Law No. XII-2769 “On real estate related credit”

LIETUVOS RESPUBLIKOS SU NEKILNOJAMUOJU TURTU SUSIJUSIO KREDITO JSTATYMAS 2016 m. lapkricio 10 d. Nr. XII-2769 Vilnius ISKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Jstatymo paskirtis 1. Sio jstatymo paskirtis - nustatyti su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo St!,lygas ir informavimo apie sias st!,lygas reikalavimus, kredito davejo, kredito tarpininko ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomyby vykdant siame istatyme numatyttl, veikltl,. 2. Siuo jstatymu igyvendinarni Europos Sajungos teises aktai, nurodyti sio istatymo priede. 2 straipsnis. Jstatymo taikymo sritis 1. Sis jstatymas taikomas: 1) kredito sutartims, pagal kurias kredito gavejo isipareigojimq ivykdymas uztikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise; 2) kredito sutartims, kuriq paskirtis - jgyti arba islaikyti teisy i zemes arba kito esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavyby; 3) sutartims ar jq grupei, pagal turini ir (arba) sudarymo tikslt!, priskirtinoms sios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kredito sutartims. 2. Sis jstatymas netaikomas: ... 1) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas ne kredito gavejams; 2) kredito sutartims, pagal kurias darbdavys, kai kredito teikimo veikla sudaro nepagrindiny jo veiklos dali, suteikia darbuotojams kreditt!, be palukanq arba uz mazesny negu rinkoje vyraujanti bendros kredito kainos metiny normtl, ir kurios nera siulomos visuomenei; 3) kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be paluk:anq ir jokiq kitq mokesciq, isskyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito uztikrinimu susijusios islaidos; 2 4) s4skaitos kreditavimo sutartims, kai kreditas turi buti gqzintas per vienq menesi; 5) kredito sutartims, kurios yra sudaromos pagal susitarimq, pasiektq teisme arba viesojo administravimo institucijoje; 6) kredito sutartims, kurios sudaromos pagal Lietuvos Respublikos valstybes paramos daugiabuciams namams atnaujinti (modernizuoti) jstatymq; 7) kitoms, negu sios dalies 6 punkte nurodytos, kredito sutartims, pagal kurias teises aktti nustatytais atvejais, kai siekiama bendro intereso, tarn tikrai ribotai visuomenes daliai suteikiamas kreditas taikant mazesny negu rinkoje vyraujanti palukanq norm4 arba v1sai nemokant palfikan-q, arba kitomis s4lygomis, kurios butq palankesnes kredito gavejui negu rinkoje vyraujancios sqlygos, ir taikant ne didesny negu rinkoje vyraujanti palukanq normq, isskyrus sio istatymo 4 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus, kurie taikomi siame punkte nurodytoms kredito sutartims. 3 straipsnis. Pagrindines sio istatymo s~vokos 1. Bendra kredito gavejo mokama suma - bendros kredito sumos ir bendros kredito kainos suma. 2. Bendra kredito kaina - kredito gavejo islaidos, susijusios su kreditu (palfikanos, komisinis atlyginimas, turto vertinimo · islaidos, kai toks vertinimas butinas kreditui gauti), taip pat jkeisto nekilnojamojo turto draudimo islaidos, jeigu privaloma sudaryti draudimo sutarti siekiant gauti kreditq arba taikyti kredito sutarciai skelbiamas nuostatas ir sqlygas, mokejimo priemoniq, skirtq mokejimo operacijoms ir kredito lesoms ismoketi, islaidos ir bet kurios kitos su kredito sutartimi susijusios islaidos, kurias kredito gavejas turi sumoketi ir kurios yra zinomos kredito davejui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, bet nejskaitant atlyginimo notarui ir netesyb-q uz kredito sutartyje nustatytq jsipareigojim-q nevykdymq ir kit-q islaid-q, susijusi-q su nuosavybes teises i nekilnojamaji turtq registravimu. 