stiprinti LEADER pridėtinė vertę ir didinti VPS kokybę; 2) VPS lygiu – siekdamos sutarimo ir bendrai priimtinų sprendimų tarp viešųjų ir privačiųjų vietos LT 772 LT socialinių ir ekonominių interesų grupių organizuodamos VPS įgyvendinimo procesus ir įtraukdamos sektorių atstovus; 3) vietos lygiu – skatindamos partnerystę tarp vietos projektų vykdytojų, vietos gyventojų, organizuodamos jų aktyvinimo veiklas, mokymus ir pan. Siekiant užtikrinti, kad VVG sprendimų priėmime būtų atstovaujamos visos interesų grupės, įskaitant socialiai pažeidžiamas, VVG sprendimų priėmimo organui taikomi reikalavimai: 1) Įtraukti jaunimo atstovus. Suteikiami atrankos balai, jei VVG sprendimų priėmimo organe ir (arba) VVG veikloje dalyvauja 2 ir daugiau jaunų žmonių iki 29 m. Taip pat VPS tinkamumo sąlyga, kad sprendimų priėmimo organe būtų nemažiau kaip 2 asmenys iki 40 metų; 2) Užtikrinti lyčių pusiausvyrą. VPS tinkamumo sąlyga, jog sprendimų priėmimo organe abiejų lyčių atstovų būtų 40:60 santykiu; 3) Įtraukti organizacijas, atstovaujančias socialiai pažeidžiamus asmenis. VPS tinkamumo sąlyga, jog sprendimų priėmimo organe būtų bent 1 atstovas iš organizacijos ginančios moterų ir vyrų lygias galimybes, asmenų, turinčių negalią, ar kitos organizacijos ginančios žmogaus teises, veikiančios pažeidžiamų ir (ar) atskirtų visuomenės grupių teisių ir gerovės užtikrinimo srityse. Principas „iš apačios į viršų” glaudžiai susijęs su Partnerystės principu. VPS kontekste šio principo pagrindiniu įgyvendinimo įrankiu laikomi gyventojų įtraukimo ir aktyvinimo veiksmai, kurie sąlygos vietos poreikių aktualumą, įvairovę bei perspektyvumą. Šia intervencine priemone numatomas deramas dėmesys ir vietos gyventojų aktyvinimo veikloms. Tinklų kūrimo, jų prieinamumo ir bendradarbiavimo principai. Tinklaveika skatinami įvairūs bendradarbiavimo būdai ir kanalai, kur dalinamasi išmoktomis pamokomis ar gerosios praktikos pavyzdžiais. Nacionaliniu mastu veikia vietos veiklos grupių tinklas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra užtikrinamas nario mokestis iš kiekvienos VVG. Šio mokesčio pagalba tinklas įgyvendina įvairias veiklas. Tinklaveika bus skatinama per Lietuvos kaimo tinklo remiamas veiklas, kuriose VVG iniciatyvoms numatytas ypatingas dėmesys kabant apie mokymus, diskusijas, temines dirbtuves ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimas yra vienas iš pagrindinių Leader metodo bruožų ir bendradarbiavimo projektai skatina naujoves vietos lygmeniu, jam bus teikiamas didelis dėmesys - VPS numatyta galimybė inicijuoti ir įgyvendinti bendradarbiavimo projektus kiekvienai VVG. Be to, atrenkant VPS bendradarbiavimas skatinamas atrankos kriterijais. Inovacijų principas. Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) sudaro galimybes kaimo vietovėms diegti inovacijas. Inovacijų diegimas kaip naujų socialinių, ekonominių, aplinkosauginių ar technologinių sprendimų VVG teritorijos poreikiams patenkinti paieška ir taikymas. Atsižvelgiant į 2014– 2020 m. laikotarpio patirtį ir atliktame „LEADER programa“ priemonės vertinime nustatytus trūkumus, VVG bus skatinamos daugiau dėmesio skirti šio principo įgyvendinimui, įtraukiant inovacijas vietos lygmeniu, kad VPS galėtų suteikti didesnės pridėtinės vertės (geresnio socialinio kapitalo, vietos valdymo ir geresnių projektų rezultatų, palyginti su ne LEADER programos įgyvendinimu). Įgyvendinti inovacijas vietos lygmeniu (nauji produktai, naujos paslaugos, nauji veiklos būdai ir kt.) bus siekiama šiais įrankiais: 1) VPS tinkamumo sąlygomis, bus nustatyta, kad VPS turės nusimatyti siekti inovacijų vietos lygmeniu; 2) VPS atrankos kriterijais VVG bus skatinamos rengiant VPS rinktis priemones, kuriomis bus siekiama R.3 ir R.41 rodiklių. 2. VPS ir vietos projektų atrankos principai 2.1. Atrenkant VPS ypatingas dėmesys bus teikiamas šiems principams: 1. VPS įgyvendinimu siekiama skatinti ekonominę ir vietos plėtrą bei užimtumą VVG teritorijoje; 2. VPS aprėpia daugiau socialinių poreikių vietos lygmeniu (lygių galimybių, socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir t.t.). 3. VPS priemonių kryptingumas ir tarpusavio suderinamumas, papildomumas, t. y. numatyta aiški VPS įgyvendinimo tema, priemonės viena kitą papildo siekiant VPS įgyvendinimo tikslo ir rezultatų; LT 773 LT Šie VPS atrankos principai užtikrins, kad VPS bus programuojami veiksmai, kuriais bus prisidedama prie priemonei keliamų tikslų. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. VPS atranką pagal nustatytus atrankos kriterijus vykdys vadovaujančios institucijos įsteigtas atrankos komitetas. Bus sudarytos sąlygos VPS parengti tiek jau įsikūrusioms VVG, tiek naujoms. Parengiamoji parama 2023–2027 m. VPS rengti bus teikiama iš 2014–2020 m. KPP pereinamojo laikotarpio lėšų. Pereinamuoju laikotarpiu finansuojant naujo laikotarpio VPS pasirengimo projektus bus užtikrinta, kad VPS bus parengtos tinkamai, laiku ir galės būti atrinktos per vienerius metus nuo BŽŪP Strateginio plano patvirtinimo. Parama bus teikiama mokymams, VVG teritorijos tyrimams, viešųjų ryšių veiksmams, dalyvavimui VVG tinkle ir kituose tinkluose, renginiuose kiek tai susiję su VPS rengimu bei administravimo išlaidoms ir kt. 2.2. Konkrečius vietos projektų atrankos kriterijus nustatys VVG. Atrankos kriterijais bus siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą. 3. Parama teikiama: 1) Vietos plėtros strategijoms įgyvendinti. 2) Vietos projektams, atitinkantiems patvirtintas VPS, įgyvendinti. Pagrindinės intervencinės priemonės kryptys yra socialinis ir ekonominis kaimo vietovių vystymas, siekiant geresnės gyvenimo kokybės. Pagal intervencinę priemonę remiamos konkrečios vietos veiklos grupės gyventojų, organizacijų iniciatyvos, daugiausiai dėmesio skiriant bendruomeniniam ir socialiniam verslui, įskaitant naujų paslaugų kūrimą ir esamų plėtojimą, jų prieinamumo didinimą, bei viešosios infrastruktūros modernizavimą (kai ji yra platesnio projekto dalis), pritaikant ją gyventojų reikmėms. Pagal intervencinę priemonę taip pat gali būti remiamos veiklos, nukreiptos į vietos gyventojų gebėjimų ugdymą, bendruomeniškumo bei kūrybiškumo skatinimą, kultūrines veiklas, privataus verslo iniciatyvos, orientuotos į užimtumo didinimą, naujų verslų kūrimą, taip pat į privačių paslaugų plėtojimą bendruomenei, investicijoms į rekreaciją ar edukacijas miškuose, bioekonomikos verslą (ypatingai jaunųjų ūkininkų), paslaugų žemės ūkiu plėtojimą (kai šiais veiksmais kuriama pridėtinė vertė vietos bendruomenei) ir pan. Investicijoms, skirtoms pirminei žemės ūkio gamybai ir miško kirtimui, parama neteikiama. 3) Teritoriniams ir tarptautiniams VVG bendradarbiavimo projektams parengti ir įgyvendinti. 4) VVG teritorijos (gyventojų, nevyriausybinių organizacijų, verslo subjektų, kitų kaimo plėtros dalyvių) aktyvumo skatinimui, gebėjimų ugdymui bei einamosioms VVG veiklos išlaidoms. Paramos lėšos kaimo vietovių vietos plėtros strategijoms įgyvendinti paskirstomos pagal metodiką, kuri bus patvirtinta Žemės ūkio ministro įsakymu. Šia metodika siekiama užtikrinti LEADER įgyvendinimo kaimo vietovėse tęstinumą bei atsižvelgti į jautriausias kaimo vietovių socialines problemas - skurdo riziką ir nedarbą. 4. Kiti finansavimo šaltiniai: Regionų, įskaitant kaimo vietovių, poreikiai taip pat bus tenkinami pasitelkiant kitas BŽŪP priemones, t. y. KP21sum „Sumanių kaimų“, KP14gra „Trumpų grandinių“ ir KP19ssb „Smulkių ūkių plėtros ir kooperacijos“ bei Regionų politikos priemones (atsakinga Vidaus reikalų ministerija). Regionų politikos priemonės bus finansuojamos pagal Regionų plėtros planams įgyvendinti nustatomą ES fondų lėšų dalį, kuri nuo Lietuvos Respublikai skiriamų ES fondų lėšų, išreikšta procentais, turi būti ne mažesnė kaip 85 procentai vidutinės paskutinių trejų finansinių metų vietos valdžios sektoriaus išlaidų bendrojo kapitalo formavimui dalies, lyginant su visu valdžios sektoriumi. Pagal nacionalinę teisę Regionų politikai keliami uždavimai visiškai atliepia SO8 poreikius. Įvertinus šiuos pasikeitimus, SP numatytos LEADER ir Sumanių kaimų priemonės prisidės prie bendrų LT 774 LT iššūkių sprendimų įgyvendinimo ir papildys regioninę politiką. 5. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis priemonėmis: Siekiant išvengti dvigubo finansavimo vietos projektuose arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I ramstį, kitas kaimo plėtros priemones, parama pagal KP20vvg priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir partnerį, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. Siekiant suderinamumo su kitomis priemonėmis: Parama vietos projektams bus teikiama pagal konkrečios vietovės VPS, tos VPS teritorijos gyventojams, organizacijoms. VPS turinys, tikslai, remiamos veiklos, investicijos, paramos gavėjai bus nustatomi konkrečiose VPS, o VPS atrankos metu bus užtikrinamas suderinamumas su kitomis SP priemonėmis. Intervencinėje priemonėje numatyti tikslai, susiję su žaliosios infrastruktūra (miškais), socialinių ir kitų viešųjų paslaugų plėtra, ne žemės ūkio investicijomis, kitomis bendruomenių iniciatyvomis, kurios nebus finansuojamos pagal kitas SP priemones. Siekiant papildomumo su Priemone KP21sum, kurioje gali dalyvauti tie patys ūkio subjektai, tačiau išvengiant dvigubo finansavimo toms pačioms investicijoms, parama pagal KP20vvg priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir partnerį, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai ir partneriai: Kaimo vietovėse veikiančios vietos veiklos grupės, turinčios parengtas ir patvirtintas vietos plėtros strategijas, apimančias VVG tarpusavio bendradarbiavimo projektus. Vietos projektų paramos gavėjai ir partneriai – subjektai, kurie nurodyti konkrečios VVG vietos plėtros strategijoje, veikiantys VVG teritorijoje. VVG nesuteikiama teisė gauti paramą vietos projektams įgyvendinti. Tinkamumo kriterijai, taikomi VPS: a) geografinė vietovė ir gyventojai, kuriems taikoma strategija; b) bendruomenės dalyvavimo rengiant strategiją eiga; c) vietovės vystymo poreikių ir potencialo analizė; d) strategijos tikslai, įskaitant išmatuojamas rezultato siektinas reikšmes, ir atitinkami planuojami veiksmai; e) valdymo, stebėsenos ir vertinimo tvarka, iš kurios būtų matyti vietos veiklos grupės pajėgumas įgyvendinti strategiją; f) finansinis planas, įskaitant planuojamas VPS administravimo, gyventojų aktyvinimo ir bendradarbiavimo (kai pasirenkama) išlaidas, neviršijančias 20 proc. planuojamos paramos sumos Eur VPS įgyvendinti. Tinkamumo kriterijai, taikomi vietos projektų paramos gavėjui ir partneriui: 1. Paramos gavėjas ir partneris ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas, nustatytas Strateginio plano 4.7.3 dalyje kai taikoma; 2. Paramos gavėjas ir partneris turi veikti VPS teritorijoje; LT 775 LT 3. Paramos gavėjas turi parengti verslo planą, kai įgyvendinamas projektas, susijęs su ekonomine veikla; 4. Kitos įgyvendinimo taisyklėse ir VPS numatytos tinkamumo sąlygos. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles - kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; - nustatant fiksuotąją normą (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsnį, nustatyta vadovaujantis to paties Reglamento 83(2)(c) straipsniu - vietos projektų netiesioginėms išlaidoms finansuoti ir to paties Reglamento 83(2)(b) straipsniu - VPS administravimo išlaidoms (numatytas finansavimas 20 proc. nuo bendros VPS sumos Eur) finansuoti, išskyrus VVG teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui nustatytas lėšas. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Supaprastintų išlaidų mokėjimo būdas, taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsnį, taikomas šioms išlaidoms: - vietos projektų netiesioginėms išlaidoms, apskaičiuojant pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(2)(c) straipsnį; - VPS administravimo išlaidams, išskyrus VVG teritoriniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui numatytas lėšas, apskaičiuojant pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(2)(b) straipsnį. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mažiausias paramos intensyvumas - 20 proc.(išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Didžiausias paramos intensyvumas: 1. iki 65 proc. verslo projektams. Paramos intensyvumas nacionaliniuose teisės aktuose gali būti padidintas vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2115 73 str. 4 dalimi; 2. iki 95 proc. viešųjų ir socialinių paslaugų projektams, įskaitant socialinio* ir bendruomeninio** verslo projektus; 3. iki 40 proc. viešosios naudos (ne pelno) projektams, kuriais kuriamas arba didinamas viešųjų paslaugų prieinamumas vietos bendruomenei. Investicijos į viešąją infrastruktūrą (privažiavimų, viešųjų erdvių kūrimo ir (ar) jų pritaikymo negalią turintiems asmenims ir pan.) negali būti vienintelis vietos projekto objektas / tikslas; 4. iki 100 proc. tarptautiniam VVG bendradarbiavimui; 5. iki 95 proc. teritoriniam VVG bendradarbiavimui; 6. iki 90 proc. veiklos*** ir mokymų projektams. LT 776 LT *Socialinis verslas (angl. social entreprise) – verslo modelis, pagal kurį, išnaudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas susiejamas su visuomenei naudingais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos. **Bendruomeninis verslas (angl. community‘s enterprise) – verslo modelis, kai pagal KPP remiama bendruomenės ekonominė veikla vykdoma remiantis socialiai atsakingo verslo nuostatomis, o gaunamas pelnas skiriamas tą veiklą vykdančios organizacijos (išskyrus viešojo sektoriaus organizacijas) veiklai užtikrinti, aktualioms bendruomenės problemoms spręsti. ***Veiklos projektas – toks vietos projektas, kurio galutinis rezultatas pats savaime nėra materialusis turtas. Esmė yra pats projektas, o ne nuolatinė veikla. Papildomas paaiškinimas n/a 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis 1. Vidutinė paramos suma 1 VPS – 1 500 000 Eur, konkrečios teritorijos VPS nustatoma pagal VN nustatyta paramos lėšų VPS įgyvendinti skaičiavimo ir skyrimo metodiką, kurioje vertinamas konkrečios teritorijos, kuriai rengiama VPS gyventojų skaičius kaimo vietovėse, skurdo rizikos ir nedarbo rodiklių reikšmės. 2. Didžiausia viešosios paramos suma vietos projektui – 200 000 Eur, nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės. VVG turi teisę sumažinti didžiausią viešosios paramos sumą vienam vietos projektui. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Kokia yra LEADER metodo pridėtinė vertė, susijusi su kaimo plėtra? Intervencinės priemonės pridėtinės vertės kaimo plėtrai siekiama didinant socialinį kapitalą, gerinant valdymą vietos lygiu bei įgyvendinamų projektų kokybę. Socialinio kapitalo didinimas apima vietos tinklų, pasitikėjimo, bendrų vertybių teritorinio tapatumo stiprinimą, žmonių ir organizacijų bendradarbiavimo stiprinimą tiek VVG viduje, tiek už jos ribų. Socialinis kapitalas yra svarbus kaimo vietovių vystymosi veiksnys, nes skatina žmones rizikuoti, diegti naujoves, keistis informacija, gerąja patirtimi ir kolektyviai reaguoti į grėsmes ir bendradarbiauti siekiant gerovės. Intervencinė priemonė prie socialinio kapitalo didinimo prisidės: -Stiprinant ir plečiant tinklaveiką. VVG vykdydamos mokymus, organizuodamos renginius, viešindamos gerosios praktikos pavyzdžius bei aktyvindamos vietos gyventojus skatins tinklaveiką tiek tarp VVG narių, tiek su kitomis organizacijomis bei vietos gyventojais. -Skatinant aktyvų ir kokybišką partnerių ir narių įsitraukimą į VVG veiklų vykdymą. „LEADER programa“ priemonės vertinimo metu analizuojant 2020 m. VVG kolegialių valdymo organų posėdžių protokolus nustatyta, kad vidutiniškai posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip trys ketvirtadaliai narių, o taip pat daugeliu atvejų buvo išlaikomos sektorių atstovavimo proporcijos. Patys VVG nariai teigia, kad jie daugiausiai įtraukiami ir patys įsitraukia į VPS priemonių ir veiklos sričių planavimą ir vietos gyventojų aktyvinimo veiklas. Šią praktiką bus siekiama išlaikyti ir toliau, aktyviai įtraukiant ir skatinant VVG narius įsitraukti į įvairias VVG veiklas ir VPS įgyvendinimo procesą. -Skatinant pasitikėjimą tarp narių ir platesnės visuomenės. „LEADER programa“ priemonės vertinimo metu atliktos VVG narių apklausos duomenys rodo, kad didžioji dauguma VVG narių pasitiki VVG ir palankiai vertina bendrą darbo atmosferą VVG. Daugumos VVG narių nuomone, pritaikius intervencinę priemonę, sustiprėjo gyventojų tarpusavio pasitikėjimas. Taigi, VVG vykdant aktyvinimo veiklas ir toliau LT 777 LT bus skatinama skirti dėmesį pasitikėjimui tarp VVG narių ir platesnės visuomenės. -Intervencinė priemonė ir VVG veikla prisidės prie gerėjančio kaimo gyventojų požiūrio į savo vietovės ateitį, didinant kaimo gyventojų įsitraukimą į visuomeninę, savanorišką veiklą bei gerinant vietos gyventojų gebėjimus ir įgūdžius bei pasitikėjimą savo jėgomis sprendžiant vietos problemas. Geresnio valdymo vietos lygiu bus siekiama, naudojant šias priemones:  VVG veiklos skaidrumu ir įtraukumu. VVG sprendimus priima VVG valdyba, sudaryta iš pilietinės visuomenės, verslo ir - valdžios sektorių atstovų. Taip pat vykdomi VVG visuotiniai narių susirinkimai, kuriuose svarstomi aktualūs klausimai, pristatoma VVG veikla. VVG nariai pastebi VVG santykių gerėjimą su socialiniais ir ekonominiais partneriais bei vietos valdžia. Taip pat VVG išliks atviros naujiems nariams – VVG nariais laisvai galės tapti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys nariui keliamus reikalavimus.  VVG pasitelkiant įvairius komunikacijos įrankius. VVG vietos gyventojus ir organizacijos kvies į diskusijas, susitikimus, informacinius renginius, VVG posėdžius, skatins aktyviai išsakyti savo poziciją.  Užtikrinant tinkamą projektų valdymą ir stebėseną bei teikiant konsultacijas potencialiems pareiškėjams. Toliau bus skiriamas dėmesys VVG administracijos darbuotojų kompetencijų kėlimui – VVG administracijos darbuotojai dalyvaus kvalifikacijos kėlimo mokymuose ir sieks užtikrinti sklandų VVG administracijos darbą, kokybišką projektų administravimą ir stebėseną bei konsultacijas potencialiems pareiškėjams.  Užtikrinant VVG administracijos mokymąsi ir inovacijų plėtrą. VVG ir toliau skirs dėmesį bendradarbiavimo projektų įgyvendinimui, gerosios praktikos ir inovacijų sklaidai.  Užtikrinant tinkamą konfliktų valdymą. VVG yra palankiai vertinamos, nes priimant sprendimus atsižvelgia į skirtingas nuomones, o problemas ir konfliktus spendžia konstruktyviai. Vertinant Intervencinės priemonės įgyvendinamų vietos projektų pridėtinę vertę lyginant su panašiais tiesiogiai KPP lėšomis finansuojamais projektais, intervencinės priemonės įgyvendinami projektai labiau prisideda prie vietos poreikių tenkinimo. Intervencinės priemonės įgyvendinamų projektų rezultatai laikomi tvaresniais ir geriau derančiais su kitų VVG teritorijoje vykdomų projektų rezultatais. VVG ir toliau aktyvins vietos gyventojus, rengs mokymus, teiks konsultacijas dėl projektų paraiškų rengimo, projektų vykdymo, vykdys gerųjų praktikos pavyzdžių sklaidą. Intervencinė priemonė sudarys galimybę gauti paramą ir tiems projektų vykdytojams, kurie dėl tam tikrų priežasčių (pvz. projekto idėja ar mastas neatitiko KPP paramos reikalavimų) nesikreipė tiesiogiai KPP paramos. VVG taikys pagalbos ir konsultavimo priemones bei užtikrins, kad finansuojami projektai būtų kokybiški, padės juos įgyvendinti. Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. nurodytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73 str. 3 dalyje; 2. transporto priemonių įsigijimas, išskyrus su vykdoma veikla susijusius atvejus; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. žemės pirkimas; 6. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio mokesčio subsidija; 7. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimų tvarkos; 8. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 9. kitos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. Aprašykite, kaip pagrindiniai reikalavimai ir principai, susiję su LEADER metodu, bus užtikrinti taikant įgyvendinimo modelį LEADER metodas Lietuvoje įgyvendinamas nuo 2004 m. Vietos veiklos grupių atstovaujama teritorija apima visas Lietuvos kaimo vietoves. 17 m. LEADER įgyvendinimo Lietuvoje laikotarpis leido įsišaknyti LT 778 LT LEADER principams, per tą laiką buvo suformuota specifinė (pritaikyta iniciatyvai iš apačios) administravimo struktūra, užmegzta ir vystoma tinklaveika. Sukaupta geroji patirtis bus panaudota naujuoju programavimo laikotarpiu. VPS įgyvendinimo valdymas, stebėsena ir vertinimas atliekamas trimis lygmenimis: (i) VPS vykdytojos (VVG), (ii) Agentūros ir (iii) Valdančiosios institucijos (VI). (i) Įgyvendinant intervencinę priemonę svarbiausias vaidmuo tenka VVG. VVG veikla grindžiama partneryste tarp sektorių: viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių. Partnerystė tarp šių sektorių (kartu užtikrinant partnerystės principą) stiprinama rengiant visuotinius VVG narių susirinkimus, valdybos ar stebėsenos grupių posėdžius. VVG savo narius taip pat įtraukia į priemonių planavimo procesą, gyventojų aktyvinimo veiklas, projektų atranką. Būtent gyventojų aktyvinimo veiklos daugiausiai prisideda ir prie dar vieno svarbaus LEADER principo – „iš apačios į viršų“– užtikrinimo. VVG vykdo Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 33. str. numatytas funkcijas: savo veiklomis stiprina vietos subjektų pajėgumus rengti ir įgyvendinti projektus, rengia ir skelbia kvietimus vietos projektams teikti, pagal numatytą atrankos procedūrą bei kriterijus atrenka vietos projektus, vykdo vietos projektų ir VPS įgyvendinimo stebėseną. Siekiant užtikrinti integruoto požiūrio ir inovacijų principus, VVG bus skatinamos daugiau dėmesio skirti šių principų įgyvendinimui, prioritetą teikiant integruotiems ir inovatyviems projektams. (ii) VVG už VPS įgyvendinimo rezultatus, įskaitant įgyvendintus VPS įgyvendinimo vidaus valdymo veiksmus, atsiskaito teikdama metines VPS įgyvendinimo ataskaitas Agentūrai. Agentūra išanalizuoja ir patvirtina metines VPS įgyvendinimo ataskaitas ir VI pateikia suvestinę metinę VPS įgyvendinimo ataskaitą. Agentūra, atlieka atrinktų vietos projektų tinkamumo vertinimą ir priima galutinį sprendimą dėl jų finansavimo. Ar planuojama parama iš daugiau nei vieno ES fondo?  Taip  Ne Ar būtų taikoma pagrindinio fondo galimybė?  Taip  Ne 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1.Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2.Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su įgyvendinamų investicijų rūšimis ar jų apimtimi; 3.Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis; 4.Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo veiklų, kurias paramos gavėjai turės įgyvendinti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% LT 779 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Grupė Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? Nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal pagrindinius 7 LEADER principus, ir atitinkanti VVG tinkamumo sąlygas, nurodytas VPS atrankos taisyklėse. KP20vvg01 - Paramos vienai VPS vidurkis Dotacija 91(2)(a)- LT-85,00% Vidutinė R.3; R.37; R.38; R.39; R.41; R.42 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP20vvg01 - Paramos vienai VPS vidurkis Parama vietos plėtros strategijoms įgyvendinti apskaičiuojama, taikant 2014–2020 metų patirtį ir siekiant labiau mažinti atskirtį tarp regionų ir vietovių bei subalansuoti paramos dydį teritorijoms, kuriose socialinių rodiklių reikšmės yra aukštesnės nei Lietuvos vidurkis. Pagal metodiką, tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymų, nustatomas bazinis paramos dydis kiekvienai vietos plėtros strategijai (vienodas), likusi paramos dalis diferencijuojama, įvertinant gyventojų skaičių vietos plėtros strategijos taikymo teritorijoje, taip pat, tos teritorijos nedarbo ir skurdo rizikos rodiklių lygius. Vienos vietos plėtros strategijos paramos vidurkis – 1 500 000 Eur apskaičiuotas pagal 2014–2020 metų VVG, įgyvendinančių vietos plėtros strategijas, skaičių, siekiant išlaikyti LEADER vietos plėtros strategijų bendrą teritorinę aprėpti – 100 proc. Lietuvos kaimo vietovių teritoriją. Metodikoje naudojant skaičiavimo formule, neužkerta kelio formuotis naujoms VVG. Į vietos plėtros strategijai įgyvendinti paramos suma įskaičiuota iki 20 proc. paramos suma Vietos plėtros strategijai administruoti, gyventojams aktyvinti, šioms išlaidoms taikant supaprastintų išlaidų mokėjimo būdą – fiksuotąją normą, nustatomą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsniu ir iš anksto apskaičiuojama pagal metodiką. Į vietos plėtros strategijai įgyvendinti paramos sumą įskaičiuota parama VVG teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams inicijuoti ir įgyvendinti. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Grupė Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00Nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis KP20vvg01 - Paramos vienai VPS vidurkis (Dotacija - Vidutinė) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 0,00 LT 780 LT pagal pagrindinius 7 LEADER principus, ir atitinkanti VVG tinkamumo sąlygas, nurodytas VPS atrankos taisyklėse. O.31 (vienetas: Strategijos) 0,00 49,00 O.31 (vienetas: Strategijos) 0,00 49,00 49,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 3 750 000,00 11 250 000,00 18 750 000,00 22 021 370,00 11 625 000,00 7 500 000,00 74 896 370,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 3 150 000,00 9 450 000,00 15 750 000,00 18 497 950,00 9 765 000,00 6 300 000,00 62 912 950,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 0,00 0,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 0,00 0,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 0,00 0,00 IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) 0,00 0,00 LT 781 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 782 LT KP21sum - Sumanieji kaimai Intervencinės priemonės kodas (VN) KP21sum Intervencijos pavadinimas Sumanieji kaimai Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.32. Kitų remiamų bendradarbiavimo veiksmų ar vienetų (išskyrus O.1 punkte nurodytas EIP grupes) skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė įgyvendinama visoje Strateginio plano taikymo teritorijoje 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO8 skatinti užimtumą, augimą, lyčių lygybę, įskaitant moterų dalyvavimą ūkininkavimo veikloje, socialinę įtrauktį ir vietos plėtrą kaimo vietovėse, įskaitant žiedinę bioekonomiką ir tvarią miškininkystę XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP h.1 Skatinti kaimo gyventojų ir kaimo bendruomenių verslo iniciatyvas Aukštas Taip h.2 Didinti kaimo gyventojų užimtumą ir socialinę įtrauktį Aukštas Taip h.4 Modernizuoti kaimo vietoves didinant gyvenimo sąlygų jose patrauklumą Vidutinis Iš dalies tinkami h.5 Skatinti bioekonomikos verslus Žemas Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis R.37 BŽŪP projektais remiamas naujų darbo vietų kūrimas R.40 Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius R.41 Kaimo gyventojų, kuriems BŽŪP parama pagerino galimybes naudotis paslaugomis ir infrastruktūra, dalis R.42 Asmenų, įtrauktų į remiamus socialinės įtraukties projektus, skaičius 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – skatinti kaimo vietovių plėtrą, didinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę sumaniais, moderniais, aktualiais, reikšmingais, technologijomis grįstais sprendimais ir veiksmais (skaitmeninimas, švietimas, mokymas, konsultavimas, bendradarbiavimas, žiedinė ekonomika, LT 783 LT aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimu grįsti paslaugų ir verslo modeliai). Įgyvendinant Strateginio plano S08 tikslą, bus remiamos sumanaus kaimo strategijos, kuriomis naudojant vietos išteklius ir galimybes sprendžiamos kaimo vietovių problemos, siekiant mažinti jų netolygumus ir stiprinti ekonominį, socialinį ir teritorinį glaudumą, aplinkos apsaugą ir švelninti klimato kaitos pokyčius. Vietos plėtros dalyviai, įgyvendinant partnerystės principu sumaniųjų kaimų strategijas, gerins savo gyvenimo kokybę, viešųjų paslaugų standartus ir užtikrins vietos išteklių panaudojimo galimybes kurti pajamas. Kadangi intervencinė priemonė įgyvendinama principu „iš apačios į viršų” visi pasirinkti rodikliai (R.3; R.37; R.40, R.41 ir R.42) bus patikslinti po sumanių kaimų strategijų patvirtinimo. Sumanus kaimas – socialinė ekonominė sistema, kurios vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo platesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, kasdieninėje savo veikloje naudodami skaitmenines ir kitas technologijas, priima ir įgyvendina inovatyvius, į sisteminį pokytį orientuotus sprendimus, grindžiamus bendru poreikių supratimu ir veiksmų seka, nukreipta į aiškų specifinį vietos tikslą. Intervencinė priemonė bus įgyvendinama aiškiai apibrėžtose, atitinkančiose konkretaus kaimo, miestelio, miesto ribas arba vientisose, apjungtose konkrečių sumanaus veikimo ir sprendimų priėmimo tikslų teritorijose (funkcinės teritorijos), kurioms būtinos kryptingos, suplanuotos ir konkrečios veiklos. Sumanių kaimų įgyvendinimo teritorija skiriasi nuo KP20vvg Priemonės teritorijos, kurioje gali dalyvauti tie patys ūkio subjektai. Siekiant intervencinėje priemonėje numatytų tikslų, gali būti pasirenkama funkcinė / teminė teritorija, susijusi funkciniais – ekonominiais ir (arba) socialiniais ryšiais. Kaimo vietovė apibrėžiama, kaip viensėdis, kaimas, miestelis, miestas ar kita gyvenamoji vietovė, kurios gyventojų skaičius neviršija 6 tūkst. Pasirengimas įgyvendinti sumaniuosius kaimus pradėtas 2014–2020 metų programos pereinamuoju laikotarpiu. Parengiamieji veiksmai (lėšų iš SP nenumatoma, veiksmai atlikti 2014–2020 m. KPP ir pereinamojo laikotarpio (2021–2022 m. lėšomis): 1. Analizės ir tiriamieji veiksmai. Vytauto Didžiojo universitetas nacionaliniu mastu atliko tyrimą „Dėl sumaniųjų kaimų koncepcijos įgyvendinimo Lietuvoje“. Tyrimo tikslas - sukurti Lietuvos kaimo vietovių aplinką atitinkančią sumaniojo kaimo koncepciją. Tyrimo metu analizuota Lietuvos kaimo situacija ir galimos intervencinės priemonės kryptis, principai, įgyvendinimo mechanizmai. Tyrimas atskleidė, kad sumanaus kaimo plėtrai svarbios šios kryptys: vietos ekonomika (SO8, XCO galimos siektinų rodiklių reikšmės: R.3 ir R.37), įtrauki vietos infrastruktūra ir paslaugos (SO8, XCO galimos rodiklių reikšmės: R.3, R.37, R.41 ir R.42), sumanus viešasis valdymas (SO8, XCO galimos rodiklių reikšmės: R.3, R.41 ir R.42), sumanios vietos bendruomenės (SO8, XCO galimos rodiklių reikšmės: R.3, R.37 ir R.42) ir aplinkos apsauga ir klimato kaitos pokyčių švelninimas (SO8, XCO galimos rodiklių reikšmė – R.3 ir R.41). Sumanių kaimų temos yra plačios ir apimančios daugiau galimų veiksmų, kurie prisidės prie BŽŪP tikslų ir bus papildytos rodiklių reikšmėmis, prisidedančiomis prie bendrų SP rodiklių reikšmių 2. Modeliavimo veiksmai. Partnerystės ir „iš apačios į viršų“ principais, Vietos veiklos grupių tinklas bendradarbiaudamas su VVG, mokslininkais, ekspertais ir Lietuvos kaimo tinklu rengia bendrą sumanaus kaimo koncepciją. Patvirtintos sumanaus kaimo koncepcijos pagrindu kiekviena VVG galės rengti savo teritorijos sumanaus kaimo strategijas (įgyvendinimo terminas iki 36 mėnesių, nuo jos patvirtinimo), kurioms įgyvendinti sieks finansavimo pagal intervencinę priemonę. Sumanaus kaimo strategija - dokumentas rengiamas ir įgyvendinamas siekiant nukreipti turimus kaimo išteklius pagrindinėms problemoms vietos kontekste spręsti. Sumanaus kaimo strategijos elementai projektuojami, kaip skėtiniai projektai, apjungiantys skirtingus partnerius, orientuotus į bendrus tikslus, apimantys 1 ar daugiau temų. LT 784 LT 3. Pilotavimo / bandomieji veiksmai. Pereinamuoju laikotarpiu VVG atliks savo teritorijų gyventojų aktyvinimo veiksmus, dalis jų bus atrinktos įgyvendinti bandomuosius sumanių kaimų projektus. 4. Nacionalinio reglamentavimo veiksmai. Horizontaliai sumanaus kaimo koncepcijos rengimo veiksmams valdymo institucija parengė Sumanaus kaimo plano įgyvendinimo gaires, kuriomis nustatomi sumanaus kaimo koncepcijos rengimo, įgyvendinimo principai, sąlygos, siūlomos temos, galimo įgyvendinimo modeliai. Gairės bus taikomos bandomiesiems sumanių kaimų projektams, įgyvendinamiems pereinamuoju laikotarpiu. 5. Vertinimo veiksmai. Įgyvendinus bandomuosius sumanių kaimų projektus, bus atliktas vertinimas. Intervencinės priemonės įgyvendinimo mechanizmas: Intervencinę priemonę numatoma įgyvendinti VVG pagalba ir LEADER principais. Ji konstruojama, kaip savarankiška (neintegruota į LEADER strategijas) priemonė. Sumanaus kaimo strategijoms taikomas konkursas nacionaliniu lygmeniu. Sumanių kaimų priemonėje, VVG dalyvaus, kaip skėtinės sumanaus kaimo strategijos iniciatorės, vystytojos ir teritorijos aktyvintojos. Intervencinėje priemonėje taikoma kelių lygių partnerystė, t. y. skatinama partnerystė tarp: 1) kaimo vietovių VVG, kurių funkcijos: aktyvinti gyventojus ir teritoriją, į bendrą sumanaus kaimo strategiją įtraukti suinteresuotus dalyvius - partnerius, prisidedančius projektų elementais prie sumanaus kaimo strategijų visumos ir tikslų, vykdyti parengiamąsias projektavimo veiklas, dalyvauti projekte įgyvendinant bendrus projektui būtinus veiksmus, investicijas ir koordinuoti įgyvendinimą, atlikti rezultatų pasiekimo bei projekto veiklų koordinavimo funkcijas, kaupti mokėjimus pagal konkrečius projektus, juos deklaruoti, teikti apibendrintas sumanaus kaimo strategijų įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Nuo projekte bendradarbiaujančių VVG skaičiaus priklausys ir galima didžiausia paramos suma; 2) kitų parnerių, t. y. fizinių ir juridinių asmenų, atitinkančių MVĮ keliamus reikalavimus nustatytus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės, jų įstaigos ar įmonės, tame tarpe ir miesto VVG, kurios projekte įgyvendins nusimatytas veiklas. Sumanaus kaimo strategijų atranką ir tinkamumo vertinimą atliks Agentūra. Parama teikiama: Sumanaus kaimo strategijoms, kuriomis investuojama į kaimo vietovių netolygumų mažinamą ir ekonominio, socialinio ir teritorinio glaudumo stiprinimą, aplinkos apsaugą ir klimato kaitos pokyčių švelninimą per veiksmus, paslaugas ir verslo modelius (skaitmeninimą, švietimą, mokymą, naujų pažangių žinių įgijimą, konsultavimą, užimtumo didinimą, kartų kaitos užtikrinimą, bendradarbiavimą, žiedinę ekonomiką, aplinkos apsaugą, maisto švaistymą, taršos mažinimą ir klimato kaitos pokyčių švelninimą ir pan.). Intervencine priemone bus skatinamos investicijos inovatyvioms socialinėms problemoms spręsti, paremtoms skaitmeniniais sprendiniais. Intervencinė priemonė bus įgyvendinama VPS principu, paramos gavėju bus VVG, kuri bus atsakinga už intervencinės priemonės koordinavimą ir įgyvendinimą, tačiau investicijas įgyvendins atskiri projekto elementai, t. y. tiek VVG tiek projekto partneriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus. Skirtumas nuo LEADER VPS įgyvendinimo mechanizmo, kad VVG partnerius kviečia į vieną sumanaus kaimo strategiją ir teikia vieną paraišką kartu su atrinktas partneriais ir jų paruoštais sumanaus kaimo strategijos elementais. Atrankos principai: 1. partnerystės mastas ir įsitraukimas; 2. viešosios naudos kūrimo aprėptis ir pokyčių matavimo sistema; 3. skaitmeninių (IT) sprendimų integravimas projekte; 4. aplinkos apsaugos ir (ar) klimato kaitos pokyčių švelninimo elementų (intervencijų) aprėptis projekto LT 785 LT veiklose ir investicijose. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Suderinamumas ir papildomumas su kitomis priemonėmis: 1. Ši intervencinė priemonė papildo priemonę KP20vvg, kurioje gali būti remiamos panašios veiklos. Tarp šių priemonių yra skirtinga taikymo teritorija, projektų įgyvendinimo forma, tikslas. Sumanaus kaimo strategijos esmė – partnerystė bendrai įgyvendinant vieną projektą su pasirinktais elementais siekiant vieno projekto tikslo, o vietos plėtros strategijų – skirtingų vietos projektų, su skirtingais tikslais įgyvendinimas. Sumanaus kaimo strategijos turinys, tikslai, remiamos veiklos, investicijos, įgyvendinami elementai bus nustatomi konkrečiame sumanus kaimo strategijos, o projektų atrankos metu bus užtikrinamas suderinamumas su vietos plėtros strategijomis, kitomis Priemonėmis. 2. Siekiant išvengti dvigubo finansavimo arba kompensacijų permokų toms pačioms investicijoms, remiamoms pagal I ramstį, parama pagal KP21sum Priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir partnerį, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. Siekiant papildomumo su KP20vvg Priemone, kurioje gali dalyvauti tie patys ūkio subjektai, tačiau išvengiant dvigubo finansavimo toms pačioms investicijoms, parama pagal KP21sum Priemonę nebus teikiama. Mokėjimo agentūra turimoje projektų duomenų informacinėje bazėje patikrins projektą pagal pareiškėją ir partnerį, investicijų rūšį, projekto įgyvendinimo vietą. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai ir partneriai: VVG, turinti patvirtintą kaimo vietovių vietos plėtros strategiją. Projekto partneris: VVG, turinti patvirtintą vietos plėtros strategiją, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys MVĮ keliamus reikalavimus nustatytus Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, savivaldybės, jų įstaigos ar įmonės. Partneriai atskirai paramos nesikreipia, jie įgyvendins veiklas (sumanaus kaimo strategijos elementus) savarankiškai bendroje sumanaus kaimo strategijoje. Paramos gavėjas ir partneriai projektą įgyvendina bendradarbiavimo sutarties, kurioje aiškiai apibrėžiami partnerių įpareigojimai, funkcijos, įnašai, veiklos ir atsakomybės, pagrindu. Tinkamumo kriterijai, taikomos paramos gavėjui ir partneriui - VVG: 1. Paramos gavėjas ir partneris ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas, nustatytas Strateginio plano 4.7.3 dalyje kai taikoma; 2. Paramos gavėjas turi veikti kaimo vietovių teritorijoje; 3. Paramos gavėjas ir partneris turi turėti patvirtintą vietos plėtros strategiją; 4. Paramos gavėjas paramos paraiškoje nusimato kokio pokyčio sieks, o įgyvendinus projektą bus atliktas sukurto pokyčio vertinimas. Vertinimo principai numatyti nacionaliniuose teisės aktuose. Tinkamumo kriterijai, taikomi kitiems partneriams (įgyvendinantiems sumanaus kaimo strategijas - skėtinio projekto elementus): 1. Partneris turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje, kai taikoma; 2. Partneris turi parengti verslo planą, kai įgyvendinamas projekto elementas, susijęs su ekonomine veikla, įskaitant socialinio ar bendruomeninio verslo veiklas; 3. Partneris turi veiklą vykdyti VVG, kuri teikia sumanaus kaimo strategiją ir (ar) VVG partnerės projekto teritorijoje ir (ar) funkcinėje teritorijoje, ir (ar) teminėje teritorijoje (kai taikoma). LT 786 LT Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama: -kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas; -nustatant fiksuotąją normą (pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsnį, nustatyta vadovaujantis to paties reglamento 83(2)(b) straipsniu, strategijos vystymo, koordinavimo, valdymo, aktyvinimo ir bendradarbiavimo išlaidoms, kuri gali būti skiriama tik VVG – pareiškėjai ir kaimo vietovių VVG partnerei (kai taikoma). Tuo atveju, jeigu į vieną sumanaus kaimo strategiją jungiasi kelios kaimo vietovių VVG, lėšų suma, nustatyta pagal fiksuotąją normą, dalijama proporcingai, pagal investicijų dydį, tenkantį konkrečios VVG teritorijai. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdas, taikant fiksuotąją normą, neviršijant 12 proc. tinkamų finansuoti sumanaus kaimo strategijos išlaidų, pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83(1)(d) straipsnį, apima šias išlaidas: -strategijos vystymo, koordinavimo, valdymo; -strategijos partnerių ir dalyvių aktyvinimo ir bendradarbiavimo. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Mažiausias paramos intensyvumas – 20 proc.(išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). Didžiausias paramos intensyvumas: 1) iki 100 proc. taikomas sumanaus kaimo strategijos vystymo, koordinavimo, valdymo, aktyvinimo ir bendradarbiavimo išlaidoms. 2) iki 85 proc. taikomas investicijoms elementuose, kuriais įgyvendinama sumanaus kaimo strategija. Paramos intensyvumas gali būti diferencijuojamas pagal konkretaus projekto elemento ar jų visumos (kai aktualu) atitiktį Reglamento (ES) 2121/2115 Nr. 73 str. ir 77 nuostatoms ir galimam intensyvumui. Papildomas paaiškinimas Netinkamos finansuoti išlaidos: 1. nurodytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 73 str. 3 dalyje; 2. transporto priemonių įsigijimas, išskyrus, kai būtinos teikti socialinėms paslaugoms; 3. žemės ūkio gamybos teisių pirkimas; 4. teisių į išmokas pirkimas; 5. žemės pirkimas; 6. skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų subsidija ar garantinio LT 787 LT mokesčio subsidija; 7. išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant teisės aktuose nustatytos pirkimų tvarkos; 8. esamų paskolų refinansavimo išlaidos; 9. kitos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytos išlaidos. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Vienai sumanaus kaimo strategijai įgyvendinti gali būti skirta iki 700 000 Eur paramos suma, nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės vienam sumanus kaimo projekto elementui. Nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės netaikomos VVG. Pažymėtina, kad Intervencinėje priemonėje paramos gavėju bus VVG atsakinga už projekto koordinavimą ir įgyvendinimą, tačiau investicijas įgyvendins atskiri projekto elementai: VVG ir projekto partneriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems parama bus skiriama nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos. Projekto partneriams, įgyvendinantiems investicijas bus skiriama paramos sumas nepažeidžiant nereikšmingos (de minimis) pagalbos taisyklės. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) 1.Teisė gauti paramą pagal šią intervencinę priemonę nustatoma remiantis aiškiai apibrėžtais kriterijais; 2. Mokėjimų suma bet kuriais konkrečiais metais nesusijusi su įgyvendinamų investicijų rūšimis ar jų apimtimi; 3. Mokėjimų suma bet kuriais metais nesusijusi su vietinėmis ar tarptautinėmis kainomis; 4. Mokėjimai mokami tik už laikotarpį, būtiną investicijoms, kurioms jos teikiamos, realizuoti; 5. Intervencinė priemonė neįpareigoja ir nenurodo veiklų, kurias gavėjai turės įgyvendinti. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 788 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (-os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP21sum01 - SKP, kuriuose diegiamos skaitmeninės viešosios ar socialinės paslaugos, vystoma vietos ekonomika ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų naudojimas Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% Vidutinė R.3; R.37; R.40; R.41; R.42 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP21sum01 - SKP, kuriuose diegiamos skaitmeninės viešosios ar socialinės paslaugos, vystoma vietos ekonomika ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų naudojimas SKS, kuriame diegiamos skaitmeninės, viešosios ar socialinės paslaugos, vystoma vietos ekonomika ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų naudojimas, projektui skiriama vidutinė paramos suma. Visais metais planuojama ta pati vieneto suma – 600 000 Eur, kuri apskaičiuota kaip vidutinė paramos suma vienai strategijai. Vidutinė paramos suma naudojama siekiant išvengti reikšmingo nuokrypio nuo plano, nes intervencinė priemonė yra nauja ir nėra istorinių duomenų apie panašių projektų įgyvendinimą. Jei sumanaus kaimo strategijai įgyvendinti paraišką teikia tik viena VVG gali, būti skirta iki 500 000 Eur paramos suma, jei sumanaus kaimo strategijos įgyvendinime dalyvauja 2 VVG - iki 600 000 Eur paramos suma, jei 3 ir daugiau - iki 700 000 Eur paramos suma. Į didžiausią iki 700 000 Eur paramos sumą, neįtraukiant projekto partnerių VVG, gali pretenduoti VVG, kurių teritorijoje gyventojų skaičius yra didesnis kaip 40 000 gyventojų. Paramos suma nustatyta atsižvelgiant į projektų sudėtingumą, teritorines aprėptis ir galimas investicijas (atsinaujinanti energija, skaitmenizavimas, ir t.t.), bei siekiant koncentruoto pokyčio tam tikroje teritorijoje. Remiantis Europos kaimo plėtros tinklo (European Network for Rural Develompment) pateiktų projektų, priskirtų sumanių kaimų projektų kategorijai, pavyzdžiais, projektų vertė stipriai svyruoja priklausomai nuo projekto tematikos, planuojamų investicijų, projekto partnerių skaičiaus, teritorinės aprėpties. Didžiausios vertės projektai yra įgyvendinami atsinaujinančios energijos (energetikos) srityje (pvz., projektų vertė svyruoja nuo 500 tūkst. iki 1 mln. Eur) bei skaitmeninių paslaugų diegimo srityje, ypač jei projektu kuriama ir skaitmeninių paslaugų diegimui reikalinga infrastruktūra (pvz., projektų vertė svyruoja nuo 300 tūkst. iki kiek daugiau nei 4 mln. Eur). Projektų, kuriais kuriamos viešosios ar socialinės, švietimo paslaugos, kuriami kelių paslaugų centrai, vertė svyruoja nuo 20 tūkst. iki beveik 300 tūkst. Eur). 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP21sum01 - SKP, kuriuose diegiamos skaitmeninės viešosios ar socialinės paslaugos, vystoma vietos ekonomika ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų naudojimas (Dotacija - Vidutinė) O.32 (vienetas: Veiksmai) 0,00 0,00 10,00 9,00 6,00 0,00 0,00 25,00 IŠ VISO O.32 (vienetas: Veiksmai) 10,00 9,00 6,00 0,00 0,00 25,00 LT 789 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 000 000,00 5 900 000,00 5 100 000,00 3 000 000,00 0,00 15 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 766 000,00 4 519 400,00 3 906 600,00 2 298 000,00 11 490 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 790 LT KP22eip - Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje Intervencinės priemonės kodas (VN) KP22eip Intervencijos pavadinimas Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.1. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupės projektų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.1 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius R.2 Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius R.28 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – plėtoti aktyvų bendradarbiavimą tarp žemės ūkio, miškų ūkio ir maisto sektoriaus dalyvių, mokslinių tyrimų įstaigų, konsultantų ir kitų suinteresuotų subjektų dalinantis žiniomis, sprendimais, reikalingais prisitaikyti prie kintančios aplinkos, iššūkių ir galimybių, kuriant ir diegiant aktualias inovacijas, skatinant greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų perkėlimą į praktiką, į pažangius projektus įtraukiant kuo daugiau suinteresuotų šalių ir taip stiprinti ne tik Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektų ir programos „Europos Horizontas" ir kitų iniciatyvų sąveiką, bet ir efektyviau LT 791 LT ir veiksmingiau modernizuoti sektorių. Inovaciniai projektai grindžiami sąveikiuoju inovacijų modeliu, kuris pasižymi pagrindiniais principais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 127 straipsnio 3 dalyje. EIP veiklos grupės kuriasi jungtinės veiklos sutarties pagrindu pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 77 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. EIP veiklos grupę sudaro skirtingų tipų, papildomų žinių turintys partneriai, kurie geriausiai tinka inovacinio projekto tikslams pasiekti: žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektai, mokslo ir (arba) studijų institucijų atstovai, konsultantai, nevyriausybinių organizacijų ir kitų žemės, miškų ūkio ir maisto sektoriaus bei kaimo plėtros dalyviai. Užtikrinamas partnerių bendras sprendimų priėmimas ir bendras kūrimas viso inovacinio projekto metu. EIP veiklos grupių inovaciniai projektai apima tematikas, kurios prisideda prie vieno ar daugiau iš Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 6 straipsnyje nustatytų konkrečiųjų tikslų ir kompleksinio tikslo įgyvendinimo. Rengiant inovacinius sprendimus daugiausia dėmesio skiriama ūkininkų arba miškininkų reikmėms, taip pat atsižvelgiant į sąveiką visoje tiekimo grandinėje. Siekiant modernizuoti žemės ūkį ir užtikrinti tvarią žemės ir maisto ūkių ir miškininkystės plėtrą 2023–2027 m. laikotarpiu didžiausias dėmesys bus skiriamas temoms, susijusioms su: - žemės ir maisto ūkio pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimu, gamybos optimizavimu (tvaria gamyba, aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų gamyba ir perdirbimu, beatliekinių ir mažų atliekų technologijų taikymu, novatoriškų bioproduktų iš biožaliavų vystymu ir gamyba ir pan.); - pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu ir kitais išmaniaisiais verslo valdymo sprendiniais, įskaitant netechnologinių inovacijų plėtrą; - teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui; - reagavimu į rinkos paklausą, įskaitant reagavimą į krizes ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimą. Nurodytos temos yra orientacinės ir jos bus toliau plėtojamos konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpiu, atsižvelgiant į naujas aktualijas, kylančias problemas ir iššūkius. Teikiant paramą inovacijoms diegti, siekiant rengti ir įgyvendinti EIP veiklos grupių projektus, projektų inovacines idėjas bei tematikas Vadovaujančiai institucijai taip pat teiks patys ūkininkai ar miškininkai net jei šios idėjos bei tematikos nepatenka tarp iš anksto nustatytų prioritetinių temų. Intervencinės priemonės įgyvendinimo etapai: 1. Pirmiausiai EIP veiklos grupės kviečiamos pristatyti projekto idėjas. Siekiant inovacijų konkrečiose srityse, inovacinio projekto idėją gali identifikuoti ir Vadovaujančioji institucija. Atrinkus geriausias projektų idėjas, EIP veiklos grupės bus kviečiamos parengti planą, kaip kurti arba įgyvendinti tam tikrą inovacinį projektą. EIP veiklos grupių planai bus vertinami nepriklausomų ekspertų ir tvirtinami Vadovaujančiosios institucijos. 2. Paskutiniame etape bus skelbiamas kvietimas EIP veiklos grupėms teikti paraiškas planuose identifikuotiems inovaciniams projektams įgyvendinti. Atrankos principai: Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio reikalavimais ir siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems pareiškėjams, efektyvesnį finansinių išteklių panaudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinės priemonės paskirtį, prioritetas bus teikiamas: 1. Atrenkant EIP veiklos grupių planus vertinama konkretaus EIP veiklos grupės inovacinio projekto idėja, tikslai, problematika, problemos sprendimo naujumas, naudingumas ir praktinis pritaikymas, siektini rezultatai, pajėgumas įgyvendinti inovacinį projektą, sąsaja su EIP veiklos grupės inovacinio projekto tikslais; 2. EIP veiklos grupių sudėties tikslingumas ir konsultantų įsitraukimas; 3. Nustatant atrankos kriterijus EIP veiklos grupių inovaciniams projektams įgyvendinti atsižvelgiama į numatomų įgyvendinti inovacinių projektų parengimo kokybę ir planuojamus LT 792 LT pasiekti rezultatus, naujų produktų, procesų ar technologijų svarbą, EIP veiklos grupių inovacinių projektų taikymo praktikoje mastą ir rezultatų viešinimą. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Papildomumas ir suderinamumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis EIP padeda taikyti Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS), susiedama įvairių sričių politiką ir priemones inovacijoms spartinti. Projektai, remiami taikant šią intervencinę intervencinę priemonę bus grindžiami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos aprašu, pateiktu Strateginio plano 8 dalyje ir bus su juo suderinti. Horizontalus intervencinės priemonės pobūdis ir sąveika su kitais BŽŪP konkrečiais tikslais atitinkamai sąlygoja EIP projektų turinį bei intervencinės priemonės veiklų įgyvendinimą lygiagrečiai ir (ar) papildant kitas intervencines priemones. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Tinkamas pareiškėjas – Europos inovacijų partnerystės veiklos grupė. Tinkamumo finansuoti sąlygos: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje. 2. Parama skiriama inovaciniams projektams, kuriuose bendradarbiauja ne mažiau kaip 2 subjektai, atitinkantys pareiškėjui ir partneriui taikomus tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. 3. Paraišką paramai dėl EIP veiklos grupės inovacinio projekto įgyvendinimo teikia tik Vadovaujančiosios institucijos atrinkta EIP veiklos grupė, kurios planas Vadovaujančiosios institucijos patvirtintas kaip tinkamas įgyvendinti. 