European Maritime and Fisheries Fund - Operational Program for Lithuania

LT 1 LT EJRŽF VEIKSMŲ PROGRAMA CCI 2014LT14MFOP001 Pavadinimas European Maritime and Fisheries Fund - Operational Programme for Lithuania Versija 1.3 Pirmieji metai 2014 Paskutinieji metai 2020 Tinkama finansuoti nuo 2014-01-01 Tinkama finansuoti iki 2023-12-31 EK sprendimo numeris C(2015)5897 EK sprendimo data 2015-08-17 LT 2 LT 1. VEIKSMŲ PROGRAMOS RENGIMAS IR PARTNERIŲ DALYVAVIMAS 1.1. Veiksmų programos rengimas ir partnerių dalyvavimas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (toliau – Veiksmų programa) projekto rengimą koordinavo LR Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM), kuri 2014 m. rugsėjo 3 d. LRV nutarimu Nr. 907 buvo paskirta Veiksmų programos vadovaujančia institucija. Atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL 2013 L 347, p. 320) (toliau – BNR) 5 str. nuostatas ir siekiant užtikrinti sėkmingą pasirengimą tinkamai panaudoti 2014−2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF) paramą, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programinio laikotarpio valdymo komitete buvo patvirtintas Veiksmų programos rengimo partnerių (institucinių, socialinių-ekonominių, visuomeninių) (toliau – partneriai) sąrašas. Atrenkant partnerius vadovautasi esamos praktikos, skaidrumo, nešališkumo ir veiksmingumo principais. Pagal Europos Komisijos (toliau – EK) parengtą Europos elgesio kodeksą, [(ES) Nr. 240/2014], EJRŽF aktualūs partneriai yra šie: regionų ir vietos valdžios institucijos, žvejybos ir akvakultūros sektorių ir kitų subsektorių, pvz., perdirbimo sektoriaus, atstovai, socialinių partnerių sektorinės organizacijos, aplinkosaugos srities nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO), žuvininkystės sektoriuje veikiančios mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijos ir nacionaliniai arba regioniniai žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklai, pilietinės visuomenės atstovai, įskaitant organizacijas, atsakingas už socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą. Nustatant atrankos kriterijus buvo vertinami šie aspektai:  Aktualumas: partneriai turi būti akivaizdžiai susiję arba su žuvininkystės sektoriaus problema, kurią ketinama spręsti, arba su jos sprendimu. Aktualūs partneriai gali skirtis priklausomai nuo ES struktūrinės ir investicinės paramos proceso etapo ir sprendžiamo klausimo.  Proporcingumas: turi būti užtikrintas visų aktualių partnerių (teritorinių, socialinių, ekonominių, nevyriausybinių organizacijų, kt.) atstovavimas.  Atstovavimo apimtis: turėtų būti įtraukti partneriai, atstovaujantys platesniems, o ne siauresniems ir (arba) individualiems interesams. Partneriai (iš viso - 19) atrinkti vadovaujantis šiais atrankos kriterijais:  Partnerių tipas – Kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos  Skaičius – 6  Atrankos kriterijai* – Vykdomosios valdžios ir savivaldos atstovai, ministerijos, turinčios daugiausiai sąsajų su EJRŽF priemonių įgyvendinimu, Europos Sąjungos LT 3 LT struktūrinių fondų vadovaujančioji institucija, su žuvininkystės sektoriumi susijusios deleguotas funkcijas įgyvendinančios institucijos.  Partnerių tipas - Ekonominiai socialiniai partneriai:  Skaičius – 11  Partnerių tipas – Žvejybos Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje atstovai  Skaičius – 2  Atrankos kriterijai*: 1) Ne mažiau kaip 40 procentų bendrojo tonažo (toliau – GT) žvejybos segmente, 2) Ne mažiau kaip 40 procentų narių, turinčių teisę žvejoti žvejybos segmente, 3) Ne mažiau kaip 40 proc. ataskaitinių metų kvotos sugavimų (atskirai pelaginių ir atskirai menkių).  Partnerių tipas – Verslinės žvejybos vidaus vandenyse atstovai  Skaičius – 2  Atrankos kriterijai*: 1) Ne mažiau kaip 40 procentų GT žvejybos segmente, 2) Ne mažiau kaip 40 procentų narių, turinčių teisę žvejoti. Nesant 2 atstovų, tenkinančių šiuos reikalavimus, antras atstovas parenkamas pagal didžiausias iš nurodytų reikšmių.  Partnerių tipas – Akvakultūros sektoriaus atstovai  Skaičius – 2  Atrankos kriterijai*: 1) Ne mažiau kaip 40 procentų įmonių, užsiimančių tvenkinių akvakultūra ir turinčių veterinarinio patvirtinimo numerį, 2) Ne mažiau kaip 40 procentų įmonių, užsiimančių tik uždarųjų sistemų akvakultūra, tiekiančių produkciją vartoti ir turinčių veterinarinio patvirtinimo numerį.  Partnerių tipas – Žuvininkystės produktų perdirbimo sektorius  Skaičius – 1  Atrankos kriterijai – Gamina ne mažiau kaip 40 proc. perdirbtos žuvininkystės produkcijos.  Partnerių tipas – Žuvininkystės sektoriuje veikiančių mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovai  Skaičius – 3  Atrankos kriterijai – Atlieka mokslinę veiklą ir tyrimus, tiriamuosius darbus žuvininkystės sektoriuje ar yra mokymo įstaiga, rengianti su žuvininkystės sektoriumi susijusius specialistus.  Partnerių tipas – Žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo atstovai  Skaičius – 1  Partnerių tipas – Pilietinei visuomenei atstovaujantys partneriai:  Skaičius – 2  Partnerių tipas – Įstaigų, atstovaujančių pilietinei visuomenei, ir įstaigų, atsakingų už moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimą, atstovai  Skaičius – 2 LT 4 LT  Atrankos kriterijai – Atstovauja pilietinei visuomenei aplinkos, socialiniais ar lygių teisių aspektais. * kai yra numatyti keli atrankos kriterijai, partneris turi tenkinti bent vieną iš jų. Be partnerių, įtrauktų į Veiksmų programos projekto rengimo partnerių sąrašą, dėl Veiksmų programos projekto savo iniciatyva arba ŽŪM kvietimu nuomonę turėjo galimybę išreikšti ir kitos institucijos, įmonės bei organizacijos. Pavyzdžiui, dėl III Sąjungos prioriteto (toliau – SP) buvo konsultuojamasi su Žuvininkystės tarnyba, duomenų rinkimo programos (toliau – DRP) vykdytojais ir nacionaliniu korespondentu; dėl VI SP – su LR Aplinkos ministerija ir LR Susisiekimo ministerija. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais principais partnerystę skatinti numatoma ir ateityje, tokiu būdu užtikrinant partneriams galimybę aktyviau ir veiksmingiau prisidėti prie Veiksmų programos įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo. Tikimasi, kad partnerystės principo skatinimas įsisavinant ES paramą padės užtikrinti geriausią galimą paramos panaudojimą tvariai žuvininkystės sektoriaus plėtrai ir gerovei remti. Veiksmų programos projekto rengimo derinimo su partneriais aprašymas Rengiant Veiksmų programos projektą vyko šio dokumento atskirų dalių nuoseklus derinimas su instituciniais, socialiniais-ekonominiais, visuomeniniais partneriais. 2013 m. vasarį buvo parengta išplėstinė Lietuvos žuvininkystės sektoriaus padėties stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė ir poreikių apžvalga (toliau – SSGG analizė), kur buvo detaliai įvertinta žvejybos jūrų vandenyse, žvejybos vidaus vandenyse, įskaitant kovą su klimato kaita, akvakultūros, žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo ir rinkodaros, taip pat duomenų rinkimo, kontrolės, integruotos jūrų politikos (toliau – IJP) situacija. Minėtą dokumentą ŽŪM pateikė partneriams pastaboms ir pasiūlymams pareikšti. Atsižvelgiant į partnerių pastabas SSGG analizė buvo pakoreguota ir dar kartą pateikta partneriams 2013 m. vasario mėnesį surengus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus padėties SSGG analizės aptarimą. Aptarimo metu gautos partnerių pastabos įvertintos, parengta lyginamoji lentelė, kuri raštu teikta partneriams ir Veiksmų programos ex-ante vertinimą atliekančiai konsultacinei kompanijai UAB „BGI Consulting” (toliau – Ex ante vertintojas). Parengta SSGG analizė teikta Veiksmų programos Valdymo Komitetui tvirtinti. Vadovaujantis 2011 m. gruodžio 2 d. EK pasiūlymu dėl EJRŽF reglamento ir 2012 m. spalio 23 d. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje pasiektu daliniu bendru požiūriu dėl pasiūlymo dėl EJRŽF reglamento, 2013 m. kovą buvo parengti EJRŽF priemonių, priskirtų I ir II SP, aprašymai ir pateikti partneriams susipažinti. 2013 m. gegužę parengta Veiksmų programos strategija, intervencijos logika, finansinių išteklių preliminarus paskirstymas tarp SP, įskaitant III ir IV SP priemonių aprašymus, taip pat aprašyta rodiklių sistema. Ši medžiaga pateikta partneriams derinti. Birželį Veiksmų programos rengimo partneriai supažindinti su Veiksmų programos programavimo logikos struktūra, pasirinktais konkrečiais uždaviniais pagal kiekvieną SP, išdiskutuotos priemonės, numatytos pagal pasirinktus konkrečius uždavinius, pristatyta ir aptarta informacija apie planuojamus finansinius EJRŽF asignavimus pagal atskirus SP, aptarti Veiksmų programos projekte numatyti rezultato rodikliai. Gautos partnerių pastabos integruotos ir atnaujinta medžiaga raštu pateikta LT 5 LT tolesniam derinimui. Veiksmų programos projekto paketas taip pat perduotas Ex-ante vertintojo analizei. Pagal Ex-ante vertintojo pateiktas rekomendacijas dėl Veiksmų programos projekto intervencijos logikos ir rodiklių sistemos atlikti daliniai Veiksmų programos projekto pakeitimai. Patikslintos tam tikros SSGG formuluotės, įtraukti Ex-ante vertintojų rekomenduoti papildomi rezultato ir produkto rodikliai. Siekiant kuo detaliau suinteresuotosioms šalims pristatyti siūlomus Veiksmų programos projekto pakeitimus, 2013 m. rugpjūtį buvo surengtas Pasirengimo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui darbo grupės posėdis, o 2013 m. rugsėjį – projektas dar kartą pristatytas Veiksmų programos rengimo partneriams, kur be kita ko pristatytas Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) detalus aprašymas bei siūloma Veiksmų programos įgyvendinimo sistema: Veiksmų programos įgyvendinimo valdymo ir kontrolės mechanizmas, įgyvendinimo stebėsenos, o taip pat informavimo ir viešinimo apie Veiksmų programą ir jos įgyvendinimą sistema. Suinteresuotosioms šalims pateikus pastabas ir pasiūlymus, pastarieji, kur tinkama, buvo integruoti į Veiksmų programos projektą, kuris pakartotinai teiktas viešam svarstymui ir derinimui su suinteresuotoms šalimis paskelbiant jį ŽŪM interneto svetainėje. Atliktas Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV) ir parengta SPAV ataskaita, kuri įgalina įvertinti investicijų į žuvininkystės sektorių tikėtiną poveikį tvariam aplinkos, kuri suprantama kaip biologinė įvairovė, visuomenė ir jos sveikata, gyvūnija, augalija, dirvožemis, vanduo, oras, klimatas, materialusis turtas, kultūros paveldas, kraštovaizdis ir šių veiksnių tarpusavio sąveika, vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, kad SPAV įgyvendinimas įtraukė įvairias interesų grupes, manoma, kad skirtingų institucijų, atstovaujančių įvairias tvarios plėtros tikslo sudedamąsias dalis, įžvalgos ir pasiūlymai sustiprino dokumentų analizės metu surinktą medžiagą ir leidžia patikimai nustatyti planuojamas Veiksmų programos pasekmes aplinkai (atitinkamai ir tvaraus vystymosi prioritetui). Be to, parengus SPAV ataskaitos projektą, jis buvo pristatytas susitikime su Veiksmų programos rengimo partneriais ir šie buvo pakviesti teikti projektui pastabas. SPAV ataskaitos projektui pastabas galėjo ir visi kiti socialiniai partneriai ir suinteresuoti asmenys – prieš patvirtinant SPAV ataskaitą jos projektas buvo plačiai viešinamas nacionalinėje ir regioninėje spaudoje ir buvo kviečiama teikti jam pastabas. EK 2014 m. I pusm. pakeitus Veiksmų programos programavimo logiką buvo parengtas atnaujintas Veiksmų programos projektas, vadovaujantis naująja programavimo logika. 2014 m. liepą naujasis Veiksmų programos projektas pristatytas partneriams bei teiktas Valdymo komiteto pritarimui. Veiksmų programos projektą suderinus su partneriais bei gavus Valdymo komiteto pritarimą, Veiksmų programos projektas perduotas galutiniam ex-ante vertinimui bei 2014 m. rugpjūčio 11 d. įkeltas į ŽŪM tinklalapį http://www.zum.lt/index.php?-186879418 (lietuvių ir anglų k.). Gavus ex-ante vertinimo galutinę ataskaitą atitinkamai pakoreguotas Veiksmų programos projektas, kuris 2014 m. rugsėjį pateiktas LR Vyriausybei pritarti. Gavus EK pastebėjimus dėl Veiksmų programos projekto, šis dar kartą nuodugniai peržiūrėtas siekiant patikslinti SSGG analizę, išgryninti pagrindinius sektoriaus poreikius ir įvertinti jo potencialą visoms pasirinktoms priemonėms vykdyti. Veiksmų programos projekto peržiūra vykdyta glaudžiai bendraujant su visais partneriais, ypač su sektoriaus atstovais, individualiai ir bendruose susitikimuose (2015 m. gegužę) pristatant ir aptariant su jais daromus keitimus. Galutinis Veiksmų programos projektas pristatytas Veiksmų programos Valdymo komitetui. LT 6 LT Taigi, Veiksmų programos projekto rengimas vykdytas nuosekliai vadovaujantis partnerystės principu, t. y. užtikrintas Veiksmų programos projekto atskirų dalių periodiškas pristatymas ir aptarimas su Veiksmų programos rengimo partneriais ir Pasirengimo Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui darbo grupės nariais bei šių klausimų atitinkamas pristatymas Veiksmų programos Valdymo komiteto posėdžiuose, o taip pat viešas paskelbimas ŽŪM interneto svetainėje, siekiant sudaryti galimybę visoms suinteresuotosioms šalims išreikšti savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus, taip užtikrinant tinkamą Lietuvos žuvininkystės sektoriaus dalyvių pasirengimą 2014–2020 m. programiniam laikotarpiui. Veiksmų programos projekto rengimo ir derinimo su partneriais metu buvo atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę ir lyčių aspektą: į projekto rengimo partnerius buvo įtraukta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (kuri LR Lygių galimybių įstatymu paskirta atsakinga už draudimo diskriminuoti dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų priežiūrą), užtikrintas, kiek įmanoma, abiejų lyčių sektoriaus atstovų dalyvavimas rengiant projektą ir įtraukimas į Veiksmų programos stebėseną ir vertinimą bei nediskriminavimas dėl lyties. Be to, Veiksmų programos projekto rengimo ir derinimo su partneriais metu ir specialiuose tiksliniuose tvariai žuvininkystei skatinti susitikimuose su sektoriumi buvo pabrėžiami Bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) keliami aplinkos atžvilgiu tvarios žuvininkystės plėtros tikslai ir skatinama laikytis aplinkosaugos reikalavimų, siekti sušvelninti klimato kaitą, efektyviai naudoti Veiksmų programos lėšas tvariai žuvininkystės plėtrai remti. 1.2. Ex ante vertinimo rezultatai 1.2.1. Ex ante vertinimo proceso aprašymas 2013 m. vasario 5 d., gruodžio 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. tarp ŽŪM ir UAB BGI Consulting (toliau – Ex ante vertintojas) buvo pasirašytos sutartys, kurių objektas – Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos išankstinis vertinimas ir SPAV. Remiantis paslaugų sutartimis buvo parengtos trys Ex ante vertintojo ataskaitos ir SPAV: 1. „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos išankstinio vertinimo tarpinė ataskaita – SSGG analizės vertinimas“. 2. „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos išankstinio vertinimo tarpinė ataskaita – Veiksmų programos strategijos vertinimas“. 3. „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos išankstinio vertinimo galutinė ataskaita. 4. „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita“. Išankstinio (ex ante) vertinimo tikslas – pagerinti Veiksmų programos planavimo kokybę ir padėti užtikrinti, kad programa ir jos logika būtų pagrįsta, programos tikslai ir uždaviniai atitinktų poreikius, o finansiniai ištekliai suplanuoti ir tinkamai paskirstyti strateginėms kryptims. Išankstinis vertinimas buvo atliekamas lygiagrečiai Veiksmų programos rengimui ir vyko trimis pagrindiniais etapais: SSGG analizės vertinimas, Veiksmų programos strategijos vertinimas bei valdymo ir kontrolės sistemos vertinimas. Vėlesniuose Veiksmų programos rengimo etapuose Veiksmų programa buvo koreguojama atsižvelgiant į galutines EJRŽF LT 7 LT reglamento nuostatas ir pakeistą programavimo logiką. Todėl 2014 m. II pusėje Ex ante vertintojas pakartotinai atliko veiksmų programos projekto išankstinį vertinimą tam, kad visi veiksmų programos projekto pakeitimai būtų atspindėti galutinėje ex ante vertinimo ataskaitoje. Vertinimo metodika su Ex ante vertintoju buvo suderinta įvadinėje ataskaitoje. Pagrindiniai metodai apėmė dokumentų ir antrinių šaltinių analizę, ekspertinį vertinimą, vertinimą pagal loginį modelį, interviu, SMART analizę. Atlikus išankstinį vertinimą buvo pateiktos Ex ante vertintojo rekomendacijos Veiksmų programos projekto tobulinimui. Rekomendacijos buvo teikiamos kiekvieno ex ante vertinimo etapo metu ir dalis jų jau yra įgyvendintos, atlikus programos korekcijas. Vertintojų pateiktos rekomendacijos sukūrė prielaidas tobulinti Veiksmų programos projektą bei atskiras jos dalis, taip užtikrinant sklandesnį ir efektyvesnį programos įgyvendinimą ateityje. 1.2.2. Ex ante vertintojų rekomendacijų apžvalga ir trumpas aprašymas apie tai, kaip į jas buvo atsižvelgta Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta 1 - SSGG analizė, poreikių vertinimas 1.1. Pagrįsti nuoroda į dokumentą „Dauguma numatytų žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių gerinimo priemonių dar neįgyvendintos“. 1.2. Siūloma „Atskirų žuvų rūšių išteklių būklės kiekybinė kaita ir migracija tarp žvejybos rajonų“. 1.3. Pagrįsti ar pašalinti „ES ir Lietuvos valstybės finansinė parama sektoriaus plėtrai“. 1.4. Pašalinti „Parama aplinkosaugos priemonių taikymui“. 1.5. Patikslinti „Žuvininkystės sektorių susiskaldymas ir bendradarbiavimo trūkumas“. 1.6. Patikslinti „Dėl daugelio priežasčių 1.1. Neatsižvelgta, manome, kad tai perteklinė informacija. 1.2. Iš dalies atsižvelgta. 1.3. Atsižvelgta, išbraukta. 1.4. Atsižvelgta. 1.5. Atsižvelgta. 1.6. Atsižvelgta, formuluotė patikslinta. 1.7. Atsižvelgta. 1.8. Iš dalies atsižvelgta, pasirinkta panaši formuluotė. LT 8 LT Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta paskatintų ekonominių- socialinių sąlygų pokyčių, nepakankamo dėmesio tvariam žuvininkystės regionų vystymuisi, žuvininkystės sektorius ir žuvininkystės bendruomenės gali išnykti“. 1.7. Siūloma „Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkūs gamintojai ne visada pajėgūs tinkamai atstovauti savo interesams ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje“. 1.8. Siūloma „Novatoriškų žuvininkystės kontrolės sistemų įsigijimas, plėtra, taip pat sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų įgyvendinimas". 2 - Intervencinių veiksmų loginis pagrindo vertinimas, įskaitant jo indėlį įgyvendinant ES strategiją „Europa 2020“, siūlomos programos vidaus nuoseklumas ir jos ryšys su kitomis atitinkamomis priemonėmis, kiekybinių siektinų reikšmių ir orientyrų nustatymas bei biudžeto išteklių paskirstymas 2.1. Peržiūrėti pasirinktas priemones įvertinant neatspindėtus poreikius bei svartyti priemonių 28(1), 29(1) įtraukimą. 2.2. Atsisakyti V SP konkretaus tikslo "Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas" rezultato rodiklio "Užimtumo padidėjimas (PDD)". 2.3. Atsisakyti rodiklių „ES pagamintos produkcijos augimas (pirminio pardavimo vertė ir kiekis), tame tarpe GO ir ne GO“ (Metinė akvakultūros produkcijos vertė, EUR; Metinis 2.1. Įtraukta 28(1), o 29(1) neįtraukta, nes panašių EŽF priemonių taikymo rezultatai parodė, kad priemonės taikomos pakankamai chaotiškai, atsitiktinai. 2.2. Neatsižvelgta, nes EK deleguotame akte kitų rodiklių šiai priemonei nepateikė. 2.3. Neatsižvelgta. Tai vienintelis EK pasiūlytas bendras rodiklis taikomas visoms šalims narėms šių priemonių rezultatams matuoti. 2.4. Neatsižvelgta. EK pasiūlyti produkto rodikliai buvo daug kartų aptarinėjami LT 9 LT Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta akvakultūros produkcijos kiekis, t). 2.4. Siūloma numatyti specifiškesnius produkto rodiklius vietoj „Projektų skaičius“, juos susiejant su planuojamomis įgyvendinti investicijomis. 2.5. Siūloma dar kartą peržiūrėti rezultato rodiklį „Kuro sunaudojimo (litrai/iškrautam kg) efektyvumo padidėjimas” ir įvertinti investicijų, skirtų laivų modernizavimui, žvejybos įrankių keitimui, aktualumą ir poreikį. 2.6. Numatyti 100 proc. rodiklio „Nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimas“ pasiekimo reikšmę po intervencijos. EK ekspertų darbo grupėse, ieškoma santykio tarp jų informatyvumo, bet tuo pačiu − paprastesnės sistemos. Pritariame EK pasiūlymui ir nenorime sudėtingesnės sistemos. 2.5. Šios investicijos labai svarbios įgyvendinant BŽP tikslus, kurie numato papildomus reikalavimus žvejams dėl žvejybos įrankių selektyvumo ir išmetimų atsisakymo. 2.6. Neatsižvelgta, to pasiekti bus neįmanoma, kadangi esamos situacijos rodikliai yra viso sektoriaus, negalima garantuoti, kad 100 proc. sektoriaus laivų ir įmonių pasinaudos parama saugumo priemonėms. 3 - Derėjimas su BSP, partnerystės sutartimi, atitinkamomis konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, priimtomis pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir, atitinkamais atvejais nacionaliniu lygmeniu su nacionaline reformų programa Ex-ante vertintojai nepateikė rekomendacijų dėl šios dalies. Nereikalaujama imtis jokių veiksmų. 4 - Programoje siūlomų paramos formų loginis pagrindas (BNR 66 straipsnis) Ex-ante vertintojai nepateikė rekomendacijų dėl šios dalies. Nereikalaujama imtis jokių veiksmų. 5 - Žmogiškieji ištekliai, administraciniai pajėgumai 5.1. Siūloma peržiūrėti ŽŪM ir NMA administruojamų 5.1. Vyksta nuolatinis procedūrų tobulinimas, LT 10 LT Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta ir programos administravimas programų administravimo vidaus procedūras ir jų reglamentavimą siekiant šių programų administravimą sugretinti ir taikyti vienodas procedūras tiek, kiek tai leidžia EK reglamentai. 5.2. Siūloma atlikti detalią valdymo ir įgyvendinimo sistemos veiklos ir procesų efektyvumo analizę numatant tinkamus informacijos mainų bei sprendimų komunikavimo būdus, pavyzdžiui, darbo grupės, e. dokumentai ar pan. 5.3. Vienareikšmio sąvokų ir įvairių reikalavimų apibrėžimo nebuvimas nulėmė sunkumus ir nesusipratimus programą administruojančioms institucijoms komunikuojant su pareiškėjais ir projektų vykdytojais. Rekomenduojama aiškiai apibrėžti pagrindines aktualias sąvokas, reikalavimus pareiškėjams, projektams, terminams ir t. t. ir pateikti juos su Veiksmų programa susijusiuose dokumentuose. 5.4. Rekomenduojama stiprinti ŽRVVG kompetencijas rengiant ir įgyvendinant strategijas įvairiose srityse (strategijų rengimas, paraiškų vertinimas ir pan.) siekiama administravimo aiškumo ir supaprastinimo. 5.2. Vyksta nuolatinis procedūrų tobulinimas, siekiama administravimo aiškumo ir supaprastinimo. 5.3. Bus atsižvelgta rengiant Įgyvendinimo taisykles. 5.4. Per pastaruosius kelis metus šioje srityje buvo tikrai nemažai padaryta. 6 - Programos stebėsenai ir vertinimams reikalingų duomenų rinkimo 6.1. rengiant stebėsenos informacinę sistemą, ieškoti galimybių jungti ir derinti su 6.1. Neatsižvelgta, numatoma panaudoti IS, skirtą EJRŽF veiksmų programai LT 11 LT Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta procedūros kaimo plėtros programos stebėsenos IS. 6.2. parengti aiškius ir detalius sąvokų, rodiklių apibrėžimus, rodiklių skaičiavimo metodikas ir pateikti su Veiksmų programa susijusiuose dokumentuose. administruoti. 6.2. Atsižvelgta, ateityje planuojama parengti sąvokų, rodiklių apibrėžimus, rodiklių skaičiavimo metodikas. 7 - Priemonės, kuriomis skatinama vyrų ir moterų lygybė, užkertamas kelias diskriminacijai ir skatinamas darnus vystymasis 7.1. Veiksmų programoje atskirų priemonių, kurios būtų skirtos tiesiogiai lyčių lygių galimybių ir nediskriminacijos prioriteto įgyvendinimui, nėra. Investicijos žuvininkystės bendruomenių plėtrai, nors ir nėra tiesiogiai skirtos lyčių lygybei stiprinti, sudarys galimybes į bendruomenių veiklas plačiau įsitraukti ir moterims bei stiprinti jų vaidmenį žuvininkystės bendruomenėje. Įgyvendinant Veiksmų programą bus svarbu užtikrinti ir „pasyvų“ prioriteto įgyvendinimo požiūrį, kai užtikrinama, kad nebūtų įgyvendinami veiksmai, kurie didintų moterų ir vyrų nelygybę ar sudarytų aplinkybes diskriminacijai. 7.2. Veiksmų programoje numatytos investicijos yra tinkamos skatinant tvarų vystymąsi. Veiksmų programa daug dėmesio skiria subalansuotai sektoriaus plėtrai, atsižvelgiant į tausesnį išteklių naudojimą ir jų atkūrimo skatinimą. Veiksmų programos ir Ex-ante vertintojai įvertino teigiamai, papildomų veiksmų atlikti nesiūlyta. LT 12 LT Tema Rekomendacija Kaip rekomendacija buvo įgyvendinta arba kodėl į ją neatsižvelgta investicijų specifika lemia, kad investicijos daugiausia orientuotos į aplinkosauginę ir ekonominę tvaraus vystymosi dimensijas. 8 - Priemonės, kurių imtasi paramos gavėjams tenkančiai administracinei naštai mažinti. 2014–2020 m. numatoma tęsti administracinę naštą paramos gavėjams mažinančias priemones, sėkmingai taikytas ir 2007– 2013 m. laikotarpyje, tokias kaip perteklinio dokumentų pateikimo reikalavimo atsisakymas, dokumentų teikimo perkėlimas į elektroninę erdvę, komunikacijos elektroninėmis priemonėmis vykdymą. Taip pat numatoma taikyti supaprastintų sąnaudų skaičiavimo metodą, plačiau naudoti IT sistemas. Numatomų taikyti veiksmų paketas atitinka bendruosius reikalavimus administracinės naštos mažinimui ir yra tinkamas, tačiau atitinkamai taip pat turėtų būti užtikrintas ne tik į duomenų ir informacijos pateikimo bei komunikacijos formos palengvinimą, bet ir informacijos turinio tikslinimą, kas prisidėtų mažinant administracinę naštą paramos gavėjams. Ex-ante vertintojai įvertino teigiamai, papildomų veiksmų atlikti nesiūlyta. 9 - Strateginio poveikio aplinkai vertinimo reikalavimai Ex-ante vertintojai nepateikė rekomendacijų dėl šios dalies. Nereikalaujama imtis jokių veiksmų. LT 13 LT 2. SSGG IR POREIKIŲ NUSTATYMAS 2.1. SSGG analizė ir poreikių nustatymas Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Stiprybės Žvejyba jūrų vandenyse  Šalies žvejybos sektoriaus daugiametės tradicijos.  Ilgametė nuosekli žvejyba, užtikrinanti žvejybos galimybes ES ir ne ES vandenyse.  Veikia pripažinta gamintojų organizacija (toliau - GO) bei kitos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios žvejybos jūrų vandenyse sektoriaus interesams.  Palanki žvejybos plėtrai bendra Klaipėdos uosto infrastruktūra.  Patraukli rekreacijai gamta ir turtingas žuvininkystės paveldas. Žvejyba vidaus vandenyse  Didelis valstybės dėmesys vidaus vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimui, gausinimui ir palaikymui.  Švarūs vidaus vandens telkiniai.  Šalies žvejybos sektoriaus daugiametės tradicijos.  Veikia pripažinta GO bei kitos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios žvejybos vidaus vandenyse sektoriaus interesams. Silpnybės Žvejyba jūrų vandenyse  Dauguma nacionaliniuose teisės aktuose numatytų žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių gerinimo priemonių dar neįgyvendintos.  Pasenęs, energetiškai neefektyvus ir aplinkai nepalankus Baltijos jūros laivynas.  Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios praktikos sklaida žvejybos jūrų vandenyse sektoriuje. LT 14 LT  Daugumos labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių žvejybos jūrų vandenyse įmonių ribotos finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir pardavimų plėtrą, mažas jų pelningumas.  Ekonominių rodiklių analizė rodo mažą pajamų lygį rytinių menkių žvejybos Baltijos jūros laivyno segmente dėl labai mažai panaudojamų žvejybos galimybių (2014 m. Lietuvos laivyno ataskaitos duomenys).  Nepakankamai išplėtota žvejybos jūrų vandenyse infrastruktūra: laivų aptarnavimo, žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo.  Neišplėtota žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūra. Žvejyba vidaus vandenyse  Dauguma nacionaliniuose teisės aktuose numatytų žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių gerinimo priemonių dar neįgyvendintos.  Maži vidaus vandens telkinių vertingų verslinių žuvų ištekliai.  Nepakankama pažangių technologijų ir geriausios praktikos sklaida žvejybos vidaus vandenyse sektoriuje.  Daugumos labai mažų įmonių, mažų ir vidutiniųžvejybos vidaus vandenyse įmonių ribotos finansinės galimybės investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir pardavimų plėtrą, mažas jų pelningumas.  Nepakankamai išplėtota žvejybos vidaus vandenyse infrastruktūra: laivų aptarnavimo, žuvų iškrovimo ir pirminio pardavimo. Galimybės Žvejyba jūrų vandenyse  Klaipėdoje įsteigtas žuvų aukcionas, užtikrinantis pirminio pardavimo kontrolę, žuvų išteklių apskaitą.  Priemonių, skirtų ilgalaikiam išteklių atkūrimui ir žvejybos sektoriaus tvariai plėtrai, įgyvendinimas, sąlygojantis išteklių atsikūrimą.  Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą ir pažangių žvejybos metodų taikymą.  Sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimas ir tiesioginis pardavimas.  Nepageidaujamos priegaudos tvarkymas ir realizavimas LT 15 LT  Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą veiklą (veiklos diversifikavimas), įskaitant kulinarinio paveldo tradicijų atgaivinimą ir pritaikymą turizmui.  Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijoms bei verslo ir mokslo atstovams, inicijuojant ir vykdant projektus bei keičiantis gerąja patirtimi.  Naujų, pažangesnių rinkodaros metodų įsisavinimas. Žvejyba vidaus vandenyse  Verslinių žvejybos įmonių perorientavimas į kitą veiklą (veiklos diversifikavimas), įskaitant kulinarinio paveldo tradicijų atgaivinimą ir pritaikymą turizmui.  Žvejybos laivų modernizavimas, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą ir pažangių žvejybos metodų taikymą.  Sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimas ir tiesioginis pardavimas.  Naujų, pažangesnių rinkodaros metodų įsisavinimas. Grėsmės Žvejyba jūrų vandenyse  Invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimas ir vertingų žuvų rūšių išteklių mažėjimas.  Dėl žmogaus veiklos daromo poveikio aplinkai atskirų žuvų rūšių išteklių būklės kiekybinė kaita ir migracija.  Dėl saugomų teritorijų tinklo išplėtimo didėjantys apribojimai žvejybos veiklai.  Mažėjantis senstančių žvejybos laivų veiklos efektyvumas.  Biologinių rodiklių analizė rodo šprotų žvejybos galimybių Baltijos jūroje mažėjimo riziką dėl šios rūšies išteklių būklės (2014 m. Lietuvos laivyno ataskaitos duomenys). Žvejyba vidaus vandenyse  Invazinių žuvų ir vėžiagyvių plitimas, menkaverčių žuvų rūšių išteklių gausėjimas ir vertingų žuvų rūšių išteklių mažėjimas dėl plėšriųjų žuvų pergaudymo.  Dėl žmogaus veiklos daromo poveikio aplinkai atskirų žuvų rūšių išteklių būklės kiekybinė kaita ir migracija.  Dėl saugomų teritorijų tinklo išplėtimo didėjantys apribojimai žvejybos veiklai.  Mažėjantis senstančių žvejybos laivų veiklos efektyvumas. LT 16 LT Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize Žvejyba jūrų vandenyse  Modernizuoti žvejybos laivus, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą.  Saugoti jūrų biologinius išteklius ir atlyginti saugomų paukščių ir žinduokių laimikiui daromą žalą.  Didinti MVĮ finansines galimybes investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir plėtrą (atlikti sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginį pardavimą).  Gerinti žvejybos uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūrą.  Plėtoti žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūrą.  Gerinti žuvų nerštaviečių ir migracijos kelių būklę.  Diegti pažangias technologijas žvejybos sektoriuje.  Užtikrinti pusiausvyrą tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pasitelkiant žvejybos galimybių paskirstymo sistemą. Žvejyba vidaus vandenyse  Modernizuoti žvejybos laivus, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, saugą laivuose, darbo ir higienos sąlygas, užtikrinti žvejybos įrankių selektyvumą.  Saugoti vidaus vandenų augaliją ir gyvūniją.  Didinti MVĮ finansines galimybes investuoti į pridėtinės vertės kūrimą ir plėtrą (atlikti sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginį pardavimą).  Gerinti žvejybos uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūrą.  Plėtoti žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūrą.  Gerinti žuvų nerštaviečių ir migracijos kelių būklę.  Diegti pažangias technologijas žvejybos sektoriuje. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. LT 17 LT SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Remiantis SSGG analize nustatyti poreikiai glaudžiai siejasi su Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslais. Siekiant apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę bus mažinamas žvejybos poveikis jūrų aplinkai, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį. Taip pat bus skatinamas išsaugojimo priemonių pritaikymas ir kt. Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu Žvejyba jūrų vandenyse  Modernizuoti žvejybos laivus, siekiant efektyvesnio energijos panaudojimo, taip mažinant poveikį klimato kaitai.  Plėtoti žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūrą, taip mažinant aplinkos taršą.  Didinti MVĮ finansines galimybes investuoti į pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimą. Žvejyba vidaus vandenyse  Modernizuoti žvejybos laivus, siekiant efektyvesnio energijos panaudojimo, taip mažinant poveikį klimato kaitai.  Saugoti vidaus vandenų augaliją ir gyvūniją, taip prisidedant prie aplinkos apsaugos.  Didinti MVĮ finansines galimybes investuoti į pridėtinės vertės ir darbo vietų kūrimą.  Plėtoti žvejybos veikloje susidarančių žuvų atliekų, nepageidaujamos priegaudos, laivų techninių atliekų tvarkymo bei utilizavimo infrastruktūrą, taip mažinant aplinkos taršą. Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Stiprybės  Gausūs ir švarūs šalies vandens ištekliai, tinkantys plėtoti akvakultūros veiklą.  Išplėtotas akvakultūros įmonių, gebančių aprūpinti vartotojus šviežiais akvakultūros produktais ištisus metus, tinklas. LT 18 LT  Ilgametės žuvų veisimo ir auginimo tvenkiniuose tradicijos bei patirtis.  Lietuvoje kultivuojamos, konkurencingos Europoje Šilavoto karpių veislės puikūs eksterjero, mėsos išeigos, atsparumo ligoms rodikliai.  Išplėtotas žuvivaisai skirtą produkciją gebančių tiekti akvakultūros įmonių tinklas.  Geri akvakultūros įmonių specialistų gebėjimai įsisavinti rinkoje naujų, perspektyvių žuvų rūšių veisimo ir auginimo technologijas.  Išplėtotas ekologinis akvakultūros produktų auginimo būdas.  Palankios gamtinės ir inžinerinės infrastruktūros sąlygos plėtoti UAS.  Veikia pripažinta GO bei kitos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios akvakultūros sektoriaus interesams.  Patogi infrastruktūra užaugintoms žuvims realizuoti.  Rekreacijai patraukli akvakultūros tvenkinių aplinka. Silpnybės  Didelė akvakultūros įmonių priklausomybė nuo energetinių išteklių.  Maža akvakultūros įmonių gaminamos produkcijos įvairovė.  Akvakultūros įmonėse mažai išplėtota pridėtinės vertės kūrimo grandinė, trūksta produktų perdirbimo ir sandėliavimo infrastruktūros.  Riboti akvakultūros įmonių finansiniai ištekliai ūkiams modernizuoti bei naujausioms technologijoms įsisavinti.  Akvakultūros sektoriuje nepakankamai išplėtota mokslinių tyrimų ir naujų technologijų taikymo veikla.  