3. Bendra kredito suma - kredito suma, kuria galima naudotis pagal kredito sutarti. 4. Bendros kredito kainos metine norma - bendra kredito kaina, isreiskiama metine bendros kredito sumos procentine dalimi, kuri kiekvienais metais yra lygi dabartinei visll busim-q arba esamq kredito davejo arba paskolos davejo ir kredito gavejo sutartq isipareigojim-q (ismoketos kredito sumos, kredito jmokq ir kit-q susijusiq mokejimq) vertei. 5. Buveines valstybe nare-valstybe nare, kurioje yra: 1) pagrindiny veiklos dali sudarancios kredito tarpininko veiklos vietos adresas, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo; 3 2) kredito davejo arba kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, registruota buveine arba, jeigu pagal savo valstybes nares teisy kredito davejas arba kredito tarpininkas registruotos buveines neturi, -valstybe nare, kurioje yrajo pagrindine buveine. 6. Darbuotojas - fizinis asmuo, kuris: 1) darbo santykiais arba Jq esmy atitink:anciais santykiais yra susijys su kredito daveju, kredito tarpinink:u arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi ir vykdydamas savo funkcijas tiesiogiai dalyvauja veikloje, kuriai taikomas sis istatymas, arba palaiko rysius su kredito gavejais vykdant kredito teikimo veikl~, kuriai taikomas sis istatymas; 2) tiesiogiai vadovauja sios dalies 1 punkte nurodytiems asmenims arba priziuri j-q darb'l. 7. Fiksuotoji kredito paliikanq norma - kredito palukanq norma, kuri nera keiciama vis'l kredito sutarties galiojimo laikotarpi. 8. Kintamoji kredito paliikanq norma - kredito palukanq norma, kuri reguliariai arba pagal kredito sutartyje numatytas s'llygas ir terminus keiciama kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. 9. Konsultacines kredito teikimo paslaugos - asmenini-q rekomendacij-q kredito gavejui teikimo del vieno ar daugiau sandori-q, susijusi-q su kredito sutartimis, veikla, kuri yra atskirta nuo kredito davejo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir kredito tarpinink:o veiklos. 10. Kreditingumo vertinimas - galimybes vykdyti skolinius isipareigojimus, prisiimtus sudarant kredito sutarti, vertinimas. 11. Kredito davejas - asmuo, isskyrus fizini asmeni ir pelno nesiekianti juridini asmeaj, kuris verslo tikslais teikia arba isipareigoja suteikti kredit'l. 12. Kredito davejq arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriq grupe (toliau grupe) - kredito davej-q grupe arba tarpusavio skolinimo platformos operatori-q grupe, kuri-q finansines ataskaitos turi buti sujungiamos ir teikiamos kaip imoni-q grupes konsoliduotaj-q finansini-q ataskaitq rink:inys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos imoni-q grup1-q konsoliduotosios finansines atskaitomybes istatyme. 13. Kredito gavejas - fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutarti asmeninems, seimos, nam-q ukio, bet ne verslo ar profesinems reikmems. 14. Kredito ir kitq finansiniq produktq ar paslaugq grupavimas (toliau grupavimas) - kredito ir kitq finansini-q produkt-q ar paslaug-q sujungimas i grupy, kai kredito sutartis su kredito gaveju gali buti sudaroma ir atskirai nuo kitq finansiniq produktq ar paslaugq, taciau nebutinai tomis paciomis s'llygomis, negu siuloma kredit'l sujungus kartu su papildomomis paslaugomis i grupy. 4 15. Kredito ir kitq finansiniq produktq ar paslaugq siejimas (toliau - siejimas) kredito ir kitq. finansiniq produlchi- ar paslaugq sujungimas i grup<:;, kai kredito gavejas negali atskirai sudaryti vien tik kredito sutarties. 