4. Paraiškoje paramai gauti pateikiami bandomųjų, naujų ir (arba) patobulintų produktų, procesų ir technologijų plėtros inovacinių projektų aprašymai (sprendimai), nurodomi numatomi pasiekti rezultatai ir indėlis į BŽŪP konkrečiųjų, kompleksinio tikslo ir EIP tikslų įgyvendinimą. 5. EIP veiklos grupės inovacinio projekto partneriai turi turėti vienas kitą papildančių žinių ir (arba) patirties, susijusios su projekto tikslais. 6. Projekto dalyviai veikia jungtinės veiklos sutarties pagrindu. 7. Parama skiriama tik naujoms bendradarbiavimo formoms arba esamoms bendradarbiavimo formoms, jei pradedama nauja veikla. 8. EIP veiklos grupė įsipareigoja pademonstruoti įgyvendinto inovacinio projekto rezultatus ūkio lygmeniu ir viešinti apibendrintą informaciją apie savo planus ir įgyvendinto inovacinio projekto rezultatus, visų pirma per nacionalinį BŽŪP tinklą ir Europos BŽŪP tinklą, taip pat viso projekto metu per nemokamus informacijos viešinimo kanalus, kuriuos dažniausiai naudoja galutiniai vartotojai. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Intervencinei priemonei netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS). EIP veiklos grupės kuriasi pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 77 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. EIP veiklos grupė (pareiškėjas ir paramos gavėjas) turi laikytis bendrųjų įsipareigojimų, nustatytų Strateginio plano 4.7.3 dalyje. Parama skiriama EIP veiklos grupės inovacinio plano rengimui ir EIP inovacinio projekto įgyvendinimui (EIP veiklos grupės bendradarbiavimo išlaidos, naujų inovatyvių produktų, procesų ir technologijų kūrimo išlaidos, išlaidos, susijusios su rezultatų sklaida). Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas bus nustatytas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas LT 793 LT viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Paramos formos: 1. Patirtų išlaidų kompensavimas: parama skiriama EIP projektui įgyvendinti ir mokama kompensuojant patirtas išlaidas. 2. Fiksuotieji vieneto įkainiai: dalis patirtų išlaidų (darbo užmokestis lektoriams, projektą administruojantiems asmenims) bus kompensuojamos taikant fiksuotuosius įkainius. Ši praktika leis supaprastinti dalies projekto išlaidų apskaičiavimą, padės tiksliau planuoti būsimas išlaidas, taip pat sumažins administracinę naštą paramos gavėjams bei Mokėjimo agentūrai, atsiskaitant už projekto lėšų panaudojimą ir dokumentų patikrą. 3. Fiksuotosios sumos: inovacinio projekto planui parengti išlaidos bus apmokamos taikant fiksuotąją sumą. 4. Fiksuotoji norma: dalis patirtų išlaidų (bendradarbiavimo išlaidos) bus apmokamos taikant fiksuotąją normą. Parama EIP veiklos grupės planui parengti, EIP veiklos grupės bendradarbiavimo išlaidoms ir inovaciniam projektui įgyvendinti skiriama kaip bendra suma. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu 1. Paramos intensyvumas: 1.1. EIP veiklos grupės bendradarbiavimo išlaidoms, kurios patiriamos inovacinio projekto plano rengimo ir jo įgyvendinimo metu, paramos intensyvumas yra 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. EIP veikos grupės, vienijančios konsultantus, mokslininkus ir ūkininkus yra ypač svarbus ŽŪŽIS elementas, didinantis ūkininkų prieinamumą prie žinių ir inovacijų sklaidos žemės ūkyje, taip pat skatinantis konsultantus naudotis moksliniais tyrimais bei inovacijomis, ir didinantis inovacijų diegimą ūkiuose. Todėl, siekiant paskatinti potencialius pareiškėjus kurti veiklos grupes ir įgyvendinti EIP projektus, išlaikoma galimybė paramos gavėjams kreiptis dėl 100 proc. dydžio finansavimo intensyvumo nustatytoms išlaidoms; 1.2. investicijoms, susijusioms su inovacinio projekto įgyvendinimu, paramos intensyvumas yra nuo 20 iki 80 proc. (išskyrus atvejus, kai pareiškėjas prašo ar sutinka dėl mažesnio paramos intensyvumo taikymo). 2. Didžiausia paramos inovacinio projekto planui parengti vertė – 3 000 EUR. 3. Didžiausia paramos inovacinio projekto įgyvendinimui vertė – 200 000 EUR. Papildomas paaiškinimas Skaičiavimo metodai Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 straipsnio 2 dalimi fiksuotuosius įkainius nustato nepriklausoma įstaiga, atrinkta viešųjų pirkimų būdu. Darbo užmokesčio fiksuotasis įkainis. Europos Komisijos parengtos Supaprastinto išlaidų apmokėjimo gairės[1] numato, kad, jei panašaus pobūdžio veiksmams ir tam tikro tipo paramos gavėjui jau yra nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, tai nustatytą supaprastintų išlaidų apmokėjimo metodą ir about:blank LT 794 LT rezultatus galima tiesiogiai panaudoti. Todėl planuojama, vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktais paskirtos kompetentingos institucijos paskaičiuotais įkainiais. Fiksuotoji suma EIP projekto planui parengti. Didžiausia paramos suma EIP projekto planui parengti yra 3 tūkst. EUR – išlaikoma suma, taikyta apmokant analogiškas veiklas, vykdytas 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu. Fiksuotoji norma bendradarbiavimo išlaidoms. Fiksuotąją normą planuojama taikyti bendradarbiavimo išlaidoms. Fiksuotosios normos dydžiui nustatyti bus atliekamas tyrimas, kurio metu bus įvertinta bendradarbiavimo išlaidų dalis nuo visų projekto tinkamų finansuoti išlaidų arba veiklų rangos išlaidų dalies. [1] Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/regional policy/sources/thefunds/fin inst/pdf/simpl cost lt.pdf 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Projekto dalyviams, kurie nevykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo į kitus žemės ūkio produktus bei šių produktų rinkodaros (prekybos), taikomi nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimai. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra EIP veiklos grupės, o ne žemės ūkio produkcijos gamintojai ar perdirbėjai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(3)(b) - Išmokos pagal 70 straipsnį, išmokos pagal 72 straipsnį, parama 73 straipsnyje nurodytoms negamybinėms investicijoms, parama EIP veiklos grupių vykdomiems projektams pagal 77 straipsnio 1 dalies a punktą ir LEADER iniciatyvai pagal 77 straipsnio 1 dalies b punktą 80,00% 20,00% 80,00% about:blank LT 795 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP22eip - EIP inovacinio projekto suma Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(3)(b)-LT- 80,00% Vidutinė R.1; R.2; R.28; R.3 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP22eip - EIP inovacinio projekto suma Paramos vieneto kaina skaičiuojama, atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį, į poreikį didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje ir į nagrinėjamų temų įvairovę. Siekiant nustatyti lėšų poreikį inovacinio projekto planui parengti, buvo įvertinti panašių projektų, įgyvendintų pagal ERPF priemonę Nr. 01.2.1-MITA-T- 851 „Inočekiai“, turinys ir reikalavimai. Pagal minėtą priemonę lėšos skiriamos techninių galimybių studijoms vykdomiems MTEP darbams ar planuojamiems vykdyti MTEP darbams atlikti. Skiriamo finansavimo suma vidutiniškai siekia 17 014 EUR (7 305 EUR, kai projektą vykdo pradedantysis inovatorius arba 26 722 EUR, kai ją vykdo brandusis inovatorius[1]). Tačiau, atsižvelgiant į poreikį didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje, taip pat į iš esmės nesikeičiančius turinio reikalavimus projektui, išlaikoma dabartinė galimybių studijoms taikoma 3 tūkst. EUR dydžio didžiausia paramos suma EIP inovacinio projekto planui parengti. EIP projektų vidutinė vertė nustatyta, atsižvelgiant į analogiškų projektų, finansuotų 2014–2020 m. BŽŪP lėšomis, taip pat atsižvelgta į panašių projektų, finansuotų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis, įgyvendinimo patirtį. Pagal priemonę „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendintų projektų vidutinė vertė yra 238 tūkst. EUR (2015 m. paramos suma siekė net 600 tūkst. EUR vienam EIP, tačiau toks paramos panaudojimas nebuvo efektyvus ir galiausiai paramą administruojančios institucijos ją vis mažino, kol buvo pasiekta 200 tūkst. EUR suma vienam EIP projektui). Projektų, kuriais buvo skatinama MTEP ne mokslo ir studijų institucijose, finansuotų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. J05- LVPA-K „Intelektas. Bendri mokslo–verslo projektai“ vidutinė vertė (atsižvelgus į sutaupymus) siekia 414 tūkst. EUR (mediana – 320 tūkst. EUR). Projektų, kuriais skatinamos investicijos į švaresnės gamybos inovacijas, kuriose taikomi racionalių išteklių naudojimo ir taršos prevencijos metodai (pavyzdžiui, proceso modernizavimas (optimizavimas) siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir (ar) tausoti gamtos išteklius, beatliekinė gamyba, atliekų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas, atliekamos šilumos panaudojimas), finansuotų Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 03.3.2-LVPA-K-837 „Ecoinovacijos LT+“ vidutinė vertė (atsižvelgus į sutaupymus) siekia 204 tūkst. EUR (mediana – 117 tūkst. EUR). Atsižvelgiant į poreikį didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje, išlaikoma dabartinė projektams taikoma 200 tūkst. EUR dydžio didžiausia paramos suma. [1] Priemonės Nr. 01.2.1-MITA-T-851 „Inočekiai“ projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta, kad pradedantysis inovatorius – pareiškėjas, paraiškos registravimo įgyvendinančiojoje institucijoje dieną vykdantis veiklą ne ilgiau kaip 1 metus, kurio veiklos pajamos nuo veiklos registravimo dienos iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės kaip 3 000 Eur, arba neturintis patirties MTEP srityje (t. y. neįgyvendino MTEP projektų ir (ar) nevykdė MTEP veiklų) ir jo metinės veiklos pajamos per paskutinius finansinius metus iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės kaip 3 000 Eur. Brandusis inovatorius – pareiškėjas, paraiškos registravimo įgyvendinančiojoje institucijoje dieną vykdantis veiklą daugiau kaip 1 metus, turintis patirties MTEP srityje (per paskutinius 3 metus yra vykdęs vieną ar daugiau MTEP projektų ir jo metinės veiklos pajamos per paskutinius finansinius metus iki paraiškos pateikimo yra ne mažesnės kaip 10 about:blank about:blank LT 796 LT 000 Eur. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP22eip - EIP inovacinio projekto suma (Dotacija - Vidutinė) O.1 (vienetas: Projektai) 0,00 3,00 5,00 7,00 9,00 9,00 7,00 40,00 O.1 (vienetas: Projektai) 0,00 3,00 5,00 7,00 9,00 9,00 7,00 40,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 523 715,00 1 084 557,00 1 597 932,00 1 597 932,00 1 597 932,00 1 597 932,00 8 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 439 920,60 911 027,88 1 342 262,88 1 342 262,88 1 342 262,88 1 342 262,88 6 720 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 797 LT KP26Tks - Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos Intervencinės priemonės kodas (VN) KP26Tks Intervencijos pavadinimas Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.29. Paramos gavėjų, gaunančių paramą, skirtą oficialiose kokybės sistemose dalyvauti, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP c.4 Skatinti ūkio subjektus gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Nauju laikotarpiu intervencinė priemonė neįgyvendinama, tęsiami mokėjimai už ankstesniu programavimo laikotarpiu prisiimtus įsipareigojimus. Pagal šią priemonę remiami pirmą kartą į žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemas (toliau – kokybės sistemos) įsijungę ūkininkai ar jų grupės. Intervencinė priemonė skirta skatinti didesnės pridėtinės vertės ir geresnės kokybės žemės ūkio produktų gamybą, pirminės produkcijos gamintojų konkurencingumo didinimą bei tausų išteklių naudojimą ir valdymą. Kokybės sistemose dalyvaujantys ūkininkai prisiėmė papildomus įsipareigojimus, kurių įgyvendinimas sąlygoja didesnę gaminamos produkcijos pridėtinę vertę bei prisideda prie tvaraus ir atsakingo išteklių valdymo. Siekiant paskatinti ūkininkus aktyviai jungtis prie kokybės sistemų, skiriama parama, kuri pirmaisiais dalyvavimo jose metais kompensuoja papildomas su dalyvavimu kokybės sistemoje susijusias išlaidas. Didėjant kokybės sistemose dalyvaujančių ūkininkų skaičiui, taip pat populiarinami aukštos LT 798 LT kokybės vietinės rinkos produktai ir plėtojamos trumpo tiekimo grandinės. Tinkamumo sąlygos ir reikalavimai: 1. Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos 8.1.2 papunktyje. 2. Pareiškėjas atitinka Reglamento (ES) 1307/2013 9 straipsnio reikalavimus, kaip taikoma valstybėje narėje. 3. Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje iš šių kokybės sistemų: 3.1. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – ekologiškų produktų) gamybos sistemoje, nustatytoje Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (nuo 2021 m. sausio 1 d. – 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007); 3.2. ES kokybės sistemoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012; 3.3. Nacionaliniu lygiu pripažintoje maisto kokybės sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 „Dėl Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“). 4. Parama teikiama ūkininkams ar jų grupėms, kokybės sistemose dalyvaujantiems pirmą kartą. 5. Pareiškėjų, dalyvaujančių ekologiškų produktų gamybos arba nacionalinėje maisto kokybės sistemoje, gaminama produkcija ir jos gamybos procesas turi būti sertifikuotas nepriklausomos sertifikavimo įstaigos. 6. Pareiškėjų, dalyvaujančių ES saugomas nuorodas turinčių produktų gamybos kokybės sistemose, gaminamų produktų pavadinimai kaip Saugomos kilmės vietos nuorodos, Saugomos geografinės nuorodos arba Garantuoti tradiciniai gaminiai turi būti įregistruoti viename iš ES registrų ir įtraukti į duomenų sistemą adresu http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html. 7. Parama teikiama nacionalinės maisto kokybės sistemos dalyviams, gaminantiems arba auginantiems Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytus, tiesiogiai žmonėms vartoti skirtus žemės ūkio ir maisto produktus (išskyrus žvejybos ir akvakultūros produktus), ir kitus maisto produktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308 „Dėl pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų specifikacijų patvirtinimo“ arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 3D-351 „Dėl Nacionalinės maisto kokybės sistemų taisyklių patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtintus reikalavimus. Tinkamos finansuoti išlaidos: 1) Dalyvavimo kokybės sistemoje pradžios išlaidos; 2) Metinis įnašas už dalyvavimą kokybės sistemose; 3) Išlaidos patikroms, reikalingoms atitikčiai kokybės sistemos reikalavimams patikrinti. Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus. Neremiama Kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo išlaidos, tiems pareiškėjams, kurie dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ arba priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Ūkininkai ar jų grupės, gaminantys: 1. ekologiškus produktus; 2. ES lygmeniu pripažintus produktus su saugoma kilmės vietos nuoroda, saugoma geografine nuoroda http://ec.europa.eu/agriculture/quality/door/list.html LT 799 LT arba garantuotu tradiciniu gaminiu; 3. žemės ūkio ir maisto produktus, pripažintus pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Ne IAKS priemonė. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Parama teikiama ne ilgiau kaip 5 metus. Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus: - Ekologiškų produktų gamybos sistemos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 (nuo 2021 m. sausio 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2018/848), dalyviams – 2 998 Eur; - ES kokybės sistemų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1151/2012, dalyviams – 2 776 Eur; - Nacionaliniu lygmeniu pripažintos maisto kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur. Papildomas paaiškinimas Paramos suma apskaičiuojama remiantis fiksuotomis išlaidomis, susijusiomis su ūkininkų ar jų grupių dalyvavimu remiamose kokybės sistemose. Fiksuotoms išlaidoms priskiriama: dalyvavimo kokybės sistemoje pradžios išlaidos, metinis įnašas už dalyvavimą kokybės sistemose bei išlaidos patikroms, reikalingoms atitikčiai kokybės sistemos reikalavimams patikrinti. Skaičiuojant paramos sumą visų kokybės sistemų dalyviams įskaičiuotos išlaidos tik toms patikroms, kurios susijusios su produkcijos perdirbimu. Siekiant palengvinti paramos administravimą ir atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuota paramos suma ženkliau skiriasi tik tarp atskirų kokybės sistemų (ne tarp atskirų, pagal jų reikalavimus gaminamų produktų), nustatant paramos sumą, priemonėje dalyvaujantiems tam tikrų kokybės sistemų dalyviams, pasirinkta mažiausia pagal tam tikrą kokybės sistemą apskaičiuota paramos suma, ir ji, pagal produktų rūšis, nediferencijuojama. Apskaičiuoti fiksuoti paramos dydžiai atitinka Reglamento 1305/2013 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skaičiavimus atliko ir jų pagrįstumą patvirtina nepriklausoma nuo VI įstaiga – Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis: LT 800 LT  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 11 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 11 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 801 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP26Tks1 - Ekologiškų produktų gamybos sistemos dalyviams Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.10 Taip KP26Tks2 - ES kokybės sistemų dalyviams Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.10 Taip KP26Tks3 - Nacionaliniu lygmeniu pripažintos maisto kokybės sistemos dalyviams Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.10 Taip Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP26Tks1 - Ekologiškų produktų gamybos sistemos dalyviams Kadangi intervencinė priemonė yra tęstinė ir naujuoju laikotarpiu (2023–2027 m.) paraiškos pagal priemonę nebus renkamos, paramos vieneto sumos apskaičiuotos atsižvelgiant į NMA prognozuojamą (preliminarų) Strateginio plano lėšų poreikį paramos išmokėjimui finansiniais metais vykdant KPP 2014– 2020 m. tęstinius įsipareigojimus. Lėšų poreikis buvo nustatytas bendrai visai intervencinei priemonei (neišskirstant pagal atskiras kokybės sistemas) atsižvelgiant į: 1) istorinius KPP 2014–2020 m. priemonės M03 „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ duomenis – pagal visas kokybės sistemas kasmet išmokamą vidutinę paramos sumą; 2) didžiausią galimą paramos sumą vienam paramos gavėjui per metus pagal atskiras kokybės sistemas; 3) tai, kad paraiškos pagal priemonę renkamos ir 2022 m., todėl prognozės rengimo metu nėra žinomas galutinis paramos gavėjų skaičius. Poreikis finansuoti KPP 2014–2020 m. tęstinius įsipareigojimus pagal intervencinę priemonę iš strateginio plano lėšų planuojamas nuo 2026 m. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. pagal intervencinę priemonę (ekologiškų produktų gamybos sistemą ir NKP kokybės sistemą) planuojama paremti 40 paramos gavėjų ir jiems numatytas lėšų poreikis yra 118 000 Eur, paramos vieneto suma (vidutinė paramos suma vienam paramos gavėjui) yra 2 950 Eur, o 2027 m. iš jų planuojama paremti likusius 29 paramos gavėjus ir jiems numatytas lėšų poreikis yra 82 000 Eur, paramos vieneto suma yra 2 828 Eur. 2022 m. gegužės mėn. duomenimis 16 proc. (20 iš 123) paramos gavėjų paramą gauna pagal ekologiškų produktų gamybos sistemą, todėl planuojama, kad 2026– 2027 m. paramą gaus 6 pareiškėjai, dalyvaujantys ekologiškų produktų gamybos sistemoje. KP26Tks2 - ES kokybės sistemų dalyviams Kadangi intervencinė priemonė yra tęstinė ir naujuoju laikotarpiu paraiškos pagal priemonę nebus renkamos, paramos vieneto sumos apskaičiuotos LT 802 LT atsižvelgiant į NMA prognozuojamą (preliminarų) Strateginio plano lėšų poreikį paramos išmokėjimui finansiniais metais vykdant KPP 2014–2020 tęstinius įsipareigojimus. Lėšų poreikis buvo nustatytas bendrai visai intervencinei priemonei (neišskirstant pagal atskiras kokybės sistemas) atsižvelgiant į: 1) istorinius KPP 2014–2020 m. priemonės M03 „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ duomenis – pagal visas kokybės sistemas kasmet išmokamą vidutinę paramos sumą. 2) didžiausią galimą paramos sumą vienam paramos gavėjui per metus pagal atskiras kokybės sistemas; 3) tai, kad paraiškos pagal priemonę renkamos ir 2022 m., todėl prognozės rengimo metu nėra žinomas galutinis paramos gavėjų skaičius. Poreikis finansuoti KPP 2014–2020 m. tęstinius įsipareigojimus pagal intervencinę priemonę iš strateginio plano lėšų planuojamas nuo 2026 m. Atkreiptinas dėmesys, kad, 2022 m. gegužės mėn. duomenimis, nėra paramos gavėjų, gaunančių paramą pagal ES pripažintų produktų kokybės sistemas, todėl šios intervencinės priemonės aprašymo 13 dalyje lėšų poreikis ir paramos gavėjų skaičius (O.29) šiuo metu yra 0. Atsižvelgiant į tai, kad paraiškos pagal priemonę bus renkamos iki 2022 m. pabaigos, dar tikimasi sulaukti naujų paramos gavėjų. KP26Tks3 - Nacionaliniu lygmeniu pripažintos maisto kokybės sistemos dalyviams Kadangi intervencinė priemonė yra tęstinė ir naujuoju laikotarpiu paraiškos pagal priemonę nebus renkamos, paramos vieneto sumos apskaičiuotos atsižvelgiant į NMA prognozuojamą (preliminarų) Strateginio plano lėšų poreikį paramos išmokėjimui finansiniais metais vykdant KPP 2014–2020 m. tęstinius įsipareigojimus. Lėšų poreikis buvo nustatytas bendrai visai intervencinei priemonei (neišskirstant pagal atskiras kokybės sistemas) atsižvelgiant į: 1) istorinius KPP 2014–2020 m. priemonės M03 „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ duomenis – pagal visas kokybės sistemas kasmet išmokamą vidutinę paramos sumą; 2) didžiausią galimą paramos sumą vienam paramos gavėjui per metus pagal atskiras kokybės sistemas; 3) tai, kad paraiškos pagal priemonę renkamos ir 2022 m., todėl prognozės rengimo metu nėra žinomas galutinis paramos gavėjų skaičius. Poreikis finansuoti KPP 2014–2020 m. tęstinius įsipareigojimus pagal intervencinę priemonę iš strateginio plano lėšų planuojamas nuo 2026 m. Atsižvelgiant į tai, kad 2026 m. pagal intervencinę priemonę (ekologiškų produktų gamybos sistemą ir NKP kokybės sistemą) planuojama paremti 40 paramos gavėjų ir jiems numatytas lėšų poreikis yra 118 000 Eur, paramos vieneto suma (vidutinė paramos suma vienam paramos gavėjui) yra 2950 Eur, o 2027 m. iš jų planuojama paremti likusius 29 paramos gavėjus ir jiems numatytas lėšų poreikis yra 82 000 Eur, paramos vieneto suma yra 2828 Eur. 2022 m. gegužės mėn. duomenimis 84 proc. (103 iš 123) paramos gavėjų paramą gauna pagal NKP kokybės sistemą, todėl planuojama, kad 2026–2027 m. paramą gaus 34 pareiškėjai, dalyvaujantys NKP kokybės sistemoje. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. KP26Tks1 - Ekologiškų produktų gamybos sistemos dalyviams (Dotacija - Vidutinė) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 LT 803 LT Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 6,00 4,00 10,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP26Tks2 - ES kokybės sistemų dalyviams (Dotacija - Vidutinė) O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 0,00 0,00 0,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP26Tks3 - Nacionaliniu lygmeniu pripažintos maisto kokybės sistemos dalyviams (Dotacija - Vidutinė) O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 34,00 25,00 59,00 O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 40,00 29,00 69,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 118 000,00 82 000,00 200 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 90 388,00 62 812,00 153 200,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 118 000,00 82 000,00 200 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 90 388,00 62 812,00 153 200,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 804 LT KP27Tgo - Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP27Tgo Intervencijos pavadinimas Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas Priemonės rūšis COOP(77) - Bendradarbiavimas Bendrasis produkto rodiklis O.28. Remiamų gamintojų grupių ir organizacijų skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu SO3 Gerinti ūkininko padėtį vertės grandinėje 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP c.1 Skatinti ūkių bendradarbiavimą, įskaitant gamintojų organizacijų kūrimąsi Vidutinis Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.10 Ūkių, dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose gamintojų grupėse, gamintojų organizacijose, vietos rinkose, trumpose tiekimo grandinėse ir kokybės sistemose, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – vykdyti tęstinius įsipareigojimus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ veiklos sritį „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (toliau - KPP) ši intervencinė priemonė buvo skirta palengvinti gamintojų grupių (organizacijų) žemės ūkio sektoriuje įsisteigimą. Teisinis pagrindas - Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnis. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjas: juridinis asmuo, įregistruotas Juridinių asmenų registre ne anksčiau kaip 2014 m. sausio 1 d. ir sudarytas iš ne mažiau kaip 10 dalyvių (fizinių ir (ar) juridinių asmenų), kurio dalyviai ar dalyvių nariai užsiima žemės ūkio veikla, o jeigu dalyviai yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), tai jų iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertė turi būti didesnė kaip 50 proc. visų kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) supirktų produktų ir visų parduotų prekių bei suteiktų paslaugų vertės, ir kuris atitinka tinkamumo reikalavimus bei verslo plano pagrindu LT 805 LT oficialiai pripažintas* gamintojų grupe ar organizacija. * Kompetentinga valdžios institucija dėl pripažinimo yra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (MA). Minimalūs reikalavimai verslo planui: 1. verslo planas turi būti parengtas 5 (penkerių) metų trukmės laikotarpiui; 2. verslo plane turi būti nurodytos planuojamos vykdyti veiklos; 3. verslo plane turi būti nurodyta metinė atitinkamais veiklos metais numatytos parduoti produkcijos vertė; 4. verslo plane turi būti numatytos su verslo plano įgyvendinimu susijusios išlaidos. Tinkamumo kriterijai: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos 8.1.2 papunktyje. 2. Pareiškėjas yra labai maža, maža arba vidutinė įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme. 3. Pareiškėjo verslo planas parengtas vykdyti tik Reglamento (ES) 1305/2013 27 straipsnio 1 dalyje nustatytas veiklas ir atitinka intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. 4. Pareiškėjas vykdo veiklą – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodytų produktų (išskyrus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 I priede išvardytus žvejybos ir akvakultūros produktus) prekybą ir (ar) rinkodarą. 5. Parama neteikiama tai naujai įsteigtai gamintojų grupei (organizacijai), kurios bent vienas dalyvis yra ar buvo kitos gamintojų grupės (organizacijos), gaunančios ar gavusios paramą pagal šią intervencinę priemonę, dalyvis. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Investicinė parama teikiama kompensuojant gavėjo faktiškai patirtas tinkamas finansuoti išlaidas. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Pagal šią intervencinę priemonę finansuojamos išlaidos, susijusios su paramos gavėjo verslo plano įgyvendinimu. KPP numatyta, kad parama mokama penkiomis kasmetinėmis išmokomis ne daugiau kaip už 5 (penkerių) LT 806 LT metų laikotarpį nuo gamintojų grupės (organizacijos) pripažinimo datos. Kiekvienos kasmetinės išmokos, skirtos 5 metų verslo planui įgyvendinti, suma apskaičiuojama pagal metinę parduotos produkcijos vertę ir tiems metams nustatytą procentinę dalį. Procentinė dalis yra mažėjanti. Metinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal metinę parduotos produkcijos vertę. Išmokos dydis nuo metinės parduotos produkcijos vertės sudaro: 1. už pirmuosius metus – 10 procentų; 2. už antruosius metus – 9 procentus; 3. už trečiuosius metus – 8 procentus; 4. už ketvirtuosius metus – 7 procentus; 5. už penktuosius metus – 6 procentus. Išmokos skaičiuojamos ir parama išmokama už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius veiklos (verslo plano įgyvendinimo) vykdymo metus pagal paramos gavėjo pateiktą mokėjimo prašymą. Papildomas paaiškinimas Papildomo paaiškinimo nėra. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra vaisių ir daržovių gamintojų organizacijos, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 807 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP27Tgo - Dotacija paramos gavėjui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.10 Taip Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP27Tgo - Dotacija paramos gavėjui Didžiausia galima paramos suma už vienerius veiklos (verslo plano įgyvendinimo) metus visais atvejais negali viršyti 100 000 eurų. Parama yra proporcingai mažėjanti: parama už pirmuosius, antruosius, trečiuosius, ketvirtuosius ir penktuosius veiklos (verslo plano įgyvendinimo) metus neturi viršyti atitinkamai 10, 9, 8, 7 ir 6 procentų metinės parduotos produkcijos vertės tais metais. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP27Tgo - Dotacija paramos gavėjui (Dotacija - Vidutinė) O.28 (vienetas: Paramos gavėjai) 1,00 1,00 O.28 (vienetas: Paramos gavėjai) 1,00 1,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 76 600,00 76 600,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 76 600,00 76 600,00 LT 808 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 809 LT KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP23ppi - Parodomieji projektai ir informavimo veikla Intervencinės priemonės kodas (VN) KP23ppi Intervencijos pavadinimas Parodomieji projektai ir informavimo veikla Priemonės rūšis KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida Bendrasis produkto rodiklis O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.1 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius R.2 Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius R.28 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, miškininkystėje, skatinant žemės ūkio veiklos subjektus keistis geriausia patirtimi įgauti naujų technologinių žinių ir įgūdžių, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą. LT 810 LT Pagal intervencinę priemonę finansuojamų projektų įgyvendinimo metu ūkiuose realiomis sąlygomis demonstruojamos praktinės galimybės diegti inovacijas, jų praktinė nauda veiklos rezultatams. Tokiu būdu didinamas skirtingų žemės ūkio modernizavimo priemonių, metodų ir technologijų žinomumas ir sklaida tarp ūkininkų ir kitų žemės ūkio subjektų, sudaromos geresnės galimybės susipažinti su jų praktiniu pritaikomumu. Skirtingai nuo ankstesniais finansavimo laikotarpiais įgyvendintų analogiškų projektų, parodomųjų projektų vykdytojai turės užtikrinti, kad projektų rezultatai būtų sistemingai prieinami visiems Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) sistemos dalyviams. Remiama veikla – inovatyvių parodomųjų bandymų (demonstracinių veiklų) rengimas ir vykdymas, informavimo veiklų (seminarų, lauko dienų ir kitų mokomųjų ir informacinių renginių) organizavimas. Tinkamos projekto tikslinės grupės – žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys. Atrankos principai – vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio reikalavimais ir siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems pareiškėjams, efektyvesnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinės priemonės paskirtį, prioritetas bus teikiamas tiems pareiškėjams, kurie planuos parodomuosius projektus ir informavimo veiklas, susijusias su aukštos pridėtinės vertės žemės ūkio ir maisto žaliavų gamyba ir perdirbimu, teigiamu poveikiu aplinkai ir klimatui, tvaria gamyba, beatliekinių ir mažų atliekų technologijų taikymu, novatoriškų bioproduktų iš biožaliavų vystymu ir gamyba, trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis, pažangių technologijų plėtra, skaitmeninimu bei vertinama, ar projekte pasiūlyti konkretūs veiksmai, kurie rodo, kad projektu prisidedama prie Europos žaliojo kurso žemės ūkio tikslų įgyvendinimo. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Papildomumas ir suderinamumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis Projektai, remiami taikant šią intervencinę priemonę bus grindžiami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos aprašu, pateiktu Strateginio plano 8 dalyje ir bus su juo suderinti. Horizontalus intervencinės priemonės pobūdis ir sąveika su kitais BŽŪP konkrečiais tikslais atitinkamai sąlygoja demonstracinių ir informavimo renginių turinį bei intervencinės priemonės veiklų įgyvendinimą lygiagrečiai ir (ar) papildant kitas Strateginio plano intervencines priemones. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Tinkami pareiškėjai: 1. Mokslo ir studijų institucijos, mokymo ir konsultavimo įstaigos; 2. Kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti formalųjį suaugusiųjų švietimą. Tinkamumo finansuoti sąlygos: 1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. Pareiškėjas turi būti juridinis asmuo; 3. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisinį pagrindą užsiimti žinių perdavimo ir informavimo veiklomis, kurioms vykdyti yra skirtas projektas; 4. Pareiškėjas turi turėti pakankamai kompetencijų, žinių ir pajėgumų įgyvendinti projektą, skirtą parodomųjų veiklų rengimui ir vykdymui, informavimo veiklų organizavimui žemės ūkio, maisto ūkio, miškininkystės ar kaimo plėtros srityse, susijusiose su visais konkrečiais 9 BŽŪP tikslais; 5. Jeigu paraišką teikia konsultantas, iki paraiškos pateikimo dienos, jis turi būti įtrauktas į konsultantų, teikiančių paslaugas žemės ūkiui, sąrašą. 6. Pareiškėjas įsipareigoja teikti apibendrintą informaciją apie vykdomą parodomąjį bandymą LT 811 LT (demonstracines veiklas) ir įgyvendinto projekto rezultatus. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Intervencinei priemonei netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS). Pareiškėjas ir paramos gavėjas turi laikytis bendrųjų įsipareigojimų, nustatytų Strateginio plano 4.7.3 dalyje. Parama skiriama parodomųjų bandymų rengimui ir vykdymui, informavimo veiklų organizavimui (darbo užmokestis projektą administruojantiems asmenims, lektoriams, patalpų, įrangos, transporto nuoma, kanceliarinės, ryšių, kelionių, transporto, aprūpinimo maistu išlaidos; parodomojo bandymo metodikos parengimo, parodomojo bandymo įrengimo ir vykdymo, informavimo renginių organizavimo, kitos veikloms ir projektams vykdyti būtinos išlaidos). Tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas bus nustatytas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Paramos forma 1. Patirtų išlaidų kompensavimas: parama skiriama parodomiesiems bandymams (demonstracinėms veikloms) rengti (įrengti ir vykdyti) ir informavimo veikloms organizuoti ir mokama kompensuojant patirtas išlaidas. 2. Fiksuotieji vieneto įkainiai: dalis patirtų išlaidų (darbo užmokestis lektoriams, projektą administruojantiems asmenims ir kt.) bus kompensuojamos taikant fiksuotuosius įkainius. Ši praktika leis supaprastinti dalies projekto išlaidų apskaičiavimą, padės tiksliau planuoti būsimas išlaidas, taip pat sumažins administracinę naštą paramos gavėjams bei Mokėjimo agentūrai atsiskaitant už projekto lėšų panaudojimą ir dokumentų patikrą. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Atlikta situacijos analizė rodo, kad būtina padidinti ūkininkų prieinamumą prie žinių ir inovacijų sklaidos žemės ūkyje. Todėl, siekiant paskatinti pareiškėjus įgyvendinti parodomuosius projektus, išlaikoma galimybė paramos gavėjams kreiptis iki 100 proc. dydžio finansavimo intensyvumo. Papildomas paaiškinimas Skaičiavimo metodai Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 straipsnio 2 dalimi fiksuotuosius įkainius nustato nepriklausoma įstaiga, atrinkta viešųjų pirkimų būdu. LT 812 LT Naudotini fiksuotieji įkainiai. Europos Komisijos parengtos Supaprastinto išlaidų apmokėjimo gairės[1] numato, kad, jei panašaus pobūdžio veiksmams ir tam tikro tipo paramos gavėjui jau yra nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, tai nustatytą supaprastintų išlaidų apmokėjimo metodą ir rezultatus galima tiesiogiai panaudoti. Įvertinus aktualius fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimus[2], fiksuotuosius įkainius planuojama taikyti šioms tipinėms projekto išlaidoms: -projektą vykdančio personalo darbo užmokesčiui; -lektorių darbo užmokesčiui; -renginio (konferencijos, seminaro, susitikimo ir pan., skirto projekto rezultatams sukurti ar viešinti) organizavimo išlaidoms; -dalyvių maitinimo, transporto išlaidoms. [1] Prieiga per internetą:https://ec.europa.eu/regional policy/sources/thefunds/fin inst/pdf/simpl cost lt.pdf [2] Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tyrimų, taikomų įgyvendinant 2014–2020 m. periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrai finansuojamus projektus, ir kurie taip pat gali būti taikomi, įgyvendinant BŽŪP lėšomis finansuojamus projektus, sąrašas pateikiamas čia: https://www.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai/supaprastinto-islaidu-apmokejimo-tyrimai? 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Projektų dalyviams, kurie nevykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo į kitus žemės ūkio produktus bei šių produktų rinkodaros (prekybos), taikomi nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimai. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies d punkto nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra mokslo ir studijų institucijos, mokymo ir konsultavimo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys teisę vykdyti suaugusiųjų švietimą, o ne žemės ūkio produkcijos gamintojai ar perdirbėjai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% about:blank about:blank about:blank about:blank LT 813 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP23ppi - Paramos suma parodomajam projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.1; R.2; R.28; R.3 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP23ppi - Paramos suma parodomajam projektui Paramos vieneto sumos vertė nustatyta atsižvelgiant į istorinius paramos naudojimo duomenis ir mažėjančias priemonei skiriamų lėšų apimtis. Pagal 2014– 2020 m. įgyvendintų analogiškų projektų statistinius duomenis, vidutinė projektų vertė siekė 139 tūkst. EUR Siekiant įgyvendinti daugiau projektų ir pasiekti didesnės žinių sklaidos, mažinama didžiausia paramos projektui suma iki 100 tūkst. EUR ir išlaikoma galimybė paramos gavėjams kreiptis iki 100 proc. dydžio finansavimo intensyvumo. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP23ppi - Paramos suma parodomajam projektui (Dotacija - Vidutinė) O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 1,00 6,00 7,00 6,00 5,00 5,00 30,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 1,00 6,00 7,00 6,00 5,00 5,00 30,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 176 231,70 564 753,66 564 753,66 564 753,66 564 753,66 564 753,66 3 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 134 993,45 432 601,31 432 601,31 432 601,31 432 601,31 432 601,31 2 298 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 814 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 815 LT KP24mįį - Mokymai ir įgūdžių įgijimas Intervencinės priemonės kodas (VN) KP24mįį Intervencijos pavadinimas Mokymai ir įgūdžių įgijimas Priemonės rūšis KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida Bendrasis produkto rodiklis O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.1 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius R.2 Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius R.28 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą. Siekiant tenkinti kompleksinio tikslo poreikį k.1 „Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje” ir įgyvendinant Europos Komisijos rekomendaciją skatinti žinių plėtojimą ir srautus tarp jos dalyvių yra remiamas ūkininkų ir kitų paramos gavėjų kvalifikacijos kėlimas, naujų žinių įgijimas ir jų panaudojimas LT 816 LT praktikoje. Europos Komisija rekomendacijose Lietuvai yra pabrėžusi, kad būtina tobulinti įgūdžių ugdymo sistemą, todėl sprendžiant šias problemas numatoma gerinti mokymo sistemos bei mokymosi kokybę ir efektyvumą. Siekiant didinti mokymo sistemos kokybę, veiksmingumą ir jos aktualumą rinkos ir pačių ūkininkų poreikių atžvilgiu, mokymai bus organizuojami atliepiant žemės ūkio ir kaimo plėtros raidos poreikius, padės įgyti specifinių žinių, reikalingų prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir šiuolaikinių iššūkių, taip pat reaguojant į tikslus ir prioritetus, susijusius su Žaliuoju kursu, inovacijomis, skaitmenizavimu, pažangių technologijų plėtra ir pan. Remiama veikla – mokymų organizavimas ir teikimas. Mokymų tikslinės grupės: žemės ūkio, maisto ūkio ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys. Nepaisant to, kad mokymai yra būtini visoms nurodytoms tikslinėms grupėms, tačiau jie yra ypač svarbūs naujai besikuriantiems valdų valdytojams ir pradedantiesiems ekologiškai ūkininkauti ar taikyti agrarinės aplinkosaugos, klimato, bioįvairovės priemones. Naujai pradėję ūkininkauti asmenys dažnai stokoja specifinių žinių, kurios leistų ūkininkauti našiau, efektyviau ir tvariau. Taip pat atlikta SSGG analizė rodo, kad mokymai yra ypač svarbūs mažesnių žemės ūkių valdytojams, kuriuos reiktų aktyviau įtraukti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (ŽŪŽIS). Todėl ypatingas dėmesys bus skiriamas šioms mokymų tikslinėms grupėms: naujai besikuriantiems jauniesiems valdų valdytojams, naujai besikuriantiems kitiems (ne jauniesiems) valdų valdytojams, pradedantiesiems ekologiškai ūkininkauti, planuojantiems taikyti agrarinės aplinkosaugos, klimato, bioįvairovės priemones, labai smulkių ir smulkių-vidutinių žemės ūkių valdytojams (kaip nustatyta intervencinėse priemonėse KP19sūp ir KP32svp). Mokymo metodai Atsižvelgiant į SSGG analizėje identifikuotus ūkininkų poreikius, susijusius su naujų mokymo metodų taikymu ir įvertinus Europos Komisijos rekomendaciją Lietuvai dėl įgūdžių ugdymo sistemos tobulinimo, planuojama įvairinti naudojamus mokymo metodus, įgyvendinti įvairių formų mokymus, įskaitant ir mokymo metodus, pagrįstus informacinių technologijų taikymu (e-mokymas ir nuotolinis mokymas), dalijimosi patirtimi grupių mokymąsi, ūkininkų keitimasis žiniomis ir jų perdavimas, praktinius mokymus, daugiau mokymams skirto laiko, priklausomai nuo dalyvių turimos patirties dėstomu klausimu, skirti situacijų analizei ir simuliacijai, individualioms ir grupinėms praktinėms užduotims, kurios padėtų susieti išgirstą informaciją su realiomis žemės ūkio veiklos subjektams aktualiomis problemomis). Poreikių vertinimas Imantis kitų priemonių mokymo sistemos trūkumams šalinti, vykdant numatytas mokymo veiklas bus siekiama užtikrinti paslaugų, atitinkančių tikslinių grupių poreikius, teikimą. Mokymo paslaugų gavėjų poreikių vertinimas bus atliekamas, apklausų, anketų, klausimynų pagalba, siekiant išsiaiškinti paslaugų gavėjų nuomonę apie jiems svarbias tematikas, mokymosi formas bei kitus poreikius. Taip pat konsultuojantis su asociacijomis ir atsižvelgiant į konsultantų pateiktus pasiūlymus. Grįžtamojo ryšio anketų vertinimas po suteiktų paslaugų taip pat leis įvertinti aktualius tikslinių grupių poreikius. Mokymų temos Tęsiamos didžiausio populiarumo 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu sulaukusios temos, taip pat jos papildomos naujomis temomis, atsižvelgiant į SSGG analizę, naujausias tendencijas, ūkininkų poreikius, pvz., rinkodara, elektroninė prekyba, rizikų valdymas, inovacijų diegimas, biologinis saugumas, gyvūnų sveikata ir gerovė, taip pat daugiau dėmesio skiriama aktualiems klausimams – Žaliasis kursas, tvarus ūkininkavimas. Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl kaimo ir miesto pagrindinių skaitmeninių įgūdžių skirtumų šalinimo bei siekiant tenkinti kompleksinio tikslo poreikį k.4 „Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse” ypatingas dėmesys skiriamas skaitmeninių įgūdžių LT 817 LT ugdymui ir tobulinimui. Atrankos principai Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio reikalavimais ir siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems pareiškėjams, efektyvesnį finansinių išteklių panaudojimą, ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinės priemonės paskirtį, prioritetas bus teikiamas tiems pareiškėjams: - kurių projektų veiklos tinkamai suplanuotos ir pagrįstos: aiškūs tikslai, užtikrintas veiklų nuoseklumas ir projekto loginė struktūra (pateiktas išsamus projekto ir jo veiklų aprašymas, pagrįstas suplanuotų veiklų tinkamumas iškeltiems tikslams pasiekti), pagrįsta projekto trukmė (projekto veiklų rezultatai gali būti pasiekti per numatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, pateiktas numatomo įgyventi projekto darbo planas (etapais), planuojami rezultatai). Suplanuotas tinkamas ir aiškus projektų veiklų koordinavimas; - kurių projektų mokymo veiklose dalyvaus daugiau dalyvių; - kurių lektoriai, numatantys vykdyti mokymus, turi aukštesnę kvalifikaciją ilgesnę žinių sklaidos ir (ar) pažangaus ūkininkavimo patirtį ir (ar) įgiję reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kurių pagalba mokymų poveikis tikslinėms grupėms būtų didesnis; - mokymų temos bus susijusios su Europos Komisijos komunikatu „Europos žaliasis kursas”, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimais, rizikų valdymu, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtra, taip pat mokymai, tose srityse, kuriose yra didžiausias tikslinių grupių žinių trūkumas ir poreikis. Atrankos kriterijų sąrašas nustatomas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse. Papildomumas ir suderinamumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis Projektai, remiami taikant šią intervencinę priemonę, bus grindžiami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos aprašu, pateiktu Strateginio plano 8 dalyje ir bus su juo suderinti. Horizontalus intervencinės priemonės pobūdis ir sąveika su kitais BŽŪP konkrečiais tikslais atitinkamai sąlygoja mokymų turinį bei intervencinės priemonės veiklų įgyvendinimą lygiagrečiai ir (ar) papildant kitas Strateginio plano intervencines priemones. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Paramos gavėjai – juridiniai asmenys, vykdantys mokymus, teikiantys paraišką individualiai ir (arba) su partneriu (-iais). Projekto partneriai – asociacijos, vienijančios fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla. Tinkamumo finansuoti sąlygos: 1. Pareiškėjas, partneris (-iai) ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje; 2. Pareiškėjas ir partneris (-iai) turi būti juridinis (-iai) asmuo (-ys); 3. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisinį pagrindą užsiimti žinių perdavimo ir informavimo veiklomis, kurioms vykdyti yra skirtas projektas; 4. Pareiškėjas turi turėti tinkamą kompetenciją įgyvendinti projektą, tinkamus pajėgumus, įgūdžius ir pakankamus administravimo gebėjimus (pvz., kvalifikuotas lektorius, parengtas mokymo programų projektas, žinios apie įvairių formų mokymus, įskaitant ir mokymo metodus ir pan.); 5. Iki paraiškos pateikimo dienos, pareiškėjas su partneriu turi būti pasirašę ketinimo protokolą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, kurioje būtų nustatytos pareiškėjo bei partnerio tarpusavio teisės, pareigos bei atsakomybė įgyvendinant projektą (jei projektas įgyvendinamas su partneriu). 6. Dalyvavimas mokymuose turi būti patvirtintas pareiškėjo išduotu kompetencijos įgijimą patvirtinančiu dokumentu. LT 818 LT 7. Jeigu paraišką teikia konsultavimo įstaiga, iki paraiškos pateikimo dienos, jos konsultantai turi būti įtraukti į konsultantų tinklą (sąrašą). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles Intervencinei priemonei netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS). Pareiškėjas ir paramos gavėjas turi laikytis bendrųjų įsipareigojimų nustatytų Strateginio plano 4.7.3 dalyje. Parama teikiama mokymo paslaugoms organizuoti (darbo užmokestis projektą administruojantiems asmenims, lektoriams, patalpų, įrangos, transporto nuoma, kanceliarinės, ryšių, kelionių, transporto, dalyvių kelionių, transporto, aprūpinimo maistu ir nakvyne išlaidos, viešinimo išlaidos ir kitos mokymo kursams ir seminarams vykdyti būtinos išlaidos, ir kt. ). 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Paramos forma Profesinio mokymo išlaidoms apmokėti bus taikomi fiksuotieji įkainiai, kurie bus nustatyti vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 str. 2 d. Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas – iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimai rodo, kad didžiausią poveikį mokymai ir konsultacijos turi, kai jomis naudojasi naujai besikuriantys (jaunieji ir kiti) valdų valdytojai. Todėl šioms ūkininkų grupėms reiktų sudaryti palankesnes sąlygas mokytis. Tačiau atlikta situacijos analizė rodo, kad būtina padidinti ūkininkų prieinamumą prie žinių ir inovacijų sklaidos žemės ūkyje, todėl išlaikoma galimybė visiems paramos gavėjams taikyti finansavimo intensyvumą iki 100 proc. Papildomas paaiškinimas Papildomas paaiškinimas neteikiamas. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas:  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Projektų dalyviams, kurie nevykdo pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų perdirbimo į kitus žemės ūkio produktus bei šių produktų rinkodaros (prekybos), t. y., kurių gaminamas galutinis produktas yra ne Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedo produktas ir parama miškų LT 819 LT infrastruktūrai, taikomi nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimai. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies c punkto nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra paslaugų teikėjai, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 820 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP24pmį - Paramos suma mokymo projektui Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.1; R.2; R.28; R.3 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP24pmį - Paramos suma mokymo projektui Paramos vieneto kaina skaičiuojama atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį ir į didėjančius reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei bei nagrinėjamų temų įvairovei. Projektų, finansuotų 2014–2020 m. KPP priemonės „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžių įgijimui“ lėšomis, įgyvendinimo patirtis rodo, kad vidutinė projektų vertė buvo beveik 152 tūkst. EUR. Atsižvelgiant į ribotą dalyvių pasitenkinimą suteiktų profesinio mokymo paslaugų kokybe, nustatoma paramos projektui suma – 150 tūkst. EUR, tačiau didesnis dėmesys kreipiamas į teikiamų paslaugų kokybę – peržiūrimos siūlomos mokymų temos, į šį procesą įtraukant asociacijas, vienijančias fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, įvairinami mokymo metodai, griežtinami reikalavimai paslaugų teikėjams. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP24pmį - Paramos suma mokymo projektui (Dotacija - Vidutinė) O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 2,00 4,00 5,00 6,00 6,00 4,00 27,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 2,00 4,00 5,00 6,00 6,00 4,00 27,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 4 714,00 571 542,00 855 936,00 855 936,00 855 936,00 855 936,00 4 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 3 610,92 437 801,16 655 646,98 655 646,98 655 646,98 655 646,98 3 064 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 821 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 822 LT KP25kon - Konsultavimo paslaugos Intervencinės priemonės kodas (VN) KP25kon Intervencijos pavadinimas Konsultavimo paslaugos Priemonės rūšis KNOW(78) - Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida Bendrasis produkto rodiklis O.33. Mokymų, konsultacijų ir informuotumo didinimo veiksmų arba vienetų, už kuriuos skiriama parama, skaičius Prisideda prie finansinio atskyrimo reikalavimo dėl Kartų kaita: Ne Aplinka: Ne Ekologinės sistemos korekcijos mechanizmų sistema: PROGRAMA „LEADER“: Ne 1. Teritorinė taikymo sritis ir, jei aktualu, regioninis matmuo Teritorinio taikymo sritis: Nacionalinis Kodas Aprašas LT Lietuva Teritorinės taikymo srities aprašymas Intervencinė priemonė taikoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2. Susiję konkretūs tikslai, kompleksinis tikslas ir atitinkami sektorių tikslai BŽŪP SPECIALUS TIKSLAS Kodas + Aprašymas *Rekomenduojami BŽŪP specifiniai šio tipo intervencijos tikslai pateikiami paryškintu šriftu XCO Horizontalusis tikslas – modernizuoti sektorių skatinant žemės ūkio ir kaimo vietovių žinias, inovacijas ir skaitmeninimą bei dalijimąsi jomis, taip pat skatinant jų diegimą 3. Poreikis (-iai), kuriam (-iems) skiriama intervencinė priemonė Kodas Aprašas Prioritetų nustatymas BŽŪP strateginio plano lygmeniu Nagrinėjama BSP k.1 Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje Neprioritetizuojama Taip k.2 Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams Neprioritetizuojama Taip k.3 Užtikrinti aukštą konsultantų kompetenciją ir jų teikiamų konsultacijų kokybę Neprioritetizuojama Taip k.4 Mažinti skaitmeninę atskirtį žemės ūkyje ir kaimo vietovėse Neprioritetizuojama Taip 4. Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) REZULTATŲ RODIKLIAI Kodas + Aprašymas Rekomenduojami BŽŪP konkrečių šios intervencijos tikslų rezultatų rodikliai pateikiami paryškintu šriftu R.1 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse siekiant gerinti tvarius ekonominius, socialinius, aplinkosaugos, klimato srities ir efektyvaus išteklių naudojimo veiklos rezultatus, skaičius R.2 Patarėjų, gaunančių paramą, kad jie būtų integruoti į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), skaičius R.28 Asmenų, gaunančių naudą iš pagal BŽŪP remiamų konsultacijų, mokymų, keitimosi žiniomis arba dalyvaujančių pagal BŽŪP remiamose Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupėse, kiek tai susiję su aplinkos / klimato srities veiklos rezultatais, skaičius R.3 Ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis 5. Pasirinktas intervencinės priemonės modelis, reikalavimai ir tinkamumo finansuoti sąlygos Apibūdinkite konkrečius intervencinės priemonės tikslus ir turinį, įskaitant aiškių tikslų nustatymą, atrankos principus, sąsajas su atitinkamais teisės aktais, papildomumą kitų abiejų ramsčių intervencinių priemonių / veiksmų grupių atžvilgiu ir kitą svarbią informaciją. Intervencinės priemonės tikslas – padidinti konsultavimo paslaugų kokybę, įvairovę ir aktualumą ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, suteikti jiems reikiamą naujausią moksliniais tyrimais, pažangia patirtimi, inovacijomis pagrįstą informacinę ir konsultacinę paramą, padedančią suprasti, kaip ūkio ir LT 823 LT žemės valdymas siejasi su tam tikrais standartais ir reikalavimais, ypač dėl aplinkos bei klimato, taip pat konsultacijas, susijusias su rizikų valdymu, biologiniu saugumu, gyvūnų sveikata ir gerove, pažangiomis technologijomis, skaitmeninimu, inovacijomis ir kitais aktualiais klausimais. Atsižvelgiant į kompleksinio tikslo poreikį k.1 „Didinti žinių ir inovacijų sklaidą žemės ūkyje“ intervencine priemone siekiama padidinti žemės ūkio, maisto ūkio ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektų galimybes pasinaudoti konkurencingomis, naujausiomis žiniomis grįstomis individualiomis konsultavimo paslaugomis, kad žemės ūkio subjektai įgytų žinių, kurios reikalingos, pavyzdžiui, taikant beatliekes ir mažų atliekų technologijas, gaminant didelės pridėtinės vertės produktus iš biomasės, plėtojant verslo organizavimo formas, pagrįstas dalijimosi ekonomikos principais ir kt. Atsižvelgiant į SSGG analizėje nustatytus ūkininkų poreikius, didesnis dėmesys skiriamas temų įvairovei. Žemės, maisto ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektams bus pasiūlytos konsultavimo paslaugos, kurios padėtų spręsti aplinką tausojančių ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių technologijų diegimo, veiklos įvairinimo, trumpų tiekimo grandinių organizavimo, klimato kaitos keliamus iššūkius, užtikrinti darnų ūkių valdymą, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus – visus klausimus, kurie gali prisidėti prie vieno ar kelių iš Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 6 straipsnyje nustatytų 9 konkrečių BŽŪP tikslų, kompleksinio tikslo ir Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Remiama veikla – kvalifikuotos ir specializuotos individualios konsultacinės paslaugos. Siekiant patenkinti k.2 poreikį „Geriau užtikrinti konsultavimo paslaugų atitikimą ūkininkų poreikiams“ teikiamos konsultacijos, kurių temos apima sritis, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir konsultacijos, kurių temos bus nustatytos analizuojant naujus tikslinių grupių poreikius dėl aktualių konsultacijų tematikų. Konsultavimo paslaugų gavėjų tikslinės grupės: ūkininkai, miškų valdytojai, EIP grupės susikūrimą ir inovacinį projektą planuojantys inicijuoti subjektai (pvz., ūkininkai / miškininkai, kooperatyvai ir kt.). Atrankos kriterijų nustatymo principai Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 79 straipsnio reikalavimais ir siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems pareiškėjams, efektyvesnį finansinių išteklių panaudojimą ir tikslingesnį paramos taikymą pagal intervencinės priemonės paskirtį ypatingas dėmesys skiriamas konsultantų kompetencijai, patirčiai ir gebėjimams teikti konsultacijas ir konsultantams, kurie yra specifinių sričių specialistai. Konsultantų darbo organizavimas Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendaciją, kad žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą reiktų labiau nukreipti į ūkininkų poreikius ir siekiant patenkinti poreikį k.2 „Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams“ teikiant konsultavimo paslaugas (tiek tiesiogiai, tiek nuotoliniu būdu) turi būti užtikrintas individualių poreikių vertinimas, paslaugos turi būti susijusios su konkrečia konsultavimo paslaugų gavėjo situacija ir spręsti tik jam būdingas specifines problemas. Siekiant tenkinti kompleksinio tikslo poreikius (k.1, k.2, k.3, k.4) ir įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas geriau integruoti informaciją, žinias bei gerinti viešųjų ir privačių konsultantų ryšius, 2023–2027 m. laikotarpiu į konsultantų tinklą (sąrašą) pagal nustatytus atrankos kriterijus (kvalifikacinius reikalavimus), įskaitant Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, įtraukiami viešieji ir privatieji nešališki konsultantai, turintys atitinkamas kompetencijas, patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją, kaip nustatyta Strateginio plano 8.3 dalyje. Konkrečius konsultantus iš konsultantų tinklo pagal individualius poreikius renkasi ūkininkai, miškininkai ir kiti konsultavimo paslaugų gavėjai. LT 824 LT Poreikių vertinimas Atsižvelgiant į poreikį k.2 „Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams“ ir į Europos Komisijos rekomendaciją daugiau dėmesio skirti ūkininkų poreikiams, vykdant numatytas konsultavimo veiklas bus siekiama užtikrinti paslaugų, atitinkančių tikslinių grupių poreikius, teikimą. Konsultavimo paslaugų gavėjų poreikių vertinimas bus atliekamas apklausų, anketų, klausimynų pagalba, siekiant išsiaiškinti paslaugų gavėjų nuomonę apie jiems svarbias tematikas, paslaugų formas, kitus poreikius. Taip pat bus atsižvelgiama į asociacijų pateiktus pasiūlymus. Grįžtamojo ryšio anketų vertinimas po suteiktų konsultacinių paslaugų taip pat leis įvertinti aktualius tikslinių grupių poreikius. Siekiant tenkinti poreikį k.2 „Didinti konsultavimo paslaugų formų įvairovę, geriau užtikrinti jų atitikimą ūkininkų poreikiams“ taikomi nauji konsultavimo būdai: mokymas iš patirties, pasitelkiant pažangiai ūkininkaujančius ūkius, interaktyvus konsultavimas nuotoliniu būdu, konsultacijos, teikiamos, kuriant temines grupes ir kt. Papildomumas ir suderinamumas su kitomis intervencinėmis priemonėmis Projektai, remiami taikant šią intervencinę priemonę bus grindžiami Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) aprašu, pateiktu Strateginio plano 8 dalyje ir bus su juo suderinti. Horizontalus intervencinės priemonės pobūdis ir sąveika su kitais BŽŪP konkrečiais tikslais atitinkamai sąlygoja konsultacijų turinį bei intervencinės priemonės veiklų įgyvendinimą lygiagrečiai ir (ar) papildant kitas Strateginio plano intervencines priemones. Apibrėžkite reikalavimus atitinkančius paramos gavėjus ir konkrečius su paramos gavėju ir plotu susijusius tinkamumo kriterijus Tinkami pareiškėjai: 1. Konsultavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai (fiziniai arba juridiniai asmenys) arba jų grupės, veikiančios jungtinės veiklos sutarties pagrindais; 2. Asociacijos, vienijančios fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla; 3. Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir žemės ūkio kooperatyvų asociacijos. Tinkamumo kriterijai: 1. Konsultantas (juridinis ir (ar) fizinis asmuo) turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus Strateginio plano 4.7.3 dalyje. 2. Konsultantas yra pajėgus tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą ir atitinka jam keliamus reikalavimus: 2.1. turi teisę teikti konsultavimo paslaugas, t. y. viena iš įstaigos veiklos sričių turi būti konsultavimas (taikoma tik juridiniam asmeniui); 2.2. turi turėti pakankamą išsilavinimą ar patirtį srityje (-se) , pagal kurią (-ias) numato teikti konsultavimo paslaugas; 2.3. yra integruotas į žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą ir nuolat kelia savo kvalifikaciją; 2.4. yra užtikrintas paslaugas teikiančio asmens patikimumas (pvz., įvykdyti įsipareigojimai, susiję su mokesčiais, negali būti įvykdyto rimto profesinio pažeidimo, turėti tinkamų išteklių konsultavimo paslaugoms teikti ir pan.); 2.5. vykdydamas konsultavimo veiklą, turi būti nepriklausomas, nešališkas, neįsivėlęs į interesų konfliktą; 2.6. veikti sąžiningai ir skaidriai, nesinaudoti konsultacijų metu sužinotomis konsultacijų gavėjo komercinėmis ir kitomis paslaptimis ne konsultacijų gavėjo tikslams ir jų neviešinti bei vadovautis Bendruoju duomenų saugos reglamentu (BDAR) (ES) Nr. 2016/679 ; 2.7. nustatyta tvarka būti įtrauktu į konsultantų, teikiančių paslaugas žemės ūkiui, tinklą (sąrašą). Apibrėžkite reikalavimus atitinkančią paramos rūšį (be IAKS) arba įsipareigojimus (su IAKS) ir kitas prievoles LT 825 LT Intervencinei priemonei netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 1 dalyje nurodyta integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS). Pareiškėjas ir paramos gavėjas turi laikytis bendrųjų įsipareigojimų, nustatytų Strateginio plano 4.7.3 dalyje. Parama skiriama išlaidoms, susijusioms su konsultavimu (pvz. konsultantų darbo užmokestis, mokesčiai susiję su darbuotojų išlaikymu, kelionėmis, reikalingos medžiagos parengimu, konsultavimo paslaugoms teikti reikalingų patalpų išlaikymu ir kt. išlaidos, susijusios su konsultavimu). 6. Atitinkamų bazinių elementų nustatymas 6. Atitinkamų bazinių elementų (atitinkamų GAAB, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų (toliau – VR) ir kitų privalomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų) nustatymas (kai aktualu), konkrečių atitinkamų įsipareigojimų pagal VR aprašymas ir paaiškinimas, kaip įsipareigojimas viršija privalomus reikalavimus (kaip nurodyta 28 straipsnio 5 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnio 5 dalyje) Netaikoma 7. Paramos / sumų / apskaičiavimo metodų forma ir norma Paramos forma  Dotacija  Finansinė priemonė Išmokos rūšis  paramos gavėjo faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimas  vieneto įkainiai  vienkartinės išmokos  finansavimas taikant fiksuotąsias normas Nustatymo pagrindas Paramos forma Supaprastintų išlaidų apmokėjimo būdas, taikant konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotąjį įkainį pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 straipsnio 1 dalies b punktą. Ši praktika leis supaprastinti išlaidų teikiamoms konsultacijoms apskaičiavimą, padės tiksliau planuoti būsimas išlaidas, taip pat sumažins administracinę naštą paramos gavėjams bei Mokėjimo agentūrai. Skaičiavimo metodai Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 83 straipsnio 2 dalimi fiksuotuosius įkainius nustato nepriklausoma įstaiga, atrinkta viešųjų pirkimų būdu. Konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotasis įkainis Europos Komisijos parengtos Supaprastinto išlaidų apmokėjimo gairės[1] numato, kad, jei panašaus pobūdžio veiksmams ir tam tikro tipo paramos gavėjui jau yra nustatytas supaprastintas išlaidų apmokėjimas, tai nustatytą supaprastintų išlaidų apmokėjimo metodą ir rezultatus galima tiesiogiai panaudoti. Todėl konsultavimo paslaugų teikimo valandos fiksuotieji įkainiai bus apskaičiuojami, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta Fiksuotųjų konsultavimo paslaugų teikimo įkainių apskaičiavimo ataskaita bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtintomis Verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaita ir Konsultacijų ekoinovacijų klausimais fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaita. Pagal Fiksuotųjų konsultavimo paslaugų teikimo įkainių apskaičiavimo ataskaitą, bendras valandinis fiksuotasis konsultacijų įkainis konsultavimo paslaugoms ūkininkams, jauniesiems ūkininkams ir kitiems žemės valdytojams, miško valdytojams sudaro 50,34 Eur/val. be PVM (60,91 Eur / val. su PVM). Verslo pradžios, plėtros ir eksporto konsultacijų fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje[2] (patvirtinta 2017 m. balandžio 21 d. ir atnaujinta 2019 m. kovo 1 d.) ir Konsultacijų ekoinovacijų klausimais fiksuotųjų įkainių nustatymo tyrimo ataskaitoje[3] (patvirtinta 2016 m. lapkričio 30 d. ir atnaujinta 2019 m. kovo 1 d.) nustatomi fiksuotieji įkainiai konsultacijoms verslo pradžios ir ekoinovacijų about:blank about:blank about:blank LT 826 LT temomis. Jomis vadovaujantis, nustatyti valandiniai fiksuotieji konsultacijų įkainiai kaimo vietovėse veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms: • aplinkosauginėmis temomis 51,49 Eur / val. be PVM (62,30 Eur / val. su PVM). • ekonominėmis temomis 50 Eur / val. be PVM (60,50 Eur / val. su PVM). Atsižvelgiant į atliktus tyrimus, apskaičiuotas taikytinas konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotasis įkainis – 51 Eur / val. be PVM. Konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotasis įkainis, kuris buvo nustatytas atliktus intervencinės priemonės aprašymo 7 dalyje nurodytus tyrimus, buvo apskaičiuotas, vadovaujantis 2018 m. kainomis, todėl jam pritaikytas indeksavimas pagal infliaciją. Statistikos departamento skelbiamais oficialios statistikos duomenimis ūkio subjektams suteiktų konsultacinių paslaugų (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą M702 "Konsultacinė valdymo veikla") kainų augimas 2018–2021 m. laikotarpiu yra 6 proc., o šalyje ženklus kainų šuolis stebimas 2022 m., ypač II ketvirtį (2022 m. rugpjūčio mėn. VKI – 21,1 proc.), todėl nustatytas naujas vidutinis įkainis – 58 Eur / val. be PVM. [1] Prieiga per internetą:https://ec.europa.eu/regional policy/sources/thefunds/fin inst/pdf/simpl cost lt.pdf [2] Prieiga per internetą: https://www.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//verslo-pradzios-ir-verslo-pletros- konsultaciju-fiksuotuju-ikainiu-nustatymo-tyrimo-ataskaita [3] Prieiga per internetą: https://www.esinvesticijos.lt/lt//dokumentai//konsultaciju-ekoinovaciju- klausimais-fiksuotojo-ikainio-nustatymo-tyrimo-ataskaita Paramos aprėptis gavėjo lygmeniu Paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tyrimai rodo, kad didžiausią poveikį mokymai ir konsultacijos turi, kai jomis naudojasi naujai besikuriantys (jaunieji ir kiti) valdų valdytojai. Todėl šioms ūkininkų grupėms reiktų sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti konsultacijomis. Tačiau atlikta situacijos analizė rodo, kad konsultacijų sklaida yra nepakankama ne tik minėtose, bet ir kitose ūkininkų ir kitų žemės ūkio valdų valdytojų grupėse, todėl išlaikoma galimybė visiems paramos gavėjams taikyti vienodą finansavimo intensyvumą – 100 proc. Didžiausia paramos suma vienam konsultavimo paslaugų gavėjui 2023–2027 m. laikotarpiu – 2000 EUR be PVM. Analogiškų 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad ūkininkai, kurie konsultuojasi, pasinaudoja didžiausia galima skirti arba artima jai finansavimo lėšų suma, t. y. 1500 Eur be PVM. Panašių projektų, kurių metu buvo teikiamos konsultacijos verslo pradžios, plėtros ir ekoinovacijų temomis, didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma yra didesnė: 2 000 Eur be PVM verslo konsultacijoms (teiktomis, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 03.1.1-IVG-T-819 „Verslo konsultantas LT“) arba 4 000 Eur be PVM ekokonsultacijoms (teiktomis, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 03.3.2-IVG-T-829 “Eco konsultantas LT”). Dauguma projekto vykdytojų, kurie naudojosi verslo pradžios, plėtros ir ekoinovacijų konsultacijų galimybe, išnaudojo visą arba artimą jai sumą (vidutiniškai projektui išmokėta 94-96 proc. didžiausios galimos finansavimo sumos). Įvertinus 2014–2020 m. įgyvendintos analogiškos priemonės įgyvendinimo (sutarčių sudarymo ir išmokėjimo) dinamiką ir panašių veiklų finansavimo ESF lėšomis įgyvendinimo praktiką, nustatyta didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma vienam konsultavimo paslaugų gavėjui 2023–2027 m. laikotarpiu – 2000 EUR be PVM. Papildomas paaiškinimas Papildomas paaiškinimas neteikiamas. 8. Informacija apie valstybės pagalbos vertinimą Intervencinė priemonė nėra priskirta SESV 42 straipsnio taikymo sričiai ir dėl jos turi būti atliekamas valstybės pagalbos vertinimas: about:blank about:blank about:blank LT 827 LT  Taip  Ne  Mišrus Paaiškinimas dėl paramos veiksmų, kuriems netaikomas SESV 42 straipsnis Konsultavimo paslaugoms, teikiamoms miškų valdytojams, taikomi nereikšmingos (de minimis) pagalbos teikimo reikalavimai. Valstybės pagalbos priemonės, kuri naudojama patvirtinimui, rūšis:  Pranešimas  Bendrasis bendrosios išimties reglamentas  Žemės ūkio bendrosios išimties reglamentas  de minimis 9. Papildomi klausimai / informacija apie intervencinės priemonės rūšį Netaikoma 10. PPO reikalavimų laikymasis „Žalioji dėžė“ PPO 2 priedo 2 dalis Paaiškinimas, kaip intervencija atitinka atitinkamas PPO susitarimo dėl žemės ūkio 2 priedo nuostatas, kaip nurodyta šio reglamento 10 straipsnyje ir šio reglamento II priede („žalioji dėžė“) Intervencinė priemonė atitinka PPO susitarimo dėl žemės ūkio II priedo 2 dalies d punkto nuostatas (Žalioji dėžė), kuri nedaro prekybą iškraipančio poveikio ar poveikio gamybai. Intervencinės priemonės naudos gavėjai (paramos gavėjai) yra paslaugų teikėjai, o ne tiesioginiai paslaugos naudotojai ar galutiniai naudos gavėjai. 11. Šiai intervencinei priemonei taikoma (-os) įnašo norma (-os) Regionas Straipsnis Taikytina norma Mažiausia norma Didžiausia norma LT - Lietuva 91(2)(a) - Mažiau išsivystę regionai 85,00% 20,00% 85,00% LT - Lietuva 91(2)(d) - Kiti regionai 43,00% 20,00% 43,00% LT 828 LT 12. Planuojamos vienetų sumos. Apibrėžtis Planuojama vieneto suma Paramos rūšis Įnašo norma (- os) Planuojamos vieneto sumos rūšis Regionas (- ai) Rezultato (-ų) rodiklis (-iai) Ar vieneto suma nustatyta remiantis perkeltomis išlaidomis? KP25kon - Paramos suma konsultacijai Dotacija 91(2)(a)-LT- 85,00% 91(2)(d)-LT- 43,00% Vidutinė R.1; R.2; R.28; R.3 Ne Vieneto sumos vertės paaiškinimas ir pagrindimas KP25kon - Paramos suma konsultacijai Paramos vieneto suma skaičiuojama, atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį ir į didėjančius reikalavimus teikiamų paslaugų kokybei bei nagrinėjamų temų įvairovei. Konsultavimo teikimo paslaugų valandos fiksuotasis įkainis, kuris buvo nustatytas atliktus intervencinės priemonės aprašymo 7 dalyje nurodytus tyrimus, buvo apskaičiuotas vadovaujantis 2018 m. kainomis, todėl jam pritaikytas indeksavimas pagal infliaciją. Statistikos departamento skelbiamais oficialios statistikos duomenimis ūkio subjektams suteiktų konsultacinių paslaugų (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą M702 "Konsultacinė valdymo veikla") kainų augimas 2018-2021 m. laikotarpiu yra 6 proc., o šalyje ženklus kainų šuolis stebimas 2022 m., ypač II ketv. (2022 m. rugpjūčio mėn. VKI - 21,1 proc.), todėl nustatytas naujas vidutinis įkainis – 58 Eur/val. be PVM. Prieš pradedant įgyvendinti projektus FĮ bus patikslintas atliekant naują rinkos tyrimą arba indeksuojant ankstesnių tyrimų nustatytus įkainius pagal naujausius prieinamus Statistikos departamento skelbiamus duomenis dėl ūkio subjektams suteiktų konsultacinių paslaugų (pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodą M702 "Konsultacinė valdymo veikla") kainų indekso. 13. Planuojamos vienetų sumos. Finansinė lentelė su produktu Planuojama vieneto suma Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Iš viso 2023– 2029 m. Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP25kon - Paramos suma konsultacijai (Dotacija - Vidutinė) O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 4 925,00 9 849,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 86 206,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 0,00 4 925,00 9 849,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 86 206,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 0,00 285 684,48 571 369,00 1 035 736,63 1 035 736,63 1 035 736,63 1 035 736,63 5 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 0,00 218 834,31 437 668,65 793 374,26 793 374,26 793 374,26 793 374,26 3 830 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) LT 829 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 830 LT LT 831 LT 6. Finansinis planas 6.1. Apžvalginė lentelė Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 (Tiesioginės išmokos (CY N = FY N+1)) 2022 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 1 Pradiniai tiesioginėms išmokoms skirti asignavimai (pirminis V priedas) Netaikoma 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 2 Medvilnė (VIII priedas) Netaikoma 3 Pradiniai tiesioginėms išmokoms skirti asignavimai, išskyrus medvilnei skirtas išmokas (pirminis IX priedas) Netaikoma 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 4 Susietoji pajamų parama (96 straipsnis) Netaikoma 88 059 655,30 89 342 077,88 90 624 497,95 91 906 921,55 91 906 921,55 451 840 074,23 5 Lėšų perkėlimas į EŽŪFKP bendrą sumą (lankstumas+sumažinimas) Gaunama suma Netaikoma Netaikoma 6 Total flexibility — Article 103(1)(a) — amount Netaikoma Netaikoma 7 If above 25%: of which for the environmental and climate-related objectives (Article 103(2)(a)) — amount Netaikoma Netaikoma 8 If above 25%: of which for the installation of young farmers (Article 103(2)(b)) — amount Netaikoma Netaikoma 9 Bendra lankstumo dalis procentais (%) Netaikoma Netaikoma 10 Sumažinus išmokas numatomų lėšų sumos perkėlimas į EŽŪFKP, jei taikoma (17 straipsnio 5 dalis) Netaikoma Netaikoma 11 Transfer to types of interventions in other sectors (Article 88(6)) — amount Netaikoma 12 Transfer to types of interventions in other sectors (Article 88(6)) — percentage Netaikoma 13 Transferred from EAFRD: amount (Article 103(1)(b)) Netaikoma Netaikoma 16 Pakoreguotas tiesioginėms išmokoms skirtas asignavimas (V priedas) Netaikoma 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 17 Pakoreguoti asignavimai tiesioginėms išmokoms, kurios nėra skiriamos už medvilnę, prieš pritaikant su lėšų perkėlimu susijusį apribojimą (IX priedas) Netaikoma 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 LT 832 LT EŽŪGF sektorinės priemonės 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 18 Vynas (VII priedas) 43 000,00 43 000,00 43 000,00 43 000,00 Netaikoma 172 000,00 19 Bitininkystė (X priedas) 549 828,00 549 828,00 549 828,00 549 828,00 549 828,00 Netaikoma 2 749 140,00 22 Types of interventions in other sectors (Article 42 point (f)) from Direct Payments Netaikoma EŽŪFKP 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 23 Pradinis EŽŪFKP asignavimas valstybei narei (XI priedas) 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 Netaikoma 977 475 810,00 24 Flexibility transfer to direct payments (Article 103(1)(b) and (2)(b)) — amount suma, kuri turi būti įtraukta Netaikoma 25 gaunamos sumos dalis procentais Netaikoma 26 Transferred from Direct Payments (flexibility and reduction estimate) (Articles 17 and 103) Netaikoma 27 Asignuota programai „InvestEU“. (81 straipsnis) Netaikoma 28 Asignuota programai LIFE (99 straipsnis) suma Netaikoma 28a Asignuota programai Erasmus (99 straipsnis) suma Netaikoma 28b Early retirement carry-over amounts (Article 155(2) point (a)) (Article 23 of Regulation (EC) No 1698/2005) - amount suma 150 500,00 64 500,00 Netaikoma 215 000,00 30 Pakoreguoti EŽŪFKP valstybės narės asignavimai (XI priedas) 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 195 495 162,00 Netaikoma 977 475 810,00 Finansiniai metai, reikalavimai dėl minimalaus lėšų naudojimo (92, 93, 95, 97 straipsniai) 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 31 Rezervuota LEADER (92 straipsnio 1 dalis), ne mažiau kaip 5 % per šį laikotarpį gaunamos sumos dalis procentais 32,18 Netaikoma 6,44 32 Reserved for LEADER — amount 62 912 950,00 Netaikoma 62 912 950,00 33 Su aplinka ir klimatu susijusiems tikslams pagal EŽŪFKP rezervuota suma (93 straipsnis) (ne mažiau kaip 35 %), išskyrus atokiausius regionus gaunamos sumos dalis procentais 40,06 40,06 40,06 40,06 40,06 Netaikoma 40,06 34 Reserved for environmental and climate-related objectives under EAFRD — amount 78 319 594,10 78 319 594,10 78 319 594,10 78 319 594,10 78 319 594,10 Netaikoma 391 597 970,50 35 – Iš jų pagal 70 straipsnį 52 799 331,38 52 799 331,38 52 799 331,38 52 799 331,38 52 799 331,38 Netaikoma 263 996 656,90 36 – Iš jų pagal 71 straipsnį (50 %) 10 588 320,00 10 588 320,00 10 588 320,00 10 588 320,00 10 588 320,00 Netaikoma 52 941 600,00 37 – Iš jų pagal 72 straipsnį 2 946 120,00 2 946 120,00 2 946 120,00 2 946 120,00 2 946 120,00 Netaikoma 14 730 600,00 38 - Out of which for Article 73 linked to specific objectives in Article 6(1)(d), (e) and (f) and, as regards animal welfare, in Article 6(1), point (i) 11 985 822,72 11 985 822,72 11 985 822,72 11 985 822,72 11 985 822,72 Netaikoma 59 929 113,60 38a - Out of which for Article 74 linked to specific objectives in Article 6(1)(d), (e) and (f) Netaikoma 39 Skirtumas, palyginti su mažiausia suma Netaikoma Netaikoma Netaikoma Netaikoma Netaikoma Netaikoma 49 481 437,00 39a To be reserved for young farmers (Annex XII) - (Article 95) (if only Direct Payments: annual amounts to be respected) Netaikoma 17 611 931,00 17 868 416,00 18 124 900,00 18 381 384,00 18 381 384,00 90 368 015,00 39b Rezervuota jauniesiems ūkininkams 14 554 000,00 28 161 495,39 28 354 901,45 28 555 645,81 28 748 841,12 14 204 741,50 142 579 625,27 40 Rezervuota jauniesiems ūkininkams, reikalinga norint atitikti būtiniausius reikalavimus 17 611 931,00 17 868 416,00 18 124 900,00 22 558 026,50 14 204 741,50 90 368 015,00 LT 833 LT 41 - teikiant papildomą pajamų paramą jauniesiems ūkininkams (tiesioginės išmokos) Netaikoma 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 42 „Iš kurių reikalinga norint atitikti būtiniausias reikalavimus“. Atvirkštinių viršutinių ribų pagrindas Netaikoma 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 43 - jaunųjų ūkininkų investicijomis (svorinis koeficientas lygus 50 %) (kaimo plėtros priemonės) Netaikoma 44 „Iš kurių reikalinga norint atitikti būtiniausias reikalavimus“. Atvirkštinių viršutinių ribų pagrindas Netaikoma 45 - jaunųjų ūkininkų įsisteigimas (kaimo plėtros priemonės) 14 554 000,00 14 554 000,00 14 554 000,00 14 554 000,00 14 554 000,00 Netaikoma 72 770 000,00 46 „Iš kurių reikalinga norint atitikti būtiniausias reikalavimus“. Atvirkštinių viršutinių ribų pagrindas 4 004 435,61 4 067 514,55 4 123 254,19 8 363 185,38 Netaikoma 20 558 389,73 47 Mažiausia suma, kurią reikia rezervuoti ekologinėms sistemoms (97 straipsnis) Netaikoma 146 766 093,00 148 903 463,25 151 040 833,75 153 178 204,00 153 178 204,00 753 066 798,00 48 Rebate (where relevant - optional for Member States) Netaikoma 49 Annual amounts reserved for eco-schemes under Direct Payments Netaikoma 146 766 093,77 148 903 464,22 151 040 834,44 153 178 204,25 153 178 204,55 753 066 801,23 51 Bendra ekologinėms sistemoms skirta suma Netaikoma 146 766 093,77 148 903 464,22 151 040 834,44 153 178 204,25 153 178 204,55 753 066 801,23 52 Kaimo plėtros subsidija, VN neprivaloma 97 straipsnio 2–4 dalys Netaikoma 53 Perskirstymo išmokai rezervuota suma (29 straipsnis), ne mažiau kaip 10 % per metus, taikoma 17 eilutėje, išskyrus atvejus, kai taikoma leidžianti nukrypti nuostata Netaikoma 117 412 874,89 119 122 770,72 120 832 666,98 122 542 563,63 122 542 562,97 602 453 439,19 LT 834 LT 6.2. Išsami finansinė informacija ir paskirstymas pagal intervencines priemones bei produkto planavimas 6.2.1. Tiesioginės išmokos Finansiniai metai 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso 2024– 2028 m. Kalendoriniai metai N = finansiniai metai N-1 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Pakoreguotas tiesioginėms išmokoms skirtas asignavimas (V priedas) 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 Medvilnė (VIII priedas) Pakoreguoti asignavimai tiesioginėms išmokoms, kurios nėra skiriamos už medvilnę, prieš pritaikant su lėšų perkėlimu susijusį apribojimą (IX priedas) 587 064 372,00 595 613 853,00 604 163 335,00 612 712 816,00 612 712 816,00 3 012 267 192,00 Sumažinus išmokas numatomų lėšų sumos perkėlimas į EŽŪFKP, jei taikoma (17 straipsnio 5 dalis) Netaikoma Didžiausia preliminarių finansinių asignavimų suma (87 straipsnio 3 dalis) 221 218 252,41 224 444 638,36 227 663 689,76 230 890 285,60 230 880 385,74 Atsietosios intervencinės priemonės, 16 straipsnio 2 dalis BISS (21) Bazinė pajamų parama tvarumui didinti TI01baz Bazinės tiesioginės išmokos 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 81,09 81,37 81,70 81,96 81,10 Mažiausia planuojama vieneto suma 60,82 61,03 61,28 61,47 60,83 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 101,36 101,71 102,13 102,45 101,38 O.4 (vienetas: Hektarai) 2 728 058,36 2 758 321,72 2 786 581,27 2 817 109,39 2 846 860,49 TI01baz - Bazinė tiesioginė išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 221 218 252,41 224 444 638,36 227 663 689,76 230 890 285,60 230 880 385,74 1 135 097 251,87 O.4 (vienetas: Hektarai) 2 728 058,36 2 758 321,72 2 786 581,27 2 817 109,39 2 846 860,49 13 936 931,23 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 221 218 252,41 224 444 638,36 227 663 689,76 230 890 285,60 230 880 385,74 1 135 097 251,87 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CRISS (29) Papildoma perskirstomoji pajamų parama tvarumui didinti TI02per Papildoma perskirstymo pajamų parama tvarumui didinti 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 74,60 74,78 75,18 75,59 75,29 Mažiausia planuojama vieneto suma 59,68 59,82 60,14 60,47 60,23 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 89,52 89,74 90,22 90,71 90,35 O.7 (vienetas: Hektarai) 680 752,54 676 616,25 670 087,98 663 943,08 655 669,57 TI02per1-10 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už pirmuosius 10 ha. (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 50 784 139,48 50 597 363,18 50 377 214,34 50 187 457,42 49 365 361,93 251 311 536,35 Planuojama vieneto suma 80,77 80,98 81,42 81,83 81,51 Mažiausia planuojama vieneto suma 64,62 64,78 65,14 65,46 65,21 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 96,92 97,18 97,70 98,20 97,81 O.7 (vienetas: Hektarai) 279 143,25 284 924,74 290 676,51 296 746,74 301 367,51 TI02per10-20 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už antruosius 10 ha (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 22 546 400,30 23 073 205,45 23 666 881,44 24 282 785,73 24 564 465,74 118 133 738,66 Planuojama vieneto suma 94,48 94,71 95,23 95,73 95,34 Mažiausia planuojama vieneto suma 75,58 75,77 76,18 76,58 76,27 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 113,38 113,65 114,28 114,88 114,41 O.7 (vienetas: Hektarai) 185 434,46 191 028,08 195 893,46 200 517,59 203 838,76 TI02per20-30 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už trečiuosius 10 ha (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 17 519 847,78 18 092 269,46 18 654 934,20 19 195 548,89 19 433 987,38 92 896 587,71 LT 835 LT Planuojama vieneto suma 107,59 107,86 108,45 109,00 108,58 Mažiausia planuojama vieneto suma 86,07 86,29 86,76 87,20 86,86 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 129,11 129,43 130,14 130,80 130,30 O.7 (vienetas: Hektarai) 246 886,21 253 661,53 259 415,74 264 924,51 268 730,41 TI02per30-50 - Papildoma pajamų perskirstymo parama tvarumui didinti už ketvirtuosius ir penktuosius 10 ha (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 26 562 487,33 27 359 932,63 28 133 637,00 28 876 771,59 29 178 747,92 140 111 576,47 O.7 (vienetas: Hektarai) 1 392 216,46 1 406 230,60 1 416 073,69 1 426 131,92 1 429 606,25 7 070 258,92 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 117 412 874,89 119 122 770,72 120 832 666,98 122 542 563,63 122 542 562,97 602 453 439,19 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS-YF (30) Papildomas pajamų rėmimas jauniesiems ūkininkams TI04jūs Papildoma tiesioginė pajamų parama jauniesiems ūkininkams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 143,56 141,68 139,99 136,50 131,53 Mažiausia planuojama vieneto suma 100,50 100,60 100,60 100,60 100,60 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 186,60 186,80 186,80 186,80 186,80 O.6 (vienetas: Hektarai) 94 786,12 97 408,96 100 018,90 103 991,51 107 996,21 TI04jūs - Papildomos tiesioginės pajamų paramos jauniesiems ūkininkams išmokos dydis (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 O.6 (vienetas: Hektarai) 94 786,12 97 408,96 100 018,90 103 991,51 107 996,21 504 201,70 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) 13 607 495,39 13 800 901,45 14 001 645,81 14 194 841,12 14 204 741,50 69 809 625,27 TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.1 Veiklos ariamojoje žemėje - Augalų kaita 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 57,00 57,00 57,00 57,00 57,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 40,00 40,00 40,00 40,00 40,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 268 161,40 271 975,08 275 116,17 276 443,20 276 952,57 TI05eko1.1 - Už ne mažiau kaip 4 augalų kaitos taikymą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 15 285 199,80 15 502 579,56 15 681 621,69 15 757 262,40 15 786 296,49 78 012 959,94 O.8 (vienetas: Hektarai) 268 161,40 271 975,08 275 116,17 276 443,20 276 952,57 1 368 648,42 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 15 285 199,80 15 502 579,56 15 681 621,69 15 757 262,40 15 786 296,49 78 012 959,94 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.2 Veiklos ariamojoje žemėje - Tarpiniai pasėliai 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 139,00 139,00 139,00 139,00 139,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 97,00 97,00 97,00 97,00 97,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 195 445,97 199 574,47 202 529,93 201 649,93 200 511,51 TI05eko1.2 - Už tarpinių pasėlių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 27 166 989,83 27 740 851,33 28 151 660,27 28 029 340,27 27 871 099,89 138 959 941,59 O.8 (vienetas: Hektarai) 195 445,97 199 574,47 202 529,93 201 649,93 200 511,51 999 711,81 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 27 166 989,83 27 740 851,33 28 151 660,27 28 029 340,27 27 871 099,89 138 959 941,59 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 836 LT Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.4 Veiklos ariamojoje žemėje - Sertifikuotos sėklos naudojimas 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 16,00 16,00 16,00 16,00 16,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 11,00 11,00 11,00 11,00 11,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 388 529,85 393 769,27 394 397,49 402 723,08 404 282,35 TI05eko1.4 - Už sertifikuotos sėklos naudojimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 6 216 477,60 6 300 308,32 6 310 359,84 6 443 569,28 6 468 517,60 31 739 232,64 O.8 (vienetas: Hektarai) 388 529,85 393 769,27 394 397,49 402 723,08 404 282,35 1 983 702,04 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 216 477,60 6 300 308,32 6 310 359,84 6 443 569,28 6 468 517,60 31 739 232,64 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.5 Kraštovaizdžio elementų priežiūra 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 150,00 150,00 150,00 150,00 150,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 105,00 105,00 105,00 105,00 105,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 TI05eko1.5 1 - Už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 11 250 000,00 56 250 000,00 Planuojama vieneto suma 157,00 157,00 157,00 157,00 157,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 110,00 110,00 110,00 110,00 110,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 11 000,00 11 000,00 11 000,00 11 000,00 11 000,00 TI05eko1.5 2 - Už naujų žolinių elementų įkūrimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 1 727 000,00 8 635 000,00 Planuojama vieneto suma 1 329,00 1 329,00 1 329,00 1 329,00 1 329,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 930,00 930,00 930,00 930,00 930,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 200,00 200,00 200,00 200,00 200,00 TI05eko1.5 3 - Už naujų medėjančių elementų sodinimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 265 800,00 265 800,00 265 800,00 265 800,00 265 800,00 1 329 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 86 200,00 86 200,00 86 200,00 86 200,00 86 200,00 431 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 13 242 800,00 66 214 000,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.6 Trumpaamžių medingųjų augalų juostos 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 180,00 180,00 180,00 180,00 180,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 126,00 126,00 126,00 126,00 126,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 TI05eko1.6 - Už trumpaamžių augalų juostų įrengimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 080 000,00 1 116 000,00 1 152 000,00 1 188 000,00 1 224 000,00 5 760 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 32 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 080 000,00 1 116 000,00 1 152 000,00 1 188 000,00 1 224 000,00 5 760 000,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.7 Daugiamečių žolių juostos 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 170,00 170,00 170,00 170,00 170,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 119,00 119,00 119,00 119,00 119,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) TI05eko1.7 - Už daugiamečių žolių juostų įrengimą (Vienoda) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 LT 837 LT Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 020 000,00 1 054 000,00 1 088 000,00 1 122 000,00 1 156 000,00 5 440 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 6 000,00 6 200,00 6 400,00 6 600,00 6 800,00 32 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 020 000,00 1 054 000,00 1 088 000,00 1 122 000,00 1 156 000,00 5 440 000,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko1.8 Veiklos ariamojoje žemėje - Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 66,00 66,00 66,00 66,00 66,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 46,00 46,00 46,00 46,00 46,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 472 954,55 472 116,58 477 841,67 486 371,97 486 536,27 TI05eko1.8 - Už neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijų taikymą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 31 215 000,30 31 159 694,28 31 537 550,22 32 100 550,02 32 111 393,82 158 124 188,64 O.8 (vienetas: Hektarai) 472 954,55 472 116,58 477 841,67 486 371,97 486 536,27 2 395 821,04 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 31 215 000,30 31 159 694,28 31 537 550,22 32 100 550,02 32 111 393,82 158 124 188,64 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko10 Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 560,00 560,00 560,00 560,00 560,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 392,00 392,00 392,00 392,00 392,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 10 283,00 10 953,00 11 899,00 12 296,00 12 691,00 TI05eko10 1 - Parama už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 5 758 480,00 6 133 680,00 6 663 440,00 6 885 760,00 7 106 960,00 32 548 320,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 10 283,00 10 953,00 11 899,00 12 296,00 12 691,00 58 122,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 5 758 480,00 6 133 680,00 6 663 440,00 6 885 760,00 7 106 960,00 32 548 320,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko2 Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 102,00 102,00 102,00 102,00 102,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 71,00 71,00 71,00 71,00 71,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 TI05eko 2 - Už sodų ir uogynų tvarkymą gamtai palankiu būdu (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 2 349 570,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 4 607,00 23 035,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 469 914,00 2 349 570,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko3 Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP) 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 337,00 337,00 337,00 337,00 337,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 236,00 236,00 236,00 236,00 236,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 7 848,00 8 083,00 8 325,00 8 575,00 8 832,00 TI05eko3 1 - Už vaisius, uogas ir daržoves (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 644 776,00 2 723 971,00 2 805 525,00 2 889 775,00 2 976 384,00 14 040 431,00 TOTAL O.8 (vienetas: Hektarai) 7 848,00 8 083,00 8 325,00 8 575,00 8 832,00 41 663,00 LT 838 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 644 776,00 2 723 971,00 2 805 525,00 2 889 775,00 2 976 384,00 14 040 431,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko4 Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 225,00 225,00 225,00 225,00 225,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 158,00 158,00 158,00 158,00 158,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 3 968,00 5 290,00 6 613,00 7 935,00 9 258,00 TI05eko4 - Už pievų įrengimą ariamuose durpžemiuose (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 892 800,00 1 190 250,00 1 487 925,00 1 785 375,00 2 083 050,00 7 439 400,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 3 968,00 5 290,00 6 613,00 7 935,00 9 258,00 33 064,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 892 800,00 1 190 250,00 1 487 925,00 1 785 375,00 2 083 050,00 7 439 400,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko5 Eroduotos žemės keitimas pievomis 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 187,00 187,00 187,00 187,00 187,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 131,00 131,00 131,00 131,00 131,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 840,00 1 120,00 1 400,00 1 680,00 1 960,00 TI05eko5 - Už pievų įrengimą ir išlaikymą eroduotuose žemės plotuose (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 157 080,00 209 440,00 261 800,00 314 160,00 366 520,00 1 309 000,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 840,00 1 120,00 1 400,00 1 680,00 1 960,00 7 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 157 080,00 209 440,00 261 800,00 314 160,00 366 520,00 1 309 000,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko6 Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 192,00 192,00 192,00 192,00 192,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 134,00 134,00 134,00 134,00 134,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 23 938,00 25 787,00 27 636,00 29 485,00 31 334,00 TI05eko6 1 - Už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 4 596 096,00 4 951 104,00 5 306 112,00 5 661 120,00 6 016 128,00 26 530 560,00 Planuojama vieneto suma 297,00 297,00 297,00 297,00 297,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 208,00 208,00 208,00 208,00 208,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 6 387,00 6 802,00 7 217,00 7 632,00 8 048,00 TI05eko6 2.1 - Už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 896 939,00 2 020 194,00 2 143 449,00 2 266 704,00 2 390 256,00 10 717 542,00 Planuojama vieneto suma 330,00 330,00 330,00 330,00 330,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 231,00 231,00 231,00 231,00 231,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 1 003,00 1 325,00 1 648,00 1 970,00 2 293,00 TI05eko6 2.2 - Už EB svarbos šlapynių tvarkymą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 330 990,00 437 250,00 543 840,00 650 100,00 756 690,00 2 718 870,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 31 328,00 33 914,00 36 501,00 39 087,00 41 675,00 182 505,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 824 025,00 7 408 548,00 7 993 401,00 8 577 924,00 9 163 074,00 39 966 972,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko7 Ekstensyvus šlapynių tvarkymas 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. TI05eko7 - Už Planuojama vieneto suma 242,00 242,00 242,00 242,00 242,00 LT 839 LT Mažiausia planuojama vieneto suma 169,00 169,00 169,00 169,00 169,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 12 965,00 14 080,00 15 195,00 16 310,00 17 425,00 ekstensyvų šlapynių tvarkymą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 3 137 530,00 3 407 360,00 3 677 190,00 3 947 020,00 4 216 850,00 18 385 950,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 12 965,00 14 080,00 15 195,00 16 310,00 17 425,00 75 975,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 3 137 530,00 3 407 360,00 3 677 190,00 3 947 020,00 4 216 850,00 18 385 950,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko8 Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 206,00 206,00 206,00 206,00 206,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 144,00 144,00 144,00 144,00 144,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 17 460,00 17 460,00 17 460,00 17 460,00 17 460,00 TI05eko8 1 - Parama už daugiametes žoles (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 3 596 760,00 17 983 800,00 Planuojama vieneto suma 652,00 652,00 652,00 652,00 652,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 456,00 456,00 456,00 456,00 456,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 1 200,00 1 200,00 1 200,00 1 200,00 1 200,00 TI05eko8 2 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 782 400,00 782 400,00 782 400,00 782 400,00 782 400,00 3 912 000,00 Planuojama vieneto suma 280,00 280,00 280,00 280,00 280,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 196,00 196,00 196,00 196,00 196,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Hektarai) 41 339,00 41 339,00 41 339,00 41 339,00 41 339,00 TI05eko8 3 - Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo: už javus, javus pašarams, javus sėklai ir daugiametes žoles sėklai (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 11 574 920,00 57 874 600,00 O.8 (vienetas: Hektarai) 59 990,00 59 990,00 59 990,00 59 990,00 59 990,00 299 950,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 15 537 000,00 77 685 000,00 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Eco-scheme (31) Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos TI05eko9 Gyvūnų gerovė 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 48,00 48,00 48,00 48,00 48,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 34,00 34,00 34,00 34,00 34,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 61 134,00 57 936,00 54 739,00 51 542,00 48 345,00 TI05eko9.1 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 934 432,00 2 780 928,00 2 627 472,00 2 474 016,00 2 320 560,00 13 137 408,00 Planuojama vieneto suma 22,00 22,00 22,00 22,00 22,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 15,00 15,00 15,00 15,00 15,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) TI05eko9.2 - Aukštesni galvijų laikymo standartai: už galimybę galvijams O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 61 134,00 57 936,00 54 739,00 51 542,00 48 345,00 LT 840 LT laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 344 948,00 1 274 592,00 1 204 258,00 1 133 924,00 1 063 590,00 6 021 312,00 Planuojama vieneto suma 72,67 72,67 72,67 72,67 72,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 51,00 51,00 51,00 51,00 51,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 109 877,35 104 964,38 98 528,15 98 475,12 82 619,74 TI05eko9.3 - Aukštesni penimų kiaulių laikymo standartai: už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 7 984 787,02 7 627 761,49 7 160 040,66 7 156 186,97 6 003 976,51 35 932 752,65 Planuojama vieneto suma 100,00 100,00 100,00 100,00 100,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 70,00 70,00 70,00 70,00 70,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 4 300,00 4 680,00 4 300,00 4 720,00 4 400,00 TI05eko9.4.1.1 - I lygio broilerių gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 430 000,00 468 000,00 430 000,00 472 000,00 440 000,00 2 240 000,00 Planuojama vieneto suma 22,86 22,86 22,86 22,86 22,86 Mažiausia planuojama vieneto suma 16,00 16,00 16,00 16,00 16,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 39 600,00 40 800,00 40 300,00 40 900,00 40 000,00 TI05eko9.4.1.2 - II lygio broilerių gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 905 256,00 932 688,00 921 258,00 934 974,00 914 400,00 4 608 576,00 Planuojama vieneto suma 188,67 188,67 188,67 188,67 188,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 132,00 132,00 132,00 132,00 132,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 460,00 580,00 600,00 590,00 470,00 TI05eko9.4.2.1 - I lygio kalakutų gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 86 788,20 109 428,60 113 202,00 111 315,30 88 674,90 509 409,00 Planuojama vieneto suma 23,67 23,67 23,67 23,67 23,67 Mažiausia planuojama vieneto suma 17,00 17,00 17,00 17,00 17,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 3 244,91 3 745,95 4 199,99 4 069,92 3 639,22 TI05eko9.4.2.2 - II lygio kalakutų gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 76 807,02 88 666,64 99 413,76 96 335,01 86 140,34 447 362,77 Planuojama vieneto suma 181,43 181,43 181,43 181,43 181,43 Mažiausia planuojama vieneto suma 127,00 127,00 127,00 127,00 127,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 2 100,00 2 100,00 2 100,00 2 100,00 2 100,00 TI05eko9.4.3.1 - I lygio vištų dedeklių gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 381 003,00 381 003,00 381 003,00 381 003,00 381 003,00 1 905 015,00 Planuojama vieneto suma 140,00 140,00 140,00 140,00 140,00 Mažiausia planuojama vieneto suma 98,00 98,00 98,00 98,00 98,00 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 14 100,00 14 600,00 14 600,00 15 200,00 15 000,00 TI05eko9.4.3.2 - II lygio vištų dedeklių gerovės išmoka (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 974 000,00 2 044 000,00 2 044 000,00 2 128 000,00 2 100 000,00 10 290 000,00 O.8 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 295 950,26 287 342,33 274 106,14 269 139,04 244 918,96 1 371 456,73 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 16 118 021,24 15 707 067,73 14 980 647,42 14 887 754,28 13 398 344,75 75 091 835,42 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) Preliminarių asignavimų atsietosioms intervencinėms priemonėms suma 499 004 716,46 506 271 774,75 513 538 836,99 520 805 894,60 520 805 894,76 2 560 427 117,56 Susietoji pajamų parama (16 straipsnio 3 dalies a punktas), suma, privaloma viršutinė riba CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.1 Susietoji pajamų parama baltyminių augalų augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 53,24 54,01 54,79 55,56 55,56 Mažiausia planuojama vieneto suma 37,27 37,81 38,35 38,89 38,89 TI03sus01.1balt - Susietosios pajamų paramos išmokos Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 69,21 70,21 71,23 72,23 72,23 LT 841 LT O.10 (vienetas: Hektarai) 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00dydis už baltyminių augalų bei jų mišinių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 238 445,44 13 429 910,56 13 623 862,24 13 815 327,36 13 815 327,36 67 922 872,96 O.10 (vienetas: Hektarai) 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 248 656,00 1 243 280,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 13 238 445,44 13 429 910,56 13 623 862,24 13 815 327,36 13 815 327,36 67 922 872,96 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.2 Susietoji pajamų parama vaisių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 409,01 415,23 420,92 426,87 426,88 Mažiausia planuojama vieneto suma 286,31 290,66 294,64 298,81 298,82 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 531,71 539,80 547,20 554,93 554,94 