Žuvilesių paukščių daroma žala žuvų ištekliams akvakultūros ūkiuose.  Nepakankami rinkodaros įgūdžiai veikti ES rinkoje.  Tvenkinių akvakultūroje veikla ir pajamos yra sezoninės ir priklauso nuo gamtos sąlygų ir tvenkinių būklės. Galimybės  Galimybė perdirbti vietinius akvakultūros produktus ES kokybės reikalavimus atitinkančiose moderniose šalies žuvų perdirbimo įmonėse. LT 19 LT  Išaugusi vertingesnių žuvų rūšių (tokių kaip eršketų, upėtakių, starkių ir tilapijų) paklausa vidaus ir kaimyninių šalių rinkose.  Akvakultūros sektoriaus produktyvumo didinimas dabartinėse akvakultūros įmonėse ir gamybinio potencialo išnaudojimas.  Akvakultūros sektoriaus produkcijos konkurencingumo ir kuriamos pridėtinės vertės didinimas.  Naujų akvakultūros produkcijos pardavimo rinkų paieška ir esamų rinkų plėtojimas, visuomenės susidomėjimo akvakultūros produkcija, gamybos ypatumais ir taikomais produkcijos kokybės reikalavimais didinimas.  Akvakultūros įmonių priklausomybės nuo energetinių išteklių mažinimas panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.  UAS dėka didėjanti užauginamų žuvininkystės produktų įvairovė.  Didėjančios galimybės bendradarbiauti nacionalinėms ir ES institucijoms bei verslo ir mokslo atstovams, inicijuojant ir vykdant projektus bei keičiantis gerąja patirtimi.  Kulinarinio paveldo tradicijų, panaudojant akvakultūros produktus, atgaivinimas ir pateikimas vartotojui.  Akvakultūros produktų gamybos ir vartojimo didėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Grėsmės  Nestabili ekonominė padėtis vidaus ir eksporto rinkose.  Didėjanti akvakultūros įmonių priklausomybė nuo brangstančių energetinių išteklių ir didėjančios išlaidos jiems.  Galimi žuvų susirgimai infekcinėmis ir invazinėmis ligomis (taip pat ir paukščių platinamomis).  Darbo jėgos, ypatingai kvalifikuotos, akvakultūros srityje stoka, emigracija.  Konkurencijos vidaus ir tarptautinėse rinkose didėjimas, nesugebėjimas konkuruoti su importuota pigesne žuvų produkcija. Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize  Didinti akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą bei gyvybingumą, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą investuojant į pelningą akvakultūros veiklą, pridėtinės vertės didinimą bei veiklų diversifikavimą.  Skatinti investavimą, pridėtinės vertės didinimą, produkcijos įvairinimą bei veiklų diversifikavimą.  Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. LT 20 LT  Skatinti akvakultūrą, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei gerovė. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu SSGG analizės rezultatai atitinka Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. plano SSGG rezultatus. SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu  Investuoti į akvakultūros įmones, skatinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.  Vystyti aplinkos apsaugos funkcijas atliekančią akvakultūrą.  Kurti ir išlaikyti darbo vietas akvakultūros sektoriuje. Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Stiprybės  Efektyviai veikiančios ir nuolat atnaujinamos žuvininkystės kontrolei ir duomenų rinkimui naudojamos duomenų informacinės sistemos.  Aktyvus tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas žuvininkystės kontrolės ir duomenų rinkimo srityje.  Aukštas duomenų surinkimo lygis ir patikimumas.  Turimas mokslinių tyrimų laivas, žvejybos kontrolės Baltijos jūroje laivai ir kita įranga.  Kvalifikuoti ir ilgametę patirtį turintys žvejybos kontrolės pareigūnai.  Ekonominių-socialinių duomenų rinkimas yra įtrauktas į Lietuvos oficialiosios statistikos darbų programą, duomenų rinkimo kokybės reikalavimai užtikrinami vadovaujantis Europos Statistikos praktikos kodekso principais, kurie apima visas su statistikos rengimu susijusias procedūras. LT 21 LT Silpnybės  Nerenkami arba ne visa apimtimi renkami aplinkosauginiai, mėgėjų žvejybos, žvejybos vidaus vandenyse duomenys ir biologiniai duomenys tolimuosiuose žvejybos rajonuose.  Nepakankami žvejybos kontrolei ir biologinių duomenų rinkimui skirti žmogiškieji ištekliai.  Lėtas ir sudėtingas kai kurių žuvininkystės kontrolės procedūrų įdiegimas dėl nuolat augančių ir besikeičiančių reikalvimų. Galimybės  Pilotinių projektų įgyvendinimas kontrolės ir duomenų rinkimo srityse.  Bendradarbiavimo tąsa ir stiprinimas tarp valstybės institucijų, mokslininkų ir žuvininkystės sektoriaus atstovų.  Didėjančios galimybės bendradarbiauti tarptautiniu lygiu žuvininkystės kontrolės ir duomenų rinkimo srityje.  Novatoriškų žuvininkystės kontrolės sistemų įsigijimas, plėtra ir tobulinimas, taip pat naujų kontrolės sistemų kūrimas.  Institucinių gebėjimų stiprinimas (mokymo ir mainų programos, seminarai).  Turimų priemonių (laivų ir kt.), skirtų duomenų rinkimui ir kontrolei, atnaujinimas.  Renkamų duomenų ir vykdomos stebėsenos plėtra. Grėsmės  Informacinių žuvininkystės kontrolės sistemų integravimo su kitomis institucijomis ir valstybėmis techninės problemos.  Besikeičiantys žuvininkystės kontrolės reikalavimai ir renkamų duomenų apimtis, prie kurios reikia pritaikyti informacines sistemas.  Pasenęs moksliniams stebėjimams Baltijos jūroje naudojamas laivas ir kitos priemonės, kurioms atnaujinti sunku rasti finansines galimybes. Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize  Didinti duomenų surinkimo lygį ir tikslumą bei patikimumą, stiprinti bendradarbiavimą renkant biologinius duomenis tolimuosiuose žvejybos rajonuose. LT 22 LT  Užtikrinti efektyvią kontrolę ir įsipareigojimų vykdymą. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Remiantis SSGG analize nustatyti poreikiai yra tiesiogiai susiję su Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslais. Duomenų rinkimo, kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo programų įgyvendinimas yra reikšmingas siekiant apsaugoti jūrų aplinką, gilinti žinias apie biologinę jūrų padėtį, neleidžiant blogėti aplinkos būklei ir tausiai naudoti jūrų išteklius. Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu  Efektyvios kontrolės pagalba tausoti, palaikyti ir tvariai naudoti jūros žuvų išteklius (su aplinka susijęs poreikis).  Renkant duomenis ir plečiant vykdomą išteklių stebėseną nustatyti išteklių būklę ir spręsti dėl išteklių tausojimo priemonių ir žvejybos galimybių (su aplinka susijęs poreikis). Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Stiprybės  Aktyvūs žuvininkystės bendruomenės lyderiai, vis labiau aktyvėjanti bendruomenė.  Patrauklūs veiklos įvairinimui (rekreacijai, turizmui) vietos ištekliai ir aplinka, turtingas paveldas žvejybos ir akvakultūros regionuose.  Stiprėjantys žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių (toliau – ŽRVVG) administraciniai gebėjimai bei vietos projektų vykdytojų projektinės veiklos gebėjimai.  Nuolatinis ŽRVVG, ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) dialogas, organizuojant diskusijas aktualiais ŽRVVG strategijų įgyvendinimo klausimais.  Veikia ŽRVVG vienijantis tinklas, kuris bendradarbiauja regioniniu ir tarptautiniu mastu. LT 23 LT Silpnybės  Ribotos galimybės mažo biudžeto (smulkioms) ŽRVVG efektyviai prisidėti prie teritorijų plėtros skatinimo.  Patirties stoka, kalbos barjeras įgyvendinant ir administruojant regioninio ir tarptautinio ŽRVVG bendradarbiavimo projektus.  Bendradarbiavimo ir gerosios praktikos sklaidos trūkumas tarp ŽRVVG.  Mažai jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m., dirbančių žuvininkystės sektoriuje.  Nepakankamas jaunų žmonių profesinis pasirengimas, kvalifikacijos ir verslumo stoka. Galimybės  Vietos bendruomenių aktyvesnis įsitraukimas į ŽRVVG valdymą ir viešųjų gėrybių kūrimą.  Jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. įtraukimas į ŽRVVG veiklą.  ŽRVVG teritorinės aprėpties didinimas, kelių teritorijų jungimosi į ŽRVVG arba daugiafondžių VVG kūrimosi skatinimas.  Užimtumo ir socialinės įtraukties bendruomenėse, besiverčiančiose žuvininkyste, didinimas.  Vietos ekonomikos įvairinimas ir skatinimas.  Teritorijų privalumų, paveldo panaudojimo ir tradicijų išsaugojimpo skatinimas.  Viešojo sektoriaus, verslo, mokslo, aplinkosaugos bendradarbiavimo skatinimas.  Regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.  ŽRVVG ir kaimo vietovių vietos veiklos grupių (toliau – VVG) veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo skatinimas.  Regionų patrauklumo didinimas. Grėsmės  Ekonominiai-socialiniai pokyčiai ir nepakankamas dėmesys tvariam žvejybos ir akvakultūros regionų vystymuisi gali sąlygoti žuvininkystės bendruomenių nykimą.  Emigracija, sektoriaus silpnėjimas. LT 24 LT  Jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m. užimtumo problema.  Socialinės atskirties gilėjimas. Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize Užimtumo ir teritorinės sanglaudos žvejybos ir akvakultūros regionuose didinimas, atsižvelgiant į vietos poreikius:  Skatinti darbo vietų kūrimą ir jų išsaugojimą žuvininkystės bendruomenėse.  Įvairinti veiklas, ugdyti žuvininkystės bendruomenės gebėjimus ir kelti kvalifikaciją.  Gerinti bendradarbiavimo kokybę, informacijos sklaidą žvejybos ir akvakultūros regionuose.  Saugoti žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklius ir puoselėti paveldą.  Sudaryti palankias sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti ŽRVVG veikloje.  Didinti socialinę gerovę ir stiprinti bendruomenių vaidmenį. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu  Saugoti žvejybos ir akvakultūros regionų gamtos išteklius, įskaitant kovą su klimato kaita.  Žvejybos ir akvakultūros regiuonuose kurti ir išsaugoti darbo vietas visuose verslinės žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose. Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas LT 25 LT Stiprybės  Išplėtotas, ES kokybės reikalavimus atitinkančių, modernių žuvų perdirbimo įmonių tinklas, leidžiantis plėsti gamybą.  Kai kuriose žuvų perdirbimo įmonėse modernios perdirbimo technologijos ir aukšta produktų kokybė.  Efektyvi kai kurių įmonių rinkodara ir patirtis tarptautinėse rinkose ir didėjantis žvejybos ir akvakultūros produktų eksportas į užsienio rinkas.  Finansinis didžiųjų žuvų perdirbimo įmonių potencialas investuoti į gamybos plėtrą. Silpnybės  Daugumos labai mažų, mažų ir vidutinių žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių ribotos finansinės galimybės investuoti į gamybos ir pardavimų plėtrą; mažas jų pelningumas.  Nepakankamai išplėtotas Baltijos jūros smulkiųjų pelaginių žuvų perdirbimas ir žuvų konservų gamyba bei rinkodara.  Mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, žvejybos ir akvakultūros produktų suvartojimas.  Nepakankamai kooperuoti ir asocijuoti smulkūs gamintojai ne visada pajėgūs tinkamai atstovauti savo interesams ir konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Galimybės  ES ir trečiųjų šalių rinkų teikiamos galimybės plėsti eksportą.  Žuvų perdirbimo įmonių modernizavimas ir gamybos plėtra.  Gaminamos produkcijos asortimento plėtra ir nepageidaujamos priegaudos perdirbimas.  Rinkodaros metodų tobulinimas, ypač mažose ir labai mažose įmonėse.  Naujų darbo vietų sukūrimas.  Žuvų ir jų produktų vartojimo didėjimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.  Žvejybos ir akvakultūros produktų intervencinių priemonių schemos įsisavinimas.  Kooperacijos plėtra ir asocijuotų struktūrų stiprinimas. Grėsmės  Didėjanti verslo įmonių veiklos priklausomybė nuo sparčiai brangstančių energetinių išteklių.  Nepakankama mažųjų žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo įmonių konkurencija vietinėje rinkoje.  Nepakankamas perdirbti tinkamų žuvų rūšių pasirinkimas žaliavų rinkoje lemia mažą gaminamų žvejybos ir akvakultūros produktų įvairovę.  Konkurencijos tarptautinėse rinkose didėjimas ir perdirbtų produktų importas. LT 26 LT Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize Gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimą:  remiant gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą;  taikant rinkodaros priemones. Skatinti žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimą. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu  Skatinti akvakultūros ir žvejybos produktų perdirbimą, kuriuo prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo bei ekologinės akvakultūros produktų perdirbimo.  Kurti darbo vietas. Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Stiprybės  Geras mokslinis potencialas žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimui.  Parengta atnaujinta Baltijos jūros aplinkos stebėsenos programa (Lietuvos jūrinių tyrimų konsorciumas, Klaipėda, 2013 m.).  Lietuvos mastu glaudžiai bendradarbiaujama Baltijos jūros stebėjimo srityje, sukurta ir plėtojama Integruota jūrų stebėjimo sistema, kurioje dalyvauja ir Žuvininkystės tarnyba prie LR ŽŪM (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Silpnybės  Baltijos jūros būklei įvertinti trūksta mokslinių duomenų. LT 27 LT  Tiriant Baltijos jūros (Lietuvos vandenų) būklę nustatyti stebėsenos trūkumai bei žinių apie žmogaus veiklos įtaką jūros ekosistemai spragos. Galimybės  Pagerinti žinias apie Baltijos jūros būklę diegiant ir tobulinant jūros stebėjimo sistemas.  Integruoti skirtingo Baltijos jūros aplinkos būklės ištyrimo lygio rodiklius į bendrą aplinkos būklės vertinimo sistemą.  Jūrų mokslo krypčių integravimas bei technologinė pažanga vystant naujus jūros aplinkos būklės stebėjimo metodus. Grėsmės  Dėl eutrofikacijos prastėjanti Baltijos jūros būklė.  Nevienodas Baltijos jūros valstybių požiūris į jūros būklės tyrimus ir jų poreikį gali lemti, kad surinkti duomenys bus neišsamūs ir prieštaringi. Poreikių nustatymas remiantis SSGG analize  Rinkti, kaupti, sisteminti trūkstamą mokslinę informaciją, kurios poreikis nustatytas Baltijos jūros aplinkos stebėsenos atnaujintoje programoje.  Integruoti Baltijos jūros aplinkos būklės rodiklius į bendrą aplinkos būklės vertinimo sistemą.  Šalinti stebėsenos trūkumus bei žinių apie žmogaus veiklos įtaką jūros ekosistemai spragas. SSGG analizės derėjimas su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu Šiam Sąjungos prioritetui netaikoma. SSGG analizės derėjimas su padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (JSPD) Remiantis SSGG analize nustatyti poreikiai yra tiesiogiai susiję su Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslais ir prisideda prie Baltijos jūros veiksmų plano, 2007 m. priimto Helsinkio komisijos (toliau – HELCOM), įgyvendinimo. Baltijos jūros aplinkos stebėsenos atnaujintoje programoje nurodytos trūkstamos mokslinės informacijos kaupimas ir sisteminimas bei žinių apie žmogaus veiklos įtaką jūros ekosistemai didinimas ženkliai prisidės prie jūrų aplinkos apsaugos, neleis blogėti jos būklei ir padės atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius, ir taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę. LT 28 LT Konkretūs poreikiai, susiję su užimtumu, aplinka, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu  Pagerinti žinias apie Baltijos jūros būklę diegiant ir tobulinant jūros stebėjimo programas (su aplinka susijęs poreikis). LT 29 LT 2.2. Aplinkybių rodikliai, apibūdinantys pradinę padėtį Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 1.1.a - Žvejybos laivynas (laivų skaičius) 2014 142,00 laivų skaičius Žuvininkyst ės tarnyba 1.1.b - Žvejybos laivynas (kW) 2014 50 791,00 kW Žuvininkyst ės tarnyba 1.1.c - Žvejybos laivynas (GT) 2014 48 611,00 GT Žuvininkyst ės tarnyba 1.2 - Bendroji pridėtinė vertė vienam darbuotojui, kai darbuotojų skaičius išreiškiamas visos darbo dienos ekvivalentais (angl. santrumpa FTE) 2013 36,78 tūkst. EUR vienam FTE darbuotojui ŽŪIKVC tūkst. € BPV Iš viso 18 055,9 Žvejyba priekrantėje: 339,630 Žvejyba Baltijos jūroje: 1 720,28 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 15 995,97 Vienam darbuotojui (BPV/PDD): 36,78 Žvejyba priekrantėje: 10,64 Žvejyba Baltijos jūroje: 10,56 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 54,02 1.3 - Grynasis pelnas 2013 10 429,10 tūkst. EUR ŽŪIKVC tūkst. € Iš viso: 10 429,1 Žvejyba priekrantėje: 188,470 Žvejyba Baltijos jūroje: 94,26 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 10 146,37 LT 30 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 1.4 - Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą grąža 2013 28,50 % ŽŪIKVC % Investicinė grąža iš viso: 28,5 Žvejyba priekrantėje: 102,73 Žvejyba Baltijos jūroje: 1,34 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 34,58 1.5.a - Biologinio tvarumo rodikliai. Tausios žvejybos rodiklis 2013 0,62 skaičius Žuvininkyst ės tarnyba Vidurkis F/Ft (rytinės Baltijos dalies menkių, silkių ir šprotų ištekliams): (0,5918+0,3639+0,90 88)/3 = 0,62 iš viso F/Ft rytinės Baltijos dalies menkių ištekliams: 0,5918 iš viso F/Ft silkių ištekliams: 0,3639 iš viso F/Ft šprotų ištekliams: 0,9088 Esamas mirtingumas dėl žvejybos (F) siekiamas mirtingumas (Ft) Lietuvai skiriamą Baltijos menkių kvotą sudaro 2 dalys: rytų Baltijos menkių ištekliai (25-32 TJTT parajoniai) ir vakarų Baltijos menkių ištekliai (22-24 TJTT parajoniai). Kasmet Lietuva vakarinės Baltijos menkių kvotą iškeičia į rytinės Baltijos menkių išteklių dalį, todėl biologinio tvarumo rodikliui nustatyti neįtraukiami duomenys apie LT 31 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas vakarinės Baltijos menkių kvotą. 1.6 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekis 2013 400,94 litrai kuro/tonos iškrautų žuvų Žuvininkyst ės tarnyba (sugavimai). ŽŪIKVC (sunaudoto kuro kiekis). Iš viso: 400,94 l/ t Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 433,96 Žvejyba Baltijos jūroje: 192,9 Žvejyba priekrantėje: 200,38 1.7.a - Žmogaus veiklos gerokai paveikto jūros dugno plotas pagal skirtingas substrato rūšis 2013 0,46 % http://www. oceanhealth index.org/C ountries/Lit huania http://cdr.ei onet.europa. eu/lt/eu/msf d8910/msfd 4text/envujp g4g/Nationa l text- based paper report 201 2.pdf/manag e document Aplinkos apsaugos agentūros prie LR Aplinkos ministerijos (AAA) informacija AAA užsakymu 2012 m. atlikta studija („Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio įvertinimo, siektinos geros jūros aplinkos būklės ir jūros aplinkos apsaugos tikslų nustatymo ataskaita“). Rodiklio geros jūros aplinkos būklės slenkstinė vertė nustatyta ekspertiniu vertinimu ir nurodo esant gerą aplinkos būklę, kai paveikto dugno plotas buveinėje yra ne didesnis kaip 1 % viso buveinės ploto, rifams taikoma 0 % slenkstinė vertė. Atviras bangoms moreninis dugnas su Furcellaria lumbricalis – 0 %; Atviras bangoms moreninis dugnas su – Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus – 0 %; Atviri bangoms moreniniai gūbriai su Mytilus edulis trossulus ir Balanus improvisus – 0 %; Atviras bangoms smėlėtas dugnas su rieduliais ir judriomis šoniplaukomis – 0 %; Atviras bangoms moreninis dugnas su LT 32 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas Balanus improvisus – 0 %; Atviras bangoms smėlėtas dugnas su Macoma balthica – 0,46 %; Atviras bangoms smėlėtas dugnas su Pygospio elegans ir Marenzelleria neglecta – 0 %. 1.8.a - Įdarbintų vyrų ir moterų skaičius (FTE) 2013 491,00 FTE ŽŪIKVC Žvejyba priekrantėje: 32 Žvejyba Baltijos jūroje: 163 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 296 1.8.b - Įdarbintų moterų skaičius (FTE) 2013 51,42 FTE ŽŪIKVC Žvejyba priekrantėje: 4,62 Žvejyba Baltijos jūroje: 17,77 Žvejyba tolimuosiuose vandenyse: 29,03 1.9.a - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičius 2013 0,00 skaičius Valstybinė darbo inspekcija Žvejyboje jūrų vandenyse: sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius – 0. mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius – 0 Vidaus vandenų žvejyboje: sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius – 0. mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius – 1 1.9.b - Visų žvejų su darbu susijusių traumų ir nelaimingų 2013 0,00 % Valstybinė darbo Žvejyboje jūrų vandenyse – 0 % (0 LT 33 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas atsitikimų procentinė dalis (%) inspekcija. ŽŪIKVC. nelaimingų atsitikimų, 540 FTE). 1.10.a - „Natura 2000 2013 297,55 Km² Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos Natura 2000 teritorijos yra dviejų tipų – paukščių arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Bendras jūrinių Natura 2000 teritorijų užimamas plotas 297,55 kv.km (įvertinus šių teritorijų persidengimą). 1.10.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, bendras plotas 2013 297,55 Km² Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos kv.km Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 2.1 - Akvakultūros produkcijos apimtis 2013 4 210,92 tonos ŽŪIKVC 2.2 - Akvakultūros produkcijos vertė 2013 9 509,30 tūkst. EUR ŽŪIKVC 2.3 - Grynasis pelnas 2013 3 770,00 tūkst. EUR Nacionalinė akvakultūro s ir žuvų produktų gamintojų asociacija 2.4 - Ekologinės akvakultūros produkcijos apimtis 2013 1 404,91 tonos ŽŪIKVC 2.5 - Produkcijos recirkuliacijos sistemos apimtis 2013 100,50 tonos ŽŪIKVC LT 34 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 2.6.a - Įdarbintų vyrų ir moterų skaičius (FTE) 2013 431,00 FTE ŽŪIKVC Darbuotojų skaičius 431, apie FTE duomenų nėra. Pagrindinėje darbovietėje, kas nurodo duomenis, artimus FTE, dirbo 413 darbuotojų. 2.6.b - Įdarbintų moterų skaičius (FTE) 2013 87,00 FTE ŽŪIKVC Darbuotojų skaičius 87, apie FTE duomenų nėra. Pagrindinėje darbovietėje, kas nurodo duomenis, artimus FTE, dirbo 81 darbuotojas. Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 3.A.1 - Bendras didelių pažeidimų valstybėse narėse per pastaruosius 7 metus skaičius 2007 31,00 skaičius Žuvininkyst ės tarnyba 2007 – 6 2008 – 4 2009 – 7 2010 – 6 2011 – 1 2012 – 3 2013 – 4 3.A.2 - Iškrovimai, kuriems taikoma fizinė kontrolė 2007 30,28 % Žuvininkyst ės tarnyba 2007 – 26 2008 – 39 2009 – 34 2010 – 25 2011 – 28 2012 – 31 2013 – 29 3.A.3.a - Kontrolei vykdyti turimi ištekliai. Turimi 2013 4,00 skaičius Žuvininkyst 3 laivai, 1 orlaivis LT 35 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas kontrolės laivai ir orlaiviai ės tarnyba 3.A.3.b - Kontrolei vykdyti turimi ištekliai. Darbuotojų skaičius (FTE) 2013 12,00 FTE Žuvininkyst ės tarnyba 12 darbuotojų 3.A.3.c - Kontrolei vykdyti turimi ištekliai. Skiriamas biudžetas (pokyčiai per pastaruosius 5 metus) 2009 2 191,78 tūkst. EUR Žuvininkyst ės tarnyba Total – 2 191 786,37 € (2009-2013) 2009 – 219.850,56 2010 – 425.104,26 2011 – 371.119,09 2012 – 508.167,28 2013 – 667.545,18 3.A.3.d - Kontrolei vykdyti turimi ištekliai. Laivai, turintys elektroninio registravimo sistemos (ERS) ir (arba) laivų stebėjimo sistemos (LSS) įrangą 2013 43,00 skaičius Žuvininkyst ės tarnyba 43 laivai 3.B.1 - Duomenų rinkimo priemonės. Duomenų, privalomų pateikti pagal duomenų rinkimo sistemą, pateikimas 2013 100,00 % ŽŪIKVC, Žuvininkyst ės tarnyba Biologiniai, įvairių sričių kintamųjų duomenys, duomenys apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai, socialiniai- ekonominiai duomenys - 100 proc. Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 4.1.a - Pakrantės ilgis 2013 90,00 Km Lietuvos statistikos departament as Aplinkos apsaugos agentūra km 4.1.b - Pagrindinių vandens kelių ilgis 2013 359,00 Km Lietuvos statistikos departament km LT 36 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas as Aplinkos apsaugos agentūra 4.1.c - Pagrindinių vandens telkinių plotas 2013 2 621,00 Km² Lietuvos statistikos departament as Aplinkos apsaugos agentūra Vidaus vandenys: 2621 kv. km. Iš jų: ežerai – 873.59 kv. km; tvenkiniai – 244.34 kv. km; upės – 326.01 kv. km; kuršių marios – 413 kv. km. Nemuno baseino plotas (Lietuvos teritorijoje) – 46 700 kv. km Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 5.1.a - GO skaičius 2013 3,00 skaičius Žuvininkyst ės tarnyba 5.1.d - Kiekvienai GO priklausančių gamintojų arba veiklos vykdytojų skaičius 2013 33,67 skaičius Žuvininkyst ės tarnyba 3 GO: 1) Nacionalinei akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijai (NAŽPGA) – 21 įmonė; 2) Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai (LŽPGA) – 36 įmonės; 3) Žuvininkystės įmonių asociacijai (ŽĮA) „Lampetra“ – 44 įmonės. LT 37 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 5.1.g - GO priklausančių gamintojų arba veiklos vykdytojų dalis (%) 2012 66,75 % Žuvininkyst ės tarnyba 2012 m.: Žvejybos įmonės (jūrų vandenų ir Kuršių marių), susivienijusios į GO (LŽPGA ir ŽĮA „Lampetra“), sudaro 65% visų žvejybinių įmonių (jūrų vandenų ir Kuršių marių) (78/(17+54+45+4)). Akvakultūros įmonės, susivienijusios į GO (NAŽPGA), sudaro 74,1% visų akvakultūros įmonių (20/27). 5.2.a - Metinė ES parduodamos produkcijos apyvartos vertė 2013 346 918,05 tūkst. EUR ŽŪIKVC tūkst. € Visa Lietuvos produkcija, nepriklausomai nuo produkcijos realizavimo rinkos: 404 548,52 Visa produkcija, realizuota ES šalyse, įskaitant Lietuvą: 346 918,05 Žuvų perdirbimo įmonių pagamintos ir parduotos produkcijos bei suteiktų paslaugų pajamos sudarė iš viso 328 861,6, iš jų ES šalyse parduota už 317 652,5. Akvakultūros apyvarta (akvakultūroje užaugintų žuvų pardavimo vertė) iš viso –9 509,3, iš jų ES šalyse parduota už 9 469,3. Žvejybos apyvarta (sužvejotų ir iškrautų žuvų pardavimo vertė*) iš viso –66 177,62, iš jų ES šalyse parduota už 19 796,25. *be vidaus vandenų LT 38 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas sugavimų 5.2.b - Produkcijos (vertės), kurią rinkai pateikė GO, dalis (%) 2013 91,64 % ŽŪIKVC Žuvininkyst ės tarnyba tūkst. € Pagal GO (faktinė apyvartos vertė ir procentinė dalis bendrame kontekste): Akvakultūroje (NAŽPGA) – Eur 9 304/9 509 = 97,8% Žvejyboje* (LŽPGA) – 60 052,5/66 177,62 = 90,7%** *be vidaus vandenyse sugautų žuvų kiekio 5.2.e - Produkcijos (apimties), kurią rinkai pateikė GO, dalis (%) 2013 88,46 % ŽŪIKVC Žuvininkyst ės tarnyba Pagal GO (faktinis realizuotas kiekis ir procentinė dalis bendrame kontekste): Akvakultūroje (NAŽPGA) –4 171,1/4 210,92 = 99,05% Žvejyboje* (LŽPGA) – 76 701,9/89 330 = 85,86% *be vidaus vandenyse sugautų žuvų kiekio Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas 6.2.a - „Natura 2000 2013 297,55 Km² Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos Natura 2000 teritorijos yra dviejų tipų – paukščių arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Bendras jūrinių LT 39 LT Aplinkybių rodiklis, apibūdinantis pradinę padėtį Pradiniai metai Reikšmė Matavimo vienetas Informac ijos šaltinis Pastabos / pagrindimas ministerijos Natura 2000 teritorijų užimamas plotas 297,55 kv.km (įvertinus šių teritorijų persidengimą). 6.2.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, bendras plotas 2013 297,55 Km² Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos Natura 2000 teritorijos yra dviejų tipų – paukščių arba buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Bendras jūrinių Natura 2000 teritorijų užimamas plotas 297,55 km2 (įvertinus šių teritorijų persidengimą). LT 40 LT 3. STRATEGIJOS APRAŠAS 3.1. Veiksmų programos strategijos aprašas Įgyvendinant Veiksmų programą, visų pirma, siekiama skatinti ilgalaikėje perspektyvoje tvarią ir konkurencingą žvejybą ir akvakultūrą. Tokiu būdu Veiksmų programos lėšomis bus prisidedama prie visapusiško – aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu – tvarumo užtikrinimo žuvininkystės sektoriuje, prie žuvininkystės produktų pasiūlos didėjimo tuo pačiu metu išsaugant žuvų išteklius ir ateities kartoms. Įgyvendinant Veiksmų programą taip pat bus skatinama nuo žuvininkystės veiklos priklausančių regionų plėtra, bus prisidedama prie „Europa 2020“ strategijos tikslų įgyvendinimo ir ES BŽP ir IJP tikslų įgyvendinimo. Veiksmų programa siekiama įgyvendinti EJRŽF numatytus SP ir prisidėti prie skirtingų žuvininkystės subsektorių vystymo ir plėtros. Atitinkamai pagal EJRŽF reglamente nustatytus SP 2014−2020 m. laikotarpiu paramą Veiksmų programoje numatoma skirstyti prioritetizuojant žuvininkystės subsektorius. Esant ribotiems natūraliems žuvų ištekliams ir atitinkamai ribotoms Lietuvai skiriamoms žvejybos jūrų vandenyse galimybėms, pagrindinis dėmesys 2014−2020 metų programinio laikotarpiu bus skiriamas akvakultūrai. BŽP reformos kontekste akvakultūra ir ES mastu įgauna vis didesnę reikšmę, kadangi ji gali padėti įgyvendinti bendrą tikslą – aplinkosauginiu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvariu būdu sumažinti ES suvartojamo ir sužvejojamo jūros produktų kiekio skirtumą. Atsižvelgdama į akvakultūros subsektoriaus svarbą, Lietuva siekia prisidėti tvarios akvakultūros plėtros ir akvakultūros priemonėms planuoja skirti didžiausią paramos dalį. Veiksmų programos priemonių įgyvendinimas padės pasiekti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslų 2014–2020 metams, kurie yra nustatyti LR žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 3D-393 patvirtintame Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 metais plane (toliau – Akvakultūros plėtros planas). Akvakultūros plėtros planas buvo parengtas atsižvelgiant į atliktų Lietuvos akvakultūros sektoriaus studijų rezultatus. Vadovaujantis Lietuvos akvakultūros sektoriaus esamos situacijos, bendrų tendencijų bei galimybių analize, Akvakultūros plėtros plane yra nustatyti Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros tikslai, veiklos kryptys ir uždaviniai, siekiant paskatinti perspektyvių vertingųjų žuvų rūšių auginimo gamybinių pajėgumų plėtrą, užtikrinti akvakultūros įmonių efektyvesnę veiklą ir kurti didesnę akvakultūros produkcijos pridėtinę vertę. Priemonėms, susijusioms su žvejyba, regionų plėtra bei rinkodara ir perdirbimu, paramą planuojama paskirstyti panašiomis proporcijomis. Žvejybos subsektoriuje reikalingos investicijos į pridėtinės sugautų žuvų vertės kūrimą, vandens išteklių išsaugojimą, energijos naudojimo atžvilgiu žvejybos laivų efektyvumo didinimą, nepageidaujamos priegaudos panaudojimą. Taip pat žvejybos subsektoriui reikalinga uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūros plėtra, siekiant suteikti žvejybos laivams reikalingas paslaugas. Veiksmų programos priemonėmis numatoma skatinti socialinę sanglaudą ir didinti bendruomenių vaidmenį kuriant socialinę gerovę regionuose. Bus remiamas darbo vietų kūrimas, veiklų įvairinimas žuvininkyste besiverčiančiose bendruomenėse. Skatinamas bendruomeniškas požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą. Šis požiūris taip pat susijęs su paveldo puoselėjimu, kuris tampa svarbiu vietos plėtros stimulu ir privalumu. LT 41 LT Rinkodaros ir perdirbimo subsektoriuje planuojama remti veikiančių GO gamybos ir prekybos planų rengimą ir įgyvendinimą, kompensuoti jų vykdomo sandėliavimo išlaidas. Gamybos ir prekybos planai padės GO planuoti savo narių veiklą ir siekti joms nustatytų tikslų, o prekybos strategija, kuri yra sudėtinė gamybos ir prekybos planų dalis, leis priderinti GO narių produktų kiekybinę ir kokybinę pasiūlą prie rinkos paklausos. Taip pat Veiksmų programos priemonėmis planuojama skatinti žuvų perdirbimo plėtrą ir rinkodaros veiklas, tokias kaip rinkų paieška, atsekamumas, reklamos kampanijos (įgyvendinamas ne per GO gamybos ir prekybos planus). Naujoms Veiksmų programos lėšomis remiamoms sritims – kontrolei, duomenų rinkimui, sandėliavimui ir integruotai jūrų politikai – planuojama skirti Lietuvai EK rekomenduotas paramos sumas. BŽP įgyvendinimui skirtos sritys (duomenų rinkimas ir kontrolė) Lietuvoje gerai išplėtotos ir leidžia pasiekti aukštą duomenų surinkimo lygį ir patikimumą bei užtikrinti efektyvią nuolatinę žvejybos kontrolę. Vis dėl to šioms sritims reikalingas nuolatinis dėmesys, kadangi tenka prisitaikyti prie kintančių kontrolės reikalavimų, be to, tikslinga siekti dar didesnio surinktų duomenų tikslumo ir patikimumo. Integruotos jūrų politikos srityje Lietuva yra smarkiai pažengusi apjungiant skirtingų institucijų naudojamas jūros stebėjimo sistemas ir per 15 metų darbo nacionaliniu lygmeniu sukūrusi Integruotos jūrų stebėjimo sistemą. Integruotoje jūros stebėjimo sistemoje dalyvauja ir Žuvininkystės tarnyba. Taip pat Lietuvos institucijos dalyvauja ES lygmens Jūrų stebėjimo (MARSUR) darbo grupės veikloje. Vis dėlto Integruotos jūrų politikos srityje reiktų plėsti žinias apie jūrinės aplinkos būklę bei apie žmogaus veiklos įtaką jūros ekosistemai. Gerinant žinias apie jūrų būklę bei įgyvendinant kitas Veiksmų programos priemones (išsaugojimo priemonių rengimas ir įgyvendinimas, žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai, duomenų rinkimas ir kontrolė) bus prisidedama prie geros jūros aplinkos būklės pasiekimo ir (ar) išlaikymo, Jūrų strategijos pagrindų direktyvos poreikių ir HELCOM siekiamų tikslų įgyvendinimo – prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, neleisti blogėti jos būklei ir padėti atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius. Be to, plečiant žinias ir sisteminant trūkstamą mokslinę informaciją, reikalingą Baltijos jūros aplinkos stebėsenai, ir integruojant Baltijos jūros aplinkos būklės rodiklius į bendrą aplinkos būklės vertinimo sistemą bus iš dalies prisidedama prie BONUS projekto INSPIRE siekio pereiti prie ekosistema paremto tausaus išteklių valdymo. Įgyvendinant Veiksmų programą bus prisidedama prie kovos su klimato kaita ir klimato kaitos švelninimo: teikiant paramą žinių apie aplinkos būklę ir jai daromą poveikį gerinimui, skatinant investicijas į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, remiant investicijas į teršalų ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą ir vykdant kitas Veiksmų programos priemones. Taip pat, atrenkant projektus, kur tinkama, bus vertinama atitiktis klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, atsparumo nelaimėms, „teršėjas moka“ principams. Kur tinkama, galės būti teikiamas prioritetas šiuos tikslus labiausiai atitinkantiems projektams. Veiksmų programa prisidedama prie mėlynojo augimo tikslų – skatinama tvari ir biologinę įvairovę bei aplinką sauganti jūrų sektoriaus plėtra, konkurencingumo didinimas, skatinamos investicijos, darbo vietų kūrimas ir bendruomenių iniciatyva paremtas socialinės gerovės kūrimas pakrančių teritorijose. 