16. Kredito jstaiga - kaip tai apibrezta 2013 m. birzelio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 del prudenciniq reikalavimq kredito istaigoms ir investicinems jmonems ir kuriuo is dalies keiciamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 17 6, p. 1) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. 17. Kredito paliikanq norma - metine paliikanq norma, isreiskiama fiksuotuoju arba kintamuoju procentiniu dydziu, taikomu ismoketai kredito daliai. 18. Kredito sutartis - sutartis, pagal kuril:!, kredito davejas arba paskolos davejas teikia arba jsipareigoja suteikti kredito gavejui kreditl:!, atidetojo mokejimo, paskolos ar kito panasaus finansinio susitarimo forma. 19. Kredito tarpininkas - fizinis arba juridinis asmuo, kuris, veikdamas ne kaip kredito davejas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius arba notaras, kredito gavejl:!, tiesiogiai ar netiesiogiai pristato kredito davejui, kredito tarpininkui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir kuris verslo arba profesijos tikslais uz atlygj, mokaml:!, pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma, atlieka bent vienl:!, is siq veiksmq: 1) pateikia arba siulo kredito sutarti kredito gavejui; 2) padeda kredito gavejui atlikti kitus, negu sios dalies 1 punkte nurodyti, su kredito gavimu susijusius veiksmus pries sudarant kredito sutarti; 3) kredito davejo arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vardu sudaro kredito sutarti su kredito gaveju. 20. Kredito tarpininko atstovas - fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis sio straipsnio 19 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytl:!, veikll:!, ir veikiantis tik vieno kredito tarpininko vardu ir visiska bei besl:!,lygiska jo atsakomybe. 21. Kredito uzsienio valiuta sutartis - kredito sutartis, kai kreditas yra isreikstas kita valiuta negu: 1) valiuta, kuria kredito gavejas gauna pajamas arba kuria isreikstas turtas, is kurio bus gqzinamas kreditas, arba 2) valstybes nares, kurioje kredito gavejas nuolat gyvena, valiuta. 22. Papildoma kredito teikimo paslauga - paslauga, kuri papildomai sifiloma kredito gavejui kartu su kredito sutartimi. 23. Paskolos davejas - fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platforml:!, teikia arba isipareigoj a suteikti kreditl:!, kredito gavejui. 5 24. Patvarioji laikmena - laikmena (kompiuterio diskelis, vienkartinio jrasymo kompaktinis diskas (CD), universalusis skaitmeninis (optinis) diskas (DVD), kredito gavejo kompiuterio standusis diskas, kuriame jrasytas elektroninis pastas ir kita, isskyrus interneto svetaines, jeigu jos neatitinka sioje dalyje nurodyTI.! patvariosios laikmenos pozymiq), kuri suteikia galimyby kredito gavejui ateityje pasinaudoti nepakitusia joje laikoma informacija ir galimyby jam skirtq informacijq laikyti tiek laiko, kiek reikia pagal informacijos paskirtj, ir taip, kad ja butq galima pasinaudoti ateityje ir kad butq galima laikomq informacijq atkurti jos nepakeiciant. 25. Prieziiiros institucija - Lietuvos bankas, sio ir kitl! finansll- rink"l! veiklq reglamentuojancill- jstatymll- nustatyta tvarka vykdantis kredito davejll-, kredito tarpininkll- ir tarpusavio skolinimo platformos operatorill- veiklos priezitlros funkcijas. 26. Priimancioji valstybe nare - valstybe nare, kuri nera buveines valstybe nare ir kurioje kredito davejas arba kredito tarpininkas turi filialq arba teikia paslaugas nejsteigys filialo. 