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 TI03sus01.2vais - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už vaisių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 095 844,95 2 127 717,41 2 156 874,05 2 187 362,99 2 187 414,23 10 755 213,63 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 5 124,19 25 620,95 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 095 844,95 2 127 717,41 2 156 874,05 2 187 362,99 2 187 414,23 10 755 213,63 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.3 Susietoji pajamų parama uogų ir riešutų augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 314,19 318,76 323,34 327,91 327,91 Mažiausia planuojama vieneto suma 219,93 223,13 226,34 229,54 229,54 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 408,45 414,39 420,34 426,28 426,28 O.10 (vienetas: Hektarai) 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 TI03sus01.3uog - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uogų ir riešutmedžių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 812 069,62 2 852 972,13 2 893 964,13 2 934 866,64 2 934 866,64 14 428 739,16 O.10 (vienetas: Hektarai) 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 8 950,22 44 751,10 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 812 069,62 2 852 972,13 2 893 964,13 2 934 866,64 2 934 866,64 14 428 739,16 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.4 Susietoji pajamų parama lauko daržovių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 412,89 418,91 424,75 431,10 431,13 Mažiausia planuojama vieneto suma 289,02 293,24 297,33 301,77 301,79 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 536,76 544,58 552,18 560,43 560,47 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 TI03sus01.4darž - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už lauko daržovių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 148 634,14 2 179 961,56 2 210 352,28 2 243 396,98 2 243 553,10 11 025 898,06 O.10 (vienetas: Hektarai) 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 5 203,89 26 019,45 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 148 634,14 2 179 961,56 2 210 352,28 2 243 396,98 2 243 553,10 11 025 898,06 TOTAL iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) LT 842 LT iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.5 Susietoji pajamų parama uždaro grunto daržovių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 7 073,45 7 174,50 7 277,98 7 381,15 7 380,65 Mažiausia planuojama vieneto suma 4 951,42 5 022,15 5 094,59 5 166,81 5 166,46 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 9 195,49 9 326,85 9 461,37 9 595,50 9 594,85 O.10 (vienetas: Hektarai) 62,26 62,26 62,26 62,26 62,26 TI03sus01.5šilt - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už uždaro grunto daržovių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 440 393,00 446 684,37 453 127,03 459 550,40 459 519,27 2 259 274,07 O.10 (vienetas: Hektarai) 62,26 62,26 62,26 62,26 62,26 311,30 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 440 393,00 446 684,37 453 127,03 459 550,40 459 519,27 2 259 274,07 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.6 Susietoji pajamų parama cukrinių runkelių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 113,53 115,19 116,84 118,50 118,50 Mažiausia planuojama vieneto suma 79,47 80,63 81,79 82,95 82,95 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 147,59 149,75 151,89 154,05 154,05 O.10 (vienetas: Hektarai) 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 TI03sus01.6cukr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už cukrinių runkelių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 614 331,89 1 637 936,14 1 661 398,20 1 685 002,46 1 685 002,46 8 283 671,15 O.10 (vienetas: Hektarai) 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 14 219,43 71 097,15 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 614 331,89 1 637 936,14 1 661 398,20 1 685 002,46 1 685 002,46 8 283 671,15 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus01.7 Susietoji pajamų parama sėklinių bulvių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 582,09 591,10 599,32 607,80 607,95 Mažiausia planuojama vieneto suma 407,46 413,59 419,52 425,46 425,46 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 756,72 768,09 779,12 790,14 790,14 O.10 (vienetas: Hektarai) 131,05 131,05 131,05 131,05 131,05 TI03sus01.7bulv - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis sėklinių bulvių augintojams (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 76 282,89 77 463,66 78 540,89 79 652,19 79 671,85 391 611,48 O.10 (vienetas: Hektarai) 131,05 131,05 131,05 131,05 131,05 655,25 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 76 282,89 77 463,66 78 540,89 79 652,19 79 671,85 391 611,48 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.1 Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. LT 843 LT Planuojama vieneto suma 10,00 10,00 10,00 10,00 10,00 Mažiausia planuojama vieneto suma Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 131 345,00 132 846,00 134 380,00 135 899,00 138 097,00 TI03sus02.1pnk+tyrim - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pienines karves, kurioms atliekami produktyvumo tyrimai (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 1 313 450,00 1 328 460,00 1 343 800,00 1 358 990,00 1 380 970,00 6 725 670,00 Planuojama vieneto suma 161,54 165,61 169,65 173,70 174,51 Mažiausia planuojama vieneto suma 113,08 115,93 118,75 121,59 122,16 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 210,00 215,29 220,54 225,80 226,87 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 84 573,28 80 150,55 76 352,30 72 868,31 71 082,43 TI03sus02.1pnk1-10 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už pirmasias 10 pieninių veislių karves (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 661 967,65 13 273 732,59 12 953 167,70 12 657 225,45 12 404 594,86 64 950 688,25 Planuojama vieneto suma 207,69 212,93 218,12 223,32 224,37 Mažiausia planuojama vieneto suma 145,39 149,05 152,68 156,33 157,06 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 270,00 276,81 283,55 290,32 291,69 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 63 987,00 63 612,50 63 205,60 62 756,40 61 952,90 TI03sus02.1pnk11-50 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (11–50) pieninių veislių karves (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 13 289 460,03 13 545 009,63 13 786 405,47 14 014 759,25 13 900 372,17 68 536 006,55 Planuojama vieneto suma 230,77 236,59 242,35 248,14 249,31 Mažiausia planuojama vieneto suma 161,54 165,61 169,65 173,70 174,51 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 300,00 307,56 315,06 322,58 324,10 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 33 196,78 33 808,60 34 485,43 35 227,25 36 034,08 TI03sus02.1pnk51- 150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (51-150) pieninių veislių karves (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 7 660 820,92 7 998 776,67 8 357 543,96 8 741 289,82 8 983 656,48 41 742 087,85 Planuojama vieneto suma 173,08 177,44 181,77 186,10 186,98 Mažiausia planuojama vieneto suma 121,15 124,21 127,24 130,27 130,89 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 225,00 230,67 236,29 241,93 243,07 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 48 189,41 49 398,71 50 147,25 50 662,35 50 970,71 TI03sus02.1pnk>150 - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už paskesnes (>150) pieninių veislių karves (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 8 340 623,08 8 765 307,10 9 115 265,63 9 428 263,34 9 530 503,36 45 179 962,51 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 229 946,47 226 970,36 224 190,58 221 514,31 220 040,12 1 122 661,84 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 44 266 321,68 44 911 285,99 45 556 182,76 46 200 527,86 46 200 096,87 227 134 415,16 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.2 Susietoji pajamų parama mėsinių galvijų augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 6,00 6,00 6,00 6,00 6,00 Mažiausia planuojama vieneto suma Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 18 941,00 19 593,00 20 082,00 20 812,00 21 364,00 TI03sus.02.2mės.GPK - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už grynaveislių mėsinių galvijų produktyvumo tyrimus (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 113 646,00 117 558,00 120 492,00 124 872,00 128 184,00 604 752,00 Planuojama vieneto suma 81,55 82,29 83,06 83,81 83,39 Mažiausia planuojama vieneto suma 57,09 57,60 58,14 58,67 58,37 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 106,02 106,98 107,98 108,95 108,41 TI03sus.02.2mės.mišr - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 109 121,00 107 821,00 106 521,00 105 221,00 103 921,00 LT 844 LT galvijų auginimą (<51 proc.) (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 8 898 817,55 8 872 590,09 8 847 634,26 8 818 572,01 8 665 972,19 44 103 586,10 Planuojama vieneto suma 152,13 153,54 154,97 156,37 155,56 Mažiausia planuojama vieneto suma 106,49 107,48 108,48 109,46 108,89 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 197,77 199,60 201,46 203,28 202,23 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 61 168,00 62 468,00 63 768,00 65 068,00 66 368,00 TI03sus02.2mės.gryn - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už mėsinių galvijų auginimą (>51 proc.) (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 9 305 487,84 9 591 336,72 9 882 126,96 10 174 683,16 10 324 206,08 49 277 840,76 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 170 289,00 170 289,00 170 289,00 170 289,00 170 289,00 851 445,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 18 317 951,39 18 581 484,81 18 850 253,22 19 118 127,17 19 118 362,27 93 986 178,86 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.3 Susietoji pajamų parama avių augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 14,14 14,36 14,56 14,76 14,76 Mažiausia planuojama vieneto suma 9,90 10,05 10,19 10,33 10,33 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 18,38 18,67 18,93 19,19 19,19 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 TI03sus02.3avys - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už avių auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 2 744 220,50 2 786 917,00 2 825 732,00 2 864 547,00 2 864 547,00 14 085 963,50 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 194 075,00 970 375,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 2 744 220,50 2 786 917,00 2 825 732,00 2 864 547,00 2 864 547,00 14 085 963,50 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) CIS (32) Susietasis pajamų rėmimas TI03sus02.4 Susietoji pajamų parama ožkų augintojams 2023 2024 2025 2026 2027 Iš viso 2023– 2027 m. Planuojama vieneto suma 25,96 26,35 26,73 27,10 27,10 Mažiausia planuojama vieneto suma 18,17 18,45 18,71 18,97 18,97 Didžiausia planuojama vieneto suma (eurais) 33,75 34,26 34,75 35,23 35,23 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 TI03sus02.4ožk - Susietosios pajamų paramos išmokos dydis už ožkų auginimą (Vienoda) Planuojamas gauti produktas * Planuojama vieneto suma 305 159,80 309 744,25 314 211,15 318 560,50 318 560,50 1 566 236,20 O.11 (vienetas: Gyvūnų vnt.) 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 11 755,00 58 775,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 305 159,80 309 744,25 314 211,15 318 560,50 318 560,50 1 566 236,20 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti mažiausių sumų rezervavimo reikalavimą (XII priedas) (tik pagal 30 straipsnį) (Sąjungos įnašas) TOTAL iš kurio reikia perkelti išlaidas (jeigu intervencinėse priemonėse numatomas perkėlimas, taikoma tik ekologinei sistemai ir tik pasirinkus kompensacinių išmokų rūšį (31 straipsnio 7 dalies b punktas) Preliminarių asignavimų susietosioms intervencinėms priemonėms 88 059 655,30 89 342 077,88 90 624 497,95 91 906 921,55 91 906 921,55 451 840 074,23 Visų preliminarių asignavimų tiesioginėms išmokoms suma 587 064 371,76 595 613 852,63 604 163 334,94 612 712 816,15 612 712 816,31 3 012 267 191,79 6.2.2. Sektoriai Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Visas finansinis asignavimas LT 845 LT Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Visas finansinis asignavimas Vaisiai ir daržovės SP01vid1 - ES lėšos GO veiksmų programai per metus (vidutiniškai) (Vidutinė) O.35 (vienetas: Veiksmų programos) 2,00 2,00 3,00 4,00 4,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 750 000,00 750 000,00 1 152 000,00 1 370 000,00 1 370 000,00 5 392 000,00 Bitininkystės produktai ADVIBEES (55(1)(a)) - bitininkams ir bitininkų organizacijoms teikiamos konsultavimo paslaugos, techninė parama, jų mokymas, informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant tinklaveiką SP03med1 - Švietimas, mokymas ir techninė parama 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP03med1 - Vidutinė mokymo programos paramos suma, Eur (Vidutinė) O.37 (vienetas: Veiksmai) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 TOTAL Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 1 000 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 INVAPI (55(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą, taip pat kiti veiksmai SP03med2 - Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP03med2 1 veiksmas - Vidutinė paramos paraiškos suma preparatų bičių ligų gydymo priemonėms ir medžiagoms įsigyti Eur (Vidutinė) O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 625 000,00 SP03med2 2 veiksmas - Grynarąsių bičių motinų įsigijimui, Eur. (Vidutinė) O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 200,00 200,00 200,00 200,00 200,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 SPmed2 3 veiksmas - Bitininkavimo inventoriaus įsigijimui, Eur. (Vidutinė) O.37 (vienetas: Paramos gavėjai) 250,00 250,00 250,00 250,00 250,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 125 000,00 625 000,00 TOTAL Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 640 000,00 640 000,00 640 000,00 640 000,00 640 000,00 3 200 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 320 000,00 320 000,00 320 000,00 320 000,00 320 000,00 1 600 000,00 ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 ACTLAB (55(1)(c)) - veiksmai, kuriais siekiama remti bitininkystės LT 846 LT Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Visas finansinis asignavimas produktų, bičių nykimo ar jų našumo sumažėjimo, taip pat bitėms potencialiai nuodingų medžiagų analizės laboratorijas SP03med6 - Medaus ir kitų bičių produktų tyrimai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP03med6 - Vidutinė paraiškos suma, Eur (Vidutinė) O.37 (vienetas: Veiksmai) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 49 140,00 TOTAL Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 19 656,00 19 656,00 19 656,00 19 656,00 19 656,00 98 280,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 9 828,00 49 140,00 ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 COOPAPI (55(1)(e)) - bendradarbiavimas su specializuotomis įstaigomis, vykdant bitininkystei ir bitininkystės produktams skirtų tyrimų programas; SP03med4 - Moksliniai tyrimai bitininkystės sektoriuje 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP03med4 - Vidutinė mokslinio darbo kaina, Eur (Vidutinė) O.37 (vienetas: Veiksmai) 5,00 5,00 5,00 5,00 5,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 250 000,00 TOTAL Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 500 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 250 000,00 ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 PROMOBEES (55(1)(f)) - populiarinimas, komunikacija ir rinkodara, įskaitant rinkos stebėsenos veiksmus ir veiklą, kuria siekiama visų pirma didinti vartotojų informuotumą apie bitininkystės produktų kokybę SP03med5 - Bitininkystės sektoriaus populiarinimas ir rinkos stebėsena 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP03med5 - Vidutinė paramos paraiškos suma, Eur. (Vidutinė) O.37 (vienetas: Veiksmai) 25,00 25,00 25,00 25,00 25,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 TOTAL Preliminarus metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos EUR) 140 000,00 140 000,00 140 000,00 140 000,00 140 000,00 700 000,00 Preliminarus metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos EUR) 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 70 000,00 350 000,00 ES bendro finansavimo norma (%) 50,00 50,00 50,00 50,00 50,00 Preliminarių asignavimų ir produktų, skirtų intervencinėms priemonėms, suma bitininkystės produktai 549 828,00 549 828,00 549 828,00 549 828,00 549 828,00 2 749 140,00 Vynas INVWINE (58(1)(b)) - investicijos į materialųjį ir nematerialųjį turtą ūkininkavimo sistemose vynuogių auginimo srityje, išskyrus veiksmus, susijusius su a punkte numatytomis intervencinių priemonių rūšimis, į perdirbimo įrenginius ir vyno gamybos infrastruktūrą, taip pat LT 847 LT Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Visas finansinis asignavimas prekybos struktūras ir priemones SP02vyn - Investicijos į vyno sektorių 2023 2024 2025 2026 2027 2028 Iš viso SP02vyn - Parama projektui (Vidutinė) O.36 (vienetas: Veiksmai) 5,00 5,00 5,00 5,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (bendros Sąjungos išlaidos eurais) 43 000,00 43 000,00 43 000,00 43 000,00 172 000,00 Preliminarių asignavimų ir produktų, skirtų intervencinėms priemonėms, suma vynas 43 000,00 43 000,00 43 000,00 43 000,00 172 000,00 6.2.3. Kaimo plėtra Finansiniai metai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 (including payments of Q4 2029) Total 2023 - 2029 ENVCLIM (70) Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP01ekū Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 238,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū01 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 5 598,00 5 598,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 232,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū010 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus pašarams (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 3 280,00 3 280,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 273,00KP01ekū011 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 848 LT ūkininkavimui už javus, daugiametes žoles sėklai (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 4 300,00 4 300,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 59,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū012 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiamečių žolių įsėlį (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 1 102,92 1 102,92 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 176,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū013 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 14 500,00 14 500,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 525,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū014 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už daržoves, bulves (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 250,00 250,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 487,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū015 - KO01ekū - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 854,00 854,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 518,00KP01ekū016 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 849 LT ūkininkavimui už uogynus ir sodus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 1 140,00 1 140,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 247,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū02 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus pašarams (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 600,96 600,96 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 298,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū03 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už javus, daugiametes žoles sėklai (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 800,00 800,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 59,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū04 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiamečių žolių įsėlį (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 191,51 191,51 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 182,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū05 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 2 843,00 2 843,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 525,00KP01ekū06 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 850 LT ūkininkavimo už daržoves, bulves (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 150,00 150,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 516,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū07 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 129,00 129,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 534,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū08 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo už uogynus ir sodus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 200,00 200,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 218,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū09 - Tęstiniai ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimai. Parama ekologiniam ūkininkavimui už javus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 31 200,00 31 200,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 239,00 239,00 239,00 239,00 239,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū1 - Parama už javus, javus pašarams, javus sėklai (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 166 779,00 177 642,00 192 978,00 199 432,00 205 828,00 942 659,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 198,00 198,00 198,00 198,00 198,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP01ekū2 - Parama už daugiametes žoles (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.17 (vienetas: Hektarai) 83 938,00 89 405,00 97 123,00 100 372,00 103 591,00 474 429,00 O.17 (vienetas: Hektarai) 250 717,00 267 047,00 290 101,00 299 804,00 309 419,00 1 417 088,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 52 015 306,60 55 319 225,66 59 988 418,05 61 740 050,44 63 574 600,65 292 637 601,40 LT 851 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 43 692 857,55 46 468 149,55 50 390 271,16 51 861 642,37 53 402 664,55 245 815 585,18 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 15 000 000,00 15 000 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 12 500 000,00 12 500 000,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ENVCLIM (70) Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP03įmp Miško priežiūra ir apsauga 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 504,00 504,00 504,00 504,00 504,00 KP03įmp 1 - Miško plotas, ha (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.16 (vienetas: Hektarai) 250,00 1 000,00 2 000,00 3 000,00 3 500,00 9 750,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP03įmp 2 - Miško plotas, ha (tęstiniai įsipareigojimai) (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.16 (vienetas: Hektarai) 13 532,00 10 195,00 7 895,00 5 161,00 36 783,00 O.16 (vienetas: Hektarai) 250,00 14 532,00 12 195,00 10 895,00 8 661,00 46 533,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 115 370,00 2 461 540,00 2 723 080,00 2 934 620,00 2 765 390,00 11 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 96 910,80 2 067 693,60 2 287 387,20 2 465 080,80 2 322 927,60 9 240 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 2 000 000,00 1 800 000,00 1 550 000,00 1 150 000,00 6 500 000,00 IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 1 680 000,00 1 512 000,00 1 302 000,00 966 000,00 5 460 000,00 LT 852 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ENVCLIM (70) Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai KP070untž Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 74,00 74,00 74,00 74,00 74,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP070untž - už laukinių paukščių apsaugą už Natura 2000 ribų (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.14 (vienetas: Hektarai) 12 838,00 14 122,00 15 405,00 16 689,00 17 973,00 77 027,00 O.14 (vienetas: Hektarai) 12 838,00 14 122,00 15 405,00 16 689,00 17 973,00 77 027,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 950 012,00 1 045 028,00 1 139 970,00 1 234 986,00 1 330 002,00 5 699 998,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 798 010,08 877 823,52 957 574,80 1 037 388,24 1 117 201,68 4 787 998,32 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ENVCLIM (70) Valdymo įsipareigojimai, susiję su aplinka ir klimatu, ir kiti valdymo įsipareigojimai LT 853 LT KP09gen Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 302,00 302,00 302,00 302,00 302,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 1 - Parama už Žemaitukų ir Stambiųjų žemaitukų veislės arklius (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 501,00 513,00 525,00 537,00 549,00 2 625,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 455,00 455,00 455,00 455,00 455,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 10 - Parama už Lietuvos juodgalves avis (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 413,00 429,00 445,00 461,00 477,00 2 225,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 1 230,00 1 230,00 1 230,00 1 230,00 1 230,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 11 - Parama už vištines žąsis (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 6,00 6,00 7,00 7,00 7,00 33,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 177,00 177,00 177,00 177,00 177,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 12 - Parama už Lietuvos vietines bites (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 115,00 120,00 125,00 130,00 135,00 625,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 410,00 410,00 410,00 410,00 410,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 2 - Parama už žaluosius galvijus (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 13,00 14,00 15,00 15,00 16,00 73,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 231,00 231,00 231,00 231,00 231,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 3 - Parama už Lietuvos sunkiuosius arklius (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 566,00 580,00 594,00 609,00 623,00 2 972,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 309,00 309,00 309,00 309,00 309,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 4 - Parama už Lietuvos šėmuosius galvijus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 373,00 385,00 397,00 409,00 421,00 1 985,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 378,00 378,00 378,00 378,00 378,00KP09gen 5 - Parama už Lietuvos baltnugarius galvijus (Dotacija - Vienoda) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 854 LT 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 302,00 311,00 320,00 329,00 338,00 1 600,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 291,00 291,00 291,00 291,00 291,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 6 - Parama už Lietuvos juodmargius galvijus (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 472,00 483,00 494,00 505,00 516,00 2 470,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 444,00 444,00 444,00 444,00 444,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 7 - Parama už baltąsias kiaules (senasis genotipas) (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 44,00 45,00 47,00 48,00 50,00 234,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 731,00 731,00 731,00 731,00 731,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 8 - Parama už Lietuvos vietines kiaules (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 27,00 28,00 29,00 30,00 30,00 144,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 649,00 649,00 649,00 649,00 649,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP09gen 9 - Parama už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 38,00 38,00 39,00 40,00 41,00 196,00 O.19 (vienetas: Sutartiniai ūkiniai gyvūnai) 2 868,00 2 957,00 3 046,00 3 134,00 3 224,00 15 229,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 932 987,00 960 989,00 988 991,00 1 016 583,00 1 044 585,00 4 944 135,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 783 709,08 807 230,76 830 752,44 853 929,72 877 451,40 4 153 073,40 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) LT 855 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ANC (71) Gamtiniai ar kiti su teritorija susiję apribojimai KP11ANCs Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 44,98 44,98 44,98 44,98 44,98 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 1 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama didesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (Dotacija - Vidutinė) 91(3)(a)-LT-65,00% 91(2)(a)-LT-85,00% O.12 (vienetas: Hektarai) 397 000,00 397 000,00 397 000,00 397 000,00 397 000,00 1 985 000,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 29,70 29,70 29,70 29,70 29,70 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 2 - Už ūkininkavimą vietovėse, kuriose esama mažesnio intensyvumo didelių gamtinių kliūčių (Dotacija - Vidutinė) 91(3)(a)-LT-65,00% 91(2)(a)-LT-85,00% O.12 (vienetas: Hektarai) 226 500,00 226 500,00 226 500,00 226 500,00 226 500,00 1 132 500,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 3 - Už ūkininkavimą intensyvaus karsto vietovėse (Dotacija - Vienoda) 91(3)(a)-LT-65,00% 91(2)(a)-LT-85,00% O.12 (vienetas: Hektarai) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 300 000,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP11ANCs 4 - Už ūkininkavimą potvynių užliejamose vietovėse (Dotacija - Vienoda) 91(3)(a)-LT-65,00% 91(2)(a)-LT-85,00% O.12 (vienetas: Hektarai) 18 000,00 18 000,00 18 000,00 18 000,00 18 000,00 90 000,00 O.12 (vienetas: Hektarai) 701 500,00 701 500,00 701 500,00 701 500,00 701 500,00 3 507 500,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 26 144 000,00 130 720 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 21 176 640,00 105 883 200,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) LT 856 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ASD (72) Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP06ntm Parama „Natura 2000“ miškuose 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 275,00 275,00 275,00 275,00 275,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 1 - Už pagrindinių miško kirtimų draudimą arba leidžiamus nedidelio intensyvumo atrankinius pagrindinius kirtimus (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 47,00 47,00 47,00 47,00 47,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 2 - Už ugdomųjų miško kirtimų draudimą (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 187,00 187,00 187,00 187,00 187,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 3 - Už paliekamą papildomą žalių neiškirstų medžių skaičių plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržėse (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.13 (vienetas: Hektarai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 72,00 72,00 72,00 72,00 72,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP06ntm 4 - Kai vykdant sanitarinius kirtimus draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius medžius (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.13 (vienetas: Hektarai) IŠ VISO O.13 (vienetas: Hektarai) 8 493,00 8 493,00 8 493,00 8 493,00 8 493,00 42 465,00 LT 857 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 1 647 642,00 8 238 210,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 1 384 019,00 6 920 095,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) ASD (72) Konkrečiai teritorijai būdingi tam tikrų privalomų reikalavimų trūkumai KP07ntž Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 76,00 76,00 76,00 76,00 76,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP07ntž - Už natūralias ar pusiau natūralias pievas žemės ūkio paskirties žemėje (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.13 (vienetas: Hektarai) 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 122 345,00 O.13 (vienetas: Hektarai) 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 24 469,00 122 345,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 1 859 644,00 9 298 220,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 1 562 101,00 7 810 505,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 858 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP02mva Miško veisimas ir atkūrimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 10 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP02mva - Paramos miško veisimo ir pažeisto miško atkūrimo projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.23 (vienetas: Veiksmai) O.23 (vienetas: Veiksmai) 50,00 140,00 150,00 160,00 130,00 70,00 700,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 500 000,00 1 400 000,00 1 500 000,00 1 600 000,00 1 300 000,00 700 000,00 7 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 420 000,00 1 176 000,00 1 260 000,00 1 344 000,00 1 092 000,00 588 000,00 5 880 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP05mju Jaunuolynų ugdymas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 6 100,00 6 100,00 6 100,00 6 100,00 6 100,00KP05mju - Paramos dydis jaunuolynų ugdymo projektui (Dotacija - Vienoda) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 859 LT 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.23 (vienetas: Veiksmai) 80,00 240,00 240,00 240,00 200,00 1 000,00 O.23 (vienetas: Veiksmai) 80,00 240,00 240,00 240,00 200,00 1 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 484 000,00 1 452 000,00 1 452 000,00 1 452 000,00 1 210 000,00 6 050 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 406 560,00 1 219 680,00 1 219 680,00 1 219 680,00 1 016 400,00 5 082 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08neg1 Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 35 543,48 35 543,48 35 543,48 35 543,48 35 543,48 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP08neg1.1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.21 (vienetas: Projects) 23,00 23,00 23,00 23,00 21,00 113,00 O.21 (vienetas: Projects) 23,00 23,00 23,00 23,00 21,00 113,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 815 200,00 815 200,00 815 200,00 815 200,00 738 200,00 3 999 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 684 768,00 684 768,00 684 768,00 684 768,00 620 088,00 3 359 160,00 IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) LT 860 LT Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08neg3 Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 5 456,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP08neg3 - Paramos apsaugos priemonių nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.21 (vienetas: Veiksmai) 107,00 107,00 107,00 107,00 80,00 42,00 550,00 O.21 (vienetas: Veiksmai) 107,00 107,00 107,00 107,00 80,00 42,00 550,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 583 510,00 583 510,00 583 510,00 583 510,00 436 880,00 229 620,00 3 000 540,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 490 148,40 490 148,40 490 148,40 490 148,40 366 979,20 192 880,80 2 520 453,60 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 861 LT INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP08prev Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP08prev01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 8,00 25,00 25,00 25,00 25,00 17,00 125,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 8,00 25,00 25,00 25,00 25,00 17,00 125,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 320 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 680 000,00 5 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 245 120,00 766 000,00 766 000,00 766 000,00 766 000,00 520 880,00 3 830 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP10mel Investicijos į melioracijos sistemas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP10mel 01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.22 (vienetas: Veiksmai) 10,00 18,00 18,00 18,00 18,00 18,00 100,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP10mel 02 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.22 (vienetas: Veiksmai) 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 20,00 120,00 LT 862 LT O.22 (vienetas: Veiksmai) 30,00 38,00 38,00 38,00 38,00 38,00 220,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 6 400 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 6 720 000,00 40 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 4 902 400,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 5 147 520,00 30 640 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP12vld Investicijos į žemės ūkio valdas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 500 000,00 500 000,00 500 000,00 500 000,00 500 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP12vld-001 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 80,00 80,00 80,00 80,00 80,00 400,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 74 695,12 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP12vld-002 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 25,00 75,00 75,00 75,00 75,00 75,00 400,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 65,00 115,00 115,00 115,00 115,00 75,00 600,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 41 875 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 45 625 000,00 5 625 000,00 230 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 32 076 250,00 34 948 750,00 34 948 750,00 34 948 750,00 34 948 750,00 4 308 750,00 176 180 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 1 875 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 5 625 000,00 30 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 1 436 250,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 4 308 750,00 22 980 000,00 IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) LT 863 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP14prd Investicijos į bioekonomikos verslus 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 5 000 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP14prd-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.24 (vienetas: Veiksmai) 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 1,00 10,00 O.24 (vienetas: Veiksmai) 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 1,00 10,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 5 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 10 000 000,00 5 000 000,00 50 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 3 830 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 7 660 000,00 3 830 000,00 38 300 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP19sūp Labai smulkių ūkių plėtra 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00 50 000,00KP19sūp - Labai smulkių ūkių plėtros projektui vidurkis (Dotacija - Vidutinė) Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 LT 864 LT 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 30,00 50,00 90,00 80,00 50,00 300,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 30,00 50,00 90,00 80,00 50,00 300,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 750 000,00 2 000 000,00 3 500 000,00 4 250 000,00 3 250 000,00 1 250 000,00 15 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 574 500,00 1 532 000,00 2 681 000,00 3 255 500,00 2 489 500,00 957 500,00 11 490 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP30pfi Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 300 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 KP30pfi-001 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.24 (vienetas: Veiksmai) 4,00 4,00 3,00 3,00 3,00 3,00 20,00 O.24 (vienetas: Veiksmai) 4,00 4,00 3,00 3,00 3,00 3,00 20,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 2 000 000,00 2 000 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 10 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 532 000,00 1 532 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 7 660 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 2 000 000,00 2 000 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 10 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 1 532 000,00 1 532 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 1 149 000,00 7 660 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 865 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą KP31tvi Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP31tvi-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 41,00 41,00 41,00 41,00 41,00 205,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 75 000,00 75 000,00 75 000,00 75 000,00 72 916,66 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP31tvi-02 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 12,00 14,00 15,00 14,00 12,00 67,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 53,00 55,00 56,00 55,00 53,00 272,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 11 150 000,00 11 300 000,00 11 375 000,00 11 300 000,00 11 125 000,00 56 250 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 8 540 900,00 8 655 800,00 8 713 250,00 8 655 800,00 8 521 750,00 43 087 500,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 900 000,00 1 050 000,00 1 125 000,00 1 050 000,00 875 000,00 5 000 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 689 400,00 804 300,00 861 750,00 804 300,00 670 250,00 3 830 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INVEST (73-74) Investicijos, įskaitant investicijas į drėkinimą LT 866 LT KP32svp Smulkių-vidutinių ūkių plėtra 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP32svp-01 - Dotacija projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.20 (vienetas: Veiksmai) 37,00 37,00 37,00 38,00 38,00 38,00 225,00 O.20 (vienetas: Veiksmai) 37,00 37,00 37,00 38,00 38,00 38,00 225,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 7 500 000,00 45 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 5 745 000,00 34 470 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) INSTAL (75) Jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų įsikūrimas ir kaimo verslo kūrimas KP17jūs Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 60 000,00 KP17jūs-001 - Dotacija (Dotacija - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 105,00 229,00 230,00 229,00 229,00 229,00 1 251,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 40 000,00 40 000,00 39 318,18 40 000,00 40 000,00 40 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 KP17jūs-002 - Lengvatinė paskola (Finansinė priemonė - Vienoda) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 60,00 88,00 88,00 88,00 88,00 88,00 500,00 O.25 (vienetas: Paramos gavėjai) 165,00 317,00 318,00 317,00 317,00 317,00 1 751,00IŠ VISO Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 8 700 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 17 260 000,00 95 000 000,00 LT 867 LT Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 6 664 200,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 13 221 160,00 72 770 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) 2 400 000,00 3 520 000,00 3 460 000,00 3 520 000,00 3 520 000,00 3 520 000,00 19 940 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) 1 838 400,00 2 696 320,00 2 650 360,00 2 696 320,00 2 696 320,00 2 696 320,00 15 274 040,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) 5 227 722,73 5 310 071,20 5 382 838,37 10 917 996,58 26 838 628,88 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) 4 004 435,61 4 067 514,55 4 123 254,19 8 363 185,38 20 558 389,73 RISK (76) Rizikos valdymo priemonės KP15riz Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 3 200,00 3 200,00 3 200,00 3 200,00 3 200,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP15riz-01 - Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 556,00 588,00 623,00 661,00 697,00 3 125,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 6 000,00 6 000,00 6 000,00 6 000,00 6 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP15riz-02 - Gyvūnų draudimo įmokos kompensacija (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 65,00 65,00 65,00 65,00 65,00 325,00 O.9 (vienetas: Paramos gavėjai) 621,00 653,00 688,00 726,00 762,00 3 450,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 2 170 109,00 2 271 424,00 2 384 309,00 2 503 968,00 2 620 190,00 11 950 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 1 662 303,00 1 739 911,00 1 826 381,00 1 918 039,00 2 007 066,00 9 153 700,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 868 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) RISK (76) Rizikos valdymo priemonės KP16sav Savitarpio pagalbos fondai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 169 104,00 275 032,00 315 834,00 361 614,00 378 416,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP16sav-01 - Parama žemės ūkio rizikos valdymo fondams steigtis (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.9 (vienetas: Fondai) 4,00 4,00 O.9 (vienetas: Fondai) 4,00 4,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 169 104,00 275 032,00 315 834,00 361 614,00 378 416,00 1 500 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 129 533,67 210 674,51 241 928,84 276 996,32 289 866,66 1 149 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP14gra Trumpos tiekimo grandinės 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00KP14gra01 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 869 LT (pagal 1 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(d)-LT-43,00% O.32 (vienetas: Veiksmai) 6,00 6,00 6,00 6,00 4,00 28,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 250 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP14gra02 - Paramos suma projektui – žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas (pagal 2 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(d)-LT-43,00% O.32 (vienetas: Veiksmai) 2,00 3,00 3,00 3,00 1,00 12,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 1 000 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 KP14gra03 - Paramos suma projektui – žemės ūkio produkcijos realizavimo tinklui įkurti (pagal 3 paramos schemą) (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(d)-LT-43,00% O.32 (vienetas: Veiksmai) 1,00 2,00 3,00 O.32 (vienetas: Veiksmai) 8,00 10,00 11,00 9,00 5,00 43,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 689 200,00 2 003 400,00 3 128 400,00 2 628 400,00 1 232 000,00 318 600,00 10 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 527 927,00 1 534 604,00 2 396 354,00 2 013 354,00 943 712,00 244 048,00 7 659 999,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP20vvg Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 KP20vvg01 - Paramos vienai VPS vidurkis Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 1 500 000,00 LT 870 LT (Dotacija - Vidutinė) [Nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal pagrindinius 7 LEADER principus, ir atitinkanti VVG tinkamumo sąlygas, nurodytas VPS atrankos taisyklėse. ] 91(2)(a)-LT-85,00% Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) [Nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal pagrindinius 7 LEADER principus, ir atitinkanti VVG tinkamumo sąlygas, nurodytas VPS atrankos taisyklėse. ] 91(2)(a)-LT-85,00% O.31 (vienetas: Strategijos) 49,00 O.31 (vienetas: Strategijos) 49,00 49,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 3 750 000,00 11 250 000,00 18 750 000,00 22 021 370,00 11 625 000,00 7 500 000,00 74 896 370,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 3 150 000,00 9 450 000,00 15 750 000,00 18 497 950,00 9 765 000,00 6 300 000,00 62 912 950,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO [Nauja partnerystė – viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal pagrindinius 7 LEADER principus, ir atitinkanti VVG tinkamumo sąlygas, nurodytas VPS atrankos taisyklėse. ] iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP21sum Sumanieji kaimai 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00 600 000,00KP21sum01 - SKP, kuriuose diegiamos skaitmeninės viešosios ar socialinės paslaugos, Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 871 LT vystoma vietos ekonomika ar atsinaujinančių energijos šaltinių technologijų naudojimas (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% O.32 (vienetas: Veiksmai) 10,00 9,00 6,00 25,00 O.32 (vienetas: Veiksmai) 10,00 9,00 6,00 25,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 1 000 000,00 5 900 000,00 5 100 000,00 3 000 000,00 15 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 766 000,00 4 519 400,00 3 906 600,00 2 298 000,00 11 490 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP22eip Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 200 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP22eip - EIP inovacinio projekto suma (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(3)(b)-LT-80,00% O.1 (vienetas: Projektai) 3,00 5,00 7,00 9,00 9,00 7,00 40,00 O.1 (vienetas: Projektai) 3,00 5,00 7,00 9,00 9,00 7,00 40,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 523 715,00 1 084 557,00 1 597 932,00 1 597 932,00 1 597 932,00 1 597 932,00 8 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 439 920,60 911 027,88 1 342 262,88 1 342 262,88 1 342 262,88 1 342 262,88 6 720 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) LT 872 LT Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP26Tks Tęstiniai įsipareigojimai – Žemės ir maisto produktų kokybės sistemos 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP26Tks1 - Ekologiškų produktų gamybos sistemos dalyviams (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 6,00 4,00 10,00 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP26Tks2 - ES kokybės sistemų dalyviams (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 2 950,00 2 827,60 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP26Tks3 - Nacionaliniu lygmeniu pripažintos maisto kokybės sistemos dalyviams (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 34,00 25,00 59,00 O.29 (vienetas: Paramos gavėjai) 40,00 29,00 69,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 118 000,00 82 000,00 200 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 90 388,00 62 812,00 153 200,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 118 000,00 82 000,00 200 000,00 IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 90 388,00 62 812,00 153 200,00 LT 873 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) COOP (77) Bendradarbiavimas KP27Tgo Tęstiniai įsipareigojimai - Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP27Tgo - Dotacija paramos gavėjui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.28 (vienetas: Paramos gavėjai) 1,00 1,00 O.28 (vienetas: Paramos gavėjai) 1,00 1,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 76 600,00 76 600,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) 100 000,00 100 000,00 Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) 76 600,00 76 600,00 iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) KNOW (78) Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP23ppi Parodomieji projektai ir informavimo veikla 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00 100 000,00KP23ppi - Paramos suma parodomajam projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) LT 874 LT 91(2)(d)-LT-43,00% O.33 (vienetas: Veiksmai) 1,00 6,00 7,00 6,00 5,00 5,00 30,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 1,00 6,00 7,00 6,00 5,00 5,00 30,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 176 231,70 564 753,66 564 753,66 564 753,66 564 753,66 564 753,66 3 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 134 993,45 432 601,31 432 601,31 432 601,31 432 601,31 432 601,31 2 298 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) KNOW (78) Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP24mįį Mokymai ir įgūdžių įgijimas 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 150 000,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP24pmį - Paramos suma mokymo projektui (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.33 (vienetas: Veiksmai) 2,00 4,00 5,00 6,00 6,00 4,00 27,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 2,00 4,00 5,00 6,00 6,00 4,00 27,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 4 714,00 571 542,00 855 936,00 855 936,00 855 936,00 855 936,00 4 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 3 610,92 437 801,16 655 646,98 655 646,98 655 646,98 655 646,98 3 064 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) LT 875 LT iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) KNOW (78) Keitimasis žiniomis ir informacijos sklaida KP25kon Konsultavimo paslaugos 2023 2024 2025 2026 2027 2028 2029 Total 2023 - 2029 Planuojama vieneto suma (visos viešosios išlaidos eurais) 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 58,00 Maximum planned average unit amount (where applicable) (EUR) KP25kon - Paramos suma konsultacijai (Dotacija - Vidutinė) 91(2)(a)-LT-85,00% 91(2)(d)-LT-43,00% O.33 (vienetas: Veiksmai) 4 925,00 9 849,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 86 206,00 O.33 (vienetas: Veiksmai) 4 925,00 9 849,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 17 858,00 86 206,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (visos viešosios išlaidos eurais) 285 684,48 571 369,00 1 035 736,63 1 035 736,63 1 035 736,63 1 035 736,63 5 000 000,00 Orientacinis metinis finansinis asignavimas (Sąjungos įnašas eurais) 218 834,31 437 668,65 793 374,26 793 374,26 793 374,26 793 374,26 3 830 000,00 Iš kurių skirta finansinei priemonei (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių skirta finansinei priemonei (Sąjungos įnašas EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (visos viešosios išlaidos EUR) Iš kurių perkėlimas į kitą laikotarpį (Sąjungos įnašas EUR) iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (taikoma 95 straipsnio 1 daliai pagal 73 ir 75 straipsnius) (Visos viešosios išlaidos EUR) IŠ VISO iš kurių suma, reikalinga įvykdyti XII priede nurodytą mažiausio finansinio asignavimo reikalavimą (Sąjungos įnašas EUR) LT 876 LT LT 877 LT 7. Valdymo ir koordinavimo sistema 7.1 Valdymo ir koordinavimo įstaigų ir kontrolės įstaigų nustatymas Institucijos tipas Įstaigos pavadinimas EŽŪGF EŽŪFKP Atsakingas asmuo Adresas E. paštas Mokėjimo agentūra Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Y Y Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt Sertifikavimo įstaiga UAB „KPMG Baltics“ Y Y Darius Paškauskas (patarėjas) Lvivo 101, LT-08114, Vilnius, Lietuva dpaskauskas@kpmg.com BNR plano komunikacijos pareigūnas (plg. BNR 43 straipsnio 2 dalį) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Y Y Žaneta Jucaitytė (Patarėja) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Zaneta.Jucaityte@zum.lt Stebėsenos komitetas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Y Y Kęstutis Navickas (Žemės ūkio ministras) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Kestutis.Navickas@zum.lt Kompetentinga institucija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Y Y Kęstutis Navickas (Žemės ūkio ministras) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Kestutis.Navickas@zum.lt Vadovaujančioji institucija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Y Y Kęstutis Navickas (Žemės ūkio ministras) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Kestutis.Navickas@zum.lt AKIS koordinavimas, įskaitant ūkio konsultacijas – Atitinkama koordinavimo įstaiga Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Y Y Goda Vainienė (Patarėja) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Goda.Vainiene@zum.lt Kontrolės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Y Y Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt Kitos reglamente nenustatytos deleguotosios ir tarpinės institucijos, nurodant jų vaidmenį Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos - tarpinė institucija. Y Y Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt Kontrolės įstaiga Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Y Y Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt Kontrolės įstaiga VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra Y N Šarūnas Celiešius (Direktorius) L. Stuokos- Gucevičiaus g. 9-12, Vilnius S.Celiesius@litfood.lt Kitos reglamente nenustatytos deleguotosios ir tarpinės institucijos, nurodant jų vaidmenį Nacionalinis BŽŪP tinklas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) Y Y Miglė Tumonytė (Patarėja) Gedimino pr. 19, Vilnius, Lietuva Migle.Tumonyte@zum.lt Trumpas kompetentingos institucijos struktūros ir organizavimo aprašymas 1. Siekiant užtikrinti, kad Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) būtų įgyvendinamas veiksmingai LT 878 LT ir būtų pasiekti bendrosios žemės ūkio politikos tikslai, būtų laikomasi pasidalijamojo valdymo principo bei pagrindinių Europos Sąjungos reikalavimų yra įdiegta veiksminga valdymo sistema. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 ,,Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“ yra paskirtos šios Strateginio plano valdymo įstaigos: nacionalinė Vadovaujančioji institucija, Kompetentinga institucija, Mokėjimo agentūra, Tarpinė institucija (pavaldi Vadovaujančiajai institucijai). Kompetentinga institucija atrinks veiklos požiūriu nuo Mokėjimo agentūros ir nuo Mokėjimo agentūrą akreditavusios Kompetentingos institucijos ir įstaigų, atsakingų už Strateginio plano įgyvendinimą ir stebėseną nepriklausomą ir būtiną techninę kompetenciją turinčią Tvirtinančiąją įstaigą (Sertifikavimo įstaigą) ir užtikrins, kad Tvirtinančioji įstaiga (Sertifikavimo įstaiga) būtų paskirta nuolat. Yra užtikrintas aiškus Vadovaujančiosios institucijos ir kitų institucijų ir įstaigų funkcijų pasiskirstymas ir atskyrimas, kad sistema veiktų veiksmingai visą Strateginio plano įgyvendinimo laikotarpį. 2. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 123 str., Vadovaujančioji institucija atsako už efektyvų, veiksmingą ir tinkamą Strateginio plano administravimą ir įgyvendinimą bei užtikrina kitų, Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 123 str. 2 dalyje nurodytų, užduočių vykdymą. Vadovaujančiosios institucijos administracijos padaliniai pagal kompetenciją dalyvauja Strateginio plano valdyme, teikia pasiūlymus dėl Strateginio plano, intervencijų įgyvendinimo, taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su Strateginio plano rengimu, įgyvendinimu, keitimu ir užbaigimu, pagal kompetenciją dalyvauja nagrinėjant skundus, susijusius su Strateginio plano intervencijomis. Vadovaujančiosios institucijos administracijos padalinių funkcijos ir pareigos nustatomos horizontaliose Strateginio plano administravimo taisyklėse. Specifiniams su Strateginio plano valdymu ir kontrole susijusiems klausimams spręsti sudaromos darbo grupės, komisijos ar komitetai. 3. Vadovaujančioji institucija Strateginių planų įgyvendinimo veiksmingumo stebėsenos atsakomybę dalinasi su tuo tikslu įsteigtu nacionaliniu Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komitetu (toliau – Stebėsenos komitetas), kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 124 str. Vadovaujančioji institucija, suformuoja Stebėsenos komitetą užtikrindama subalansuotą atstovavimą atitinkamoms valdžios institucijoms, tarpinėms institucijoms ir Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 106 str. 3 d. nurodytų partnerių atstovams: kompetentingų regioninių, vietos valdžios institucijų, kitų viešojo sektoriaus institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių, įskaitant žemės ūkio sektoriaus atstovus bei įstaigų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, įskaitant aplinkosaugos partnerius, nevyriausybines organizacijas ir įstaigas, atsakingas už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, jaunimo, asmenų su negalia atstovus. Vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Stebėsenos komitetu, teikia jam ataskaitas, informaciją apie Strateginio plano įgyvendinimo eigą pagal konkrečius jo tikslus, pažangą ir kitą informaciją, būtiną Stebėsenos komitetui nustatytoms užduotims atlikti – Strateginio plano įgyvendinimo kokybei ir pažangai stebėti, klausimams, turintiems poveikį Strateginio plano įgyvendinimui, nagrinėti, nuomonei dėl Strateginio plano pakeitimų teikti. Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad atsižvelgiant į Stebėsenos komiteto sprendimus ir rekomendacijas būtų imtasi reikiamų veiksmų dėl Strateginio plano įgyvendinimo. 4. Kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Centralizuotas vidaus audito skyrius) yra atsakinga už Mokėjimo agentūros akreditacijos suteikimą, peržiūrą ir panaikinimą ir Tvirtinančiosios įstaigos (Sertifikavimo įstaigos) paskyrimą ir paskyrimo panaikinimą užtikrinant, kad Tvirtinančioji įstaiga (Sertifikavimo įstaiga) būtų nuolat paskirta ir kitų Kompetentingai institucijai pavestų užduočių vykdymą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 8 str. 5. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 123 str. 4 d. Vadovaujančioji institucija skiria tarpinę instituciją – Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, atsakingą už Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos (toliau – ŽŪPAIS) valdymą. ŽŪPAIS paskirtis – LT 879 LT duomenims, susijusiems su paramos priemonių žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimu, kaupti, saugoti ir apdoroti, informacijos pasiekiamumui užtikrinti. Pagrindinės ŽŪPAIS funkcijos: tvarkyti atsiskaitymų lėšų administravimo duomenis, rinkti, kaupti ir apdoroti paramos žemės ūkio ir kaimo plėtros administravimo duomenis, skelbti informaciją apie teikiamą paramą, projektų vykdytojų atliekamus pirkimus, siųsti informacinius pranešimus pareiškėjams ir paramos gavėjams, sudaryti ir teikti atitinkamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijoms ataskaitas bei finansinės atskaitomybės dokumentus ir kt. 6. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 str. 2 d. yra išlaikoma Mokėjimo agentūra, kuri atitinka būtiniausias akreditavimo sąlygas vidaus aplinkos, kontrolės veiklos, informavimo bei komunikacijos ir stebėsenos atžvilgiu nustatytas Europos Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 11 str. 1 d. a punktą. Mokėjimo agentūra yra atsakinga už Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, išlaidų valdymą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras, duomenų, reikalingų EŽŪFKP ir EŽŪGF priemonių vertinimams ir stebėsenai atlikti rinkimą, kitos informacijos teikimą Vadovaujančiajai institucijai apie Strateginio plano įgyvendinimo eigą ir pažangą bei kitas pavestas funkcijas. Mokėjimo agentūra, vykdydama paraiškų ir projektų atranką, vertina jų atitiktį tinkamumo sąlygoms ir atrankos principams. Šių funkcijų vykdymui Mokėjimo agentūra naudoja Žemės ūkio duomenų centro bei kitų institucijų registruose ir duomenų bazėse kaupiamus duomenis bei informaciją. 7. Vadovaujančioji institucija, siekdama sustiprinti partnerių vaidmenį, tiek planuojant, tiek panaudojant EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšas, įtraukia skirtingų institucijų, socialinių partnerių atstovus taip pat Vadovaujančiosios institucijos, Mokėjimo agentūros atstovus į Projektų atrankos komitetus (toliau – PAK). PAK sudaromi Vadovaujančiosios institucijos nustatyta tvarka, kuri pateikta nacionaliniuose teisės aktuose: Bendradarbiavimo su partneriais tvarkos apraše, Ekspertų atrankos į sudaromų kolegialių organų veiklą tvarkos apraše bei Partnerių ir ekspertų etikos kodekse. PAK teikia rekomendacijas dėl Mokėjimo agentūros įvertintų projektų finansavimo. Galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo projektams priima Vadovaujančioji institucija arba Mokėjimo agentūra. LEADER vietos projektus atrenka vietos veiklos grupės, o jų tinkamumo vertinimą atlieka ir galutinius sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokėjimo agentūra. Mokėjimo agentūra vykdo priežiūros, kontrolės ir mokėjimo funkcijas, o vietos veiklos grupės vykdo vietos projektų įgyvendinimo stebėseną bei prisideda vykdant jų priežiūrą. 8. Tvirtinančioji įstaiga (Sertifikavimo įstaiga), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 str., atlieka Strateginio plano auditą, teikia nuomonę dėl finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos teisingumo ir patikimumo, valdymo sistemos tinkamo funkcionavimo, veiklos rezultatų teisingumo, išlaidų teisėtumo ir tvarkingumo, teikia kitas nuomones bei rekomendacijas. Tvirtinančioji įstaiga (Sertifikavimo įstaiga) yra privati audito institucija, kurią Kompetentingoji institucija atrenka laikydamasi viešųjų pirkimų procedūros. 9. Vadovaujančiosios institucijos, Kompetentingos institucijos, Mokėjimo agentūros ir Tarpinės institucijos funkcijas atliekančios institucijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 ,,Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos fondų lėšas“. 10. Vadovaujančioji institucija, Kompetentingoji institucija, Mokėjimo agentūra, Tvirtinančioji institucija ir Stebėsenos komitetas nustatytas funkcijas vykdo vadovaudamosi teisės aktais, reglamentuojančiais Strateginio plano administravimo tvarką ir intervencinių priemonių bei projektų administravimo ir finansavimo tvarką. Šiais teisės aktais taip pat nustatomos Projektų atrankos komitetų (sudaromų Vadovaujančiosios institucijos ir Mokėjimo agentūros) LT 880 LT funkcijos. 11. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Vadovaujančiosios institucijos pasirengimo įgyvendinti Strateginį planą veiksmų planas, kuriame numatyti būtinų nacionalinių teisės aktų parengimo ir tvirtinimo terminai, siekiant laiku pradėti Strateginio plano įgyvendinimą. Šiuo įsakymu nustatyta iki Strateginio plano įgyvendinimo pradžios parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl Valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Strateginį planą įgyvendinimą, paskyrimo. Nutarimu bus nustatytos kitos institucijos ir kiti juridiniai asmenys, kuriems pavedamos funkcijos, susijusios su Strateginio plano įgyvendinimu, priemonių administravimu. LT 881 LT 7.2 Stebėsenos ir ataskaitų teikimo struktūros aprašymas Stebėsenos ir vertinimo veikla planuojama atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 VII antraštinėje dalyje numatytas nuostatas, privalomo atsiskaitymo Europos Komisijai terminus bei nacionalinius poreikius, kylančius Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginio plano) įgyvendinimo metu. Stebėsenos ir vertinimo tikslas – parodyti Strateginio plano pažangą ir pasiekimus, įvertinti politikos intervencijų rūšių poveikį, veiksmingumą, efektyvumą, ir tinkamumą; padėti tikslingiau nukreipti paramą siekiant numatytų rezultatų. Stebėsenos ir vertinimo (įskaitant atsiskaitymą) veikloje dalyvauja: 1. Kompetentinga institucija (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 8 str.); 2. Vadovaujančioji institucija (VI) (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 123 str.), būdama atsakinga už Strateginio plano valdymą ir įgyvendinimą, užtikrina šio plano vykdymą, stebėsenos organizavimą, rezultatų sklaidą bei panaudojimą. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo veiklą koordinuoja ir organizuoja atskiras ministerijos padalinys; 3. Mokėjimo agentūra (MA) (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 9 str.) yra atsakinga už Strateginio plano elektroninės informacinės sistemos diegimą, administravimą ir jos tobulinimą, duomenų apie intervencijų priemonių rūšių, intervencijų priemonių, intervencijų, projektų ar veiksmų įgyvendinimo būklę kaupimą, kurie yra reikalingi stebėsenos rodikliams apskaičiuoti, teikia stebėsenos duomenis bei ataskaitas VI ir EK; 4. Tvirtinančioji įstaiga (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 12 str.) teikia nuomonę apie Strateginio plano įgyvendinimo metines sąskaitas ir metines veiklos rezultatų ataskaitas. Stebėsenos komiteto sudėtis bus formuojama siekiant subalansuoto atstovavimo tiek valstybiniam, tiek visuomeniniam sektoriui. Į Stebėsenos komiteto sudėtį planuojama įtraukti už žemės ūkio plėtrą, aplinkos apsaugą, lygių galimybių sudarymo kontrolę, socialinę apsaugą atsakingas institucijas, mokslo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas, atstovaujančias žemės ūkio bendrovių, ūkininkų, jaunimo, aplinkosaugos, įskaitant klimato kaitą, interesus; 5. Stebėsenos komitetas (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 124 str.) analizuoja Strateginio plano pažangą ir rezultatus remdamasis metinėmis veiklos rezultatų ataskaitomis; 6. Kiti, pvz. Kaimo tinklo sekretoriatas, duomenų valdytojai ir teikėjai, vertintojai ir konsultantai, socialiniai partneriai. Stebėsenos informacija apima kiekybinę informaciją, reguliariai ir sistemingai renkamą iš pareiškėjų ir projektų vykdytojų. Stebėsena taip pat gali apimti duomenis, reikalingus rezultato rodiklių reikšmėms nustatyti, kuriems gauti vykdomi papildomi su Strateginio plano įgyvendinimo stebėsena susiję vertinimai/tyrimai. Strateginio plano įgyvendinimo stebėsena apima šiuos uždavinius: 1. Duomenų, reikalingų Strateginio plano įgyvendinimo pažangai analizuoti, kaupimą ir šių duomenų analizę; 2. Kasmetinį atsiskaitymą įgyvendinant Strateginį planą. Rengiamos metinės Strateginio plano veiklos rezultatų ataskaitos bei teikiamos Europos Komisijai prieš tai gavus Stebėsenos komiteto nuomonę. 3. Visuomenės informavimą apie Strateginio plano įgyvendinimą. Vertinimu siekiama tobulinti Strateginio plano įgyvendinimą (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 IV skyrius), padėti pasiekti jo rezultatų, nustatyti poveikį bei atsiskaityti Europos Komisijai bei suinteresuotoms šalims nacionaliniu mastu už Strateginio plano pasiekimus. Vertinimus atlieka vidaus arba išorės ekspertai (vertintojai), funkciniu požiūriu nepriklausomi nuo institucijų, atsakingų už Strateginio plano intervencijų įgyvendinimą (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 140 str.). Tęstinę vertinimo veiklą vykdys už vertinimo veiklos koordinavimą atsakingas VI padalinys. Siekiant didinti stebėsenos ir vertinimo veiklos kokybę, gali būti vykdomos vertinimo gebėjimų stiprinimo veiklos. LT 882 LT Duomenys ir informacija VI rengiamose intervencijų priemonių ar intervencijų įgyvendinimo taisyklėse bus pateikiamas visų intervencijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti būtinų duomenų, kuriuos turi pateikti paramos gavėjas, sąrašas. Atsakingas už stebėsenos ir vertinimo veiklos koordinavimą VI padalinys papildomai patikrins šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl privalomų stebėsenos duomenų. MA atsakinga už stebėsenos duomenų rinkimą, kaupimą, priežiūrą ir pateikimą. MA, remdamasi įgyvendinimo taikylėmis, kurs (tobulins) intervencijų priemonių rūšių, intervencijų priemonių ir intervencijų administravimo bei atsiskaitymo sistemą, kurioje duomenys būtų renkami elektroniniu būdu. Siekiant užtikrinti stebėsenos duomenų kokybę, patikimumą ir savalaikiškumą, MA vykdys paramos paraiškose pateikiamos informacijos kontrolę ir atliks pareiškėjų pateikiamų duomenų tikrinimą. Tuo tikslu gali būti rengiamos detalios paramos paraiškų ir įgyvendinimo ataskaitų pildymo instrukcijos, nurodant pareiškėjams, kokią informaciją privaloma pateikti. Atsižvelgianti į Strateginį planą, MA ketina atnaujinti ir pritaikyti naujiems reikalavimams Žemės ūkio paramos informacinę sistemą (ŽŪPAIS), kurioje yra saugoma visa informacija reikalinga stebėsenai ir ataskaitoms parengti. Pagrindinės ŽŪPAIS posistemės, kuriose bus kaupiami būtini duomenys Metinei veiklos rezultatų ataskaitai bei Įgyvendinimo akte nurodytiems rodikliams pateikti, būtų: 2023–2027 m. paramos už plotus priemonių posistemė (PPAIS), Geografinės informacijos (GIS3) posistemė, Kontrolės posistemė (KM), Plotinių priemonių palydovinio monitoringo (PAM) posistemė, Pareiškėjų registravimo posistemė (PRIS) bei kaimo plėtros 2023–2027 m. priemonių administravimo (KPPAIS2) posistemė. Taip pat planuojama sukurti naują ŽŪPAIS posistemę, kurios pagalba ketinama apskaičiuoti numatomus rodiklius bei teikti ataskaitas pagal Strateginio plano investicines priemones. ŽŪPAIS posistemė „Oracle apskaitos informacinė sistema“ bus atnaujinta ir pritaikyta duomenų, reikalingų veiklos rezultatų ataskaitos rengimui, analizei bei kontrolės tikslams, kai bus patvirtinti detalesni EK reikalavimai, nustatyti įgyvendinančiuosiuose teisės aktuose ar šiuos reikalavimus išaiškinančiuose dokumentuose (gairėse). Taip pat bus naudojama naujai sukurta Automatinė laukų nuolatinės stebėsenos informacinė sistema (ALNASIS). Sistema vykdys nuolatinę, nepertraukiamą žemės dangos ir žemės ūkio veiklos stebėseną, identifikavimą ir vertinimą, žemės ūkio veiklai tinkamuose deklaruotuose laukuose visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, naudojant sukurtus algoritmus veikiančius Sentinel, jiems prilyginamų arba aukštesnės skiriamosios gebos palydovinių vaizdų pagrindu, atsižvelgiant į nacionaliniuose teisės aktuose plotinėse paramos priemonėse nurodytus įsipareigojimų terminus atlikti numatytas veiklas. Pastebėjus neatitikimų, ūkininkai iš anksto bus informuojami apie prisiimtus įsipareigojimus, deklaruojamuose plotuose būtinus atlikti ūkio darbus, artėjantį nustatytos veiklos pabaigos terminą. Duomenys metinei veiklos rezultatų ataskaitai parengti bus generuojami iš ŽŪPAIS atitinkamų posistemių ir apdorojami MA turimų įrankių pagalba. Metinės veiklos rezultatų ataskaitos parengimas bei kokybės užtikrinimas bus aprašytas MA vidinėse procedūrose (su nustatytais klausimynais bei 4 akių principo taikymu). Esant poreikiui, VI ir MA pasirengs išaiškinimus dėl bendrų rodiklių apskaičiavimo. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas VI pasirengimo įgyvendinti Strateginį planą veiksmų planas, kuriame numatyti būtinų nacionalinių teisės aktų parengimo ir tvirtinimo terminai, siekiant laiku pradėti Strateginio plano įgyvendinimą. MA direktoriaus įsakymu patvirtintas pasiruošimo 2023–2027 m. laikotarpiui veiksmų planas, kuriame numatyti pasirengimo administruoti Strateginį planą pagrindiniai veiksmai bei jų įgyvendinimo terminai, įskaitant IT sistemų (aprašytų anksčiau) parengimą duomenų rinkimui ir teikimui metinių veiklos rezultatų ataskaitų tikslais. Atsiskaitymų ir vertinimų teikimo tvarkaraštis Privalomų atsiskaitymų tvarkaraštis: 1. Kasmet Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komitetui ir, jam pateikus nuomonę, iki vasario 15 d. Europos Komisijai teikiamos metinės veiklos rezultatų ataskaitos (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 str.). Ataskaitos teikiamos už praėjusius finansinius metus; 2. Kas dvejus metus (2025 m. ir 2027 m.) atliekama veiklos rezultatų peržiūra, siekiant įvertinti kai Strateginio plano pažangą pagal Strateginiame plane nustatytas tarpines reikšmes bei 2026 m. atliekama tarpinė, pasirengimo atsiskaityti 2027 m. apie veiklos rezultatus peržiūra (Reglamento LT 883 LT (ES) Nr. 2021/2115 135 str.); 3. Kasmet vyksta Europos Komisijos ir Valstybės narės metiniai peržiūros posėdžiai (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 136 str.), kurie organizuojami ne anksčiau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos pateikimo; 4. Strateginio plano išsamus ex post vertinimas turi būti atliktas iki 2031 m. gruodžio 31 d. (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 140 str.); 5. Strateginio plano įgyvendinimo vertinimo planas bus parengtas ir pateiktas Stebėsenos komitetui per vienerius metus nuo Strateginio plano priėmimo (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 140 str.). Stebėsenos informacija apie produkto ir rezultato rodiklių pasiekimus bus reguliariai (dažnį VI nusistatys pradedant Strateginio plano įgyvendinimą) analizuojama siekiant užtikrinti sklandų Strateginio plano įgyvendinimą. Ištekliai Stebėsenos ir vertinimo veiklų administravimui ir valdymui skiriami VI vidiniai žmogiškieji ištekliai. Šie darbuotojai atlieka nuolatinį stebėsenos ir vertinimo veiklų, įskaitant privalomų ataskaitų teikimo, valdymą. Stebėsenos duomenims rinkti, kaupti, apdoroti ir pateikti stebėsenos ir vertinimo tikslais, įskaitant atsiskaitymo Europos Komisijai reikalavimus, skiriami MA vidiniai žmogiškieji ištekliai bei papildomas finansavimas kompiuterizuotos valdymo, administravimo, kontrolės ir stebėsenos informacinės sistemos funkcionavimui (programinei ir techninei įrangai). Vertinimams įgyvendinti. Privalomiesiems, su stebėsena susijusiems ir papildomiems teminiams tyrimams ir vertinimams atlikti bus pasitelkiami nepriklausomi išorės ekspertai. Vertinimo gebėjimų stiprinimui (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 129 str.). Siekiant užtikrinti sėkmingą stebėsenos ir vertinimo veiklų įgyvendinimą, reikalingi geri instituciniai gebėjimai bei žinios. Šią veiklą koordinuojančių darbuotojų gebėjimai (gali būti) stiprinami dalyvaujant seminaruose, konferencijose, mokymuose, pažintiniuose vizituose, Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo veikloje. Šiuo tikslu naudojamos Strateginio plano Techninės pagalbos lėšos, skirtos darbuotojų gebėjimų stiprinimui. Taip pat dalyvaujama bendrose Lietuvai skirtos ES struktūrinės ir investicinės paramos vertinimo koordinavimo veiklose bei gebėjimų stiprinimo renginiuose. Komunikacija Strateginio plano metinės veiklos rezultatų ataskaitos bei atlikti vertinimai bus viešinami (Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 134 str. 12 dalis ir 140 str. 7 dalis). 7.3 Informacija apie kontrolės sistemą ir nuobaudas 7.3.1. IAKS – integruota administravimo ir kontrolės sistema Ar kontroliuojant Reglamento (ES) ../... [BŽŪP strateginio plano reglamento] III antraštinėje dalyje vyno sektoriui nustatytų sąlygų vykdymo valdymą ir kontrolę naudojama IAKS ? : Ne Ar kontroliuojant sąlygų vykdymo valdymą ir kontrolę naudojama IAKS? : Taip Horizontaliojo reglamento 65 straipsnio 4 dalies d punkte valstybėms narėms suteikiama galimybė apibrėžti žemės ūkio paskirties sklypą. Pateikite savo valstybėje narėje nustatytą žemės ūkio paskirties sklypo apibrėžtį. Deklaruotas laukas – paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje nurodytas žemės ūkio naudmenų ir (arba) kitas plotas. Minimalus lauko plotas bus nustatytas nacionaliniuose teisės aktuose. 7.3.1.1. Visi Reglamente [Horizontaliajame reglamente] aprašyti IAKS elementai nustatyti ir naudojami nuo 2023 m. sausio 1 d. Visi Reglamente [Horizontaliajame reglamente] nustatyti IAKS elementai nustatyti ir naudojami nuo 2023 m. sausio 1 d. : Taip LT 884 LT 7.3.1.1.1. Žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema (ŽSIS) Kontroliniai žemės sklypai (KŽS), sudaromi pagal Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:5000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT5LT, kurio atnaujinimo ciklas yra 3 metai, po 1/3 šalies teritorijos kasmet bei kitą ortofotografinę, kartografinę medžiagą ir palydovines nuotraukas, atitinkančias ortofotografiniam žemėlapiui keliamus kokybės reikalavimus. 7.3.1.1.2. Geoerdvinės ir su gyvuliais susijusios taikomosios programos (GSA) sistema Visiškai skaitmenizuota geoerdvinė ir su gyvuliais susijusios taikomosios programos sistema nuo 2010 m. pilnai apima paramos už plotus ir gyvulius visas BŽŪP I ir II ramsčio schemas. Įdiegtos visos išankstinės patikros. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos yra priimamos per paraiškų priėmimo informacinę sistemą (toliau – PPIS). Pareiškėjai kasmet turi užpildyti vieną paraišką, kurioje nurodo, kokiose priemonėse dalyvauja. Detali paraiškų pildymo tvarka nurodyta intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse, o pildymo instrukcijos pateiktos PPIS portale (https://www.vic.lt/ppis/). 7.3.1.1.3. Ar taikote automatinę prašymų sistemą (kaip tai suprantama Horizontaliojo reglamento 65 straipsnio 4 dalies f punkte)? Dėl intervencinių priemonių, susijusių su plotais? : Ne Dėl intervencinių priemonių, susijusių su gyvūnais? : Taip 7.3.1.1.4. Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema (ŽŪPSS) Automatinę laukų nuolatinės stebėsenos informacinę sistemą planuojama pradėti pilnai naudoti nuo 2023 m. sausio 1 d. 7.3.1.1.6. Teisių į išmokas nustatymo ir registravimo sistema, kai taikytina Ar įgyvendinti Horizontaliojo reglamento 71 straipsnyje nurodyti reikalavimai? : Netaikoma 7.3.1.1.7. Gyvulių identifikavimo ir registravimo sistema, kaip apibrėžta 65 straipsnio 4 dalies c punkte [Horizontaliojo reglamento 66 straipsnio 1 dalies g punkte] Ar turite gyvulių identifikavimo ir registravimo sistemą, nurodytą Horizontaliojo reglamento 66 straipsnio 1 dalies g punkte? : Taip Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta galvijų identifikavimo bei registravimo sistema : Taip Tarybos reglamentu (EB) Nr. 21/2004, nustatyta avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistema : Taip Tarybos direktyva 2008/71/EB nustatyta kiaulių identifikavimo ir registravimo sistema : Taip 7.3.2. be IAKS 7.3.2.1. Trumpas ne IAKS intervencinių priemonių nuobaudų sistemos, atitinkančios veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo principus, aprašymas EŽŪGF be IAKS Sektorinės intervencinės priemonės (bitininkystės, vaisių ir daržovių, vyno sektoriai) Už pažeidimus paramos gavėjams taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Už pažeidimų nustatymą, tyrimą bei sankcijų taikymą bitininkystės, vaisių ir daržovių ir vyno sektoriuose atsakinga Mokėjimo agentūra, išskyrus intervencinę priemonę vaisių ir daržovių sektoriuje SP01vid7– Produktų pašalinimas iš rinkos, už kurią atsakinga VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra (toliau – KVRPA). Nustačius pažeidimus, taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomąjį poveikį turinčios sankcijos – paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos. Taip pat gali būti taikomos ir kitos poveikio priemonės susijusios su gauta arba prašoma parama. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka, konkretūs sankcijų dydžiai bei sankcijų dydžių ribos (nuo mažiausios iki didžiausios) už skirtingus pažeidimus bus nustatyti Vadovaujančiosios institucijos patvirtintoje sankcijų taikymo tvarkoje arba atitinkamo sektoriaus intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 str. reikalavimais, sankcijos bus proporcingos ir https://www.vic.lt/ppis/ LT 885 LT laipsniškos atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pažeidimo reikšmingumas priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka jo poveikis arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas pažeidimas, sankcijos yra sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Kai nustatoma, kad vienas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių bei kitais Reglamento (ES) 2021/2116 59 str. 5 d. nurodytais atvejais, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Išimtinėmis aplinkybėmis laikoma kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika, nepaprastoji padėtis, pareiškėjo nedarbingumas, epizootinės ligos bei kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais Paramos susigrąžinimas vykdomas pagal Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ ir kitus nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas, nesutinkantis su Mokėjimo agentūros, KVRPA ar Vadovaujančiosios institucijos sprendimais, veikimu ar neveikimu, gali juos skųsti. Mokėjimo agentūros sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali savo pasirinkimu apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka Mokėjimo agentūros vadovui arba Vadovaujančiajai institucijai. KVRPA sprendimus, veikimą arba neveikimą pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali savo pasirinkimu apskųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka KVRPA vadovui arba Vadovaujančiajai institucijai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui. Vadovaujančiosios institucijos sprendimus, veikimą ar neveikimą pareiškėjas ir (arba) paramos gavėjas gali apskųsti savo pasirinkimu žemės ūkio ministrui, ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai arba teismui. EŽŪFKP be IAKS Už pažeidimus paramos gavėjams taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos sankcijos. Už pažeidimų nustatymą, tyrimą bei sankcijų taikymą atsakinga Mokėjimo agentūra. Nustačius pažeidimus, taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasomąjį poveikį turinčios sankcijos pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 57 str. – paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos. Taip pat gali būti taikomos ir kitos poveikio priemonės susijusios su gauta arba prašoma parama. Detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka, konkretūs sankcijų dydžiai bei sankcijų dydžių ribos (nuo mažiausios iki didžiausios) už skirtingus pažeidimus bus nustatyti Vadovaujančiosios institucijos patvirtintoje sankcijų taikymo tvarkoje. Sankcijų taikymo tvarka ir joje numatytos sankcijos taikomos visoms investicinėms kaimo plėtros intervencinėms priemonėms. Be to, atskirų intervencinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse gali būti nustatyta ir specifinių sankcijų taikomų intervencinei priemonei. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59 str. reikalavimais sankcijos bus proporcingos ir laipsniškos atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pažeidimo reikšmingumas priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka jo poveikis arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis. Jeigu nustatomas daugiau nei vienas pažeidimas, sankcijos yra sumuojamos, sudedant už kiekvieną pažeidimą apskaičiuotas sankcijas. Sankcija negali būti didesnė už skirtą paramos sumą. Kai nustatoma, LT 886 LT kad vienas pažeidimas turėjo tiesioginės įtakos kito pažeidimo padarymui, tų pažeidimų sankcijos nesumuojamos, o taikoma sankcija tik už tą pažeidimą, už kurį sankcija yra didžiausia. Kai pažeidimas yra padarytas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba išimtinių aplinkybių bei kitais Reglamento (ES) 2021/2116 59 str. 5 d. nurodytais atvejais, sankcijos netaikomos. Išnykus nenugalimos jėgos arba išimtinėms aplinkybėms, pareiškėjai, paramos gavėjai ir partneriai privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Išimtinėmis aplinkybėmis laikoma kompetentingų institucijų funkcijų netinkamas vykdymas, t. y. teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas laiku ar kito pobūdžio netinkama veika, nepaprastoji padėtis, pareiškėjo nedarbingumas, epizootinės ligos bei kitos aplinkybės (nepriklausiusios nuo pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio valios), turėjusios didelį poveikį įsipareigojimų vykdymui. Išimtinių aplinkybių buvimas turi būti pagrindžiamas medicininėmis pažymomis, finansiniais dokumentais, veterinarinėmis pažymomis, kitomis kompetentingų institucijų išduotomis pažymomis ar kitais lygiaverčiais dokumentais. Finansinių priemonių atveju, nustačius pažeidimus ir (ar) Strateginiame plane nustatytų sąlygų nesilaikymo atvejus, taikomos sankcijos nurodytos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 57 str. Susigrąžintos lėšos bei su jomis susijusios palūkanos gali būti panaudojamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Detali sankcijų taikymo tvarka dėl pažeidimų, susijusių su finansinėmis priemonėmis, bus nustatyta nacionaliniuose teisės aktuose. 7.3.2.2. Trumpas kontrolės sistemos, kai IAKS netaikoma, aprašymas (kontrolės metodai, kryžminis tikrinimas, investicijų tvarumas, susiję ex post patikrinimai ir t. t.) EŽŪGF be IAKS Sektorinės intervencinės priemonės: Bitininkystės sektorius Mokėjimo agentūra: 1. atsako už paramos paraiškų ir mokėjimo prašymų bei prie jų pateikiamų dokumentų priėmimą, registravimą, tikrinimą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą ir ataskaitų teikimą; 2. atsako už paramos gavėjų pateiktų avanso mokėjimo prašymų ir mokėjimo prašymų, kartu su mokėjimo prašymais pateikiamų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą bei tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą. Patikros vietoje atliekamos priemonės įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu remiantis ES teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis patikrų atlikimo tvarką, bei Mokėjimo agentūros darbo procedūrų aprašais. Patikra vietoje – fizinis pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktų duomenų, prisiimtų įsipareigojimų ir dokumentų patikrinimas, vykstant į projekto įgyvendinimo vietą ar nuotoliniu būdu. Bitininkystės priemonių patikros atliekamos atrankos būdu (rizikos analizės ir atsitiktinės atrankos). Planuojama atlikti bent 5 proc. pagalbos paraiškų teikėjų pagal bitininkystės intervencines priemones patikrų. Patikros vietoje metu tikrinama, ar paramos gavėjas laikosi prisiimtų įsipareigojimų, vykdo veiklą, turi įsigijęs įrangą / techniką ir pan. Pildomi patikros vietoje klausimynai. Nustačius neatitikimus fiksuojamas patikros vietoje ne pozityvumas. Patikrinimų metu nustačius pažeidimų, taikomos sankcijos. Paramos panaudojimo priežiūros (ex-post) patikrinimus atlieka Mokėjimo agentūros darbuotojai, kurie iki paramos lėšų išmokėjimo paramos gavėjui nedalyvavo vykdant atitinkamo projekto patikrinimus. Vaisių ir daržovių sektorius Mokėjimo agentūra: 1. kontroliuoja gamintojų organizacijų veiklos programų realizavimą ir gamintojų organizacijų paramos lėšų naudojimą bei atsako už gamintojų organizacijos pateiktos paraiškos ir kitų dokumentų priėmimą ir registravimą bei jų patikrą, paramos skaičiavimą, išmokėjimą ir išmokėtų lėšų apskaitą, už neteisėtai išmokėtos paramos susigrąžinimą, ataskaitų teikimą. LT 887 LT 2. atlieka visų gamintojų organizacijos pateiktų mokėjimo prašymų administracines patikras, taip pat patikras vietoje, ir, nustačiusi pažeidimų, susigrąžina gamintojų grupės neteisėtai gautas paramos lėšas bei taiko nacionaliniuose teisės aktuose nurodytas sankcijas. Sisteminiai administraciniai patikrinimai (dokumentų patikros) atliekami 100 % ir jie apima:  atitikties reikalavimams kriterijų patikras;  su prioritetiniais kriterijais susijusios patikras;  galimo dvigubo finansavimo patikrinimus;  galimų dirbtinai sukurtų sąlygų tikrinimą;  išlaidų pagrįstumo patikras taikant skirtingus metodus ir duomenų šaltinius;  kitus būtinus patikrinimus. Gamintojų organizacijai įgyvendinus veiklos programą, Mokėjimo agentūra kiekvienais metais atlieka įgyvendintos veiklos programos patikrą vietoje, siekdama nustatyti, ar gamintojų organizacija po veiklos programos įgyvendinimo vykdo paramos sutartyje ir veiklos programoje numatytus įsipareigojimus. KVRPA : 1. atsako už produktų pašalinimo iš rinkos veiksmų kontrolę pagal intervencinę priemonę SP01vid7 - Produktų pašalinimas iš rinkos; 2. užtikrina informacinių pranešimų, mokėjimo prašymų ir kitų dokumentų, susijusių su produktų pašalinimu iš rinkos, priėmimą, jų patikrą bei tokiai paramai išmokėti reikalingų duomenų pateikimą Mokėjimo agentūrai. Gamintojų organizacijų pripažinimas Juridinis asmuo, siekdamas gamintojų organizacijos pripažinimo, Mokėjimo agentūrai pateikia paraišką dėl pripažinimo suteikimo. Mokėjimo agentūra įvertinusi pateiktus dokumentus ir atlikusi reikalingus patikrinimus priima sprendimą dėl gamintojų organizacijos pripažinimo vadovaudamasi nustatytais reikalavimais. Priėmus sprendimą gamintojų organizacijos nepripažinti, apie tai jai pranešama raštu, nurodant nepripažinimo motyvus. Atsisakius pripažinti gamintojų organizaciją, pakartotinai dėl jos pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. nuo priimto sprendimo dienos, nustatyta tvarka. Pripažinimas panaikinamas, jei gamintojų organizacija nesilaiko ES teisės aktų, reglamentuojančių gamintojų organizacijų veiklą, ir nustatytų reikalavimų arba pripažinimas gautas pateikus melagingus duomenis. Vyno sektorius Mokėjimo agentūra: 1. kontroliuos pareiškėjo vykdomą remiamą veiklą ir paramos lėšų naudojimą; 2. atsakys už pareiškėjo pateiktos paraiškos ir kitų dokumentų priėmimą ir registravimą bei jų patikrą, paramos skaičiavimą, išmokėjimą ir išmokėtų lėšų apskaitą, už neteisėtai išmokėtos paramos susigrąžinimą, ataskaitų teikimą. Administracinės dokumentų patikros bei patikros vietoje bus atliekamos remiantis ES bei nacionalinės teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis patikrų atlikimo tvarką, bei Mokėjimo agentūros darbo procedūrų aprašais. Pareiškėjas teikdamas mokėjimo prašymus kartu turės pateikti veiklos ir patirtų išlaidų ataskaitą, kurioje pateikiami visi patirtų išlaidų sąrašai, išlaidų pagrindimo dokumentų kopijos ir veiklų įvykdymo įrodymai. Paramos gavėjui nepateikus bent vieno iš išlaidų ir tinkamą paramos paraiškoje nurodytų priemonių įgyvendinimą pagrindžiančių dokumentų, paramos gavėjui nekompensuojama prašomų kompensuoti atitinkamų išlaidų dalis. Minėtų patikrų metu bus tikrinami pareiškėjo pateikti dokumentai ir vertinamas patirtų išlaidų pagrįstumas bei tinkamumas. Taip pat tikrinama valstybės informacinėse sistemose pateikiama informacija arba kreipiamasi į kitas institucijas dėl reikalingos informacijos apie pareiškėją pateikimo, be to esant poreikiui tikrinama viešai prieinama LT 888 LT informacija apie veiklų įvykdymą. Administracinius dokumentų patikrinimus ir patikras vietoje atliks skirtingų skyrių darbuotojai. Remiamos veiklos vykdymo patikra vietoje bus inicijuojama bent vieną kartą per atitinkamo pareiškėjo veiklos vykdymo laikotarpį ir (arba) po mokėjimo prašymo dėl tarpinio ar galutinio mokėjimo pateikimo. Po kiekvienos patikros vietoje bus parengiama kontrolės ataskaita. Karantino ar ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu bitininkystės, vaisių ir daržovių ir vyno sektoriuose patikros vietoje, jei jas būtina atlikti, gali būti atliekamos nevykstant į projekto įgyvendinimo ir (ar) administravimo vietą, o tikrinant dokumentus, vaizdo įrašus, kaip papildomą medžiagą, naudojant mobiliąją programėlę „NMA agro“, su geografiniu žymeniu pažymėtas nuotraukas ir (ar) kitus įrodymus. Atliekant patikras vietoje, kai įmanoma, paramos gavėjų išlaidų tinkamumo, ir kiti Europos Sąjungos teisės aktuose dėl paramos žemės ūkiui nustatyti patikrinimai turi būti atliekami tuo pačiu metu. EŽŪFKP be IAKS Paraiškoms, verslo planams vertinti, projektams administruoti bei kontrolės veiksmams atlikti bus parengtos ir taikomos vidinės administravimo procedūros ir priemonės bei naudojama ir prižiūrima integruota administravimo ir kontrolės sistema (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 65 str. 1 p.), turinti ryšius su įvairiais vidaus ir išorės registrais, duomenų bazėmis, stebėjimo sistemomis (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 66 str.). Numatyta galimybė paraiškas ir mokėjimo prašymus teikti elektroniniu būdu. Popierinių dokumentų (paraiškų, mokėjimo prašymų ir kt.) pildymas, jų taisymas ir tikslinimas ranka, teikimas tik Mokėjimo agentūros darbo metu ir tik Mokėjimo agentūros padaliniuose užtrunka daugiau laiko ir taip pat, atsižvelgiant į 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo patirtį, laikomas sklandaus administravimo proceso trukdžiu, todėl naujuoju programavimo laikotarpiu sudaroma vis daugiau galimybių visus dokumentus teikti elektroniniu būdu per ŽŪMIS arba, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, juos siųsti el. paštu dokumentai@nma.lt. Dokumentų pildymas elektroniniu būdu taip pat leidžia išvengti tam tikrų dokumentų pildymo klaidų. Priemonių įgyvendinimo taisyklėse nurodomi konkrečiai priemonei taikomi paramos paraiškų teikimo būdai. Mokėjimo agentūra, taikydama kontrolės ir nuobaudų sistemą (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 72 str.) užtikrins, kad būtų atliekamos reikiamo lygio patikros, būtinos veiksmingam ES finansinių interesų apsaugos rizikos valdymui. Bus atliekami sistemingi administraciniai (dokumentų) patikrinimai 100%, įskaitant administracinius vizitus (kai būtina). Sisteminės administracinės (dokumentų) patikros apims:  tinkamumo kriterijų patikrinimus;  prioritetinių kriterijų patikrinimus;  galimo dvigubo finansavimo patikrinimus;  galimų dirbtinai sukurtų sąlygų patikrinimus;  išlaidų pagrįstumo patikrinimus taikant skirtingus metodus ir duomenų šaltinius (Mokėjimo agentūra, atliekant išlaidų pagrįstumo patikrinimą taip pat vertins ar investicijos įsigytos, ne didesnėmis už tam tikrų prekių, paslaugų ar darbų vidutines rinkos kainas);  kitus būtinus patikrinimus. Prireikus bus vykdomos patikros vietoje, remiantis intervencinės priemonės, projekto, paramos gavėjo ir investicijų lygio rizikos analizės rezultatais. Mokėjimo agentūra atliks mokėjimo prašymų patikras taikydama atrankos būdus (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 60 str. 1 p.). Konkretus metodas intervencinėje priemonėje priklausys nuo konkrečios intervencinės priemonės metinių rizikos analizės rezultatų. Patikrų atlikimo principai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 83 str. 6 p. Patikros vietoje, atliekamos vykstant į vietą, tačiau ir nuotoliniu būdu, naudojantis naujausiomis technologijomis (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 72 str.). Naudojantis „NMA AGRO“ programėle paramos gavėjai, įgyvendinantys projektus (ne pagal IAKS priemones), gali pranešti apie įsigytas / sumontuotas investicijas, viešinimo priemones ir kitas veiklas bei patikrų metu nustatytų neatitikimų pašalinimą. Mokėjimo agentūra, siekdama patikrinti pirminių pareiškėjo pateiktų duomenų (komercinių pasiūlymų, finansinių dokumentų ir kt.) teisingumą atliks ir kryžmines administracines patikras (Reglamento (ES) Nr. mailto:dokumentai@nma.lt LT 889 LT 2021/2116 78 str.). Tinkamai atliekamas rizikų valdymas, paramos skyrimo ir administravimo procese dalyvaujančių asmenų, įmonių bei institucijų bendradarbiavimas leis užtikrinti tinkamą paramos priemonių įgyvendinimą ir kontrolę. Įgyvendinant finansines priemones bus taikomos Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 59-60 str. reikalavimus atitinkančios nuostatos dėl finansinių priemonių valdymo ir kontrolės, taip pat bus laikomasi audito reikalavimų, pavyzdžiui, būtiniausių dokumentų saugojimo finansinės priemonės lygmeniu (ir, kai tinkama, kontroliuojančiojo fondo lygmeniu) reikalavimų, taip pat reikalavimų, susijusių su atskiros apskaitos vedimu kiekvienu skirtingos formos paramos atveju. Įgyvendinant Reglamento 2021/2116 62 str. nuostatą dėl sąlygų apėjimo (taip pat „dirbtinių sąlygų“) kontrolės, ketinama tęsti ankstesnių programų praktikas ir panaudoti sukauptą patirtį šioje srityje. Prevencijos tikslais dar teisės aktų rengimo bei derinimo etape bus analizuojamos jų nuostatos, siekiant identifikuoti bei užkardyti galimas sukčiavimo ar nesąžiningo veikimo rizikas. Rizikos analizė, kontrolės ir prevenciniai veiksmai bus pritaikomi pagal fondų ir priemonių rūšis bei specifiką (IAKS ir ne IAKS), dėmesį sutelkiant į jautriausias ir didžiausią riziką keliančias sritis (įmonių, ūkių, fizinių asmenų savarankiškumas ir susietumas, projektų / veiklų skaidymas ir imitavimas ir kt.). Kontrolei ketinama pasitelkti žemės ūkio, juridinių ir fizinių asmenų registrų, taip pat mokesčių, užimtumo, socialinio draudimo ir kitų valstybinių duomenų bazių informaciją, taip pat vystyti vidines informacijos ir duomenų bazes. Esant galimybėms, bus naudojamas ES duomenų gavybos įrankis („Arachne“). Dirbtinių sąlygų kontrolės ir prevencijos tikslais bus keičiamasi informacija ir bendradarbiaujama su ES ir kitomis ES ir Lietuvos institucijomis, palaikomas glaudus ryšys su atsakingomis teisėsaugos institucijomis (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt.), ugdomos administruojančio personalo kompetencijos ir žinios šioje srityje. 7.3.2.3. Viešųjų pirkimų taisyklės? Trumpas aprašymas, kaip laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių. Projektų vykdytojai, jeigu jie yra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdys pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą. Projektų vykdytojai, kurie pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą nebus priskirti perkančiosioms organizacijoms, pirkimus vykdys pagal nacionaliniais teisės aktais patvirtintą pirkimų tvarką. Nustatyta pirkimų vykdymo tvarka užtikrins optimaliausio komercinio pasiūlymo pasirinkimą. Siekiant kontroliuoti kainų pagrįstumą, tam tikrų investicijų atvejais, numatoma oficialiu dokumentu nustatyti prekių, darbų ir paslaugų leistinus įkainius, apriboti tam tikrų išlaidų kategorijų (pvz., bendrųjų išlaidų) procentinę dalį ir (arba) absoliučią sumą. Taip pat ketinama vykdyti panašių komercinių pasiūlymų analizę, pasinaudoti viešai prieinama informacija apie rinkos kainas. Planuojama vykdyti pareiškėjų ir paramos gavėjų informavimą bei konsultavimą pirkimų klausimais, pagal poreikį ir galimybes atlikti išankstinę pirkimų dokumentų patikrą. Viešųjų pirkimų dokumentų administraciniai patikrinimai. Mokėjimo agentūra yra atsakinga už administracinius patikrinimus, susijusius su viešųjų pirkimų patikrinimais. Mokėjimo agentūra atlieka viešųjų pirkimų dokumentų vertinimą ir parengia viešojo pirkimo vertinimo išvadą, kuria vadovaujamasi atliekant mokėjimus. Mokėjimo agentūra atlieka tiek perkančiųjų, tiek ir neperkančiųjų organizacijų atliktų pirkimo procedūrų vertinimą. Perkančiosios organizacijos savo pirkimus atlieka vadovaudamosi Viešųjų pirkimų įstatymu. Neperkančiosios organizacijos savo pirkimus atlieka vadovaudamosi poįstatyminiu teisės aktu (žemės ūkio ministro patvirtintomis Pirkimo taisyklėmis). Neperkančiųjų organizacijų pirkimams organizuoti numatyta el. sistema Mokėjimo agentūros tinklalapyje https://www.nma.lt/index.php/projektu-vykdytoju- pirkimai/5460 KP20vvg ir KP21sum atveju Mokėjimo agentūra vertina perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų dokumentaciją iki viešojo pirkimo procedūros pradžios (viešojo pirkimo procedūros ir motyvų dėl tokios https://www.nma.lt/index.php/projektu-vykdytoju-pirkimai/5460 https://www.nma.lt/index.php/projektu-vykdytoju-pirkimai/5460 LT 890 LT procedūros pasirinkimo ir viešojo pirkimo skelbimo turinio (kai taikoma) ir pirkimo dokumentų, pateiktų prieš pradedant vykdyti viešąjį pirkimą, vertinimas). Neperkančiosios organizacijos prieš pradėdamos pirkimą, kurio vertė lygi arba viršija 145 000 Eur be PVM, gali Mokėjimo agentūrai pateikti planuojamo pirkimo dokumentus išankstiniam vertinimui atlikti. Įvertinus dokumentus (tiek perkančiųjų, tiek ir neperkančiųjų organizacijų), užpildoma pirkimų vertinimo ataskaitos atitinkama forma, kuri priklauso nuo pasirinkto pirkimo vykdymo būdo. Pareiškėjui / paramos gavėjui išsiunčiama įvertinto pirkimo išvada. Viešųjų pirkimų atveju, nustatytų reikalavimų kontrolę vykdys ne tik Vadovaujančioji institucija ir Mokėjimo agentūra, bet ir Viešųjų pirkimų tarnyba, viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti valstybės biudžetinė įstaiga. Už pirkimų nustatytos tvarkos nesilaikymą nustatoma atitinkama atsakomybė, taikomos sankcijos (Reglamento (ES) Nr. 2021/2116 61 str.). 7.4 Sąlygų nustatymas 7.4.1. Sąlygų vykdymo kontrolės sistema 7.4.1.1. Sąlygų vykdymo valdymo sistemos aprašymas Paramos sąlygų kontrolės sistema skirta patikrinti kaip paramos gavėjai, siekiantys gauti tiesiogines išmokas pagal Reglamento 2021/2115 III antraštinės dalies II skyrių bei metines išmokas pagal Reglamento 2021/2115 70, 71, 72 straipsnius, tinkamai laikosi paramos sąlygų. Lietuva taikydama pagal reglamentų nuostatas parengtą kontrolės sistemą bei vykdydama patikras užtikrins tinkamą paramos sąlygų laikymąsi. Paramos sąlygų kontrolė apims patikras vietoje, nuotolines ir administracines patikras, plotų stebėjimo sistemas. Kontrolinė imtis – Lietuva kasmet patikrins bent 1 proc. paramos gavėjų, pirmiausia atsitiktinai atrinkdama 20–25 proc., o likusią dalį – taikant rizikos kriterijus, kuriuos nustatys ir atnaujins kasmet pagal praėjusių metų duomenis, nustatytus pažeidimus bei jų kiekius. Nustačius didelius kiekius pažeidimų minimali 1 proc. imtis bus plečiama. LT 891 LT 7.4.1.2. Patikrinimų rūšys VR / GAAB Patikrinimų rūšys GAEC01 - Daugiamečių žolynų išlaikymas, grindžiamas daugiamečių žolynų ir žemės ūkio paskirties žemės santykiu nacionaliniu, regioniniu, subregioniniu, valdų grupių ir valdų lygmenimis, palyginti su 2018 ataskaitiniais metais. Maksimalus sumažinimas 5 %, palyginti su ataskaitiniais metais. Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema, Nuotolinis stebėjimas, Patikra vietoje GAEC02 - Šlapynių ir durpynų apsauga Nuotolinis stebėjimas, Patikra vietoje, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema GAEC03 - Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių Nuotolinis stebėjimas, Patikra vietoje, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema GAEC04 - Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas Patikra vietoje, Nuotolinis stebėjimas GAEC05 - Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį Patikra vietoje, Nuotolinis stebėjimas GAEC06 - Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais Nuotolinis stebėjimas, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema GAEC07 - Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje augančius pasėlius Patikra vietoje, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema, Nuotolinis stebėjimas GAEC08 - Minimali žemės ūkio paskirties žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis. Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu, skirtos negamybiniams plotams ir objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, dalis – bent 4 % Jeigu ūkininkas įsipareigoja ne mažiau kaip 7 % savo ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ar objektams, įskaitant pūdymui paliktą žemę, pagal sustiprintą ekologinę sistemą, laikantis 28 straipsnio 5a dalies, dalis, kuri turi būti laikoma kaip atitinkanti šį GAAB standartą, turi neviršyti 3 %. Minimali ariamosios žemės ūkio lygmeniu dalis – 7 %, jei ji taip pat apima tarpinius pasėlius arba azotą kaupiančius pasėlius, auginamus nenaudojant augalų apsaugos produktų, iš kurių 3 % turi būti pūdymui palikta žemė arba negamybiniai objektai. Tarpiniams pasėliams valstybės narės turėtų taikyti 0,3 svorinį koeficientą. Kraštovaizdžio elementų išlaikymas. Draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu. Galimybė taikyti apsaugos nuo invazinių augalų rūšių priemones Nuotolinis stebėjimas, Patikra vietoje, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema GAEC09 - Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti Nuotolinis stebėjimas, Patikra vietoje, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema SMR01 - 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus: 11 straipsnio 3 dalies e ir h punktai dėl pasklidųjų taršos šaltinių (fosfatų) kontrolės privalomųjų reikalavimų Patikra vietoje SMR02 - 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių: 4 ir 5 straipsniai Patikra vietoje, Nuotolinis stebėjimas SMR03 - 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos: 3 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 dalies b punktas, 4 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys Patikra vietoje, Nuotolinis stebėjimas, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema LT 892 LT SMR04 - 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos: 6 straipsnio 1 ir 2 dalys Patikra vietoje, Nuotolinis stebėjimas, Žemės ūkio plotų stebėjimo sistema SMR05 - 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras: 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio 1 dalis, 18, 19 ir 20 straipsniai Patikra vietoje SMR06 - 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/22/EB dėl draudimo vartoti gyvulininkystėje tam tikras medžiagas, turinčias hormoninį ar tirostatinį poveikį, bei beta antagonistus ir dėl Direktyvų 81/602/EEB, 88/146/EEB ir 88/299/EEB panaikinimo: 3 straipsnio a, b, d ir e punktai ir 4, 5 bei 7 straipsniai Patikra vietoje SMR07 - 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB: 55 straipsnio pirmas ir antras sakiniai Patikra vietoje SMR08 - 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo: 5 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1–5 dalys; 12 straipsnis dėl pesticidų naudojimo saugomose teritorijose, apibrėžtose pagal Direktyvą 2000/60/EB ir su „Natura 2000“ susijusiuose teisės aktuose, apribojimų; 13 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl pesticidų tvarkymo bei saugojimo ir likučių šalinimo Patikra vietoje SMR09 - 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/119/EB, nustatanti būtiniausius veršelių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai Patikra vietoje SMR10 - 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 2008/120/EB, nustatanti būtiniausius kiaulių apsaugos standartus: 3 ir 4 straipsniai Patikra vietoje SMR11 - 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos: 4 straipsnis Patikra vietoje LT 893 LT 7.4.2. Su sąlygų vykdymu susijusių nuobaudų sistema 7.4.2.1. Su Sąlygų vykdymu susijusių nuobaudų sistemos aprašymas Paramos sąlygų sankcijų sistema nustato, kad administracinės nuobaudos taikomos paramos gavėjui suteiktoms ar skirtoms išmokų sumoms atitinkamais kalendoriniais metais. Administracinės nuobaudos taikomos tik tuo atveju, kai reikalavimų nesilaikymas yra veikimo arba neveikimo, už kurį tiesiogiai atsakingas atitinkamas paramos gavėjas, rezultatas ir jei tenkinama viena arba abi nurodytos sąlygos: a) reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su paramos gavėjo vykdoma žemės ūkio veikla; b) reikalavimų nesilaikymas yra susijęs su valda, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2021/2115 3 straipsnio 2 punkte, arba kitais plotais, kuriuos valdo Lietuvos teritorijoje esantis paramos gavėjas. Administracinės nuobaudos taikomos atsižvelgiant į reikalavimų pažeidimų sunkumą, mastą, pastovumą, pasikartojamumą taip pat įvertinama ar reikalavimo pažeidimas netyčinis ar tyčinis. Dažniausiai netyčinio pažeidimo atveju išmokos suma mažinama 3 proc. tačiau priklausomai nuo pažeidimo galimų pasekmių bei galimo pavojaus visuomenės bei gyvūnų sveikatai sankcija gali būti sumažinta iki 1 proc. arba padidinta iki 10 proc. Jei reikalavimų nesilaikymas neturi pasekmių atitinkamo reikalavimo tikslo įgyvendinimui arba pasekmės yra nereikšmingos, administracinė nuobauda gali būti netaikoma. Pakartotinio to paties reikalavimo pažeidimo atveju išmokos suma paprastai sumažinama 10 proc. Tolimesni to paties reikalavimo pažeidimo atvejai, jei paramos gavėjas nepateikia pagrįstos priežasties, laikomi tyčinio reikalavimo pažeidimo atvejais. Tyčinio pažeidimo atveju išmokos suma mažinama bent 15 proc. tačiau priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, masto ir pastovumo kriterijų gali pasiekti ir 100 proc. Skiriamos administracinės nuobaudos bus veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Žemės ūkio valdos perdavimas – jei valda ar valdos dalis perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paraišką, bet dar neįvykdęs visų reikalavimų, nustatytų paramos sąlygose, parama skiriama valdos perėmėjui, kai:  valdos perėmėjas iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos praneša Mokėjimo agentūrai apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą. Valdos perdavimo atveju, kai valdos perdavėjas yra miręs, valdos perėmėjas pateikia valdos perėmimo fakto patvirtinimo dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, panaudos ar kitos sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.) bei, esant daugiau nei vienam paveldėtojui, jų sutikimus, kad valdos perėmėjas perimtų valdą ir gautų paramą;  valdos perėmėjas privalo toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš valdos perdavėjo paraiškos einamaisiais metais. Force majeure atveju – sankcijos netaikomos, kai reikalavimų neįgyvendinimą lemia nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (force majeure) aplinkybės ir, esant reikalui, pareiškėjas gali pateikti tokių aplinkybių įrodymus. Lietuva nesinaudos reglamento 2021/2116 84 straipsnio 2 dalies b punkto išlyga netaikyti administracinių nuobaudų vienam paramos gavėjui per kalendorinius metus, jei ji siekia 100 EUR ir mažiau. 7.4.2.2. Sąvokos „pasikartojimas“ apibrėžtis ir taikymas (apskaičiavimas ir apimamas laikotarpis): Pakartotinis reikalavimo pažeidimas – to paties geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo, žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimo pažeidimas daugiau negu vieną kartą per trejus iš eilės kalendorinius metus (kalendoriniai metai – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), nors žemės ūkio LT 894 LT veiklos subjektas buvo informuotas apie ankstesnius nustatytus reikalavimų pažeidimus ir turėjo galimybę juos pašalinti. 7.4.2.3. Sąvokos „sąmoningumas“ apibrėžtis ir taikymas Tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. 7.4.3. Nurodoma, kaip supaprastinta kontrolės sistema taikoma smulkiesiems ūkininkams Supaprastinta kontrolės sistema smulkiesiems ūkininkams nebus taikoma. LT 895 LT 7.4.4. Kompetentingos kontrolės institucijos, atsakingos už sąlygų vykdymo praktikos, teisės aktų nustatytų valdymo reikalavimų patikrinimus Paskirtos kompetentingos kontrolės institucijos, atsakingos už paramos sąlygų sistemos taikymo standartų ir teisės aktais nustatytų valdymo reikalavimų patikrinimus. VR / GAAB Mokėjimo agentūros pavadinimas Kontrolės įstaigos pavadinimas Už patikrinimą atsakingo asmens vardas ir pavardė Adresas E. paštas GAEC01 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC02 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC03 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC04 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC05 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC06 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC07 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC08 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt GAEC09 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt LT 896 LT SMR01 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR02 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR03 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR04 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR05 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt SMR06 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt SMR07 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR08 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Aleksandras Muzikevičius (Direktorius) Blindžių g. 17, Vilnius, Lietuva Aleksandras.Muzikevicius@nma.lt SMR09 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt SMR10 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt SMR11 Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Mantas Staškevičius (Direktorius) Siesikų g. 19, Vilnius Mantas.Staskevicius@vmvt.lt LT 897 LT 7.5. Socialinis sąlygiškumas 7.5.1. Socialinio sąlygiškumo valdymo sistemos aprašymas Ne vėliau kaip nuo 2025 m. sausio 1 d. ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 II skyrių arba metines išmokas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 70, 71 ir 72 straipsnius, bus skiriama administracinė nuobauda, jei jie nesilaikys reikalavimų, susijusių su taikytinomis darbo ir įdarbinimo sąlygomis arba darbdavių pareigomis pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 IV priede nurodytus teisės aktus. 7.5.2. Su socialiniu sąlygiškumu susijusių nuobaudų sistemos aprašymas Ne vėliau kaip iki 2025 m. sausio 1 d. į Strateginį planą bus įtrauktos taisyklės dėl veiksmingos ir proporcingos administracinių nuobaudų sistemos. Tos taisyklės atitiks Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies V skyriuje nustatytus reikalavimus. LT 898 LT 8. Modernizavimas. ŽŪŽIS ir skaitmeninė pertvarka 8.1. ŽŪŽIS 8.1. Bendra numatoma patobulintos ŽŪŽIS organizacinė struktūra Strateginis požiūris į Lietuvos ŽŪŽIS formuojamas pagal SSGG ir poreikių analizę, taip pat įžvalgas, skirtas ŽŪŽIS veiklos sritims ir prioritetams pagrįsti, intervencijoms suformuoti. Atlikta SSGG analizė parodė, kad Lietuvos ŽŪŽIS turi visas efektyviam funkcionavimui reikalingas sąlygas, t. y. stiprius ŽŪŽIS dalyvius, išplėtotą mokslines ir konsultavimo paslaugas teikiančių subjektų tinklą bei pagrindinius IT įrankius, kurie potencialiai priartina paslaugas prie žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimančių subjektų bei kaimo vietovėse kita bendruomenine ir ūkine veikla užsiimančių asmenų ir jų poreikių tenkinimo. Apibendrinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos analizės rezultatus, identifikuotus poreikius, Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai, ŽŪŽIS bus stiprinama ir integruojama, vykdant šias veiklos kryptis:  mažinama ŽŪŽIS fragmentacija, siekiant, kad žemės ūkio žinių ir inovacijų, pagrįstų pažangia praktika ir moksliniais tyrimais, diegimas ir tęstinumas pasiektų kuo daugiau Lietuvos ūkių, prisidėtų prie mokymo bei konsultavimo paslaugų įvairovės ir kokybės didinimo;  kuriama skaitmeninė bendradarbiavimo erdvė, kurioje būtų kaupiamos žemės ūkio žinios, sukurtos inovacijos, projektai, skaitmeniniai įrankiai, kontaktai ir registruojami poreikiai bei grįžtamasis ryšys;  didinamas nevyriausybinio sektoriaus ir kooperatyvų įtraukimas į ŽŪŽIS veiklas, siekiant įgalinti ūkininkų asociacijas ir pavienius ūkininkus diegti inovacijas, konsultuotis, mokytis ir siekti žemės ūkio žinių;  gerinama konsultacijų kokybė, į konsultavimo paslaugas siekiant įtraukti kvalifikuotus konsultantus, turinčius patirties kituose sektoriuose ir tarptautinės patirties;  plėtojama konsultantų vertinimo sistema, užtikrinamas sisteminis grįžtamasis ryšys apie suteiktas konsultavimo paslaugas, siekiant padidinti kokybiškų konsultavimo paslaugų pasiūlą rinkoje;  plėtojami tęstiniai tematiniai renginiai, žinių ir inovacijų renginiai, taip užtikrinant aktyvų keitimąsi, dalijimąsi tarpusavyje žiniomis, žinių srautus, jų sklaidą, formuojant teigiamą žemės ir miškų ūkio sektoriaus įvaizdį, didinant žemės ūkio specialistų ir konsultantų profesijos prestižą;  vystoma Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių veikla, skatinanti projektų tęstinumą, sukauptų žinių sklaidą ir inovacinę pažangą sektoriuje, įsitraukimą į tarptautinius projektus;  plėtojama e-konsultavimo paslaugų infrastruktūra, siekiant priartinti žemės ūkio žinių perdavimą ir inovacijas prie smulkiųjų, nutolusiuose regionuose veiklą vykdančių ūkininkų ir kitų suinteresuotų subjektų;  skatinama inovatyvių formų projektinė partnerystė tarp mokslininkų, konsultantų ir praktikų, siekiant įtraukti skirtingų sričių subjektus ir naudotis jų žiniomis ir kitais ištekliais, kuriant inovatyvius produktus ir paslaugas;  kuriama konsultacinių paslaugų monitoringo sistema, laikantis konfidencialumo reikalavimų. Planuojamų pokyčių tikslas – padidinus žinių srautus tarp ŽŪŽIS dalyvių ir, sustiprinus ryšius tarp tyrimų ir praktikos, sukurti efektyviai veikiančią žinių ir inovacijų sistemą. Lyginant su 2014 m., kai buvo atliktas pirmasis Lietuvos ŽŪŽIS vertinimas, ŽŪŽIS išsiplėtė. Šiuo metu į dalijimosi žiniomis ir informacijos sklaidos šalyje procesą yra įtrauktos valdžios institucijos, mokslo ir studijų institucijos, verslo organizacijos ir ūkininkų organizacijos, konsultantai, pavieniai asmenys, EIP veiklos grupės ir skaitmeninių inovacijų centrai (SIC). Lietuvoje ŽŪŽIS žinių srautai apima labai platų su žemės ūkio ir kaimo veiklomis susijusių temų spektrą. Pagrindinės temų sritys: tvari gamyba; agrarinė aplinkosauga; žemės ūkio gamybos technologijos; ekologinis ir tausojantis ūkininkavimas; ūkio ekonomika ir valdymo sprendimai; kooperacija; miškininkystės veikla. Pastaruoju metu didelis dėmesys yra teikiamas aplinkos bei klimato, inovacijų LT 899 LT diegimo ir skaitmeninimo žemės ūkio temoms. Taip pat numatoma įtraukti ir naujas, anksčiau plačiau nenagrinėtas temas, susijusias su gyvūnų gerove, marketingu ir prekyba internetu, ŠESD emisijų mažinimu, beatlieke gamyba ir t. t. Tinkamai veikianti ŽŪŽIS, padedanti siekti visų BŽŪP tikslų, turėtų užtikrinti didelius žinių srautus tarp jos dalyvių ir kurti reikšmingą pridėtinę vertę visam sektoriui. Todėl intervencinės priemonės, kuriomis siekiama gerinti ekonominės ar socialinės veiklos rezultatus arba didinti aplinkosaugos veiksmingumą, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją švelninti, bus susietos su konsultavimo paslaugomis bei mokymais. Lietuvos ŽŪŽIS tikslas 2023–2027 m. – plėtoti koordinuotą ir įtraukią ŽŪŽIS dalyvių ekosistemą, kurioje žemės ūkio žinių ir inovacijų skatinimas, paieška, diegimas ir sklaida yra grįsti partneryste tarp skirtingų viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus subjektų. ŽŪŽIS veiklos sritys ir veiklos sričių prioritetai 1. Konsultavimas ir mokymas 1.1. Užtikrinta konsultavimo paslaugų kokybė 1.2. Platus konsultavimo paslaugų asortimentas 1.3. Kvalifikuoti konsultantai 1.4. Pažangios mokymo programos 2. Žinių srautų valdymas, aktyvus keitimasis žiniomis ir jų sklaida 2.1. Lietuvos kaimo tinklo įgalinimas aktyviai veikti žemės ūkio žinių ir inovacijų srityje 2.2. Žemės ūkio žinių ir inovacijų sklaidos, keitimosi žiniomis / komunikacijos strategija 2.3 Pagrindinių ūkininkų poreikių identifikavimas 3. Bendradarbiavimas ir partnerystė 3.1. Tarptautiniai bendradarbiavimo projektai 3.2. Aktyvus ŽŪŽIS dalyvių dalyvavimas šalies ir tarptautiniuose teminiuose tinkluose, aljansuose, komitetuose ir darbo grupėse 3.3. EIP veiklos grupių projektų įvairovė 3.4. Partnerysčių projektų tęstinumas, užtikrinant projektų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių sklaidą 4. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra 4.1. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra maisto, žemės ir miškų ūkio inovacijų srityje 5. Skaitmeninimas 5.1. Skaitmeninės technologijos maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriuje 6. Inovacijų diegimas 6.1. Teikiama parama inovacijoms siekiant rengti ir įgyvendinti besikuriančių EIP veiklos grupių projektus, renkant ir panaudojant bazinio lygmens novatoriškas idėjas 6.2. Pažangių ir tvarių inovacijų maisto, žemės ir miškų ūkyje kūrimas, diegimas, jų sklaida ir dalijimasis jomis 7. Tinklaveika 7.1. EIP veiklos grupių veikla 7.2. Bendradarbiavimo tinklų kūrimas tarp politinių sprendimų priėmėjų, konsultantų, mokslininkų, maisto, žemės ir miškų ūkio produktų ir paslaugų kūrėjų bei vartotojų LT 900 LT Efektyvia ir integralia ŽŪŽIS Lietuvoje laikoma tokia ekosistema, kurios veikimas yra grindžiamas koordinuotais, partneryste ir tinklaveika sukurtais žinių srautais tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, kuriančių ir diegiančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias ir inovacijas, siekiant tvarumo pažangos ir konkurencingumo sektoriuje. Siekiant sukurti tokią ekosistemą, ketinama iš esmės peržiūrėti ŽŪŽIS organizacinę koncepciją. Būtina sukurti koordinacinį mechanizmą padedantį suvaldyti ŽŪŽIS veiklų fragmentaciją ir pasyvią ŽŪŽIS dalyvių veiklą keisti į reaktyvią. Todėl numatoma institucionalizuoti ŽŪŽIS valdymą ir koordinavimą: bus steigiamas kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas ir kuriama ŽŪŽIS platforma. ŽŪŽIS valdymo funkcijas atliks kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas – naujas organizacinis darinys, kurį sudarys pagrindiniai ir didžiausią vaidmenį ŽŪŽIS turinčių dalyvių atstovai, t. y. aukštojo mokslo institucijos, taip pat konsultantai mokslinių tyrimų centrai, ūkininkų asociacijas vienijančios organizacijos ir kt. Kolegialus ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas bus atsakingas už ŽŪŽIS politikos koordinavimą, dalyvaus jos planavime, taip pat stebės ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimą, teiks rekomendacijas Vadovaujančiajai institucijai dėl Strateginio plano ir intervencinių priemonių, susijusių su ŽŪŽIS, įgyvendinimo. Pradedama kurti vieninga daugiafunkcinė žinių ir inovacijų sklaidos ŽŪŽIS platforma, kurioje bus teikiama aktuali informacija apie žemės ūkio žinias ir inovacijas, dalinamasi sukurtomis inovacijomis, projektų rezultatais, pagal įgyvendinamas intervencines priemones ir projektus siūlomų mokymų temomis, konsultantų tinklo platforma, taip pat erdve ŽŪŽIS dalyviams diskutuoti, dalintis kontaktais, poreikiais ir grįžtamuoju ryšiu. Platforma, kuri apjungtų jau egzistuojančias sistemas ir suteiktų lengvą ir greitą prieigą visiems ŽŪŽIS dalyviams. 8.2. Aprašymas, kaip konsultavimo paslaugų teikėjai, tyrėjai ir BŽŪP tinklai bendradarbiaus pagal ŽŪŽIS (114 straipsnio a punkto ii papunktis) ŽŪŽIS veiklos sritys tiesiogiai įtraukia visus ŽŪŽIS sistemos dalyvius: švietimo ir mokslo institucijas, konsultacines paslaugas teikiančius viešuosius ir privačius subjektus, ūkininkus, miškininkus, kitas su žemės ūkio veiklomis susijusias asocijuotas organizacijas, Europos inovacijų partnerystės veiklos grupes ir kitas mokslininkų, konsultantų, ūkininkų partneryste grįstas ir formalizuotas veiklas. Tikimasi, kad lygiavertis visų lygmenų ir tipų dalyvių įsitraukimas į ŽŪŽIS koordinavimą padės integruoti Lietuvos ŽŪŽIS. Kuriamas naujas organizacinis darinys – ŽŪŽIS koordinuojantis subjektas – apjungs pagrindinių ir didžiausią vaidmenį ŽŪŽIS turinčių dalyvių atstovus: konsultantus, mokslininkus, ūkininkus ir Lietuvos kaimo tinklo narius. ŽŪŽIS sudaro prielaidas sėkmingesniam visų Strateginio plano intervencinių priemonių įgyvendinimui, tačiau kai kurios iš jų yra specifiškai nukreiptos į ŽŪŽIS stiprinimą ir kompleksiniam tikslui suformuluotų poreikių tenkinimą. Žemiau aptariamos kiekvienos iš šių intervencinių priemonių sudarytos galimybės ŽŪŽIS dalyviams bendradarbiauti. Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (KP22eip) Inovacinių projektų, įgyvendinamų pagal šią intervencinę priemonę, tikslas – taikant interaktyvų inovacijų modelį, realioje aplinkoje (ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių arba ūkininkų asociacijų valdomuose žemės ūkiuose) kurti žemės ūkio inovacijas. Siekiant paskatinti platesnį konsultantų įsitraukimą į projektus, kad jie aktyviai dalyvautų kuriant inovacijas, dalintųsi turimomis žiniomis bei patirtimi, ir taip keltų savo kvalifikaciją, vienas iš intervencinės priemonės atrankos principų, bus EIP grupės sudėties tikslingumas ir konsultantų įsitraukimas. Į inovacijų kūrimą įtraukiami dalyviai su skirtingomis, viena kitą papildančiomis žiniomis ir patirtimi, dėl ko projektais siekiami rezultatai gali viršyti tuos, kurie būtų pasiekti dalyviams veikiant pavieniui. 2014– 2020 m. finansiniu laikotarpiu EIP projektuose dalyvavo ribotas skaičius konsultantų (4 organizacijos iš LT 901 LT 13 akredituotų žemės ūkio konsultavimo įstaigų 2021 m.), taip pat pastebėtas ribotas projektus įgyvendinusių subjektų suinteresuotumas tęsti projektų metu pradėtas veiklas, todėl 2023–2027 m. laikotarpiu bus peržiūrėti reikalavimai taikomi konsultantams, kad į EIP veiklas galėtų įsitraukti nauji kompetentingi konsultantai, ūkininkų asociacijos ar pavieniai patyrę ūkininkai. Didesnę informacijos sklaidą apie galimybes toliau vystyti projektų veiklas, ieškoti naujų partnerių Lietuvoje ar ES, inicijuoti naujas inovacijas kuriančius projektus užtikrins atsinaujinęs Lietuvos kaimo tinklas ir kuriama ŽŪŽIS platforma. Parodomieji projektai ir informavimo veikla (KP23ppi) Intervencija siekiama stiprinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, maisto ūkyje, miškininkystėje, skatinant žemės ūkio veiklos subjektus keistis geriausia patirtimi, įgauti naujų technologinių žinių, įgūdžių ir prisidėti prie Europos žaliojo kurso žemės ūkio tikslų įgyvendinimo. BŽŪP lėšos bus skiriamos parodomiesiems bandymams, praktiniams–informaciniams seminarams, lauko dienoms ir informavimo renginiams organizuoti. Projektų tikslinės grupės – žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantys asmenys. Šie projektai svarbūs ŽŪŽIS ne tik dėl vykdomos gerosios žemės ūkio praktikos sklaidos, bet ir dėl to, kad jie skatina ūkininkų tarpusavio (peer-to-peer) mokymąsi. Projektus galės įgyvendinti mokslo, studijų institucijos ir kitos mokymo įstaigos. Kaip rodo 2014–2020 m. laikotarpio praktika, pakankamai aktyviai į šių projektų įgyvendinimą įsitraukia ir konsultantai. Siekiant padidinti ūkininkų, įsitraukiančių į parodomųjų projektų įgyvendinimą, skaičių, planuojama ieškoti efektyviausių būdų juos paskatinti. Lietuvos kaimo tinklas prisidės informuojant tikslines grupes apie numatomus renginius, taip pat viešinant geruosius pavyzdžius. Mokymai ir įgūdžių įgijimas (KP24mįį) 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu profesinio mokymo ir įgūdžių įgijimo paslaugas teikė mokslo ir studijų institucijos, mokymo ir konsultavimo įstaigos. 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu numatyta tęsti šią intervencinę priemonę, prioritetą teikiant mokymų temoms, susijusioms su Žaliuoju kursu, agrarine aplinkosauga ir klimato kaita, žiedinės ekonomikos klausimais, biologiniu saugumu, gyvūnų sveikata ir gerove, inovacijų diegimu, skaitmeninių įgūdžių ugdymu, gamybos procesų automatizavimu, robotizacijos ir kitų pažangių technologijų plėtra, taip pat kitomis žemės, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimantiems asmenims aktualiausiomis temomis. Kadangi šia intervencine priemone tikimasi pasiekti daugiausia naujai besikuriančius valdų valdytojus, ji ypač svarbi užtikrinant bendrųjų žinių apie sektorių sklaidą, todėl intervencinės priemonės įgyvendinimo modelis peržiūrimas, siekiant užtikrinti ne tik aukštą lektorių kompetenciją, bet ir naudojamus įvairius įtraukius mokymo ir mokymosi metodus. Atsižvelgiant į tai, kad mokymų tikslinė grupė turi mažesnę praktinę patirtį, Lietuvos kaimo tinklas gali būti naudingas, pateikdamas gerosios praktikos pavyzdžius. Lektorių įtraukimas į ŽŪŽIS veiklas, tikėtina, juos paskatins mokymų dalyviams plačiau pristatyti ŽŪŽIS naudą ir pritaikomumą, plėtojant žemės ūkio veiklas. Konsultavimo paslaugos (KP25kon) Atsižvelgus į 2014–2020 m. finansinio laikotarpio patirtį, kuomet dalis kompetentingų konsultantų negalėjo įsitraukti į intervencinės priemonės veiklas dėl konsultantams taikytų akreditacijos apribojimų, nuo 2023 m. numatoma jų nebetaikyti ir sudaryti galimybes į konsultacijų teikimą įtraukti asociacijas, vienijančias fizinius ir (ar) juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio ir miškininkystės veikla, žemės ūkio kooperatyvus ir jų asociacijas. Šis pakeitimas, tikimasi, turės įtakos didinant šios intervencinės priemonės populiarumą tarp mažesnių ūkių valdytojų. Planuojama įgyvendinti daugiau naujovių (peržiūrėti paramos teikimo procesą, tikslingiau nukreipti viešinimą apie intervencinės priemonės teikiamas galimybes), siekiant į žinių sklaidą ir ŽŪŽIS bendrai pritraukti tuos žemės ūkio sektoriaus dalyvius, kurie naujoves taiko mažiausiai, nors šios galėtų turėti reikšmingą poveikį produktyvumui ir konkurencingumui. Konsultantai bus reitinguojami, atsižvelgiant į konsultacijas gavusių asmenų vertinimą ir kitus aiškius kriterijus ir šis reitingas bus nurodomas prie konkretaus konsultanto. Todėl ypač didelis vaidmuo, įgyvendinant intervencinę priemonę „Konsultavimo paslaugos“, tenka Lietuvos kaimo tinklui ir kuriamai ŽŪŽIS platformai, kurie turėtų tapti pagrindiniais informacijos apie konsultavimo galimybes, naudą ir teikiamų konsultacijų kokybę šaltiniais ūkininkams ir miškų savininkams. LT 902 LT Lietuvos kaimo tinklas (BŽŪP tinklas) Lietuvos kaimo tinklui naujuoju BŽŪP laikotarpiu keliami svarbūs tikslai ir uždaviniai. Lietuvos kaimo tinklas reikšmingai prisideda prie ŽŪŽIS dalyvių aktyvinimo, jų įtraukimo į keitimosi žiniomis ir naujų žinių kūrimo procesus bei prie inovacijų sklaidos. Šiuos uždavinius tinklas įgyvendina rinkdamas informaciją apie gerąją ŽŪŽIS įgyvendinimo praktiką, atlikdamas minėtos informacijos analizę ir sklaidą, įskaitant apibendrintą informaciją apie EIP veiklos grupių planus ir projektų rezultatų viešinimą, taip pat informacijos apie konsultacijas, skirtas gebėjimų, reikalingų inovacijoms formuoti ir jas diegti, stiprinimui teikimą. Tinklas taip pat bendradarbiauja su ŽŪŽIS koordinuojančiu subjektu, įgyvendinant tarptautines bendradarbiavimo veiklas. Lietuvos kaimo tinko organizuojami įvairaus formato tarptautiniai renginiai (pvz., skirti pristatyti tiek galimybes dalyvauti programos „Europos Horizontas“ finansuojamuose projektuose, tiek jau įvykusių / vykstančių projektų rezultatų / tarpinių rezultatų pristatymams) prisideda prie daugiašalio bendradarbiavimo skatinimo ir leidžia suinteresuotoms šalims pasisemti žinių ir patirties apie galimybes dalyvauti ES remiamuose ir kituose tarptautiniuose bendradarbiavimo projektuose, jų pridėtinę vertę ir kitus aspektus. Lietuvos kaimo tinklas yra suplanavęs atitinkamas veiklas ir veiksmus (žr. SP 4.4.1 dalyje), kurie prisideda prie visų suinteresuotųjų šalių įtraukimo į inovacijų skatinimo, keitimosi žiniomis ir jų kūrimo procesus. Pagrindinis dėmesys skiriamas teminių renginių organizavimui ir aktualios informacijos apie įvairias bendradarbiavimo galimybes sklaidai. Lietuvos kaimo tinklas prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo prisideda vykdydamas komunikacines veiklas (pvz., seminarai, teminės dirbtuvės, informaciniai straipsniai, leidiniai, apklausos ir kt.), kurios skatina ŽŪŽIS dalyvių veiksmingesnę integraciją keitimosi žiniomis, konsultavimo paslaugų, mokslo tyrimų, inovacijų skatinimo ir tarpusavio mokymosi procesuose. ŽŪŽIS kompetencijų centro (angl. „back-office“) funkciją atlieka Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatas, pasitelkdamas Vadovaujančiosios institucijos padalinio, atsakingo už mokslo, inovacijų ir žinių plėtrą, atstovą. Šio deleguoto atstovo atsakomybės apima informacijos apie inovacijų srities aktualijas, dokumentus, svarbias nuorodas, bendradarbiavimo galimybes teikimą ir atnaujinimą. Tinklo sekretoriatas užtikrina sklandų tarpusavio vidinių ryšių ir bendradarbiavimo tarp visų ŽŪŽIS dalyvių bei kitų suinteresuotų šalių palaikymą, taip pat tikslingu informacijos srautų paskirstymu, aktualijų viešinimu ir sklaida, pirminių konsultacijų teikimu (t. y. suteikiant tikslinėms grupėms reikalingą informaciją apie galimybes gauti konkrečias paslaugas (pvz., konsultavimo, mokymo ir kitas, numatytas ŽŪŽIS) ar kitos informacijos teikimu. Pagrindinė atsakomybė už ryšių su ŽŪŽIS dalyviais užmezgimą tenka minėtos sistemos koordinatoriams (angl. „front office“). Lietuvos kaimo tinklas, prisidėdamas prie ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimo, sudaro galimybes minėtoje sistemoje dalyvaujantiems konsultantams įgyti naujų žinių, dalintis patirtimi ir tobulintis. Siekiant užtikrinti, kad konsultantai teiktų kokybiškas paslaugas žemės ūkio veiklos dalyviams, pasitelkiamos atitinkamos Lietuvos kaimo tinklo veiklos bei numatomi konkretūs veiksmai (žr. SP 4.4.1 SP dalyje), t. y. konsultantų kompetencijų tobulinimą padeda užtikrinti privalomi mokymai skirti konsultantams, organizuojami ir finansuojami Tinklo lėšomis. Konsultantams taip pat sudaroma galimybė gilinti žinias dalyvaujant ir kituose Tinklo organizuojamuose teminiuose renginiuose, kurių metu dėmesys skiriamas įvairių projektų rezultatų pristatymams (pvz., EIP veiklos grupių ar programos „Europos Horizontas“ veiksmų grupės „Maistas, bioekonomika, gamtos ištekliai, žemės ūkis ir aplinka“ (angl. Food, Bioeconomy, Natural resources, Agriculture and Enviroment) ir pan.), dalyvavimo juose (tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu) galimybėms pristatyti, taip pat supažindinti su naujomis mokslinėmis žiniomis ir aptarti pažangių technologijų bei inovacijų pritaikymo praktikoje perspektyvas. Svarbus vaidmuo, palaikant ŽŪŽIS sėkmingą veikimą, tenka ir kitiems ŽŪŽIS sistemos dalyviams, kurie savo kompetencijų ir vykdomų veiklų ribose prisideda ir įsitraukia į ŽŪŽIS koordinuojamas veiklos sritis, esant poreikiui teikia su maisto, žemės ir miškų ūkio veiklomis susijusią informaciją, dalijasi atvirosios prieigos duomenimis reikalingais ŽŪŽIS sistemos efektyviam funkcionavimui. Išskirtinas sėkmingai veikiantis ir visą šalies teritoriją apimantis VVG tinklas, kuris dalinasi žiniomis, aktualiomis kaimo vietovių bendruomenėms, socialines inovacijas diegiantiems kaimo verslams ir vietovėms, kurioms įdomi sumanių kaimų koncepcija. Vienas iš pagrindinių poveikio rodiklių įgyvendinant BŽŪP strateginį planą, kuris yra susijęs su ŽŪŽIS, yra aktyvus dalijimasis žiniomis ir inovacijomis. Tai reiškia, kad BŽŪP biudžetas turi būti paskirstytas taip, kad būtų intensyviau remiamos su žemės ūkio žinių bei inovacijų sklaida susijusios intervencijos. Kompleksinį tikslą įgyvendinančioms intervencinėms priemonėms numatyta skirti 20 mln. EUR. Didžioji LT 903 LT lėšų dalis bus skirta EIP ir parodomųjų projektų vystymui. Numatoma įgyvendinti 70 projektų, į kurių veiklas bus įtraukta virš 6 tūkst. asmenų. Pagal konsultavimo intervencinę priemonę bus sudarytos galimybės gauti apie 17 tūkst. konsultacijų, trunkančių beveik 87 tūkst. valandų. Į profesinio mokymo veiklas planuojama pritraukti 36 tūkst. asmenų Lietuvoje prie ŽŪŽIS veikimo prisideda ne tik BŽŪP lėšomis finansuojamos, bet ir nacionalinės priemonės. Nacionalinėmis lėšomis yra finansuojamas ūkininkų konsultavimas, taikomieji ir tarptautiniai tyrimai, žinių perdavimo ir informavimo veikla, apimanti paramą konferencijoms, seminarams, šviečiamiesiems renginiams, taip pat nacionalinės, regioninės ir tarptautinės žemės ūkio parodos, mugės. Artimiausiu metu numatyta pradėti įgyvendinti tarpusavio bendradarbiavimo dalinantis gerąja patirtimi žemės ūkio sektoriuje projektą, kuriame patyrę ūkininkai ir miškininkai, kiti patyrę ekspertai dalinsis žiniomis, gerąja praktika bei patirtimi su mažiau patyrusiais. Šios veiklos ir renginiai suburia žemės ūkio suinteresuotuosius veikėjus, užtikrina jų tarpusavio ryšių palaikymą, naujausios moksliniais tyrimais bei pažangia patirtimi grįstos informacijos sklaidą ir inovacijų diegimą. Lietuvos mokslininkai kartu su užsienio valstybių partneriais dalyvauja programos „Europos Horizontas“ iniciatyvose, taip prisidėdami prie inovacijų ir žinių kūrimo žemės ūkio srityje Lietuvoje. EIP veiklos grupių projektai bus viešinami mokslininkams, kad jie galėtų dalyvauti programos „Europos Horizontas“ projektuose ir būtų užtikrinta sinergija bei keitimasis žiniomis. Programos „Europos Horizontas“ kvietimų teikti paraiškas metu planuojama organizuoti tarpininkavimo renginius, kuriuose atskiros EIP veiklos grupės ir galimi jų konsorciumai turės galimybę susitikti ir priimti sprendimus prisijungti prie projektų. Taip pat bus siekiama reguliariai bendrauti su programos „Europos Horizontas“ nacionaliniu kontaktiniu centru. ŽŪŽIS veikloms įtaką daro įgyvendinamos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) priemonės, finansuojamos ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis. 2014–2020 m. tarp prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų buvo įtrauktos agroinovacijos ir maisto technologijos. Šiuo metu prioritetai yra peržiūrimi ir 2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu lėšas ketinama investuoti į tokias sritis kaip saugus maistas ir tvarūs agrobiologiniai ištekliai. Vis didesnę dalį ŽŪŽIS nagrinėjamose temose užims skaitmeninimo technologijos – jos taip pat yra įtrauktos į sumanios specializacijos prioritetus. Investicijos bus nukreipiamos į projektus, vystančius dirbtinį intelektą, įvairiarūšės analizės apdorojimą ir diegimą, daiktų internetą. 8.3. Visų ūkio konsultantų darbo organizavimo pagal 15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus aprašymas Konsultantų darbo organizavimas Lietuvoje teritoriniu požiūriu yra išplėtotas žemės ūkio, maisto ir miškų ūkio veikla užsiimančių subjektų bei kaimo vietovėse kita bendruomenine ir ūkine veikla užsiimančių asmenų konsultavimo paslaugų tinklas. Veikia nepriklausomų žemės ūkio konsultantų tinklas bei individualūs konsultantai, sudarantys sąlygas konsultacinių paslaugų pasiekiamumui visoje šalyje. Vietos veiklos grupių ir kaimo bendruomenių organizacijų tinklas įgalina kaimo gyventojus ir jų asocijuotas struktūras konsultuotis vietos projektų įgyvendinimo klausimais. Sukurti konsultavimo IT įrankiai, sudarantys sąlygas teikti konsultacijas nuotoliniu būdu. Šalyje egzistuoja sukurti pagrindiniai IT įrankiai konsultuoti ūkiams: ūkio valdymo, Integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) ir e-mokymų platformos, kurios turi sąsajų su valstybiniais registrais, kontrolės institucijomis. Didžiąją dalį šalies dengia plačiajuosčio interneto ryšys, įgalinantis skaitmeninius įrankius naudoti per mobiliąsias aplikacijas (angl. apps), kitą programinę įrangą. Siekiant užtikrinti konsultacijų kokybę, buvo sukurta konsultantų bei įstaigų akreditacijos procedūra ir registras. Šią akreditaciją turėjo gauti konsultantai ir įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu finansuotus projektus. Tačiau nuo 2023 m. akreditacijos planuojama atsisakyti, ir tokiu būdu atverti galimybes į ŽŪŽIS pritraukti konsultantus, kurie turi įvairesnę patirtį kitose srityse, tarptautinių projektų įgyvendinimo patirtį, taip pat neapribojant galimybės ateityje konsultavimo paslaugas teikti ir patiems ūkininkams, kurie norėtų dalintis sukaupta praktine patirtimi ir teikti inovacinio potencialo perdavimo bei mentorystės paslaugas kitiems ūkininkams. LT 904 LT Žemės ūkio žinių ir inovacijų konsultantų tinklas 2023–2027 m. laikotarpiu į konsultantų tinklą pagal nustatytus atrankos kriterijus (kvalifikacinius reikalavimus), įskaitant Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 str. 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, įtraukiami konsultantai, turintys atitinkamą kompetenciją, patirtį ir kvalifikaciją. Konsultantai, atrenkami konsultuoti dėl žemėtvarkos ir ūkių valdymo, apimant ekonominius, aplinkos ir socialinius aspektus ir tematikas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 15 str. 2 ir 4 dalyse. Subjektai, siekiantys tapti konsultantais teikia prašymus ir atrankos kriterijų atitikimą pagrindžiančius dokumentus. Atrinktų ir patvirtintų konsultantų sąrašas skelbiamas viešai internetiniame tinklapyje. Konsultantų tinklo veiklos organizavimo ir administravimo tvarka nustato konsultantų atrankos į konsultantų tinklą tvarką, konsultantų pareigas, teikiamų paslaugų ir kokybės priežiūros tvarką. Pertvarkoma konsultavimo paslaugų kokybės monitoringo sistema sudarant jos vartotojams galimybę dalyvauti paliekant atsiliepimus, vertinant gautos informacijos / konsultacijos kokybę. Kokybinių reikalavimų neatitinkantys konsultantai bus šalinami iš konsultantų tinklo. Konsultantų integracija į ŽŪŽIS Konsultantų integracija į ŽŪŽIS padės spręsti dvi problemas – visi projektuose dalyvaujantys konsultantai bus įtraukiami į kuriamą konsultantų tarpusavio žinių dalijimosi platformą, kuri prisidės prie kvalifikacijos kėlimo, mokymosi ir bendradarbiavimo tinklo sukūrimo. Sukurtas viešai prieinamas konsultantų registras, kur kiekvieno konsultanto teikiamos paslaugos bus vertinamos – ūkininkams suteiks galimybę pasirinkti geriausiai vertinamus konsultantus, o konsultantai bus skatinami dar aktyviau kelti kvalifikaciją ir suteikti geriausias paslaugas ūkininkams. Konsultantų teikiamų paslaugų kokybę, temų, kuriomis bus teikiamos konsultacijos, spektrą, patirtį užtikrins konsultantams atrinkti numatomi taikyti kvalifikaciniai reikalavimai. Taip pat nacionaliniai teisės aktai įpareigos konsultantus reguliariai kelti kvalifikaciją. Kaip rodo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio įgyvendinimo patirtis, konsultantai gali gauti naujų žinių ir plėsti žinių akiratį arba organizacijos viduje, arba dalyvaujant inovacijų plėtojimo, žinių sklaidos ir mokymo veiklose, tačiau analizė parodė, kad situacija skirtingose organizacijose ženkliai skiriasi. Siekiant užtikrinti nešališkumą, kiekvienas konsultantas, kuris bus įtrauktas į ŽŪŽIS ir teiks konsultavimo paslaugas, turės pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Viena iš svarbiausių priemonių, užtikrinančių konsultantų kvalifikacijos kėlimą ir įtraukiančių konsultantus į glaudesnį bendradarbiavimą su mokslininkais ir ūkininkais, yra EIP veiklos grupės, kurias atrenkant pagal Lietuvoje numatytą reglamentavimą, vienas iš atrankos principų, bus EIP grupės sudėties tikslingumas ir konsultantų įsitraukimas. Ši veiklos sritis atveria daug galimybių konsultantams mokytis, gauti naujausių mokslo žinių ir plėsti bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotomis šalimis. Lietuvos konsultantai taip pat dalyvauja „Horizontas 2020“ programos projektuose ir kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Projekto „i2connect“ platforma yra vienas iš pavyzdžių, kai Lietuvos konsultantai dalyvauja bendrose veiklose kartu su kitų 20 ES šalių atstovais, teikdami konsultavimo paslaugas, kartu mokydamiesi ir dalindamiesi informacija. Ateityje, teikiant konsultavimo paslaugas, bus didinamas ne tik paslaugų prieinamumas ir sklaida, užtikrinama aukšta teikiamų konsultacijų kokybė, bet ir pradedama kuo plačiau taikyti naujus konsultavimo būdus: mokymą iš patirties, pasitelkiant pažangiai ūkininkaujančius ūkius; interaktyvų konsultavimą nuotoliniu būdu, ir pan., bus sudarytos galimybės į konsultacijų ir mokymo organizavimo procesą įtraukti kooperatyvus, gamintojų organizacijas, ūkininkų organizacijas ir asociacijas. Tokiu būdu bus kuriama tinklaveika grįsta konsultavimo sistema, kuri labiau atitiks ūkininkų poreikius. 8.4. Aprašymas, kaip teikiama 114 straipsnio a punkto ii papunktyje nurodyta parama inovacijoms Inovacijos ŽŪŽIS veiklose yra kompleksinės ir gali būti laikomos horizontalia veiklos sritimi, kuri yra neatsiejama nuo kitų ŽŪŽIS veiklų ir pačiai sistemai keliamų reikalavimų bei uždavinių. ŽŪŽIS dalyviai turėtų veikti kaip inovacijų katalizatoriai maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriuje, tačiau 2014–2020 LT 905 LT m. sistemos fragmentacija ir neefektyvūs sistemos veiklos rezultatai neužtikrino pakankamos inovacinės pažangos, susijusios tiek su inovaciniais produktais, tyrimais, tiek su novatoriškomis konsultacijoms, kitomis paslaugomis bei mokymų programomis. 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu, kaip ir 2014–2020 m., pagrindinė inovacijų ir inovacijų paramos iniciatyva tenka konsultantams. Dėl to ŽŪŽIS turi tapti labiau bendradarbiaujanti ir įtrauki, kad užtikrintų konsultantams prieigą prie naujausių tyrimų ir bendradarbiavimo projektų rezultatų. Taip pat konsultantams bus sudarytos galimybės ir paskatos įsitraukti į inovacijų projektus bei kitus projektus, įgyvendinančius kompleksinį tikslą, taip juos priartinant prie žinių kūrimo ir taikymo. 2023–2027 m. laikotarpiu ketinama imtis konkrečių veiksmų, kurie paspartintų maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriaus inovacijas, jų sklaidą ir praktinį taikymą: - sukurti sistemą, kuri remtų inovacijų vadybą ir neformalias patirtines konsultavimo paslaugas ir žinių perdavimą; - pertvarkyti žinių sklaidos kokybės monitoringo sistemą atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį; - koordinuotai ir reguliariai vykdyti mokslininkų ir konsultantų, ūkininkų, bendruomenių ir jų asocijuotų struktūrų teminius žinių sklaidos ir inovacijų paieškos (pvz. „Inovacijų dirbtuvės“) bei poreikių tyrimų renginius; - užtikrinti, kad inovaciniai projektai būtų grindžiami sąveikiuoju inovacijų modeliu; - vertinant SP projektus, atrankos kriterijuose didesnį svorį suteikti inovacijoms paskatinti (produktų, paslaugų, procesų); VI (LR žemės ūkio ministerija) parengė SP projektų inovatyvumo vertinimo metodikos projektą, kuris nustato investicinių projektų inovatyvumo vertinimo tvarką, kriterijus ir jų reikšmes. Šia metodika siekiama prisidėti prie efektyvesnio paramos skyrimo, o tuo pačiu ir efektyvesnio paramos panaudojimo bei Strateginio plano tikslų įgyvendinimo. Siekiant įvertinti SP projektų inovatyvumą, planuojama išskirti šiuos projektų inovatyvumo vertinimo kriterijus: naujumas, atitikimas strateginiams poreikiams, poveikis aplinkai ir klimatui, skaitmeninimas, inovacijų partnerystė su mokslu, ekonominis efektyvumas. Laukiamas įgyvendintų veiksmų sąlygotas poveikis – sparčios ir multiplikuojančios inovacijos tarp ŽŪŽIS dalyvių, naujos mokymų programos ir inovacijų paramos schemos, kurios yra patrauklios akademinei bendruomenei, ūkininkams ir konsultantams, padidėjęs paraiškų, siūlančių sukurti inovatyvius produktus ir paslaugas maisto, žemės ūkio ir miškų ūkio sektoriui, skaičius. Paramos inovacijoms veiklų koordinavimą užtikrins VI padalinys, atsakingas už mokslo, inovacijų ir žinių plėtrą, pasitelkdamas Lietuvos kaimo tinklo sekretoriatą. ŽŪŽIS veikia šie instrumentai, susiję su parama inovacijų diegimui ir sklaidai: 1. Lietuvos kaimo tinklo inovacijų skatinimo veikla. Lietuvos kaimo tinklas savo veikloje ypatingą dėmesį skirs veiksmams, kuriais stiprinama žinių ir inovacijų sklaida. Atsižvelgiant į tai, dėmesys bus skiriamas EIP veiklos grupių projektų gerųjų pavyzdžių pristatymams, taip pat Tinklas teiks praktinę pagalbą bendradarbiavimo iniciatyvoms plėtoti (pvz., rengiant potencialių partnerių kontaktų mainų renginius ir tokiu būdu skatinant kurtis naujoms EIP veiklos grupėms, atnaujinant informaciją Tinklo svetainėje apie galimybes dalyvauti tarptautiniuose EIP veiklos grupių ir programos „Europos horizontas” projektuose ar informuojant apie galimybes įsitraukti į kitų tematinių tinklų veiklą). Konkrečios Lietuvos kaimo tinklo veiklos, susijusios su inovacijų skatinimu žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, nustatytos Strateginio plano 4.4 dalyje 2. Konsultantai, veikiantys kaip inovacijų brokeriai, renkant ir panaudojant bazinio lygmens novatoriškas idėjas iš ūkininkų ir miškininkų, kuria interaktyvius inovacijų procesus: -fiksuoja praktinius ūkininkų ir kitų ŽŪŽIS dalyvių poreikius; -tarpininkauja inovatyvių projektų kūrime ir prisideda prie jų įgyvendinimo; -organizuoja renginius, skatinančius inovatyvių idėjų generavimą; -skleidžia ir viešina naujai sukurtas žinias, inovacijas, dalijantis projektų, tyrimų rezultatais bei gerąja praktika. LT 906 LT 3. Ypač svarbiais ŽŪŽIS dalyviais, kuriančiais ir diegiančiais inovacijas, tapo 2015 m. pradėjusios kurtis EIP veiklos grupės, į kurias, siekdami gyvendinti EIP projektus, vienodai įsitraukia mokslininkai, konsultantai bei ūkininkai ir miškų savininkai. Kaip rodo 2014–2020 m. finansinio laikotarpio patirtis, įvairių sričių specialistų ir ūkininkų įsitraukimą į EIP veiklos grupes ypač paskatino EIP projektų galimybių studijų vertinimo ir projektų įgyvendinimo taisyklėse nustatyti papildomi balai už įtrauktus daugiau kaip 5 žemės ūkio ir (ar) miškų ūkio veikla užsiimančius subjektus. EIP grupių projektams buvo nustatytas 12 galimų temų sąrašas, ir projektai buvo įgyvendinami pagal kiekvieną iš jų. Ateityje labai svarbu EIP atverti platesnėms, ne tik griežtai susijusioms su žemės ūkiu technologiniais sprendimais inovacijoms, bet ir minkštųjų kompetencijų ir inovacijų vystymui bei tobulinimui. 4. Bendradarbiaujame su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kurioje yra sukurta bendroji Lietuvos inovacijų strategija. Numatome skirti atstovus, kurie bus tiesiogiai atsakingi už inovacijų paramos paslaugų organizavimą žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuje. Jų tikslas bus užtikrinti reguliarų ir stabilų bendradarbiavimą su konsultavimo, verslo, mokslo ir inovacijų institucijomis Lietuvoje bei užsienyje, rinkti ir analizuoti finansinių išteklių galimybes projektų įgyvendinimui, profesionaliai ir kokybiškai teikti konsultacijas konsultantams, žemės ūkio veiklos subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims apie inovacijų kūrimą, bandymą, diegimą į praktiką, galimybes nacionalinėse ir tarptautinėse projektinėse veiklose. 5. Inovacijų viešinimo įrankis – Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinė sistema (TITRIS). TITRIS renka, viešina bei kaupia taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų duomenis, kurie potencialiai gali prisidėti prie efektyvesnio, tvaresnio, aplinką tausojančio ūkininkavimo. Sistema apjungia mokslininkus, konsultantus, ūkininkus, verslą. Taip pat veikia ir TITRIS socialinio tinklo FaceBook paskyra, kuri viešina informaciją apie inovacijas, aktualius renginius, finansavimo šaltinius ir platina kitą aktualią informaciją ŽŪŽIS dalyviams. Pati TITRIS sistema, jos funkcionalumas ir turinys nuolat pristatomas tiek mokslo institucijoms, tiek ūkininkams įvairių renginių metu (verslo forumai, konferencijos, seminarai) ir pasitelkiant socialinės medijos kanalus. Šiuo metu TITRIS praktinis naudojimas yra ribotas, sistemoje skelbiami ne visi mokslo institucijų darbai, tačiau ateityje planuojama svarstyti galimybes dėl platesnio taikomųjų inovacijų tyrimų viešinimo užtikrinimo. 6. Pastaruoju metu į ŽŪŽIS įsitraukia skaitmeninių inovacijų centrai (SIC). Lietuvoje jie kuriami EIM ir pramonės bendruomenių iniciatyva. SIC veikia kaip kompetencijų centrai – turėdami reikiamą technologijų infrastruktūrą, suteikia galimybę naudotis naujausiomis žiniomis, patirtimi ir technologijomis. Šiuo metu Lietuvos žemės ir maisto sektoriuje veikia 4 SIC – „AgriFood Lithuania DIH“, „Agro Space DIH“, „Ateities technologijų skaitmeninių inovacijų centras“ ir INFOBALT DIH. Mokslo ir studijų institucijos, bendradarbiaudamos su SIC, perduoda naujausias žinias nešališkoms konsultavimo institucijoms ir konsultantams, kurie savo ruožtu dalijasi naujovėmis su ūkininkais ir miškų savininkais. 8.5. Skaitmeninės pertvarkos strategija (114 straipsnio b punktas) Rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – Strateginis planas) buvo atliktas išsamus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas[1], kuris parengtas, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 2021/2115 nustatytus bendruosius ir konkrečiuosius tikslus ir į kompleksinį tikslą, kuris yra tiesiogiai susijęs su žemės ūkio skaitmeninimu „Modernizuoti sektorių, kaupiant žinias ir keičiantis jomis, diegiant inovacijas ir gerinant skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse, taip pat skatinant jų praktinį taikymą“. Įgyvendinant šį tikslą siekiama išnaudoti šias Lietuvos žemės ūkio ekosistemos stiprybes[2]: 1. Stiprios mokslo ir studijų institucijos, gebančios kurti žinias ir inovacijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, 2. Teritoriniu požiūriu išplėtotas kaimo gyventojų ir ūkininkų konsultavimo paslaugų tinklas, LT 907 LT 3. Nustatyti reikalavimai konsultantams nuolat kelti kvalifikaciją, 4. Sukurti konsultavimo, mokymų ir administracinių paslaugų teikimo IT įrankiai, įgalinantys teikti paslaugas nuotoliniu būdu. bei galimybes: 1. Nacionalinis BŽŪP tinklas, stiprinantis visų ŽŪŽIS veikėjų sąveiką ir gerinantis visos ŽŪŽIS veikimą, 2. Tarptautinio interaktyvaus inovacijų modelio diegimo patirties perėmimas, 3. Skaitmeninių inovacijų centrų potencialo panaudojimas, plėtojant skaitmenines technologijas žemės ūkyje, 4. Konkrečių BŽŪP tikslų įgyvendinimas, taikant skaitmenines inovacijas žemės ūkyje. ŽEMĖS ŪKIO SKAITMENINIMO KRYPTYS Remiantis žemės ūkio skaitmeninimo situacijos Lietuvoje analize[3], parengtos prioritetinės Lietuvos žemės ūkio ir kaimo vietovių skaitmeninimo kryptys, kurios realizuojamos pasitelkiant BŽŪP ir už BŽŪP ribų patenkančias priemones. Iniciatyvos pagal nustatytas skaitmeninimo kryptis numatomos įgyvendinti tiek BŽŪP veiklų apimtyje, tiek ir pasitelkiant kitas nacionalines skaitmeninimo plėtros programos priemones. Pagrindinės, su žemės ūkio skaitmeninimu susijusios kryptys Lietuvoje yra nukreiptos į žemės ūkio sektoriaus pridėtinės vertės ir konkurencingumo didinimą, poveikio klimatui ir taršos mažinimą, tvarumo didinimą, kaimo vietovių plėtrą ir atskirties tarp regionų mažinimą, bendradarbiavimo tarp mokslininkų, konsultantų, žemdirbių ir verslo, diegiant pažangias technologijas ūkiuose skatinimą. Nustatytos skaitmeninimo kryptys yra tarpusavyje susijusios, tačiau jos apima tris skirtingus Lietuvos žemės ūkio skaitmeninimo ekosistemos lygmenis: I. Nacionalinis lygmuo: 1. Žemės ūkio srities valstybės informacinių sistemų ir registrų sąveikumas, konsolidavimas ir duomenų atvėrimas:  valstybės lygmenyje – siekiant kokybiškesnės ir aktualesnės informacijos žemės ūkio politikos sprendimų priėmimui bei toliau įgalinti kitos kartos e. paslaugų kūrimą;  e. paslaugų ir skaitmeninių sprendimų teikėjų lygmenyje – galimybės kurtis ir pasiūlyti naujas inovatyvias e. paslaugas;  ūkių lygmenyje – galimybė naudotis naujomis ir geresnėmis paslaugomis, geresnis ūkio informacijos valdymas;  duomenų atvėrimas, siekiant išnaudoti atvirų duomenų teikiamus privalumus kuriant naujos kartos e. paslaugas ir skaitmeninius sprendimus. 2. Žemės ūkio srities skaitmeninių paslaugų kūrimas ir kūrimo skatinimas:  žemės ūkio ir kitų sričių duomenų dalinimosi ir panaudojimo skatinimas, siekiant optimizuoti žemės ūkio gamybos procesus, gerinti konkurencinę ūkių poziciją bei siekti, kad valstybės institucijų sprendimai būtų paremti vadovaujantis kokybiškais duomenimis;  atvirų ir vieningų standartų taikymas: atvirų ir vieningų standartų, modelių ir specifikacijų duomenims ir skaitmeniniams sprendimams taikymo skatinimas, siekiant gauti daugiau vertės iš duomenų, didesnės sinergijos iš skirtingų skaitmeninių sprendimų ir jų integracijos, didesnio skaičiaus sprendimų veikimo vienoje integruotoje ir vieningus standartus atitinkančioje ekosistemoje;  žemės ūkio veiklos srities e. paslaugų ir bendradarbiavimo platformos (skaitmeninei žemės ūkio LT 908 LT srities ekosistemai įgalinti ir pagreitinti jos plėtojimą), įskaitant skaitmeninių žemės ūkio sprendimų ir paslaugų (siūlomų tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus subjektų) rinkavietės ir žemės ūkio skaitmeninių vartų sukūrimas ir palaikymas;  žemės ūkio veiklos srities e. paslaugų kūrimas ir įgyvendinimas;  žemės ūkio veiklos srities analitikos sistemos plėtojimas. 