2012 m. EK išplatino komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“, kurio tikslas – paskatinti LT 42 LT valstybes nares pasinaudoti dar neišnaudotomis Europos vandenynų, jūrų ir pakrančių teikiamomis užimtumo ir augimo galimybėmis. Veiksmų programa siekiama prisidėti ir prie ES pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos – „Europa 2020“ – įgyvendinimo. Siekiant „Europa 2020“ strategijos tikslų, numatoma daugiausia prisidėti prie šių ES iniciatyvų įgyvendinimo: „Tausiai išteklius naudojanti Europa“, „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“. Prisidedant prie iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ planuojama sudaryti sąlygas tausiai žvejybai (atsižvelgiant į didžiausius galimus tausios žvejybos laimikius), išmetimų į jūrą draudimo laipsniškam įgyvendinimui, tokiu būdu mažinant žuvininkystės poveikį jūrų aplinkai. Siekiant, kad tausiai būtų naudojami žuvų ištekliai, numatoma parama aukšto lygio aplinkos apsaugą užtikrinančios akvakultūros skatinimui, energiją taupantiems ir poveikį aplinkai mažinantiems gamybos būdams akvakultūroje ir žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbime skatinimui, kartu siekiant padidinti iškraunamų produktų kokybę, energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį žvejybos sektoriuje bei prisidėti prie aplinkos apsaugos ir pagerinti saugą bei darbo sąlygas Lietuvos žuvininkystės sektoriuje. Prisidedant prie iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ numatyta skatinti: užimtumą, teritorinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį bendruomenėse, besiverčiančiose žuvininkyste, vietos ekonomikos diversifikavimą, ypač sektoriuose, glaudžiai susijusiose su versline žvejyba ir akvakultūra, naujų darbo vietų kūrimą ir naujų veiklos galimybių pakrančių zonose plėtrą. Siekiant aplinkosauginio tvarumo tikslo, numatyta pagerinti finansavimo galimybes duomenų rinkimui ir kontrolei, o tai, savo ruožtu, sudaro galimybes jūrų reikalų politikai labiau prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo. Lietuvos žuvininkystė valdoma pagal daugiamečius planus, grindžiamus ekosistemų metodu ir atsargumo principu, siekiant, kad žvejybos veikla mažiau paveiktų jūrų ekosistemas. Tokiu būdu, žvejybos sektorius įgyja geresnį ir stabilesnį ilgalaikio planavimo ir investicijų pagrindą. Taip sudaromos sąlygos apsaugoti išteklius ir padidėti sužvejojamų žuvų kiekiams ilgalaikėje perspektyvoje. Žvejai bus įpareigojami į krantą iškrauti visas sužvejotas komercinių rūšių žuvis. Turi būti užtikrinta, kad žvejybos laivuose būtų registruojama visa žvejybos ir sugautų žuvų apdorojimo veikla tam, kad būtų galima kontroliuoti, kaip laikomasi įpareigojimo iškrauti į krantą visas sužvejotas žuvis. Vadovaujantis tokiu požiūriu sukuriama galimybė turėti patikimesnių duomenų apie žuvų išteklius, geriau juos valdyti ir efektyviau naudoti turimus išteklius. Veiksmų programos indėlis į strategiją „Europa 2020“ Vadovaudamosi Europos Tarybos 2010 m. birželio 17 d. išvadomis dėl strategijos „Europa 2020“, ES ir valstybės narės 2014−2020 metų programiniame laikotarpyje siekia pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, taip skatindamos harmoningą ES ir atskirų valstybių narių plėtrą. Todėl ES ištekliai, visų pirma, skiriami strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Numatyta, kad ES išteklių panaudojimo efektyvumas turi būti didinamas maksimaliai orientuojantis į konkrečius rezultatus. EK siūlymu, vykdant strategiją „Europa 2020“, svarbiausiu 2014−2020 m. programinio laikotarpio elementu LT 43 LT laikoma ES sanglaudos politika. EJRŽF, kaip ir kitų Europos struktūrinių ir investicinių fondų (toliau – ESI fondai), įgyvendinančių ES sanglaudos politiką, veiksmų pagrindu tampa „Europa 2020“ strategijoje nustatyti į ES sanglaudos politikos įgyvendinimą orientuoti prioritetiniai tikslai. Tokiu būdu, EJRŽF ir kiti ESI fondai siekia ES sanglaudos politikos prioritetinių tikslų įgyvendinimo, pasinaudodami EK pasiūlytu strateginio programavimo instrumentu – Bendrąja strategine programa (toliau – BSP), ir didžiausią dėmesį skirdami BNR nustatytų teminių tikslų (toliau – TT), kuriais, iš esmės, siekiama „Europa 2020“ strategijos realizavimo, įgyvendinimui. „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo yra siekiama Veiksmų programai įgyvendinant atitinkamus BNR TT:  MVĮ, žvejybos ir akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimo (trečiasis BNR TT);  perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos žuvininkystės sektoriuje rėmimo (ketvirtasis BNR TT);  aplinkosaugos ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimo (šeštasis BNR TT);  užimtumo skatinimo ir darbo jėgos judumo rėmimo (aštuntasis BNR TT). Veiksmų programa koncentruojasi ties ribotu skaičiumi aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių priemonių, kartu susitelkdama į šių konkrečių tikslų, padėsiančių įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ siekius, įgyvendinimą. 1. žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį (I SP – Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas); 2. vandenų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo (I SP); 3. pusiausvyros tarp žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių užtikrinimo (I SP); 4. žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo ir saugos bei darbo sąlygų gerinimo (I SP); 5. paramos teikimą technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimuio (I SP); 6. akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą (II SP – Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas); 7. vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimo (II SP); 8. akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimo (II SP); 9. mokslinių žinių gilinimo bei teikimo bei duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimo (III SP – BŽP įgyvendinimo skatinimas); 10. paramos teikimo stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos (III SP); LT 44 LT 11. ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose (IV SP – Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas); 12. žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimo (V SP – Prekybos ir perdirbimo skatinimas); 13. investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimo (V SP); 14. integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo (VI SP – IJP įgyvendinimo skatinimas). Siekiant prisidėti prie „Europa 2020“ tikslo dėl klimato kaitos būtina padidinti išteklių naudojimo tikslingumą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Atitinkamai, Veiksmų programa remia priemones, kuriomis skatinama sušvelninti klimato kaitą. Tokiu būdu, Veiksmų programa, vadovaudamasi BŽP reformos prioritetais ir siekdama įgyvendinti „Europa 2020“ strategijos tikslus, daugiausia dėmesio skiria žvejybos bei akvakultūros sektoriaus, įskaitant susijusį perdirbimą, aplinkosauginiam tvarumui, tausumui, inovatyvumui, gyvybingumui ir konkurencingumui skatinti, remia socialinę sanglaudą ir darbo vietų kūrimą nuo žuvininkystės priklausančiose bendruomenėse, visų pirma, skatindama veiklos įvairinimą ir jos plėtrą į susijusius sektorius, taip pat didžiulį dėmesį skiria duomenų rinkimo, efektyvios kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo rėmimui. Siekiant reformuotos BŽP tikslų dėl ES tausiosios žuvininkystės įgyvendinimo, kartu siekiant sumažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai bei sustabdyti tam tikrų žuvų rūšių išteklių mažėjimą ir suvokiant būtinybę nedelsiant imtis konkrečių apsaugos priemonių dėl žuvų išteklių atkūrimo, Veiksmų programoje numatyta remti priemones, kuriomis prisidedama prie BŽP tikslų – skatinti naują požiūrį į žvejybos valdymą, nustatyti didžiausius leistinus sugavimų kiekius ir laipsniškai uždrausti išmetimus į jūrą, tokiu būdu išlaikant ar atkuriant tokius žuvų išteklių lygius, kurie sudarytų sąlygas užtikrinti didžiausius tvarius sugaunamus kiekius, kartu prisidedant prie tausaus gyvųjų biologinių jūrų išteklių naudojimo, įgyvendinimo. Vadovaudamasi BNR išdėstytomis atitinkamomis nuostatomis, Veiksmų programa, kartu siekdama bendrųjų strategijoje „Europa 2020“ iškeltų tikslų ir prioritetų, numato integruotą ESI fondų naudojimą ir dalyvavimą susijusiuose koordinavimo mechanizmuose. 3.2. Konkretūs tikslai ir rezultato rodikliai Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Konkretus tikslas 1 - Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą LT 45 LT Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.4.a - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (tonomis) 43,00000 tonos 1.4.b - Nepageidaujamos priegaudos kiekio pokytis (%) 20,00000 % 1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis litrai kuro/tonos iškrautų žuvų  Konkretus tikslas 2 - Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis litrai kuro/tonos iškrautų žuvų  1.10.a - „Natura 2000 Km²  1.10.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, bendro ploto pokytis Km²  1.2.1 - Nerštaviečių ir migruojančių rūšių migracijos kelių atkūrimas 7,00000 unit Konkretus tikslas 3 - Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.3 - Grynojo pelno pokytis tūkst. EUR  1.6 - Nesubalansuotų laivynų procentinės dalies pokytis 0,00000 % 1.3.1 - Investicinė žvejybos Baltijos jūroje grąža (ROI) 11,20000 % Konkretus tikslas 4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.1 - Produkcijos vertės pokytis tūkst. EUR  LT 46 LT Konkretus tikslas 4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.2 - Produkcijos apimties pokytis tonos  1.3 - Grynojo pelno pokytis 100,00000 tūkst. EUR 1.5 - Žuvims sužvejoti sunaudojamo kuro kiekio pokytis litrai kuro/tonos iškrautų žuvų  1.7 - Žuvininkystės sektoriuje sukurtos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla 19,00000 FTE 1.8 - Žuvininkystės sektoriuje išlaikytos darbo vietos (FTE) ar papildoma veikla 466,00000 FTE 1.9.a - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus pokytis 0,00000 skaičius 1.9.b - Su darbu susijusių traumų ir nelaimingų atsitikimų procentinės dalies, palyginti su bendru žvejų skaičiumi, pokytis 0,00000 % Konkretus tikslas 5 - Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 1.1 - Produkcijos vertės pokytis tūkst. EUR  1.2 - Produkcijos apimties pokytis tonos  1.3 - Grynojo pelno pokytis tūkst. EUR  5.1 - Kuro sunaudojimo (litrai/ iškrautam kg) efektyvumo padidėjimas 5,00000 % Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Konkretus tikslas 2 - Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą LT 47 LT Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 2.1 - Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis tonos  2.2 - Akvakultūros produkcijos vertės pokytis tūkst. EUR  2.3 - Grynojo pelno pokytis tūkst. EUR  2.1 - Change in volume of aquaculture production 50,00000 % 2.2 - Change in value of aquaculture production 90,00000 % 2.8 - Employment created 100,00000 FTE Konkretus tikslas 3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 2.4 - Ekologinės akvakultūros produkcijos apimties pokytis tonos  2.5 - Produkcijos recirkuliacijos sistemos apimties pokytis tonos  2.6 - Akvakultūros produkcijos, sertifikuotos pagal savanoriškas tvarumo užtikrinimo sistemas, apimties pokytis tonos  2.7 - Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra skaičius  2.3 - Change in net profits 100,00000 thousand euros Konkretus tikslas 4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 2.1 - Akvakultūros produkcijos kiekio pokytis tonos  2.2 - Akvakultūros produkcijos vertės pokytis tūkst. EUR  2.4 - Ekologinės akvakultūros produkcijos apimties pokytis tonos  LT 48 LT Konkretus tikslas 4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 2.5 - Produkcijos recirkuliacijos sistemos apimties pokytis tonos  2.6 - Akvakultūros produkcijos, sertifikuotos pagal savanoriškas tvarumo užtikrinimo sistemas, apimties pokytis tonos  2.7 - Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra skaičius  4.1 - Akvakultūros ūkių, taikančių aplinkosaugines priemones, skaičius 19,00000 vnt. Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 3.B.1 - Pateiktų privalomų duomenų procentinės dalies padidėjimas 0,00000 % Konkretus tikslas 2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 3.A.1 - Nustatytų didelių pažeidimų skaičius 1,00000 skaičius 3.A.2 - Iškrovimai, kuriems taikyta fizinė kontrolė 25,00000 % LT 49 LT Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Konkretus tikslas 1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 4.1 - Sukurta darbo vietų (FTE) 69,00000 FTE 4.2 - Išlaikyta darbo vietų (FTE) 150,00000 FTE 4.3 - Įsteigtos įmonės 20,00000 skaičius Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 5.1.a - GO pirminės prekybos vertės pokytis 5 000,00000 tūkst. EUR 5.1.b - GO pirminės prekybos apimties pokytis 2 000,00000 tonos 5.1.c - Ne GO pirminės prekybos vertės pokytis 500,00000 tūkst. EUR 5.1.d - Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis 200,00000 tonos Konkretus tikslas 2 - Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 5.1.a - GO pirminės prekybos vertės pokytis 5 000,00000 tūkst. EUR 5.1.b - GO pirminės prekybos apimties pokytis 2 000,00000 tonos LT 50 LT Konkretus tikslas 2 - Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 5.1.c - Ne GO pirminės prekybos vertės pokytis 500,00000 tūkst. EUR 5.1.d - Ne GO pirminės prekybos apimties pokytis 200,00000 tonos Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas Rezultato rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Not applicable 6.1 - ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos (angl. santrumpa CISE) veiklos padidėjimas %  6.2.a - „Natura 2000 300,00000 Km² 6.2.b - Teritorijų, kurioms taikomos kitos erdvės apsaugos priemonės, nurodytos Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje, bendro ploto pokytis Km²  3.3. Atitinkamos priemonės ir produkto rodikliai Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Konkretus tikslas 1 - Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 37 straipsnis. Parama kuriamoms ir 1.4 - Išsaugojimo priemonėms, žvejybos 9,00 Number LT 51 LT Konkretus tikslas 1 - Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, įskaitant nepageidaujamos priegaudos vengimą ir mažinimą EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą įgyvendinamoms apsaugos priemonėms poveikio jūrų aplinkai mažinimui ir žvejybos suderinimui su rūšių apsauga skirtų projektų skaičius 02 - 38 straipsnis. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (+ 44 straipsnio 1 dalies c punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.4 - Išsaugojimo priemonėms, žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimui ir žvejybos suderinimui su rūšių apsauga skirtų projektų skaičius 9,00 Number 05 - 43 straipsnio 2 dalis. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius 1,00 Number  EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) 1) Numatoma parama daugiamečių planų, kt. apsaugos priemonių pagal BŽP rengimui, įgyvendinimui ir įgyvendinamų išteklių apsaugos ir atstatymo priemonių tęstinumui. Tai pagerins žuvų išteklių valdymą ir gerins jūrų aplinkos būklę. Šia priemone bus prisidedama prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos ir HELCOM tikslų – prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, neleisti blogėti jos būklei ir padėti atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius. Pagal šią priemonę numatyta tęsti ir Europinių ungurių išteklių atkūrimo plano įgyvendinimą Lietuvoje. 2) Siekiant išmetamų žuvų ir nepageidaujamos priegaudos mažinimo ir žuvininkystės poveikio jūrų aplinkai mažinimo numatoma parama investicijoms į selektyvesnius žvejybos būdus / įrankius, apsirūpinimui pažangia įranga ir technologijomis, mažinančiomis žvejybos poveikį jūrų ekosistemoms ir saugančiomis žvejybos įrankius ir laimikį nuo saugomų paukščių ir žinduolių. Taikoma ir žvejybai vidaus vandenyse kaip nurodyta EJRŽF 44.1(c) str. LT 52 LT Konkretus tikslas 2 - Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 40 straipsnio 1 dalies b–g ir i punktai. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (+ 44 straipsnio 6 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.6 - Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimui ir atkūrimui skirtų projektų skaičius 2,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Siekiant apsaugoti žuvų išteklius, ypač svarbu atkurti vidaus vandenų, o kartu ir migracijos kelių bei nerštaviečių gerą būklę bei imtis kitų atitinkamų priemonių vandens ištekliams apsaugoti ir atkurti. Žuvų migracijos kelių ir nerštaviečių atkūrimas svarbus ir įgyvendinant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus, t.y. Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją (Žin., 2001, Nr. 50-1742). ES parama prie šios veiklos prisideda jau nuo 2004−2006 metų BPD laikotarpio – svarbu užtikrinti jos tęstinumą. Planuojama, kad vienas projektas gali apimti ne vienos nerštavietės ar migravimo kelio atkūrimą – vykdant numatomus du projektus būtų galima atkurti 7 nerštavietes ar migravimo kelius. Taikoma vidaus vandenų priemonei pagal 44.6 str. LT 53 LT Konkretus tikslas 3 - Žvejybos pajėgumų ir turimų žvejybos galimybių pusiausvyros užtikrinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 02 - 36 straipsnis. Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms 1.2 - Žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms skirtų paramų skaičius 1,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Perleidžiamosios žvejybos teisės pagal BŽP yra neprivalomojo pobūdžio priemonės, tačiau tikimasi, kad jų sėkmingas įdiegimas turėtų padaryti sektorių konkurencingesnį, efektyvesnį ir bei mažinti jo poveikį klimato kaitai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu ŽŪM parengė Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų įvedamos perleidžiamosios žvejybos teisės Lietuvos laivyne. Paramos priemonė būtų skirta perleidžiamųjų žvejybos teisių registrui, kurti ir tvarkyti, kaip reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos (ES) reglamento Nr. 1380/2013 21 str. Veiksmų programos 3.2 dalyje numatytas rezultato rodiklis – nesubalansuotų laivynų dalies pokytis 0 proc. Veiksmų programos rengimo metu Lietuvos laivyne nėra disbalanso. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės siekiant išlaikyti subalansuotą Lietuvos laivyną. Konkretus tikslas 4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 07 - 40 straipsnio 1 dalies h punktas. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 1.6 - Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimui ir atkūrimui skirtų projektų skaičius 28,00 Number 08 - 42 straipsnis. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (+ 44 straipsnio 1 1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, 22,00 Number  LT 54 LT Konkretus tikslas 4 - Žuvininkystės įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyno, konkurencingumo ir gyvybingumo didinimas ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą dalies e punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius 09 - 43 straipsnio 1 ir 3 dalys. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą; priedangų įrengimas, siekiant didinti žvejų saugą (+ 44 straipsnio 1 dalies f punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius 4,00 Number  EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) 1) Skatinti ieškoti būdų užtikrinti veiklos pelningumą – didinti pridėtinę sužvejoto laimikio vertę, įvairinti veiklą. Remti inovatyvių metodų ir technologijų taikymą savos produkcijos paruošimui ir pateikimui rinkai. Parama ypač svarbi priekrantės MVĮ. Modernizavus laivus pagerėtų žuvų laikymo sąlygos, būtų užtikrinta gera kokybė iki pristatymo į krantą, gerėtų žvejų darbo sąlygos. 2) Uostų ir iškrovimo vietų infrastruktūros modernizavimas lieka aktuali priemonė, siekiant pagerinti produkto kokybę, energijos vartojimo efektyvumą, darbo sąlygas, iš jūros ištrauktų šiukšlių surinkimą. 3) ICES duomenimis ruonių populiacija Baltijoje išaugo nuo 10 iki 25 tūkst. Kenčia priekrantėje žvejojančios įmonės ir įmonės, žvejojančios Baltijos jūroje tinklais. Jų patiriami nuostoliai gali sukelti rimtų ekonominių problemų. Šios į monės yra tikslinė grupė nuostoliams kompensuoti. Taikoma ir žvejybai vidaus vandenyse kaip nurodyta EJRŽF 44.1(e, f) str. Konkretus tikslas 5 - Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui LT 55 LT EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 02 - 28 straipsnis. Mokslininkų ir žvejų partnerystės (+ 44 straipsnio 3 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.1 - Inovacijoms, konsultavimo paslaugoms ir partnerystei su mokslininkais skirtų projektų skaičius 2,00 Number 03 - 41 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.7 - Energijos vartojimo efektyvumui ir klimato kaitos švelninimui skirtų projektų skaičius 5,00 Number 04 - 41 straipsnio 2 dalis. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 1.8 - Variklių pakeitimui naujais arba senųjų modernizavimui skirtų projektų skaičius 5,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) 1) Skatinama partnerystė tarp mokslininkų ir žvejų perduodant reikalingas žinias, kuriant bendradarbiavimo tinklus ar susitarimus ir pan. 2) EJRŽF parama siekiant efektyvaus energijos vartojimo ir išmetamo CO2 kiekio mažinimo aktuali, ypač papildomai įvertinant kuro kainos neigiamą poveikį konkurencingumui verslinėje žvejyboje. Jūrų, vidaus vandenų žvejybos laivuose remsime pažangiausių technologijų taikymą, taip pat senų variklių keitimą tobulesniais nedidinat laivyno pajėgumų. Variklių keitimas su parama pagal EJRŽF 41 str. leidžiamas tik subalansuotuose laivyno segmentuose ir tik laivams iki 24 metrų ilgio. Atsižvelgiant į šias sąlygas tikslinė grupė variklių keitimui yra subalansuotų laivyno segmentų laivai ir vidaus vandenų žvejybos laivai. LT 56 LT Taikoma ir žvejybai vidaus vandenyse kaip nurodyta EJRŽF 44.1 (d) str. Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Konkretus tikslas 2 - Akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimas, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimą EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 48 straipsnio 1 dalies a–d ir f–h punktai. Gamybinės investicijos į akvakultūrą 2.2 - Gamybinėms investicijoms į akvakultūrą skirtų projektų skaičius 64,00 Number  EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Siekiant skatinti tvarios ir konkurencingos akvakultūros plėtrą, atsižvelgiant į Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. planą, numatoma pasitelkti ekonomiškai naudingas investicijas į akvakultūros ūkius. Siekiant prisidėti prie ekonominio augimo, konkurencingumo didinimo ir darbo vietų kūrimo bus skatinamos naujovės ir verslumas: gaminamos produkcijos asortimento įvairinimas, pridėtinės vertės gaminamiems produktams didinimas, įmonių modernizavimas ir pažangesnių technologijų įsigijimas, ypač siekiant pagerinti darbo sąlygas ar gyvūnų gerovę, veiklos įvairinimas į papildomas susijusias veiklas. Naujos, iš papildomos veiklos gautos pajamos padidintų akvakultūros įmonių ekonominės plėtros perspektyvas. Kitas perspektyvus būdas padidinti akvakultūros įmonių pajamas – didinti savo produkcijos vertę, atliekant pirminį perdirbimą ir tiesioginį pardavimą, taip pat pateikiant naujas produkcijos rūšis su geromis perspektyvomis rinkoje. Konkretus tikslas 3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 48 straipsnio 1 dalies k punktas. 2.2 - Gamybinėms investicijoms į 6,00 Number LT 57 LT Konkretus tikslas 3 - Vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą Gamybinės investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija akvakultūrą skirtų projektų skaičius EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Siekiant skatinti tvarios ir konkurencingos akvakultūros plėtrą, atsižvelgiant į Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. planą, numatoma vykdyti produktyvias investicijas į akvakultūrą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui bei atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui tiek tvenkinių akvakultūros ūkiuose, tiek UAS įmonėse. Tokiu būdu bus prisidedama prie BNR 4 TT ir skatinamas neigiamo poveikio aplinkai mažinimas. Kadangi tvenkinių akvakultūros ūkiai santykinai mažiau naudoja energijos sąlyginiam produkcijos vienetui pagaminti, tikėtina, kad šia priemone naudosis UAS įmonės. Visgi galimų pareiškėjų ratas nėra ribojamas. Akvakultūros sektoriaus įmonių energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra įtrauktas į Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014–2020 m. planą kaip vienas iš uždavinių plano tikslui pasiekti. Konkretus tikslas 4 - Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 54 straipsnis. Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra 2.3 - Akvakultūros poveikio aplinkai mažinimui (aplinkosaugos vadyba, audito sistemos, su ekologine akvakultūra susijusios aplinkos apsaugos paslaugos) skirtų projektų skaičius 19,00 Number LT 58 LT EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Tvenkinių akvakultūros ūkiai yra daugelio retų paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijos metu vietos, taip pat retų varliagyvių buveinės, todėl svarbu užtikrinti tvenkinių akvakultūros ūkių veiklos – atliekančios aplinkos apsaugos funkcijas – tęstinumą (NATURA2000 ir ne tik teritorijose) ir skatinti akvakultūros veiklą, darančią teigiamą poveikį ekosistemoms. Atitinkamai svarbu užtikrinti paramą akvakultūros įmonėms, kurios NATURA2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių dėl nustatytų papildomų reikalavimų. Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 77 straipsnis. Duomenų rinkimas 3.2 - Duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo rėmimui skirtų projektų skaičius 2,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami DRP tikslai − ES žvejybos ištekliams ir žuvininkystės sektoriui įvertinti reikalingi biologiniai, įvairių sričių kintamųjų, ekonominiai duomenys, vykdomi moksliniai tyrimai jūroje, duomenys apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai bei apie žuvų perdirbimo sektorių būtų renkami, tvarkomi, saugomi ir teikiami atsakingoms institucijoms ir/ ar organizacijoms tinkamai ir laiku, taip prisidedant prie efektyvaus BŽP tikslų siekimo. Konkretus tikslas 2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 76 straipsnis. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas 3.1 - Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir 2,00 Number  LT 59 LT Konkretus tikslas 2 - Paramos teikimas stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemai skirtų projektų skaičius EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Būtina stiprinti kontrolę, siekiant laikytis BŽP taisyklių ir tikslų ir užtikrinti tvarią žuvininkystę. EJRŽF 76 str. nurodytų priemonių įgyvendinimas padės siekti tvaraus jūrų biologinių išteklių naudojimo bei prisidės prie geros jūrų aplinkos būklės tikslo siekimo ir(ar) išlaikymo. Priemonė bus įgyvendinta vykdant 2014–2015 m. ir 2016–2020 m. kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo programas. 2014–2015 m. numatoma atnaujinti informacinių technologijų sistemą, įsigyti ir sukurti komponentus, reikalingus užtikrinti kontrolės duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir ES institucijoms, tobulinti programinę įranga žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumui užtikrinti, vykdyti mokymo ir mainų programas darbuotojams. 2016–2020 m. numatoma įgyvendinti valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programas, modernizuoti žvejybos kontrolės laivus, įsigyti kontrolės priemonių, įgyvendinti bandomųjų projektų, atnaujinti informacinių technologijų sistemą ir kt. Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Konkretus tikslas 1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 62 straipsnis 1 dalies a punktas. 4.2 - Parengiamajai paramai skirtų projektų 4,00 Number LT 60 LT Konkretus tikslas 1 - Ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimas ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimas pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą Parengiamoji parama skaičius 02 - 63 straipsnis. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (įskaitant einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas) 4.1 - Atrinktų vietos plėtros strategijų skaičius 7,00 Number  03 - 64 straipsnis. Bendradarbiavimo veikla 4.3 - Bendradarbiavimo projektų skaičius 2,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Siekiant sėkmingo vietinės ekonomikos vystymosi, būtinas žuvininkystės regionų vietos suinteresuotųjų subjektų, išrinktų valdžios atstovų, žvejų organizacijų ir kt. dalyvavimas ir glaudus jų bendradarbiavimas. Tokią partnerystę ir jos teikiamą naudą vietos ekonomikos augimui gali paskatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių plėtotė. Parengiamosios paramos projektų skaičius planuojamas mažesnis nei atrinktų strategijų skaičius, kadangi kaimo vietoves ir žvejybos ir akvakultūros regionams atstovaujančių dvisektorių kaimo vietovių ir žuvininkystės VVG (toliau – dvisektorės VVG) parengiamosios paramos projektus numatoma finansuoti iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP). Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 66 straipsnis. Gamybos ir rinkodaros 5.1 - Gamintojų organizacijų arba jų 3,00 Number LT 61 LT Konkretus tikslas 1 - Žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą planai asociacijų, kurios gauna paramą gamybos ir prekybos planams įgyvendinti, skaičius 02 - 67 straipsnis. Parama sandėliavimui 5.2 - Prekybos priemonėms ir pagalbai sandėliavimui skirtų projektų skaičius 1,00 Number 03 - 68 straipsnis. Rinkodaros priemonės 5.2 - Prekybos priemonėms ir pagalbai sandėliavimui skirtų projektų skaičius 6,00 Number EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Siekiant gamintojų skatinimo ir geresnio veiklos koordinavimo viso sektoriaus mastu, paramą numatoma teikti GO jų gamybos ir prekybos planų rengimui ir įgyvendinimui. Prekybos strategija, kuri yra sudėtinė gamybos ir prekybos planų dalis, leis priderinti GO narių produktų kiekybinę ir kokybinę pasiūlą prie rinkos paklausos. GO gamybos ir prekybos planų įgyvendinimui preliminariai numatoma skirti apie 3 mln. Eurų bendro viešo finansavimo (EJRŽF ir nacionalinių lėšų). Nepažeidžiant EJRŽR sąlygų numatoma teikti paramą GO vykdomam sandėliavimui. Taip pat Veiksmų programos priemonėmis planuojama skatinti rinkodaros veiklas, tokias kaip rinkų paieška, atsekamumas, reklamos kampanijos (įgyvendinamas ne per GO gamybos ir prekybos planus), kurių įgyvendinimas pasiteisino 2007–2013 m. laikotarpiu. Konkretus tikslas 2 - Investicijų į perdirbimo ir prekybos sektorius skatinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 01 - 69 straipsnis. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas 5.3 - Perdirbimui skirtų projektų skaičius 5,00 Number  LT 62 LT EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Manome, kad žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pramonę reikia skatinti taip pat prisidėti prie kovos su klimato atšilimu ir aplinkos tarša. Siekiant efektyviau panaudoti žuvininkystės išteklius, prisidėti mažinant populiariausių žuvų rūšių perteklinį gaudymą, numatoma skatinti nepakankamai eksploatuojamų ir perteklinių rūšių žvejybą, pirmiausia remiant jų perdirbimą. Siekiant padidinti ekologinių akvakultūros gamybos būdų ekonominę naudą, reikia skatinti ekologinės akvakultūros produktų perdirbimą. Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Konkretus tikslas 1 - Integruotos jūrų politikos plėtojimas ir įgyvendinimas EJRŽF priemonė Produkto rodiklis Siektina reikšmė (2023 m.) Matavimo vienetas Įtraukta į veiklos rezultatų planą 03 - 80 straipsnio 1 dalies c punktas. Žinių apie jūros būklę gerinimas 6.2 - Jūrų aplinkos žinių apsaugai ir gerinimui skirtų projektų skaičius 3,00 Number  EJRŽF priemonių derinių pagrindimas (paremtas ex ante vertinimu ir SSGG analize) Baltijos jūros aplinkos stebėsenos atnaujintoje programoje nustatyta daug trūkstamos mokslinės informacijos sričių ir nustatyti mokslinių tyrimų prioritetai jūros aplinkos apsaugos priemonių programai rengti ir tobulinti. 