Order No. 3D-513 of the Minister of Agriculture validating Technological standards for fishfarming in aquaculture ponds and closed aquaculture systems

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL ŽUVŲ AUGINIMO AKVAKULTŪROS TVENKINIUOSE IR UŽDAROSIOSE AKVAKULTŪROS SISTEMOSE TECHNOLOGINIŲ NORMŲ PATVIRTINIMO 2024 m. liepos 9 d. Nr. 3D-513 Vilnius T v i r t i n u Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose technologines normas (pridedama). Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas SUDERINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024-06-26 raštas Nr. D8(E)-3098 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2024 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3D-513 ŽUVŲ AUGINIMO AKVAKULTŪROS TVENKINIUOSE IR UŽDAROSIOSE AKVAKULTŪROS SISTEMOSE TECHNOLOGINĖS NORMOS I SKYRIUS ŽUVŲ AUGINIMO AKVAKULTŪROS TVENKINIUOSE TECHNOLOGINĖS NORMOS 1. TVENKINIŲ AKVAKULTŪROS REGIONAI Eil. Nr. Akvakultūros regionai Dienų skaičius, kai oro temperatūra didesnė nei 15°C Rajonai 1. Šiaurės Lietuva 60–75 Ignalinos, Kelmės, Molėtų, Raseinių, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Zarasų 2. Pietų Lietuva 76–90 Alytaus, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Prienų, Šalčininkų, Varėnos, Vilniaus 2. KARPIŲ IR AUGALĖDŽIŲ ŽUVŲ VEISIMAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos Remontinės bandos ir reproduktorių auginimas vasaros tvenkiniai 2.1. Tvenkinio plotas ha iki 3,0 2.2. Vidutinis gylis m 1,5–2,0 2.3. Gylis prie vandens išleistuvo m 1,8–2,3 2.4. Užpildymo vandeniu trukmė para iki 5 2.5. Vandens išleidimo trukmė para iki 3 2.6. Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos (veislės) amžiaus grupei vnt. 1 2.7. Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams vnt. vnt. ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2 Remontinės bandos ir reproduktorių žiemojimo tvenkiniai 2.8. Tvenkinio plotas ha 0,1–0,5 2.9. Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,2 2.10. Vandens apykaita para 10–15 2.11. Užpildymo vandeniu trukmė para iki 1 2.12. Vandens išleidimo trukmė para 0,2 2 2.13. Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos (veislės) amžiaus grupei vnt. 1 2.14. Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams vnt. vnt. ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2 .Karantino tvenkiniai 2.15. Tvenkinių plotas: – vasaros – žiemojimo ha ha 0,2 0,05 2.16. Tvenkinių kiekis: – vasaros – žiemojimo vnt. vnt. 2 2 2.17. Vidutinis gylis m 2 2.18. Užpildymo vandeniu trukmė para 0,3 2.19. Vandens išleidimo trukmė para 0,2 2.20. Vandens apykaita para 25 . Karpių reproduktorių ir remontinių auginimas 2.21. Reproduktorių rezervas % 100 2.22. Lytinio subrendimo amžius: – patelės metai 5–6 6 5 – patinai metai 4–5 5 4 2.23. Reproduktorių naudojimas Vidutiniš- kai metų 4 2.24. Remontinių karpių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis: – 3 dienų lervutės (dirbtinio neršto) tūkst./ha 30–35 30 35 – paaugintos lervutės (daugiau nei 25 mg) tūkst./ha 17–23 17 23 – metinukai vnt./ha 1000–1100 1000 1100 – dvimečiai vnt./ha 450–500 450 500 – trimečiai vnt./ha 300–320 300 320 – keturmečiai vnt./ha 150–170 150 170 – penkiamečiai vnt./ha 150 2.25. Reproduktorių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis: – patelės vnt./ha 100–120 100 120 – patinai vnt./ha 150–170 150 170 2.26. Veislinių karpių tankis žiemojimo tvenkiniuose kg/ha 10000 2.27. Remontinių karpių išeiga (gyvybingumas): – šiųmetukų iš 3 dienų dirbtinio neršto lervučių – šiųmetukų iš paaugintų natūralaus neršto lervučių % % 40 (>30) 55 (>50) – metinukų % 70–75 70 75 – dvivasarių % 90 (>80) – dvimečių % 90 – trivasarių % 90 – trimečių ir vyresnių % 95 3 2.28. Reproduktorių išeiga vasaros ir žiemojimo tvenkiniuose % 95 2.29. Reproduktorių nuostoliai per nerštą: – dirbtinis nerštas – natūralus nerštas % % 20 10 2.30. Remontinių karpių svoris šio amžiaus žuvies auginimo sezono pabaigoje vasaros tvenkiniuose: amūrų, sazanų, remontinių karpių prieaugis mažesnis 30% – šiųmetukų g 40–60 45 50 – dvivasarių g 400–600 500 600 – trivasarių g 1600–2500 900 1000 – keturvasarių g 2500–4000 900 1000 – penkiavasarių g 4000–6000 900 1000 – šešiavasarių g >6000 800 – 2.31. Reproduktorių masės prieaugis vasaros tvenkiniuose: – patelės g 600–1200 900 1000 – patinai g 500–1000 700 800 2.32. Pašarų sąnaudos veislinių karpių prieaugiui gauti: Priklauso nuo pašarų sudėties – šiųmetukams vnt. 3,0 – dvivasariams vnt. 3,5 – trivasariams vnt. 4,5 – keturvasariams ir vyresniems vnt. 6 – reproduktoriams vnt. 9 2.33. Veislinė atranka: – metinukų ir dvivasarių % 50 – patelių, pervedant į reproduktorių bandą % iki 75 3. NATŪRALUS KARPIŲ NERŠTAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos Neršto tvenkiniai 3.1. Tvenkinio plotas ha 0,02–0,05 0,02– 0,05 0,02– 0,05 3.2. Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo m 1,5 1,5 1,5 3.3. Seklavandenės zonos iki 0,5 m gylio % 50–70 50–70 50–70 3.4. Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė val. 4 4 4 3.5. Tvenkinio vandens išleidimo trukmė, neįvykus nerštui val. 4 4 4 Nerštas tvenkiniuose 3.6. Patelių ir patinų santykis viename lizde 1:2 1:2 1:2 3.7. Lizdų kiekis vienam neršto tvenkiniui vnt. 2 2 2 3.8. Mailiaus išeiga iš 1 lizdo tūkst. vnt. 70–80 70 80 3.9. Mailiaus vidutinė masė išgaudymo metu mg ne mažiau kaip 12 ne mažiau kaip 12 ne mažiau kaip 12 4 3.10. Jauniklių laikymo neršto tvenkiniuose trukmė para ne daugiau kaip 10 ne daugiau kaip 10 ne daugiau kaip 10 4. DIRBTINIS ŽUVŲ VEISIMAS Eil. Mato Norma abiem regionams Nr. vnt. Karpiai Augalėdės Peledės Lydekos Reproduktorių laikymas priešnerštiniuose tvenkiniuose 4.1. Tvenkinio plotas ha iki 0,1 0,05–0,5 4.2. Vidutinis gylis m 1,5–2,0 1,5–2,0 4.3. Užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo trukmė val. val. ne daugiau kaip 6 ne daugiau kaip 3 4.4. Vandens apykaita para 5 5 4.5. Suleidimo tankis: – patelių – patinų vnt./ha vnt./ha 300 500 1000 1000 4.6. Vandens temperatūra reproduktorių laikymo metu 0C Iki 18 22–26 4.7. Reproduktorių rezervas % 100 100 Reproduktorių laikymas talpose prieš ir po hipofizės injekcijų 4.8. Reproduktorių santykis: patelės:patinai vnt. 1:0,6 1:0,5 1:1 1:3 4.9. Reproduktorių brandinimo (iki lytinių produktų gavimo) talpų dydžiai: – ilgis – plotis – vandens gylis m m 4,0 0,6 0,6 4,0 2,5 1,0 3,0 2,5 1,0 3,0 2,5 1,0 4.10. Užpildymo vandeniu trukmė min. 30 30 – – 4.11. Vandens išleidimo trukmė min. 15 15 – – 4.12. Reproduktorių suleidimo tankis priklausomai nuo jų dydžio vnt./m 3 3–5 1 40 10 4.13. Vandens sąnaudos (100 kg žuvų) l/sek. 3,0 6,0 2,0 1,4 4.14. Vandens temperatūra: – injekcijų metu – ikrų inkubacijos metu °C °C 18–20 20–22 20–25 20–25 4.15. Deguonies kiekis vandenyje reproduktorių brandinimo metu mg/l ne mažiau kaip 6 ne mažiau kaip 6 4.16. Hipofizių, Ovopel sąnaudos (1 kg reproduktorių masės): – patelės – patinai mg/kg mg/kg 3–4 2 ne mažiau kaip 5 ne mažiau kaip 11 – – Ovaprim ml/kg 0,6–0,8 4.17. Nulipninančių medžiagų sąnaudos (1 l vandens): – talkas – pienas – taninas g g g 10 100 1,4 4.18. Medikamentinių preparatų sąnaudos: violetinio „K" g/m3 0,5 5.0 5 (iki / ar akutės stadijoje ekspozicijos trukmė – iki 1 val. / (30–45 min) 4.19. Subrendusių patelių kiekis po hipofizės injekcijų % 85 80 – – 4.20. Patelių darbinis vislumas (ikreliais) tūkst. vnt. 300–500 500 – – Ikrų inkubavimas 4.21. Aparatai Veiso VNIIPRX Veiso Veiso 4.22. Aparato talpa l 8 100–200 8 8 4.23. Talpinama ikrų