27. Priklausomas kredito tarpininkas - kredito tarpininkas, kuris veikia: 1) vieno kredito davejo vardu ir visiskajo atsakomybe; 2) vienos kredito davejll- grupes vardu ir visiska jos atsakomybe arba 3) kredito davejll- ar j"4- grupill-, kurie nesudaro daugumos kredito rinkoje, vardu ir visiska jll- atsakomybe. 28. Tarpusavio skolinimas - veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformq paskolos davejas teikia arba jsipareigoja suteikti kreditq kredito gavejui. 29. Tarpusavio skolinimo platforma - tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus administruoj ama informacine sistema, per kuriq vykdomas tarpusavio skolinimas. 30. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovas - tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisiny formq reglamentuojanciame jstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas vadovas, valdymo ar kito organo (isskyrus dalyvill- susirinkimq) narys. 31. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius - juridinis asmuo, isskyrus pelno nesiekiantj juridinj asmenj, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformq. 32. Vadovas - kredito davejo ar kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, teisiny formq reglamentuojanciame jstatyme ir jo steigimo dokumentuose nurodytas juridinio asmens vadovas, valdymo ar kito organo (isskyrus dalyvill- susirinkimq) narys. 3 3. Valstybe nare - Europos Sajungos valstybe nare, taip pat Europos ekonomines erdves valstybe. 34. Kitos siame jstatyme vartojamos sqvokos suprantamos taip, kaip jos apibreztos Lietuvos Respublikos fmansll- jstaim jstatyme, Lietuvos Respublikos jmonill- fmansines atskaitomybes jstatyme, Lietuvos Respublikos jmonill-, priklausancill- finansll- konglomeratui, 6 papildomos prieziuros istatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akciniq bendroviq istatyme, Lietuvos Respublikos asmens duomenq teisines apsaugos istatyme, Lietuvos Respublikos mokejimq istatyme, Lietuvos Respublikos statybos istatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindq istatyme ir Lietuvos Respublikos uzimtumo remimo istatyme. IISKYRIUS INFORMA VIMAS PRIES SUDARANT KREDITO SUTARTJ 4 straipsnis. Kredito sutarties reklamai ir rinkodarai taikomi reikalavimai 1. Kredito sutarties reklama, iskaitant rinkodaros pranesimus (toliau - kredito sutarties reklama), turi biiti teisinga, aiski ir neklaidinanti. Kredito sutarties reklamoje draudziama naudoti formuluotes, galincias kredito gavejui sukelti nepagristq lukesciq del kredito prieinamumo arba kainos. 2. Kredito sutarties reklamoje, kurioje nurodoma kredito palukanq norma arba bet kokios su kreditu susijusios islaidos, turi buti aiskiai, glaustai ir gerai matomu budu nurodyta si informacij a: 1) kredito davejo arba kredito tarpininko pavadinimas arba, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, - jo vardas ir pavarde; 2) informacija, kad isipareigojimq pagal kredito sutarti ivykdymas bus uztikrintas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, jeigu pagal kredito sutarti reikalaujama tokio isipareigojimq jvykdymo uztikrinimo; 3) kredito palukanq norma, nurodant, ar ji yra fiksuotoji, kintamoji arba abiejq normq derinys, ir informacija apie islaidas, jtrauktas i bendr~ kredito kain~; 4) bendra kredito suma; 5) bendros kredito kainos metine norma, kuri kredito sutarties reklamoje turi buti nurodoma bent tokiu paciu gerai matomu budu, kaip ir bet kuri kredito palukanq norma; 6) jeigu taikoma, kredito sutarties trukme; 7) jeigu taikoma, bendra kredito gavejo mokama suma; 8) jeigu taikoma, kredito imokq suma ir skaicius; 9) ispejimas del rizikos prarasti nuosavybes teisy i ikeist~ nekilnojamaji turt~, jeigu kredito gavejas nevykdo ar netinkamai vykdo kredito sutarti ir jeigu reikalaujama jkeisti nekilnojamaji turt~; 10) ispejimas, kad valiutos kurso svyravimai gali tureti itakos kredito gavejo mokamai sumai, jeigu siuloma sudaryti kredito uzsienio valiuta sutarti. 