3.4. Aprašas, kaip programa papildomi kiti ESI fondai 3.4.1. Kitų ESI fondų, EJRŽF ir kitų atitinkamų Sąjungos ir nacionalinio finansavimo priemonių papildomumo ir koordinavimo tvarka Siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų visų ESI fondų paramos panaudojimą, kiekvieno ESI fondo prioritetai ir konkretūs tikslai įvertinami pagal BNR nustatytų vienuolikos TT prizmę. Tokiu būdu, įgyvendinant ir derinant EJRŽF SP ir konkrečių tikslų bei planuojamų priemonių įgyvendinimą su BNR numatytais TT ir kitų ESI fondų investiciniais prioritetais (toliau – IP), visų fondų atžvilgiu susiformuoja akivaizdžios sąsajos, lemiančios ES paramos sinergijas. EJRŽF paramos sinergijos su kitais ESI fondais galimos per šių TT ir IP įgyvendinimą: Pagal BNR trečiąjį TT „Smulkių ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) bei žvejybos ir akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas“ galima EJRŽF ir Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) sinergija įgyvendinant EJRŽF 1, 2 ir 5 SP konkrečius tikslus „žvejybos įmonių, įskaitant mažos apimties priekrantės žvejybos laivyną, LT 63 LT konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo ir saugos bei darbo sąlygų gerinimas“, „paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimui“, „akvakultūros įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumo bei gyvybingumo didinimo, įskaitant saugos ir darbo sąlygų gerinimas“, „žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo gerinimas“, bei ERPF pirmąjį IP „Verslumo, ypač sudarant palankesnes sąlygas pritaikyti naujas idėjas ekonominei veiklai, ir naujų įmonių steigimo skatinimas, įskaitant verslo inkubatorius“ ir trečiąjį IP „MVĮ pajėgumų dalyvauti ekonomikos augimo ir inovacijų diegimo procesuose rėmimas“. ERPF remia į minėtus IP patenkančias veiklas, tarp kurių gali būti verslumas, įmonių steigimas, inovacijų diegimas, tame tarpe su jūros ekonomika susijusiuose sektoriuose, išskyrus žuvininkystės sektorių, o EJRŽF – skatina inovacijų diegimą, konsultavimo paslaugų teikimą, pridėtinės vertės kūrimą žvejyboje ir akvakultūroje, taip pat naujų įmonių kūrimą ir esančių įmonių pajėgumų plėtrą akvakultūros sektoriuje. Paminėtina, kad investicijomis į verslumo skatinimą prisidedama prie Mėlynojo augimo iniciatyvos įgyvendinimo – finansavimas verslo pradžiai ir plėtrai sudarys sąlygas naujų darbo vietų kūrimui ir spartesniam ekonomikos augimui. Įgyvendinant BNR ketvirtąjį TT „Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“ galima EJRŽF ir ERPF sinergija įgyvendinant EJRŽF 1 SP konkretų tikslą „Paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimo gerinimui“ bei 2 SP konkretų tikslą „Vandens biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimas, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas“ ir ERPF antrąjį IP „Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo įmonėse skatinimas“. ERPF remia atsinaujinančių išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvinimo įrangos diegimą didelėse pramonės įmonėse, o EJRŽF skatina mažinti teršalų išmetimą iš žvejybos laivų ir didinti energijos vartojimo efektyvumą žvejybos laivuose ir akvakultūros įmonėse. Pagal BNR šeštąjį TT „Aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas“ galima sinergija tarp ERPF ir EJRŽF, įgyvendinant EJRŽF 1 SP konkrečius tikslus „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį“ ir „Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas“ bei 2 SP konkretų tikslą „Akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas“, ir Sanglaudos fondo penktąjį IP „Biologinės įvairovės, dirvožemio apsaugos bei atkūrimo ir ekosistemų funkcijų skatinimas, įskaitant Natura 2000 ir ekologiškas infrastruktūras“. Pagal BNR aštuntąjį TT „Užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas“ galima sinergija tarp ERPF 6 IP „Galimybės gauti darbą suteikimas ieškantiems darbo ir neaktyviems asmenims, įskaitant ilgalaikius bedarbius ir asmenis, nutolusius nuo darbo rinkos, pasitelkiant vietos užimtumo iniciatyvas ir remiant darbo jėgos judumą“ ir EJRŽF 4 SP „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas“, įgyvendinant Veiksmų programoje keliamą konkretų tikslą „ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose“. ERPF remia visuomenės informavimą apie valstybės paskatas verslui pradėti ir verslo kūrimą, o EJRŽF remia darbo vietų kūrimą žvejybos ir akvakultūros regionuose. Finansuojant verslo pradžią iš skirtingų ESI fondų LT 64 LT paramos suderinamumas ir papildomumas bus užtikrintas projektų lygmenyje visais atvejais siekiant išvengti dvigubo finansavimo. EŽŪFKP remiamos žemės ūkio veiklos daugeliu atvejų yra nesusijusios su žuvininkystės veikla. Tačiau pagal aštuntąjį TT tarp EŽŪFKP ir EJRŽF galima sinergija įgyvendinant EŽŪFKP prioritetinės srities veiklas, susijusias su veiklos įvairinimu, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimu (parama verslo įkūrimui ir plėtrai, skirta labai mažoms ir mažoms įmonėms, kaimo gyventojams ir ūkininkams kaimo vietovėse, užsiimantiems ar ketinantiems užsiimti ne žemės ūkio verslu), ir EJRŽF 4 SP „Užimtumas ir teritorinės sanglaudos didinimas“, pagal kurį numatomas žuvininkystės sektoriaus veiklos įvairinimas ir darbo vietų kūrimas su žuvininkystės sektoriumi susijusiose įmonėse, esančiose pripažintuose žvejybos ir akvakultūros regionuose, kurie gali sutapti su kaimiškomis vietovėmis. Analogiškai sąsajos galimos tarp EJRŽF 4 SP „Užimtumas ir teritorinės sanglaudos didinimas“ ir ERPF 1 ir 4 IP (pagal BNR trečiąjį TT), kai EJRŽF remia ne žuvininkystės veiklas. Tokiais atvejais ypač svarbu užtikrinti, kad būtų išvengta dvigubo tų pačių veiklų finansavimo iš skirtingų ESI fondų. ES IJP įgyvendinimas iki šiol buvo finansuojamas vadovaujantis ES tiesioginio valdymo principu, o 2014−2020 m. laikotarpyje vykdomas tiek pagal ES tiesioginio valdymo, tiek pagal pasidalijamojo valdymo principus. Siekiant paspartinti ES IJP įgyvendinimą yra skatinamas integruoto jūrų ir pakrančių valdymo vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, jūros baseino, ES ir tarptautiniu lygmenimis, vystymas ir įgyvendinimas, prisidedama prie įvairiems jūrų sektoriams naudingų tarpsektorinių iniciatyvų vystymo, remiamas tvarus ekonomikos augimas, užimtumas, inovacijos ir naujos technologijos pakrančių regionuose, skatinama saugoti jūrų aplinką ir tausiai naudoti jūros išteklius bei tiksliau nustatyti žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribas. Jūrų erdvės planavimas nustato tvirtą teisinį pagrindą jūrų plotų, išteklių ir paslaugų tvariam valdymui. Integruotas jūrų stebėjimas leidžia suinteresuotoms institucijoms dalintis duomenimis ir išvengti pasikartojančio jūros stebėjimo. EJRŽF lėšomis finansuojamoje Veiksmų programoje keliamas konkretus tikslas – remti integruotos jūrų politikos skatinimą, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo. IJP įgyvendinime dalyvauja ir ERPF bei Sanglaudos fondas, kurie investuos į aplinkos monitoringo vertinimo ir kontrolės sistemų stiprinimą ir pajūrio juostos apsaugos priemonių įgyvendinimą taip prisidėdami prie žinių apie jūros būklę rinkimo ir sisteminimo bei gyvenimo bei investavimo pajūrio regione sąlygų gerinimo. Todėl tikslinga IJP priemonių įgyvendinimą 2014−2020 m. programiniu laikotarpiu maksimaliai koordinuoti ir derinti visų ESI fondų galimybes. Galimos EJRŽF sinergijos su kitomis ES programomis. Mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje galima sinergija tarp EJRŽF ir „Horizontas 2020“ įgyvendinant EJRŽF 1 SP konkretų tikslą „paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimui“ ir 6 SP konkretų tikslą „integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas“. „Horizontas 2020“ remia inovacijų diegimą pramonėje, sprendžia problemas saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos bei klimato kaitos srityje bei remia jūrų ir jūrininkystės mokslinius tyrimus, o EJRŽF skatina bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir žvejų ir žinių apie jūrų būklę gerinimą. Aplinkosaugos ir klimato politikos srityje galima EJRŽF sinergija su LIFE programa įgyvendinant EJRŽF 1 ir 2 SP konkrečius tikslus „žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas, LT 65 LT be kita ko, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį“, „vandenų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimas“, „paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir žinių perdavimui gerinimui“, „vandens biologinės įvairovės apsaugos ir atkūrimo ir su akvakultūra susijusių ekosistemų stiprinimo, taip pat efektyviai išteklius naudojančios akvakultūros skatinimas“, „akvakultūros, kuria užtikrinama aukšto lygio aplinkosauga ir gyvūnų sveikata bei jų gerovė ir visuomenės sveikata bei sauga, skatinimas“. Iš LIFE programos finansuojami projektai, prisidedantys prie ES aplinkosaugos politikos įgyvendinimo diegiant inovacinius problemų sprendimo būdus ir technologijas, akcentuojant biologinės įvairovės apsaugą bei kovą su klimato kaita. EJRŽF rems projektus, kuriais kuriamos ir įgyvendinamos žuvų išteklių ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemonės, mažinamas žvejybos poveikis jūrų ekosistemoms ir jūrų aplinkai, atkuriamos Natura 2000 teritorijos ir žuvų ištekliai Lietuvos vidaus vandenyse, mažinamas teršalų išmetimas iš žvejybos laivų ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas. Finansuojant biologinės įvairovės išsaugojimo priemones iš skirtingų šaltinių paramos suderinamumas ir papildomumas bus užtikrinamas projektų lygmenyje siekiant išvengti dvigubo finansavimo. Siekiant kuo plačiau pasinaudoti BNR numatyta galimybe 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu rengti ir įgyvendinti integruotus veiksmus, kurie gali būti finansuojami iš kelių ESI fondų ir kitų programų, būtina įvertinti tai, kad tokiais atvejais turi būti įvykdyta pagrindinė sąlyga šiems integruotiems veiksmams – užtikrinama, jog ta pati išlaidų dalis nebus finansuojama iš kelių šaltinių. Todėl yra numatyti veiksmingi ES paramos administravimo koordinavimo mechanizmai, įgalinantys išvengti dvigubo veiklų finansavimo. Pagrindinė priemonė, kuria siekiama ESI fondų suderinto koordinavimo, yra Stebėsenos komitetai, kurių svarbiausios funkcijos yra: veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos vykdymas, veiksmų programų siūlomų pakeitimų svarstymas, tarpinstitucinio koordinavimo užtikrinimas, sprendimų dėl projektų atrankos kriterijų priėmimas. 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu planuojama gerinti suderinamumo koordinavimą per Stebėsenos komitetus, į Stebėsenos komitetų kompetencijos sferą įtraukiant bendrų ESI fondų įgyvendinimo problemų kėlimą ir analizavimą bei tarimąsi ir sprendimų paiešką dėl galimai reikalingų veiksmų programų pakeitimų. Tarpinstitucinės konsultavimo procedūros, į jas įtraukiant ir atitinkamų sričių ekspertus bei socialinius ekonominius partnerius, sudarytų sąlygas ne tik tinkamam ESI fondų koordinavimui, tačiau ir įgalintų užtikrinti kuo efektyvesnį ESI fondų lėšų panaudojimą. Pagal 2014–2020 m. programinio laikotarpio veiksmų programas įgyvendinamų projektų dvigubo finansavimo prevencijos ir kontrolės užtikrinimo sistemą numatoma integruoti į ESI fondų planavimo ir įgyvendinimo sistemos procedūras, t. y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros turi būti atliekami kiekviename veiksmų programų ir projektų planavimo ir įgyvendinimo etape. Šių veiksmų visuma įgalins užtikrinti adekvatų dvigubo finansavimo rizikos valdymą, tokiu būdu sistemingai užtikrinant dvigubo finansavimo prevenciją ir kontrolę. Be to, ESI fondus administruojančios institucijos turės patikimą pagrindą tinkamai įvertinti dvigubo finansavimo riziką, naudodamosi informacinės sistemos teikiamomis galimybėmis – renkant ir analizuojant informaciją apie kitų finansavimo šaltinių lėšomis remiamus projektus. LT 66 LT Siekiant koordinuoti ESI fondų vertinimo veiklas 2014–2020 m. laikotarpiu, bus sudaryta tarpinstitucinė vertinimo koordinavimo grupė, sudaryta iš už ES struktūrinių fondų administravimą atsakingų atstovų bei EŽŪFKP ir EJRŽF vadovaujančiosios institucijos (toliau – VI) atstovų. Tarpinstitucinės grupės bendras darbas įgalins užtikrinti vertinimo veiklų dubliavimosi išvengimą. Joje bus vykdomas 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos, tarp jos EŽŪFKP ir EJRŽF, vertinimo plano ir metinių vertinimo planų bei šiuose planuose numatytų vertinimų tikslų ir uždavinių derinimas. Dalis vertinimų apims visus ESI fondus. Atliktuose vertinimuose pateiktų išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo koordinavimas bei vertinimo rezultatų sklaida bus užtikrinama per 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos, 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos ir šios Veiksmų programos Stebėsenos komitetų veiklą. Siekiant užtikrinti suderinamumą ir išvengti dvigubo finansavimo ESI ir kitų ES ir nacionalinės paramos programų (pavyzdžiui, „Horizontas 2020“ ar LIFE) priemonėms šias programas koordinuojančių Lietuvos institucijų atstovus numatoma kviesti į Veiksmų programos Stebėsenos komiteto bei projektų atrankos komiteto posėdžius ir keistis informacija tarp VI ir atitinkamų institucijų. Be to, ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų interneto svetainėje bus teikiama informacija apie ES ir tarptautinių programų teikiamas galimybes. Viešinimo ir informavimo srityje bus atnaujinamas ESI fondų tinklapis, kuriame bus pateikiama aiški informacija ir reikalingos nuorodos į kitas EK programas ir ESI fondų finansavimo galimybes. Taip bus užtikrinama, kad pareiškėjai gautų pirminę jiems reikalingą informaciją apie visas ESI fondų ir kitų programų teikiamas galimybes ir nukreipiami į jiems aktualią instituciją arba internete pateikiamą informaciją. 3.4.2. Pagrindiniai veiksmai, suplanuoti siekiant sumažinti administracinę naštą 2004−2006 m. ES paramos administravimas Lietuvoje buvo vykdomas vadovaujant ir koordinuojant LR Finansų ministerijai. 2007−2013 m. ES parama žuvininkystės sektoriui ir kaimo plėtros programos (KPP) parama administruojama atskirai nuo ES struktūrinės paramos. Kuriant ES paramos žuvininkystės sektoriui 2007−2013 m. valdymo ir kontrolės sistemą (VKS) atsižvelgta į 2004−2006 m. patirtį. 2007−2013 m. ES paramos žuvininkystės sektoriui VI funkcijas atliko ŽŪM (atsakinga už veiksmingą, tinkamą Veiksmų programos valdymą, įgyvendinimą, priežiūrą, prioritetinių krypčių, priemonių, jų veiklos sričių administravimą). Tarpinės vykdymo institucijos funkcijas atliko NMA (paramos paraiškų ir projektų administravimas). Audito institucijos (AI) funkcijas atliko ŽŪM Vidaus audito departamentas (VAD), kuris remiantis reglamento (EB) Nr. 1198/2006 reikalavimais, nustatančiais, kad AI turėtų būti „funkciškai nepriklausoma“ nuo VI, pagal VAD priskirtas funkcijas atitinka šią reglamento nuostatą. VAD pagal atitinkamą funkcijų sritį yra nepriklausomas nuo ŽŪM atsakingo už žuvininkystės sektorių viceministro ir nuo kt. ŽŪM padalinių, atliekančių VI funkcijas. Tvirtinančiosios institucijos funkcijas atlieka NMA. Laikantis funkcijų atskyrimo principo tvirtinančiosios institucijos funkcijas NMA atlieka Strateginio valdymo departamento Veiklos ataskaitų rengimo skyrius, Finansų ir apskaitos departamento Ataskaitų ir koordinavimo skyrius ir Finansų ir apskaitos departamento Paramos apskaitos skyrius, kurie pagal jiems priskirtas funkcijas yra nepriklausomi nuo kt. NMA skyrių, atliekančių tarpinės vykdymo institucijos funkcijas. LT 67 LT ES paramą administruojantiems darbuotojams užtikrinta galimybė kelti administravimo gebėjimus ir bendrąsias viešosios politikos sričių kompetencijas. Mokymams ir kt. ugdymo formoms skiriamas optimalus laikas ir lėšos. Dalį kompetencijų ir gebėjimų už ES paramos administravimą atsakingi VI ir kitų VKS dalyvaujančių institucijų darbuotojai įgyja vykdydami pavestas funkcijas, dalyvaudami ES struktūrų darbo grupėse, Komisijos, kt. ES institucijų seminaruose, konferencijose, mokymuose. Siekiant sukurti veiksmingesnę kompetencijų ugdymo sistemą ir tinkamai pasirengti 2014−2020 m. ES paramos administravimui planuojama plėsti darbuotojų mokymų galimybes viso Veiksmų programos ir projektų administravimo ciklo metu. 2014−2020 m. VI, tarpinėje institucijoje (TI), įskaitant kt. VKS grandis, planuojama:  rengti mokymus VI, TI ir kt. su EJRŽF paramos administravimu susijusių institucijų darbuotojams;  skatinti dalyvavimą Komisijos, kt. ES valstybių narių, Mokymų tinklo, kt. organizacijų seminaruose, konferencijose;  stiprinti bendradarbiavimą su kt. ESI fondų administravimą vykdančiomis institucijomis;  remti Lietuvos ir užsienio gerosios praktikos sklaidą;  skatinti išorės ekspertų pritraukimą. Siekdamos sumažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą ŽŪM ir NMA yra įgyvendinusios daug veiksmų, skirtų pareiškėjų / projektų vykdytojų administracinės naštos mažinimui:  kai būtina, duomenys tiesiogiai gaunami iš Gyventojų registro tarnybos, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos;  NMA naudojasi prieiga prie kt. registrų ir duomenų bazių, netrukdant sektoriaus pareiškėjų ir paramos gavėjų ir taip mažinant popierinės informacijos srautą;  atsisakyta dalies popierinių su paramos paraiškomis teikiamų papildomų dokumentų priėmimo;  supaprastinta dokumentų teikimo tvarka;  atsisakyta privalomo paramos paraiškos ir pridedamų dokumentų patvirtintų kopijų teikimo;  pareiškėjams ir paramos gavėjams sudaryta galimybė informaciją gauti raštu, el. paštu, telefonu;  vykdant korespondenciją su pareiškėjais ir paramos gavėjais pirmenybė teikiama el. priemonėms, spartinant ir efektyvinant procesus, taupant laiką ir sukuriant patogesnį komunikavimo mechanizmą;  mažos vertės projektai pagal atskiras 2007–2013 m. veiksmų programos priemones įgyvendinami supaprastinta tvarka. 2007−2013 m. ES paramos žuvininkystės sektoriui projektų administravimo integruota IS tebėra diegimo stadijoje, todėl iki šiol nėra atlikta sistemos vertinimo / studijos. Siekiant mažinti paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą planuojama 2014–2020 m. atlikti vertinimą / studiją. LT 68 LT EJRŽF Veiksmų programos įgyvendinimo priežiūrą 2014–2020 m. planuojama atlikti IS pagalba. Paramos žuvininkystės sektoriui administravimo IS numatyta integruoti į bendrą Žemės ūkio paramos administravimo IS (ŽŪPAIS). 2014–2020 m. paramos žuvininkystės sektoriui administravimo IS duomenų analizę planuojama atlikti ir duomenis apdoroti naudojant tuos pačius ŽŪPAIS įrankius. Ši informacija turi apimti ir Statistinių duomenų saugyklą, kurios atnaujinta integracija su ŽŪPAIS numatoma EJRŽF priemonių atžvilgiu. 2014–2020 m. siekiant paramos gavėjams/ projektų vykdytojams sudaryti galimybę ES paramą administruojančioms institucijoms visą informaciją pateikti per elektroninio keitimosi duomenimis sistemas, užtikrinti, kad tos pačios informacijos nebūtų reikalaujama pakartotinai, numatoma imtis šių veiksmų:  panaudoti 2007–2013 m. administracinės naštos mažinimo patirtį;  išanalizuoti paramos paraiškų administravimo procesą, nustatyti / pašalinti nereikalingus/ perteklinius veiksmus ir efektyviau panaudoti IT sistemas;  užtikrinti pareiškėjams galimybę prisijungti prie IS ir gauti duomenis apie projektų administravimo būklę;  sukurti ŽŪM reguliavimo sričiai priskirtų institucijų / įstaigų teikiamų paslaugų IS, kuri užtikrintų dvipusę komunikaciją tarp pareiškėjo ir NMA;  plačiau taikyti didžiausių įkainių metodą;  bendradarbiauti su kt. valstybės institucijomis, siekiant sumažinti skirtingų institucijų pakartotinų vizitų pas paramos gavėjus skaičių. 2007−2013 m. paramos gavėjų administracinių gebėjimų stiprinimas vykdomas naudojant techninei paramai numatytas lėšas. Administravimo tinklalapyje http://www.nma.lt/index.php/parama/lietuvos-zuvininkystes-sektoriaus-20072013-m- veiksmu-programa/apie-programa/322 sukurta informacijos teikimo ir konsultavimo sistema, kur paramos gavėjams teikiama informacija apie 2007−2013 m. veiksmų programą, jos administravimą, įgyvendinimą: įkelti teisės aktai, reikalavimai pareiškėjams, atmintinės paramos gavėjams, statistiniai duomenys. Veikia NMA teikiama konsultavimo telefonu paslauga. Teikiama metodinė pagalba, organizuojami renginiai regionuose, mokymai. 2014−2020 m. numatoma tęsti paramos gavėjų gebėjimų stiprinimą:  organizuojant mokymus, supažindinant su naujais teisės aktais, administravimo procesais, IS administravimo ypatumais;  rengiant apvalaus stalo diskusijas;  teikiant individualias konsultacijas;  užtikrinant informacijos sklaidą per žiniasklaidos priemones – pateikiant informaciją apie ES paramą Lietuvos žuvininkystės sektoriui, informuojant visuomenę apie įgyvendinimo rezultatus; stiprinant metodinės informacijos rengimą, organizuojant praktinius mokymus/ konsultavimą metodiniais, dokumentų pildymo, kt. klausimais. LT 69 LT 3.5. Informacija apie makroregionines arba jūros baseino strategijas (kai tinkama) ES BJRS – pirmoji ES regioninė strategija, kurią įgyvendina 8 ES valstybės narės: Švedija, Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva ir Lenkija, turinčios apie 100 mln. gyventojų. ES BJRS tikslas – stiprinti Baltijos jūros regiono valstybių bendradarbiavimą, siekiant įveikti bendrus iššūkius ir užtikrinti tvarų regiono augimą. Siekiama 3 pagrindinių tikslų – išgelbėti jūrą, suvienyti regioną, padidinti jo gyventojų gerovę. Pagal Veiksmų programos 1 SP konkrečius tikslus „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo, kiek įmanoma vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį“ ir „Vandens biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo“ su pirmuoju ES BJRS tikslu „išsaugoti jūrą“ siejamas šių priemonių įgyvendinimas:  remti techninių ir administravimo priemonių rengimą, plėtojimą, stebėseną, dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant BŽP reglamento apsaugos priemones (pagal šią priemonę remiamas ir pats regionalizavimas, todėl šios priemonės įgyvendinimas sietinas ir su BJRS antruoju tikslu „suvienyti regioną“);  mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, remti išmetimo į jūrą laipsnišką panaikinimą, sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie tausaus gyvųjų jūrų biologinių išteklių naudojimo. Pagal Veiksmų programos 3 SP konkretų tikslą „Mokslinių žinių gilinimo bei teikimo ir duomenų rinkimo bei tvarkymo gerinimo“ su ES BJRS pirmojo tikslo „išsaugoti jūrą“ siekimu siejamas duomenų rinkimo priemonės, kuri finansuoja žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai įvertinimą, įgyvendinimas. Pagal Veiksmų programos 6 SP konkretų tikslą „Integruotos jūrų politikos skatinimas, siekiant žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimo” su ES BJRS pirmojo tikslo „išsaugoti jūrą” siekimu siejamas priemonės „žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas“ įgyvendinimas. Minėta priemonė remia informacijos apie Baltijos jūros, kuria dalijasi regionas, būklę rinkimą siekiant nustatyti reikalingas jūros stebėsenos ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje numatytų priemonių programas. ES BJRS įgyvendinimas glaudžiai siejasi su mėlynojo augimo siekiais. Mėlynojo augimo tikslų Baltijos jūros regione padėtų pasiekti šie ES BJRS elementai:  nuoseklus požiūris į inovacijas ir augantis tausumas (Lietuvai aktualu švari laivyba, uosto infrastruktūra, tausaus žuvų perdirbimo technologijų plėtra, tarpvalstybinis bendradarbiavimas, jūrų potencialo naudojimo geroji praktika);  įgūdžiai, kvalifikacija, klasterių plėtra (Lietuvai aktualu jūros tyrimų ir mokslo išbandymas ir pritaikymas atitinkamoje veikloje / versle);  pasirėmimas atliktais darbais (Lietuvai aktuali tarpvalstybiniu lygiu koordinuota jūros tyrimų ir duomenų rinkimo veikla);  jūrinio sektoriaus prieiga prie finansų. LT 70 LT LT 71 LT 4. KONKREČIOMS EJRŽF PRIEMONĖMS TAIKOMI REIKALAVIMAI 4.1. Konkrečių „Natura 2000“ teritorijų poreikių ir programos indėlio kuriant darnų žuvų išteklių atkūrimo teritorijų tinklą, kaip nustatyta BŽP reglamento 8 straipsnyje, aprašas Natura2000 − vieningas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas, sudarytas iš teritorijų, kuriose yra į Buveinių direktyvos 92/4EEB I priedą įtraukti natūralių buveinių tipai ir į II priedą įrašytų rūšių buveinės. Natura2000 siekia palaikyti ir atstatyti iki geros apsaugos būklės natūralių buveinių tipus ir rūšių buveines jų natūraliame paplitimo areale. Į Natura2000 tinklą įeina specialios apsaugos teritorijos, klasifikuojamos pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB. Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašas patvirtintas LRV 2006-08-25 nutarimu Nr. 819. Sąraše yra 77 teritorijos (bendras plotas 540 tūkst. ha; užima 8.3 % Lietuvos teritorijos). Sudarytas vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, patvirtintas aplinkos ministro 2005-06-15 įsakymu Nr. D1-302. Sąraše yra 299 vietovės (bendras plotas 659 tūkst. ha; užima 10 proc. Lietuvos teritorijos). Įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir išskirtos vietovės, atitinkančios buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, neretai persidengia (~392 tūkst. ha). 2014−2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos V investicinis prioritetas „Biologinės įvairovės, dirvožemio apsauga ir atkūrimas, ekosistemų paslaugų, įskaitant Natura2000, ir žaliosios infrastruktūros skatinimas” numato konkretų uždavinį „Pagerinti vietinės augalijos ir gyvūnijos rūšių, buveinių ir kraštovaizdžio arealų būklę” (Sanglaudos fondas). Planuojamos veiklos: finansuoti saugomų ir griežtai saugomų rūšių apsaugos planų ir veiksmų planų konkrečioms saugomoms rūšims rengimą ir apsaugos priemonių įgyvendinimą Natura2000 teritorijose, kt. šalies teritorijose, augalų nacionalinių genetinių išteklių, Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo ir biosaugos užtikrinimo priemonių įgyvendinimą. Skirti paramą saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimui, Natura2000 tinklo optimizavimui steigiant naujas paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas, kadastro atnaujinimui, monitoringo sistemos, teritorijų tvarkymo pajėgumų stiprinimui, rezervatų ir Natura2000 teritorijų tvarkymui. Siekiant užtikrinti palankią apsaugos būklę ir toliau bus rengiami gamtotvarkos planai Natura2000 teritorijose saugomoms gamtinėms buveinėms ir rūšims. Patvirtintais gamtotvarkos planais bus įgyvendinami buveinių atkūrimo darbai. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos įgyvendina valstybės politiką ir strategiją saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo srityje, vykdo saugomų teritorijų valstybinio valdymo funkcijas, turi savarankiško asignavimų valdytojo statusą. Išvardytos remiamos veiklos bus vykdomos Natura2000 teritorijose nepriklausomai nuo to, ar jos yra tiesiogiai susijusios su žuvininkystės veikla ar ne. Todėl šių veiklų finansavimas iš EJRŽF nenumatomas. Tvenkinių akvakultūros ūkiai yra daugelio retų paukščių veisimosi, maitinimosi ir apsistojimo migracijų metu vietos bei retų varliagyvių buveinės, todėl svarbu užtikrinti tokių ūkių veiklos tęstinumą. Žuvų auginimo technologijų pakeitimas šiuose ūkiuose gali turėti reikšmingos įtakos prieglobstį randančioms gyvūnų rūšims ir Natura2000 teritorijoms. Numatoma remti tvenkinių akvakultūros ūkius, kurie Natura2000 teritorijose turi prisitaikyti prie aukštesnių veiklos standartų arba patiria nuostolių dėl papildomų reikalavimų. Lietuvoje 2013 m. duomenimis į paukščių buveinių apsaugos Natura2000 nustatytas teritorijas patenka 3 tvenkinių akvakultūros ūkiai. LT 72 LT 4.2. Mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano aprašas 2014 m. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės sužvejojo 424 t žuvų. 2014 m. duomenimis verslinę žvejybą vykdė 56 įmonės (daugiausiai labai mažos individualios įmonės arba uždarosios akcinės bendrovės); ES žvejybos laivų registre buvo įregistruoti 102 Baltijos jūros priekrantės žvejybos laivai (iš viso 248 GT ir 2654 kW). Iš 102 laivų 66 vnt. buvo iki 6 m ilgio (iš viso 57 GT ir 1231 kW), nuo 6 iki 10 m ilgio – 25 vnt. (iš viso 68 GT ir 707 kW), o daugiau kaip 10 m ilgio – 11 vnt. (iš viso 123 GT ir 716 kW). Beveik pusė laivų (49 vnt.) yra 30 metų ir senesni (seniausi – 1969−1970 m. Rusijoje gaminti metalinio korpuso, apie 4,65 m laivai.); tik 13 vnt., daugiausia medinio korpuso, yra naujesni nei 15 metų. Atsižvelgiant į Lietuvos mažos apimties priekrantės laivyno dydį, atskiras veiksmų planas nebus sudaromas. Tikimasi, kad Baltijos jūros priekrantėje žvejojančios įmonės aktyviai naudosis I ir IV SP numatytomis paramos priemonėmis tiek įvairindami veiklas, tiek kurdami savo produkcijos pridėtinę vertę, tiek investuodami į žvejybos laivus ir žvejybos įrankius. Didelė paspirtis ir pagalba bus tai, kad projektai, kurių veiksmai bus susiję su mažos apimties priekrantės žvejyba, galės gauti iki 30 procentinių punktų didesnį (t. y. iki 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) paramos intensyvumą. 4.3. Supaprastintų išlaidų apskaičiavimo metodo aprašas pagal BNR reglamento 67 straipsnio 1 dalies b–d punktus Įgyvendinant Veiksmų programos priemones, kur įmanoma, numatoma nustatyti didžiausius vieneto įkainius panašaus pobūdžio veiksmams ir investicijoms, pagal kuriuos bus apmokamos tinkamos finansuoti faktiškai patirtos ir apmokėtos išlaidos, neviršijančios nustatytų didžiausių vieneto įkainių. Didžiausi vieneto įkainiai bus nustatomi remiantis atliktais rinkos kainų tyrimų duomenimis, LR teisės aktais (tame tarpe, reguliuojančiais atlyginimus ir komandiruočių išlaidas), kompetentingų institucijų apskaičiuotais ir patvirtintais atitinkamos srities standartiniais įkainiais. Remiantis atliktų rinkos kainų tyrimų duomenimis įkainiai apskaičiuojami kaip aritmetinis rinkos kainų vidurkis (eliminavus rinkos ekstremumus, t. y. reikšmingai išsiskiriančias didžiausias ir mažiausias rinkos kainas). Įkainiai gali būti atnaujinami vieną kartą per metus indeksuojant juos Lietuvos Statistikos departamento skelbiamu vidutiniu metiniu informacijos apdorojimo įrenginių vartotojų kainų indeksu arba patikslinti, remiantis atliktais rinkos kainų tyrimų duomenimis arba – pasikeitus atitinkamiems teisės aktams. 4.4. Papildomų išlaidų arba negautų pajamų apskaičiavimo metodo aprašymas pagal 97 straipsnį 4.5. Kompensacijos apskaičiavimo pagal atitinkamus kriterijus, nustatytus kiekvienos rūšies veiklai, vykdomai pagal 38 straipsnio 1 dalį, 53, 54, ir 55 ir 70 straipsnius, metodo aprašas Numatoma teikti paramą pagal EJRŽF 40(1) str. (h) punktą. LT 73 LT Kompensaciją dėl laimikiui daromos žalos, patirtos dėl jūrų žinduolių ir paukščių, numatoma apskaičiuoti taip:  nustatoma apatinę paramos ribą – teikti paraiškas gali įmonės, kurių bendros metinės pajamos iš žuvininkystės yra virš apatinio kvartilio (25 proc.) visų įmonių metinių pajamų (keičiasi kasmet);  nustatoma viršutinę paramos ribą – įmonės, kurių metinės pajamos yra virš viršutinio kvartilio (75 proc.), gauna po vienodą didžiausią išmoką, lygią viršutinio kvartilio (75 proc.) kompensuojamai daliai;  tarp viršutinio ir apatinio kvartilių patenkančioms įmonėms mokėti 30 proc. bendrųjų įmonės metinių pajamų pagal formulę. Parama bus didinama įmonės, įsigijusioms sugautą laimikį nuo žinduolių ir / ar paukščių apsaugančią įrangą. Numatoma taikyti privalomą sąlygą paramos gavėjams - žurnalo apie ruonių stebėjimus jūroje ir žalos vertinimą pildymą. Galimos ir papildomos sąlygos kaip išklausyti paskaitą apie ruonių / kormoranų populiacijų valdymą ir apsisaugojimo priemones. Numatoma teikti paramą pagal EJRŽF 54 str. Parama susidarys iš kompensacijų už atliktus gamtotvarkos darbus ir laukinių vandens paukščių daromą žalą. VI patvirtins tinkamų kompensuoti veiklų (gamtotvarkos darbų) sąrašą ir jiems taikomų standartinių vieneto įkainių vertes. Konkretūs gamtotvarkos darbai ir jų apimtys kiekvienam ūkiui bus pagrįsti parengtuose gamtotvarkos planuose ar techniniuose tvarkymo projektuose. Paramos išmokėjimo pagrindas bus gamtotvarkos plane numatyti, faktiškai atlikti ir TI deklaruoti gamtotvarkos darbai. TI galės atlikti įvykdytų darbų patikras. Kompensacijos dydis konkrečiam akvakultūros ūkiui už laukinių vandens paukščių daromą žalą bus apskaičiuojamas vadovaujantis šiais principais:  įvertinta, kad 2009−2013 m. laukinių vandens paukščių sulesta pašarų dalis sudarė 8,1 proc. visų ūkių sunaudotų pašarų;  įvertinta, kad 2009−2013 m. laukinių vandens paukščių maistui sunaudotų žuvų dalis sudarė 10,7 proc. visų ūkių realizuotos žuvų produkcijos;  konkretaus akvakultūros ūkio patirta žala 2014−2020 m. susiejama su to ūkio ataskaitiniais metais realizuotos produkcijos bei sunaudotų pašarų verte;  referenciniu laikotarpiu įvertinti laukinių vandens paukščių sulestų pašarų bei žuvų produkcijos procentiniai dydžiai naudojami apskaičiuojant ūkių ataskaitiniais metais netektų sunaudotų pašarų bei realizuotos produkcijos vertę;  kompensuojama ne daugiau kaip 50 proc. tokiu būdu apskaičiuotos laukinių vandens paukščių daromos žalos. Numatoma teikti paramą pagal EJRŽF 67 str. LT 74 LT Kompensacija už sandėliavimą galės būti mokama pripažintoms GO ir GO asociacijoms, kurios, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 30 ir 31 str. bei Reglamento (ES) Nr. 508/2014 67 str. numatytų reikalavimų ir sąlygų, sandėliuos žvejybos produktus, išvardintus Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II priede. 2013 m. Lietuvoje buvo viena gamintojų organizacija, kurios nariai vykdė minėtų žvejybos produktų gamybą. Kompensacija gali sudaryti iki 100 proc. techninių (GO nurodytos tiesioginės išlaidos) ir finansinių išlaidų sumos, patirtos stabilizuojant ir sandėliuojant atitinkamus žvejybos produktus, bet per metus negali būti didesnė nei 2 proc. gamintojų organizacijos narių 2009– 2011 m. laikotarpiu rinkai pateiktos visos produkcijos vidutinės metinės vertės. Kiekis, už kurį gali būti skiriama kompensacija, negali viršyti 15 proc. GO rinkai pateikto atitinkamų žvejybos produktų metinio kiekio. 4.6. Kalbant apie žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui priemones pagal 33 straipsnį, toks aprašas apima siektinas reikšmes ir priemones, kurių reikia imtis siekiant sumažinti žvejybos pajėgumus pagal BNR reglamento 22 straipsnį. Taip pat pateikiamas pagal 33 ir 34 dalis mokėtinos priemokos apskaičiavimo metodo aprašas Priemonių pagal EJRŽF reglamento 33 ir 34 str. įgyvendinimas Lietuvoje nenumatomas. 4.7. Pavojingų meteorologinių reiškinių rezultatams ir ekologinių avarijų atvejams skirti savitarpio pagalbos fondai Priemonių pagal EJRŽF reglamento 35 str. įgyvendinimas Lietuvoje nenumatomas. 4.8. Techninės paramos naudojimo aprašas 4.8.1. Valstybių narių iniciatyva teikiama techninė parama Techninės paramos tikslas – užtikrinti tinkamą VP įgyvendinimą, priežiūrą ir kontrolę, paramos viešinimą ir visuomenės informavimą apie paramos galimybes. Įsisavinant ES paramą, svarbu užtikrinti informacijos apie paramą sklaidą, nuolat bendrauti su socialiniais ir ekonominiais partneriais, kitomis suinteresuotomis institucijomis, bendradarbiauti ir keistis patirtimi su kitomis šalimis. Vadovaujantis EJRŽF reglamento 78 str. nuostatomis valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama sudaro iki 6 % bendros Veiksmų programos įgyvendinimui skirtos EJRŽF paramos sumos. 2014−2020 m. programiniu laikotarpiu techninei paramai numatoma skirti iki 3 672 366 eurų EJRŽF lėšų ir iki 1 224 122 eurų nacionalinės paramos lėšų. Tokiu būdu šiame programiniame laikotarpyje techninei paramai planuojama skirti iki 4 896 488 eurų sumą. Vadovaujantis EJRŽF reglamentu viešosios paramos intensyvumas gali sudaryti 100 proc. tinkamų išlaidų. Techninės paramos lėšomis bus remiamos techninės paramos priemonės, kaip nustatyta BNR 59 str. 1 dalyje. Techninė parama taip pat bus naudojama remiant veiksmus, kuriais siekiama stiprinti suinteresuotų partnerių gebėjimus ir gerinti partnerių tarpusavio keitimąsi gerąja patirtimi. Bus siekiama mažinti paramos gavėjų administracinę naštą, įskaitant elektroninio keitimosi duomenimis sistemas ir veiksmus, LT 75 LT kuriais siekiama stiprinti valstybės narės institucijų ir paramos gavėjų gebėjimus administruoti ir naudoti Veiksmų programos paramą. Galimi paramos gavėjai – Veiksmų programą administruojančios institucijos: VI, TI, AI ir Nacionalinis ŽRVVG tinklas. Įgyvendinant reglamento Nr. 508/2014 reikalavimus užtikrinti efektyvų VP įgyvendinimą ir viešinimą bus remiama:  VP administravimo ir įgyvendinimo tobulinimas;  VP įgyvendinimo tyrimai, vertinimas;  viešinimas ir informavimas;  administracinių gebėjimų stiprinimas ir kita. Techninės paramos lėšomis remiami veiksmai gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programiniais laikotarpiais. 4.8.2. Nacionalinių tinklų kūrimas Vadovaujantis Komisijos siekiu, iškeltu 2014−2020 metų programiniam laikotarpiui – skatinti valstybes nares stiprinti vietos bendruomenių veiklos grupių tinklų kūrimą ir remti jų veiklą, Veiksmų programos techninės paramos lėšomis numatoma prisidėti prie Nacionalinio ŽRVVG tinklo (toliau – ŽRVVG tinklas) veiklos finansavimo. ŽRVVG tinklas Lietuvoje buvo įsteigtas 2010 m. birželį (2010 m. birželio 28 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre). 2013 metais ŽRVVG tinklas jungė dešimt žuvininkystės vietos veiklos grupių, kurios yra gavusios finansinę paramą žuvininkystės regionų VPS įgyvendinti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą. ŽRVVG tinklo tikslas – suvienyti Lietuvos žuvininkystės sektorių, siekiant sutelkti žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių pastangas, įgyvendinant BŽP regioninę dimensiją, kartu siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą ES paramos žuvininkystės sektoriui panaudojimą integruotos BIVP kontekste. Numatoma, kad 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu jau veikiantis ŽRVVG tinklas tęs savo veiklą. Esant poreikiui prisitaikyti prie EJRŽF, Veiksmų programos ar Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, veikiantis ŽRVVG tinklas gali būti reorganizuojamas. ŽRVVG tinklas, įsteigtas siekiant plėtoti vietos ir tarptautinį bendradarbiavimą, keistis gerąja patirtimi ir kita informacija tarp žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių Lietuvoje ir ES. ŽRVVG tinklas: 1. Atstovauja savo narių interesams Lietuvos Respublikos ir ES žuvininkystės sektoriaus organizacijose ir jų valdymo organuose. 2. Skatina ŽRVVG tinklo narių ir ES valstybių narių žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių ryšių palaikymą ir plėtojimą, siekiant dalintis aktualia tinklų nariams informacija ir keistis gerąja praktika. 3. Skatina ŽRVVG plėtrą per vietos žuvininkystės bendruomenių iniciatyvas ir partnerystę, siekiant padėti vietos bendruomenėms atsižvelgiant į vietos poreikius ir LT 76 LT galimybes gerinti gyvenimo kokybę spręsti socialines, ekonomines, aplinkos apsaugos problemas, skatinti inovacijas ir jų plėtrą. ŽRVVG tinklo funkcijos yra šios:  koordinuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių ŽRVVG veiklą;  skatinti naujų ŽRVVG steigimąsi, kur tai tinkama, ir jų jungimąsi į nacionalinį ŽRVVG tinklą;  užtikrinti Lietuvos ŽRVVG tinklo narių vidaus ir tarpvalstybinių ryšių palaikymą, skatinant keitimąsi informacija, patirtimi ir gerąja praktika;  telkti Lietuvos ŽRVVG veikti kartu, padėti įgyvendinti jų parengtas ir patvirtintas VPS, teikiant administracinę, teisinę bei kitą reikiamą ir galimą pagalbą;  rinkti, analizuoti ir platinti ŽRVVG nariams aktualią informaciją nacionaliniu lygmeniu. 