Order No. V-1441 of the Minister of Public Health validating Lithuanian hygiene standard HN 60: 2004 “Maximum permissible limits values of hazardous chemical substances in soil.”
صدر في 2015-12-14 · النص بتاريخ 2026-10-01
القانون العام والإرشادات الرسمية منشورة بوصفها أبحاثاً. ليست مشورة قانونية أو ضريبية أو مالية.
البحث نفسه مكتوب بالإنجليزية. العناوين والوسوم مترجمة؛ أما النتائج والاقتباسات فغير مترجمة.
عن هذا القانون
- العنوان الأصلي
- LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2004 M. KOVO 8 D. ĮSAKYMO NR. V-114 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. V-1441 Vilnius.
- اللغة
- Lithuanian
- النوع
- لائحة
- الدولة
- ليتوانيا
- الموضوعات
- Environment, Land and soil
- الكلمات المفتاحية
- meteorology, land tenure, soil conservation/soil improvement, soil pollution/quality, hazardous substances, public health, monitoring, pollution control, standards
أين تقرؤه
النص
نص القانون نفسه، مادةً مادة، كما هو محفوظ. لكل مادة رابطها.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2004 M. KOVO 8 D. ĮSAKYMO NR. V-114 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2004 „PAVOJINGŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS KONCENTRACIJOS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2015 m. gruodžio 14 d. Nr. V-1441 Vilnius 1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2004 „Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje“ patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija: „LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 60:2015 „PAVOJINGŲJŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE“ PATVIRTINIMO Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 341 „Dėl Esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės institucijoms“ 3 punktu: 1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ (pridedama). 2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“ 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1441 redakcija) LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 60:2015 PAVOJINGŲJŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši higienos norma nustato pavojingųjų cheminių medžiagų ribines vertes dirvožemyje, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai (per augalus, orą ar vandenį) nekenkia žmogaus ir jo ateinančių kartų sveikatai. 2. Ši higienos norma taikoma teritorijų (žemės sklypų) dirvožemiui, kai tose teritorijose (žemės sklypuose) planuojama statyti gyvenamuosius, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis ir laboratorijas), gydymo, viešbučių, poilsio paskirties pastatus, sporto paskirties inžinerinius statinius – aikštynus ir stadionus, naudojamus sportui ir kūno kultūrai atvirame ore, pastatus [4.1]; kai tose teritorijose (žemės sklypuose) esančiuose pastatuose planuojama įrengti gyvenamąsias, mokslo (išskyrus institutų ir mokslinių tyrimo įstaigų, observatorijų, meteorologijos stočių ir laboratorijų), viešbučių, gydymo ir poilsio paskirties patalpas; kai teritorijose (žemės sklypuose) naudojami minėti objektai; kai teritorijos (žemės sklypai) skirtos rekreacijai [4.2]. 3. Ši higienos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės (toliau – valstybė narė) piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims arba kitoje valstybėje narėje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų filialams, taip pat kitos užsienio valstybės juridinių asmenų ar organizacijų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, kurių veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su dirvožemio, galimai užteršto dėl ūkinės veiklos, panaudojimu, bei asmenims, vykdantiems dirvožemio stebėseną, tyrinėjimus, ir institucijoms, kurios pagal kompetenciją vykdo dirvožemio valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. II SKYRIUS NUORODOS 4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į šiuos dokumentus: 4.1. Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimų paskirtį“ patvirtinimo“. 4.2. Žemės naudojimo būdų turinio aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“. 4.3. Lietuvos standartas LST ISO 10381-1:2005 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 1 dalis. Ėminių ėmimo programų sudarymo vadovas“ (tapatus ISO 10391-1:2002). 4.4. Lietuvos standartas LST ISO 10381-2:2005 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 2 dalis. Ėmimo būdų vadovas“ (tapatus ISO 10381-2:2002). 