į vieną aparatą tūkst. vnt. ne daugiau kaip 600 500–1000 700800 200 4.24. Vandens sąnaudos 1 aparatui l/sek. 0,05– 0,08 0,16–0,20 0,05 0,03 4.25. Deguonies kiekis inkubuojant ikrus mg/l ne mažiau kaip 8 ne mažiau kaip 6 4.26. Ikrų apvaisinimas % ne mažiau kaip 80 ne mažiau kaip 80 4.27. Lervučių išeiga iš inkubuojamų ikrų % >60 65 65 70 4.28. Trijų dienų lervučių išeiga iš vienos pateles tūkst. vnt. 150–250 250 – – Lervučių laikymas iki jų aktyvaus maitinimosi pradžios 4.29. Stikloplasto loviai: – vandens tūris – gylis – lervučių suleidimo tankis – vandens sąnaudos (1 mln. lervučių) m3 m tūkst. vnt./m3 l/min. 1,2 0,5 1500– 2000 15 – – – 11 – 0,4 300 10 – 0,4 150 24 4.30. Lervučių išeiga % 85 75 95 95 4.31. Aparatas IVL–2: – naudinga talpa l 200 200 200 – – lervučių suleidimo tankis tūkst. vnt./I 5 6,5 5 – – vandens sąnaudos aparatui (200 l talpos) l/sek. 0,23 0,23 – – 4.32. Lervučių išeiga % 85 75 85 85 4.33. Lervučių išlaikymo trukmė, kai temperatūra °C: 4–5 para – – 3–4 – 12–15 para – – – 9–10 20–22 para 1–2 3,3 – – 24–25 para – 3 – – 26–27 para – 2 – – 4.34. Lervučių kiekis, tenkantis 1 patelei (pagal regionus): – Šiaurės Lietuva – Pietų Lietuva tūkst. vnt. tūkst. vnt. 150 175 – – – 5. LERVUČIŲ AUGINIMAS Norma abiem regionams 6 Eil. Nr. Mato vnt. Karpiai Augalėdės Peledės Lydekos Lervučių paauginimas loviuose ir baseinuose 5.1. Lervučių vidutinė masė auginimo pradžioje mg 1,0 1,0 – – 5.2. Paaugintų lervučių vidutinė masė mg 20 20 – 5.3. Naudingas vandens tūris lovyje (baseine) m3 1,0 1,0 – – 5.4. Vidutinis vandens gylis lovyje m 0,4 0,4 – – 5.5. Lervučių suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 200 200 – 5.6. Auginimo trukmė, kai temperatūra 0C: 25– 25,9 26– 28 para para 15 –13 12 –10 15 –13 12 –10 – – 5.7. Vandens sąnaudos (1 mln. lervučių) l/sek. 3,3 3,3 – – 5.8. Lervučių išeiga % 70 70 – – 5.9. Pašarinis koeficientas, kai paauginama iki 7–8 mg (naudojama Artemija salina arba / ir startiniai pašarai) vnt. 3 3 Karpių ir augalėdžių žuvų lervučių auginimas mailiaus tvenkiniuose Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos 5.10. Tvenkinio plotas ha iki 1,0 iki 1,0 iki 1,0 5.11. Vidutinis gylis m 1,5 1,5 1,5 5.12. Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo m 1,8 1,8 1,8 5.13. Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė para 0,5 0,5–1,5 0,5 5.14. Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para ne daugiau kaip 1 ne daugiau kaip 1 ne daugiau kaip 1 5.15. Lervučių suleidimo tankis mln. vnt./ha 1–1,5 1,0 1,5 (0,5–1,0 ekologin ės akvakult ūros ūkiuose) 5.16. Auginimo trukmė para 10–15 10–15 10–15 5.17. Paaugintų jauniklių išeiga % 40–50 40 50 5.18. Jauniklių vidutinė masė auginimo pabaigoje 80–120 80–120 80–120 6. ŠIŲMETUKŲ AUGINIMAS Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos Auginimo tvenkiniai 6.1. Vieno tvenkinio plotas ha 10–15 10–15 10–15 6.2. Vidutinis tvenkinio gylis m 1,2 1,2 1,2 6.3. Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para para 10–15 3–5 10–15 3–5 10–15 3–5 Auginimo tvenkinių natūralus produktyvumas 6.4. Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas kg/ha 70–120 70 120 7 6.5. Mineralinių trąšų sąnaudos per sezoną: – superfosfatas – salietra kg/ha kg/ha 200–400 200–400 200– 400 200– 400 200– 400 200– 400 6.6. Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas naudojant mineralines trąšas kg/ha 180–240 180 240 Minerali nės trąšos naudoja mos pagal rekomen dacijas 6.7. Pataisos koeficientas tvenkinių natūraliam produktyvumui: – gargždiniai dirvožemiai – durpiniai dirvožemiai – smėliniai dirvožemiai – aukšto produktyvumo dirvožemiai 0,4 0,5 0,6 1,2 0,4 0,5 0,6 1,2 0,4 0,5 0,6 1,2 Šiųmetukų auginimo normos 6.8. Vidutinis auginimo tvenkinių (I metų) produktyvumas kg/ha 600–700 600 700 6.9. Nepaaugintų lervučių (gautu dirbtiniu būdu) suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 110–115 110 115 <60 Ekologin ės žuvinink ystės ūkiuose mažesnės 6.10. Paaugintų lervučių ir mailiaus (gautų iš natūralaus neršto) suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 50–55 50 55 <40 6.11. Šiųmetukų išeiga: – iš nepaaugintų lervučių – iš paaugintų lervučių ir/ar mailiaus % % 22–24 48–50 22 48 24 50 >20 >40 6.12. Šiųmetukų išeiga tūkst. vnt./ha 24–28 24 28 25 6.13. Šiųmetukų vidutinė masė g 25 25 25 25 6.14. Pašarinis koeficientas: – granuliuoti kombinuotieji pašarai (PK pagal gamintoją plius 20 proc.) vnt. 4,7 4,7 4,7 Peledžių šiųmetukų auginimas (kaip papildomų žuvų) polikultūroje 6.15. Žuvų produkcijos padidėjimas auginant tvenkiniuose peledžių šiųmetukus kartu su dvivasariais– trivasariais karpiais kg/ha 100–150 100 150 6.16. Tvenkinių plotas šiųmetukų auginimui ha iki 50 iki 50 iki 50 6.17. Peledžių lervučių suleidimo tankis tūkst. vnt./ha 13–15 13 15 6.18. Peledžių šiųmetukų išeiga % 50 50 50 6.19. Peledžių šiųmetukų vidutinė masė g 15–20 15 20 Dvivasarių karpių auginimas (II metų auginimo tvenkiniuose) 6.20. Vidutinis tvenkinio žuvų produktyvumas kg/ha 800–900 800 900 6.21. Metinukų suleidimo tankis vnt./ha 5000– 5500 5000 5500 6.22. Dvivasarių išeiga % 65–70 65–70 65–70 8 6.23. Dvivasarių vidutinė masė g 250 250 250 Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės. 7. ŽUVŲ LAIKYMAS TVENKINIUOSE ŽIEMĄ Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos Žiemojimo tvenkiniai 7.1. Tvenkinio plotas ha 0,5–1,0 0,5–1,0 0,5–1,0 7.2. Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,2 1,2 1,2 7.3. Vandens apykaita para 15–20 15–20 15–20 7.4. Vieno tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė para 1,0 1,0 1,0 7.5. Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė para 0,5–1,0 0,5–1,0 0,5–1,0 Žuvų laikymas žiemojimo tvenkiniuose 7.6. Šiųmetukų suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis tūkst. vnt./ha 500–550 500 550 7.7. Metinukų išeiga iš žiemojimo tvenkinių % 70–75 70 75 7.8. Metinukų išeiga iš pritaikytų žiemojimui tvenkinių % 60–65 60 65 7.9. Šiųmetukų masės sumažėjimas žiemojimo metu % 12 12 12 7.10. Dvivasarių suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis tūkst. vnt./ha 120–110 120 110 7.11. Dvimečių išeiga iš žiemojimo tvenkinių % 90 90 90 7.12. Dvivasarių masės sumažėjimas žiemojimo metu % 10 10 10 Suleidimo tankis pagal masę neturi viršyti 20 t/ha Žuvų žiemojimas 7.13. Rekomenduojamas baseino dydis: – ilgis – plotis – aukštis m m m 6,2 1,6 1,4 6,2 1,6 1,4 6,2 1,6 1,4 7.14. Suleidimo tankis: – karpių šiųmetukai – dvivasariai karpiai kg/m3 kg/m3 150 200 150 200 150 200 7.15. Išeiga po žiemojimo: – karpių metinukų – dvimečių karpių % % 90 95 90 95 90 95 7.16. Vandens sąnaudos (100 kg žuvų): – kai temperatūra 1 0C – kai temperatūra 5 0C 1/sek. 1/sek. 0,075 0,15 0,075 0,15 0,075 0,15 7.17. Vandens temperatūra žiemojimo metu °C 0,8–1,2 0,8–1,2 0,8–1,2 7.18. Deguonies kiekis vandenyje mg/1 6–9 6–9 6–9 7.19. Masės sumažėjimas žiemojimo metu: – metinukų – dvimečių % % iki 14 iki 10 iki 14 iki 10 iki 14 iki 10 Prekinių žuvų laikymas specialiuose tvenkiniuose ir betoniniuose baseinuose 7.20. Masės sumažėjimas per parą, kai vandens temperatūra 0C: 0,2–1,0 2,0–3,0 4,0–5,0 % % % 0,03 0,045 0,06 9 10,0 % 0,1 7.21. Deguonies kiekis vandenyje mg/1 ne mažiau kaip 4,05,0 7.22. Vandens apykaitos greitis (1 tonai žuvų), kai temperatūra 0C: 0,2–5,0 5,0–10,0 m3/val. m3/val. 5,0–10,0 10,015,0 7.23. Vandens tekėjimo greitis spec. tvenkiniuose ir baseinuose cm/sek. 0,5 7.24. Minimalus vandens lygis žuvų išgaudymo metu cm 40,050,0 7.25. Suleidimo tankis kg/m3 100–200 7.26. Naudingas vandens tūris m3 iki 160 7.27. Neužšąlančio vandens sluoksnio storis m 1,5–2,5 7.28. Specialiųjų tvenkinių dydžiai m2 400–500 7.29. Betoninių baseinų dydžiai m2 100 7.30. Spec. tvenkinių ir baseinų kraštinių santykis – 1:2 . 