2014−2020 metų programiniu laikotarpiu ŽRVVG tinklo nariais gali būti:  ŽRVVG, kurios įgyvendina patvirtintas žuvininkystės regionų VPS pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą;  ŽRVVG, įgyvendinančias žuvininkystės regionų VPS pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014−2020 metų veiksmų programą;  VVG, įgyvendinančias VPS pagal kitų ESI fondų veiksmų programas ir gaunančias dalinį tokio daugiafondžio projekto, įgyvendinamo pagal atitinkamas VPS, finansavimą iš EJRŽF, kur tai tinkama. Nacionalinis ŽRVVG tinklas yra juridinis asmuo, veikiantis asociacijos principu. ŽRVVG tinklas veikia, vadovaudamasis ŽRVVG tinklo steigiamajame susirinkime patvirtintais ŽRVVG tinklo įstatais. ŽRVVG tinklui vadovauja ŽRVVG tinklo pirmininkas, renkamas visuotiniame ŽRVVG tinklo narių susirinkime. Planuojama, kad 2014−2020 m. laikotarpiu ŽRVVG tinklo veiklai bus skirta ne mažiau kaip 5% visų techninei paramai numatytų lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014−2020 metų veiksmų programą. LT 77 LT 5. KONKRETI INFORMACIJA APIE INTEGRUOTĄ TERITORINĘ PLĖTRĄ 5.1. Informacija apie BIVP įgyvendinimą 5.1.1. BVIP strategijos aprašas Siekiant prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pagal iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkė“ įgyvendinant BIVP numatoma skatinti: 1. Užimtumą, teritorinę sanglaudą ir socialinę įtrauktį bendruomenėse, besiverčiančiose versline žvejyba ir akvakultūra. Vietos ekonomikos įvairinimą, naujų darbo vietų kūrimą, įskaitant galimybes verslo plėtrai pakrančių zonose. Įgyvendinant žuvininkystės regionų vietos plėtros strategijas (toliau – VPS) pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007−2013 metų veiksmų programą (toliau – 2007−2013 m. Veiksmų programa) buvo numatyti šie prioritetai: 1. Žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo stiprinimas. 2. Ekonominės veiklos pertvarkymas ir veiklos rūšių įvairinimas. 3. Žuvininkystės produktų vertės didinimas. 4. Mažos apimties žuvininkystei ir turizmui skirtos infrastruktūros ir paslaugų sukūrimas. 5. Žuvininkystės regionų aplinkosauga. 6. Žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymas. Didžioji dauguma paramą savo atstovaujamo regiono VPS įgyvendinti gavusių ŽRVVG (paramą strategijoms įgyvendinti 2007−2013 m. programiniu laikotarpiu gavo 10 ŽRVVG) priėmė sprendimą remti veiklas, numatančias mažos apimties žuvininkystei (daugiausiai rekreacinei) ir turizmui skirtos infrastruktūros ir paslaugų sukūrimą (9), žuvininkystės regionų aplinkosaugą (8), žuvininkystės sektoriaus darbuotojų mokymą (7). Tik pusė paramą strategijos įgyvendinimui gavusių ŽRVVG pasirinko remti veiklas, skirtas ekonominės veiklos pertvarkymui ir veiklos rūšių įvairinimui (5), bei žuvininkystės produktų vertės didinimui (5). Kelios ŽRVVG pasirinko remti veiklas, skirtas žuvininkystės sektoriaus konkurencingumo stiprinimui. Nors esminės žuvininkystės sektoriaus ir žvejybos ir akvakultūros regionų problemos ir siekiamybės išlieka panašios, tikimasi, kad įgyvendinant BIVP 2014−2020 m. laikotarpyje, didžiausias dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui versline žvejyba ir akvakultūra besiverčiančiose bendruomenėse, sukuriant didesnę verslinės žvejybos ir akvakultūros pridėtinę vertę bei įvairinant ekonominę veiklą. Taip pat skatinama socialinė įtrauktis ir bendruomeninis požiūris į tvarią žuvininkystės plėtrą, kuris glaudžiai susijęs su gamtos ir kultūros paveldu, bei tampa privalumu siekiant žvejybos ir akvakultūros regionų socialinės ir ekonominės plėtros. LT 78 LT Siekiant užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimo 2014−2020 m. parama VPS įgyvendinti gali būti teikiama šiems regionų poreikiams patenkinti: 1. Pridėtinės vertės didinimui, darbo vietų kūrimui, jaunimo pritraukimui bei inovacijų skatinimui visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose. 2. Veiklos įvairinimui verslinės žvejybos ir kitose veiklose, mokymuisi visą gyvenimą bei darbo vietų kūrimui žvejybos ir akvakultūros regionuose remti. 3. Klimato kaitos švelninimui, žvejybos ir akvakultūros regionų gamtinių išteklių didinimui ir jų racionaliam panaudojimui. 4. Žvejybos amato paveldo žvejybos ir akvakultūros regionuose puoselėjimui. Įgyvendinant aukščiau nurodytus tikslus, parama teikiama taikant EJRŽF reglamento V antraštinės dalies I, II ir IV skyriuose numatytose priemonėse nustatytas sąlygas ir viešosios pagalbos intensyvumą (išskyrus šio reglamento 66 ir 67 str. numatytas priemones ). Įgyvendinant 4 tikslą parama gali būti teikiama projektams, kurių rezultatas yra susijęs su tradiciniais žvejybos amatais arba iš kartos į kartą perduodamomis tradicijomis, sertifikuojamais valstybės kompetentingos institucijos. Tokiu atveju viešosios pagalbos intensyvumas turi atitikti EJRŽF reglamento 95 str. nustatytas sąlygas. Siekiamas BIVP strategijų įgyvendinimo rezultatas daugiausiai susijęs su naujų darbo vietų sukūrimu ir esamų darbo vietų išsaugojimu vystant akvakultūros veiklą, pridėtinės vertės kūrimu verslinės žvejybos ir akvakultūros bei su versline žvejyba ir akvakultūra susijusiuose sektoriuose bei vietos plėtrą vykdančių žvejybos bendruomenių stiprinimui. Lietuvos kaimo vietovėse, kaip ir žvejybos ir akvakultūros regionuose, bus tęsiamas BIVP įgyvendinimas, remiamas iš EŽŪFKP ir EJRŽF. Miestų plėtrai taip pat numatoma taikyti BIVP ir integruotos teritorinės plėtros (toliau – ITI) instrumentus. ESI fondų parama vietos plėtrai turi būti nuosekli ir tarpusavyje suderinta. Integruotą požiūrį miesto vietovėse vietos lygiu užtikrinti turėtų padėti sustiprintas miestų plėtrai skirtų abiejų instrumentų (BIVP ir ITI) koordinavimas, taip pat BIVP kaimo vietovėse ir žvejybos ir akvakultūros regionuose suinteresuotų subjektų, išrinktų valdžios atstovų, žvejų organizacijų ir kt. partnerių įtraukimas į viešųjų investicijų planavimą. Numatoma, kad BIVP miestų vietovėse koordinuos, administruos ir tarpinės vykdymo institucijos funkcijas atliks LR vidaus reikalų ministerija. Kaimo vietovėse ir žvejybos ir akvakultūros regionuose BIVP administruos ir koordinuos ŽŪM, kuri yra VI įgyvendinant abiejų fondų (EJRŽF ir EŽŪFKP) programas Lietuvoje. Vietos veiklos grupių (toliau – VVG) parengtų strategijų atranką ir tvirtinimą vykdys jungtiniai VPS atrankos komitetai; dvisektorės VVG VPS atranką vykdys bendras VPS atrankos komitetas, kuriame būtinas kaimo plėtros ir žuvininkystės sektoriaus atstovų dalyvavimas. Jungtiniai atrankos komitetai bus sudaryti iš sektorinių ministerijų, atsakingų už atitinkamą sritį, taip pat ŽŪM, LR Vidaus reikalų ministerijos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (kaip ministerijos, atsakingos už nacionalinės vietos bendruomenių politikos koordinavimą) atstovų, socialinių ir ekonominių partnerių, LR finansų ministerijos (ES struktūrinių ir Sanglaudos fondų VI) atstovų. LT 79 LT Žvejybos ir akvakultūros regionuose VVG atsakingos už jų atstovaujamų žvejybos ir akvakultūros regionų VPS įgyvendinimą per vietos projektus, dalyvauja vietos projektų atrankos procesuose, bendradarbiauja su socialiniais ir ekonominiais partneriais, palaiko teritorinius ir tarptautinius bendradarbiavimo ryšius, dalyvauja mokymuose, teikia konsultacijas. Vietos projektus teikia ir įgyvendina žvejybos ir akvakultūros regiono vietos pareiškėjai. Dvisektorės integruotos VPS gali būti finansuojamos iš EŽŪFKP ir EJRŽF. Tokios dvisektorės VVG turi atitikti tinkamumo reikalavimus, numatytus paramos teikimo dvisektorėms VPS įgyvendinimo taisyklėse. Atrinktai dvisektorei VPS įgyvendinti yra pasirenkamas vedantysis fondas. Tokiu atveju dvisektorių VPS einamosios išlaidos, aktyvaus pritaikymo veiklos išlaidos finansuojamos iš vedančiojo fondo. Veiksmų programoje BIVP įgyvendinimui numatyta skirti apytiksliai 16,39% EJRŽF lėšų, kas sudarytų apie 10 395 562 eurų. Bendras viešas finansavimas, planuojamas pagal IV SP BIVP įgyvendinimui, sudarytų apytiksliai 12 230 073 eurų. 5.1.2. Nustatant žuvininkystės regionus taikomų kriterijų sąrašas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programoje nustatyti žuvininkystės regionų atrankos kriterijai buvo šie: žuvininkystės regiono vandenų plotas turėjo būti didesnis nei Lietuvos vidurkis (t.y. didesnis nei 4 proc.), žuvininkystės regione žuvininkystės sektoriuje (įskaitant žvejybą, akvakultūrą ir žuvininkystės produktų perdirbimą) turėjo dirbti ne mažiau kaip 50 žmonių. Be to, žuvininkystės regionas turėjo atitikti ir Veiksmų programoje vartojamą „žuvininkystės regiono“ apibrėžimą: žuvininkystės regionas turi būti aiškiai apibrėžtas teritoriniu požiūriu, gyventojų skaičius šiame regione turi būti ne mažesnis nei 2 tūkst. ir ne didesnis nei 800 tūkst., regione turi veikti ne mažiau nei 3 žuvininkystės įmonės, regionas turi būti vientisas ekonominiu, socialiniu ir geografiniu požiūriu bei nepriklausantis kitos ŽRVVG regionui. Pagal nustatytus kriterijus Lietuvoje 28 savivaldybės buvo pripažintos tinkamomis kurtis ŽRVVG. Įsikūrusios 12 ŽRVVG apėmė 21 savivaldybę, arba 75 proc. visų savivaldybių, kurios buvo pripažintos tinkamomis kurtis ŽRVVG. Konkreti įsikūrusi ŽRVVG įvardijo tam tikrą teritoriją – regioną, kurioje numatė įgyvendinti savo plėtros strategiją. ŽRVVG teritorija galėjo apimti daugiau negu vieną savivaldybės teritoriją. Atsižvelgiant į EJRŽF reglamente pateiktus sąvokų išaiškinimus, Lietuvoje žvejybos ir akvakultūros regionu 2014−2020 m. programiniame laikotarpyje pripažįstamas: regionas su jūros, upės ar ežero pakrante, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną, kuriame daug darbuotojų dirba verslinės žvejybos arba akvakultūros sektoriuje ir kuris yra funkciniu požiūriu geografiškai, ekonomiškai ir socialiai susijęs. Žvejybos ir akvakultūros regiono teritorija turi būti aiškiai apibrėžta – teritorijos atitikimas žvejybos ir akvakultūros regiono apibrėžčiai nagrinėjamas savivaldybių lygmeniu, teritorija gali apimti savivaldybės teritoriją ir dalį kitos ar kelių savivaldybių teritorijų (teritorijos gali būti prijungiamos seniūnijomis, kurių ribos nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme). Savivaldybių skaičius žvejybos ir akvakultūros LT 80 LT regione neribojamas. Tačiau gyventojų skaičius žvejybos ir akvakultūros regione turi būti ne mažesnis nei 10 tūkst. ir ne didesnis nei 150 tūkst. Dėl išskirtinės žvejybos verslo koncentracijos išimtis šiuo požiūriu taikoma Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Neringa yra išskirtinis regionas su mažiau nei 3 000 gyventojų, kur apie 2% gyventojų dirba žuvininkystės sektoriuje. Kuršių nerija (kurioje įsikūręs Neringos miestas) yra paskelbta nacionalinio parko teritorija, kurioje iki XX a. pradžios gyvenvietės buvo sudarytos išimtinai tik iš žvejų kaimų. Tai unikali ir reikšminga žvejybinio paveldo požiūriu teritorija su išskirtine žvejybos versle dirbančiųjų koncentracija. 2013 m. duomenimis apie 8% visų Lietuvos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus darbuotojų dirba Klaipėdos mieste ir apie 7% – Neringoje. Klaipėdos mieste registruotų įmonių žuvininkystės produkcija sudaro apie 75 proc. visos šalies produkcijos, joje yra vienintelis Lietuvoje jūrų uostas, kuriame sugautas žuvis iškrauna žvejybos laivai, veikia Pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcionas, sukurta žvejybos laivų aptarnavimo infrastruktūra. 2007–2013 m. laikotarpiu Neringoje buvo įgyvendinti tokie žvejų bendruomenei naudingi ir ilgametes žvejybos tradicijas puoselėjantys vietos projektai kaip kormoranų populiacijos racionalus ribojimas; etnografinės žvejo sodybos tvarkymas kultūros paveldui eksponuoti; prieplaukos aprūpinimas įranga žvejų reikmėms; žvejybos nuomos punkto turizmui plėtoti įrengimas ir kt. Klaipėdos mieste 2007–2013 m. buvo įgyvendinti tokie vietos projektai kaip Smiltelės upės ir Danės upės pakrančių valymas; senovinio laivo parengimas žvejybos tradicijoms puoselėti; žuvies vartojimo skatinimo projektai. Panašūs didelę išliekamąją vertę turintys ir nuo žvejybos ypač priklausomų regionų išskirtinumą leidžiantys pabrėžti projektai negalėtų būti įgyvendinami 2014–2020 m., jei šie regionai nebūtų pripažinti žvejybos ir akvakultūros regionais. Įvertinus verslinės žvejybos ir akvakultūros sektorių išsivystymo lygio skirtumus atskirose Lietuvos savivaldybėse, ir siekiant užtikrinti efektyvų paramos lygį vietos žvejybos ir akvakultūros bendruomenių problemoms spręsti, išskiriami du regionų tipai: 1. Žvejybos ir akvakultūros regionai. Juose galės būti įgyvendinamos EJRŽF remiamos VPS, kurias įgyvendins ŽRVVG, arba iš EJRŽF ir EŽŪFKP fondų remiamos dvisektorės VPS, kurias įgyvendins dvisektorės VVG. Įgyvendinant dvisektores VPS vedančiuoju fondu gali būti EJRŽF arba EŽŪFKP. Tai teritorijos: 1. turinčios jūros, upės ar ežero pakrantę, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną; 2. kuriose gyventojų skaičius 10−150 tūkst. gyventojų (dėl išskirtinės žvejybos sektoriaus koncentracijos išimtys taikytinos Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybėms); 3. kuriose didelis užimtumas ir bendruomenės priklausomybė nuo žuvininkystės – verslinės žvejybos ir / ar akvakultūros sektoriuose dirba ne mažiau kaip 40 darbuotojų arba verslinės žvejybos sugavimų apimtys ne mažesnės kaip 100 tūkst. kg per kalendorinius metus. LT 81 LT 2. Žvejybos ir akvakultūros regionai tik dvisektorėms VPS įgyvendinti. Regionuose, kuriuose verslinės žvejybos ir akvakultūros verslo ir užimtumo koncentracija mažesnė, EJRŽF galės prisidėti įgyvendinant dvisektores VPS. Tai – teritorijos, persidengiančios arba iš dalies persidengiančios su teritorijomis, kuriose gali būti įgyvendinamos VPS, finansuojamos iš EŽŪFKP ir EJRŽF fondo: 1. turinčios jūros, upės ar ežero pakrantę, įskaitant tvenkinius ar upės baseiną; 2. kuriose gyventojų skaičius 10−150 tūkst. gyventojų; 3. kuriose ženklus užimtumas ir bendruomenės priklausomybė nuo žuvininkystės, t. y. verslinės žvejybos ir / ar akvakultūros sektoriuose dirba ne mažiau kaip 15 darbuotojų ir/arba verslinės žvejybos sugavimų apimtys yra ne mažesnės kaip 10 tūkst. kg per kalendorinius metus. 5.1.3. Vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas Pagrindiniai žvejybos ir akvakultūros regionų VPS (toliau–VPS) rengimo, atrankos ir tvirtinimo etapai: I. Per VI nustatytą terminą ŽRVVG pateikia paraiškas pripažinti jas tinkamomis rengti ir įgyvendinti VPS. VI sudarytas VPS atrankos komitetas, remdamasis TI arba išorės ekspertų išvadomis, atrenka, o VI patvirtina ŽRVVG tinkamomis gauti parengiamąją paramą VPS rengti. ŽRVVG turi būti ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įsteigtas pagal LR asociacijų įstatymą (teisinė forma – asociacija), ir atitikti šiuos kriterijus: 1. veiklą grįsti trijų sektorių – pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios – partnerystės principu; 2. sudaryti kolegialų valdymo organą: 2.1. renkamą visuotiniame narių susirinkime pagal skaidrią ir demokratinę procedūrą, nepažeidžiant partnerystės principo (minimalus ŽRVVG Valdybos atstovų skaičius nustatomas įgyvendinimo taisyklėse); 2.2. jo nariai turi būti įvairaus amžiaus (privaloma įtraukti jaunimo ir jaunų žmonių), abiejų lyčių (santykis nustatomas įgyvendinimo taisyklėse); 2.3. jo nariai turi atstovauti skirtingiems sektoriams: 2.3.1. pilietinei visuomenei (ŽRVVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO (pvz., jaunimo organizacijoms) – nuo 20 iki 49 proc. narių; 2.3.2. verslui (žvejybos ir (arba) akvakultūros verslo atstovai) – nuo 20 iki 49 proc. narių. Dvisektorėse VVG, siekiant užtikrinti tinkamą žvejybos ir akvakultūros sektoriaus interesų LT 82 LT atstovavimą, ne mažiau kaip 50 proc. verslui atstovaujančių narių turi būti žvejybos ir (arba) akvakultūros verslo atstovai; 2.3.3. vietos valdžiai – nuo 20 iki 49 proc. narių. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame ŽRVVG valdymo organe gali atstovauti vietos valdžios interesams, kai juos paskiria savivaldybės taryba; 2.3.4. jeigu atstovaujama teritorija apima kelių besiribojančių savivaldybių teritoriją ar kelių savivaldybių teritorijų, kurios turi būti ne mažesnės kaip seniūnija, dalį, į ŽRVVG valdymo organą iš visų savivaldybių teritorijų turi būti paskirta bent po vieną asmenį iš visų trijų sektorių (pilietinės visuomenės, verslo ir vietos valdžios). 2.3.5. kai tas pats asmuo gali atstovauti keliems sektoriams, jis turi pasirinkti atstovauti vienam iš jų ir tai aiškiai išreikšti raštu. 2.3.6. vietos savivaldos institucijose dirbantys asmenys turi teisę atstovauti tik viešajam sektoriui; 3. užtikrinti Valdybos atstovų rotaciją; 4. ŽRVVG įstatuose užtikrinti lanksčią, atvirą ir nediskriminuojančią naujų narių priėmimo tvarką. 5. Valdybos nariai turi turėti gebėjimų, reikalingų tinkamai įgyvendinti VPS ir administruoti viešąsias lėšas. 6. turi dalyvauti nacionalinio ŽRVVG tinklo veikloje; 7. turi užtikrinti tinkamą viešųjų ir privačių interesų derinimą. II. ŽRVVG atitiktį nustatytiems reikalavimas, jų parengtų VPS kokybę ir atitiktį keliamiems reikalavimas pagal VI parengtą tvarką vertina ir pagal parengtą metodiką didžiausią galimą paramos sumą nustato TI, kuri tam gali pasitelkti išorės ekspertus. Remiantis vertinimo išvadomis, VPS atrenka VPS atrankos komitetas ir tvirtina VI. Remiamos kokybiškos, novatoriškos strategijos, kuriose turi būti pateikta bent: 1. VPS teritorijos ir gyventojų apibrėžtis. 2. VPS teritorijos plėtros poreikių ir galimybių (ir SSGG) analizė. 3. VPS ir jos tikslų, integruoto ir inovatyvaus VPS pobūdžio apibūdinimas, tikslų ir uždavinių hierarchija, aiškūs rezultato ir produkto rodikliai. 4. Bendruomenės įtraukimo ir dalyvavimo rengiant VPS aprašymas. 5. Veiksmų planas su numatytais tikslais ir uždaviniais. 6. VPS valdymo ir stebėsenos sistemos, VPS įgyvendinimo vertinimo procedūrų aprašymas. 7. VPS finansavimo planas. LT 83 LT VPS kokybės vertinimo metu taikant balų sistemą nustatoma tinkamų VPS pridėtinė vertė. Vertinama bent: 1. darbo vietų kūrimo mastas; 2. VPS investavimo logika; 3. jaunimo ir jaunų žmonių iki 40 m., įtrauktų į VVG veiklą, mastas. Vertinant dvisektorę VPS papildomai vertinamas jos daugiasektoris pobūdis. Dvisektorės VVG turi atitikti kriterijus, numatytus dvisektorėms VVG Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programoje. Į bendrą Valdybą turi būti įtraukti pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovai. Dvisektorių VVG ir ŽRVVG atstovaujamos teritorijos negali sutapti, t.y. toje pačioje teritorijoje gali būti įgyvendinama tik viena iš EJRŽF lėšų finansuojama ar iš dalies finansuojama VPS, o jos atstovaujama teritorija turi atitikti reikalavimus, keliamus kaimo vietovių VVG teritorijoms ir žvejybos ir akvakultūros regionams. Dvisektorių VVG atstovaujamos kaimo vietovės ir žvejybos bei akvakultūros regionas geografiškai turi sutapti. Dvisektorės VVG turi dalyvauti kaimo vietovių VVG ir nacionaliniame ŽRVVG tinkluose. Dvisektorių VVG atitiktį nustatytiems reikalavimams ir parengtų dvisektorių VPS kokybę ir atitiktį keliamiems reikalavimams pagal VI parengtą tvarką vertina ir pagal metodiką didžiausią galimą paramos sumą nustato TI, kuri tam gali pasitelkti išorės ekspertus. Remiantis vertinimo išvadomis, dvisektores VPS atrenka VPS atrankos komitetas ir tvirtina VI. Tinkamumo vertinimo metu VPS turi atitikti visus Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 33 str. nurodytus reikalavimus. Kokybės vertinimo metu taikant balų sistemą nustatoma tinkamų VPS pridėtinė vertė. Kokybės vertinimo metu apskaičiuojamos dvi kokybės balų sumos: EŽŪFKP bei EJRŽF. ŽRVVG ir / arba dvisektorių VVG atstovaujamoje teritorijoje gali būti įgyvendinama tik viena iš EJRŽF lėšų finansuojama ar iš dalies finansuojama VPS. Detalūs VPS ir dvisektorės VPS tinkamumo ir kokybės vertinimo kriterijai nustatomi įgyvendinimo taisyklėse patvirtinus juos Stebėsenos komitete. VPS įgyvendinimui iš EJRŽF finansuojama didžiausia galima paramos suma nustatoma remiantis bent šiais principais: 1. bazinė suma paskirstoma nustatytus reikalavimus atitinkančioms VPS, kurias įgyvendina ŽRVVG jų atstovaujamuose žvejybos ir akvakultūros regionuose. 2. atsižvelgiant į užimtumą ir vidutinių metinių užaugintos produkcijos ir/ar sugavimų apimtis akvakultūroje ir verslinėje žvejyboje Baltijos jūroje, mažos apimties verslinėje žvejyboje Baltijos jūros priekrantėje ir verslinėje žvejyboje vidaus vandenyse. 3. atsižvelgiant į VPS kokybės balus ir dvisektorių VPS EJRŽF kokybės balus. Kai VPS įgyvendinimas finansuojamas tik iš EJRŽF arba šis fondas yra vedantysis, iki 15 proc. VPS biudžeto gali būti skiriama strategijų veiklos išlaidoms ir bendradarbiavimo projektams įgyvendinti. Veiklos išlaidos gali sudaryti 10−15 proc., o bendradarbiavimo LT 84 LT projektams įgyvendinti – iki 10 proc. strategijų biudžeto. Įgyvendinant dvisektorę VPS veiklos išlaidos negali viršyti 25 proc. strategijų biudžeto. Parama bendradarbiavimo projektams gali būti teikiama kaip atskira priemonė, kai vedantysis fondas – EŽŪFKP. Detalios procedūros bus nustatytos įgyvendinimo taisyklėse. Pirmoji VPS ir / arba dvisektorių VPS atranka ir tvirtinimas turi būti baigiami ne vėliau kaip per 2 m. nuo Partnerystės sutarties patvirtinimo dienos. Gali būti organizuojama papildoma atranka ir tvirtinimas, bet ne vėliau kaip iki 2017-12-31. 5.1.4. Aiškus žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽRVVG), vadovaujančiosios institucijos arba paskirtosios įstaigos atitinkamų funkcijų vykdant visas su strategija susijusias įgyvendinimo užduotis aprašas ŽRVVG ir dvisektorės VVG planuoja ir įgyvendina VPS. VI užtikrina, kad ŽRVVG išrinktų vieną administratorių, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba teisės aktų nustatyta tvarka sudarytų bendrą struktūrą (administraciją). ŽRVVG (ir dvisektorių VVG) uždaviniai ir atliekiamos funkcijos yra šios: 1. Stiprinti vietos pareiškėjų ir paramos gavėjų gebėjimus rengti, administruoti ir įgyvendinti vietos projektus. Šią funkciją atliks ŽRVVG administracija. 2. Rengti nediskriminuojančią ir skaidrią vietos projektų atrankos procedūrą ir nustatyti vietos projektų atrankos objektyvius kriterijus. Siekiant išvengti interesų konflikto, ŽRVVG privalo užtikrinti, kad ne mažiau kaip 50 proc. valdybos narių, turinčių teisę balsuoti priimant sprendimus, susijusius su vietos projektų atranka, sudarytų ne viešojo sektoriaus partneriai. Turi būti sudaryta galimybė skųsti sprendimus dėl vietos projektų atrankos. Taip pat turi būti nustatyta tvarka ir procedūra, leidžianti vietos projektų atrankos objektyvių kriterijų tvirtinimą bei vietos projektų atranką vykdyti rašytine tvarka. Vietos projektų atrankos procedūras, įgyvendinimo taisykles rengs ŽRVVG administracija, o tvirtins – ŽRVVG valdymo organas. 3. Siekti, kad būtų užtikrinta vietos projektų atitiktis su VPS keliamais uždaviniais ir tikslais; atrenkant vietos projektus, kai tai yra aktualu, įvertinti juos vadovaujantis pirmumo kriterijais, tuo pačiu atsižvelgiant į vietos projektų indėlį įgyvendinant VPS uždavinius ir tikslus. 4. Rengti ir skelbti kvietimus teikti vietos projektų paraiškas, rengti ir skelbti tęstinio vietos projektų paraiškų teikimo procedūras, apibrėžti vietos projektų paraiškų atrankos kriterijus. LT 85 LT Kvietimus teikti vietos projektų paraiškas arba tęstinio vietos projektų paraiškų teikimo procedūras rengs ir skelbs ŽRVVG, procedūras tvirtins – ŽRVVG valdymo organas. 5. Nustatyti ir tvirtinti vietos projektų atrankos specialiuosius kriterijus ir pirmumo kriterijus, užtikrinant vietos projektų indėlio vertinimą. Šią funkciją atliks ŽRVVG valdymo organas. 6. Priimti vietos projektų paraiškas ir organizuoti jų vertinimą. Vietos projektų paraiškas priims, administracinės atitikties vertinimą atliks ir tinkamumo paramai gauti vertinimą organizuos ŽRVVG administracija. 7. Atrinkti vietos projektus, nustatyti didžiausią galimą paramos sumą ir kartu su pasiūlymu skirti paramą atrinktų projektų finansavimui teikti juos už galutinį tinkamumo finansuoti patikrinimą atsakingai tarpinei vykdymo institucijai. Vietos projektų atranką atliks ir paramos sumą nustatys ŽRVVG valdymo organas arba EJRŽF projektų atrankos komitetas. Atrinktus paramai gauti projektus ŽRVVG administracija teiks už galutinį vietos projektų tinkamumo finansuoti vertinimą atsakingai institucijai. 8. Atlikti mokėjimo prašymų administracinės atitikties vertinimą. Šią funkciją atliks ŽRVVG administracija. 9. Vykdyti VPS įgyvendinimo ir remiamų vietos projektų stebėseną; atlikti konkrečius vertinimo, susijusio su VPS įgyvendinimu, veiksmus. VPS įgyvendinimo ir remiamų vietos projektų stebėseną bei vertinimą vykdys ŽRVVG administracija. 10. Analizuoti ir tvirtinti ŽRVVG strategijos įgyvendinimo tarpinius ir galutinius pasiektus rezultatus Šią funkciją atliks ŽRVVG valdymo organas. Tarpinės institucijos funkcijos yra šios: 1. Dokumentacijos pavyzdinių formų parengimas. 2. ŽRVVG ir dvisektorių VVG vietos projektų tinkamumo finansuoti galutinis įvertinimas. 3. Vietos projektų paramos sutarčių rengimas, derinimas ir pasirašymo organizavimas (kai aktualu). 4. Mokėjimo prašymų vertinimas ir paramos lėšų vietos projektų vykdytojams išmokėjimas. LT 86 LT 5. Paramą gavusių įgyvendinamų ir įgyvendintų vietos projektų stebėsena (kai aktualu). 6. ŽRVVG ir dvisektorių VVG strategijų įgyvendinimo priežiūra. VPS atrankos komiteto funkcijos yra šios: 1. Atrenka VPS, teikia nuomonę dėl VPS keitimo. 2. ŽRVVG ir dvisektorių VVG strategijų įgyvendinimo tarpinių ir galutinių pasiektų rezultatų analizė ir rekomendacijų dėl tinkamo VPS įgyvendinimo teikimas. 3. Vietos projektų atrankos specialiųjų kriterijų ir pirmumo kriterijų derėjimo su VPS, atsižvelgiant į jų indėlį į VPS uždavinių ir tikslų įgyvendinimą, vertinimas ir rekomendacijų teikimas. 5.1.5. Informacija apie išankstinius mokėjimus ŽRVVG Kai žvejybos ir akvakultūros regiono VPS įgyvendinimas finansuojamas tik iš EJRŽF arba šis fondas yra vedantysis, po paramos VPS įgyvendinti suteikimo ŽRVVG gali pateikti mokėjimo prašymą avansiniam išmokėjimui veiklos išlaidoms apmokėti. Avanso suma negali būti didesnė nei 15 proc. visų numatytų ŽRVVG veiklos išlaidų. LT 87 LT 5.2. Informacija apie integruotas teritorines investicijas Įtrauktos EJRŽF priemonės 37 straipsnis. Parama kuriamoms ir įgyvendinamoms apsaugos priemonėms 38 straipsnis. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (+ 44 straipsnio 1 dalies c punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 43 straipsnio 2 dalis. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 77 straipsnis. Duomenų rinkimas 62 straipsnis 1 dalies a punktas. Parengiamoji parama 63 straipsnis. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (įskaitant einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas) 64 straipsnis. Bendradarbiavimo veikla 66 straipsnis. Gamybos ir rinkodaros planai 67 straipsnis. Parama sandėliavimui 68 straipsnis. Rinkodaros priemonės 80 straipsnio 1 dalies c punktas. Žinių apie jūros būklę gerinimas 40 straipsnio 1 dalies b–g ir i punktai. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (+ 44 straipsnio 6 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 48 straipsnio 1 dalies a–d ir f–h punktai. Gamybinės investicijos į akvakultūrą 76 straipsnis. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas 69 straipsnis. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas 36 straipsnis. Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms 48 straipsnio 1 dalies k punktas. Gamybinės investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija 40 straipsnio 1 dalies h punktas. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 42 straipsnis. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (+ 44 straipsnio 1 dalies e punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 43 straipsnio 1 ir 3 dalys. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą; priedangų įrengimas, siekiant didinti žvejų saugą (+ 44 straipsnio 1 dalies f punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 54 straipsnis. Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra 28 straipsnis. Mokslininkų ir žvejų partnerystės (+ 44 straipsnio 3 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 41 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai. Energijos vartojimo efektyvumas ir LT 88 LT Įtrauktos EJRŽF priemonės klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 41 straipsnio 2 dalis. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) Preliminarus finansinis asignavimas iš EJRŽF (EUR) 0,00 LT 89 LT 6. EX ANTE SĄLYGŲ ĮVYKDYMAS 6.1. Taikytinų ex ante sąlygų nustatymas ir jų įvykdymo vertinimas 6.1.1. Taikytinos EJRŽF būdingos ex ante sąlygos Ex ante sąlyga Sąjungos prioritetai, kuriems taikoma sąlyga Įvykdyta 1 - Ataskaita apie žvejybos pajėgumus pateikta pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį 1 Taip 2 - Akvakultūros daugiamečio nacionalinio strateginio plano, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje, parengimas iki 2014 m. 2 Taip 3 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnyje nustatytų žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų 3 Taip 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 3 Taip 6.1.1. Kriterijai ir jų tenkinimo vertinimas Ex ante sąlyga Kriterijus Įvykdy ta Nuoroda Paaiškinimas 1 - Ataskaita apie žvejybos pajėgumus pateikta pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį 1 - Ataskaita yra parengta remiantis Komisijos paskelbtomis bendromis gairėmis Taip 2014 m. liepos 11 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. R(18)-856 (10.32) (Prieiga: Žuvininkystės tarnybos dokumentacijo s bylos) 2015 m. gegužės 21 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. R(18)-723 (10.32) (Prieiga: Žuvininkystės tarnybos Lietuva 2014 m. liepos 11 d. pagal galiojusias gaires yra pateikusi EK Žvejybos pajėgumų valdymo ataskaitą už 2013 m. Lietuva 2015 m. gegužės 21 d. pagal naujas gaires yra pateikusi EK Žvejybos pajėgumų valdymo ataskaitą už 2014 m. LT 90 LT dokumentacijo s bylos) 1 - Ataskaita apie žvejybos pajėgumus pateikta pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalį 2 - Žvejybos pajėgumai neviršija Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų Taip Sąjungos žvejybos laivyno registro duomenys, skelbiami Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europ a.eu/fisheries/f leet/index.cfm ?lg=en Pagal EK reglamento 26/2004 6 str. EK perduoti duomenys apie su Lietuvos vėliava plaukiojančius žvejybos laivus (įskaitant duomenis apie jų žvejybos pajėgumus) 2014 m. gruodžio 31 d. Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemos duomenimis LR žvejybos laivyną sudarė 142 laivai, kurių bendra talpa ir galia sudarė 48 611 GT ir 50 791 kW. Lietuva neviršija Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 II priede LR nustatytų viršutinių žvejybos pajėgumų ribų – 73 489 GT ir 73 516 kW. 2 - Akvakultūros daugiamečio nacionalinio strateginio plano, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1 - Akvakultūros daugiametis nacionalinis strateginis planas perduodamas Komisijai Taip LR teisės aktų registras: https://www.e- 2014-07-01 priimtas „Lietuvos akvakultūros LT 91 LT 1380/2013 34 straipsnyje, parengimas iki 2014 m. ne vėliau kaip veiksmų programos perdavimo dieną. tar.lt/portal/lt/l egalAct/3b0a8 9b0010811e4b fca9cc6968de1 63 sektoriaus plėtros 2014−2020 metais planas“ (patvirtintas LR Žemės ūkio ministro 2014- 07-01 įsakymu Nr. 3D-393 „Dėl Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014−2020 metais plano patvirtinimo“; įsigaliojimo data – 2014-07-03), kuris bus perduotas Komisijai Veiksmų programos perdavimo dieną. 2 - Akvakultūros daugiamečio nacionalinio strateginio plano, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje, parengimas iki 2014 m. 2 - Veiksmų programa apima informaciją apie papildomumą, susijusį su akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu. Taip Veiksmų programos projektas su integruotomis atitinkamomis „Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014−2020 metais plano“ nuostatomis 2014 m. rugsėjį buvo pateiktas Europos Komisijai (žr. SFC2014). Į Veiksmų programą integruotos atitinkamos „Lietuvos akvakultūros sektoriaus plėtros 2014−2020 metais plano“ nuostatos. 3 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Reglamento 1 - Administracinių gebėjimų parengti ir taikyti daugiametę duomenų rinkimo programą, kurią Taip Lietuvos nacionalinė žuvininkystės 2014–2016 Lietuvos nacionalinė 2009–2010 m. žuvininkystės LT 92 LT (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnyje nustatytų žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų persvarsto ŽMTEK ir tvirtina Komisija, aprašas metų duomenų rinkimo programa (patvirtinta Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2013) 5568): http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 464125&p tr2 =2; Lietuvos nacionalinės 2009–2010 m., 2011–2013 m. ir 2014– 2016 m. žuvininkystės duomenų rinkimo programos: http://datacolle ction.jrc.ec.eur opa.eu/nps duomenų rinkimo programa buvo pateikta laikantis reglamentuose nustatytų terminų ir patvirtinta 2009-10-02 Komisijos sprendimu C(2009)7424. Lietuvos nacionalinė 2011–2013 m. žuvininkystės duomenų rinkimo programa buvo pateikta laikantis reglamentuose nustatytų terminų ir patvirtinta 2011-07-11 Komisijos sprendimu C(2011)4918. Lietuvos nacionalinės 2011–2013 m. žuvininkystės duomenų rinkimo programos galiojimas 2014−2016 metams buvo pratęstas Komisijos įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2013) 5568. Ankstesnių periodų daugiamečių duomenų rinkimo programų parengimas ir pateikimas ES LT 93 LT reglamentuose nustatytais terminais patvirtina, kad Lietuva turi reikalingus administracinius gebėjimus parengti ir taikyti daugiametę duomenų rinkimo programą. 3 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnyje nustatytų žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų 2 - Administracinių gebėjimų parengti ir įgyvendinti duomenų rinkimo darbo planus, kuriuos persvarsto ŽMTEK ir tvirtina Komisija, aprašas Taip Lietuvos nacionalinės žuvininkystės duomenų rinkimo programos metinės ataskaitos: http://datacolle ction.jrc.ec.eur opa.eu/ars Visos metinės DRP įgyvendinimo ataskaitos už 2009-2014 m. pateiktos laikantis nustatyto termino. 2009- 2013 m. ataskaitos, išlaidų prašymai įvertinti STECF, visos išlaidos pripažintos tinkamomis ir atstatytos. 2009- 2014 m. galutiniams duomenų naudotojams pateikti reikalaujami duomenys pagal visus šaukimus (jei Lietuvai nebuvo pritaikyta išimtis), išskyrus kai buvo pritaikytas 1 proc. finansinės paramos sumažinimas, nes 2011 m. buvo LT 94 LT nepilnai pateikti ekonominiai laivyno duomenys. Taip įvyko, nes 2011 m. perduodant DRP vykdymą ŽŪIKVC, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (iki tol rinkęs duomenis) neperdavė pirminių žuvininkystės sektoriaus ekonominių duomenų už 2008 m., o suvestiniuose duomenyse trūko visų laivyno segmentų duomenų. Duomenų perdavimas už 2008 m. buvo nepilnas dėl DRP vykdytojų reorganizavimo. Siekiant ateityje to išvengti, išanalizuotos aplinkybės, peržiūrėtos sutarčių sąlygos. 