7 3. Sio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, isskyrus 1, 2 ir 10 punktus, turi biiti pateikiama tipiniame pavyzdyje, parengtame pagal priezifuos institucijos nustatytus kriterijus. 4. Jeigu siulomam kreditui gauti arba skelbiamoms kredito sutarties nuostatoms 1r Sl:l,lygoms taikyti privaloma sudaryti ikeiciamo nekilnojamojo turto draudimo sutarti ir draudimo paslaum kainos negalima nustatyti is anksto, nurodant bendros kredito kainos metiny norm!:!, turi biiti aiskiai, glaustai ir gerai matomoje vietoje nurodyta pareiga papildomai sudaryti ikeiciamo nekilnojamojo turto draudimo sutarti. 5. Sio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodyta informacija turi buti lengvai iskaitoma arba aiskiai girdima, atsizvelgiant i kredito sutarties reklamos skleidimo biidl:l,. 6. Lietuvos Respublikos nesl:l,ziningos komercines veiklos vartotojams draudimo istatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos istatymo nuostatos kredito sutarties reklamai taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja sio straipsnio nuostatos. 7. Priezifuos institucija detalizuoja siame straipsnyje nurodytus kredito sutarties reklamos reikalavimus. 5 straipsnis. Siejimas ir grupavimas 1. Kredito davejas turi teisy taikyti grupaviml:l,. 2. Siejimas yra draudziamas, isskyrus sio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas isimtis. 3. Kredito davejas turi teisy reikalauti, kad kredito gavejas, sudarydamas kredito sutarti, sudarytq nekilnojamojo turto, kurio hipoteka uztikrinamas isipareigojimq pagal kredito sutarti ivykdymas, draudimo sutarti. Siuo atveju kredito gavejas turi teisy sudaryti draudimo sutarti su kita, negu kredito davejo pasiiilyta, draudimo imone, jeigu ta draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga yra lygiaverte draudimo apsaugai, kuril:l, suteiktq kredito davejo pasiiilytos draudimo imones draudimo sutartis. 4. Kredito davejas turi teisy reikalauti, kad kredito gavejas, sudarydamas kredito sutarti, turetq riboto naudojimo mokejimo Sc:!,Skaitc:!,, skirtc:!, grc:!,Zinamoms kredito lesoms kaupti ir (arba) kreditui administruoti. Tokia mokejimo Sc:!,Skaita atidaroma, tvarkoma, uzdaroma ir su ja susijusios paslaugos, skirtos grc:!,zinamoms kredito lesoms kaupti ir (arba) kreditui administruoti, turi biiti teikiamos nemokamai. 6 straipsnis. Bendro pobfidzio informacijai taikomi reikalavimai Kredito davejas ir kredito tarpininkas, jeigu kredito sutarti siiilo sudaryti kredito tarpininkas, privalo uztikrinti, kad kredito gavejui visada biitq aiskiai ir suprantamai pateikta bendro pobiidzio informacija apie siiilomas kredito sutartis. Bendro pobiidzio informacija kredito 8 gavejui turi buti prieinama elektronine forma ir kredito gavejo prasymu pateikiama rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Turi buti nurodyta tokia bendro pobudzio informacija apie kredito sutarti: 1) kredito davejo arba kredito tarpininko pavadinimas, buveines adresas; kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, - jo vardas, pavarde, veiklos vietos adresas; 2) tikslai, kuriems