8. PREKINIŲ ŽUVŲ AUGINIMAS TVENKINIUOSE Eil. Nr. Mato vnt. Norma Šiaurės Lietuva Pietų Lietuva Pastabos Ganykliniai pylimuoti tvenkiniai 8.1. Rekomenduojamas tvenkinio plotas ha Iki 100 iki 100 iki 100 8.2. Vidutinis tvenkinio gylis m 1,5 1,5 1,5 8.3. Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė: – iki 50 ha para iki 15 iki 15 iki 15 – nuo 50 ha iki 100 ha para iki 25 iki 25 iki 25 – daugiau kaip 100 ha para iki 30 iki 30 iki 30 8.4. Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha para iki 5 iki 5 iki 5 – nuo 50 iki 100 ha para iki 10 iki 10 iki 10 – daugiau kaip 100 ha para iki 15 iki 15 iki 15 Ganykliniai upės vagos tvenkiniai 8.5. Vieno tvenkinio plotas ha iki 200 iki 200 iki 200 8.6. Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė para iki 30 iki 30 iki 30 8.7. Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha para iki 5 iki 5 iki 5 – nuo 50 iki 100 ha para iki10 iki 10 iki 10 – daugiau kaip 100 ha para iki 20 iki 20 iki 20 Prekinių dvivasarių karpių auginimas 8.8. Ganyklinių pylimuotų tvenkinių produktyvumas kg/ha 800– 1000 800 900 (Abiejuose regionuose ganyklinių upės vagos tvenkinių produktyvumas, palyginti su pylimuotais tvenkiniais, yra 10 % mažesnis) 8.9. Metinukų suleidimo tankis vnt./ha 2500– 3000 3100 3400 8.10. Dvivasarių karpių išeiga. Pylimuoti tvenkiniai: – iki 50 ha % 85 85 85 – nuo 51 iki 100 ha % 80 80 80 10 – nuo 101 iki 150 ha % 75 75 75 – daugiau kaip 150 ha % 65 65 65 Upės vagos tvenkiniai: – iki 50 ha % 80 80 80 – nuo 51 iki 100 ha % 75 75 75 – nuo 101 iki 150 ha % 70 70 70 – daugiau kaip 150 ha % 65 65 65 Jeigu auginant dvivasarius karpius žuvų jaunikliai atvežami iš kitų įmonių, esančių 50–150 km atstumu, išeiga sumažėja 5 %, jeigu iš toliau – išeiga sumažėja 10 %. 8.11. Karpių šėrimo trukmė, kai vandens temperatūra didesnė nei 16 0C dienos 90 95 8.12. Dvivasarių prekinių karpių vidutinė masė g 350 370 8.13. Ganyklinių tvenkinių natūralus produktyvumas vidutinio derlingumo dirvožemiuose kg/ha 85 120 8.14. Pašarinis koeficientas, kai karpių šėrimui skirtų granuliuotų pašarų (receptas 111–1, žaliųjų proteinų 23 %) 4,7 4,7 4,7 PK naudojant birius pašarus, padidėja 10 %. Jei baltymų 35 proc. 1,6–2,4 Grūdai (kviečiai, kvietrugiai, saldieji lubinai, kukurūzai) 3,5–5,0 Trivasarių prekinių karpių auginimas 8.15. Ganyklinių tvenkinių produktyvumas kg/ha 1200 1300 8.16. Dvimečių karpių suleidimo tankis vnt./ha 1800 1800 8.17. Trivasarių karpių išeiga: Pylimuotuose tvenkiniuose: – iki 50 ha – nuo 51 ha iki 150 ha Upės vagos tvenkiniuose: – iki 50 ha – nuo 51 iki 150 ha % % % % 90 85 85 80 90 85 85 80 8.18. Trivasarių karpių vidutinė masė g 750 800 Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės. Pašarinis koeficientas trivasariams karpiams 7 % didesnis, nei nurodyta 8.14 papunktyje. Prekinių peledžių auginimas 8.19. Papildomas tvenkinių produktyvumas auginant peledes: – prekiniai šiųmetukai – prekiniai dvivasariai kg/ha kg/ha 80 100 80 150 8.20. Peledžių suleidimo tankis: – mailiaus – metinukų vnt./ha vnt./ha 3300 500 3300 700 8.21. Prekinių peledžių išeiga: – nuo suleisto mailiaus – nuo suleistų metinukų % % 30 85 30 85 8.22. Prekinių peledžių vidutinė masė: – šiųmetukų – dvivasarių g g 80 250 80 250 Lydekų prekinių šiųmetukų auginimas 8.23. Žuvų produkcijos padidėjimas auginant lydekas kg/ha 20–30 20–30 8.24. Lydekų lervučių suleidimo tankis vnt./ha 1000 1000 11 8.25. Lydekų prekinių šiųmetukų išeiga % 10 10 8.26. Lydekų prekinių šiųmetukų vidutinė masė g 200– 300 200–300 9. ŽUVŲ TRANSPORTAVIMAS Eil. Nr. Laikas kelyje val. Karpiai Peledės Lydekos Pa– krovi mas Nete kimo % Pa– krov imas Nete kimo  Pa– krov imas Neteki mo % Ikrai, lervutės ir mailius 9.1. Ikrų pervežimas izoterminėse (55 x 45 x 50 cm) talpose, tūkst. vnt. iki 24 5 20 500 15 500 15 9.2. Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 1 100 – 100 – 15 – 9.3. Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt. apie 5 100 10 150 10 30 10 9.4. Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 1 8 – – – – – 9.5. Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt. ne daugiau kaip 24 10– 15 5 – – – – Šiųmetukai ir metinukai 9.6. Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (bakų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau 1600 1400 1200 1000 2 4 5 6 – – – – – – – – 9.7. Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m3, temperatūra 10 0 C), kg Iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau 600 400 300 200 – – 1 1 250 200 200 200 10 10 12 12 – – – – 9.8. Pervežimas 2 m3 brezentinėse talpose, kg iki 3 3–6 400 250 – – – – – – – – – – Dvivasariai ir dvimečiai 9.9. Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau 3000 2800 2200 2000 2 4 5 6 – – – – – – – – 9.10. Gyvų žuvų pervežimas specialiu autotransportu (vandens apimtis 3 m3, temperatūra 10 0 C), kg iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau 900 600 450 300 1 1 – – – – Prekinės žuvys 9.11. Pervežimas 2 m 3 brezentinėse talpose, kg iki 2 600 – – – – – 9.12. Gyvų žuvų pervežimas specialiu autotransportu (apimtis 3 m3), kg iki 3 1000 – – – – – Reproduktoriai ir remontinės žuvys 12 9.13. Remontinių žuvų pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens su užpildymu deguonimi, kai remontinių individų masė 2 kg), vnt. ne daugiau kaip 48 2 9.14. Reproduktorių ir remontinių žuvų pervežimas (vidutinė masė 3–10 kg) polietileniniuose paketuose (40 l vandens su užpildymu deguonimi), kg ne daugiau kaip 24 1 9.15. Gyvų žuvų pervežimas specialiu autotransportu (vandens apimtis 3 m3), kg iki 12 300 1 – – – – 9.16. Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m3, vandens apimtis 20 m3), kg iki 12 12–14 24–48 48 ir daugiau 2000 1500 1200 1000 1 2 3 4 – – – – – – – – – – – – 10. VANDENS KOKYBĖS NORMOS Eil. Nr. Mato vnt. Norma 10.1. Vanduo, patenkantis į karpinių ūkių vasarinius tvenkinius 10.1.1. Leistinas skirtumas tarp tvenkinio vandens ir atitekančio vandens temperatūros °C ne daugiau kaip 5 10.1.2. Atitekančio į tvenkinius vandens maksimali temperatūra °C ne daugiau kaip 28 10.1.3. Spalva NM, laipsniai iki 565 10.1.4. Skaidrumas m ne mažiau kaip 0,75–1,0 10.1.5. Suspenduotos medžiagos g/m3 (mg/l) iki 25 10.1.6. Aktyvi vandens reakcija pH 6,5–8,5 10.1.7. Ištirpęs deguonis g/m3 (mg/l) ne mažiau kaip 5,0 10.1.8. Laisvas anglies dioksidas g/m3 (mg/l) iki 25 10.1.9. Sieros vandenilis g/m3 (mg/l) nėra 10.1.10. Laisvas amoniakas g/m3 (mg/l) šimtosios dalys 10.1.11. Permanganatinė oksidacija (PO) PO esant humusinių medžiagų O2g/m3 (mg O2 g /l) O2 g/m3 (mg O2 /l) iki 15 iki 30 10.1.12. Bichromatinė oksidacija g 02/m3 (mg 02/l) iki 50 10.1.13. BDS7 02g/m3 (mg 02/l) iki 3,45 10.1.14. BDS pilnas 02g/m3 (mg 02/l) iki 4,5 10.1.15. Amonio azotas g/m3 (mg/l) iki 1,5 10.1.16. Nitritai g/m3 (mg/l) iki 0,05 10.1.17. Nitratai g/m3 (mg/l) iki 2,0 10.1.18. Fosfatai g P/m3 (mgP/l) iki 0,5 10.1.19. Bendra geležis g/m3 (mg/l) iki 2,0 10.1.20. Bendras kietumas mol/l (mg–ekv./l) 4–12 10.1.21. Mineralizacija g/kg 1,0 10.1.22. Bendras mikroorganizmų skaičius mln. ląstelių/ml iki 3,0 10.1.23. Saprofitų skaičius tūkst. ląstelių/ml iki 5,0 10.2. Vasarinių žuvininkystės tvenkinių vandens kokybė 10.2.1. Skaidrumas: 13 – technologinė norma – leidžiama % nuo vidutinio gylio % nuo vidutinio gylio iki 50 50±20 10.2.2. Spalva: – technologinė norma – leidžiama NM NM 550–580 540–600 10.2.3. Aktyvi vandens reakcija: – technologinė norma – leidžiama pH pH 7,0–8,5 6,5–9,5 10.2.4. Deguonies kiekis: – leidžiama – sumažėjimas ryte g/m3 (mg/l) g/m3 (mg/l) 6–8 ne mažiau kaip 4 10.2.5. Laisvas anglies dioksidas: – technologinė norma – leidžiama g/m3 (mg/l) ne mažiau kaip 2 iki 10 iki 30 10.2.6. Amoniakas: – technologinė norma g/m3 (mg/l) 0,01–0,07 Amoniako toksiškumas priklauso nuo fizikinių cheminių vandens rodiklių (pH, temperatūros, deguonies kiekio, kietumo). 