3 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnyje nustatytų žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų 3 - Žmogiškųjų išteklių, skirtų dvišaliams ar daugiašaliams susitarimams su kitomis valstybėmis narėmis sudaryti, jei dalijamasi duomenų rinkimo įpareigojimų įgyvendinimo darbu, aprašas Taip Žuvininkystės tarnybos dokumentų bylos, F11- (2.26) „Prekių, darbų, paslaugų, bendradarbiavi mo sutartys ir Siekiant užtikrinti pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimą Rytų centriniame Atlante (CECAF), 2011- 09-12 buvo sudaryta LT 95 LT jų registras, prekių, darbų, paslaugų perdavimo- priėmimo aktai ir jų registras“ Daugiašalė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimo Rytų centriniame Atlante (CECAF). 2014-03-24 sudaryta atnaujinta Daugiašalė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimo vidurio Atlante (CECAF) iki 2015 m. gruodžio 31 d. Taip pat, intensyviai ieškoma kontaktų ir galimybių sudaryti kitus, Lietuvai reikalingus ir naudingus naujus daugiašalius susitarimus (ši informacija pateikiama 2013- 2014 m. RCM Long distance ir RCM Baltic susitikimų LT 96 LT ataskaitose). 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 1 - Administracinių gebėjimų parengti ir įgyvendinti veiksmų programos skirsnį dėl 18 straipsnio 1 dalies o punkte nurodytos 2014– 2020 m. nacionalinės kontrolės finansavimo programos aprašas Taip 2014–2015 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/4fa5ea 41552211e4ba 0cc17936da0d 83 Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. kontrolės veiksmų programa Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2015 m. kontrolės veiksmų programa LR viešųjų pirkimų įstatymas http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 458677&p tr2 =2 Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės http://mw.evie siejipirkimai.lt/ vpm/SVPTS/s Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius kontroliuoja verslinę ir mėgėjų žvejybą reglamentuojanči ų ES ir nacionalinių teisės aktų laikymąsi žvejybos laivuose, žvejybos produktų iškrovimą, perkrovimą, pirminį pardavimą ir kt. Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyrius kontroliuoja BŽP reikalavimų kontrolės srityje įgyvendinimą. ŽT bendradarbiauja su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, EK ir kt. valstybių kontrolės institucijomis. Viešieji pirkimai vykdomi pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą ir supaprastintų viešųjų pirkimų LT 97 LT vpts sarasas.as p?SBJ ID=102 0237222 taisykles (2012- 12-03; Nr. V1- 160). Vykdomi mokymai už kontrolę atsakingų darbuotojų kompetencijoms stiprinti. Viešųjų pirkimo įst. nuostatos suderintos su ES teisės aktais. Viešuosius pirkimus organizuoja ir įgyvendina programas pagal kompetenciją vykdantys Žuvininkystės tarnybos skyriai. Viešieji pirkimai vykdomi ir elektroniniu būdu. 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 2 - Administracinių gebėjimų parengti ir įgyvendinti nacionalinę kontrolės veiksmų programą, taikomą daugiamečiams planams, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje, aprašas Taip 2013 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/TAR. EFCC801100 A4 2014-2015 m. Lietuvos žuvininkystės ŽT Žvejybos Baltijos j. kontrolės sk. kontroliuoja verslinę ir mėgėjų žvejybą reglamentuojanči ų ES ir nacionalinių teisės aktų laikymąsi žvejybos laivuose, žvejybos produktų LT 98 LT kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/4fa5ea 41552211e4ba 0cc17936da0d 83 Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. kontrolės veiksmų programa https://192.168 .0.15/izdis we bapp/Default.a spx (Prieiga ribota) Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2015 m. kontrolės veiksmų programa http://www.zu v.lt/index.php? 3550606124 iškrovimą, perkrovimą, pirminį pardavimą, kt. ŽT Žvejybos stebėsenos ir kontrolės sk. kontroliuoja BŽP reikalavimų kontrolės srityje įgyvendinimą. ŽT bendradarbiauja su maisto ir veterinarijos tarnyba, COM ir kt. valstybių kontrolės institucijomis. Lietuvos žvejybos Baltijos j. 2014 m. kontrolės veiksmų programa paskelbta ŽT interneto svetainėje. Lietuvos žvejybos Baltijos j. 2014 m. kontrolės veiksmų programoje nustatyti žmogiškieji, finansiniai ir materialūs ištekliai bei priemonės programos tikslams įgyvendinti. Taip pat nustatyti siektini tikslai, kurie peržiūrimi LT 99 LT kasmet. Programoje nustatyti iškrovimų uoste, pirminio pardavimo ir žvejybos Baltijos j. patikrinimų dalies nuo visų atitinkamų vykdomų operacijų kiekybiniai tikslai. 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 3 - Administracinių gebėjimų parengti ir įgyvendinti bendrą kontrolės programą, kuri gali būti sukurta su kitomis valstybėmis narėmis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 straipsnyje, aprašas Taip 2013 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/TAR. EFCC801100 A4 2014-2015 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/4fa5ea 41552211e4ba 0cc17936da0d 83 Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. kontrolės veiksmų Lietuvos Respublika neįgyvendina bendros kontrolės programos, kuri gali būti sukurta su kitomis valstybėmis narėmis, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 94 straipsnyje. Žmogiškųjų ir materialinių išteklių, rodančių gebėjimą parengti ir įgyvendinti bendras kontrolės programas, aprašymas pateiktas 2013 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programoje ir Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 metų kontrolės LT 100 LT programa https://192.168 .0.15/izdis we bapp/Default.a spx (Prieiga ribota) Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2015 m. kontrolės veiksmų programa http://www.zu v.lt/index.php? 3550606124 veiksmų programoje. 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 4 - Administracinių gebėjimų parengti ir įgyvendinti specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnyje, aprašas Taip Europos žuvininkystės kontrolės agentūros skelbiamos specialiųjų kontrolės ir inspektavimo programų vykdymo ataskaitos http://www.efc a.europa.eu/pa ges/home/docs basicdocs.ht m 2014-2015 m. Lietuvos žuvininkystės kontrolės programa https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/4fa5ea LT žuvininkystės kontrolės pareigūnai dalyvauja vykdant specialiąsias kontrolės ir inspektavimo programas (Šiaurės rytų Atlanto, Vakarų vandenų, Šiaurės j. ir Baltijos j.), taip pat skiriamos žvejybos kontrolės priemonės (žvejybos kontrolės laivai, orlaiviai, automobiliai). Pareigūnai dalyvauja inspektorių apsikeitimuose ES ir trečiųjų LT 101 LT 41552211e4ba 0cc17936da0d 83 Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2014 m. kontrolės veiksmų programa Lietuvos žvejybos Baltijos jūroje 2015 m. kontrolės veiksmų programa http://www.zu v.lt/index.php? 3550606124 šalių uostuose ir žvejybos kontrolės laivuose. Žmogiškųjų ir materialinių išteklių aprašymas pateiktas 2013 m. LT žuvininkystės kontrolės programoje ir LT žvejybos Baltijos j. 2014 metų kontrolės veiksmų programoje. LR žuvininkystės kontrolės pareigūnai pagal jungtinius veiksmų planus dalyvavo jungtinėse inspekcijose: 2013 m.: NEAFC, 19 d., 1 pareigūnas; NAFO, 20 d., 1 pareigūnas. 2014 m.: NEAFC, 21 d., 1 pareigūnas; NAFO, 46 d., 1 pareigūnas. Šioms programoms LT 2013-2014 m. skyrė 19.947,1 Eur. 2014 m. 6 LT pareigūnai Baltijos j. ir LT 102 LT krante vykdo žvejybos patikrinimus (pagal SCIP) su kaimyninių ES valstybių pareigūnais (Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos). 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 5 - Administracinių gebėjimų taikyti veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų sankcijų už sunkius pažeidimus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje, sistemą aprašas Taip Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 skirsnis http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 467631&p tr2 =2 Administracini ų teisės pažeidimų kodekso 8710 str. http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 483988&p tr2 =2 2013-11-05 ŽT direktoriaus įsakymas Nr. V1-156 http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 459365&p tr2 =2 ir jo Taikytų sankcijų lygis ir skirtų taškų skaičius fiksuojamas Nacionaliniame pažeidimų registre, kuris įtrauktas į IŽDIS. Sunkių pažeidimų atveju pagrindinė sankcija – bauda. Taip pat už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui skiriamas atitinkamas taškų skaičius. Su pagrindine sankcija už sunkų pažeidimą pagal LR Žuvininkystės įst. gali būti skiriama viena arba kelios papildomos sankcijos, (konfiskuojami žvejybos įrankiai, LT 103 LT pakeitimas https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/b4a7d 690b3f311e3a d2eed5a4e1b7 108 žvejybos produktai arba pajamos). Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ŽT sudaryta komisija. 4 - Administraciniai gebėjimai: turima administracinių gebėjimų, reikalingų, kad būtų laikomasi Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 36 straipsnyje ir konkrečiau išdėstyta Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 6 - Administracinių gebėjimų taikyti taškų sistemą už sunkius pažeidimus, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnyje, aprašas Taip Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 11 skirsnis http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 467631&p tr2 =2 2013-11-05 ŽT direktoriaus įsakymas Nr. V1-156 http://www3.lr s.lt/pls/inter3/d okpaieska.sho wdoc l?p id= 459365&p tr2 =2 ir jo pakeitimas https://www.e- tar.lt/portal/lt/l egalAct/b4a7d 690b3f311e3a d2eed5a4e1b7 108 Taikytų sankcijų lygis ir skirtų taškų skaičius fiksuojamas Nacionaliniame pažeidimų registre, kuris įtrauktas į IŽDIS. Už Reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodyto sunkaus pažeidimo padarymą ūkio subjektui skiriamas atitinkamas taškų skaičius. Sunkių pažeidimų bylas nagrinėja ŽT sudaryta komisija. Vadovaujantis Žuvininkystės įst. 59 str., ŽT tvarko ūkio subjektams skirtų taškų apskaitą ir užtikrina taškų perdavimą kitam ūkio subjektui LR žvejybos laivo, su kuriuo buvo LT 104 LT susieti taškai, pardavimo, perdavimo ar kitokio LR žvejybos laivo valdytojo pasikeitimo atveju. Taškų skyrimas įforminamas nutarimu sunkaus pažeidimo byloje, kaip kad numatyta ir ŽT Sunkių pažeidimų bylų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento 30 ir 32 punktuose. 6.1.2. Taikytinos bendrosios ex ante sąlygos ir jų įvykdymo vertinimas TAIKYTINA BENDROJI EX ANTE SĄLYGA: 1. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus ir politiką ESI fondų srityje - Įvykdyta 2. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Sąjungos lyčių lygybės teisės aktus ir politiką ESI fondų srityje - Įvykdyta 3. Yra administracinių gebėjimų įgyvendinti ir taikyti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JT neįgaliųjų teisių konvencija) ESI fondų srityje pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB - Įvykdyta 4. Nustatyta veiksmingo Sąjungos viešųjų pirkimų teisės taikymo ESI fondų srityje tvarka - Įvykdyta 5. Nustatyta veiksmingo Sąjungos valstybės pagalbos teisės taikymo ESI fondų srityje tvarka - Įvykdyta 6. Nustatyta veiksmingo Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, susijusių su PAV ir SPAV, taikymo tvarka - Įvykdyta 7. Nustatytas statistinis pagrindas, reikalingas programų veiksmingumo ir poveikio vertinimams atlikti. Nustatyta rezultato rodiklių sistema, reikalinga norint atrinkti veiklas, LT 105 LT kurios veiksmingiausiai prisideda prie pageidaujamų rezultatų, stebėti pažangą siekiant rezultatų ir atlikti poveikio vertinimą - Įvykdyta 6.2. Veiksmų, kurių būtina imtis, aprašas, už juos atsakingos įstaigos ir jų įgyvendinimo tvarkaraštis 6.2.1. Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti EJRŽF būdingas ex ante sąlygas Ex ante sąlyga Kriterijus Veiksmai, kurių būtina imtis Terminas Už įvykdymą atsakingos įstaigos 6.2.2. Veiksmai, kurių numatyta imtis siekiant įvykdyti bendrąsias ex ante sąlygas LT 106 LT 7. VEIKLOS REZULTATŲ PLANO APRAŠAS 7.1 lentelė. Veiklos rezultatų planas Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) Finansinis rodiklis 2 503 000,00 7 511 000,00 1.3 - Pridėtinei vertei, kokybei, nepageidaujamos priegaudos panaudojimui, taip pat žvejybos uostams, iškrovimo aikštelėms, žuvų aukcionų salėms ir pastogėms skirtų projektų skaičius 8,00 27,00 Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) Finansinis rodiklis 4 967 000,00 14 450 000,00 2.2 - Gamybinėms investicijoms į akvakultūrą skirtų projektų skaičius 22,00 64,00 Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Rodiklis ir matavimo 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) LT 107 LT vienetas, kai tinkama Finansinis rodiklis 1 150 000,00 4 603 000,00 3.1 - Sąjungos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo sistemai skirtų projektų skaičius 1,00 2,00 Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) Finansinis rodiklis 1 527 000,00 10 184 000,00 4.1 - Atrinktų vietos plėtros strategijų skaičius 7,00 7,00 Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) Finansinis rodiklis 2 464 000,00 6 160 000,00 5.3 - Perdirbimui skirtų projektų skaičius 2,00 5,00 Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Rodiklis ir matavimo vienetas, kai tinkama 2018 m. orientyras Siektinos reikšmės (2023 m.) LT 108 LT Finansinis rodiklis 200 000,00 1 000 000,00 6.2 - Jūrų aplinkos žinių apsaugai ir gerinimui skirtų projektų skaičius 1,00 3,00 7.2. Lentelė. Produkto rodiklių, įtrauktinų į veiklos rezultatų planą, pasirinkimo pagrindimas Sąjungos prioritetas 1 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. Pasirinkti rezultato rodikliai matuoja priemonių, nukreiptų verslinės žvejybos sektoriaus ekonominėms problemoms spręsti kuriant pridėtinę vertę, gerinant kokybę ir įvairinant veiklą, įgyvendinimo rodiklį: 1.3. Projektai, skirti produkcijos pridėtinei vertei, kokybei pagerinti, nepageidaujamiems sugavimams panaudoti bei uostų, iškrovimo vietų bei aukcionų investicijoms. Numatoma, kad šio rezultato rodiklio įgyvendinimui bus panaudota apie 54 proc. I SP įgyvendinti skirtų lėšų. Kita I SP įgyvendinti skirtų lėšų suma bus panaudota daugiausiai su jūrų ir vidaus vandenų apsauga ir išsaugojimu, žvejybos poveikio mažinimu ir kitoms su tvaria žvejybos veikla susijusioms priemonėms. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) Paramą galės gauti Baltijos j., priekr., Kuršių mariose, kt. vandenyse žvejojančios įmonės. Vien Baltijos j., priekr. ir Kuršių mariose žvejoja ~ 110 įmonių. Dalis jų gali investuoti į prod. kokybę ir pridėt. vertės kūrimą. Priemonių patrauklumą didina tai, kad priekr. įmonės galės gauti iki 80 % paramos. Dalis proj. bus maži; parama − iki 50 tūkst. € (proj. susiję su kokybės gerinimu, pridėt. vertės kūrimu, atitinkamomis investicijomis LT 109 LT laivuose − ~ 50 % visų proj.); dalis − stambesni, kurių parama gali siekti 1,5 mln. € (investicijos į uostus, veiklos įvairin., didesnės apimties savos produkc. perdirb. ir tiesioginis realizavimas − ~ 15 % proj.); likusių proj. vidutinė paramos suma būtų ~ 200 tūkst. €. Pirmieji proj. gali būti pateikti 2015 m. Įgyvendinimas dažnai užtrunka iki 2 m. ir daugiau. Iki 2018 m. pab. bus įgyvendinti proj., kuriems parama skirta 2015−2016 m. Todėl tarpin. rezultatai sudaro apytiksl. 1/3 2023 m. numatomo rezultato. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos partnerystės sutartyje. Į veiklos rezultatų planą įtrauktų rodiklių tarpinės ir galutinės reikšmės nustatytos, įvertinus ankstesnio programinio laikotarpio lėšų panaudojimo ir rodiklių pasiekimo duomenis, t. y. įgyvendinant panašaus pobūdžio intervencijas per analogišką laikotarpį pasiektas rodiklių reikšmes, tuo pačiu atsižvelgiant į šiame programiniame laikotarpyje numatomas investicijų ir veiklų apimtis. Nustatant tarpines rodiklių reikšmes, taip pat atsižvelgta į sektoriaus pasirengimą panaudoti EJRŽF lėšas. Sąjungos prioritetas 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip Pagrindinis II SP tikslas ir nustatytas poreikis – tvari (tiek ekonomiškai, tiek aplinkosaugos požiūriu) akvakultūros sektoriaus plėtra, todėl pasirinktas rodiklis – 2.2. Projektai, remiantys perspektyvias investicijas akvakultūroje. LT 110 LT pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. Šioms investicijoms remti numatoma skirti kiek daugiau nei 51 proc. II SP skirtų paramos lėšų. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) Įgyvendinant 2007–2013 m. VP, 2014 m. I ketv. duomenimis, parama investicijoms į akva. įmones buvo skirta 47 projektams įgyvendinti. Vidutinė skirtos paramos suma buvo apie 190 tūkst. Eur. 27 projektai buvo mažos apimties – iki 50 tūkst. Eur paramos, kitų 20 projektų vidutinė paramos suma sudarė apie 390 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į šią patirtį galima konstatuoti, kad poreikis šioms investicijoms išlieka didelis įgyvendinant mažos ir didelės apimties projektus. Numatoma, kad siekiant šio produkto rodiklio bus įgyvendinti maždaug 64 projektai (vidutinė viešoji parama sudarytų ~ 225 tūkst. Eur). Pirmieji projektai gali būti pradėti įgyvendinti 2015 m. Projektų, ypač didesnės apimties, įgyvendinimas dažnai užtrunka iki 2 m. ir daugiau, o rezultatai skaičiuojami tik įgyvendinus projektą, todėl daroma prielaida, kad iki 2018 m. pab. bus įgyvendinti projektai, kuriems parama skirta 2015–2016 m. Todėl tarpiniai rezultatai sudaro apytiksliai 1/3 2023 m. numatomo rezultato. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos partnerystės sutartyje. Į veiklos rezultatų planą įtrauktų rodiklių tarpinės ir galutinės reikšmės nustatytos, įvertinus ankstesnio programinio laikotarpio lėšų panaudojimo ir rodiklių pasiekimo duomenis, t. y. įgyvendinant panašaus pobūdžio intervencijas per analogišką laikotarpį pasiektas rodiklių reikšmes, tuo pačiu atsižvelgiant į šiame programiniame laikotarpyje numatomas investicijų ir veiklų apimtis. Nustatant tarpines rodiklių reikšmes, taip pat atsižvelgta į sektoriaus pasirengimą panaudoti EJRŽF lėšas. LT 111 LT Sąjungos prioritetas 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. 3.1. Didžiausia III SP paramos dalis skirta būtent remti kontrolę ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimą. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) Kadangi numatoma, jog projektai bus ilgalaikiai, t.y. su remiamas veiklas įgyvendinančiomis institucijomis bus sudaroma paramos sutartis visam laikotarpiui, bus įgyvendinti tik du projektai, o jų įgyvendinimas baigsis ne anksčiau kaip 2020 metų pabaigoje. Jei dėl paramos įsipareigojimų nevykdymo ar kitų priežasčių bus nutraukta paramos sutartis, su tinkamu paramos gavėju ji bus pasirašoma iš naujo. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos Partnerystės sutartyje. Sąjungos prioritetas 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi Produkto rodiklis - 4.1. Atrinktų vietos plėtros strategijų skaičius - geriausiai atspindi IV SP siekiamybę ir atitinkamai VPS įgyvendinimui numatoma skirti daugiau kaip 83 proc. IV SP numatytų paramos lėšų. LT 112 LT būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) 2007–2013 m. laikotarpiu buvo įgyvendinamos 10 VPS, numatoma kad 2014–2020 m. laikotarpiu bus atrinkta įgyvendinti 7 VPS. Numatoma, kad visos strategijos bus atrinktos iki 2018 m. Sterategijos bus atrinktos, tačiau 2018 m. jų įgyvendinimas bus dar neįsibėgėjęs, todėl numatoma, kad iki 2018 m. pabaigos bus įsisavinta apie 12,5 procentų lėšų, skirtų šiai priemonei. Šios prielaidos taip pat remiasi 2007–2013 m. finansinio laikotarpio patirtimi, kuomet dėl administracinių procedūrų VPS ir vietos projektų įgyvendinimas prasidėjo gana vėlai – tik 2010–2011 m. ir įsibėgėjo tik laikotarpiui einant į pabaigą. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos partnerystės sutartyje. Į veiklos rezultatų planą įtrauktų rodiklių tarpinės ir galutinės reikšmės nustatytos, įvertinus ankstesnio programinio laikotarpio lėšų panaudojimo ir rodiklių pasiekimo duomenis, t. y. įgyvendinant panašaus pobūdžio intervencijas per analogišką laikotarpį pasiektas rodiklių reikšmes, tuo pačiu atsižvelgiant į šiame programiniame laikotarpyje numatomas investicijų ir veiklų apimtis. Nustatant tarpines rodiklių reikšmes, taip pat atsižvelgta į sektoriaus pasirengimą panaudoti EJRŽF lėšas. Sąjungos prioritetas 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto Priemonės, susijusios su žvejybos ir LT 113 LT rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. akvakultūros produktų perdirbimu, įgyvendinimui numatoma skirti apie 50,07 proc. V SP numatytų paramos lėšų todėl ir pasirinktas produkto rodiklis – 5.3. Projektai, gavę paramą perdirbimui. Tai daugiau nei per pus mažiau nei buvo skirta paramos šiam sektoriui 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai susiję ne tik su apribotomis paramos galimybėmis didelėms įmonėms, bet ir su tuo kad akvakultūros ir žvejybos įmonės, norėdamos investuoti į savo produkcijos perdirbimą ir tiesioginį realizavimą paramą galės gauti per I ir II SP priemones. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) 2007–2013 m. 2014 m. I ketv. duomenimis parama investicijoms į žvejybos ir akva. prod. perdirbimą skirta 28 projektams įgyvendinti, vidutinė skirtos paramos suma buvo ~ 668 tūkst. €. 14 projektų buvo mažos apimties – iki 50 tūkst. Eur, kitų 14 projektų vidutinė paramos suma sudarė ~ 1,29 mln. Eur. Atsižvelgiant į tai, kad į savo produkcijos perdirbimą investuojančios įmonės galės paramos kreiptis pagal kitas priemones, poreikis šioms investicijoms sumažės, tačiau išliks, įgyvendinant mažos ir didelės apimties projektus. Numatoma, kad bus įgyvendinti ~ 5 projektai, kuriems skirta vidutinė viešoji parama sudarys ~ 1 232 tūkst. Eur. Pirmieji projektai gali būti pradėti 2015 m. Projektų, ypač didesnės apimties, įgyvendinimas dažnai užtrunka iki 2 m. ir daugiau, o rezultatai skaičiuojami tik įgyvendinus projektą, todėl daroma prielaida, kad iki 2018 m. pab. bus įgyvendinti projektai, kuriems parama skirta 2015–2016 m. Todėl tarpiniai rezultatai sudaro 2/5 2023 m. numatomo rezultato. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos partnerystės sutartyje. Į veiklos rezultatų planą įtrauktų rodiklių tarpinės ir LT 114 LT galutinės reikšmės nustatytos, įvertinus ankstesnio programinio laikotarpio lėšų panaudojimo ir rodiklių pasiekimo duomenis, t. y. įgyvendinant panašaus pobūdžio intervencijas per analogišką laikotarpį pasiektas rodiklių reikšmes, tuo pačiu atsižvelgiant į šiame programiniame laikotarpyje numatomas investicijų ir veiklų apimtis. Nustatant tarpines rodiklių reikšmes, taip pat atsižvelgta į sektoriaus pasirengimą panaudoti EJRŽF lėšas. Sąjungos prioritetas 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas Į veiklos rezultatų planą įtrauktų produkto rodiklių pasirinkimo loginis pagrindimas, įskaitant informaciją apie finansinio asignavimo dalį, kurią atitinka veiksmai, kuriuos vykdant bus sukurti produktai, taip pat metodas, taikytas šiai daliai, kuri turi būti didesnė negu 50 % prioritetui skiriamo finansinio asignavimo, apskaičiuoti. 6.2. Projektai, gavę paramą jūrų aplinkos saugojimui ir žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimui, yra vienintelis produkto rodiklis kurio bus siekiama įgyvendinant VI SP. Duomenys ar įrodymai, naudoti orientyrų ir siektinų reikšmių vertei nustatyti, ir skaičiavimo metodas (pvz., vieneto įkainių duomenys, lyginamieji standartai, įprastinė arba buvusi įgyvendinimo norma, ekspertų patarimai ir ex ante vertinimo išvados) Numatoma įgyvendinti projektus, susijusius su žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimu. Kadangi tai specifiniai projektai, o siekiant rezultato duomenų rinkimą ir stebėseną bei duomenų įvertinimą reikia vykdyti eilę metų, tikėtina, kad iki 2018 m. pabaigos pagal šią priemonę projektai dar bus tebevykdomi. Informacija, kaip metodika ir priemonės, naudojamos siekiant užtikrinti veiklos rezultatų plano nuoseklumą, taikytos laikantis partnerystės sutarties nuostatų. Partnerystės sutartyje yra pateikta metodologija, kuria vadovaujantis turi būti užtikrintas veiklos rezultatų plano įgyvendinimas visiems ES fondams. EJRŽF veiksmų programos Lietuvai veiklos rezultatų planas yra pagrįstas bendraisiais metodologiniais principais, nustatytais Lietuvos partnerystės sutartyje. LT 115 LT 8. FINANSAVIMO PLANAS 8.1. Bendras planuojamas EJRŽF įnašas kiekvienais metais (EUR) Metai Pagrindiniai EJRŽF asignavimai EJRŽF veiklos lėšų rezervas 2014 0,00 0,00 2015 16 450 356,00 1 050 022,00 2016 8 353 047,00 533 173,00 2017 8 488 432,00 541 815,00 2018 8 685 949,00 554 422,00 2019 8 745 342,00 558 213,00 2020 8 903 163,00 568 288,00 Iš viso 59 626 289,00 3 805 933,00 LT 116 LT 8.2. EJRŽF įnašas ir bendro finansavimo norma, taikoma Sąjungos prioritetams, techninei paramai ir kitai paramai (EUR) Bendra paramos suma Pagrindiniai asignavimai (visas finansavimas, atėmus veiklos lėšų rezervą) Veiklos lėšų rezervas EJRŽF įnašas (įskaitant veiklos lėšų rezervą) Nacionalinis įnašas (įskaitant veiklos lėšų rezervą) EJRŽF bendro finansavimo dalis EJRŽF parama Nacionalinis įnašas EJRŽF veiklos lėšų rezervas Nacionalinis įnašas Veiklos lėšų rezervo suma kaip visos Sąjungos paramos dalis Sąjungos prioritetas Priemonė pagal Sąjungos prioritetą a b c = a / (a + b) * 100 d = a – f e = b – g f g = b * (f / a) h = f / a * 100 1 - 33, 34 straipsniai, 41 straipsnio 2 dalis (EJRŽF reglamento 13 straipsnio 2 dalis) 7 924,00 7 924,00 50,00% 7 924,00 7 924,00 0,00 0,001 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas 2 - Finansinis asignavimas likusiai Sąjungos 1 prioriteto daliai (EJRŽF 13 straipsnio 2 dalis) 10 395 671,00 3 465 224,00 75,00% 9 667 420,00 3 222 474,00 728 251,00 242 750,00 7,00% 2 - Ekologiškai tausios, efektyvaus išteklių naudojimo, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas - 21 219 022,00 7 073 008,00 75,00% 19 733 691,00 6 577 898,00 1 485 331,00 495 110,00 7,00% 1 - Mokslinių žinių gilinimas bei teikimas ir duomenų rinkimas bei tvarkymas (EJRŽF reglamento 13 straipsnio 4 dalis) 2 757 954,00 689 489,00 80,00% 2 585 582,00 646 396,00 172 372,00 43 093,00 2 - Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos (76 straipsnio 2 dalies a–d ir f–l punktai) (EJRŽF reglamento 13 straipsnio 3 dalis); 4 603 658,00 511 518,00 90,00% 4 323 537,00 480 393,00 280 121,00 31 125,00 3 - BŽP įgyvendinimo skatinimas 3 - Parama stebėsenos, kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, stiprinant institucinius gebėjimus ir viešojo administravimo veiksmingumą, nedidinant administracinės naštos (76 straipsnio 2 dalies e punktas) (EJRŽF 13 straipsnio 3 dalis) 78 505,00 33 645,00 70,00% 78 505,00 33 645,00 0,00 0,00 6,08% 4 - Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas - 10 395 562,00 1 834 511,00 85,00% 9 875 783,00 1 742 785,00 519 779,00 91 726,00 5,00% 1 - Parama sandėliavimui (67 straipsnis) (EJRŽF 13 straipsnio 6 dalis) 292 105,00 0,00 100,00% 292 105,00 0,00 0,00 0,00 2 - Kompensacijos atokiausiems regionams (70 straipsnis) (EJRŽF 13 straipsnio 5 dalis) 5 - Prekybos ir perdirbimo skatinimas 3 - Finansinis asignavimas likusiai Sąjungos 5 prioriteto daliai (EJRŽF 13 straipsnio 2 dalis) 9 009 455,00 3 003 153,00 75,00% 8 459 375,00 2 819 793,00 550 080,00 183 360,00 5,91% LT 117 LT 6 - Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas - 1 000 000,00 333 334,00 75,00% 930 001,00 310 001,00 69 999,00 23 333,00 7,00% 7 - Techninė parama - 3 672 366,00 1 224 122,00 75,00% 3 672 366,00 1 224 122,00 0,00 0,00 0,00% Iš viso 63 432 222,00 18 175 928,00 77,73% 59 626 289,00 17 065 431,00 3 805 933,00 1 110 497,00 6,00% LT 118 LT 8.3. EJRŽF įnašas siekiant ESI fondų teminių tikslų Teminis tikslas EJRŽF įnašas (EUR) 03 - Mažųjų ir vidutinių įmonių, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP atveju) ir žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus (EJRŽF atveju) konkurencingumo didinimas 31 363 899,00 04 - Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas 325 750,00 06 - Aplinkos išlaikymas ir apsauga ir veiksmingo išteklių naudojimo skatinimas 17 674 645,00 08 - Tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas 10 395 562,00 LT 119 LT 9. HORIZONTALIEJI PRINCIPAI 9.1. Veiksmų, kuriais atsižvelgiama į BNR 5*, 7 ir 8 straipsniuose nustatytus principus, aprašas 9.1.1. Moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo skatinimas Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 str. nustatytu moterų ir vyrų lygybės principu, yra siekiama, kad rengiant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant Veiksmų programą ir joje numatytas remiamas priemones, būtų įtraukiamas, kur tai tinkama, lyčių lygybės aspektas. Be kita ko, Veiksmų programoje yra siekiama užkirsti kelią ir kitokio pobūdžio diskriminavimo apraiškoms: rasės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Yra orientuojamasi į lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimą visais Veiksmų programos rengimo ir įgyvendinimo etapais ir vadovaujantis prieinamumo principu visų visuomenei skirtų produktų ir paslaugų, finansuojamų viešųjų fondų lėšomis, atžvilgiu siekiama šio principo užtikrinimo. Pirmiausia, Veiksmų programos VI siekia užtikrinti prieinamumą visiems galimiems paramos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams – nepriklausomai nuo lyties suteikiamos teisės dalyvauti projektų veiklose ir naudotis jų rezultatais. Be to, siekiama užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai, susijusiai su lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą prieigą prie EJRŽF paramos pagal visus SP. Vyrų ir moterų lygybė apima lygias teises, atsakomybes ir galimybes abiem lytims. Įgyvendinant šį principą, svarbu atsižvelgti į moterų ir vyrų žinias, interesus, patirtį, jų vaidmenis, visuomenėje lytims keliamus reikalavimus, kad abi lytys vienodai galėtų pasinaudoti 2014–2020 m. programinio laikotarpio teikiamomis galimybėmis. Siekiant susidaryti aiškų vaizdą, kaip įgyvendinant Veiksmų programą yra siekiama lyčių lygybės tikslų, numatoma įdiegti stebėsenos sistemą ir rinkti atitinkamus duomenis. Siekiant prisidėti prie jaunimo problemų ir ypač aukšto jaunimo nedarbo, kurio lygis yra vienas aukščiausių Europoje (2011 m. jis siekė net 32,9 proc.), sprendimo, Lietuva pasirinko jaunimą kaip horizontalųjį principą. Veiksmų programoje taip pat yra numatytos konkrečios priemonės, įgalinsiančios siekti Lietuvos jaunimo ir ypač nuo didesnių miestų nutolusiuose Lietuvos žuvininkystės regionuose gyvenančių jaunų žmonių nedarbo ir to pasėkoje besiformuojančios socialinės atskirties problemų sprendimo. Veiksmų programoje numatyta skatinti verslumą ir užimtumą žuvininkystės sektoriuje, suteikiant papildomus pirmumo balus (kur aktualu – atsižvelgiant į priemonių specifiką) verslo investiciniams projektams, kuriuos įgyvendina ar kuriuose numatoma įdarbinti jaunus asmenis. Tokiu būdu siekiama jaunimui sudaryti palengvintas galimybes integruotis į darbo rinką – šalinant kliūtis ir didinant jaunų žmonių motyvaciją dalyvauti darbo rinkoje, plėtojant jaunimo savarankiško užimtumo galimybes, siekiant užtikrinti finansinių šaltinių prieinamumą jaunimo verslo pradžiai, taip skatinant jaunimą pradėti verslą ir Veiksmų programa prisidedant prie bendrųjų ESI fondų Lietuvoje tikslų – kuo efektyviau išnaudoti darbo jėgos ir ypač jaunimo potencialą, sumažinti visuomenės senėjimo poveikį ekonomikos augimui ir ūkio konkurencingumui, o taip pat – sumažinti naštą socialinės apsaugos sistemai. LT 120 LT Lyčių lygybės, vienodų galimybių, nediskriminavimo ir prieinamumo neįgaliesiems principų laikymasis bus užtikrinamas visuose Veiksmų programos etapuose, įskaitant jos rengimą, derinimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą:  Įstaigų, dirbančių lyčių lygybės, nediskriminavimo ir prieinamumo srityse (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), atstovai įtraukti į Veiksmų programos Stebėsenos komiteto sudėtį, jie prireikus galės konsultuoti lyčių lygybės klausimais tam, kad rengiant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant Veiksmų programą būtų teikiamos reikalingos žinios moterų ir vyrų lygybės ir nediskriminavimo klausimais. Šios įstaigos buvo įtrauktos ir į Veiksmų programos rengimo partnerius;  Kiek įmanoma, stengiamasi įtraukti pakankamą abiejų lyčių atstovų skaičių į Stebėsenos komiteto sudėtį;  Atrenkant projektus, kai taikytina, bus vertinama jų atitiktis lyčių lygybės, nediskriminavimo ir prieinamumo principams. 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, kaip ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, visi pareiškėjai, siekiantys gauti paramą, turės užtikrinti, kad projekte bus laikomasi lygių galimybių bei nediskriminavimo užtikrinimo principų ir bus užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai, susijusiai su lytimi, rase, etnine kilme, religija ar tikėjimu, negalia, amžiumi ar seksualine orientacija, suteikiant įvairioms socialinėms grupėms vienodą prieigą prie paramos pagal visus prioritetus. Kvietimų teikti paraiškas dokumentuose numatytais atvejais pareiškėjai turės nurodyti planuojamas įgyvendinti veiklas ir planuojamus pasiekti rezultatus, kuriais bus aktyviai prisidedama prie šių horizontaliųjų principų įgyvendinimo;  Vykdant projektų įgyvendinimo priežiūrą bus stebima, ar skirtos lėšos naudojamos laikantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo užtikrinimo principų. Kur taikytina, bus stebimas paramos gavėjų pasiskirstymas pagal lytį;  Vadovaujantis EJRŽF reglamentu Stebėsenos komitetas periodiškai nagrinės veiksmus, skirtus vyrų ir moterų lygybei, vienodoms galimybėms ir nediskriminavimui, įskaitant prieinamumą neįgaliesiems, skatinti. VI, rengdama Veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitas, kai reikalinga, pateiks informaciją apie horizontaliųjų principų įgyvendinimą. 