gali buti naudojamas kreditas; 3) isipareigojim11: pagal kredito sutarti ivykdymo uztikrinimo formos, iskaitant galimyby jkeisti kitoje valstybeje nareje esanti nekilnojamaji turtcl:, jeigu tokia galimybe yra; 4) galima kredito sutarties trukme; 5) siulomos kredito palukan11: normos (fiksuotoji, kintamoji) arba j11: derinys, pateikiant trumpus fiksuotosios kredito palukan11: normos ir kintamosios kredito palukanq normos aprasymus, nurodant esminius si11: kredito palukan11: normq skirtumus, sandarc!: ir j11: apskaiciavimo tvarkc!: bei nurodant galimas pasekmes kredito gavejui; 6) uzsienio valiuta arba valiutos, iskaitant pasekmi11: kredito gavejui paaiskinimc!:, jeigu kreditas gali buti teikiamas uzsienio valiuta; 7) bendros kredito sumos, bendros kredito kainos, bendros kredito gavejo mokamos sumos ir bendros kredito kainos metines normos tipinis pavyzdys; 8) kitos galimos su kredito sutarties sudarymu susijusios islaidos, nejtrauktos i bendrc!: kredito kainc!:; 9) ivairios galimybes grcl:Zinti kreditc!: kredito davejui arba paskolos davejui, iskaitant kredito jmokq skaici11:, periodiskumc!: ir Sumcl:; 10) aiskus ir glaustas teiginys, kad kredito sutarties Sc!:lyg11: vykdymas neuztikrina, kad bus grcl:Zinta bendra kredito suma pagal kredito sutarti, jeigu sutartyje nurnatytas bendros kredito sumos grc!:zinimo atidejimas; 11) su kredito grcl:Zinimu nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui susijusi11: Sc!:lygq aprasymas; 12) ar butinas turto vertinimas ir, jeigu butina, kas privalo uztikrinti, kad bu!l! atliktas turto vertinimas, ir ar kredito gavejas. tures su tuo susijusiq islaidq bei kredito gavejo teise pasirinkti sio istatymo 14 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkancius nepriklausomc!: turto arba verslo vertinimo jmony ar turto arba verslo vertintojc!:, jeigu kredito davejas reikalauja atlikti nepriklausomc!: jkeiciamo nekilnojamojo turto vertinimc!:; 13) ar privaloma sudaryti jkeiciamo nekilnojamojo turto draudimo sutartj, siekiant gauti kreditc!: skelbiamomis Sc!:lygomis. Jeigu kredito davejas siulo sudaryti draudimo sutarti su viena ar keliomis konkreciomis draudimo imonemis, turi buti pateiktas paaiskinimas, kad kredito gavej as turi teisy sudaryti draudimo sutarti su kita, negu kredito davejo pasiulyta, draudimo jmone, jei ta 9 draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga yra lygiaverte draudimo apsaugai, kuri~ suteiktq kredito davejo pasiulytos draudimo jmones draudimo sutartis; 14) bendro pobudzio jspejimas del galimo jsipareigojimlJ: pagal kredito sutarti nejvykdymo pasekmitJ:; 15) kai kredito sutartis susieta su lyginamuoju indeksu, kaip jis apibreztas 2016 m. birzelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1011 del indeksq, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinese priemonese ir finansinese sutartyse arba siekiant jvertinti investiciniq fondlJ: veiklos rezultatus, kuriuo is dalies keiciami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pateikiami lyginamajlJ: indekslJ: ir jq administratoril! pavadinimai ir nurodomas galimas poveikis kredito gavejui. 7 straipsnis. Standartine informacija apie kredit4 ir jpareigojantis pasiiilymas suteikti kredit4 1. Kredito davejas ir, jeigu yra, kredito tarpininkas iki kredito sutarties sudarymo pateikia kredito gavejui jam pritaikyt~ standartiny informacij~ apie kredit~, leidzianci~ palyginti skirtingus kredito davejlJ: pasiulymus suteikti kredit~, jvertinti jlJ: pasekmes ir priimti informacija pagrjst~ sprendim~ del kredito sutarties sudarymo (toliau- standartine informacija apie kredit~). 