10.2.7. Sieros vandenilis nėra 10.2.8. Pastovi deguonies ir temperatūros stratifikacija (daugiau kaip vienos paros laikotarpiu) neturi būti 10.2.9. BDS1: – technologinė norma – leidžiama g 02/m3 (mg 02/l) g 02/m3 (mg 02/l) 1,0–4,0 iki 8,0 10.2.10. BDS 7 – technologinė norma g 02/m3 (mg 02/l) 4,6–10,35 10.2.11. Permanganantinė oksidacija: – technologinė norma – leidžiama mg 02/l mg 02/l 10–15 iki 30 10.2.12. Bichromatinė oksidacija: – technologinė norma – leidžiama mg 02/l mg 02/l 35–70 iki 100 10.2.13. Agresyvioji oksidacija: – technologinė norma – leidžiama % % 40–65 iki 85 10.2.14. Fosfatai: – technologinė norma – leidžiama g P/m3 (mgP/l) g P/m3 (mgP/l) 0,2–0,5 2,0 10.2.15. Amonio azotas: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/l) g N/m3 (mgN/l) iki 1,0 iki 2,5 10.2.16. Nitratai: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/l) g N/m3 (mgN/l) 0,2–1,0 iki 3,0 10.2.17. Nitritai: – technologinė norma – leidžiama g N/m3 (mgN/l) g N/m3 (mgN/l) iki 0,2 iki 0,3 10.2.18. Šarmingumas mol/l (mg–ekv./l) 2–3 10.2.19. Kietumas: 14 – technologinė norma – leidžiama mol/l (mg–ekv./l) mol/l (mg–ekv./l) 1,0–3,5 2–7 10.2.20. Bendra geležis g/m3 (mg/l) iki 2–5 Kietumas, chloridai, sulfatai, šarmingumas negali žymiai viršyti vidutinių reikšmių. 10.2.21. Fitoplanktono biomasė: – optimali – leidžiama g/m3 g/m3 20–30 iki 60 10.2.22. Bakterinio planktono gausa: – optimali – leidžiama mln. ląstelių/ml mln. ląstelių/ml iki 5 iki 12 10.3. Vanduo, patenkantis į žiemojimo kompleksus 10.3.1. Temperatūra °C ne daugiau kaip 8 10.3.2. Suspenduotos medžiagos mg/l (g/m3) iki 10 10.3.3. Aktyvi vandens reakcija pH 6,5–8,0 10.3.4. Ištirpęs deguonis mg/l (g/m3) virš 6,0 10.3.5. Laisvas anglies dioksidas mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 15,0 10.3.6. Permanganatinė oksidacija mg 02/l (g 02/m3) iki 10,0 10.3.7. BDS7 mg 02/l (g 02/m3) ne daugiau kaip 3,45 10.3.8. BDS pilnas mg 02/l (g 02/m3) ne daugiau kaip 4,5 10.3.9. Amonio azotas mg N/l (gN/m3) iki 1,0 10.3.10. Nitritai mg N/l (gN/m3) tūkstantosios dalys 10.3.11. Sieros vandenilis mg/l (g/m3) nėra 10.3.12. Bendra geležis mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 0,3 10.3.13. Dvivalentė geležis mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 0,5 10.4. Vanduo, patenkantis į inkubaciįos cechus 10.4.1. Temperatūra: – karpio ikrų inkubacijai – karpio lervučių auginimui °C °C 19–21 26–28 10.4.2. Suspenduotos medžiagos mg/l (g/m3) iki 5,0 10.4.3. Aktyvi vandens reakcija pH 7,0–8,0 10.4.4. Ištirpęs deguonis mg/l (g/m3) 9,0–11,0 10.4.5. Laisvas anglies dioksidas mg/l (g/m3) ne daugiau kaip 10,0 10.4.6. Permanganatinė oksidacija mg O2/l (g/m3) ne daugiau kaip 10,0 10.4.7. BDS7 mg O2/l (g 02/m3) iki 2,3 10.4.8. BDS pilnas mg 02/l (g 02/m3) iki 3,0 10.4.9. Amonio azotas mg/l (g/m3) iki 0,75 10.4.10. Laisvas amoniakas mg/l (g/m3) iki 0,03 10.4.11. Bendra geležis mg/l (g/m3) iki 0,10 10.4.12. Dvivalentė geležis mg/l (g/m3) nėra 10.4.13. Sieros vandenilis mg/l (g/m3) nėra 10.4.14. Kietumas mol/l 3–10 10.4.15. Mineralizacija mg ekv./l g/kg 1,5–5,0 iki 1,0 15 10.5. Ištekančio ir (ar) išleidžiamo į paviršinius vandens telkinius iš akvakultūros tvenkinių vandens teršalų didžiausios leistinos koncentracijos neturi viršyti Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, nustatytų normatyvų. Sąlygos teršalų išleidimui (normatyvai) nustatomos TIPK leidimuose, išduodamuose vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 (t. y. veiklos rūšims, nurodytoms įsakymo Nr. D1- 528 1 priede), arba Taršos leidimuose, išduodamuose vadovaujantis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo", nuostatomis. 11. TVENKINIŲ NATŪRALAUS PRODUKTYVUMO DIDINIMAS Eil. Mato Norma Šiaurės Pietų Pastabos Nr. vnt. Lietuva Lietuva Tvenkinių natūralaus produktyvumo padidinimas organinėmis trąšomis 11.1. – Paukščių mėšlas t/ha iki 5 Galimas papildomas tręšimas kalio, fosforo trąšomis 11.2. – Galvijų mėšlas (bekraikis) t/ha iki 10 11.3. – Galvijų mėšlas (su kraiku) t/ha iki 15 11.4. – Šienas, šiaudai, kompostas ar augmenija t/ha iki 20 11.5. – Biojėgainių skystas substratas t/ha iki 20 Tvenkinių natūralaus produktyvumo didinimo organinėmis trąšomis terminai ir pagrindiniai reikalavimai 11.6. Leistinas žuvų auginimo tvenkinių produktyvumo didinimo organinėmis trąšomis laikotarpis nuo sausio 1 d. iki liepos 31 d., bet ne vėliau kaip 30 d. iki vandens išleidimo ir žuvų išgaudymo iš tvenkinio pradžios. 11.7. Nuo sausio 1 d. – tik esant tvenkinio dugno įšalui, kada galima įvažiuoti į tvenkinį (be vandens) ir paskleisti organines trąšas. Tuo metu turi būti uždarytas vandens ištekėjimas iš tvenkinio, kad tirpsmo, atlydžio vanduo neišplautų organinių trąšų iš tvenkinio į aplinką 11.8. Iki liepos 31 d., vasarą, kai stipri fotosintezė, vyksta aktyvūs fitoplantono, zooplanktono vystymosi procesai, taip pat denitrifikacija mineralizuoja azoto junginius, suskaido organines trąšas teoriškai per 28 d, o praktiškai dar greičiau. Todėl net vėliausiai liepos 31 d. baigus tręšimą, turi pakakti azoto (N) iki rugsėjo, t. y. visam šiltajam žuvų auginimo tvenkinyje periodui. Įprastai iš tvenkinių vanduo pradedamas išleisti nuo rugsėjo vidurio ir tai pakankamas laiko tarpas, kad organinės trąšos būtų sunaudotos ir su išleidžiamu vandeniu nepatektų į aplinką. 11.9. Organinės trąšos turi būti naudojamas tik tvenkinyje (ant dugno ar ant pylimo vidinio šlaito, tvenkinio pusėje), kad būtų išvengta galimybės trąšoms patekti iš tvenkinio į aplinką. 11.10. Jei tvenkinys neužpildytas vandeniu, jo dugną rekomenduojama išlyginti, išakėti (supurenti), po to suvoluoti – toks dugno paruošimas labai padeda žuvų lervučių ar mailiaus tvenkiniuose. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki tvenkinio pildymo vandeniu, reikėtų patikrinti tvenkinio dugno grunto pH ir jei šis rodiklis žemesnis nei 6,5, rekomenduojama kalkinti (0,2–2,0 t/ha, kai pH 6,0 – 4,0 t/ha). 11.11. Draudžiama mėšlą skleisti poilsio ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos sutikimo. 16 12. REIKALAVIMAI VYKDANT EKOLOGINĘ AKVAKULTŪRĄ TVENKINIUOSE 12.1. Ekologinė akvakultūros veikla vykdoma vadovaujantis 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (toliau – Reglamentas 2018/848), bei Ekologinės gamybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Ekologinės gamybos taisyklės), reikalavimais. 12.2. Ekologinės akvakultūros ūkyje didesnis dėmesys skiriamas tausojamajai gamybai, žuvų suleidimo tankiui, žuvų sveikatai, gerovei, vandens kokybei. Pagrindiniai ekologinės akvakultūros principai: – geros kokybės produktų gamyba nenaudojant jokių dirbtinių priedų; – minimalus poveikis aplinkai ir produktų apsaugos nuo taršos iš aplinkos užtikrinimas; – gera žuvų sveikatos priežiūra, tinkama aplinka ir minimalus stresas, mažėjantys susirgimų atvejai, veterinarinių-sanitarinių reikalavimų vykdymas; – gydant ligas, pirmenybė teikiama fitoterapiniams ar homeopatiniams preparatams ir tik tada, kai jie neveiksmingi, gali būti naudojami alopatiniai veterinariniai vaistai; – sintetinių trąšų ir pesticidų atsisakymas. 