4.5. Lietuvos standartas LST ISO 10381-3:2003 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 3 dalis. Saugos vadovas“ (tapatus ISO 10381-3:2001). 4.6. Lietuvos standartas LST ISO 10381-4:2006 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 4 dalis. Natūralių, pusiau natūralių ir dirbamų sklypų tyrimo vadovas“ (tapatus ISO 10381-4:2003). 4.7. Lietuvos standartas LST ISO 10381-5:2007 „Dirvožemio kokybė. Ėminių ėmimas. 5 dalis. Miesto ir pramoninių sklypų dirvožemio taršos tyrimo vadovas“ (tapatus ISO 10381-5:2005). 4.8. Lietuvos standartas LST EN 15935:2012 „Dumblas, apdorotos bioatliekos, dirvožemis ir atliekos. Degimo nuostolių nustatymas“. 4.9. Lietuvos standartas LST EN 15934:2012 „Dumblas, apdorotos bioatliekos, dirvožemis ir atliekos. Sausųjų medžiagų kiekio skaičiavimas pagal nustatytą sausojo likučio arba vandens kiekį“. III SKYRIUS SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS 5. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys: 5.1. Dirvožemis – potencialiai derlingas viršutinis purusis Žemės plutos sluoksnis, veikiant dirvodaros procesams, susidaręs iš dirvodarinės uolienos (kompleksiškai veikiant vandeniui, orui, gyviesiems organizmams). 5.2. Organinės cheminės medžiagos – visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus ir metalų karbonatus. 5.3. Patikslinta pavojingosios cheminės medžiagos ribinė vertė – pavojingos cheminės medžiagos ribinė vertė, apskaičiuota pagal konkrečios teritorijos dirvožemio savybes. 5.4. Pavojingosios cheminės medžiagos ribinė vertė – pavojingosios cheminės medžiagos koncentracija tiriamame dirvožemyje, kuri, atsižvelgiant į naudojamos teritorijos paskirtį, turimomis žiniomis, neribotą laiką nekelia pavojaus aplinkai ir žmonėms. 5.5. Pesticidai – pavojingos cheminės medžiagos kenksmingiems organizmams naikinti: insekticidai (vabzdžiams naikinti), herbicidai (piktžolėms naikinti), fungicidai (grybams, pelėsiams ir samanoms naikinti), algicidai (dumbliams naikinti) ir rodenticidai (graužikams, pavyzdžiui, žiurkėms ir pelėms, naikinti). IV SKYRIUS PAVOJINGŲJŲ CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE 6. Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje pateiktos lentelėje. Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinių verčių lentelė Eil. nr. Medžiagos pavadinimas CAS Nr.* Cheminės medžiagos ribinė vertė (RV), mg/kg sausosios medžiagos 1 2 3 4 Metalai ir neorganiniai junginiai 1. Alavas (Sn) 7440-31-5 20 2. Arsenas (As) 7440-38-2 20 3. Baris (Ba) 7440-39-3 700 4. Berilis (Be) 7440-41-7 10 5. Boras (B) 7440-42-8 50 6. Chromas (Cr) 7440-47-3 80 7. Cinkas (Zn) 7440-66-6 300 8. Gyvsidabris (Hg) 7439-97-6 0,5 9. Kadmis (Cd) 7440-43-9 1,5 10. Kobaltas (Co) 7440-48-4 40 11. Manganas (Mn) 7439-96-5 1500 12. Molibdenas (Mo) 7439-38-7 5 13. Nikelis (Ni) 7440-02-0 75 14. Selenas (Se) 7782-49-2 1,5 15. Sidabras (Ag) 7440-22-4 0,5 16. Stibis (Sb) 7440-36-0 10 17. Švinas (Pb) 7439-92-1 80 18. Uranas (U) 7440-61-1 20 19. Vanadis (V) 7440-62-2 150 20. Varis (Cu) 7470-50-8 75 21. Cianidai (bendras, CN) - 5 22. Fluoridai (F) - 200 23. Nitratai (NO3) - 130 Aromatiniai angliavandeniliai 24. Anilinas 62-53-3 5 25. Benzenas 71-43-2 0,5 26. Bifenilas 92-52-4 4 27. 2,4-dimetilfenolis 105-67-9 1 28. 2,6-dimetilfenolis 576-26-1 1 29. 3,4-dimetilfenolis 95-65-8 1 30. Etilbenzenas 100-41-4 5 31. Fenolis 108-95-2 10 32. Ksilenas 1330-20-7 5 33. Naftos produktai (angliavandeniliai): C5-C10 C10-C20 C20-C40 100 200 5000 34. Nitrobenzenas 98-95-3 2 35. 4-nitrofenolis 100-02-7 0,5 36. Pentachlorbenzenas 608-93-5 1 37. Stirenas 100-42-5 0,5 38. Toluenas 108-88-3 5 Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 39. Antracenas 120-12-7 5 40. Benzo(a)pirenas 50-32-8 0,5 41. Chrizenas 218-01-9 2 42. Fenantrenas 85-01-8 60 43. Naftalenas 91-20-3 5 44. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA, bendras) 5 45. Pirenas 129-00-0 125 Halogeninti angliavandeniliai 46. Anglies tetrachloridas 56-23-5 1 47. 1,2-dichloretanas 107-06-2 0,035 48. Dichlormetanas 75-09-2 0,35 49. 1,2-dichlorpropanas 78-87-5 2 50. Heksachloretanas 67-72-1 1 51. Polichlorintieji bifenilai (PCB) - 0,3 52. Tetrachloretilenas 127-18-4 0,5 53. Trichloretilenas 79-01-6 1,5 Pesticidai 54. Aldrinas 309-00-2 0,05 55. Chlordanas 57-47-9 0,1 56. 