2. Standartine informacija apie kredit~ turi biiti pateikta: 1) nedelsiant, kai kredito gavejas pagal sio jstatymo 13 straipsni pateikia reikalaujam~ informacij ~ apie savo poreikius, finansiny padeti ir pageidavimus, ir 2) ne veliau kaip iki kredito sutarties sudarymo apsvarstymo laikotarpio (toliau apsvarstymo laikotarpis) pradzios. 3. Standartine informacija ap1e kredit~ turi buti pateikiama prieziuros institucijos nustatyta standartines informacijos apie kredit~ forma rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Visa papildoma informacija, kuri~ kredito davejas arba kredito tarpininkas pateikia kredito gavejui, turi buti pateikta atskiru dokumentu, kuris gali buti pridedamas prie standartines informacijos apie kredit~. 4. Kredito davejas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavejui jpareigojanti pasiulym~ suteikti kredit~, kuris privalo buti pateikiamas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kartu turi pateikti standartiny informacij~ apie kredit~, kai: 1) standartine informacij a apie kredit~ kredito gavejui nebuvo pateikta anksciau arba 2) jpareigojancio pasiulymo suteikti kredit~ turinys skiriasi nuo standartines informacijos apie kredit~, nurodytos anksciau pateiktoje standartineje informacijoje apie kredit~. 10 5. Jeigu jpareigojanciame pasiiilyme suteikti kreditcJ: nurodyta kredito paliik:anq. norma arba kitos su kredito sutartimi susijusios islaidos yra nustatomos remiantis susijusiq. obligacijq arba kitq ilgalaikiq fmansavimo priemoniq. pardavimo rezultatais, pagal kredito sutarti taikoma kredito paliikanq norma arba kitos su kredito sutartimi susijusios islaidos gali skirtis nuo nurodytaj-q. jpareigojanciame pasiiilyme, atsizvelgiant i susijusiq obligacijq arba kitq ilgalaikiq finansavimo priemoniq verty. 6. Kai kredito sutartis sudaroma naudojant nuotolinio rysio priemones, laikoma, kad reikalavimai del informacijos teikimo kredito gavejui, nustatyti Lietuvos Respublikos vartotojq teisiq apsaugos jstatymo 36 straipsnio 5-9 ir 15 dalyse, yra jvykdyti, jeigu iki kredito sutarties sudarymo kredito gavejui buvo pateikta standartine informacija apie kreditcJ: pagal sio straipsnio nuostatas. 7. Jeigu su kredito gaveju bendraujama telefonu, kaip nustatyta Vartotojq teisiq apsaugos jstatymo 36 straipsnio 12 ir 13 dalyse, jam biitinai turi biiti pateikta bent informacija apie pagrindinius kredito ypatumus, kredito paliikanq normcJ: ir kitas islaidas, kredito jmokq mokejimo periodiskum~ ir skaiciq bei kiekvienos kredito jmokos sumcJ:. 8. Kredito davejas ir (arba) kredito tarpininkas, pateikdami kredito gavejui jpareigojanti pasiiilymcJ: suteikti kreditcJ:, kredito gavejo prasymu kartu neatlygintinai pateikia kredito sutarties projekto kopijcJ:. 8 straipsnis. Apsvarstymo laikotarpis 1. Kredito davejas privalo kredito gavejui suteikti ne trumpesni kaip 30 dienq apsvarstymo laikotarpi, skirtcJ: informacija pagrjstam sprendimui del kredito sutarties sudarymo priimti. Kredito gavejas gali sudaryti kredito sutarti per trumpesni, negu kredito davejo suteiktas, apsvarstymo laikotarpj. Apsvarstymo laikotarpiu kredito davejo jpareigojantis pasiiilymas suteikti kreditcJ: jpareigoja kredito davejcJ: sudaryti kredito sutarti pasiiilyme nustatytomis ScJ:lygomis, jeigu kredito gavejas nusprendzia sudaryti kredito sutartj. Kredito davejo jsipareigojimas sudaryti kredito sutarti netaikomas, jeigu paaiskeja, kad kredito gavejo pagal sio jstatymo 13 straipsnj pateikta informacija yra neissami, neteisinga arba netiksli. 