12.3. Vadovaujantis Ekologinės gamybos taisyklėmis: 12.3.1. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 1.1 ir 1.2 papunkčių nuostatas, ekologinė akvakultūros veikla gali būti vykdoma akvakultūros tvenkiniuose, veisyklose ir (arba) augyklose; 12.3.2. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 1.2 papunkčio nuostatas, veiklos vykdytojai, kurie valdo ekologinės ir neekologinės gamybos vienetus, turi įrengti juose atskiras vandens tiekimo sistemas ir juos atskirti laikydamiesi šių būtiniausių atskyrimo atstumų: – ne mažesnio kaip 0,4 metro tarp ekologiškų ir neekologiškų inkubatorių bei ekologiškų ir neekologiškų augyklų; – ne mažesnio kaip 10 metrų tarp ekologiškų ir neekologiškų akvakultūros tvenkinių, matuojant nuo natūraliai susidariusios kranto ribos; 12.3.3. veiklos vykdytojai periodinius vandens tyrimus (vandenyje ištirpusio deguonies (O2 mg/l), pH – pagal poreikį) atlieka ne rečiau kaip kas 5 dienas prietaisais, kuriems metrologiją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas patikros galiojimo laikotarpis ir gauti rezultatai vertinami vadovaujantis Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose technologinėmis normomis; 12.3.4. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 1.3 papunkčio nuostatas, nauji ekologinės akvakultūros gamybos veiklos vykdytojai, kurie vykdydami naujos ekologinės akvakultūros gamybos veiklą per metus pagamins daugiau kaip 20 tonų akvakultūros produktų, privalo atlikti gamybos vieneto apimtis atitinkantį poveikio aplinkai vertinimą ir jį pateikti kontrolės institucijai, jeigu šiame gamybos vienete iki tol 17 nebuvo vykdoma akvakultūros veikla. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu; 12.3.5. įgyvendindami Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 1.5–1.9 papunkčių nuostatas, akvakultūros veiklos vykdytojai kasmet kontrolės institucijai pateikia atnaujintą gamybos vieneto apimtims proporcingą darnaus valdymo planą, kuriame: – išsamiai apibūdina veiklos poveikį aplinkai bei būtiną atlikti aplinkos stebėseną; – išsamiai apibūdina ir išvardija priemones, kurių reikia imtis tam, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis supančiai vandens ir sausumos aplinkai, įskaitant, kai taikoma, per vieną auginimo ciklą arba per metus į aplinką išmetamų maistingųjų medžiagų kiekį; – registruojami techninės įrangos priežiūros ir taisymo atvejai, susiję su poveikiu aplinkai; – įtrauktos apsaugos ir prevencinės priemonės, kurių pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, imamasi kovojant su plėšrūnais; – esant taršos grėsmei iš kaimyninių valdų, valdymo planas turi būti suderintas su kaimynystėje įsikūrusiais veiklos vykdytojais; – įtrauktas atliekų mažinimo grafikas, kuris pradedamas taikyti iškart pradėjus vykdyti veiklą, o perteklinės šilumos naudojimas pateisinamas tik tuo atveju, jei ji gauta iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių; 12.3.6. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.3.1 papunkčio c) dalies nuostatas, pašarų augalinė dalis turi būti ekologiška, o jeigu akvakultūros gyvūnams šerti yra naudojama iš vandens gyvūnų gauta pašarų dalis, ji turi būti gauta iš ekologinės akvakultūros; 12.3.7. akvakultūros veiklos vykdytojai turi parengti akvakultūros gyvūnų sveikatos valdymo planą (Biologinės saugos planas) su nurodytomis biologinės saugos ir ligų profilaktikos priemonėmis (kurio įgyvendinimą pagal kompetenciją tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustatyta tvarka ir dažnumu), taip pat vykdyti kitus Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.4.1 papunkčio reikalavimus; 12.3.8. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.5.3 papunkčio b) dalies nuostatas, veiklos vykdytojai periodinius vandens tyrimus (vandenyje ištirpusio deguonies (mg/l O2), pH – pagal poreikį) atlieka ne rečiau kaip kas 5 dienas prietaisais (įtaisais), kuriems metrologiją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas patikros galiojimo laikotarpis ir gauti rezultatai vertinami vadovaujantis Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose technologinių normų 10 punktu; 12.3.9. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.5.3 papunkčio c) dalies nuostatas, temperatūros ir šviesos reikalavimai vertinami vadovaujantis Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose technologinėmis normomis; 12.3.10. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.5.5 papunkčio a) dalies nuostatas, veiklos vykdytojai stebi ir kontroliuoja tekančio vandens sistemomis tekančio vandens srovę ir įtekančio bei ištekančio vandens kokybę (atlikdami hidrocheminę analizę, tirdami suspenduotas medžiagas, BDS7, amonio azotą, nitritus, nitratus ir fosfatus) ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Gauti rezultatai vertinami vadovaujantis Žuvų auginimo akvakultūros tvenkiniuose technologinių normų 10 punktu; 18 12.3.11. įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 2018/848 II priedo III dalies 3.1.6.3 papunkčio a) dalies nuostatas, siekiant pailginti natūralią dienos trukmę, dirbtinis apšvietimas naudojamas ne ilgiau kaip 14 valandų per parą ne reprodukcijos tikslais visoms akvakultūros gyvūnų rūšims. Reprodukcijos tikslais dirbtinis apšvietimas nėra ribojamas; 12.3.12. siekiant užtikrinti ekologiškai auginamų žuvų gerovę ir apsaugą, ekologinės žuvininkystės tvenkinių ir kanalų pakrantėse draudžiama kūrenti laužus, maudytis, žvejoti ar vykdyti kitokią veiklą, kuri keltų žuvims stresą ar fiziškai žalotų jas. II SKYRIUS ŽUVŲ AUGINIMO UŽDAROSIOSE AKVAKULTŪROS SISTEMOSE TECHNOLOGINĖS NORMOS 13. VAIVORYKŠTINIŲ UPĖTAKIŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. Norma Pastabos 13.1. Reproduktorių dydžiai ( keturmečių vidurkis) 13.1.1. Patelių vidutinis ilgis cm 37,7 13.1.2. Patinų vidutinis ilgis cm 34,1 13.1.3. Patelių vidutinė masė g 767 13.1.4. Patinų vidutinė masė g 530 13.1.5. Patelių/patinų santykis 3:1 13.2. Reproduktorių laikymas prieš nerštą 13.2.1. Vandens temperatūra °C 5 13.2.2. Vandens apsikeitimas kartai/parą 6–12 13.2.3. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8–10 13.2.4. pH 7–8 13.2.5. Patinų talpinimo tankis vnt./m3 15 13.2.6. Patelių talpinimo tankis vnt./m3 10 13.3. Lytinių produktų surinkimas 13.3.1. Laikymo trukmė paros 1 13.3.2. Parengiamoji gonadotropino dozė mg/kg 0,3 13.3.3. Laikymo trukmė po parengiamosios injekcijos val. 12 13.3.4. Pagrindinė gonadotropino injekcija mg/kg 3 13.3.5. Laikymo trukmė po pagrindinės injekcijos val. 12–24 13.3.6. Laikymo trukmė siekiant gauti likusius subrendusius ikrus paros 2–3 13.3.7. Subrendusių nerštui patelių kiekis % 100 13.3.8. Vidutinis ikrų skaičius 1 patelei tūkst. vnt. 1500–2000 13.3.9. Ikrų apvaisinimas ir parengimas inkubacijai 13.3.10. Ikrų apvaisinimo trukmė min. ~1 iki 2 min 13.3.11. Ikrų laikymo ramybėje trukmė min. 5–10 13.3.12. Ikrų brinkimo trukmė po apvaisinimo val. 1,5–2 13.3.13. Apvaisintų ikrų procentas % ne mažiau 90 13.4. Ikrų inkubacija 13.4.1. Vandens temperatūra °C 8–10 (9) 6–10 13.4.2. Vandens sąnaudos inkubacijos metu (10–12 tūkst. ikrų) l/min 2–3 13.4.3. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8–10 14.4.4. Ikrų inkubacijos trukmė paros 30–35 30–60 13.4.5. Laisvų embrionų išeiga % ~85 19 13.5. Lervučių laikymas 13.5.1. Ilgis mm 10–19 13.5.2. Masė mg 40–100 13.5.3. Vandens temperatūra °C 14–15 13.5.4. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8–10 13.5.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,1 13.6. Lervučių paauginimas 13.6.1. Tankis vnt./m3 9000 – 20000 13.6.2. Masė mg 40–100 13.6.3. Vandens temperatūra °C 15 13.6.4. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8–10 13.6.5. Amonio koncentracija mg/l <0,03 13.6.6. Lervučių išeiga % >70 13.7. Mailiaus ir šiųmetukų auginimas 13.7.1. Mailiaus masė mg 200–500 Iki 250 13.7.2. Vandens temperatūra °C 14–16 13.7.3. pH 7–8 13.7.4. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8–10 13.7.5. Žuvų auginimas iki 300–400 g 250–700g 13.7.6. Vandens temperatūra °C 16–18 13.7.7. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l >7,0 13.7.8. pH 6,5–7,5 13.7.9. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <1,0 13.7.10. Nitritų koncentracija mg/l <0,2 13.7.11. Nitratų koncentracija mg/l <100 13.7.12. Tankis vnt./m3 300–350 13.7.13. Tankis kg/m3 Iki 40 13.7.14. Vandens apykaita kartų/val. 1 1,5–2 13.7.15. Išgyvenamumas % 95 13.7.16. Šėrimų tankis kartai/parą 2–3 2–5 13.7.17. Pradinis pašarų granulių dydis mm 3–4,5 13.7.18. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 2–3 pagal pašarų gamintojo rekomendacijas 13.7.19. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,2 13.8. Žuvų auginimas iki 800–1000 g 750–1500g 13.8.1. Vandens temperatūra °C 16–18 13.8.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l >7,0 >8,0 13.8.3. pH 6,5–7,5 13.8.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <1,0 13.8.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,2 13.8.6. Nitratų koncentracija mg/l <100 13.8.7. Tankis vnt./m2 100–150 13.8.8. Vandens apykaita kartų/val. 1 1,5–2 13.8.9. Išgyvenamumas % 97 13.8.10. Šėrimų tankis kartai/parą 1–2 2–4 13.8.11. Pradinis pašarų granulių dydis mm 6–8 13.8.12. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 1–1,5 pagal pašarų gamintojo rekomendacijas 13.8.13 Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,2 Vaivorykštinių upėtakių pašarų tipai Eil. Nr. Pašarų tipas Apytikrės baltymų / riebalų procentinės dalys (%) Granulių dydis, mm Žuvų dydis, g 20 13.9. Pašarų naudojimas 13.9.1. Startiniai/lervučių 60/14 0,5–1,5 0–10 13.9.2. Auginimo/mailiaus 46/23 2,0 10–50 13.9.3. Auginimo 43/30 3,0–9,0 50–4000 13.9.4. Reproduktorių 50/13 9,0 1000–4000 14. ARKTINIŲ PALIJŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. Norma Pastabos 14.1. Ikrų inkubacija 14.1.1. Vandens temperatūra °C 3–5 14.1.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija % >70 14.1.3. Laisvų embrionų išeiga % ~95 14.2. Lervučių laikymas 14.2.1. Masė mg 5–6 14.2.2. Vandens temperatūra °C 6–8 14.2.3. Tankis kg/m3 125 14.2.4. Rezervuaro apkrova Kg/L/min 0,89 14.2.5. Tėkmės greitis rezervuare kūno ilgio cm / s <1 14.2.6. Vandens gylis rezervuare cm 10 14.2.7. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 9,5 14.2.8. Vandenyje ištirpusio CO2 koncentracija mg/l <15 14.2.9. Skendinčių medžiagų kiekis mg/l <15 14.2.10. Amoniako N koncentracija mg/l <0,010 14.2.11. Nitritų koncentracija mg/l <0,013 14.3. Lervučių pradinio šėrimo laikotarpis 14.3.1. Masė mg 6–10 14.3.2. Vandens temperatūra °C 8–10 14.3.3. Tankis kg/m3 125 14.3.4. Rezervuaro apkrova kg/L/min 0,57 14.3.5. Tėkmės greitis rezervuare kūno ilgio cm / s 1 14.3.6. Vandens gylis rezervuare cm 10 Kai paviršių pasiekia visos lervutės – gylis padidinamas iki ne mažiau kaip 30 cm 14.3.7. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 9,5 14.3.8. Vandenyje ištirpusio CO2 koncentracija mg/l <15 14.3.9. Skendinčių medžiagų kiekis mg/l <15 14.3.10. Amonio N koncentracija mg/l <0,010 14.3.11. Nitritų koncentracija mg/l <0,013 14.4. Lervučių ir mailiaus laikymas 14.4.1. Masė mg 10–150 14.4.2. Vandens temperatūra °C 10–14 14.4.3. Tankis kg/m3 60 14.4.4. Rezervuaro apkrova kg/L/min 0,66 14.4.5. Tėkmės greitis rezervuare kūno ilgio cm / s 1,5 14.4.6. Vandens gylis rezervuare cm 30–100 14.4.7. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l 8,5 14.4.8. Vandenyje ištirpusio CO2 koncentracija mg/l <20 15.4.9. Skendinčių medžiagų kiekis mg/l <20 14.4.10. Amonio N koncentracija mg/l <0,012 14.4.11. Nitritų koncentracija mg/l <0,015 14.5. Žuvų auginimas iki prekinio dydžio 14.5.1. Vandens temperatūra °C 10–14 14.5.2. Tankis kg/m3 100–125 Daugiau –tiekiant O2 14.5.3. Tėkmės greitis rezervuare kūno ilgiai / s 1–2 14.5.4. Vandens gylis rezervuare cm 30–100 21 14.5.5. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l >8,5 14.5.6. Apšvietimas turi būti sumažinamas vakare, padidinamas ryte, imituojant šiaurinių šalių dienos–nakties kaitą Šėrimo rekomendacijos arktinių palijų lervutėms ir mailiui Eil. Nr. Lervučių / mailiaus dydis Pašaro dalelių dydis mm Vandens temperatūra °C Svoris g Ilgis mm 2 4 6 8 10 12 14 14.6. Šėrimo norma % nuo žuvų masės per parą 14.6.1. 0,05–0,29 16–33 0,3–0,59 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 14.6.2. 0,3–0,59 34–42 0,6–1,5 2,3 2,8 3,3 3,8 4,3 4,8 14.6.3. 0,6–1,0 43–75 0,86–1,4 2,1 2,6 3,1 3,6 4,1 4,6 14.6.4. 1 4,8 0,9 1,07 1,99 2,92 3,85 4,77 5,70 6,62 14.6.5. 5 7,9 1,2 0,64 1,19 1,74 2,30 2,85 5,65 3,96 14.6.6. 10 9,8 1,5 0,52 0,98 1,43 1,89 2,34 2,79 3,25 14.6.7. 15 11,1 2,5 1,17 0,85 1,24 1,64 2,03 2,42 2,82 14.6.8. 20 12,1 2,8 0,43 0,80 1,17 1,55 1,92 2,29 2,66 14.6.9. 30 13,7 3,2 0,37 0,70 1,02 1,34 1,66 1,99 2,31 14.6.10. 40 15,0 3,5 0,35 0,66 0,96 1,26 1,57 1,88 2,18 14.6.11. 50 16,1 3,7 0,32 0,61 0,89 1,17 1,45 1,73 2,02 14.6.12. 60 17,0 3,9 0,30 0,57 0,83 1,10 1,36 1,63 1,89 14.6.13. 70 17,9 4,1 0,29 0,54 0,79 1,04 1,29 1,54 1,79 14.6.14. 80 18,6 4,3 0,29 0,54 0,78 1,03 1,28 1,53 1,78 14.6.15. 90 19,3 4,4 0,27 0,51 0,75 0,99 1,23 1,47 1,71 14.6.16. 100 19,9 4,6 0,26 0,50 0,72 0,96 1,19 1,42 1,65 Eil. Nr. Medžiagos vandenyje (junginiai) Norminė reikšmė mg/l Išimtys Pastabos 14.7. Vandens kokybės rodikliai 14.7.1. Šarmingumas (CaCCte) 20–400 14.7.2. Aliuminis (Al) <0,01 14.7.3. Amonio N (NH3+NH4) <20 14.7.4. Amonis (NH3) <0,015 <0,005 kietame vandenyje 14.7.5. Arsenas (As) <0,05 14.7.6. Baris (Ba) <5,0 14.7.7. Kadmis (Cd) <0,004 <0,003 kietame vandenyje 14.7.8. Kalcis (Ca) 20–160 14.7.9. Anglies dvideginis (CO2) <5,0 14.7.10. Chloras (Cl) <0,003 14.7.11. Varis (Cu) <0,006 <0,03 kietame vandenyje 14.7.12. Fluoras (F) <0,5 14.7.13. Kietumas (CaCO3) 20–400 Kietu laikomas vanduo kai >100 14.7.14. Ciano vandenilis (HCN) <0,005 14.7.15. Vandenilio sulfidas (H2S) <0,002 14.7.16. Geležis (Fe) <0,1 14.7.17. Svinas (Pb) <0,02 14.7.18. Magnis (Mg) <15,0 14.7.19. Manganas (Mn) <0,01 14.7.20. Gyvsidabris (Hg) <0,0002 14.7.21. Nikelis (Ni) <0,01 14.7.22. Nitratai (NO3) <1,0 14.7.23. Nitritai (NO2) <0,015 14.7.24. Azotas (N2) <103% <107 % žuviai, didesnei kaip 100 g 14.7.25. Deguonis Ne mažiau 6,5 Ne mažiau 65 %, o lervutėms ir mailiui ne mažiau 70 % 14.7.26. Selenas (Se) <0,01 22 14.7.27. Sidabras (Sg) <0,003 14.7.28 Natris (Na) <75,0 14.7.29. Siera (S) <1,0 14.7.30. Sulfatai (SO4) <50,0 14.7.31. Vandens temperatūra <15 °C 14.7.32. TDS <400 14.7.33. TSS <80 <15 mg/l virš foninio lygio 14.7.34. Uranas (U) <0,1 14.7.35. Vanadis (V) <0,1 14.7.36. Cinkas (Zn) <0,005 14.7.37. Cirkonis (Z) <0,1 15. AFRIKINIŲ ŠAMŲ AUGINIMAS IR VEISIMAS Eil. Nr. Pavadinimas Mato vnt. Norma Pastabos (galimos alternatyvios reikšmės)* 15.1. Afrikinių šamų veisimas 15.1.1. Reproduktoriams optimali vandens temperatūra svorio priaugimo metu °C 27–29 26–28 15.1.2. Reproduktoriams optimali vandens temperatūra laikymo prieš nerštą metu °C 26–28 15.1.3. Reproduktoriams leistina vandens temperatūra svorio priaugimo metu °C 23–26 15.1.4. Reproduktoriams leistina vandens temperatūra laikymo prieš nerštą metu °C 22–25 15.1.5. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 2 > 4 15.1.6 pH 6,5–8,0 15.1.7. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l 4,0–5,0 <10 15.1.8. Nitritų koncentracija mg/l <20,0 <10 negali būti staigių šuolių 15.1.9. Nitratų koncentracija mg/l <5001 000 15.1.10. Reproduktorių brendimo trukmė mėn. 9–14 patinai 8–14, patelės 14–18 15.1.11. Reproduktorių amžius, kai jie pradedami naudoti veisimui mėn. 14–18 15.1.12. Reproduktorių svoris kg 2,0–7,0 15.1.13. Patelių vislumas tūkst. vnt. ikrų 200–600 15.1.14. Patinų ir patelių santykis 4:1 ir daugiau 15.1.15 Patelių naudojimo veisimui trukmė metai 2–3 15.2. Inkubacija 15.2.1. Vandens temperatūra °C 26–28 15.2.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 6,0 >3,0 15.2.3. pH 6,5–8,0 15.2.4. Nitritų koncentracija mg/l <0,1 <4 15.2.5. Nitratų koncentracija mg/l <50 15.2.6. Spermos kiekis ikrams apvaisinti ml/l Iki 10,0 15.2.7. Patelių ir patinų santykis ikrų apvaisinimui 1:1 1:2–1:3 (preparuojamos 2 sėklidės) 15.2.8. Anestetiko (gvazdikėlių aliejaus, propiscino, ml /1 l vandens 0,08–0,1 2–metoksietanolis) koncentracija reproduktoriams 0,5 15.2.9. Reproduktorių imobilizacijos trukmė min. 20–40 15.2.10. Reproduktorių judrumo atkūrimo tekančiame min. 10–30 vandenyje laikas 15.2.11. Darbo su reproduktoriais trukmė min. 10–20 23 15.2.12. Į inkubatorių (Veiso, Makdonaldo) įkraunamų ikrų tūkst. vnt./l 1,0–1,5 norma 500–800 15.2.13. Ikrų inkubacijos trukmė esant 26–28 °C temperatūrai val. 24–30 15.2.14. Apvaisintų ikrų dalis % 70–80 15.2.15. Išsiritusių embrionų dalis % 50–80 15.3. Išsiritusių embrionų laikymas ir lervučių paauginimas iki 0,5 g svorio 15.3.1. Vandens temperatūra °C 27–29 15.3.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 6,0 >3,0 15.3.3. pH 6,5–7,5 15.3.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <0,5 <6 15.3.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,2 <2 15.3.6. Nitratų koncentracija mg/l <60 15.3.7. Paauginimo trukmė para 7–10 15.3.8. Vandens gylis rezervuaruose m 0,2–0,3 15.3.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 100 15.3.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.3.11. Išgyvenamumas % 70–80 15.3.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 24 15.3.13. Šėrimų artemijų nauplijais laikotarpio trukmė para 3–5 15.3.14. Gyvų pašarų (artemijos nauplijų) norma % nuo žuvų masės 50–100 15.3.15. Perėjimo prie sausų pašarų trukmė para 2–3 15.3.16. Pradinis pašarų granulių dydis mm 0,05–0,2 15.3.17. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 25–30 15.3.18. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,5 15.4. Lervučių auginimas iki 1 g svorio 15.4.1. Vandens temperatūra °C 27–29 15.4.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 6 >3,0 15.4.3. pH 6,5–7,5 15.4.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <0,5 <6 15.4.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,2 <2 15.4.6. Nitratų koncentracija mg/l <60 <120 15.4.7. Auginimo trukmė para 15–20 15.4.8. Vandens gylis rezervuaruose m 0,4 15.4.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 50 15.4.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.4.11. Išgyvenamumas % 60–80 15.4.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 16–24 15.4.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 0,2–0,6 15.4.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 15–20 15.4.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas 0,6–0,7 15.5. Auginimas iki 50 g svorio iki 20g 15.5.1. Vandens temperatūra °C 27–28 15.5.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 2,0 >3,0 15.5.3. pH 6,5–7,5 15.5.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <1,5 <8 15.5.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,5 <4 15.5.6. Nitratų koncentracija mg/l <200 15.5.7. Auginimo trukmė para 30–40 15.5.8. Vandens gylis rezervuaruose m 0,8 0,6 15.5.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 5–7 15.5.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.5.11. Išgyvenamumas % 50–70 15.5.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 8–12 15.5.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 1–2 15.5.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 8–10 24 15.5.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas 0,7 15.6. Auginimas iki 500 g svorio 15.6.1. Vandens temperatūra °C 26–28 15.6.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 2,0 >3,0 15.6.3. pH 6,5–7,5 15.6.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <4,0 <8 15.6.5. Nitritų koncentracija mg/l <2,0 <2 15.6.6. Nitratų koncentracija mg/l <500 15.6.7. Auginimo trukmė para 45–60 15.6.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 0,8 15.6.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 1,0–1,2 15.6.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.6.11. Išgyvenamumas % 70–80 15.6.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 3–4 15.6.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 3 15.6.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 2,5–3,0 15.6.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas 0,8 15.7. Auginimas iki 1000 g svorio 15.7.1. Vandens temperatūra °C 26–28 15.7.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l >2,0 >3,0 15.7.3. pH 6,5–7,5 15.7.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <4,0 <8 15.7.5. Nitritų koncentracija mg/l <2,0 <2 15.7.6. Nitratų koncentracija mg/l <1000 15.7.7. Auginimo trukmė para 30–40 15.7.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 15.7.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 0,4–0,5 15.7.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.7.11. Išgyvenamumas % 90 15.7.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 2 15.7.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 3–4 (6) 15.7.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 1,0–1,5 15.7.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas 1,0 15.8. Auginimas iki 2000 g svorio 15.8.1. Vandens temperatūra °C 26–28 15.8.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l >2,0 >3,0 15.8.3. pH 6,5–7,5 15.8.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <4,0 <8 15.8.5. Nitritų koncentracija mg/l <2,0 15.8.6. Nitratų koncentracija mg/l <1000 15.8.7. Auginimo trukmė para 45–60 15.8.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 15.8.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 0,2–0,3 15.8.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 15.8.11. Išgyvenamumas % 95–99 15.8.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 1 2 15.8.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 4–6 15.8.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 0,5–0,6 15.8.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas 1,2 16. UNGURIŲ AUGINIMAS Eil. Pavadinimas Mato vnt. Norma Pastabos* 25 Nr. 16.1. Stiklinių ungurių karantinas 16.1.1. Vandens temperatūra adaptavimo metu °C 7–23 16.1.2. Vandens temperatūra karantino laikotarpiu °C 20–23 16.1.3. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.1.4. pH 6,5–7,5 16.1.5. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <1,0 16.1.6. Nitritų koncentracija mg/l <0,2 16.1.7. Nitratų koncentracija mg/l <50 16.1.8. Karantino trukmė para 30 16.1.9. Vandens gylis rezervuaruose m 0,6–1,0 16.1.10. Suleidimo tankis, kai vandens apykaita 1 kartas/val. tūkst. vnt./m3 50 16.1.11. Suleidimo tankis, kai vandens apykaita 3 kartai/val. tūkst. vnt./m3 80 16.1.12. Suleidimo tankis, kai vandens apykaita 5 kartai/val. tūkst. vnt./m3 120 16.1.13. Išgyvenamumas % >80 16.1.14. Šėrimų skaičius kartai/parą > 6 16.1.15. Paros menkių ikrų norma % nuo žuvų masės 10 16.1.16. Šėrimo menkių ikrais trukmė para 5–7 7–12 16.1.17. Perėjimo prie dirbtinių pašarų trukmė para 5–7 16.1.18. Pradinis pašarų dalelių dydis mm 0,4–1,0 16.1.19. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 4 pagal pašarų gamintojų rekomendacijas 16.2. Auginimas iki 10 g svorio 16.2.1. Vandens temperatūra °C 24–25 16.2.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.2.3. pH 6,5–7,5 16.2.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <2,0 16.2.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,3 16.2.6. Nitratų koncentracija mg/l <100 16.2.7. Auginimo trukmė para 70–90 16.2.8. Vandens gylis rezervuaruose m 0,6–0,8 16.2.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 5 16.2.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 16.2.11. Išgyvenamumas % >80 16.2.12. Šėrimų skaičius kartai/parą > 6 16.2.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 1–2 16.2.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 3 16.2.15 Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,5 16.3. Auginimas iki 150–200 g svorio 16.3.1. Vandens temperatūra °C 24–25 16.3.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.3.3. pH 6,5–7,5 5,5–7,8 16.3.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <2,0 16.3.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,3 16.3.6. Nitratų koncentracija mg/l <200 16.3.7. Auginimo trukmė para 220–240 16.3.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 16.3.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 1 16.3.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 16.3.11. Išgyvenamumas % >90 16.3.12. Šėrimų skaičius kartai/parą > 6 16.3.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 2–3 26 16.3.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 0,5–2,0 pagal pašarų gamintojų rekomendacijas 16.3.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,2 16.4. Auginimas iki 400 g svorio 16.4.1. Vandens temperatūra °C 24–25 16.4.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.4.3. pH 6,5–7,5 16.4.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <2,0 16.4.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,3 16.4.6. Nitratų koncentracija mg/l <200 16.4.7. Auginimo trukmė para 80–90 16.4.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 16.4.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 0,3 16.4.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 16.4.11. Išgyvenamumas % >95 16.4.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 2–3 16.4.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 3–4 16.4.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 0,5 pagal pašarų gamintojų rekomendacijas 16.4.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,2 16.5. Auginimas iki 600–700 g svorio 16.5.1. Vandens temperatūra °C 24–25 16.5.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.5.3. pH 6,5–7,5 16.5.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <2,0 16.5.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,3 16.5.6. Nitratų koncentracija mg/l <200 16.5.7. Auginimo trukmė para 80–90 16.5.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 16.5.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 0,3 16.5.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 16.5.11. Išgyvenamumas % >99 16.5.12. Šėrimų skaičius kartai/parą 2–3 16.5.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 4,5–6 16.5.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 0,5 pagal pašarų gamintojų rekomendacijas 16.5.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1 16.6. Auginimas iki 1400 g svorio 16.6.1. Vandens temperatūra °C 24–25 16.6.2. Vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija mg/l > 8 16.6.3. pH 6,5–7,5 16.6.4. Bendras amoniako ir amonio kiekis mg/l <2,0 16.6.5. Nitritų koncentracija mg/l <0,5 16.6.6. Nitratų koncentracija mg/l <200 16.6.7. Auginimo trukmė para 180 16.6.8. Vandens gylis rezervuaruose m 1,0 16.6.9. Suleidimo tankis tūkst. vnt./m3 0,2 16.6.10. Vandens apykaita kartai/val. 1 16.6.11. Išgyvenamumas % >99 16.6.12. Šėrimų skaičius kartai/parą. 2–3 16.6.13. Pradinis pašarų granulių dydis mm 4,5–6 16.6.14. Paros pašarų norma % nuo žuvų masės 0,5 pagal pašarų gamintojų rekomendacijas 16.6.15. Pašarų įsisavinimo koeficientas <1,2 27 17. PAGRINDINIAI VANDENS KOKYBĖS RODIKLIAI AKVAKULTŪROS ŪKIUOSE (pagal Goryczko,1999; Ulikowski, 2004, Timmons and Ebeling, 2013) Eil. Nr. Šiltavandenės žuvys Šaltavandenės žuvys 17.1. Deguonies koncentracija ( prisotinimas %) > 40 >60 17.2. pH 6,5–9,0 6,5–8,5 17.3. Vandens temperatūra (0C) <30 <20 17.4. Bendras azoto (mg/l) kiekis <1,0 <0,2 17.5. Nitritai (mg/l) <0,5 <0,2 17.6. Geležies kiekis (mg/l) <1,0 <0,5 17.7. Nešmenys (mg/l) 100 80 17.8. Anglies dioksido keikis (mg/l) 25 5 18. REKOMENDUOJAMI FIZINIŲ IR CHEMINIŲ VANDENS KOKYBĖS PARAMETRŲ LYGIAI UŽDAROSIOSE APYTAKINĖSE SISTEMOSE Eil. Nr. Rodikliai Technologinis lygis Trumpalaikės leistinos reikšmės 18.1. Skendinčios medžiagos, mg/l Iki 30 >100 18.2. Aktyvi aplinkos reakcija (pH) 6.5–7,5 6.2–8.5 18.3. Nitritai, mg N/l 0.0–0.5 1.0 18.4. Nitratai, mg N/l Iki 60 100–200 18.5. Amonio azotas, mg N/l 0–2,5 Iki 10 18.6. Amoniakas, mg/l <0,01 – 18.7. Biocheminis deguonies suvartojimas, 5–20 70–100 mg Ch/l 18.8. Cheminis deguonies suvartojimas, mg 25–100 100–150 O2/l 18.9. Deguonis, mg/l, įskaitant: 10–15 Iki 40 prie baseino ištekėjimo angų 5–12 2–3 po biologinio valymo 4–8 >2 18.10. Anglies dioksidas, mg/l 25 30 18.11. Vandenilio sulfidas, mg/l – – 18.12. Fosfatai, mg/l 0.2–0.5 2.0 18.13. Bendra geležis, mg/l 0.5 2.0 18.14. Geležies oksidas, mg/l 0.1 0.5 18.15. Šarmingumas, mg–ekv/l 1.8–2.0 20 18.16. Bendras kietumas, HO 5–8 20–25 18.17. Chloridai, mg/l 10.0 15.0 18.18. Sulfatai, mg/l 10.0 15.0 19. SKIRTINGŲ RŪŠIŲ ŽUVŲ AUGINIMO UŽDAROSIOSE AKVAKULTŪROS SISTEMOSE SKANDINAVIJOS ŠALYSE APIBENDRINTI VANDENS KOKYBĖS RODIKLIAI (Dalsgaard J. et.al. , 2013) Eil. Nr. Rodiklis / Žuvų rūšis Vandens temperatūra (0C) O2 (mg/l) CO2 (mg/l) pH Druskin gumas (ppt) TAN (mg/l) NO2–N (mg/l) NO3–N (mg/l) Žuvų tankis (kg/m3) Nuoroda į pirminius šaltinius 19.1. Arktinė palija 5–12 9–11 < 22 6,5–8,5 < 24–26 < 1,0 < 0,50 < 10 85–130 Siikavuopio et al. (2009); Skybakmoen et al. (2009); Summerfelt et al. (2004) 28 19.2. Atlantinė lašiša (rituoliai) 12–14 10 < 12 6,8–7,3 0 < 0,2 < 0,20 < 90 15–50 Bergheim et al.(2009) 19.3 Europinis ungurys 23–28 6–8 10–20 5,0–7,5 0–5 0,0–5,0 0–1,50 50–100 50–120 Hansen (1997) 19.4. Sterkas 22–25 6–8 10–20 6,5–7,5 0 0–10,0 0–1,50 < 56 15–60 Steenfeldt et al. (2010); 19.5. Vaivorykšti nis upėtakis 2–21 6–8 < 15 6,5–8,0 0–30 < 7,5 < 1,00 < 200 50–80 Dansk Akvakultur (2008); Pedersen et al. (2012); Svendsen et al. (2008) 19.6. Eršketas 18–25 8 n. d. 7,0–8,0 0 < 3,0 < 0,50 <25 80–100 Jatteau (1997); Koksal et al. (2000); Paschos et al. (2008); Savin et al. (2011) 19.7. Tilapija 20–30 4–6 <30– 50 6,5–8,5 < 10–15 < 3,0 0,05– 1,00 100– 200 85–200 Eding et al. (2009); Timmons and Ebeling (2007) Pastaba. BDS – biocheminis deguonies suvartojimas