2,4 D (dichlorfenoksiacto rūgštis) 94-75-7 0,1 57. DDT (dichlordifeniltrichloretanas) 50-29-3 0,1 58. Dieldrinas 60-57-1 0,005 59. Endrinas 72-20-8 0,1 60. Heksachlorbenzenas 118-74-1 0,5 61. Heksachlorcikloheksanas 319-84-6 0,4 62. Heptachloras 76-44-8 0,05 63. Pesticidai (bendras) - 0,1 * Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (Chemical Abstracts Service) medžiagai suteiktas registracijos numeris. V SKYRIUS DIRVOŽEMIO UŽTERŠTUMO NUSTATYMO METODIKA 7. Pagrindinis dirvožemio užterštumo pavojingosiomis cheminėmis medžiagomis nustatymo rodiklis yra cheminės medžiagos ribinė vertė (toliau – RV) dirvožemyje (lentelė). 8. Dirvožemio užterštumas organine chemine medžiaga (išskyrus naftos produktus ir policiklinius aromatinius angliavandenilius) nustatomas atsižvelgiant į cheminės medžiagos patikslintą ribinę vertę (toliau – RVp), kuri lygi: , 3 (%)OM RVRVp čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %. 9. Dirvožemio užterštumas naftos produktais nustatomas pagal cheminių medžiagų RVp, kuri lygi: , 2,1 (%)OM RVRVp čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas grunto organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 2 % ar mažiau kaip 1,2 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 2 % arba 1,2 %. 10. Dirvožemio užterštumas policikliniais aromatiniais angliavandeniliais nustatomas pagal cheminių medžiagų RVp, kuri lygi: čia OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %. A, B – koeficientai, kurių vertės priklauso nuo policiklinių aromatinių angliavandenilių (1 priedas). 11. Dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais nustatomas pagal RVp, kuri lygi: (%))),(( OMBARVRVp , )3()10( (%))((%))( CBA OMCMBA RVRVp čia M (%) – tiriamo dirvožemio molio dalelių (mažesnių kaip 0,002 mm) kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio molio dalelių kiekis yra daugiau kaip 50 % ar mažiau kaip 10 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 50 % arba 10 %; OM (%) – dirvožemio organinės medžiagos kiekis (%). Tais atvejais, kai nustatytas dirvožemio organinės medžiagos kiekis yra daugiau kaip 10 % ar mažiau kaip 3 %, į formulę įrašomos vertės atitinkamai 10 % arba 3 %. A, B, C – koeficientai, kurių vertės priklauso nuo sunkiųjų metalų (2 priedas). 12. Dirvožemio ėminių ėmimo programos sudaromos ir ėminiai imami pagal standartus LST ISO 10381-1 [4.3], LST ISO 10381-2 [4.4], LST ISO 10381-3 [4.5], LST ISO 10381-4 [4.6], LST ISO 10381-5 [4.7]. 13. Bendri cheminių elementų kiekiai dirvožemyje nustatomi taikant šiam tikslui skirtas tarptautiniuose standartuose (ISO) nurodytas tyrimų (analizės) metodikas (atominės absorbcijos spektrometrijos, induktyviai sužadintos plazmos masės fotometrijos, rentgeno fluorescencijos, atominės emisijos spektrometrijos) tyrimo (analizės) metodikas. 14. Bendras pesticidų kiekis dirvožemyje nustatomas taikant tarptautiniuose standartuose (ISO) nurodytas dujų arba skysčių chromatografijos tyrimų (analizės) metodikas. Jei nėra tarptautiniais standartais ar teisės aktais patvirtintų konkrečių pesticidų tyrimo (analizės) metodikų, galima taikyti Europos (EN), Šiaurės šalių (NMKL) arba Oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) tyrimo (analizės) metodikas. 15. Dirvožemio organinės medžiagos kiekis nustatomas pagal standartą LST EN 15935 [4.8]. 16. Dirvožemio sausųjų medžiagų kiekis nustatomas pagal standartą LST EN 15934 [4.9]. 17. Nustatant kitas chemines medžiagas gali būti taikomos įvairios tarptautinės standartinės (ISO) arba kitos įteisintos metodikos. Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ 1 priedas PATIKSLINTOS RIBINĖS VERTĖS (RVp) POLICIKLINIAMS AROMATINIAMS ANGLIAVANDENILIAMS NUSTATYTI NAUDOJAMI KOEFICIENTAI Eil. nr. Organinė cheminė medžiaga Koeficientas A B 1. Antracenas 1,0 0,0 2. Benzo(a)pirenas 1,0 0,0 3. Chrizenas 1,0 0,0 4. Fenantrenas 0,26 0,37 5. Naftalenas 0,64 0,18 6. Pirenas 0,44 0,28 Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ 2 priedas PATIKSLINTOS RIBINĖS VERTĖS (RVp) SUNKIESIEMS METALAMS NUSTATYTI NAUDOJAMI KOEFICIENTAI Eil. nr. Sunkusis metalas A B C 1. Alavas 4,0 0,6 0,0 2. Arsenas 15 0,4 0,4 3. Baris 30 5,0 0,0 4. Chromas 50 2,0 0,0 5. Cinkas 50 3,0 1,5 6. Gyvsidabris 0,2 0,0034 0,0017 7. Kadmis 0,4 0,007 0,021 8. Kobaltas 2,0 0,28 0,0 9. Nikelis 10 1,1 0,0 10. Švinas 50 1,0 1,0 11. Vanadis 12 1,2 0,0 12. Varis 15 0,6 0,6