9.1.2. Darnus vystymasis Remdamosi 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, pagal kurias priimta pažangaus, darnaus ir integracinio ES augimo strategija „Europa 2020“, ES ir valstybės narės turės siekti pažangaus, darnaus ir integracinio augimo, kartu skatindamos darnų, subalansuotą ir tvarų ES vystymąsi ir tinkamai įgyvendindamos aplinkos apsaugos reikalavimus, tausiai naudodamos išteklius, švelnindamos klimato kaitos poveikį bei prisitaikydamos prie klimato LT 121 LT kaitos, o taip pat užtikrindamos rizikos prevencijos ir valdymo sistemų tinkamą veikimą. Darnaus vystymosi užtikrinimas yra vienas iš svarbiausių ES iškeltų horizontaliųjų prioritetų. Įgyvendinant Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, 2010 m. rugpjūčio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1264 buvo patvirtinta Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija, kurios tikslas – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos politiką, siekiant geros Baltijos jūros aplinkos būklės. EJRŽF, ypač jo III SP priemonėmis, bus siekiama prisidėti prie atitinkamų šios strategijos tikslų, visų pirma – tikslo iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę, įgyvendinimo. Įvertinant tai, kad ESI fondai yra pagrindinis ES aplinkos projektų finansavimo šaltinis, jie turi iš esmės prisidėti prie aplinkos gerinimo, o kovos su klimato kaita tikslams siekti turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 20 proc. ES 2014–2020 m. biudžeto. EJRŽF fondo finansiniais ištekliais finansuojamoje Veiksmų programoje apie 32,6 proc. visų Lietuvai teksiančių EJRŽF lėšų yra numatyta skirti tvaraus vystymosi tikslams siekti. Didžioji dalis šiam tikslui pasiekti Veiksmų programoje planuojamų EJRŽF lėšų numatoma skirti įgyvendinant šeštąjį BNR nurodytą TT, kuriuo skatinimas aplinkosaugos ir išteklių naudojimo veiksmingumo didinimas. Įgyvendinant šias priemones taip pat bus prisidedama ir prie BNR ketvirtojo TT, kuriuo numatyta visuose ekonomikos sektoriuose remti perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, įgyvendinimo. Lietuvos klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos strateginis tikslas – sumažinti gamtinių ekosistemų ir šalies ūkio (ekonomikos) sektorių, tame tarpe ir žuvininkystės, pažeidžiamumą, diegiant priemones, leidžiančias išlaikyti ir padidinti jų atsparumą klimato kaitos pokyčiams, ir užtikrinant palankias visuomenės gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas. Klimato kaitos poveikio švelninimas ir prisitaikymas yra pagrindinės kovos su klimato kaita strategijos dalys. Nors būtina prisitaikyti prie dabartinės ir būsimos neišvengiamos klimato kaitos, tačiau nereikėtų manyti, kad prisitaikymas pakeis poveikio švelninimą. Galiausiai poveikio švelninimui reikėtų teikti prioritetą, ypač kalbant apie išteklius. Veiksmų programoje prie darnaus vystymosi principo, kuriuo kartu siekiama klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, įgyvendinimo numatyta prisidėti šiose pagrindinėse srityse:  diegiant darnius principus versle: skatinant energiją ir gamtinius išteklius tausojančių procesų (pavyzdžiui, valdymo sistemų ar energetinių auditų) ir technologijų pritaikymą ir diegimą žuvininkystės įmonėse bei žuvų iškrovimo vietose;  skatinant darnų išteklių naudojimą: įgyvendinant BŽP reglamente numatytas išsaugojimo priemones, remiant investicijas į selektyvesnius žvejybos būdus ir įrangą, kuriais mažinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis aplinkai, užtikrinant kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą ir būklės gerinimą, įskaitant vandens ekosistemų biologinę įvairovę ir funkcionavimą;  užtikrinant efektyvų duomenų rinkimą ir žvejybos kontrolę, kuriais bus siekiama pagerinti turimas žinias apie jūros aplinkos būklę, tausoti ir tvariai naudoti jūrų žuvų LT 122 LT išteklius ir taip prisidėti prie Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslo „užtikrinti gerą aplinkos būklę“ įgyvendinimo. Atsižvelgiant į BNR 8 str. reikalavimus, rengiant ir įgyvendinant Veiksmų programą skatinama laikytis aplinkosaugos reikalavimų ir vadovautis lėšų panaudojimo veiksmingumo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, biologinės įvairovės, atsparumo nelaimėms ir rizikos prevencijos bei valdymo principais. Siekiant aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, atrenkant konkrečius projektus bus atsižvelgiama į strateginių planavimo dokumentų, rizikos mažinimo planų sprendinius, tikslus ir vadovaujamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Teritorijų planavimo įstatymų ir kitų teisės aktų, užtikrinančių darnaus vystymosi principų ir tikslų įgyvendinimą, nuostatomis. Atrenkant projektus, kur tinkama, bus vertinama atitiktis išteklių naudojimo efektyvumo, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimo, rizikos prevencijos ir valdymo, atsparumo nelaimėms, atitikimo skirtingų funkcinių gebėjimų vartotojų poreikiams tikslams bei „teršėjas moka“ principui. Kur tinkama, galės būti teikiamas prioritetas šiuos tikslus labiausiai atitinkantiems projektams. 9.2. Preliminari paramos, naudotinos kovos su klimato kaita tikslams, suma EJRŽF priemonės, kuriomis padedama siekti kovos su klimato kaita tikslų Koeficientas (%) 01 - 37 straipsnis. Parama kuriamoms ir įgyvendinamoms apsaugos priemonėms 0,00 02 - 38 straipsnis. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (+ 44 straipsnio 1 dalies c punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 40,00 05 - 43 straipsnio 2 dalis. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 0,00 01 - 77 straipsnis. Duomenų rinkimas 01 - 62 straipsnis 1 dalies a punktas. Parengiamoji parama 0,00 02 - 63 straipsnis. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (įskaitant einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas) 40,00 03 - 64 straipsnis. Bendradarbiavimo veikla LT 123 LT 01 - 66 straipsnis. Gamybos ir rinkodaros planai 02 - 67 straipsnis. Parama sandėliavimui 0,00 03 - 68 straipsnis. Rinkodaros priemonės 03 - 80 straipsnio 1 dalies c punktas. Žinių apie jūros būklę gerinimas 40,00 01 - 40 straipsnio 1 dalies b–g ir i punktai. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (+ 44 straipsnio 6 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 40,00 01 - 48 straipsnio 1 dalies a–d ir f–h punktai. Gamybinės investicijos į akvakultūrą 01 - 76 straipsnis. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas 0,00 01 - 69 straipsnis. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas 02 - 36 straipsnis. Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms 40,00 01 - 48 straipsnio 1 dalies k punktas. Gamybinės investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija 40,00 07 - 40 straipsnio 1 dalies h punktas. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 0,00 08 - 42 straipsnis. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (+ 44 straipsnio 1 dalies e punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 0,00 09 - 43 straipsnio 1 ir 3 dalys. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą; priedangų įrengimas, siekiant didinti žvejų saugą (+ 44 straipsnio 1 dalies f punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 40,00 01 - 54 straipsnis. Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra 02 - 28 straipsnis. Mokslininkų ir žvejų partnerystės (+ 44 straipsnio 3 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 03 - 41 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai. Energijos vartojimo 100,00 LT 124 LT efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 04 - 41 straipsnio 2 dalis. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 100,00 Preliminarus EJRŽF įnašas (EUR) Visų veiksmų programai EJRŽF skirtų asignavimų procentinė dalis (%) 10 149 156,00 16,00% LT 125 LT 10. VERTINIMO PLANAS Vertinimo plano tikslai ir paskirtis Vertinimo plano tikslas ‒ užtikrinti sistemingą bei savalaikį Veiksmų programos, ar atskirų jos dalių, efektyvumo, rezultatyvumo ir poveikio analizę. Siekiant nustatyto tikslo numatyti šie uždaviniai:  nustatyti preliminarius planuojamus vertinimus ir tinkamus vertinimų atlikimo terminus;  atlikti Veiksmų programos vertinimus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus ir pagal atsiradusius poreikius;  naudoti vertinimo metu surinktą informaciją, įgyvendinti vertinimo ataskaitose pateiktas rekomendacijas ir vertinimų rezultatus integruoti į sprendimų priėmimo procesą. Valdymas ir koordinavimas Veiksmų programos vertinimus planuoja, organizuoja ir įgyvendina VI. Planuojant, organizuojant ir atliekant vertinimus vadovaujamasi šiais principais:  proporcingas finansinių ir administracinių išteklių, reikalingų vertinimams atlikti, paskirstymas. Veiksmų programos vertinimų skaičius ir apimtis numatomi proporcingai, atsižvelgiant į Veiksmų programos finansinę proporciją, reikalavimus ir potencialias rizikos sritis įgyvendinant Veiksmų programą;  užtikrinamas vertinimo rezultatų objektyvumas ir patikimumas. Tuo tikslu planuojama, kad dalį Veiksmų programos vertinimų atliks nepriklausomi ekspertai, parinkti taikant viešųjų pirkimų procedūras;  skatinama partnerystė bei vertinimo kultūros ugdymas į vertinimų valdymo bei koordinavimo procesą įtraukiant kitas institucijas, partnerius;  užtikrinamas vertinimo skaidrumas ir informacijos sklaida. Tuo tikslu organizuojami vertinimų rezultatų pristatymai, vertinimo ataskaitos skelbiamos viešai, prieinamos visiems besidomintiems vertinimo rezultatais. Vertinimai organizuojami ir atliekami pagal sudarytą metinį vertinimų planą, kuris patvirtinamas Stebėsenos komitete. Siekiant supaprastinti ir palengvinti vertinimų organizavimo ir valdymo procesą, kiekvienam numatytam vertinimui atlikti sudaromas atskiras vertinimo projekto valdymo planas. Vertinimo projekto valdymo plane numatoma vertinimo tema, kas atliks vertinimą, ar tai būtų vidinis vertinimas, kurį atliks VI darbuotojai, ar išorinis vertinimas, kurį atliktų išorės ekspertai, biudžetas, terminai, reikalavimai, pagal kuriuos bus vykdoma vertintojų atranka, vertinimo tikslai ir apimtis, pagrindiniai vertinimo klausimai, techninės užduoties turinys, LT 126 LT vertinimo rezultatų panaudojimas, sklaida ir kt. Kiekvieno vertinimo projekto plano aspektai pasirenkami atsižvelgiant į vertinimo eigą. Vertinimų kokybei užtikrinti gali būti sudaroma darbo grupė, ypatingai tuo atveju, kai atliekami didesnės apimties vertinimai, pvz., tarpinis vertinimas. Darbo grupėje svarstomas konkretaus vertinimo planavimas, ypatingą dėmesį skiriant vertinimo techninei užduočiai parengti bei įgyvendinimo eigai suplanuoti. Darbo grupės veiklos forma ‒ pasitarimai ar diskusijos. Darbo grupė sudaroma iš VI ir TI bei įgyvendinančių institucijų (Žuvininkystės tarnybos ir ŽŪIKVC) atstovų. Taip pat į darbo grupės pasitarimus pagal poreikį, atsižvelgiant į vertinimo tematiką ir specifiką gali būti kviečiami kitų suinteresuotų institucijų atstovai, partneriai. VI atsakinga už vertinimo rezultatų pateikimą tikslinėms grupėms, viešinimą ir rekomendacijų bei vertinimo rezultatų įgyvendinimą ir integravimą į sprendimų priėmimo procesą. Koordinavimas: Planuojant ar atliekant Veiksmų programos vertinimus atsižvelgiama į jau atliktus kitų ESI fondų Veiksmų programų vertinimus, mokslinius tyrimus, auditų išvadas. Pirmiausia užtikrinama, kad planuojami vertinimo rezultatai nedubliuotų ankstesnių vertinimų rezultatų, o jau atliktuose vertinimuose, tyrimuose sukurtos naujos žinios, t. y. surinkta ir susisteminta informacija, statistiniai duomenys, atlikti skaičiavimai ir pan. pagal poreikį būtų naudojami atliekant Veiksmų programos vertinimus. Vertinimo temos ir veikla Esminiai planuojamų vertinimų tikslai ‒ atsiskaityti už teikiamą paramą iš EJRŽF bei tobulinti Veiksmų programos įgyvendinimą, t.y. gerinti skiriamos paramos panaudojimo kokybę, veiksmingumą, nuoseklumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus, konkrečias įgyvendinimo metu kilusias problemas, ar reaguojant į ekonominius-socialinius pokyčiuos sektoriuje. Vertinimai atliekami prieš pradedant įgyvendinti Veiksmų programą (išankstinis vertinimas), Veiksmų programos įgyvendinimo metu (tarpinis vertinimas) ir baigus įgyvendinti Veiksmų programą (galutinis vertinimas). Atlikti išankstinį vertinimą yra privaloma. Esminis vertinimo tikslas ‒ nustatyti, ar rengiama Veiksmų programa atitinka tikslinės grupės, t. y. žuvininkystės sektoriaus ir teritorijos poreikius. Vertinimą atlieka išoriniai vertintojai, nepriklausomi nuo už Veiksmų programos parengimą atsakingos ŽŪM. Veiksmų programos įgyvendinimo metu vertinimai organizuojami pagal poreikį. Vertinimų poreikis ir apimtis nustatoma:  vadovaujantis išankstinio vertinimo rekomendacijomis; LT 127 LT  atsižvelgiant į ES ir nacionalinius teisės aktus;  atsižvelgiant į problemas, nustatytas Veiksmų programos įgyvendinimo stebėsenos metu (pvz., stebėsenos rodiklių reikšmių žemas pasiekimas, netolygus paramos lėšų įsisavinimas, socialiniai, ekonominiai pokyčiai sektoriuje ir kt.);  vadovaujantis kitais motyvais. Numatomos vertinimų sritys: 1 sritis. Veiksmų programos stebėsenos rodiklių vertinimai (ypač tai aktualu siekiant kokybiškai parengti Veiksmų programos metines įgyvendinimo ataskaitas). Vertinimo metu analizuojama:  stebėsenai renkamų duomenų kokybė ir patikimumas;  Veiksmų programos prioritetų ir (arba) priemonių rodiklių tinkamumas ir pan.  renkami papildomi duomenys, reikalingi Veiksmų programos stebėsenos rodikliams įvertinti;  kita svarbi informacija. 2 sritis. Veiksmų programos įgyvendinimo pokyčių, siekiant nustatytų tikslų, vertinimas prioritetų ir (arba) priemonių lygmeniu. Vertinimų metu pagal poreikį analizuojami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys:  paramos lėšų paskirstymas ir įsisavinimas;  konteksto rodiklių pasiekimas;  produkto ir rezultato rodiklių pasiekimas;  investicijų sritys ir gerosios praktikos pavyzdžiai;  socialinės ir ekonominės situacijos pokyčiai;  kita svarbi informacija. 3 sritis. Veiksmų programos administravimo efektyvumo vertinimas. Vertinimo metu analizuojamas perduotų funkcijų atlikimo kokybė, administravimo proceso organizavimas, nustatytos procedūros, taisyklės ir kt. 4 sritis. Tematiniai vertinimai. Vertinimas organizuojamas tais atvejais, kai atitinkamo klausimo ar temos nagrinėjimas gali sukurti pridėtinę vertę. Nagrinėjama tema ar konkretus klausimas formuojamas bei vertinimo apimtis nustatoma pagal poreikį, pvz.: Veiksmų programos (ar jos dalies) rezultatų ir poveikio tęstinumo pasibaigus Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiui tikimybės vertinimas; poveikio klimato kaitai, kuris pasireiškia dėl Veiksmų programos (ar jos dalies) įgyvendinimo, vertinimas. Už Veiksmų programos galutinį vertinimą yra atsakinga EK. Galutinis vertinimas atliekamas glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuva. LT 128 LT Duomenų ir informacijos strategija VI ir TI užtikrina, kad būtų surinkti vertinimui reikalingi stebėsenos rodiklių duomenys. Reguliarus kiekybinių duomenų rinkimas įgalintų užtikrinti duomenų pateikimą laiku siekiant padėti vertinti Veiksmų programos įgyvendinimo pasekmes. VI, padedant TI, užtikrina, kad duomenys apie Veiksmų programos įgyvendinimą bei duomenys, reikalingi stebėsenai ir vertinimui vykdyti, būtų surinkti, tvarkomi ir saugomi elektroniniu būdu. Informacija apie duomenų rinkimą ir tvarkymą pateikiama Veiksmų programos 11 dalyje „Veiksmų programos įgyvendinimo sistema“. Vertinimų metu duomenų rinkimo etape VI ir TI užtikrina duomenų, aktualių vertinimams atlikti, prieinamumą vertintojams: vertinimui reikalingų stebėsenos duomenų pateikimą, o taip pat pagalbą, surenkant trūkstamą informaciją iš institucijų, įgyvendinančių duomenų rinkimo programą (toliau – DRP) ‒ ŽŪIKVC ir Žuvininkystės tarnybos. Daugiau informacijos apie duomenų rinkimą pagal DRP pateikiama Veiksmų programos 13 dalyje „Duomenų rinkimas“. Tvarkaraštis Išankstinis vertinimas yra privalomas ir atliekamas rengiant Veiksmų programos projektą. Veiksmų programos įgyvendinimo metu atliekami vertinimai, kurie gali būti privalomi ir neprivalomi:  pagal 1 sritį vertinimai neprivalomi ir atliekami nuolat per visą Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpį, bet ne rečiau kaip kas pusmetį;  pagal 2 sritį atliekami privalomi Veiksmų programos įgyvendinimo metiniai vertinimai iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Kitas privalomas vertinimas ‒ tarpinis Veiksmų programos įgyvendinimo vertinimas - atliekamas 2019 m. Esant poreikiui gali būti atliekama ir daugiau vertinimų pagal šią sritį;  pagal 3 sritį vertinimai privalomi ir atliekami kiekvienų Veiksmų programos įgyvendinimo metų I ketvirtį už praėjusius metus;  pagal 4 sritį vertinimai nėra privalomi ir jie gali būti atlikti bet kuriuo Veiksmų programos įgyvendinimo metu. Galutinis vertinimas yra privalomas ir atliekamas baigiant ar pabaigus įgyvendinti Veiksmų programą. Konkretūs BIVP vertinimo reikalavimai BIVP pagrindu įgyvendinamų VPS įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimą sudaro išorinė ir vidinė vertinimo sistemos. Išorinį vertinimą vykdo VI ir TI, vidinį vertinimą atlieka ŽRVVG/dvisektorė VVG. Be to, Veiksmų programos lygmeniu stebimi šiai priemonei nustatyti rodikliai. LT 129 LT Komunikacija Siekiant užtikrinti skaidrumą, vertinimo rezultatų sklaidą ir viešumą:  organizuojami vertinimo rezultatų vieši pristatymai ir aptarimai (viešų posėdžių, konferencijų, seminarų ar pan. metu);  informacija apie atliktus atitinkamus vertinimus įtraukiama į metines Veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitas, tokiu būdu apie vertinimus būtų informuotas stebėsenos komitetas ir EK;  vertinimų ataskaitos ar jų santraukos skelbiamos internete ir yra viešai prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims. Ištekliai VI paskiriamas bent vienas žmogus, atsakingas už vertinimų planavimą, vertinimo plano įgyvendinimą ir jų rezultatų panaudojimą. Siekiant stiprinti vertinimų gebėjimus numatoma organizuoti atitinkamus mokymus (paskaitas, seminarus, kt.), dalyvauti renginiuose, organizuojamuose siekiant pasikeisti patirtimi tarp valstybėje narėje veikiančių institucijų ar patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis. Planuojama tobulinti vertinimo projektų valdymo įgūdžius, ypač tokiose srityse kaip tinkamas techninių specifikacijų parengimas, konkrečių vertinimo metodų taikymas ir kt., kurie reikalingi planuojant vertinimus bei vykdant jų įgyvendinimo kontrolę. Pagal BNR 52 str. vertinimai bus finansuojami Techninės paramos, skirtos Veiksmų programai įgyvendinti, ir valstybės biudžeto lėšomis. Planuojamiems atlikti Veiksmų programos vertinimams finansiniai ištekliai skiriami proporcingai, atsižvelgiant į bendrą Veiksmų programai ar konkrečiai priemonei ar priemonių grupei įgyvendinti numatytas skirti lėšas. Konkrečiam vertinimui reikalingi finansiniai ištekliai nustatomi pagal planuojamą vertinimo tipą, apimtį, gilumą ir numatomos taikyti metodikos sudėtingumą. LT 130 LT 11. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO TVARKA 11.1. Institucijų ir tarpinių institucijų identifikuojamoji informacija Institucija ir (arba) įstaiga Institucijos ir (arba) įstaigos pavadinimas E. paštas Vadovaujančioji institucija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija zum@zum.lt Tvirtinančioji institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos info@nma.lt Audito institucija Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija zum@zum.lt Tvirtinančiosios institucijos tarpinė institucija Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos info@nma.lt 11.2. Stebėsenos ir vertinimo procedūrų aprašas Įgyvendinant Veiksmų programą dalyvauja ŽŪM ir jai pavaldi NMA. ŽŪM atlieka VI ir AI funkcijas. NMA kaip TI pavesta atlikti dalį VI funkcijų ir paskirtos visos TVI funkcijos. Kadangi ŽŪM ir NMA atlieka 2 institucijų funkcijas, nustatyta funkcijų atskyrimo tvarka: visas AI funkcijas atliks ŽŪM Vidaus audito departamentas, neatliekantis jokių VI funkcijų ir tiesiogiai pavaldus LR Žemės ūkio ministrui. Prireikus daliai auditų atlikti gali būti perkamos paslaugos AI atsakomybe; visas TVI funkcijas atliks NMA padalinys (iai), kurie neatlieka jokių TI funkcijų. Prireikus mokėjimo paraiškoms ir metinėms sąskaitoms patvirtinti prieš išsiunčiant jas EK gali būti perkamos išorės ekspertų paslaugos TVI atsakomybe. Vadovaujančioji institucija VI atsako už Veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo. 1. Valdydama Veiksmų programą VI: 1. teikia pagalbą stebėsenos komitetui atliekant savo darbą, teikia reikalingą informaciją jo funkcijoms vykdyti; 2. kiekvienais metais rengia ir, stebėsenos komitetui patvirtinus, teikia EK metinę ir galutinę įgyvendinimo ataskaitas; 3. TI teikia svarbią informaciją jos funkcijoms vykdyti ir projektams įgyvendinti; LT 131 LT 4. užtikrina Veiksmų programos viešinimą plačiajai visuomenei teikdama informaciją apie ES vaidmenį įgyvendinant Veiksmų programą; 5. kontroliuoja ir vertina TI (jai) perduotų VI (jos) funkcijų atlikimo kokybę. 2. Projektų atrankos srityje VI: 2.1. parengia ir patvirtina atitinkamas atrankos procedūras ir kriterijus, kurie:  padeda užtikrinti, kad projektu būtų prisidedama prie atitinkamo SP konkrečių tikslų ir rezultato rodiklių siekimo;  yra nediskriminuojantys ir skaidrūs;  atitinka BNR 7, 8 str. nustatytus bendruosius principus. 2.2. parengia ir patvirtina įgyvendinimo taisykles, kuriose išdėstomi paramos teikimo bendrieji ir specialieji reikalavimai, tinkamos finansuoti išlaidos, vykdymo terminai ir kt. 2.3. nustato tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas, prie kurių priskiriamos projekto išlaidos. 2.4. atrenka ir tvirtina (arba deleguoja šią funkciją TI) projektus, tinkamus paramai gauti. 3. Veiksmų programos finansų valdymo ir kontrolės srityje VI rengia valdymo pareiškimą ir metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 59 str. 5 dalies a ir b punktus. Tarpinė institucija Valdydama Veiksmų programą TI:  nustato kompiuterizuotų duomenų, reikalingų stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, tikrinimui ir auditui, įskaitant duomenis apie atskirus projektų dalyvius, kai taikytina, kaupimo ir saugojimo sistemą:  užtikrina, kad aukščiau nurodyti duomenys būtų renkami, įvedami ir saugomi IS ir kad rodiklių duomenys būtų suskirstyti pagal lytį, jei to reikalaujama;  pareiškėjams ir paramos gavėjams teikia svarbią jų užduotims vykdyti ir projektams įgyvendinti informaciją. Projektų atrankos srityje TI: LT 132 LT  vertina paramos paraiškas ir prieš priimant sprendimą dėl paramos skyrimo įsitikina, kad pareiškėjas ir projektas atitinka paramos teikimo reikalavimus, nustatytus VI patvirtintose administravimo ir įgyvendinimo taisyklėse;  jeigu projektas pradėtas vykdyti prieš pateikiant paramos paraišką, įsitikina, kad buvo laikomasi taikytinos teisės;  užtikrina, kad atrinkti projektai neapimtų veiklos, įtrauktos į projektus, kuriems buvo arba turėjo būti taikoma lėšų susigrąžinimo procedūra pagal reglamento 1303/2013 71 str. dėl to, kad buvo pakeista gamybinės veiklos vieta perkeliant ją už Veiksmų programos įgyvendinimo teritorijos ribų;  teikia išvadą VI dėl projektų tinkamumo/netinkamumo finansuoti EJRŽF lėšomis arba atrenka ir tvirtina projektus (kai tokia funkcija perduota TI) paramai pagal Veiksmų programą gauti. Veiksmų programos finansų valdymo ir kontrolės srityje TI:  atlieka projektų įgyvendinimo priežiūrą ir patikras;  tikrina, ar paramos lėšomis bendrai finansuojamos prekės, paslaugos įsigytos ir ar paramos gavėjų deklaruotos išlaidos apmokėtos pagal taikytiną teisę, Veiksmų programą ir paramos projekto sąlygas;  užtikrina, kad paramos gavėjai, kuriems atlyginamos tinkamos finansuoti faktiškai patirtos išlaidos, turėtų atskirą apskaitos sistemą arba atskirą visų su projekto įgyvendinimu susijusių sandorių apskaitos kodeksą;  atlieka paraiškų/projektų rizikų vertinimą ir valdymą, pažeidimų administravimą;  užtikrina, kad visi su išlaidomis ir auditu susiję dokumentai, reikalingi tinkamai audito sekai garantuoti, būtų saugomi laikantis BNR 72 str. g punkto reikalavimų. Tvirtinančioji institucija TVI atsakinga už visų BNR 126 str. nurodytų funkcijų atlikimą:  mokėjimo paraiškų parengimą ir teikimą EK bei patvirtinimą, kad mokėjimo paraiškos parengtos naudojantis patikima apskaitos sistema, yra pagrįstos patikrinamais patvirtinamaisiais dokumentais ir buvo TI patikrintos;  BNR 137 str. nurodytų metinių sąskaitų parengimą;  patvirtinimą, kad parengtos sąskaitos yra išsamios, tikslios ir teisingos, kad į sąskaitas įtrauktos išlaidos atitinka taikytiną teisę, buvo patirtos įgyvendinant projektus, atrinktus finansavimui pagal Veiksmų programą taikytinus kriterijus bei laikantis taikytinos teisės; LT 133 LT  užtikrinimą, kad veiktų sistema, kurioje kompiuterizuotai būtų registruojami ir saugomi kiekvieno patvirtinto projekto apskaitos duomenys, saugomi mokėjimo paraiškoms ir sąskaitoms parengti reikalingi duomenys, įskaitant duomenis apie susigrąžintinų sumų apskaitą ir išimtų sumų apskaitą panaikinus dalį arba visą projektui įgyvendinti skirtą paramą;  užtikrinimą, mokėjimo paraiškų rengimo ir teikimo tikslais, kad iš TI būtų gaunama tinkama informacija apie su išlaidomis susijusias įvykdytas procedūras, patikrinimus bei būtų atsižvelgta į visų AI arba jos atsakomybe atliktų auditų rezultatus;  EK deklaruotų išlaidų ir atitinkamo viešojo, paramos gavėjams sumokėto įnašo apskaitos įrašų saugojimą kompiuterizuota forma;  susigrąžintinų sumų apskaitą ir anuliuotų sumų apskaitą panaikinus dalį arba visą projektui skirtą paramą. Susigrąžintos sumos iki Veiksmų programos užbaigimo sugrąžinamos į ES biudžetą, išskaitant jas iš kitos išlaidų ataskaitos. Audito institucija AI atsakinga už visų BNR 127 str. nurodytų funkcijų atlikimą vadovaudamasi proporcingumo principu, kaip nustatyta BNR 148 str.:  Veiksmų programos Valdymo ir kontrolės sistemos (VKS) tinkamo veikimo ir tinkamos projektų imties audito atlikimą remiantis deklaruotomis išlaidomis ir atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus;  audito strategijos parengimą, atnaujinimą ir pateikimą EK jai paprašius. Audito strategija parengiama per 8 mėn. nuo Veiksmų programos patvirtinimo;  audito nuomonės parengimą ir kartu su kontrolės ataskaita pateikimą EK, kaip tai nustatyta BNR 138 str.;  kontrolės ataskaitos parengimą, kurioje pateikiamos pagrindinės VKS audito išvados, įskaitant išvadas, susijusias su nustatytais VKS trūkumais, ir siūlomi bei jau įgyvendinti taisomieji veiksmai. 11.3. Bendra Stebėsenos komiteto sudėtis Stebėsenos komitetą sudaro VI, TI ir partnerių atstovai. Institucinę stebėsenos komiteto sudėtį siūloma patvirtinti LR Vyriausybės nutarimu. Patvirtinus institucinę sudėtį, LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinama stebėsenos komiteto personalinė sudėtis. Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui gali būti suteikiama balsavimo teisė. Stebėsenos komiteto sudėtis sudaroma ir patvirtinama ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo pranešimo iš EK gavimo dėl Veiksmų programos patvirtinimo gavimo dienos. Sudarytas Stebėsenos komitetas parengia ir patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. LT 134 LT Vykdant Veiksmų programos įgyvendinimo stebėseną, Stebėsenos komitetui tenka svarbus vaidmuo, todėl, vadovaujantis partnerystės principu, jo veikloje turi būti užtikrintas aktualių partnerių (teritorinių, socialinių, ekonominių, įstaigų, atstovaujančių pilietinei visuomenei) dalyvavimas. Numatomi šie VI atstovai: viceministras (Stebėsenos komiteto pirmininkas), žemės ūkio ministro patarėjas (pirmininko pavaduotojas), ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovas ir Kaimo plėtros departamento atstovas. Be to, kaip minėta, be VI atstovų į Stebėsenos komitetą skiriamas ir vienas TI atstovas. Partneriai (numatomi 23 partnerių atstovai) bus atrenkami pagal nustatytus atrankos kriterijus (aktualumas, proporcingumas, atstovavimo apimtis) laikantis šių principų: esamos praktikos, skaidrumo, nešališkumo ir veiksmingumo. Reikalinga Stebėsenos komitete tinkamai atstovauti naujas Veiksmų programos lėšomis remiamas sritis – kontrolę, duomenų rinkimą, integruotą jūrų politiką. Duomenų rinkimą ir kontrolę Stebėsenos komitete atstovaus ŽŪM Žuvininkystės departamento atstovas ir Žuvininkystės tarnybos (kuri įgyvendina kontrolės programą ir dalyvauja DRP įgyvendinime) atstovai. Be to, DRP koordinatorius, kuris yra ŽŪM Žuvininkystės departamento darbuotojas, bus informuojamas apie rengiamus Stebėsenos komiteto posėdžius ir, kai manys reikalinga, galės tuose posėdžiuose dalyvauti (ne nario teisėmis). Jūrų sektoriui Stebėsenos komitete atstovaus LR susisiekimo ministerijos atstovas. Be to, atsižvelgiant į Veiksmų programos indėlį kovojant su klimato kaita, klimato kaitos klausimams Stebėsenos komitete atstovaus LR aplinkos ministerijos atstovas. Iš viso numatomi 28 Stebėsenos komiteto nariai. Partnerių tipas: Kompetentingos regioninės, vietos, miesto ir kitos valdžios institucijos Atstovų skaičius: 10 Atstovaujama institucija, įstaiga, organizacija ir kt.: LR Aplinkos ministerijos atstovas, LR Finansų ministerijos atstovas, LR Ūkio ministerijos atstovas, LR Vidaus reikalų ministerijos atstovas, LR Susisiekimo ministerijos atstovas, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas (LR ministerijos, prisidedančios prie struktūrinių fondų paramos veiksmų programos ir Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo Lietuvoje), LR Vyriausybės atstovas, Savivaldybių asociacijos atstovas, Žuvininkystės tarnybos atstovas. Partnerių tipas: Ekonominiai, socialiniai partneriai Atstovų skaičius: LT 135 LT 11 Atstovaujama institucija, įstaiga, organizacija ir kt.: Žvejybos Baltijos jūroje, Baltijos jūros priekrantėje atstovai (2), Verslinės žvejybos vidaus vandenyse atstovai (2), Akvakultūros sektoriaus atstovai (2), Žuvininkystės produktų perdirbimo sektoriaus atstovas, Žuvininkystės vietos veiklos grupių tinklo atstovas, Žuvininkystės sektoriuje veikiančių mokslo ir mokslinių tyrimų organizacijų atstovai (3). Partnerių tipas: Įstaigos, atstovaujančios pilietinei visuomenei Atstovų skaičius: 2 Atstovaujama institucija, įstaiga, organizacija ir kt.: Aplinkosaugos bei vyrų ir moterų lygių galimybių srityje veikiančių organizacijų įstaigų atstovai. Iš viso partnerių: 23 11.4. Glaustas pagal 120 straipsnį vykdytinų informavimo ir viešinimo ir viešinimo priemonių aprašas VI atsakinga už informacijos apie Veiksmų programą viešinimą plačiajai visuomenei. Įgyvendinant viešinimo veiklą VI atsakinga už: 1. Veiksmų programos įgyvendinimo pradžios paskelbimą. 2. ES vaidmenį įgyvendinant Veiksmų programą bei ES įnašą, skirtą jai įgyvendinti. 3. Teikiamas finansines galimybes. 4. Veiksmų programos įgyvendinimo ir pasiekimų viešinimą. Plati informavimo kampanija apie Veiksmų programą, pasitelkiant žiniasklaidos priemones, numatoma vykdyti paskelbiant apie Veiksmų programos įgyvendinimo pradžią. Ne mažiau kaip dvi informavimo kampanijos pasitelkiant žiniasklaidos priemones, organizuojant konferencijas, informacinius renginius ir pan. numatomos Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu, kurių metu populiarinamos finansavimo galimybės, pristatoma strategija, pagal kurią įgyvendinama Veiksmų programa, pristatomi Veiksmų programos įgyvendinimo rezultatai ir pan. LT 136 LT Informavimo funkcijas apie Veiksmų programos priemones įgyvendina TI. TI atsakinga už: 1. Konsultavimą ir informacijos teikimą elektroninėmis priemonėmis apie Veiksmų programoje numatytas galimybes finansavimui gauti: galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, įstaigoms, kurios atstovauja pilietinę visuomenę, ypač tokiose srityse kaip aplinkosauga, vyrų ir moterų lygybės skatinimas. 2. Informacijos pateikimą bendrame ESI fondų viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar portale (pagal nustatytus informavimo ir viešinimo reikalvimus): o Veiksmų programos santraukos paskelbimą; o informacijos potencialiems paramos gavėjams apie galimybes gauti paramą (teisės aktai, reglamentuojantys paramos teikimo tvarką, sąlygas ir reikalavimus, paraiškų administravimo tvarką bei trukmę, atrankos kriterijai, planuojami ir vykstantys kvietimai teikti paramos paraiškas, kontaktinė informacija, kur galima kreiptis paramos teikimo klausimais ir kita svarbi informacija). 3. Informacijos paskelbimą bendrame ESI fondų viešinimui skirtame internetiniame tinklalapyje ar portale arba Veiksmų programos svetainėje, į kurią galima patekti iš bendro ESI fondų viešinimui skirto internetinio tinklalapio ar portalo: o Veiksmų programos įgyvendinimo pasiekimai; o veiksmų sąrašas (CSV arba XML formatu), kuriame pateikiama informacija apie paramos gavėjus, informacija apie projektus, ES įnašas, kaip numatyta EJRŽF reglamento V priede:  įgyvendintų projektų pavyzdžiai bei įgyvendinti projektai, skirti investicijoms į inovacijas;  speciali informacija dėl veiklų, vykdomų pagal EJRŽF reglamento 26, 39, 47, 54 ir 56 str. Siekiant kuo plačiau paskleisti informaciją apie Veiksmų programą, apie galimybes gauti paramą įgyvendinant informavimo ir viešinimo priemones bus siekiama įtraukti ir partnerius, Europos informacijos centrus, taip pat šalyje veikiančią EK atstovybę. Paramos gavėjams taikomi gautos paramos projektams įgyvendinti viešinimo reikalavimai nustatomi atskirose viešinimo taisyklėse. LT 137 LT 12. INFORMACIJA APIE ĮSTAIGAS, ATSAKINGAS UŽ KONTROLĖS, TIKRINIMO IR VYKDYMO UŽTIKRINIMO SISTEMOS ĮGYVENDINIMĄ 12.1. Įstaigos, įgyvendinančios kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą Institucijos ir (arba) įstaigos pavadinimas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentasaa Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijosaa Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijosaa 12.2. Glaustas žmogiškųjų bei finansinių išteklių, skirtų žuvininkystės kontrolei, tikrinimui ir vykdymo užtikrinimui, aprašas 2014‒2020 m. žuvininkystės kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo įgyvendinimo priežiūrą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja ŽŪM Žuvininkystės departamentas, o sistemą įgyvendina Žuvininkystės tarnyba (Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojai, Žvejybos stebėsenos ir kontrolės, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės ir Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriai). Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriuje dirba 7, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriuje – 6, Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriuje – 5 darbuotojai, atsakingi už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, iš kurių Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriuje žuvininkystės kontrolės pareigūnų 6, Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriuje – 6, o Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriuje – 2. Žuvininkystės tarnybos atsakingų už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą darbuotojų pagrindinė funkcija – verslinės, specialiosios ir mėgėjų žvejybos reikalavimų įgyvendinimo jūrų vandenyse priežiūra. Pagal EJRŽF 76(2)(a-l) straipsnio nuostatas kontrolės ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo sistemos reikmėms planuojama skirti 4 682 163 Eur EJRŽF lėšų ir 545 163 Eur nacionalinių lėšų, tai bendrai sudarytų 5 227 326 Eur sumą. Iš viso duomenų rinkimui bei kontrolei ir įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo sistemai per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2020 m. planuojama skirti 8.674.768 Eurų sumą. 2014 m. žuvininkystės kontrolei ir vykdymo užtikrinimui buvo skirta 296 113,35 Eur valstybės biudžeto lėšų, iš jų 192 437,35 Eur – darbo užmokesčiui, 4 762,96 Eur – komunalinėms paslaugoms, 82 006,21 Eur – komandiruotėms, 121,64 Eur – kvalifikacijos kėlimui, 11 049,93 Eur – transporto sąnaudoms, 5 735,25 Eur – kitoms paslaugoms. 12.3. Pagrindinė turima įranga, visų pirma laivų, orlaivių ir sraigtasparnių skaičius Žvejybos kontrolę vykdo 2 žvejybos kontrolės laivai: 1. 