3. Mokslo institucijų dalyvavimas vykdant MTEP bandomuosius projektus skaitmeninimo srityje: taikomųjų tyrimų skatinimas it skaitmeninimo gerųjų pavyzdžių plėtra pasitelkiant bandomuosius projektus dalyvaujant mokslo institucijoms, siekiant rezultatų panaudojimo žemės ūkio veiklos srityje. II. Skaitmeninių paslaugų teikėjų lygmuo: 1. Žemės ūkio skaitmeninių paslaugų kūrimo skatinimas siekiant, kad rinkoje atsirastų skaitmeninių paslaugų pasiūla:  finansavimo priemonių, skatinančių skaitmeninių paslaugų kūrimą tiek mažiems ir vidutiniams, tiek dideliems ūkiams, sukūrimas;  bandomosios žemės ūkio ir maisto pramonės skaitmeninių inovacijų aplinkos sukūrimas ir palaikymas. 2. Skaitmeninių inovacijų centrų, agro-maisto klasterių, verslo ir ūkių bendradarbiavimo skatinimas per žinių apie skaitmenines technologijas žemės ūkyje sklaidą, efektyvų technologijų panaudojimą, plėtrą ir kūrimą, į rezultatą orientuoto plataus bendradarbiavimo projektus. 3. Dalijimosi ekonomikos principais grįstų naujų veiklos modelių įgyvendinimo naudojant skaitmeninius sprendimus skatinimas: remti skaitmeninių priemonių suteikiamomis galimybėmis grįstus naujoviškus veiklos vykdymo modelius, leidžiančius daugeliui subjektų pasinaudoti naujų technologijų teikiamais privalumais, kuomet tai gali būti per brangu ar sudėtinga padaryti vienam subjektui. 4. Ūkių konsultavimas skaitmeninimo klausimais: su skaitmeninimu susijusios konsultacijos ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, skaitmeninio parengtumo / brandos vertinimas prieš įsigyjant technologijas ir taikant jas ūkio veikloje. 5. Paslaugų teikėjų kvalifikacijos kėlimas skaitmeninimo srityje: skatinti žemės ūkio paslaugų teikėjų kvalifikacijos kėlimą, naujų kompetencijų įgijimą ir naujų specialistų ugdymą skaitmeninių kompetencijų srityje. III. Žemės ūkio subjektų lygmuo: 1. Tikslusis ūkininkavimas naudojant skaitmenines technologijas: ūkio lygmens skaitmeninių technologijų panaudojimas ir duomenų analizė, siekiant priimti pagrįstus ir tikslius technologinius bei vadybinius sprendimus, susijusius su žemės ūkio procesų valdymu siekiant didesnio efektyvumo, švaistymo ir taršos mažinimo. 2. Tiekimo grandinės skaitmeninimas, maisto produktų kilmės atsekamumas: maisto produktų partijos ar konkretaus produkto atsekamumas visuose gamybos, perdirbimo ir platinimo etapuose, užtikrinant tinkamą ženklinimą, maisto produktų klastočių stabdymą bei siekiant sukurti naujus potyrius galutiniam vartotojui, įrodant produkto autentiškumą ir kokybę – taip siekiant užtikrinti tų pačių žemės ūkio produktų konkurencingesnį pozicionavimą rinkoje ir užtikrinti kokybę. 3. Skatinti naujų veiklos modelių kūrimą naudojant skaitmeninius sprendimus: remti skaitmeninių priemonių suteikiamomis galimybėmis grįstus naujoviškus veiklos vykdymo modelius (dalijimosi ekonomikos principą išnaudojančius, leidžiančius daugeliui subjektų pasinaudoti naujų technologijų teikiamais privalumais, kuomet tai gali būti per brangu ar sudėtinga padaryti vienam subjektui). 4. Kooperacijos tarp ūkių skatinimas naudojant skaitmeninius sprendimus: žemės ūkio veiklų vykdymas, paremtas sutelktiniu skaitmeninių paslaugų nuoma ir naudojimu tarp skirtingų ūkių ir tiekėjų (pvz. ūkininkų kooperacija sujungiant įsigytą techniką į virtualius duomenų ar paslaugų tinklus, LT 909 LT susitelkimas įgyvendinant bei naudojant skaitmeninius sprendimus ir paslaugas). 5. Ūkininkų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas skaitmeninimo srityje: ūkininkų ir žemės ūkio srities darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, naujų kompetencijų įgijimas, mokymai skaitmeninių kompetencijų srityje. SU ŽEMĖS ŪKIO SKAITMENINIMU SUSIJUSIOS STRATEGINIO PLANO INTERVENCIJOS Formuojant Lietuvos žemės ūkio skaitmeninimo politiką, aukščiausias prioritetas yra skiriamas toms skaitmeninimo iniciatyvoms ir veikloms, kurios daugiausia prisideda prie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo ir pridėtinės vertės didinimo ir atskirties tarp regionų mažinimo. Žemės ūkio skaitmeninimas traktuojamas kaip horizontalus principas. Juo siekiama žemės ūkio pažangos skaitmeninime įvairiais aspektais, t. y. ne tik diegiant skaitmenines, inovatyvias ir pažangias technologijas, tačiau ir siekiant skaitmeninės atskirties žemės ūkyje ir kaimo vietovėse mažinimo bei žinių ir inovacijų sklaidos didinimo. Dėl šios priežasties nustatytos žemės ūkio skaitmeninimo kryptys (skaitmeninių paslaugų teikėjų lygmens ir žemės ūkio subjektų lygmens) bus realizuojamos per šias BŽŪP intervencijas: 1. Sektorinės intervencijos, kurios nukreiptos į inovatyvių / pažangių technologijų diegimo didinimą ūkiuose:  Parama gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje (SP01vid1) – intervencine priemone siekiama suteikti paramą gamybos procesų optimizavimui planuojant gamybą, taikant inovatyvias technikas ir technologijas, naudojant modernią derliaus nuėmimo ir saugojimo, augalų priežiūros techniką, produkcijos apdorojimo įrangą, didinant produkcijos komercinę vertę, vykdant tyrimus ir eksperimentinę gamybą bei įgyvendinant aplinkosaugines priemones;  Parama bitininkystės sektoriui (SP03med1) – intervencine priemone, be kitų tikslų, siekiama pagerinti informacijos perdavimą tobulinant ir administruojant interneto svetainę bitininkams;  Parama bitininkystės sektoriui SP03med2 – intervencine priemone, be kitų tikslų, siekiama pagerinti bičių sveikatingumą, sumažinti išlaidas gydymui pasitelkiant ir modernias technologijas. 2. Kaimo plėtros intervencijos, kurios nukreiptos į: 2.1. Inovatyvių / pažangių technologijų diegimo didinimą ūkiuose:  Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas (KP31tvi) – intervencine priemone siekiama skatinti tvarią žemės ūkio produktų gamybą, remiant investicijas, kuriomis prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, taip pat prie atsinaujinančiosios energijos gamybos ir aukštesnių gyvūnų gerovės standartų. Pažangai stebėti pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis;  Investicijos į žemės ūkio valdas (KP12vld) – intervencine priemone siekiama remti žemės ūkio valdų modernizavimą, didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant. Vykdant atranką prioritetas teikiamas projektams, kuriuose diegiamos inovacijos, investuojama į gamybinių procesų skaitmeninimą. Pažangai stebėti pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis;  Smulkių-vidutinių ūkių plėtra (KP32svp) – intervencine priemone siekiama remti smulkių- vidutinių žemės ūkio valdų modernizavimą didinant žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą bei ją skaitmenizuojant. Vykdant atranką prioritetas teikiamas projektams, kuriuose pareiškėjai investuoja į gamybinių procesų skaitmeninimą. Pažangai stebėti pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis;  Labai smuklių ūkių plėtra (KP19sūp) – intervencine priemone siekiama remti smulkiausiu žemės LT 910 LT ūkio valdų modernizavimo, be to skatinti smulkių ūkių bendradarbiavimą ir kooperacija jungiantis į bendrai įgyvendinamus projektus bei diegiant ūkiuose inovatyvius sprendimus, naujas technologijas, tokiais būdais didinat jų konkurencines galimybes rinkoje, bei pajamas  Trumpos tiekimo grandinės (KP14gra) – intervencine priemonė orientuota į trumpos grandinės vystymą, bei ūkių bendradarbiavimą kooperuojantis į bendras gaminamų produktų teikimo sistemas, diegiant naujoviškus produkcijos realizavimo būdus. Pažangai stebėti pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. 2.2. Jaunųjų ūkininkų žinių ir įgūdžių lygio, sudarant galimybę jiems mokytis, gauti konsultacijas gerinimą:  Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (KP17jūs) - intervencine priemone siekiama skatinti jaunųjų ūkininkų, ypač kuriančių didesnę pridėtinę vertę generuojančius ūkius, įsikūrimą ir taip paspartinti sklandžią kartų kaitą Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. 2.3. Kaimo vietovių modernizavimą didinant jose gyvenimo sąlygų patrauklumą:  Sumanieji kaimai (KP21sum) - Įžvelgiant geriausią teritorijos gyventojų aktyvinimo ir mokymo bei skatinimo potencialą vietos veiklos grupėse, kurios sutelkia pakankamas sumanumo, projektų vystymo, gyventojų aktyvumo bei konsultavimo kompetencijas bei veiklą grindžia visų pirmą tarpsektorinės partnerystės principu, sumanių kaimų strategijoms įgyvendinti pasirinktas vietos veiklos grupių potencialas - sumanių kaimų strategijų vystytojo bei teritorijos aktyvintojo vaidmenyje. Pažangos vertinimui pasirinktas rodiklis R.40. Kaimo ekonomikos pažangioji pertvarka. Remiamų pažangiųjų kaimų strategijų skaičius, kadangi intervencija įgyvendinama principu “iš apačios į viršų” pasitelkiant vietos veiklos grupes ir sudarant galimybes vietos lygmeniu pasirinkti poreikius atitinkančias sumanių kaimų temas, tad po sumanių kaimų plano patvirtinimo, intervencinė priemonė ir atitinkamos Strateginio plano dalys bus papildytos rodikliais, suplanuotais sumanių kaimų plane;  Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) (KP20vvg) – siekiant didesnio vietos plėtros strategijų efekto kaimiškosioms vietovėms, ypač paslaugų prieinamumo ir jų kokybės, patrauklumo didinimo aspektais, bei prisidedant prie sumanių sprendimų žemės, miškų ūkiuose vietos veiklos grupės, skatinamos skirti deramą dėmesį skaitmeninių sprendimų diegimui, įgyvendinant vietos plėtros strategijas. Kadangi intervencija įgyvendinama principu “iš apačios į viršų” pasitelkiant vietos veiklos grupes ir sudarant galimybes vietos lygmeniu pasirinkti poreikius atitinkančias sumanių kaimų temas, tad po sumanių kaimų plano patvirtinimo, intervencinė priemonė ir atitinkamos Strateginio plano dalys bus papildytos rodikliais, suplanuotais vietos plėtros strategijose. 2.4. Skaitmeninės atskirties žemės ūkyje ir kaimo vietovėse mažinimą:  Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje (KP22eip) – intervencine priemone siekiama plėtoti aktyvų bendradarbiavimą tarp žemės, miškų ūkio ir maisto sektoriaus dalyvių, mokslinių tyrimų ir konsultavimo įstaigų, ir kitų suinteresuotų subjektų, kuriant ir diegiant aktualias inovacijas, populiarinant mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą praktinėms problemoms spręsti, į bandomuosius ir pažangius projektus įtraukiant kuo daugiau suinteresuotų šalių, taip sudarant galimybes Europos inovacijų partnerystės (EIP) projektų rezultatus plėtoti H2020 ir kitose iniciatyvose. Pažangai stebėti buvo pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. 2.5. Žinių ir inovacijų sklaidos žemės ūkyje didinimą bei skaitmeninės atskirties žemės ūkyje ir kaimo vietovėse mažinimą:  Parodomieji projektai ir informavimo veikla (KP23ppi) – intervencine priemone siekiama stiprinti žinių perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, miškininkystėje, skatinant žemės ūkio veiklos subjektus keistis geriausia patirtimi, ir įgauti naujų technologinių žinių ir įgūdžių ir siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą. Pažangai stebėti buvo pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis;  Mokymai ir įgūdžių įgijimas (KP24mįį) – intervencine priemone siekiama stiprinti žinių LT 911 LT perteikimą, inovacijas ir skaitmeninimą žemės ūkyje, siekiant užtikrinti žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą. Pažangai stebėti buvo pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis;  Konsultavimo paslaugos (KP25kon) – intervencine priemone siekiama padidinti, kad žemės, maisto ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektams bus pasiūlytos aukštos kokybės konsultavimo paslaugos, kurios padėtų spręsti aplinką tausojančių ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių technologijų diegimo, veiklos įvairinimo, trumpų tiekimo grandinių organizavimo, klimato kaitos keliamus iššūkius, užtikrinti darnų ūkių valdymą, įskaitant ekonominius, aplinkos bei socialinius aspektus. Pažangai stebėti buvo pasirinktas rodiklis R.3. Žemės ūkio sektoriaus skaitmeninimas, ūkių, pagal BŽŪP gaunančių paramą skaitmeninėms ūkininkavimo technologijoms plėtoti, dalis. VI (LR žemės ūkio ministerija) parengė Strateginio plano projektų inovatyvumo vertinimo metodikos projektą, kuriame vienas iš Strateginio plano projektų inovatyvumo vertinimo kriterijų yra skaitmeninimas. Papildomų balų skyrimas už skaitmeninių technologijų diegimą Strateginio plano projektuose skatina žemės ūkio skaitmeninimo plėtrą Lietuvoje. Nustatytu skaitmeninimo kriterijumi yra vertinama, kiek skaitmeninių technologijų yra diegiama konkrečiu projektu pagal pateikiamą klasifikaciją (pvz., palydovinės sistemos, daiktų internetas, nepilotuojami orlaiviai, įkaitant dronus, blokų grandinės technologijos, automatizavimas ir robotika, debesų kompiuterija ir dideli duomenys, valdymo sistemos, dirbtinis internetas). Kuo daugiau skaitmeninių technologijų yra diegiama, tuo projektui skiriama daugiau balų. KITI PROJEKTAI IR INICIATYVOS, SKATINANTYS SKAITMENINIMO PLĖTRĄ LIETUVOS ŽEMĖS ŪKYJE IR KAIMO VIETOVĖSE Šiuo metu plėtojami ir kiti su žemės ūkio skaitmeninimu susiję projektai ir iniciatyvos, kurie yra nukreipti į:  itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrą, kuris sudaro pagrindą skaitmeninių technologijų plėtrai kaimiškosiose vietovėse;  administracinės naštos ūkininkams mažinimą teikiant e. paslaugas;  elektroniniai valdžios vartai ir registrai, susiję su žemės ūkio veikla;  dirvožemio duomenų panaudojimą klimato kaitos mažinimo ir ūkių efektyvumo ir tvarumo didinimo tikslais;  ŽŪŽIS platformą, kuri nukreipta į žinių, gerųjų pavyzdžių ir praktikų sklaidą. Su žemės ūkio skaitmeninimu susijusių projektų ir iniciatyvų aprašymai pateikiami žemiau: 1. Itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtra Vienas iš 2021-2030 m. Nacionaliniame pažangos plane numatytų uždavinių yra „Gerinti skaitmeninį junglumą“, kuriam pasiekti identifikuoti šie rodikliai:  ·Namų ūkių, turinčių galimybę naudotis 100 Mbps spartos interneto ryšio dalis iki 2025 m. turi sudaryti 100 proc. (2025 m. 100 proc. yra siektina reikšmė. Rodiklį įgyvendinus ne pilna apimtimi, jo reikšmė bus matuojama ir vėlesniais 2027 ir 2030 metais, su tikslu pasiekti 100 proc.).;  ·5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų ir miestelių teritorijose dalis iki 2025 m. turi sudaryti 95 proc. ir iki 2030 m. turi sudaryti 100 proc. Siekiant sudaryti pagrindą skaitmeninės atskirties tarp regionų mažinimui ir įgalinti skaitmeninimo technologijų plėtrą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, patvirtino itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros planą [8]. Plane numatyta, kad ne mažesnė kaip 100 Mbps interneto sparta turėtų pasiekti ne tik didmiesčių, bet ir atokių gyvenviečių namų ūkius. Itin spartaus interneto prieigos plėtrai planuojama skirti apie 75 mln. Eur. Veiklas numatyta pradėti įgyvendinti nuo 2021 m., o visų LT 912 LT veiklų pabaiga numatyta 2027 m. Pagal šį planą numatoma įgyvendinti šiuos projektus:  ne mažesnės kaip 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas „baltosiose“ šalies kaimo vietovėse, statant ryšių bokštus ir tiesiant šviesolaidinių kabelių linijas (numatoma skirti apie 25 mln. Eur.) (veiklų pradžia numatyta 2022 m., pabaiga –2027 m.);  gigabitinio ryšio plėtra visiems pagrindiniams socialiniams ir ekonominiams veiksniams, tokiems kaip mokyklos, transporto mazgai ir pagrindiniai viešųjų paslaugų teikėjai ir kt. Planuojama pasiekti apie 5000 objektų, kurie turės prieigą prie gigabitinio plačiajuosčio ryšio infrastruktūros (numatoma skirti 49 mln. Eur.). Projektą planuojama finansuoti iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų (veiklų pradžia numatyta 2022 m., pabaiga – 2025 m.). Atsižvelgiant į 2025 m. tikslus ir ypač 5G aprėptį, svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) plėtros Lietuvoje gaires (2020-2025 m.) 2020 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 577 numatyta, kad 5G turėtų būti plėtojamas (bus pradėtos teikti komercinės 5G paslaugos):  iki 2022 m. bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos Respublikos miestų - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje;  iki 2023 m. penkiuose didžiausiuose Lietuvos Respublikos miestuose pagal gyventojų skaičių;  iki 2025 m. miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose (Via Baltica, Rail Baltica) ir kituose valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose ir magistralinėse geležinkelio linijose, taip pat oro ir jūrų uostuose. 2. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) e. paslaugos Nacionalinė mokėjimo agentūra siekdama skaitmeninti paramos administravimo proceso veiklas, jas perkeliant į e. erdvę, siekiant sumažinti administracinę naštą. Šiuo tikslu NMA siūlo bent kelias e. paslaugas: Programėlę „NMA agro“, kuria siekiama:  Mažinant kontroliuojančių institucijų apsilankymus ūkiuose ir projektų įgyvendinimo vietose, suteikti paramos gavėjams galimybę patiems pranešti NMA ir kitoms valstybinėms organizacijoms apie atliktas veiklas ar problemas, susijusias su skirtos paramos įsipareigojimais;  Padėti ūkininkams efektyviau ūkininkauti, suteikti galimybę sudaryti tikslesnius tręšimo ir laistymo planus, tiksliau prognozuoti būsimą derliaus kiekį bei jo kokybę;  Užtikrinti ES ir Lietuvos paramos skaidrumą, suteikti galimybę visiems Lietuvos gyventojams pranešti apie asmenų, gaunančių ar pretenduojančių gauti ES ir Lietuvos paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, piktnaudžiavimo parama atvejus, netinkamai prižiūrimus laukus ir kitus pažeidimus.  Elektroninę asmenų bei organizacijų informacijos paieškos sistemą, kurioje pareiškėjai gali ieškoti informacijos apie savo pateiktas paraiškas ir jų būseną NMA informacinėse sistemose. Taip pat viešai skelbiami pareiškėjų ir paramos gavėjų sąrašai pagal įvairias NMA administruojamas priemones.  Per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) pareiškėjai ir paramos gavėjai gali teikti paraiškas gauti kaimo plėtros paramą, mokėjimo prašymus, projektų įgyvendinimo ataskaitas ir naudotis kitomis sistemos galimybėmis. Taip pat priimamos pažymos gauti nacionalinę paramą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba teikia patikrų duomenis apie kompleksinės paramos reikalavimų augalinio maisto saugos kontrolės srityje laikymąsi. Pažymėtina, kad NMA siekia kuo daugiau paramos administravimo veiklų perkelti į skaitmeninę erdvę, taip užtikrindama administracinės naštos mažinimą. 3. Elektroniniai valdžios vartai ir registrai, susiję su žemės ūkio veikla Lietuvoje yra sukurtas administracinių ir viešųjų paslaugų portalas, kuriame viena iš teikiamų paslaugų kategorijų yra žemės ūkis ir aplinkos apsauga. Šiuo metu per Elektroninius valdžios vartus yra teikiama apie 81 e. paslauga, susijusi su paraiškų paramai gauti teikimu, prašymų įregistruoti ar išregistruoti žemės LT 913 LT ūkio valdas teikimu, Lietuvos žemės gelmių geologinių duomenų teikimu, Lietuvos erdvinės informacijos portalo paslaugų teikimu, atvirų duomenų teikimu ir kt. Ateityje planuojama plėsti paslaugų, prieinamų per elektroninę erdvę, sąrašą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje yra valdomi daugiau nei 25 valstybiniai registrai, kurie yra susiję su žemės ūkio sritimi, kaip pvz., Ūkininkų registras, Ūkinių gyvūnų registras, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema, Žemės ūkio paramos administravimo informacinė sistema ir kt. Šiuo metu vykdomas šiuose registruose saugomų duomenų atvėrimas, siekiant kuo platesnio jų panaudojimo. Taip, pat, dalis sistemų buvo integruotos į vieną Žemės ūkio analitikos sistemą, kuri skirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir jos reguliuojamos srities institucijoms, priimti valdymo sprendimus, remiantis analitika, rodikliais ir patikimais duomenimis. 4. Vieningos dirvožemio valdymo informacinės sistemos sukūrimas Lietuvos žemės ūkio ministerija vykdo pasirengimo įgyvendinti projektą „Vieningos dirvožemio valdymo informacinės sistemos sukūrimas“ veiklas. Projektu siekiama sukurti sistemą, kuri užtikrintų:  Dirvožemio kokybės stebėseną ir valdymą regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Duomenys bus naudojami politikos formavimui, su klimato kaita susijusių rodiklių stebėsenai ir kontrolei, ataskaitoms šalies mastu formuoti, duomenų ir ataskaitų teikimui į ES sistemas (pvz. LUCAS, ES dirvožemio observatorija ir pan.).  Duomenų naudojimą ūkio lygiu. Tręšimo plano viena ar kintama trąšų norma sudarymui atskiriems laukams bei esant poreikiui automatiniam duomenų perkėlimui į tiksliojo ūkininkavimo techniką. Duomenys bus naudojami kitiems ūkio valdymo tikslams. Projektą planuojama įgyvendinti 2021-2023 metais. 5. Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) platforma Siekiant skaitmeninimo atotrūkio mažinimo tarp regionų bei žinių ir gerųjų pavyzdžių, praktikų plėtros, planuojama sukurti ŽŪŽIS platformą, kurią sudarys šie elementai:  Sprendžiant dabartines skaitmeninimo problemas ūkyje, ŽŪŽIS sistema apims „pagalbos/konsultacijų liniją“ ūkininkams techniniais skaitmeninimo klausimais. ŽŪŽIS sistemoje turėtų būti integruotos jau esamos e-mokymo platformos.  ŽŪŽIS integralumui sustiprinti planuojama įdiegti ūkininkams reikalingų paslaugų poreikio surinkimo sistemą, kur ūkininkai galėtų identifikuoti tiek mokslinių tyrimų, tiek ir konsultavimo paslaugų ar mokymų poreikį. Į Lietuvos ŽŪŽIS sistemą planuojama integruoti konsultantų tinklą. PARAMA SKAITMENINIMUI PAGAL KITUS LIETUVOS STRATEGINIUS DOKUMENTUS Platesniam žemės ūkio skaitmeninių krypčių įveiksminimui, įtraukiant ir nacionalinio lygmens kryptis, reikalingos intervencijos, kurios patenka už BŽŪP ribų. Šiuo aspektu Lietuva 2021-2030 metų nacionaliniame pažangos plane inovatyvumą, kuris apima ir skaitmeninimą, apibrėžia kaip horizontalųjį principą, kuriam neigiamo poveikio negali turėti nei vienas pažangos uždavinio įgyvendinimas. Taip pat svarbu paminėti ir kitus valstybės lygmens strateginius dokumentus, kurie tiesiogiai susiję su skaitmeninimu: 1. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginis veiklos planas [4] ir 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programa [5] Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi misiją – per inovacijas didinti šalies konkurencingumą, išnaudoti skaitmeninės ekonomikos potencialą ir padaryti Lietuvą patraukliausia valstybe investicijoms. Ministerijos strateginiame veiklos plane su skaitmeninimu yra susiję šie uždaviniai:  Kurti ir diegti pažangiąsias technologijas ir inovacijas bei skatinti jų sklaidą; LT 914 LT  Skatinti valstybės skaitmenizavimą. Šiuos uždavinius pasiekti numatytos 27 priemonės, kurioms ketinama skirti per 3 metus 961 890 tūkst. Eur. Priemonės finansuojamos bendrojo finansavimo lėšomis, ES ir kitos tarptautinio finansavimo lėšomis. Tikslinės paskirties lėšomis ir pajamų įmokomis bei kitais šaltiniais. 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos paskirtis skatinti valstybės skaitmeninimą siekiant sudaryti galimybes viešajam sektoriui, verslo įmonėms ir akademinei bendruomenei efektyviai ir saugiai kurti ir naudotis inovatyviais produktais ir paslaugomis, stiprinti pačių gyventojų gebėjimus visavertiškai pasinaudoti naujomis technologijomis, didinti supratimą apie būsimus technologinius pokyčius ir sudaryti sąlygas valstybei prie jų prisitaikyti. Programa tiesiogiai įgyvendina Nacionalinio pažangos plano 1 tikslo „Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą” 1.7 uždavinį „Skatinti valstybės skaitmeninimą”. Siekiant šio uždavinio numatytos šios priemonės:  Skatinti efektyvų valstybės informacinių išteklių valdymą;  Skatinti duomenų prieinamumą ir pakartotinį naudojimą;  Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis;  Didinti socialiai pažeidžiamų grupių skaitmeninius įgūdžius. Minėtoms priemonėms įgyvendinti ketinama skirti 449 764 tūkst. Eur iš Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijų, bendrojo finansavimo ir privačių šaltinių lėšų, Ekonomikos ir atsparumo didinimo priemonės lėšų, Valstybės biudžeto lėšų, skirtų ES fondų lėšomis netinkamam finansuoti PVM apmokėti, kitų tarptautinės paramos lėšų. 2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2022–2024 metų strateginis veiklos planas [6] Plane numatytas uždavinys, susijęs su skaitmeninimu - gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir sektoriaus kuriamą vertę. Kurį planuojama įgyvendinti pasitelkiant šias priemones:  Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą;  Skatinti pažangią elektroninių ryšių technologijų ir naujos kartos ryšio tinklų (įskaitant 5G ryšio plėtrą). 3. 2021-2027 m. Partnerystės sutartis 2021–2027 m. Partnerystės sutartis numato, kad siekiant spartesnio skaitmenizavimo, bus investuojama į kompetencijas didelio našumo skaičiavimo, DI, kibernetinio saugumo taikymo srityse. Siekiant skaitmeninės transformacijos mokslo srityje bei padidinti mokslo rezultatų tarptautinį matomumą, numatoma investuoti į mokslo duomenų atvėrimą bei integraciją į Europos atvirojo mokslo debesį. MVĮ skaitmeninimas bus skatinamas prioritetą teikiant tokių e. komercijos modelių, kurie leistų MVĮ persiorientuoti į produktų (gaminamų gaminių ir (ar) teikiamų paslaugų) skaitmeninimą, produktų elektroninę prekybą ir pristatymą, diegimui. Investicijas numatoma skirti e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimams diegti, paslaugoms ir produktams konfigūruoti ir vizualizacijai vykdyti. Taip pat numatoma kurti naujas, inovatyvias priemones ir technologinius sprendimus, kurie visiems šalies gyventojams ir verslui padėtų jais pasinaudoti kompiuteryje ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose, prioritetą teikiant tokių bendro naudojimo informacinių technologijų (IT) sprendimų ir įrankių finansavimui, kurie sudarytų sąlygas lengvai pasiekti bet kokio formato ir apimties skaitmeninį turinį ar gauti paslaugas, įskaitant kalbos technologijomis grįstus sprendimus bei įrankius socialiai pažeidžiamų grupių žmonėms jiems prieinamu būdu; kurti inovatyvius technologinius sprendimus, prioritetą teikiant tiems sprendimams, kurie padės atsirasti rinkoje neegzistuojančioms arba labai mažai naudojamoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms; skatinti viešųjų institucijų atvirųjų duomenų, orientuotų į paklausą, naudojimą inovatyviems sprendimams ir skaitmeninėms paslaugoms kurti. Numatomos EGADP [7] investicijos į duomenų prieinamumą, jų atvėrimą, valstybės duomenų struktūros modelio parengimą, LT 915 LT duomenų mainų priemonių sukūrimą sudarys sąlygas atvirųjų duomenų naudojimui ir pritaikomumui versle. Su skaitmeninimu susijusiems tikslams įgyvendinti bus siekiama pasinaudoti tokių šaltinių galimybėmis: „Digital Europe“ programomis, EGADP ir kitomis EK tiesiogiai finansuojamomis programomis ir priemonėmis. Numatoma didinti MVĮ produktyvumą ir konkurencingumą, diegiant inovacijas. Planuojama, kad 2030 m. pagal pasaulio konkurencingumo indeksą, palyginti su 2019 m., Lietuva pakils 9 vietomis ir pasieks bent 30 vietą. Atsižvelgiant į tai, kad SR konkurencingumas 33 % viršija Lietuvos vidurkį ir didžioji dalis inovacijų sukuriama šiame regione, didžioji dalis investicijų, skirtų konkurencingumui didinti, tvariai pramonės MVĮ transformacijai, netechnologinių inovacijų kūrimui ir diegimui, inovacijų paklausai, startuolių ekosistemai kurti, bus nukreipta į VVL. Investicijomis bus skatinamas verslą pradedančių SVV subjektų kūrimasis, augimas ir plėtra, ypač finansinių šaltinių prieinamumas, ir trumpose vertės kūrimo grandinėse dalyvaujančių MVĮ verslo procesų modernizavimas. Bus skatinamas MVĮ tarptautiškumas, naujų užsienio rinkų paieška, esamų rinkų plėtra bei įsitraukimas į tarptautines vertės grandines. Įmonės bus skatinamos investuoti į skaitmeninimo technologijų diegimą. [1] Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas. Darbo vadovė: dr. R. Melnikienė https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bendroji-zemes-ukio-politika/bzup-po-2020- metu/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas/strateginio-plano-dalys [2] Lietuvos žemės ūkio ir kaimo ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos vertinimas. Darbo vadovė: dr. R. Melnikienė https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bendroji-zemes-ukio-politika/bzup-po-2020- metu/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas/strateginio-plano-dalys [3] Rekomendacijos dėl pasirengimo administruoti ES paramą kaimo plėtrai po 2020 m. (Lietuvos žemės ūkio skaitmeninimas) [4] https://eimin.lrv.lt/lt/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija/administracine-informacija/planavimo- dokumentai/strateginiai-veiklos-planai/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerijos-2021-2023-m-strateginis- veiklos-planas [5] 2021-2030 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programa -https://e- seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fff902e44e8c11ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=rivwzvpvg [6] https://sumin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/strateginiai-veiklos-planai [7] Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, finansuojama priemonės „Kitos kartos ES“ lėšomis [8] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/d22baca024de11eca51399bc661f78e7 https://eimin.lrv.lt/lt/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/strateginiai-veiklos-planai/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerijos-2021-2023-m-strateginis-veiklos-planas https://eimin.lrv.lt/lt/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/strateginiai-veiklos-planai/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerijos-2021-2023-m-strateginis-veiklos-planas https://eimin.lrv.lt/lt/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerija/administracine-informacija/planavimo-dokumentai/strateginiai-veiklos-planai/ekonomikos-ir-inovaciju-ministerijos-2021-2023-m-strateginis-veiklos-planas https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fff902e44e8c11ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=rivwzvpvg https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/fff902e44e8c11ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=rivwzvpvg LT 916 LT Priedai Direktyvoje 2001/42/EB nurodytas I priedas „Išankstinis vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV)“ 1. Išankstinio vertinimo proceso ir rezultatų suvestinė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – BŽŪP SP arba SP) ex ante vertinimą (toliau – SP ex ante vertinimas) ir Strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (toliau – SPAV) atliko ūkio subjektų grupė, kurią sudarė UAB „ESTEP Vilnius“ ir VšĮ Aplinkos apsaugos politikos centras. Paslaugų sutartis Nr. 8P-21-7 pasirašyta 2021-01-25 įvykdžius atvirą tarptautinį viešojo pirkimo konkursą. Visos vertinimo ataskaitos, taip pat jų santraukos lietuvių ir anglų kalbomis skelbiamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tinklapyje www.zum.lt. ŽŪM komentarai dėl pagrindinių šių vertinimų pastabų ir rekomendacijų pateikti kitoje SP dalyje. I. SP EX ANTE. VERTINIMO PASKIRTIS IR APIMTIS BŽŪP SP ex ante vertinimo paskirtį ir apimtį apibrėžia Strateginių planų reglamento 2021/2115 (toliau – SPR) 139 straipsnis – valstybės narės atlieka ex ante vertinimus, kad pagerintų savo BŽŪP SP rengimo kokybę. Vertinimo apimtį apibrėžia SPR 139 straipsnio 3 dalyje nurodyti vertinimo elementai. SP EX ANTE VERTINIMO VEIKLOS, ETAPAI IR METODAI Atsižvelgiant į vertinimo paslaugų techninę specifikaciją ir SP ex ante vertinimui skirtus Europos Komisijos tarnybų metodinius dokumentus, SP ex ante vertinimo elementai buvo suskirstyti į tris dalis ir dešimt vertinimo veiklų: 1.Situacijos analizės, SSGG ir poreikių vertinimas: 1.1. Situacijos analizės ir SSGG tinkamumo vertinimas; 1.2. Poreikių vertinimo tinkamumo vertinimas; 1.3. SSGG ir poreikių vertinimo proceso tinkamumo vertinimas. 2.Intervencijos strategijos, rodiklių ir lėšų paskirstymo vertinimas: 2.1. BŽŪP intervencijos logikos ir vidinio nuoseklumo vertinimas; 2.2. BŽŪP SP išorinio suderinamumo su kitais aktualiais instrumentais vertinimas; 2.3. Rodiklių siektinų reikšmių ir sąsajų tarp produktų ir rezultatų vertinimas; 2.4. Finansinių išteklių paskirstymo vertinimas; 2.5. Finansinių priemonių naudojimo vertinimas. 3.Stebėsenos, duomenų rinkimo ir SP įgyvendinimo sistemos vertinimas (ši vertinimo dalis apima tik administracinės naštos vertinimo klausimus, nes 2021-12-02 įsigaliojusioje SPR versijoje numatyta mažiau SP ex ante vertinimo elementų, nei jų buvo 2018-06-01 EK pasiūlyme dėl SPR): 3.1 Kai kurių 2014–2020 m. KPP priemonių administracinės naštos vertinimas; 3.2 SP numatytų priemonių administracinei naštai mažinti vertinimas. SP ex ante vertinimas buvo atliekamas etapais, vertinant atskiras ŽŪM parengtas ir vertinimui pateiktas SP dalis. -Įvadiniame vertinimo etape (2021 m. vasario – kovo mėn.) buvo parengta ir suderinta įvadinė ataskaita, kurioje buvo apibrėžtos vertinimo veiklos, apimtis, klausimai, metodai ir preliminarus tvarkaraštis, t. y. ŽŪM parengtų SP dalių ir atitinkamų vertinimo ataskaitų teikimo terminai. -Tarpiniame vertinimo etape (2021 m. balandžio – gruodžio mėn.) buvo parengtos dvi tarpinės SP ex ante vertinimo ataskaitos: a) Pirmoje tarpinėje ataskaitoje pateikti situacijos analizės, SSGG ir poreikių vertinimo tinkamumo vertinimo rezultatai bei įvertintas administracinės naštos mažinimo priemonių rezultatyvumas LT 917 LT įgyvendinant kai kurias 2014–2020 m. KPP priemones (ataskaita parengta 2021 m. liepą ir patikslinta 2021 m. gruodį). Vertinant situacijos analizės ir SSGG teiginių tinkamumą ir pagrįstumą analizuota situacijos analizės ir SSGG teiginių 2021-06-21 versija. Šiuos SSGG teiginius ŽŪM tikslino, atsižvelgdama į Europos Komisijos ir SP ex ante vertintojų pastabas. b) Antrojoje tarpinėje ataskaitoje pateikti preliminarūs intervencijos strategijos, rodiklių ir lėšų pasiskirstymo vertinimo rezultatai (ataskaita parengta 2021 m. spalį; ji apėmė dalį iki 2021-10-01 parengtų SP intervencijų). -Baigiamajame vertinimo etape (2022 m. sausio – gegužės mėn.) parengta galutinė ataskaita, apimanti visas vertinimo dalis ir veiklas. Galutinėje ataskaitoje vertinant intervencijos strategiją, rodiklius ir lėšų paskirstymą analizuota SP projekto 2022-01-10 versija, apimanti 74 intervencines priemones (vertintų intervencinių priemonių sąrašas pateiktas ataskaitos 2 priede). 2022 m. birželio 6 d. SP ex ante vertinimo rezultatai pristatyti viešai. SP ex ante vertinimo klausimus (angl. guiding questions, GQ) ir vertinimo aspektus nustato SPR ir Europos Komisijos metodiniai dokumentai. Vertinimas apima 20 vertinimo klausimų, kurių kiekvienam nustatyti detalūs vertinimo aspektai. Vertinimo klausimai ir vertinimo aspektai nurodyti ataskaitos 1.2 dalyje. Siekiant atsakyti į šiuos vertinimo klausimus taikyti šie duomenų rinkimo ir analizės metodai: aktualių antrinių šaltinių (atliktų tyrimų ir vertinimų, EK ir nacionalinių strateginių dokumentų ir kt.) analizė, administracinių ir statistinių duomenų analizė, 2014–2020 m. KPP įgyvendinimo duomenų analizė, loginiai modeliai, lyginamoji analizė, rodiklių ryšių matricos, ekspertinis vertinimas ir kt. Su minėtomis vertinimo veiklomis susiję vertinimo klausimai buvo analizuojami SP intervencinių priemonių, BŽŪP tikslų arba SP lygiu: - Intervencinių priemonių lygiu analizuotos sąsajos tarp priemonėms taikomų produkto ir rezultato rodiklių, vertintas priemonėms numatyto finansavimo ir paramos vienetų sumų pagrįstumas. - BŽŪP tikslų lygiu analizuota situacijos analizė, SSGG teiginių tinkamumas ir pagrįstumas; poreikių tinkamumas ir pagrįstumas; intervencijos logika, vidinis intervencijų suderinamumas; BŽŪP tikslams taikomų rezultato rodiklių rinkinys, rezultato rodiklių reikšmių pagrįstumas ir finansinių išteklių pakankamumas rezultato rodiklių reikšmėms pasiekti. - SP lygiu analizuotas SSGG ir poreikių vertinimo proceso tinkamumas; finansinių išteklių paskirstymo pagrįstumas ir tinkamumas (SP finansinis planas); SP intervencijų išorinis suderinamumas su kitais aktualiais instrumentais; finansinių priemonių naudojimo pagrįstumas ir priemonių administracinei naštai mažinti tinkamumas. APIBENDRINTOS SP EX ANTE VERTINIMO IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Dėl situacijos analizės ir SSGG teiginių (1.1 vertinimo veikla) 1. Situacijos analizė atlikta ir SSGG teiginiai pateikti BŽŪP tikslų lygiu. Viena pagrindinių situacijos analizės silpnybių, yra tai, kad situacijos analizėje menkai atsispindi ankstesnių laikotarpių BŽŪP intervencijų (tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros priemonių) įgyvendinimo pamokos, trūksta informacijos apie intervencijų poveikį bendriesiems poveikio ir konteksto rodikliams, kurių pagrindu atliekama situacijos analizė ir formuluojami SSGG teiginiai. 2. Silpną ankstesnių laikotarpių patirties atspindėjimą galėjo nulemti kelios priežastys. Pirma, situacijos analizės rengėjai pagrindinį dėmesį skyrė kiekybinių rodiklių analizei ir nebuvo pakankamai susipažinę su atliktais intervencijų poveikio vertinimais. Antra, trūko apibendrintos informacijos apie įgyvendintų intervencijų poveikį arba jų poveikis apskritai nebuvo vertintas. Trečia, KPP vertinimų ataskaitose daugiau dėmesio skiriama intervencijų įgyvendinimui, o ne jų poveikio vertinimui, poveikio vertinimo išvados pateikiamos nepakankamai aiškiai, todėl KPP vertinimų rezultatus sunku panaudoti atliekant situacijos analizę ir planuojant naujas intervencijas (rengiant SP). 3. Įgyvendinant SP siūlome daugiau dėmesio skirti intervencijų poveikio vertinimui ir vertinimo rezultatų sklaidai: inicijuoti daugiau siauresnės apimties (į konkrečias intervencijas, o ne visą SP orientuotų) poveikio vertinimų; atskirti intervencijų įgyvendinimo ir poveikio vertinimus (intervencijų poveikio klausimus, įskaitant intervencijų indėlio į bendrųjų konteksto ir poveikio rodiklių pokyčius LT 918 LT vertinimą, analizuoti atskirai nuo įgyvendinimo klausimų); rengti vertinimo rezultatų apibendrinimus – atmintines sprendimų priėmėjams, socialiniams ir ekonominiams partneriams. Dėl poreikių ir jų pagrindimo (1.2 vertinimo veikla) 4. Vertinimo metu analizuotos poreikių formuluotės, pagrindimas ir sąsajos su BŽŪP tikslais bei SP priemonėmis. Atliekant intervencijos logikos vertinimą BŽŪP tikslų lygiu analizuota, ar suplanuotos (BŽŪP tikslui priskirtos) intervencinės priemonės apima visus aktualius SP numatytus poreikius. Pastebėta atvejų, kai poreikį numatyta tenkinti SP lėšomis, tačiau poreikis nėra susietas su jokia SP priemone. 5. Kai kuriuos poreikius tikslinga sujungti (SP projekto 2022-01-10 versijoje išskirti 45 poreikiai), taip sumažinant bendrą poreikių skaičių ir atspindint poreikių kompleksiškumą bei sąsajas su skirtingais BŽŪP tikslais. Vertinant poreikių formuluotes pastebėta, kad dalis poreikių yra suformuluoti ne kaip pokyčiai, kurių siekiama įgyvendinant SP, ar problemos, kurias aktualu spręsti, o kaip priemonės. 6. Dalis poreikių (5 iš 45 poreikių) SP yra susieti su keliais BŽŪP tikslais (pavyzdžiui, poreikis a.5 „Didinti žemės ūkio subjektų galimybes pasinaudoti alternatyviais finansiniais ištekliais“ siejamas su 2, 7 ir 8 tikslais; poreikis b.3 „Atnaujinti esamas melioracijos sistemas, pertvarkant į reguliuojamas“ – su 2 ir 4 tikslais; poreikis g.1 „Remti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą“ – su 7 ir 8 tikslais), tačiau šie poreikiai suformuluoti ne kaip pokyčiai, kurių siekiama, ar problemos, kurias aktualu spręsti, o kaip priemonės, todėl jų sąsaja su keliais BŽŪP tikslais daugeliu atvejų yra dirbtinė. Jaunųjų ūkininkų rėmimas, melioracijos sistemų atnaujinimas ar žemės ūkio subjektų galimybių pasinaudoti finansiniais ištekliais didinimas nėra savitiksliai. Šiomis priemonėmis siekiama konkrečių pokyčių žemės ūkio sektoriuje ar kaimo vietovėse. Būtent šiuos pokyčius siūloma akcentuoti poreikių formuluotėse ir jų pagrindime (pavyzdžiui, poreikis g.1 „Remti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą“ galėtų būti suformuluotas taip: „Imtis priemonių, kurios padėtų pritraukti ir išlaikyti jaunus žmones (įskaitant jaunuosius ūkininkus) kaimo vietovėse, siekiant kartų kaitos kaime (7 tikslas), kaimo vietovių gyvybingumo ir didesnio užimtumo kaimo vietovėse (8 tikslas).“). 7. Poreikių pagrindimas daugeliu atvejų nesuteikia kiekybinės informacijos apie problemų mastą ar reikalingą pokytį, kurį būtina pasiekti, norint išspręsti nustatytas problemas. Trūkstant kiekybinės informacijos apie problemas (poreikių dydį) ir reikalingas intervencijas, sunku įvertinti, ar problemoms spręsti (poreikiams patenkinti) numatytas pakankamas finansavimas. Poreikių formuluotes ir kiekvieno poreikio pagrindimą reikėtų aiškiau susieti su bendraisiais konteksto ir poveikio rodikliais, kad būtų galima kiekybiškai įvertinti problemos mastą ir intervencijų poreikį (pavyzdžiui, kokį plotą, kokią dalį ūkių reikia paremti, kad būtų pasiektas reikšmingas pokytis ir pan.). 8. Kitas svarbus poreikių apibrėžimo trūkumas, kad poreikiai menkai siejasi su bendraisiais rezultato rodikliais. Nors rezultato rodikliai daugeliu atvejų atspindi tik intervencijos mastą, bet ne ekonominių, socialinių ar aplinkosauginių rodiklių pokytį, kurį planuojama pasiekti įgyvendinant intervencijas, aiškesnis poreikių ir rezultato rodiklių susiejimas leistų geriau įvertinti galimą intervencijų indėlį į poreikių patenkinimą. Pokyčiams apibrėžti tinkamesni bendrieji konteksto ir poveikio rodikliai, bet konteksto ir poveikio rodikliams neplanuojami kiekybiniai tikslai (siekiamos rodiklių reikšmės). Šie rodikliai buvo analizuojami apibrėžiant stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes, bet ne poreikius. Siekiamų reikšmių apibrėžimas tik rezultato rodikliams ir silpna poreikių sąsaja su bendraisiais konteksto, poveikio ir rezultato rodikliais, riboja galimybes kiekybiškai palyginti SP intervencijoms numatytą finansavimą ir kaip jis dera su poreikiais. Dėl intervencijos strategijos – BŽŪP tikslų, poreikių ir intervencinių priemonių sąsajų (2.1 vertinimo veikla) 9. Nuoseklią intervencijos logiką užtikrina aiškus ryšys tarp BŽŪP tikslų, tinkamai apibrėžtų poreikių, intervencinių priemonių ir rodiklių (bent rezultato, tačiau idealiu atveju – ir konteksto bei poveikio). 10. Pastebėta, kad ne visos vertintoje SP versijoje numatytos priemonės yra susietos su BŽŪP tikslais, o tais atvejais, kai priemonės yra susietos su tikslais, pasitaiko spragų sąsajose su poreikiais (pavyzdžiui, numatyta, kad priemonė prisidės prie BŽŪP tikslui priskirto poreikio, tačiau nenumatyta, kad prisidės prie atitinkamo BŽŪP tikslo arba atvirkščiai). Atliekant vertinimą laikytasi principo, kad priemonę tikslinga sieti su BŽŪP tikslu tik tada, kai ji prisideda prie su tuo tikslu susijusių poreikių ir (arba) rezultato LT 919 LT rodiklių. 11. Atlikus intervencijos strategijos BŽŪP tikslų lygiu vertinimą, pateiktos rekomendacijos dėl atskirų BŽŪP tikslų intervencinių priemonių rinkinio (nurodyta, kokios priemonės menkai siejasi su BŽŪP tikslu, o kurios galėtų papildyti atitinkamo BŽŪP tikslo intervencinių priemonių rinkinį). Tokių rekomendacijų pateikta dėl visų BŽŪP tikslų. 12. Iš 74 SP priemonių net 49 priemonės siejamos su daugiau nei vienu BŽŪP tikslu: 29 priemonės siejamos su 2 tikslais, 10 priemonių – su 3 tikslais, 6 priemonės – su 4 tikslais ir 4 priemonės – su 5 tikslais. Dėl rezultato rodiklių rinkinio ir reikšmių (2.3 vertinimo veikla) 13. SPR 1 priede numatyti 44 rezultato rodikliai, tačiau vertintoje SP projekto versijoje suplanuotoms priemonėms numatyta taikyti 33 rodiklius, o 11 rodiklių nėra susieti su SP planuojamomis priemonėmis (R.3, 13, 15, 20, 21, 23, 30, 37, 41, 42, 43). Ataskaitos 3 dalyje pateikti pasiūlymai dėl šių rodiklių susiejimo su SP planuojamomis priemonėmis. 14. Įgyvendinus vertintojų siūlymus dėl rezultato rodiklių taikymo SP suplanuotoms priemonėms, tik rezultato rodikliai R.15 ir R.23 liktų nesusieti su intervencinėmis priemonėmis, nes SP nėra intervencijų, skirtų atsinaujinančiai energetikai (R.15) ir tausiam vandens naudojimui (R.23). 15. Iš 33 rodiklių, kurie susieti su SP planuojamomis priemonėms, 3 rodikliams nėra nurodytos siekiamos reikšmės (R.25, R.28, R.35). Siūloma papildyti SP nurodant šių rodiklių siektinas reikšmes arba paaiškinant, kodėl šiame etape jos nėra nustatytos. 16. BŽŪP tikslų lygiu yra pateiktos rekomendacijos dėl platesnio kai kurių rezultato rodiklių taikymo, t. y. pasiūlyta 33 šiuo metu į SP įtrauktus rodiklius susieti su didesniu skaičiumi SP priemonių. 17. Įvertinus planuojamas produkto ir rezultato rodiklių reikšmes, nustatyta, kad kai kurių rodiklių siektinoms reikšmėms trūksta pagrįstumo ir (arba) ambicingumo, pavyzdžiui, produkto rodikliui O.31 priemonėje KP21sum - Sumanieji kaimai, rezultato rodikliams R.9, R.33, R.44. 18. Vertinant priemonių lygiu nustatyta, kad rezultato rodikliai nenurodyti 6 iš 74 vertintų SP priemonių (SP03med1, SP03med4, SP03med5, SP02vyn, KP27Tgo, KP28tap). Siūlome papildyti priemonių aprašymus, nurodant, kokie rezultato rodikliai bus taikomi šių priemonių įgyvendinimo stebėsenai. 19. Ataskaitos 3 dalyje BŽŪP tikslų lygiu pateikta daugiau siūlymų, kaip papildyti su atitinkamais tikslais siejamų intervencinių priemonių rezultato rodiklius, kad būtų sudarytos sąlygos stebėsenos duomenų pagalba kaip įmanoma visapusiškiau įvertinti priemonių rezultatus ir indėlį į skirtingų tikslų įgyvendinimą. 20. Susiejant SP priemones ir bendruosius produkto ir rezultato rodiklius siūloma vadovautis principu, kad „daugiau yra geriau“, t. y. priemonių lygiu taikyti visus aktualius rodiklius (įskaitant ir horizontaliuosius produkto rodiklius, tokius kaip O.3 Pagal BŽŪP teikiamos paramos gavėjų skaičius). Dėl finansinio plano (2.4 vertinimo veikla) 21. Bendra lėšų suma kaimo plėtros priemonėms mažėja beveik 55 proc., tačiau dėl trumpesnio SP įgyvendinimo laikotarpio vidutinė metinė suma kaimo plėtros intervencijoms mažėja ne taip reikšmingai – apie 20 proc. (nuo 312 mln. Eur per metus iki 250 mln. Eur per metus). 22. Bendra lėšų suma tiesioginėms išmokoms mažėja 31 proc., tačiau dėl trumpesnio SP įgyvendinimo laikotarpio vidutinė metinė suma tiesioginėms išmokoms didėja 25 proc. (nuo 482,8 mln. Eur per metus iki 602,5 mln. Eur per metus). 23. Bendra lėšų suma sektorinėms intervencijoms didėja 168 proc., o vidutinė metinė suma didėja 202 proc. (nuo 726 tūkst. Eur per metus iki 2,2 mln. Eur per metus). Vertinant sektorinių intervencijų finansavimo pokytį, svarbu atsižvelgti į tai, kad 2014–2022 m. parama vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms pradėta mokėti tik 2021 m. 24. SP trūksta informacijos, kaip buvo nustatytas atskiroms priemonėms skiriamas finansavimas. Paramos vienetų sumos dalyje priemonių yra pateiktos be paaiškinimų, kaip jos buvo nustatytos. SP taip pat nėra paaiškinta, kaip nustatytas bendras paramos intensyvumas kiekvienos priemonės lygiu. Šia informacija būtų naudinga papildyti SP. Detalesnės rekomendacijos pateiktos vertintų priemonių lygiu. 25. Dalies išteklių paskirstymą intervencijoms nulėmė SPR 92, 93, 95, 97 ir 98 straipsniuose nustatyti LT 920 LT minimalūs finansavimo paskirstymo reikalavimai (angl. ring-fencing) tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtros intervencijoms. Pagal SP 6.1 lentelėje pateiktą informaciją, kai kuriais atvejais Lietuva planuoja skirti didesnį finansavimą, nei SPR numatyti minimalūs reikalavimai. 26. Teigiamai vertiname tai, kad 2023–2027 m. LEADER iniciatyvai numatyta skirti daugiau lėšų, nei SPR nustatyta minimali suma (5 proc. kaimo plėtrai skirto finansavimo). Dėl SP numatytos naujos priemonės KP21sum - Sumanieji kaimai, kuriai suplanuota skirti 15 mln. Eur. (kartu su nacionalinėmis lėšomis), vidutinis metinis finansavimas vietos iniciatyvoms 2023–2027 m. bus didesnis, nei 2014–2020 m. (įskaitant pereinamąjį laikotarpį). 27. Taip pat teigiamai vertiname tai, kad jauniesiems ūkininkams remti planuojamas didesnis finansavimas nei numatytas SPR XII priede (Lietuva planuoja skirti 142 579 625 Eur ES lėšų, o SPR XII priede numatyta 90 368 015 Eur). 28. Diskusijose su socialiniais ir ekonominiais partneriais būtų naudinga susistemintai pateikti informaciją apie tai, kurios 2014–2020 m. KPP priemonės ir veiklos sritys bus tęsiamos (su mažesniais ar didesniais pakeitimais) ir 2023–2027 m., o kurių priemonių atsisakoma ir kodėl. Tai suteiktų naudingos informacijos apie priemonių tęstinumą, kompromisus ir politinius sprendimus, kuriuos tenka priimti rengiant SP ir siekiant subalansuoti skirtingų interesų grupių poreikius ir prioritetus. 29. Vertinant bendrai matyti, kad atsisakyta nemažai kaimo plėtros priemonių, kurios susijusios su socialiniais BŽŪP aspektais (kaimo plėtra, gyvenimo kokybe, paslaugomis ir infrastruktūra kaimo vietovėse, ne žemės ūkio verslų kūrimu ir plėtojimu). SP ir diskusijose su socialiniais partneriais reikėtų skirti daugiau dėmesio šių sprendimų pagrindimui ir paaiškinimui. Dėl SP intervencijų išorinio suderinamumo (2.2 vertinimo veikla) 30. SP suplanuotų intervencijų veiklos, prisidedančios prie ES politikos tikslų, nustatytų ES strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, įgyvendinimo, apžvelgtos SP 2.3.3 dalyje. Nors SP nėra išskirti konkretūs rodikliai, susiję su minėtomis strategijomis, rezultato rodiklių susiejimas su kiekybiniais ES 2030 m. tikslais būtų naudingas, siekiant įvertinti SP ambicijas ir SP kiekybinį indėlį, siekiant ES 2030 m. tikslų. 31. Aprašant EŽŪFKP lėšomis finansuojamų SP intervencinių priemonių koordinavimą, takoskyras ir papildomumą su kitų ES fondų lėšomis finansuojamomis intervencijomis kaimo vietovėse, pateikta informacija apie SP priemonių sąsajas su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Modernizavimo fondo ir nacionalinės Klimato kaitos programos finansuojamomis priemonėmis. Kaimo vietovėms aktualius poreikius taip pat tenkina investicijos, numatytos pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą (t. y. Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo+, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo investicijos), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programą (Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšos), galimos kaimo plėtros priemonių sinergijos su ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE ir ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ projektais. Rekomenduojama SP 4.5 dalį papildyti apžvalga, kaip EŽŪFKP priemonės dera su veiklomis, numatomomis finansuoti iš minėtų fondų. 32. SP 4.5 dalyje trūksta informacijos, koks planuojamas skirtingų ES fondų intervencijų koordinavimo procesas, kokie koordinavimo ir demarkacijos mechanizmai bus taikomi, siekiant suderinti veiklas, finansuojamas iš skirtingų šaltinių, valdyti finansavimo dubliavimosi tarp skirtingų finansavimo instrumentų rizikas, identifikuoti ir užpildyti finansavimo spragas. Dėl finansinių priemonių naudojimo (2.5 vertinimo veikla) 33. SP numatyta 5,2 proc. BŽŪP lėšų (65 mln. Eur) skirti finansinių priemonių forma. Teigiamai vertinamas sprendimas išplėsti finansinių priemonių taikymą tiek intervencijų, tiek finansavimo dydžio prasme. SP pateiktas finansinių priemonių naudojimo pagrindimas yra aiškus ir pagrįstas analize, rinkos trūkumais bei susietas su finansavimo poreikiais. 34. Dėl mažėjančio ES finansavimo ir atsižvelgiant į SSGG analizę bei finansinių priemonių ex ante vertinimą, rekomenduojama apsvarstyti galimybę dar labiau išplėsti finansinių priemonių naudojimą ir SP paramą pagal priemonę KP12vld Investicijos į žemės ūkio valdas dideliems ūkiams teikti tik lengvatinių paskolų forma arba šiai tikslinei grupei numačius galimybę gauti subsidiją ir lengvatinę paskolą, pastarąją teikti tik apyvartiniam kapitalui finansuoti. LT 921 LT Dėl administracinės naštos mažinimo priemonių (3.1 ir 3.2 vertinimo veiklos) 35. Siekiant įvertinti 2014–2020 m. taikytų administracinės naštos (toliau – AN) mažinimo priemonių rezultatyvumą atliktas pareiškėjams ir projektų vykdytojams tenkančios AN vertinimas, įgyvendinant šias 2014–2020 m. KPP priemones/ veiklos sritis: 4.1 veiklos sritis „Investicijos į žemės ūkio valdas“, 11 priemonė „Ekologinis ūkininkavimas“ ir 16.3 veiklos sritis „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“. Atlikus paramos gavėjų apklausą AN įvertinta laiko ir finansinėmis sąnaudomis. 36. Nustatyta, kad paramos gavėjai didžiausią AN patiria paraiškos rengimo etape. Pareiškėjams daugiausia laiko užtrunka susipažinimas su paraiškos forma, kartu su paraiška reikalingų dokumentų pateikimas. Investicinių priemonių atveju papildoma AN atsiranda dėl verslo plano rengimo, todėl supaprastinta verslo plano forma laikoma aktualiu supaprastinimu. Paramos gavėjai sudėtingiausiu ir problemiškiausiu informaciniu įpareigojimu laiko pirkimų vykdymą. 37. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus pateiktos rekomendacijos nurodant sprendimus, kurie leistų sumažinti paramos gavėjų patiriamą AN 2023–2027 m. Vienas iš svarbiausių siūlymų – kaip galima plačiau taikyti supaprastinto išlaidų apmokėjimo būdą. Tai palengvintų pirkimų procesą, kurį paramos gavėjai laiko vienu iš sudėtingiausių informacinių įpareigojimų. Mažinti AN taip pat padėtų mokėjimo prašymuose ir galutinėse projektų įgyvendinimo ataskaitose teikiamos informacijos dubliavimo mažinimas, skaitmenizuojant šių dokumentų pildymą (aktualios informacijos iš mokėjimo prašymų perkėlimas į galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitos formą iš dalies ją užpildant). Prie AN mažinimo prisidėtų ir „NMA AGRO“ programėlės funkcijų plėtojimas bei ŽŪMIS sistemos tobulinimas (plačiau žr. ataskaitos 5 dalį). 38. Administracinės naštos sumažinimo siekis SP intervencijų dizaine aiškiai neatsispindi, o SP pateikta informacija, susijusi su administracinės naštos mažinimo veiksmais (pavyzdžiui, IAKS kontrolės ir nuobaudų sistema), yra nepakankamai išsami. Didelę dalį išsamesnės informacijos vertintojai surado NMA ar Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro internetinėse svetainėse. Didelė dalis rekomendacijų, susijusių su priemonėmis mažinti administracinę naštą, yra vertintojų siūlymai papildyti SP detalesne informacija (plačiau žr. ataskaitos 6.6 dalį). Dėl aplinkos ir klimato srities tikslų 39. Atliktas vertinimas rodo, kad SP tiesiogiai prisidės siekiant aplinkos ir klimato srities tikslų, kurie kyla iš SPR XIII priede išvardintų ES teisės aktų nuostatų, išskyrus atsinaujinančios energetikos skatinimą. SP trūksta paaiškinimo, kodėl SP lėšomis neplanuojama tenkinti poreikio d.5 „Didinti gyvulių mėšlo ir kitų šalutinių žemės ūkio produktų panaudojimą energijos gamybai“. 40.Planuojant SP intervencijų pobūdį ir apimtis nustatyti neatitikimai su nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose nustatytais priemonių poreikiais: SP nepakankamai atsižvelgia į Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (NEKSVP) nurodytą šlapynių atkūrimo poreikį ir numato mažesnį naujai įveisiamų miškų plotą, taip pat neatsižvelgia į „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programoje (PVP) išdėstytas EB svarbos saugomų buveinių ir rūšių grėsmes ir apsaugos poreikius. Dėl šios priežasties į EB svarbos rūšių ir buveinių apsaugą orientuotų SP intervencijų aprėptis vertinama kaip nepakankama. 41. Nors SP suplanuotų intervencijų pobūdis ir įvairovė yra ambicingesni nei 2014–2020 m., intervencijų aprėptis yra nepakankama siekiant 6-ojo tikslo įgyvendinimo ir atliepiant konkrečius kiekybinius poreikius. Plotas, kuriame numatoma įgyvendinti su biologinės įvairovės apsauga tiesiogiai susijusias intervencijas, yra per mažas norint pasiekti 6-ąjį tikslą. 42. SP teigiama, kad pagrindiniai veiksniai, leisiantys pasiekti ambicingesnių tikslų bus išaugsiantis aktualių priemonių skaičius bei jų įgyvendinimo plotas. Daugelio su 4-6 tikslais siejamų rezultato rodiklių vertės atspindi tik planuojamą intervencijų įgyvendinimo apimtį, tad remiantis jomis, be papildomos priemonių rezultatyvumo analizės, SP indėlio siekiant strateginių tikslų numatyti negalima. SP trūksta informacijos, kokiais konkrečiais kiekybiniais rezultatais intervencijos prisidės prie aplinkos ir klimato srities tikslų pasiekimo. 43. Atliekant intervencijų logikos analizę nustatyti keli vidinio nesuderinamumo atvejai: GAAB2 numatyta galimybė rekonstruoti esamas melioracijos sistemas bei vykdyti ariminę žemdirbystę nustatytuose šlapynių ir durpžemių plotuose gali turėti neigiamą poveikį ŠESD balansui, biologinei LT 922 LT įvairovei ir prieštarauja poreikiui užtikrinti tinkamą šlapynių ir organinių durpžemių naudojimą; intervencinės priemonės TI05eko1.1 (Augalų kaita) reikalavimai numato galimybę sėjomainoje pasirinkti juodąjį pūdymą – tokia ūkininkavimo praktika, derinant su dirvą alinančiais augalais, prieštarautų 6-ajam tikslui ir poreikiams, su kuriais susijusi ši priemonė. 44. GAAB standartai daugeliu atvejų nekuria prielaidų ambicingesnių aplinkosaugos tikslų siekimui, o nustatant siektinas rezultato rodiklių reikšmes į galimą paramos sąlygų indėlį nėra atsižvelgiama. 45. SP pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas taisytinas, kadangi neapima tokių subjektų kaip saugomų teritorijų direkcijos, valstybinės miškų urėdijos, nevyriausybinės organizacijos. Visi šie subjektai šiuo metu atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą agrarinio kraštovaizdžio, buveinių ir rūšių (ypač saugomų EB svarbos rūšių ir buveinių) būklę, tačiau dėl susiaurinto aktyvaus ūkininko apibrėžimo negalės pretenduoti į paramą, o tai, tikėtina, lems minėtų gamtos vertybių degradavimą. 46. Pagrindinės SP intervencijos, susijusios su biologinės įvairovės apsaugos strateginiu tikslu, bus įgyvendinamos per ekologines sistemas, kurios finansuojamos iš I BŽŪP ramsčio. Dėl to dalyje agrarinio kraštovaizdžio saugomų buveinių intervencijų nebus galima įgyvendinti, kadangi jos nėra priskiriamos žemės ūkio naudmenomis, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Šias buveines formuojantys veiksniai yra tiesiogiai susiję su tradiciniu ūkininkavimu, todėl būtų tikslinga jų palaikymą užtikrinti įgyvendinant BŽŪP intervencines priemones. Rekomenduojama tikslinti daugiamečių žolynų apibrėžimo interpretavimą ir tobulinti kontrolinių žemės sklypų (KŽS) klasifikavimo metodiką, užtikrinant, kad plotai, kuriuose faktiškai yra ūkininkaujama, būtų priskiriami prie žemės ūkio naudmenų, kuriose galima taikyti ekologines sistemas. SP galutinės korekcijos vyko atsižvelgiant ne tik į šio vertinimo, bet ir Europos Komisijos taip pat socialinių ekonominių partnerių pastebėjimus ir siūlymus. II. SPAV PASKIRTIS IR APIMTIS Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) atliktas vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB bei Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1467, nuostatomis. SPAV buvo vertinama, kaip SP atsižvelgiama į aplinkos apsaugos ir klimato iššūkius, ar SP įgyvendinimas gali neigiamai paveikti aplinką ir klimatą, ar sudaro sąlygas gerinti aplinkos būklę ir ar prisideda prie strateginių aplinkos ir klimato srities tikslų. Taip pat buvo siekiama integruoti SPAV į planavimo procesą ir patobulinti rengiamą planavimo dokumentą aplinkos, klimato ir darnaus vystymosi aspektais. SPAV VEIKLOS, ETAPAI IR METODAI Pradėjus SPAV procesą, 2021 m. balandžio mėn. parengtas ir SPAV subjektams pateiktas SPAV apimties nustatymo dokumentas, skelbimu nacionaliniame laikraštyje bei ŽŪM interneto svetainėje apie SPAV pradžią informuota visuomenė. Į SPAV subjektų (valdžios institucijų ir įstaigų) pastabas apimties nustatymo dokumentui atsižvelgta rengiant galutinę SPAV ataskaitą. Galutinės SPAV ataskaitos projektas parengtas 2022-01-10 SP versijos pagrindu. 2022 m. gegužės mėn. projektas buvo pateiktas derinti SPAV subjektams ir visuomenei, skelbimu nacionaliniame laikraštyje bei Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje informuota apie viešą SP ir SPAV ataskaitos pristatymo renginį bei pakviesta teikti pastabas ir siūlymus dokumentų tobulinimui. 2022 m. birželio 6 d. galutinės SPAV ataskaitos projektas pristatytas viešame renginyje. Atsižvelgiant į gautas SPAV subjektų pastabas parengta galutinė SPAV ataskaita. SPAV metu buvo nagrinėjamos tikėtinos SP pasekmės šiems aplinkos ir socialiniams aspektams: -biologinei įvairovei (įskaitant gyvūniją ir augaliją) ir saugomoms bei Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms; -visuomenės sveikatai; LT 923 LT -dirvožemiui; -vandeniui; -klimatui; -orui; -kultūros paveldui ir gamtos paveldo objektams; -kraštovaizdžiui; -gamtos ištekliams ir materialiajam turtui. Atsižvelgiant į tai, kad SP yra aukščiausio, nacionalinio lygmens strateginio planavimo dokumentas, kuriame numatytos paramos žemės ūkio sektoriui kryptys ir mechanizmai, buvo pasirinktas tikėtinų SP įgyvendinimo pasekmių vertinimas tarptautiniuose ir nacionaliniuose strateginiuose aplinkos ir klimato srities dokumentuose nustatytų tikslų atžvilgiu. Visos atskirų aplinkos aspektų atžvilgiu potencialiai reikšmingos SP intervencijos buvo analizuojamos aprašant galimą pasekmių pobūdį (neigiamos ar teigiamos), reikšmingumą, erdvinį mastą (vietos, regioninį, nacionalinį, tarpvalstybinį), trukmę ir tęstinumą (trumpalaikės, vidutinės trukmės, ilgalaikės, nuolatinės, laikinos) ir kitas savybes (tiesioginės, netiesioginės, kaupiamosios, sąveikaujančios (sinergetinės)). Planuojamų SP intervencijų pasekmėms apibūdinti pasitelktas ekspertinis vertinimas. SP įgyvendinimo alternatyvų vertinimui buvo pasirinkta realiausia galima rengiamo SP alternatyva – situacija, jei ir toliau būtų tęsiamas finansavimas pagal ankstesniojo 2014–2020 m. paramos laikotarpio programas. APIBENDRINTOS SPAV IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Atliktas vertinimas atskleidė, kad SP prisidės siekiant nacionalinių ir tarptautinių aplinkos, klimato bei darnaus vystymosi tikslų, o patobulinta aplinkosaugos priemonių architektūra bei išaugusios priemonių įgyvendinimo apimtys užtikrins didesnį indėlį saugant aplinką bei siekiant klimato švelninimo tikslų nei 2014–2020 m. laikotarpio paramos programos. Tačiau SPAV atskleidžia ir reikšmingus neigiamus SP įgyvendinimo aspektus bei saugiklių ir priemonių nepakankamumą strateginiams biologinės įvairovės, kraštovaizdžio apsaugos, klimato švelninimo, oro taršos mažinimo, vandensaugos tikslams visiškai pasiekti. Pasekmės biologinei įvairovei, saugomoms ir Natura 2000 teritorijoms: a) 8 GAAB standartai ir 34 SP priemonės turės įtakos biologinei įvairovei, tačiau reikšmingos teigiamos pasekmės susijusios tik su dviem GAAB standartais (GAAB8 ir GAAB9) ir 5 priemonėmis. Reikšmingą teigiamą poveikį biologinei įvairovei turės į pievų ir šlapynių (įskaitant ir jose aptinkamas natūralias buveines) priežiūrą ir atkūrimą, eroduotos žemės keitimą pievomis, kraštovaizdžio elementų priežiūrą ir pan. orientuotos priemonės. b) Atsižvelgiant į 2014–2020 m. patirtį prognozuojama, kad iš esmės nepakitęs GAAB1 standartas lems tolesnę daugiamečių pievų mažėjimo tendenciją. GAAB2 standarto reikalavimai, sudarantys sąlygas dalies durpžemių sausinimui bei arimui, neužtikrina pakankamos durpžemių apsaugos. Visa tai lemia neigiamas pasekmes biologinės įvairovės apsaugos atžvilgiu. c) Priemonės „Kompleksinės pievų priežiūros schema“ veikla „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas pievose bei šlapynėse“ planuojama labai mažame – 10 341 ha plote. Tai sudaro tik apie 12 proc. visų kartografuotų EB svarbos buveinių, kurių palaikymas susijęs su žemės ūkio veikla. Šių teritorijų apsauga ir geros būklės palaikymas Lietuvoje yra prioritetinės svarbos, tačiau planuojamas įgyvendinimo mastas yra nepakankamas. d) Reikšmingas neigiamas pasekmes biologinei įvairovei turės priemonės, palaikančios intensyvų ūkininkavimą visame žemės ūkio naudmenų plote (pavyzdžiui, bazinės tiesioginės išmokos), taip pat priemonė „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės“, kuri bus įgyvendinama gamtiniu požiūriu jautriose teritorijose ir apims apie 17,1 proc. žemės ūkio naudmenų, tačiau skatins aplinkai nepalankias žemės ūkio praktikas (pavyzdžiui, ariminę žemdirbystę nenašiose žemėse). e) Teigiamas pasekmes biologinei įvairovei lemsiančias priemones planuojama įgyvendinti tik 13,6 proc. žemės ūkio naudmenų, o neigiamas pasekmes turinčių priemonių įgyvendinimo mastas bus gerokai LT 924 LT didesnis. f) Planuojant SP priemones atsižvelgta į 2014–2020 m. patirtį ir pamokas. Kad būtų padidintas pareiškėjų aktyvumas, daugelyje ekologinių sistemų numatyta didesnė veiklų įvairovė, trumpesnis įsipareigojimų laikotarpis, didesni išmokų dydžiai. Be to, daugelio SP priemonių įgyvendinimui planuojama pasitelkti tematinius GIS žemėlapių sluoksnius bei saugoti kai kurias konkrečias saugomas rūšis ir buveines šių vertybių radavietėse. Tačiau apskritai trūksta kai kurių aplinkai palankių priemonių taikymo detalizavimo pagal tam tinkamus plotus. g) SP pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas taisytinas, kadangi neapima tokių subjektų kaip saugomų teritorijų direkcijos, valstybinės miškų urėdijos, nevyriausybinės organizacijos. Visi šie subjektai šiuo metu atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą agrarinio kraštovaizdžio, buveinių ir rūšių (ypač saugomų EB svarbos rūšių ir buveinių) būklę, tačiau dėl susiaurinto aktyvaus ūkininko apibrėžimo negalės pretenduoti į paramą, o tai, tikėtina, lems minėtų gamtos vertybių degradavimą. h) SP išlieka problema tai, kad bazinės tiesioginės išmokos negali būti mokamos dalyje šlapynių bei medžiais ir krūmais apaugusių EB svarbos buveinių, kurių geros būklės palaikymas tiesiogiai susijęs su ekstensyvios žemės ūkio veiklos vykdymu. Siūloma praplėsti daugiametės pievos ir ganyklos apibrėžimą bei kontrolinių žemės sklypų klasifikavimo metodiką. i) Apibendrinant galima teigti, kad priemonės ir jų įgyvendinimo mastas turės teigiamą, tačiau nepakankamą poveikį strateginių biologinės įvairovės apsaugos tikslų įgyvendinimui. Taigi, esminio proveržio stabdant agrarinio kraštovaizdžio biologinės įvairovės nykimą Lietuvoje SP įgyvendinimo laikotarpiu nebus. Pasekmės visuomenės sveikatai: a) Su visuomenės sveikatos ir gerovės stiprinimu bei socialinės atskirties mažinimu bus susiję daugiau kaip 40 SP intervencijų. Tai visos aplinkos (oro, vandens, dirvožemio, klimato) kokybę gerinančios, ūkininkų gebėjimus, žinias ir kooperaciją stiprinančios, maisto produktų kokybės sistemas ir trumpas tiekimo grandines skatinančios intervencijos. b) Vandens telkinių būklę gerinančios priemonės turės teigiamų pasekmių žmonių sveikatai ir gerovei, kadangi bus tinkamesnės sąlygos maudytis, meškerioti, sumažės poveikio sveikatai rizika. c) Dėl priemonių, susijusių su ūkių modernizavimu ir, tikėtina, mažesniu mineralinių trąšų naudojimu, gali sumažėti oro tarša, o tai savo ruožtu taip pat turėtų teigiamai paveikti žmonių sveikatą bei gerovę. d) Žmonių sveikata ir gerovė potencialiai teigiamai, nors netiesiogiai, bus veikiama įgyvendinant klimato kaitą švelninančias priemones. Su prisitaikymu, atsparumu klimato kaitai ir jos sukeltiems padariniams siejamos SP priemonės mažins galimus produkcijos praradimus ir socialinę atskirtį. e) Dėl didėsiančio ekologinių ūkių ploto (lyginant su 2014–2020 m.) ir kitų dirvožemio būklę gerinančių priemonių įgyvendinimo turėtų padidėti sveikesnio maisto rinka. f) SP priemonės turėtų prisidėti prie infrastruktūros kaime kūrimo, paslaugų (taip pat ir švietimo) trūkumo mažinimo, silpnai diversifikuotos ekonomikos tobulinimo, mažų pajamų, didesnės skurdo ir socialinės atskirties rizikos mažinimo, stipresnės, šviesesnės, labiau bendradarbiaujančios ir modernesnės bendruomenės kūrimo. Pasekmės dirvožemiui: a) Su dirvožemio apsauga susiję 9 GAAB standartai ir 26 ekologinių sistemų, kaimo plėtros ir susietosios paramos priemonės. b) SP ekologinės sistemos, skirtos pievų plotų didinimui, augalų kaitos užtikrinimui, tarpinių pasėlių ir daugianarių įsėlių auginimo skatinimui, ekologinio ūkininkavimo plėtrai turės tiesiogines teigiamas pasekmes nacionalinio dirvožemio derlingumo išsaugojimo tikslo įgyvendinimui dėl didinamo dirvožemio organinės anglies kiekio, sumažėjusio tręšimo, augalų apsaugos priemonių poreikio – taršos cheminėmis medžiagomis sumažinimo. c) Daugelio tęstinių priemonių plotai 2023–2027 m. didės (pavyzdžiui, paramos tarpiniams pasėliams ir ekstensyviam šlapynių tvarkymui plotai padidės maždaug du kartus). Numatytos ir naujos dirvožemio būklės gerinimui aktualios intervencijos, pavyzdžiui, neariminis žemės dirbimas. Dėl didelio organinės anglies didinimo potencialo (priemonės įgyvendinimo plotuose tai prilygtų apie 200 kt per metus) bei LT 925 LT reikšmingo (40-80 proc.) erozijos mažinimo neariminis žemės dirbimas turėtų tapti viena svarbiausių dirvožemio būklės gerinimo priemonių. Prie dirvožemio būklės gerinimo prisidedančių intervencinių priemonių skaičiaus ir ploto didėjimas turėtų lemti teigiamus poslinkius siekiant dirvožemio derlingumo išsaugojimo tikslo. d) GAAB standartai per mažai ambicingi, kad užtikrintų didesnes teigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, dirbamų šlaitų apsaugai skirtas GAAB5 yra orientuotas tik į statesnius nei 12 proc. (~7°) šlaitus, t. y. į labai nedidelę erozijai jautrių teritorijų dalį. GAAB1 leidžiamas pievų plotų išlaikymo reikalavimas yra nacionalinis, todėl tikėtina, kad pievų plotai mažės dirvožemio būklės atžvilgiu jautriose teritorijose, bus prarandama dirvožemio organinė medžiaga ir taip jau nualintuose dirvožemiuose. Palyginti su dabartine situacija, GAAB6 neužtikrina dirvožemio dangos didėjimo jautriausiu taršai ir erozijai periodu. Dėl GAAB2 numatyto leidimo remontuoti ir rekonstruoti esamas drenažo sistemas kyla šlapynių sausinimo ir organinės anglies praradimo pavojus. Pasekmės vandens ištekliams: a) Vandens išteklių valdymui aktualūs GAAB standartai (nustatantys daugiamečių pievų išlaikymo, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų įrengimo, dirvos apsaugos jautriausiu periodu bei minimalios augalų kaitos reikalavimus) užkirs kelią tolesniam vandens telkinių būklės prastėjimui. Dėl GAAB1 nustatyto papildomo reikalavimo įrengti ne siauresnes nei 3 m palaukes su žoline danga šalia melioracijos griovių galima tikėtis taršos išsiplovimo į vandens telkinius mažėjimo, tačiau tikslinėse (rizikos vandens telkinių) teritorijose ir toliau gali mažėti pievų plotai, o tai kels taršos augimo riziką. b) Vandens telkiniams teigiamas pasekmes turės 13 ekologinių sistemų. Jas įgyvendinant mažės tręšimo poreikis ir teršalų išsiplovimas į vandens telkinius. Didžiausių teigiamų pasekmių turės priemonės, pagal kurias bus remiamas ariamos žemės išėmimas iš gamybos ir keitimas pievomis, tačiau jų įgyvendinimo apimtys bus labai nedidelės (apie 4 proc. viso dabartinio ariamos žemės ploto). Teigiamus vandens telkinių būklės pokyčius paskatins didėjantys tarpinių bei daugianarių pasėlių plotai bei ekologinio ūkininkavimo plėtra. c) Tinkamai išnaudojant baltyminių augalų teikiamą naudą ir sumažinus tręšimo mineralinėmis trąšomis apimtis, prie vandens išteklių būklės gerinimo gali prisidėti susietoji parama baltyminių augalų augintojams. Tačiau su šios priemonės įgyvendinimu yra susijusi ir padidėjusio azoto išsiplovimo rizika. d) Prie vandens telkinių taršos mažinimo prisidės ir 8 kaimo plėtros priemonės, iš kurių reikšmingiausias tiesiogines pasekmes turės investicijos į reguliuojamą drenažą, tvarios investicijos į žemės ūkio valdas ir parama tęstiniams ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimams. e) Faktinis SP indėlis siekiant vandensaugos tikslų labai priklausys nuo to, kokia priemonių dalis bus įgyvendinta rizikos vandens telkinių baseinuose, kuriuose reikalingas taršos mažinimas, taip pat nuo ūkininkų kompetencijų bei sąmoningumo pasirenkant ir tinkamai įgyvendinant ekologines sistemas. f) Atsižvelgiant į numatytas priemonių įgyvendinimo apimtis ir tikėtiną efektyvumą mažinant taršą, galima prognozuoti, kad SP priemonės žemės ūkio azoto taršos apkrovas leis sumažinti maždaug 25 proc. Tai reiškia, kad poveikis bus gerokai mažesnis nei reikia vandensaugos tikslams pasiekti (ypač labiausiai paveiktuose upių baseinuose, kuriuose azoto taršos apkrovas reikia mažinti 60-70 proc.). g) Prognozuojant tikėtinus vandens telkinių būklės pokyčius svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad didelę įtaką jiems turės išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, mineralinių trąšų kainos, žemės ūkio produkcijos paklausa. Intensyvi žemdirbystė ir toliau gali turėti neigiamų pasekmių vandens telkinių būklei. Kita vertus, augant trąšų kainoms, gali mažėti žemdirbystės intensyvumas, didėti tręšimą mažinančių priemonių (pavyzdžiui, tarpinių, baltyminių augalų, daugianarių įsėlių) įgyvendinimo patrauklumas rizikos vandens telkinių baseinuose, tad gali būti pasiektas didesnis vandens telkinių taršos sumažinimo procentas. Pasekmės klimatui: a) Dauguma SP priemonių yra orientuotos į anglies sekvestracijos didinimą, tad didžiausias SP poveikis bus susijęs su ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD balansu. Anglies sekvestracijai įtakos turės bent 18 SP priemonių. Šios priemonės veiks tiek pasyviai, apsaugodamos nuo emisijų didėjimo, tiek aktyviai, didindamos anglies absorbciją dirvožemyje ir miško biomasėje. b) Didžiausias teigiamas poveikis didinant anglies sekvestraciją dirvožemyje yra tikėtinas dėl LT 926 LT neariminės tausojamosios žemdirbystės bei ekologinio ūkininkavimo plėtros. SP numatyta parama ariamųjų durpžemių keitimui pievomis taip pat gali palyginti reikšmingai prisidėti prie išmetimų mažinimo, nes sausinami organiniai dirvožemiai yra vienas iš pagrindinių ŽNŽNKM sektoriaus išmetimų šaltinių. c) Atsižvelgiant į palyginti nedidelį naujai planuojamo įveisti miško plotą (sudarantį 4 proc. NEKSVP nustatyto poreikio), matyti, kad SP potencialas prisidėti prie ŠESD sekvestracijos miško biomasėje yra nedidelis. d) Preliminarus vertinimas rodo, kad dėl SP intervencijų metinė ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD absorbcija gali išaugti apie 30 proc. Neigiamas pasekmes ŽNŽNKM sektoriaus ŠESD balansui gali turėti pagal GAAB2 standartą organiniuose dirvožemiuose leidžiama drenažo sistemos rekonstrukcija ir remontas bei nenumatyti apribojimai žemės arimui. e) Mineralinių trąšų naudojimas yra svarbiausias žemės ūkio sektoriaus ŠESD išmetimų šaltinis. Vienas iš svarbiausių veiksnių, mažinsiančių mineralinių trąšų naudojimą, o tuo pačiu ir ŠESD išmetimus, bus ekologinio ūkininkavimo plėtra. Nemažą potencialą mažinti mineralinių trąšų naudojimą turi parama baltyminių augalų auginimui, tačiau šios intervencijos poveikis priklausys nuo ūkininkų kompetencijų ir gebėjimo išnaudoti baltyminių augalų teikiamą naudą. Iš viso prie mineralinių trąšų naudojimo mažinimo potencialiai gali prisidėti 11 SP priemonių. Bendras SP indėlis mažinant su tręšimu mineralinėmis trąšomis susijusius ŠESD išmetimus gali sudaryti apie 15–20 proc., tačiau mineralinių trąšų naudojimui didelę įtaką turės ir išoriniai veiksniai, tokie kaip trąšų, žemės ūkio produkcijos kainos. f) SP investicijos į tvarius mėšlo ir srutų tvarkymo sprendimus sudarys prielaidas toliau mažinti išmetimus gyvulininkystės sektoriuje. Su mėšlo tvarkymu susiję išmetimai gali sumažėti 0,5 proc. g) Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad SP priemonės leis sumažinti žemės ūkio sektoriaus ŠESD išmetimus apie 4 proc. Tai yra gerokai mažiau, nei strateginis tikslas - 18,6 proc. h) SP taip pat prisidės didinant ūkių atsparumą besikeičiančio klimato sąlygoms ir mažins galimų produkcijos praradimų riziką. Pasekmės orui: a) Mineralinių trąšų naudojimo mažinimas augalininkystėje bei aplinkos oro taršą, kvapus mažinančių mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo sprendimų taikymas gyvulininkystėje mažins NH3 ir NOx išmetimus. Prie išmetamo NH3 ir NOx kiekio didėjimo prevencijos augalininkystės sektoriuje tiesiogiai turėtų prisidėti vienas GAAB standartas ir 10 priemonių. Dėl ekologinėse sistemose nustatytų tręšimo apribojimų išmestas NH3 kiekis gali būti sumažintas maždaug 200 t per metus. b) Parama tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas leis įdiegti pažangias mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo technologijas ir mažins gyvulininkystės sektoriaus NH3 ir NOx išmetimus. c) Investicijos į inovatyvią žemės ūkio techniką ir technologinius sprendimus turėtų mažinti KD2,5 išmetimus. Dėl minimaliai naudojamos žemės ūkio technikos ypač svarbi parama neariminiam žemės dirbimui – išmestą KD2,5 kiekį šiuose paramos plotuose galima sumažinti 50–85 proc. Prie gyvulininkystės sektoriaus išmetamo KD2,5 kiekio mažinimo turėtų tiesiogiai prisidėti ir parama tvarioms investicijoms į žemės ūkio valdas – tai leis diegti aplinkos oro taršą mažinančius mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo sprendimus. d) 14 augalų apsaugos produktų naudojimą draudžiančių, ribojančių ar poreikį mažinančių intervencijų turės tiesioginės įtakos lakių organinių junginių (LOJ) išmesto kiekio mažinimui . e) Netiesiogiai neigiamas pasekmes orui mažins ir 5 konsultacinio ir mokomojo pobūdžio priemonės. f) Atsižvelgiant į tai, kad teršalai juda kartu su oru ir nepaiso nacionalinių sienų, visų oro taršą mažinančių priemonių pasekmės bus ir tarpvalstybinio masto. Pasekmės kultūros paveldui: Tiesiogiai su kultūros paveldo apsauga susijusių SP intervencijų nesuplanuota, tačiau tam tikrų teigiamų pasekmių gali atsirasti per LEADER programą, kuri suteiks galimybes vietos veiklos grupėms įgyvendinti kultūros ir gamtos paveldo tvarkymo projektus. Pasekmės kraštovaizdžiui: LT 927 LT a) Teigiamas pasekmes kraštovaizdžio apsaugos tikslams gali turėti du GAAB standartai (GAAB8 ir GAAB9) ir 5 ekologinės sistemos, padėsiančios prižiūrėti ir išsaugoti esamus bei kurti naujus kraštovaizdžio elementus. Daugelio kitų priemonių poveikis numatytiems kraštovaizdžio apsaugos tikslams bus netiesioginis, nereikšmingas arba jų teigiamas poveikis labai priklausys nuo to, ar intervencijos bus patrauklios tradicinius kraštovaizdžius tausojančioms žemės ūkio veikloms. b) SP yra spragų, kurios neleis pasiekti strateginių kraštovaizdžio apsaugos tikslų (pavyzdžiui, pagal GAAB1 ir GAAB2 leidžiama mažinti daugiamečių pievų plotus, kurie yra ypač svarbūs kraštovaizdžio mozaikiškumui ir geoekologiniam potencialui palaikyti). c) Didžiausias neigiamas pasekmes kraštovaizdžio būklei gali turėti bazinės tiesioginės išmokos bei parama ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Šios priemonės, priklausomai nuo rinkos sąlygų, lemia ūkinės veiklos intensyvumo didėjimą bei grūdinių pasėlių plėtrą, o tai dažniausiai įgyvendinama daugiamečių pievų sąskaita. Parama ūkininkavimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse teikiama gamtiniu požiūriu jautriuose kraštovaizdžio arealuose. d) Nežiūrint spragų, apskritai šis SP yra žymiai stipriau orientuotas į kraštovaizdžio geros būklės palaikymą ir atstatymą nei 2014–2020 m. paramos programos. Numatyta nemažai naujų ar papildytos esamos kraštovaizdžio elementų ar jo arealų struktūrinių dalių palaikymui ir atkūrimui skirtos priemonės. Tačiau teigiamas pasekmes kraštovaizdžiams greičiausiai nusvers žymiai plačiau veikiančių neigiamų priemonių pasekmės, todėl kraštovaizdžio būklė, nors ir lėčiau nei 2014–2020 m., toliau blogės. Pasekmės gamtos ištekliams ir jų naudojimui: a) SP investicijos į bioekonomikos verslus bei į žemės ūkio valdas gali tiesiogiai ir reikšmingai prisidėti prie ekonomikos žiediškumo bei energijos vartojimo efektyvumo didinimo. Tiksliau įvertinti galimas SP priemonių pasekmes nėra galimybių, kadangi šiame planavimo etape nėra žinomas prie tikslo galinčių prisidėti projektų pobūdis ir įgyvendinimo apimtys, tačiau atsižvelgiant į gana didelį šioms priemonėms numatytą finansavimą (atitinkamai 50 ir 253 mln. Eur) galima tikėtis gana reikšmingo šių priemonių indėlio siekiant strateginių darnaus gamtos išteklių naudojimo tikslų. b) SP numatyta parama trumpųjų tiekimo grandinių kūrimui mažins žemės ūkio produkcijos anglies pėdsaką ir taip pat turės tiesioginį teigiamą poveikį tvariam išteklių naudojimui. c) SP parama miško veisimui ir atkūrimui prisidės siekiant strateginio miškingumo didinimo tikslo, tačiau dėl nedidelių naujo miško įveisimo apimčių jos indėlis bus nedidelis. Dėl SP priemonių miškų plotas turėtų išaugti tik 0,16 proc., o strateginis Lietuvos miškingumo padidinimo tikslas yra 1,3 proc. Siekiant didesnio intervencijų efektyvumo, stokojama regionalizavimo principo taikymo, kuris taikliau nukreiptų intervencijų įgyvendinimą – didinti miškingumą, kur jo labiausiai trūksta ir neskatinti miškų plėtros regionuose, kuriuose dominuoja miškingas kraštovaizdis. d) SP numatytos ūkininkų konsultavimui ir mokymams skirtos priemonės didins ūkininkų kompetencijas bei aplinkosauginį sąmoningumą ir netiesiogiai prisidės prie tvaresnio gamtos išteklių valdymo. Siekiant išvengti neigiamų žemės ūkio veiklos pasekmių, jas kompensuoti ir labiau prisidėti prie strateginių aplinkos ir klimato srities tikslų pasiekimo, rekomenduojama: - peržiūrėti ir papildyti GAAB standartus (GAAB1, GAAB2, GAAB4, GAAB5, GAAB6, GAAB7, GAAB8, GAAB9), kad būtų užtikrintas aukštesnis bazinis aplinkosaugos lygis; - peržiūrėti, patikslinti ir papildyti kai kurių su aplinka susijusių SP intervencijų įgyvendinimo sąlygas, kad būtų užtikrintas didesnis jų rezultatyvumas (suformuluoti pasiūlymai dėl 13 priemonių, iš kurių 9 – ekologinės sistemos); - numatyti papildomas priemones šlapynių tvarkymui; - peržiūrėti aktyvaus ūkininko apibrėžimą. Atliktas vertinimas rodo, kad SP pasekmės aplinkai nemaža dalimi priklausys nuo pareiškėjų poreikių bei iniciatyvos įgyvendinti aplinkai palankius sprendimus, teritorinio priemonių išsidėstymo, išorinių veiksnių (tokių, kaip produkcijos poreikis, trąšų kainos ir t.t.), tad šiame etape numatyti visų pasekmių neįmanoma. Siekiant tinkamai valdyti ir kontroliuoti SP pasekmes, turi būti atliekama nuolatinė aplinkos rodiklių LT 928 LT būklės stebėsena bei SP priemonių poveikio analizė, kurios pagrindu atliekamos tolesnės SP korekcijos. Labai svarbus veiksnys siekiant mažinti poveikį aplinkai bus ūkininkų kompetencijos ir sąmoningumas, todėl viso įgyvendinant SP jie turi būti aktyviai šviečiami ir konsultuojami, turi būti užtikrinama informacijos sklaida. Daugelio SP priemonių pasekmės bus juntamos tik atitinkamų priemonių įgyvendinimo metu. Tai reiškia, kad, pasibaigus paramos teikimui ir nutraukus aplinkai palankių priemonių įgyvendinimą, tikėtinas neigiamas poveikis aplinkai, todėl bus būtina užtikrinti priemonių įgyvendinimo tęstinumą. SP galutinės korekcijos vyko atsižvelgiant ne tik į šio vertinimo, bet ir Europos Komisijos taip pat socialinių ekonominių partnerių pastebėjimus ir siūlymus. LT 929 LT 2. Išankstinio vertinimo ir SPAV rekomendacijos ir kaip į jas atsižvelgta Pavadinimas / Nuoroda Rekomendacijos kategorija Data SO1 SO2 SO3 SO4 SO5 SO6 SO7 SO8 SO9 XCO 01.Peržiūrėti situacijos analizę ir SSGG teiginių bei poreikių pagrįstumą SSGG analizė, poreikių vertinimas 30-06- 2022 X X X X X X X X X X 02.Peržiūrėti Strateginio plano intervencijos strategiją Intervencijos logika / indėlis siekiant tikslų 30-06- 2022 X X X X X X X X X X 03.Padidinti SP naudojamų rezultato rodiklių skaičių ir reikšmes Produktai, rezultatai ir tarpinių reikšmių bei siektinų reikšmių nustatymas 30-06- 2022 X X X X X X X X X X 04.Suplanuoti daugiau intervencijų poveikio vertinimų Kita 30-06- 2022 X X X X X X X X X X 05.SP išorinio suderinamumo su kitais paramos instrumentais aprašymas Išorinis / vidinis suderinamumas 30-06- 2022 06.Kontrolės mechanizmų aprašymas Kita 30-06- 2022 07.Peržiūrėti GAAB reikalavimus Konkrečios SPAV rekomendacijos 21-06- 2022 08. Didinti kraštovaizdžio elementų apimtis Konkrečios SPAV rekomendacijos 21-06- 2022 09. Išplėsti aktyvaus ūkininko apibrėžimą Konkrečios SPAV rekomendacijos 21-06- 2022 10. Tinkamas remti šlapynių plotas Konkrečios SPAV rekomendacijos 21-06- 2022 11.Peržiūrėti miškų veisimo priemonės nuostatas Konkrečios SPAV rekomendacijos 21-06- 2022 01.Peržiūrėti situacijos analizę ir SSGG teiginių bei poreikių pagrįstumą - Aprašas Prie visų tikslų pateikta pastebėjimų ir pasiūlymų dėl išsamesnio SSGG teiginių bei poreikių pagrindimo ir jų sąsajų patikslinimo. Taip pat pasiūlyta tikslinti kai kurių teiginių formuluotes. 01.Peržiūrėti situacijos analizę ir SSGG teiginių bei poreikių pagrįstumą - Pagrindimas Atsižvelgta. Situacijos analizė, poreikiai ir jų sąsajos buvo papildomai peržiūrėti ir papildyti, patikslinti, taip pat atsižvelgiant ir į Europos Komisijos pastabas. 02.Peržiūrėti Strateginio plano intervencijos strategiją - Aprašas Siūloma peržiūrėti visų specifinių ir horizontalaus tikslo įgyvendinimo priemonių rinkinius, jų sąsajas su poreikiais, taip pat konkrečių priemonių nuostatas. 02.Peržiūrėti Strateginio plano intervencijos strategiją - Pagrindimas Atsižvelgta iš dalies. Atsižvelgta į daugelį ekspertų pastabų ir siūlymų. Tikslų įgyvendinimo intervencijos strategija ir priemonių rinkiniai peržiūrėti, taip pat tikslinti intervencinių priemonių aprašymai. Peržiūros metu taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos, socialinių-ekonominių partnerių nuomonę, todėl kai kuriais atvejais buvo priimami kitokie sprendimai nei siūlyta rekomendacijose. 03.Padidinti SP naudojamų rezultato rodiklių skaičių ir reikšmes - Aprašas SPR 1 priede numatyti 44 rezultato rodikliai, tačiau vertintoje SP projekto versijoje suplanuotoms priemonėms numatyta taikyti 33 rodiklius, o 11 rodiklių nėra susieti su SP planuojamomis priemonėmis. LT 930 LT Ataskaitos 3 dalyje pateikti pasiūlymai dėl šių rodiklių susiejimo su SP planuojamomis priemonėmis. BŽŪP tikslų lygiu yra pateiktos rekomendacijos dėl platesnio kai kurių rezultato rodiklių taikymo, t. y. rodiklius susieti su didesniu skaičiumi SP priemonių, kas taip pat leistų padidinti rodiklių reikšmes ir surinkti daugiau duomenų paramos vertinimams. 03.Padidinti SP naudojamų rezultato rodiklių skaičių ir reikšmes - Pagrindimas Atsižvelgta iš dalies. SP rezultato rodikliai buvo peržiūrėti kartu su intervencijų strategija ir intervencinėmis priemonėmis. Bendras rodiklių skaičius, taip pat dauguma jų reikšmių padidėjo. Peržiūrint rodiklių sąrašą taip pat atsižvelgta į Europos Komisijos pastabas. Bet kuriuo atveju, buvo laikomasi principo, kad su rezultato rodikliais būtų siejamos tik tiesiogiai ir reikšmingai prisidedančios priemonės. 04.Suplanuoti daugiau intervencijų poveikio vertinimų - Aprašas Situacijos analizėje mažai naudojamasi paramos vertinimų rezultatais. Įgyvendinant SP siūlome daugiau dėmesio skirti intervencijų poveikio vertinimui ir vertinimo rezultatų sklaidai: inicijuoti daugiau siauresnės apimties (į konkrečias intervencijas, o ne visą SP orientuotų) poveikio vertinimų; atskirti intervencijų įgyvendinimo ir poveikio vertinimus (intervencijų poveikio klausimus, įskaitant intervencijų indėlio į bendrųjų konteksto ir poveikio rodiklių pokyčius vertinimą, analizuoti atskirai nuo įgyvendinimo klausimų); rengti vertinimo rezultatų apibendrinimus – atmintines sprendimų priėmėjams, socialiniams ir ekonominiams partneriams. Šiose atmintinėse akcentuoti ne tik vertinimų išvadas ir rekomendacijas apie intervencijų poveikį, bet ir apie duomenų spragas ir apribojimus, kurie trukdo visapusiškai įvertinti intervencijų poveikį. Ši informacija ateityje galėtų būti panaudota tobulinant statistinės ir stebėsenos informacijos rinkimą, užtikrinant sąveikumą tarp skirtingų duomenų bazių, kuriose kaupiami vertinimams aktualūs duomenys ir pan. 04.Suplanuoti daugiau intervencijų poveikio vertinimų - Pagrindimas Ketinama atsižvelgti. Į pastabas ir rekomendacijas ketinama atsižvelgti rengiant ir įgyvendinant SP vertinimo planą. Visgi, svarbu ir tai, kad intervencijų poveikiui pasireikšti reikalingas laikas, be to, atskirų siaurų intervencijų poveikį atskirti nuo kitų veiksnių dažnai yra sudėtinga taip pat ir dėl duomenų apribojimų. Šie ir kiti aspektai bus svarbūs planuojant paramos vertinimus. 05.SP išorinio suderinamumo su kitais paramos instrumentais aprašymas - Aprašas Aprašant EŽŪFKP lėšomis finansuojamų SP intervencinių priemonių koordinavimą, takoskyras ir papildomumą su kitų ES fondų lėšomis finansuojamomis intervencijomis kaimo vietovėse, pateikta informacija apie SP priemonių sąsajas su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, Modernizavimo fondo ir nacionalinės Klimato kaitos programos finansuojamomis priemonėmis. Kaimo vietovėms aktualius poreikius taip pat tenkina investicijos, numatytos pagal 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą (t. y. Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo+, Sanglaudos fondo ir Teisingos pertvarkos fondo investicijos), Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programą (Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšos), galimos kaimo plėtros priemonių sinergijos su ES aplinkos ir klimato politikos programos LIFE ir ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ projektais. Rekomenduojama SP 4.5 dalį papildyti apžvalga, kaip EŽŪFKP priemonės dera su veiklomis, numatomomis finansuoti iš minėtų fondų, koks planuojamas skirtingų ES fondų intervencijų koordinavimo procesas, kokie koordinavimo ir demarkacijos mechanizmai bus taikomi, siekiant suderinti veiklas, finansuojamas iš skirtingų šaltinių, valdyti finansavimo dubliavimosi tarp skirtingų finansavimo instrumentų rizikas, identifikuoti ir užpildyti finansavimo spragas. 05.SP išorinio suderinamumo su kitais paramos instrumentais aprašymas - Pagrindimas LT 931 LT Atsižvelgta. Patikslintas Strateginio plano 4.5 dalies aprašymas. 06.Kontrolės mechanizmų aprašymas - Aprašas Kontrolės mechanizmas nuosekliai ir detaliai turėtų būti aprašytas SP 7.3.1.1.5 dalyje, tačiau ši dalis nėra užpildyta, todėl nėra galimybės pilna apimtimi įvertinti planuojamą taikyti kontrolės mechanizmą bei įvertinti, ar jame numatyti veiksmai yra pakankami administracinei naštai sumažinti, ar paramos gavėjams bus suteikta pakankamai informacijos apie kontrolės procedūras. Atsižvelgiant į tai, siūloma užpildyti SP 7.3.1.1.5 dalį. 06.Kontrolės mechanizmų aprašymas - Pagrindimas Atsižvelgta. Strateginis planas papildytas atitinkamos dalies aprašymu. 07.Peržiūrėti GAAB reikalavimus - Aprašas Siekiant išvengti neigiamų pasekmių, kompensuoti žemės ūkio veiklos poveikį ir labiau prisidėti prie strateginių aplinkos ir klimato srities tikslų pasiekimo, rekomenduojama peržiūrėti ir papildyti GAAB standartus, kad vykdant žemės ūkio veiklą būtų užtikrintas aukštesnis bazinis aplinkosaugos lygis. Rekomendacijų pateikta dėl daugumos GAAB. 07.Peržiūrėti GAAB reikalavimus - Pagrindimas Atsižvelgta/ Atsižvelgta iš dalies/ Neatsižvelgta. Į daugumą pasiūlymų iki galo ar iš dalies atsižvelgta, atlikti atitinkami pakeitimai standartų aprašymuose. GAAB1 Dėl naujų apsirūpinimo maistu taip pat konkurencingumo iššūkių Strateginio plano rengimo metu nematoma galimybės mažinti ES teisės aktuose numatytą 5 proc. pievų mažėjimo tolerancijos ribą. GAAB2 Numatytas draudimas arti durpžemius, sausinti durpynus ir šlapynes, išlyga numatyta tik drenažo sistemų remontui ir rekonstravimui. GAAB5 pasirinktas kitoks šlaitų erozijos rizikos valdymas - ne pagal statumo grupes. Atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, taip pat mažesnę administracinę naštą ūkininkams ir administruojančioms institucijoms, nustatyta, kad nediferencijuojant šlaitų pagal statumą bus draudžiama auginti rizikingiausius kaupiamuosius augalus, reikalaujama tokiems plotams turėti dangą žiemos laikotarpiu, be to bus taikomas ir dirbimo skersai šlaito reikalavimas. 08. Didinti kraštovaizdžio elementų apimtis - Aprašas Intervencinė priemonė TI05eko1.5 - Kraštovaizdžio elementų priežiūra. Naujų KE įkūrimą planuojama įgyvendinti 11 000 ha plote, tai sudarytų apie 0,4 proc. nuo viso ŽŪN ploto. Vertinant tai, kad priemonė šiuo metu apima tik dviejų tipų veiklas (naujų žolinių ir medėjančių KE įkūrimą), tikėtinas jos poveikis būtų tik lokalus ir nepakankamas biologinės įvairovės apsaugos tikslams pasiekti nacionaliniu mastu. Todėl rekomenduojama numatyti labiau ambicingus tikslus naujų biologinei įvairovei vertingų kraštovaizdžio elementų įkūrimui žemės ūkio naudmenose. 08. Didinti kraštovaizdžio elementų apimtis - Pagrindimas Neatsižvelgta. Biologinės įvairovėms tikslams SP be TI05eko1.5 „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ yra numatyta daugiau priemonių priemonių (pvz. TI05eko1.6 - Trumpaamžių medingųjų augalų juostos, TI05eko1.7 - Daugiamečių žolių juostos, TI05eko4 - Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, TI05eko5 - Eroduotos žemės keitimas pievomis, TI05eko6 - Kompleksinė pievų priežiūros schema, TI05eko7 - Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, KP07ntž - Parama „Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje, KP070untž - Laukinių paukščių apsauga už LT 932 LT „Natura 2000“ teritorijos ribų, KP08neg1 - Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu, kurių pagalba bus siekiama įgyvendinti užsibrėžtus biologinės įvairovės apsaugos tikslus. 09. Išplėsti aktyvaus ūkininko apibrėžimą - Aprašas Strateginiame plane pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas šiuo metu neapima tokių subjektų kaip saugomų teritorijų direkcijos, valstybinės miškų urėdijos, nevyriausybinės organizacijos. Visi šie subjektai šiuo metu atlieka svarbią rolę palaikant gerą agrarinio kraštovaizdžio, buveinių ir rūšių (ypač saugomų EB svarbos rūšių ir buveinių) būklę. Tačiau dėl susiaurinto aktyvaus ūkininko apibrėžimo, minėti subjektai negalės pretenduoti į paramą, ir tikėtina jog tai lems minėtų gamtos vertybių degradavimą. 09. Išplėsti aktyvaus ūkininko apibrėžimą - Pagrindimas Atsižvelgta. Aktyvaus ūkininko apibrėžimas išplėstas ir apima daugiau galimų paramos gavėjų. 10. Tinkamas remti šlapynių plotas - Aprašas Kadangi ekologinės sistemos taikomos I-ojo ramsčio rėmuose, jų nebus galima įgyvendinti dalyje šlapynių, kurių plotai nėra tinkami gauti tiesiogines išmokas, nors juose vykdoma žemės ūkio veikla (šienavimas, ganymas) ir jos buvo deklaruojamos ankstesniame periode priemonėje M10 „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“. Siūloma arba sukurti papildomą II ramsčio priemonę, arba sudaryti sąlygas už šiuos plotus gauti tiesiogines išmokas. 10. Tinkamas remti šlapynių plotas - Pagrindimas Atsižvelgta. Bus patikslinta Kontrolinių žemės sklypų metodika – tai suteiks galimybę už šiuos plotus gauti paramą. 11.Peržiūrėti miškų veisimo priemonės nuostatas - Aprašas Siūloma: -numatyti, jog priemonė būtų įgyvendinama tik mažiausiu miškingumu pasižyminčiuose šalies regionuose; -numatyti sąlygas, kad naujai įveisiami miškai būtų formuojami kaip atskiri miškų fragmentai (nešliejami prie jau esamų miško masyvų), arba šliejami (projektuojami) tokiu būdu, kad su esamu mišku tiesiogiai ribotųsi ne daugiau kaip 30 proc. naujai formuojamo sklypo perimetro; -lapuočių medžių dalį didinti bent iki 50 proc., nenumatant išimties ir atkuriamiems medynams ir numatant reikalavimą lapuočių medžių sodinukus sklype išdėstyti tolygiai arba tolygiai išdėstytomis grupėmis. 11.Peržiūrėti miškų veisimo priemonės nuostatas - Pagrindimas Atsižvelgta iš dalies. Į regionavimo ir šliejimo aspektus svarstoma atsižvelgti tik tuo atveju, jei būtų pakankamas pareiškėjų aktyvumas ir prašomos paramos sumos viršytų priemonės biudžetą. Po konsultacijų su ekspertais ir mokslininkais lapuočių medžių dalis padidinama iki 20 proc. Kiti aspektai – ne Strateginio plano, o konkrečių miško plotų projektavimo objektas. 3. Išankstinio vertinimo ataskaita Žr. pridedamą (-us) dokumentą (-us) LT 933 LT 4. Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita Žr. pridedamą (-us) dokumentą (-us) II priedas „SSGG analizė“ Žr. pridedamą (-us) dokumentą (-us) III priedas „Konsultacijos su partneriais“ Žr. pridedamą (-us) dokumentą (-us) IV priedas „Specialioji išmoka už medvilnę“ (kai aktualu) LT 934 LT V priedas „Papildomas nacionalinis finansavimas pagal BŽŪP strateginį planą“ Pagrindas Intervencinė priemonė Biudžetas didesnis paramos gavėjų skaičius aukštesnis paramos intensyvumas tam tikrų intervencinių priemonių veiksmų finansavimas Papildoma informacija SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. INVEST(73-74) - KP30pfi Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą (finansinės priemonės) 500 000,00 Atsižvelgus į taikomą pirmenybę projektams, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamins produktą, patenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, minėtiems projektams planuojama paskirstyti didžiąją (iki 95 proc.) priemonės lėšų dalį. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. KNOW(78) - KP25kon Konsultavimo paslaugos 500 000,00 Projektų dalyviams, kurie nevykdo pirminės ž.ū. produktų gamybos taikomi de minimis reikalavimai Atsižvelgus į istorinius duomenis, programavimo laikotarpiu, tikimasi, kad jiems gali būti skirta iki 10 proc. priemonės lėšų. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. INVEST(73-74) - KP05mju Jaunuolynų ugdymas 6 050 000,00 Visos intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 str. taikymo sritį. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. KNOW(78) - KP24mįį Mokymai ir įgūdžių įgijimas 400 000,00 Projektų dalyviams, kurie nevykdo pirminės ž.ū produktų gamybos taikomi de minimis reikalavimai. Atsižvelgus į istorinius duomenis ir numatytą taikyti didžiausią paramos sumą projektui, tikimasi, kad jiems gali būti skirta iki 10 proc. priemonės lėšų. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos ENVCLIM(70) - KP03įmp Miško priežiūra ir apsauga 11 000 000,00 Visos intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 str. taikymo sritį. LT 935 LT Pagrindas Intervencinė priemonė Biudžetas didesnis paramos gavėjų skaičius aukštesnis paramos intensyvumas tam tikrų intervencinių priemonių veiksmų finansavimas Papildoma informacija bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. INVEST(73-74) - KP02mva Miško veisimas ir atkūrimas 7 000 000,00 Visos intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 str. taikymo sritį. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. INVEST(73-74) - KP14prd Investicijos į bioekonomikos verslus 2 500 000,00 Atsižvelgus į taikomą pirmenybę projektams, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamins produktą, patenkantį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priedą, minėtiems projektams planuojama paskirstyti didžiąją (iki 95 proc.) priemonės lėšų dalį. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. COOP(77) - KP20vvg Bendruomenių inicijuota vietos plėtra (LEADER) 59 917 096,00 Pagal vietos plėtros strategijas (VPS) remiamos veiklos nustatomos, vadovaujantis iniciatyvos iš apačios principu, atlikus vietovės analizę. Iki 20 proc. priemonės lėšų gali būti skirta VPS administruoti, todėl pelno projektams skiriamos lėšos gali sudaryti apie 80 proc. priemonės lėšų SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. ASD(72) - KP06ntm Parama „Natura 2000“ miškuose 8 238 210,00 Visos intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 str. taikymo sritį. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos RISK(76) - KP16sav Savitarpio pagalbos fondai 1 500 000,00 Visos intervencine priemone finansuojamos veiklos nepatenka į EB veikimo Sutarties 42 str. taikymo sritį. LT 936 LT Pagrindas Intervencinė priemonė Biudžetas didesnis paramos gavėjų skaičius aukštesnis paramos intensyvumas tam tikrų intervencinių priemonių veiksmų finansavimas Papildoma informacija bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. COOP(77) - KP21sum Sumanieji kaimai 13 200 000,00 Iki 12 proc. priemonės lėšų gali būti skirta kaimo strategijos vystymo, koordinavimo, valdymo, aktyvinimo ir bendradarbiavimo išlaidoms, todėl pelno projektams skiriamos lėšos gali sudaryti apie 88 proc. priemonės lėšų. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse. COOP(77) - KP22eip Europos inovacijų partnerystė žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje 800 000,00 Projektų dalyviams, kurie nevykdo pirminės ž.ū. produktų gamybos, ž.ū. produktų perdirbimo į kitus ž.ū. produktus bei šių produktų rinkodaros (prekybos), taikomi de minimis pagalbos teikimo reikalavimai. Šių dalyvių projektams gali būti skirta iki 10 proc. priemonės lėšų. SP numatytos intervencinei priemonei taikomos tinkamumo finansuoti sąlygos ir reikalavimai. Specifiniai reikalavimai ir sąlygos bus detalizuoti priemonės įgyvendinimo taisyklėse KNOW(78) - KP23ppi Parodomieji projektai ir informavimo veikla 300 000,00 Projektą vykdant dalyviams, nevykdantiems ž.ū. produktų gamybos arba EIP veiklos grupei taikomi de minimis reikalavimai. Atsižvelgus į istorinius duomenis bei ir numatytą taikyti didžiausią paramos sumą projektui, tikimasi, kad jiems gali būti skirta iki 10 proc. priemonės lėšų. LT 937 LT Vaisių ir daržovių sektoriui skiriama nacionalinė finansinė parama, kurią numatoma skirti kiekvienam atitinkamam regionui, ir bendra valstybės narės metinė suma Nacionalinė finansinė parama neteikiama. VI priedas „Pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba“ (kai aktualu) a) metinis konkrečiam sektoriui skirtas finansinis paketas kiekvienam sektoriui, kuriam skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama Sektoriams skirti konkretūs finansiniai paketai, EURSektorius 2023 2024 2025 2026 2027 b) kai aktualu, didžiausia paramos norma vienetui kiekvienais laikotarpio metais Didžiausia paramos norma vienetui, %Sektorius 2023 2024 2025 2026 2027 c) kai aktualu, informacija apie ataskaitinį laikotarpį, iš dalies pakeistą pagal 147 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Sektorius Informacija apie iš dalies pakeistą ataskaitinį laikotarpį d) trumpas pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos papildomumo su intervencinėmis priemonėmis pagal BŽŪP strateginius planus aprašymas Neaktualu Kitas priedas. Suderinamumas su Sąjungos 2030 m. tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti maisto medžiagų praradimą, kartu užtikrinant, kad nepablogėtų dirvožemio derlingumas Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo, kad iki 2030 m. 10 % žemės ūkio paskirties žemės turėtų didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų. Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo, kad iki 2030 m. 25 % žemės ūkio paskirties žemės sudarytų ekologinio ūkininkavimo plotai Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti bendrą cheminių pesticidų naudojimą ir jų keliamą riziką, įskaitant pavojingesnių pesticidų naudojimą Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra LT 938 LT pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2030 m. 50 % sumažinti ūkiniams gyvūnams ir akvakultūrai skirtų antimikrobinių medžiagų pardavimą Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. Nacionalinis įnašas siekiant ES tikslo iki 2025 m. užtikrinti greitą plačiajuostį internetą kaimo vietovėse, kad būtų pasiektas šimtaprocentinės prieigos tikslas Informacija apie suderinamumą su 2030 m. Europos Sąjungos tikslais ir indėlis į jų įgyvendinimą yra pateiktas Strateginio plano 2.3.3. dalyje. LT 939 LT DOKUMENTAI Dokumento pavadinimas Dokumento rūšis Dokumento data Vidaus nuoroda Komisijos nuoroda Dokumentų rinkiniai Išsiuntimo data Išsiuntė Strateginio plano SPAV ataskaita I priedas. Direktyvoje 2001/42/EB nurodytas išankstinis vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) 2022-06-22 Ares(2022)7274406 Strateginio plano SPAV ataskaita 2022-10-20 Indriošienė, Kristina Strateginio plano išankstinio (ex ante) vertinimo ataskaita I priedas. Direktyvoje 2001/42/EB nurodytas išankstinis vertinimas ir strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV) 2022-07-01 Ares(2022)7274406 Strateginio plano išankstinio (ex ante) vertinimo ataskaita 2022-10-20 Indriošienė, Kristina IAKS intervencinių priemonių kontrolės ir nuobaudų sistema Priedo 7 skyrius: Valdymo ir koordinavimo sistema 2022-09-20 Ares(2022)7274406 IAKS intervencinių priemonių kontrolės ir nuobaudų sistema 2022-10-20 Indriošienė, Kristina III priedas: Konsultacijos su partneriais III priedas: Partnerių konsultacijos 2022-09-21 Ares(2022)7274406 III priedas: Konsultacijos su partneriais 2022-10-20 Indriošienė, Kristina Patvirtinimas dėl intervencinių priemonių išmokų skaičiavimo Priedo 5 skyrius: Tiesioginės išmokos, sektorinės ir kaimo plėtros intervencijos, nurodytos strategijoje 2022-09-23 Ares(2022)7274406 Patvirtinimas dėl intervencinių priemonių išmokų skaičiavimo 2022-10-20 Indriošienė, Kristina II priedas: SSGG analizė II priedas. SSGG analizė 2022-09-26 Ares(2022)7274406 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO EKONOMINĖS, SOCIALINĖS IR APLINKOSAUGINĖS SITUACIJOS VERTINIMAS 2022-10-20 Indriošienė, Kristina Lydraštis dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano pateikimo Kitas valstybės narės dokumentas 2022-10-18 Lydraštis dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano pateikimo Programme snapshot 2023LT06AFSP001 1.1 Momentiniai duomenys prieš siuntimą 2022-10-20 Ares(2022)7274406 Programme snapshot 2023LT06AFSP001 1.1 2022-10-20 Indriošienė, Kristina