15 m ilgio laivas ,,Vakaris“, skirtas žvejybai Baltijos jūroje kontroliuoti. LT 138 LT 2. 10.30 m ilgio kateris ,,Tobis“, skirtas žvejybai Baltijos jūros priekrantėje kontroliuoti. 12.4. Atrinktų veiksmų rūšių sąrašas Veiksmų rūšis Aprašas a - Technologijų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo sistemas (LAS), apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir IT tinklus, kuriuos naudojant galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos valdymą, pateikti duomenis (naudojant su kontrole susijusias interneto svetaines), keistis su žuvininkyste susijusiems duomenims skirtais duomenų atrankos metodais ir juos rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas, įrengimas ir kūrimas Priorities (c, f, d, a) under 2014/464/EU. Planuojama diegti ir atnaujinti informacinių technologijų sistemų ir tinklų, kuriuose galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti ir keistis duomenimis bei kurti duomenims skirtus atrankos metodus, vykdyti sistemų techninę priežiūrą, taip pat sujungti su tarpsektorinėmis duomenų keitimosi sistemomis, įgyvendinant Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 reikalavimus bei EK nustatytus prioritetus. Pirmiausiai planuojama toliau diegti duomenų patvirtinimo sistemas, kaip numatyta Reglamento (EK) Nr. 1224/2009 109 str., ypač kreipiant dėmesį į sistemų plėtrą, skirtą keistis žuvininkystės duomenimis tarp valstybių narių. Taip pat planuojama atnaujinti oficialią tinklavietę, kurioje pateikiama, saugoma ir atnaujinama žvejybos kontrolei reikalinga informacija. b - Komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų (EDRPS), laivų stebėjimo sistemų (LSS) ir automatinio identifikavimo sistemų (AIS) komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas Priorities (d, a) under 2014/464/EU. Planuojama įsigyti, įrengti ar sukurti komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, reikalingą užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir ES valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų, laivų stebėjimo sistemų ir automatinio LT 139 LT Veiksmų rūšis Aprašas identifikavimo sistemų komponentus, įgyvendinant Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 reikalavimus bei EK nustatytus prioritetus. Pirmiausiai planuojama įgyvendinti priemones, numatytas Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 15 str. ir skirtas įgyvendinti žvejybos laimikio iškrovimo reikalavimus. c - Komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnyje, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas Priorities (i, a) under 2014/464/EU. Planuojama įsigyti, įrengti ir sukurti komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, reikalingą užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 str. nuostatomis bei EK nustatytais prioritetais. d - Valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programų įgyvendinimas Priorities (g, d) under 2014/464/EU. Planuojama įgyvendinti valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programas, kurioms bus suteiktas EK prioritetas, vadovaujantis Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 ir kitų ES teisės aktų reikalavimais. e - Patruliuojančių laivų, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 % viso jų naudojimo laiko per metus naudojami žuvininkystės kontrolei Priorities (g, d) under 2014/464/EU. Planuojama modernizuoti turimus žvejybos kontrolės laivus, skirtus tinkamai žvejybos stebėsenai ir kontrolei užtikrinti. f - Kitų kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo Priorities (g, f) under 2014/464/EU. Planuojama įsigyti kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima LT 140 LT Veiksmų rūšis Aprašas įrangą, įsigijimas matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą, įgyvendinant Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1224/2009, 404/2011 ir Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 reikalavimus. g - Inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR analizę, įgyvendinimas arba su kontrole susijusių interneto svetainių kūrimas Priorities (i, d, g) under 2014/464/EU. Planuojama įgyvendinti inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimo ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole. Taip pat planuojamas su kontrole susijusių interneto svetainių atnaujinimas ir (arba) kūrimas, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 bei Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 tikslus. h - Mokymo ir mainų programos, be kita ko, tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingiems darbuotojams Priorities (b, g, a, e) under 2014/464/EU. Planuojama parengti ir įgyvendinti mokymo ir mainų programas, skirtas už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingų darbuotojų žinių bei profesinės kvalifikacijos tobulinimui, siekiant įgyvendinti Europos Tarybos ir Parlamento (ES) reglamento Nr. 1380/2013 bei Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 ir 1224/2009 tikslus. Taip pat už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingų darbuotojų dalyvavimas Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EFCA) organizuojamuose mokymuose ir susitikimuose. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla. LT 141 LT Veiksmų rūšis Aprašas i - Ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų įvertinimas, taip pat atliekant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų įvertinimas Priorities (a, d, c, b) under 2014/464/EU. Planuojama atlikti, žuvininkystės kontrolės sistemų ekonominės naudos analizę ir atliktų auditų įvertinimą, taip pat kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų vykdant žuvininkystės stebėseną, kontrolę ir priežiūrą įvertinimą pagal poreikį. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma žuvininkystės kontrolės veikla. j - Iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir teisėjų, tiek plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP taisyklių įgyvendinimą Priorities (d, i, g) under 2014/464/EU. Planuojama organizuoti informavimo ir viešinimo priemones (seminarus, viešinimo kampanijas ir kt.), kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, tiek visuomenės informuotumą apie BŽP taisyklių įgyvendinimą bei būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla. k - Veiklos išlaidos, patirtos vykdant sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį, ir kuriems taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 15 straipsnį, kontrolę Priorities (g, d) under 2014/464/EU. Veiklos išlaidos įgyvendinant veiksmus, skirtus vykdyti sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 str. ir kuriems taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 15 str., kontrolę. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla. LT 142 LT Veiksmų rūšis Aprašas l - Programos, susijusios su veiksmų plano, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos išlaidas Priority (a) under 2014/464/EU. Išlaidos, įskaitant ir veiklos išlaidas, sudarant ir įgyvendinant programą ir veiksmų planą. Planuojama sudaryti atitinkamą veiksmų planą ir numatyti priemones trūkumams pašalinti, atsakingoms institucijoms nustačius poreikį įgyvendinti veiksmų planą, numatytą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 str. 4 dalį. Įgyvendinamos priemonės bus susijusios su viešosios valdžios institucijos vykdoma kontrolės veikla. 12.5. Nuoroda į Komisijos nustatytus prioritetus Siekiama įgyvendinti žuvininkystės kontrolę reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kuriomis užtikrinamas BŽP taisyklių laikymasis, taip pat stiprinti Lietuvos žuvininkystės stebėsenos ir kontrolės sistemą; stiprinti Žuvininkystės tarnybos bendradarbiavimą žuvininkystės kontrolės srityje su kitų ES valstybių narių žuvininkystės kontrolės institucijomis; didinti žvejų, kitų suinteresuotų asmenų ir visuomenės supratimą apie ES BŽP taisyklių įgyvendinimą ir būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba; tobulinti Žuvininkystės tarnybos specialistų, įgyvendinančių žuvininkystės stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, administracinius gebėjimus. Vadovaujamasi ES prioritetais, kuriuos nustato EK, t.y.:  duomenų patvirtinimo sistemų įdiegimas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 str.;  veiksmai, susiję su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 str. nustatytu įsipareigojimu iškrauti laimikį, įskaitant informacinių sistemų papildymus ir atnaujinimus;  veiksmai, susiję su sugautų žuvų kiekio sertifikatų schema, numatyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 III skyriuje;  priemonės ir veiksmai, susiję su žvejybos laivų variklių galios nustatymu, patikra ir atitinkamų sertifikatų išdavimu;  specialiųjų kontrolės ir inspektavimų programų, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 str. 4 dalies reikalavimais, įgyvendinimas; LT 143 LT  žuvininkystės produktų atsekamumo sistemos diegimas ir plėtra, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 str. ir Reglamento (EB) Nr. 404/2011 67 str. 6 dalies reikalavimais;  žuvininkystės kontrolės trūkumų šalinimo veiksmų plano įgyvendinimas, EK nustačius tokius trūkumus ir patvirtinus konkrečių priemonių trūkumams pašalinti planą. Siekiant prisitaikyti prie kintančių žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo poreikių ir užtikrinti, kad visos numatytos žuvininkystės kontrolės priemonės atitiktų EK nustatomus prioritetus, šis aprašas turi būti reguliariai peržiūrimas, remiantis ES prioritetų žuvininkystės kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos srityje pagal BŽP pokyčiais. LT 144 LT 13. DUOMENŲ RINKIMAS 13.1. Bendrasis duomenų rinkimo veiklos, numatytos 2014–2020 m. laikotarpiu, aprašas Vadovaujantis EJRŽF 77 str. remiamas biologinių, techninių, aplinkosauginių ir socialinių bei ekonominių duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl BŽP 25 str. 1 ir 2 dalyse ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008. Renkant, tvarkant ir naudojant duomenis 2014–2020 m. bus siekiama įvertinti naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę, žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms ir žvejybos, akvakultūros ir perdirbimo sektorių veiklos socialinius bei ekonominius rezultatus. Žvejybos duomenų rinkimu, tvarkymu ir analizavimu prisidedama prie geros jūros aplikos būklės tikslo siekimo. LR Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 patvirtinta Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategija, kur numatyti tikslai ir uždaviniai Jūrų pagrindų direktyvai ir HELCOM Baltijos jūros veiksmų planui įgyvendinti. Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos tikslai, prie kurių siekimo prisideda Lietuvos nacionalinė žuvininkystės duomenų rinkimo programa (DRP):  pasiekti tinkamą Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimoi lygį;  siekti, kad jūros aplinkos apsaugos valdyme būtų taikomas ekosistemomis pagrįstas metodas, užtikrinant, kad žmogaus veiklos poveikis nusutrukdytų pasiekti ar išlaikyti Baltijos jūros geros kokybės aplinkos būklės ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pasikeitimus, tuo pačiu sukuriant sąlygas, kad dabartinės ir būsimos kartos galėtų tausiai naudoti jūros išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis. Veiksmų programoje DRP numatyta skirti 2 757 954 Eur EJRŽF lėšų bei 689 488 Eur nacionalinių lėšų. Iš viso DRP 2014−2020 m. laikotarpiu planuojama skirti 3 447 442 Eur bendro viešo finansavimo. 1. Veiklos A dalis – 2014-2016 m. Duomenys bus renkami, tvarkomi ir naudojami įgyvendinant 2014–2016 m. DRP, patvirtintą 2013 m. rugpjūčio 30 d. EK įgyvendinimo sprendimu Nr. C(2013)5568 ir LR žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-876. Bus įgyvendinami žvejybos sektoriaus įvertinimo, akvakultūros ir perdirbimo pramonės sektorių ekonominės padėties įvertinimo, žvejybos sektoriaus poveikio jūrų ekosistemai LT 145 LT įvertinimo ir duomenų, kuriems taikoma duomenų rinkimo sistema, tvarkymo ir naudojimo moduliai. 2014-03-24 sudaryta Daugiašalė Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos sutartis dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimo Rytų vidurio Atlante (CECAF). Parengtas projektas dėl Daugiašalės Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų ir Vokietijos sutarties dėl pelaginių žuvų biologinių duomenų rinkimo 2015-2016 m. (su galimybe sutartį pratęsti) pietų Ramiajame vandenyne (SPRFMO). Numatoma atlikti pilotinę lašišų mėgėjų žvejybos studiją, skirtą sukurti metodiką, kurios pagalba būtų nustatomi žvejų-mėgėjų sugaunami lašišų kiekiai. B dalis – po 2016 metų Numatoma rinkti biologinius, techninius, aplinkosauginius ir socialinius bei ekonominius duomenis apie verslinę bei mėgėjų žvejybą, akvakultūros veiklą ir žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo sektorių pagal planuojamus ES daugiametės duomenų rinkimo programos reikalavimus. 1) verslinė žvejyba Su ištekliais susiję kintamieji: informacija apie žuvų amžių, ilgį, svorį, lytį, brandą, vislumą, žvejybos efektyvumą, intensyvumą ir pan. Duomenys apie 2009 m. gruodžio 18 d. EK sprendime Nr. 2010/93/ES ir jį keičiančiuose teisės aktuose nustatytas žuvų rūšis bus renkami imant mėginius laivuose žvejybos reisų metu, žuvų aukcione ir laimikių iškrovimo vietose. Mėginių rinkimo kiekis ir dažnumas, amžiaus ir brandos nustatymas bus vykdomas pagal DRP seminaruose priimtas metodikas bei regioniniuose koordinaciniuose susirinkimuose suderintas veiksmų schemas. Planuojama vykdyti mokslinius tyrimus Baltijos jūroje pagal reglamente patvirtintą sąrašą koordinuojant atitinkamoms darbo grupėms (pvz. ICES WGBIFS). Su žvejybos specializacija susiję kintamieji: iškraunamų žuvų kiekis ir ilgių struktūra verslinėje žvejyboje, išmetamų laimikių kiekis ir ilgių struktūra ir pan. Duomenys bus renkami stebėtojų pagalba laivuose, registruojant žuvų iškrovimo bei prekybos vietose, naudojant apklausas ir anketas, vykdant specializuotus reidus į jūrą, sudarant sutartis su žvejais verslininkais. Techniniai duomenys (įvairių sričių kintamieji): žvejybos pajėgumai, pastangos, iškrovimai. Duomenys bus renkami apdorojant, agreguojant, skaidant, analizuojant IŽDIS duomenų rinkmenas. Aplinkosauginiai duomenys apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai: žuvų rūšių apsaugos būklė, didelių žuvų dalis, vidutinis didžiausias žuvų ilgis, naudojamų žuvų rūšių subrendusių individų dydis, žvejybos veiklos pasiskirstymas, žvejybos veiklos rūšių grupavimas, žuvims sugauti reikalingų degalų naudojimo efektyvumas ir pan. Duomenys bus renkami verslinės žvejybos stebėsenos bei mokslinių tyrimų reisų jūroje metu, išvestiniai LT 146 LT dydžiai ir charakteristikos bus skaičiuojami pagal patvirtintas metodikas naudojant jau surinktus duomenis. Socialiniai ir ekonominiai duomenys: pajamos, išlaidos personalui, energijai, remontui ir techninei priežiūrai, kitos veiklos išlaidos, duomenys apie kapitalą, investicijas, užimtumas, laivynas, žvejybos pastangas, produkcijos vertė ir pan. Duomenys bus renkami naudojant administracinius duomenų šaltinius, apklausas ir statistinės informacijos rinkimo formas. 2) mėgėjų žvejyba Su ištekliais susiję kintamieji: informacija apie sugaunamų žuvų kiekius ir biologinius parametrus. Duomenys apie lašišų mėgėjų žvejybą bus renkami atsižvelgiant į atliktos pilotinės mėgėjų žvejybos studijos rezultatus. Duomenys bus renkami Baltijos jūros Lietuvos IEZ bei vidaus vandenyse vykdant anketų platinimą bei apklausas, specializuotus reidus į jūrą bei žvejybos vietas krante. Socialiniai ir ekonominiai duomenys bus renkami naudojant anketų ir apklausos metodus. 3) akvakultūra ir žuvų perdirbimo sektorius Socialiniai ir ekonominiai duomenys: pajamos, išlaidos personalui, kitos veiklos išlaidos, finansiniai duomenys, užimtumas, produkcijos vertė ir pan. Duomenys bus renkami naudojant administracinius duomenų šaltinius, apklausas ir statistinės informacijos rinkimo formas. Bus siekiama pratęsti galiojančias ir/arba sudaryti naujas sutartis su kitomis ES valstybėmis narėmis dėl duomenų rinkimo regionuose, kuriuose žvejoja LR žvejybos laivai. 2. Pagrindinės duomenų rinkimo tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos Tinkamos finansuoti išlaidos turės būti patirtos nuo 2014-01-01, tiesiogiai susijusios su pagal EJRŽF 77 str. remiamomis DRP veiklomis, aiškiai nustatomos ir pagrįstos dokumentais. Numatomos tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos: personalo sąnaudos; komandiruočių išlaidos; ilgalaikio vartojimo prekės; duomenų rinkimo ir tvarkymo sistemų tobulinimo sąnaudos, sistemų bandomųjų tyrimų įgyvendinimas; medžiagos ir prekės; laivų sąnaudos, susijusios su jūroje atliekamais moksliniais tyrimais; subrangos ir (arba) išorinės pagalbos sąnaudos ir kt. 13.2. Duomenų saugojimo metodų, duomenų tvarkymo ir duomenų naudojimo aprašas Duomenys apie įvairių sričių kintamuosius (žvejybos pajėgumus, pastangas, iškrovimus) bei biologiniai duomenys kaupiami Integruotoje žuvininkystės duomenų informacinėje sistemoje (IŽDIS), kurioje tvarkomi duomenys pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, reikalavimus. Ekonominiai duomenys ir duomenys apie žuvų perdirbimo sektorių kaupiami Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS). Šias LT 147 LT sistemas valdo ŽŪM, o jų tvarkytojai yra: IŽDIS – Žuvininkystės tarnyba, ŽŪMPRIS – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC). Biologiniai duomenys iki 2014 metų buvo kaupiami ir tvarkomi daugiausia Excel formatu Žuvininkystės tarnyboje ir patalpinami į regioninę duomenų bazę FishFrame bei DATRAS, tačiau nuo 2015 metų startavo naujas IŽDIS modulis, skirtas biologiniams duomenimis (įskaitant mokslinių tyrimų jūroje bei stebėtojų ataskaitų duomenis) centralizuotai kaupti ir tvarkyti, tikrinti bei teikti į regionines duomenų bazes. IŽDIS IR ŽŪMPRIS Duomenų bazėse saugomų duomenų saugumas užtikrinamas taikant prieigą per https tik su slaptažodžiu. IŽDIS yra taikoma prieigos teisių sistema, kai atskiriems vartotojams suteikiama teisė tvarkyti ar matyti tik specifiniuose informacinės sistemos moduliuose laikomus duomenis. ŽŪIKVC turi ISO sertifikatus, įskaitant ISO 27001 (Informacijos saugos valdymo sistema) ir ISO 9001 (Kokybės valdymas). Duomenų bazėse saugomų duomenų saugumas ateityje bus toliau stiprinamas, diegiant atitinkamas technines priemones ir kokybės valdymo sistemas. Tolesnę IŽDIS ir ŽŪMPRIS informacinių sistemų plėtrą numatoma vykdyti atsižvelgiant į šių sistemų naudotojų poreikius ir ES teisės aktų reikalavimų pokyčius. Bendri programų atnaujinimai vyksta kasmet IV metų ketvirtį, šie naujinimai susiję su elektroninių ataskaitų keitimais, siekiant gerinti duomenų kokybę ir integralumą. IŽDIS palaikymą ir plėtrą vykdo išorinis paslaugų teikėjas (parinktas taikant viešųjų pirkimų procedūrą), o ŽŪMPRIS – šios informacinės sistemos tvarkytojas ŽŪIKVC. Reguliariai yra užtikinamas abiejų informacinių sistemų serverių duomenų atsarginių kopijų darymas. Kontrolės procedūras pirminių duomenų patikrai atlikti nustato pačios DRP įgyvendinančios institucijos. Po kiekvieno EK šaukimo teikti duomenis duomenų bazėse sukaupti duomenys agreguojami ir formuojami pagal EK sudarytas formas ar protokolus, kurie atitinka JRC (angl.k. – Joint Research Centre) duomenų bazės formatą. Po kiekvieno ICES šaukimo teikti duomenis ir prieš ICES ekspertų susirinkimus (tarp jų ir regioninius koordinacinius susitikimus) biologiniai duomenys agreguojami ir formuojami bei pateikiami pagal atitinkamų duomenų bazių formas ir protokolus (angl. k. – Regional Database (RDB)), DATRAS, InterCatch). Duomenų galutiniai naudotojai yra valstybės narės, EK institucijos. Biologinių duomenų kokybė užtikrinama renkant duomenis pagal patvirtintas metodikas. Atskirų biologinių duomenų kokybei ir kiekybei patikrinti yra naudojama COST (angl. k. – Common Open Source Tool) programa, su kuria skaičiuojamas CV (variacijos koeficientas). Įvairių sričių duomenų kokybės tikrinimas atliekamas iškrautų žuvų kiekius sutikrinant su parduotų žuvų kiekiais, vykdant kryžminį patikrinimą, tokiu būdu užtikrinant 100 proc. informacijos apie iškrautus ir parduotus žuvų kiekius patikimumą. Kryžminiai patikrinimai vykdomi kartą per mėnesį. Žuvininkystės sektoriaus ekonominių bei darbuotojų užimtumo statistinių duomenų rinkimas yra įtrauktas į Oficialiosios statistikos darbų programą, todėl duomenų kokybei užtikrinti taikomi Europos statistikos praktikos kodekso principai. Pagal DRP renkamų žvejybos ir žuvų perdirbimo pramonės sektorių ekonominių ir darbuotojų užimtumo statistinių duomenų kokybės kontrolei naudojamos šios priemonės: LT 148 LT  žvejybos įmonių pateiktoms pajamoms už sužvejotą ir iškrautą žuvų produkciją yra atliekama kryžminė patikra su Žuvininkystės tarnybos administruojamoje IŽDIS esančiais duomenimis pagal žvejybos žurnalus ir pirminio pardavimo pažymas ir įvertinama ar nėra reikšmingų nuokrypių;  žuvų perdirbimo pramonės įmonių apyvartos metiniai duomenys palyginami su gamybos vertės pusmetiniais duomenimis ir įvertinama ar nėra reikšmingų nuokrypių;  žvejybos ir žuvų perdirbimo pramonės įmonių pateiktų duomenų apie veiklos išlaidas kokybė patikrinama įvertinant kiekvienos išlaidų grupės procentinę dalį bendroje segmento išlaidų struktūroje, įvertinama šios dalies reikšmė, palyginama su atitinkamo segmento bei viso sektoriaus praėjusių trijų metų vidurkiu;  užimtumo rodikliai palyginami su praėjusių metų vidurkiu, apskaičiuojama vidutinė darbuotojui tenkanti pajamų dalis, įvertinami nuokrypiai. Apie surastas neatitiktis ar abejones dėl pateiktų duomenų patikimumo, informuojama duomenis pateikusi įmonė ir paprašoma pateikti patikslintą ataskaitą arba patvirtinti pateiktų duomenų patikimumą. Neatitiktys registruojamos neatitikčių žurnale. Įmonei pateikus patikslintą ataskaitą, ŽŪIKVC specialistas koreguoja duomenis duomenų bazėse. Neatitikčių priežastys analizuojamos. Jų pagrindu planuojamos ir įgyvendinamos prevencinės priemonės. Siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų rinkimą, DRP Koordinatoriui paprašius, DRP vykdytojai raštu teikia tarpines ataskaitas apie duomenų rinkimo vykdymo eigą ir rezultatus. 13.3. Gebėjimo užtikrinti patikimą ir administracinį surinktų duomenų valdymą aprašas Duomenų rinkimo programos (DRP) įgyvendinimą nacionaliniu lygiu koordinuoja ŽŪM Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus paskirtas darbuotojas (DRP Koordinatorius), kuris vykdo nacionalinio korespondento funkcijas, o nuo 2016 m. bus paramos gavėjas ir atsakingas už nacionalinės DRP ir jos metinių darbo planų rengimo koordinavimą, programos įgyvendinimo mokslinių ir techninių aspektų koordinavimą, ryšių palaikymą, finansinių srautų stebėjimą ir administravimą bei duomenų mainus su EK. DRP vykdytojai yra: a) Žuvininkystės tarnyba, kuri renka ir tvarko žuvininkystės sektoriaus biologinius duomenis, įvairių sričių kintamųjų duomenis, duomenis apie žvejybos sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai, vykdo jūroje atliekamus mokslinius tyrimus; b) ŽŪIKVC, kuris renka ir tvarko ekonominius ir socialinius duomenis. DRP vykdytojai atsakingi už jiems priskirtų DRP dalių įgyvendinimą: pirminių duomenų rinkimą ir tvarkymą bei surinktų pirminių duomenų ir iš jų gautų išsamių bei suvestinių duomenų, perduodamų DRP Koordinatoriui, kokybę bei išsamumą. LT 149 LT Viena iš priemonių, kuria bus siekiama užtikrinti tinkamą nacionalinės DRP valdymą ir duomenų rinkimo, saugojimo, patvirtinimo ir perdavimo kokybę – nacionaliniai koordinaciniai susirinkimai, organizuojami vieną kartą per metus (esant poreikiui – du kartus per metus), kuriuose dalyvauja DRP koordinatorius bei DRP vykdytojai. Taip pat siekiant efektyvaus žuvininkystės DRP įgyvendinimo, DRP vykdytojai dalyvauja mokslininkų ir ekspertų darbo grupėse bei regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, kuriuose įvertinami nacionalinių programų regioninio koordinavimo aspektai, teikiamos rekomendacijos, kad būtų užtikrinamas geresnis nacionalinių programų integravimas ir valstybių narių užduočių pasidalijimas. Detalesnės nuostatos dėl dalyvavimo regioniniuose duomenų rinkimo koordinavimo susitikimuose ir su duomenų rinkimu susijusiuose moksliniuose ir ekspertų susitikimuose bus nustatytos metiniuose DRP darbo planuose. Šis dalyvavimas taip pat bus koordinuojamas nacionalinių koordinacinių susirinkimų metu. Nacionalinis DRP Koordinatorius dalyvauja EK organizuojamuose žuvininkystės nacionalinių DRP Koordinatorių susirinkimuose. Siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą, į DRP administravimą įtraukiama tarpinė vykdymo institucija. Paramos gavėjai 2014–2015 m. pereinanuoju laikotarpiu buvo Žuvininkystės tarnyba, ŽŪIKVC ir Nacionalis koordinatorius. Nuo 2016 m. paramos gavėjas bus Nacionalis koordinatorius, kuris teiks paramos paraiškas tarpinei vykdymo institucijai ir pasirašys paramos sutartis, o ši institucija bus atsakinga už finansinių dokumentų tinkamumo, viešųjų pirkimų procedūrų atitikimo vertinimą ir kontrolę. Nacionalinis DRP Koordinatorius yra funkciškai nepriklausomas nuo Vadovaujančiosios ir Tvirtinančios institucijų. DRP Koordinatorius yra ŽŪM Žuvininkystės departamento darbuotojas, jis nuolat gauna informaciją apie rengiamus Veiksmų programos Stebėsenos komiteto susitikimus ir, kai manys reikalinga, galės juose dalyvauti (ne nario teisėmis). Šiuo metu DRP įgyvendinimui turimi žmogiškieji ištekliai pasiskirstę trijose institucijose pagal renkamų, apdorojamų ir analizuojamų duomenų apimtis:  Žuvininkystės tarnyboje (DRP vykdytojas) – 20 etatų;  ŽŪIKVC (DRP vykdytojas) – 3 etatai,  ŽŪM (DRP Koordinatorius) – 1 etatas. Iškilus būtinybei ir išaugus darbų apimtims, ateityje DRP veiklų įgyvendinimui gali būti įtraukta daugiau darbuotojų. DRP įgyvendinimui naudojami techniniai ištekliai:  dvi informacinės sistemos – IŽDIS ir ŽŪMPRIS (plačiau aprašytos VP 13.2 skyriuje);  Baltijos jūros mokslinių tyrimų laivas (traleris) „Darius“, priklausantis Žuvininkystės tarnybai. Praėjusiu laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skiriamas esamų informacinių sistemų plėtojimui, jų funkcionalumo didinimui bei darbuotojų, dalyvaujančių įgyvendinant DRP, kvalifikacijos ugdymui. LT 150 LT 14. FINANSINĖS PRIEMONĖS 14.1. Planuojamo finansinių priemonių naudojimo aprašas Siekiant greičiau ir efektyviau įgyvendinti BŽP nuostatas ir pagerinti žuvininkystės sektoriaus subjektų prieinamumą prie finansinių išteklių Lietuvoje, įgyvendinant Veiksmų programą dalį finansavimo SP įgyvendinimui galima būtų paskirstyti naudojant finansinius instrumentus, kurie gali būti numatyti atsižvelgiant į išankstinio (ex-ante) vertinimo rezultatus. Ex ante vertinimas padės 2014−2020 m. programiniu laikotarpiu tinkamai nustatyti finansinių instrumentų panaudojimo galimybes ir poreikį Lietuvos žuvininkystės sektoriuje. Kurių konkrečių SP įgyvendinimui būtų (jei būtų) taikomi finansiniai instrumentai bus nuspręsta atsižvelgiant į finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos įgyvendinimui išankstinio vertinimo rezultatus ar galimus vėlesnius vertinimo rezultatus, jei papildomų vertinimų pareikalautų įvykę esminiai ekonominės situacijos pokyčiai. Pirmąjį finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos įgyvendinimui išankstinį vertinimą numatoma atlikti 2015 m. Nustačius finansinių instrumentų panaudojimo Veiksmų programos įgyvendinimui poreikį ir galimybes, galėtų būti teikiamos lengvatinės paskolos ar įgyvendinamos kitos reikalingos finansinių instrumentų formos, pasiūlytos ex-ante vertintojų. Atsižvelgiant į EJRŽF fondo dalies Lietuvai dydį ir siekiant optimalaus administravimo kaštų ir naudos santykio, planuojama šių instrumentų administravimo sistemą suderinti su finansinių instrumentų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programą, administravimo sistema. Finansiniams instrumentams valdyti ir administruoti 2014-2020 m. bus skiriamas fondo valdytojas. Numatoma, kad Veiksmų programos finansinių instrumentų priemones valdys ir administruos tas pats fondo valdytojas kaip ir Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programos finansinių instrumentų fondo valdytojas. Fondo valdytojas skiriamas VI įsakymu. Skiriant fondo valdytoją turės būti užtikrinta, kad finansinių instrumentų priemonėms administruoti bus paskirta finansų įtaiga (kaip apibrėžia LR finansinių įstaigų įstatymas), šios finansų įstaigos akcijos nuosavybės teise turi priklausyti valstybei, jos veiklos tikslas, be kitų, – pagerinti verslinės žvejybos sektoriaus subjektų prieinamumą prie finansinių išteklių Lietuvoje, o taip pat privalo būti užtikrinta, kad būtų laikomasi BNR 32−40 str. išdėstytų nuostatų. Finansiniai instrumentai jau buvo taikomi pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 m. programą, teikiant lengvatines paskolas žemės ūkio veiklos subjektams. 2009 m. finansinių instrumentų įgyvendinimui buvo įsteigtas Paskolų fondas, kurio valdytoju LR Žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirtas UAB “Žemės ūkio paskolų garantijų fondas”. TI, kaip atsakingai už Veiksmų programos priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, numatoma pavesti atsakomybę rengti sutartis su fondo valdytoju dėl finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir jų finansavimo. Sutartis pasirašoma tarp VI, TI ir fondo valdytojo. Panaudojant finansinius instrumentus sugrąžintos lėšos ir palūkanos galėtų būti pakartotinai naudojamos, kaip tai nustatyta BNR. Pagal finansinius instrumentus būtų finansuojami galutiniai naudos gavėjai, atitinkantys Veiksmų programos priemonių, kurios įgyvendinamos taikant finansinius instrumentus, reikalavimus. Teikiant paskolas iš Veiksmų programos lėšų finansiniams instrumentams įgyvendinti, bus skaičiuojamas paramos intensyvumas, išreikštas bendrosios subsidijos LT 152 LT ekvivalentu (toliau – BSE). Kai ūkio subjektas kreipsis dėl investicinės paramos ir paskolos, maksimali paramos suma projektui bus mažinama BSE dydžiu. Preliminariai finansiniams instrumentams galėtų būti skirta iki 2 mln. eurų EJRŽF lėšų, tačiau tiek dėl šių instrumentų naudojimo, tiek dėl jiems skiriamos sumos bus apsispręsta gavus ex-ante vertinimo ataskaitą ir išanalizavus vertintojų rekomendacijas. Taip pat siekiant optimizuoti Veiksmų programos įgyvendinimo administravimo kaštus bus atsižvelgiama, ar finansiniai instrumentai bus naudojami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014−2020 m. programą. 14.2. Atrinktos EJRŽF priemonės, planuojamos įgyvendinti pasitelkiant finansines priemones EJRŽF priemonė 01 - 37 straipsnis. Parama kuriamoms ir įgyvendinamoms apsaugos priemonėms 02 - 38 straipsnis. Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis (+ 44 straipsnio 1 dalies c punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 05 - 43 straipsnio 2 dalis. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos, kuriomis siekiama palengvinti įpareigojimo iškrauti visą laimikį laikymąsi 01 - 77 straipsnis. Duomenų rinkimas 01 - 62 straipsnis 1 dalies a punktas. Parengiamoji parama 02 - 63 straipsnis. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas (įskaitant einamąsias ir aktyvaus pritaikymo išlaidas) 03 - 64 straipsnis. Bendradarbiavimo veikla 01 - 66 straipsnis. Gamybos ir rinkodaros planai 02 - 67 straipsnis. Parama sandėliavimui 03 - 68 straipsnis. Rinkodaros priemonės 03 - 80 straipsnio 1 dalies c punktas. Žinių apie jūros būklę gerinimas 01 - 40 straipsnio 1 dalies b–g ir i punktai. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Pastangos pagerinti valdymą ar apsaugą, stacionarių arba kilnojamųjų įrenginių statymas, įrengimas ar modernizavimas, su „NATURA 2000“ teritorijomis ir specialiomis saugomomis teritorijomis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimas, saugomų jūrų teritorijų, įskaitant „NATURA 2000“ teritorijas, valdymas, atkūrimas ir stebėjimas, su aplinka LT 153 LT susijęs informuotumas, dalyvavimas kituose veiksmuose, kuriais siekiama prižiūrėti ir praturtinti biologinę įvairovę ir ekosistemų funkcijas (+ 44 straipsnio 6 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 01 - 48 straipsnio 1 dalies a–d ir f–h punktai. Gamybinės investicijos į akvakultūrą 01 - 76 straipsnis. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas  01 - 69 straipsnis. Žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas 02 - 36 straipsnis. Parama žvejybos galimybių paskirstymo sistemoms 01 - 48 straipsnio 1 dalies k punktas. Gamybinės investicijos į akvakultūrą. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančioji energija 07 - 40 straipsnio 1 dalies h punktas. Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos 08 - 42 straipsnis. Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas (+ 44 straipsnio 1 dalies e punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 09 - 43 straipsnio 1 ir 3 dalys. Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą; priedangų įrengimas, siekiant didinti žvejų saugą (+ 44 straipsnio 1 dalies f punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 01 - 54 straipsnis. Aplinkos apsaugos funkcijas atliekanti akvakultūra 02 - 28 straipsnis. Mokslininkų ir žvejų partnerystės (+ 44 straipsnio 3 dalis (Vidaus vandenų žvejyba)) 03 - 41 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Investicijos į laivą, energijos vartojimo efektyvumo patikrinimas ir sistemos, tyrimai, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 04 - 41 straipsnio 2 dalis. Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas (+ 44 straipsnio 1 dalies d punktas (Vidaus vandenų žvejyba)) 14.3. Preliminarios sumos, kurias ketinama naudoti pasitelkiant finansines priemones Bendra EJRŽF suma 2014–2020 m. (EUR) 2 000 000,00 LT 154 LT Dokumentai Dokumento pavadinimas Dokumento rūšis Dokumento data Vietinė nuoroda Komisijos nuoroda Rinkmenos Išsiuntimo data Išsiuntė Strateginio poveikio aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita Strateginio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita 2015-06-14 Ares(2015)28972 15 3 priedas SPAV ataskaita 2015-07-09 nbrazlor Valtymo ir kontrolės sistemos (VKS) aprašo santrauka Valdymo ir kontrolės sistemos aprašo santrauka 2015-06-14 Ares(2015)28972 15 4 priedas VKS aprašas 2015-07-09 nbrazlor Nacionalinis akvakultūros planas Papildoma informacija 2015-06-14 Ares(2015)28972 15 6 priedas akvakultūros planas 2015-07-09 nbrazlor Papildoma informacija apie kompensacijų skaičiavimo metodus Papildoma informacija 2015-06-30 Ares(2015)28972 15 Papildoma informacija apei kompensacijų skaičiavimo metodus 2015-07-09 nbrazlor Partnerių, su kuriais konsultuotasi, sąrašas Partnerių, su kuriais konsultuotasi, sąrašas 2015-06-12 Ares(2015)28972 15 1 priedas partnerių sąrašas 2015-07-09 nbrazlor ex-ante vertinimo galutinė ataskaita Ex ante vertinimo ataskaita 2015-06-12 Ares(2015)28972 15 2 priedas 2015-07-09 nbrazlor ŽRVVG teritorijų žemėlapis Žemėlapiai, kuriuose matyti žuvininkystės ir akvakultūros sektorių dydis ir vietos, pagrindinių žvejybos uostų ir akvakultūros vietos, saugomų teritorijų vietos (integruotas pakrantės zonos tvarkymas, saugomos jūrų teritorijos, „Natura 2000“) 2015-06-12 Ares(2015)28972 15 5 priedas ŽRVVG teritorijų žemėlapis 2015-07-09 nbrazlor