2. Apsvarstymo laikotarpis pradedamas skaiciuoti kite! diencJ: po tos dienos, kai kredito davejas pateikia kredito gavejui jpareigojanti pasiiilymcJ: suteikti kreditcJ:. 9 straipsnis. Informavimo reikalavimai kredito tarpininkui 1. Per protingcJ: termini!, pakankamcJ: susipazinti su pateikta informacija, iki bet kurio is sio jstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nustatyto kredito tarpininko veiksmo atlikimo kredito tarpininkas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia kredito gavejui sicJ: informacijcJ:: 11 1) kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimcJ:, buveines adrescJ:; kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, -jo vardcJ:, pavardy, veiklos vietos adrescJ:; 2) viesaji ScJ:raScJ:, kuriame jis irasytas, ir nuorodcJ: i ji; informacijcJ:, ar kredito tarpininkas teikia paslaugas veikdamas isimtinai vieno ar keliq kredito davej-q vardu ir interesais. Kai kredito tarpininkas veikia isimtinai vieno ar keli-q kredito davej-q vardu ir interesais, jis privalo nurodyti to kredito davejo (davej-q) pavadinimcJ: (pavadinimus). Kredito tarpininkas turi teisy nurodyti, kad jis yra nepriklausomas, jeigu jo veikla atitinka sio istatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas ScJ:lygas; 3) ar kredito tarpininkas teikia konsultacines kredito teikimo paslaugas (toliau konsultacine paslauga ); 4) komisiaj atlyginimcJ: uz kredito tarpininko teikiamas paslaugas, kai tarpininkas taiko komisini atlyginimcJ: kredito gavejui uz teikiamas paslaugas, arba, jeigu to neimanoma nurodyti, - komisinio atlyginimo apskaiciavimo tvarkcJ:; 5) procediiras, pagal kurias kredito gavejas arba kitas suinteresuotas asmuo gali pateikti skundcJ: del kredito tarpininko veiksm-q, ir prireikus - neteisminio ginc-q nagrinejimo ir teisi-q gymmo pnemones; 6) komisini atlyginimcJ: arba bet kuricJ: kite!: sutartcJ: finansinio atlygio formcJ:, jeigu juos kredito davejas arba trecioji salis moka kredito tarpininkui uz paslaugas, susijusias su kredito sutartimi, ir, jeigu zinoma, j-q sumcJ:. Kai informacijos kredito gavejui pateikimo metu tiksli suma nera zinoma, kredito tarpininkas informuoja kredito gavejcJ:, kad faktine suma bus nurodyta teikiant standartiny informacijcJ: apie kreditcJ:. 2. Kai kredito tarpininkas ima komisini atlyginimcJ: is kredito gavejo ir papildomai gauna komisini atlyginimcJ: is kredito davejo arba treciosios salies, kredito tarpininkas turi paaiskinti kredito gavejui, ar kredito davejo mokamas komisinis atlyginimas bus is dalies arba visiskai isskaiciuotas is komisinio atlyginimo, kuri turi sumoketi kredito gavejas. 3. Kredito tarpininkas privalo pranesti kredito davejui apie kredito gavejo mokamcJ: komisiaj atlyginimcJ: kredito tarpininkui uz jo paslaugas, kai toks atlyginimas mokamas, kad butq tinkamai apskaiciuota bendros kredito kainos metine norma. 10 straipsnis. Tinkami paaiskinimai Pries sudarant kredito sutarti kredito davejas ir, kai kredito sutarti siulo sudaryti kredito tarpininkas, kredito tarpininkas privalo zodziu arba rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikti kredito gavejui tinkamus paaiskinimus apie siulomas kredito sutarties ScJ:lygas ir papildomas kredito teikimo paslaugas (toliau - papildoma paslauga), kad sis galetq 12 ivertinti, ar siuloma kredito sutartis ir papildomos paslaugos atitinka jo poreikius ir finansiny padeti. Paaiskinimai apima: 1) ikisutartines informacijos, nurodytos sio istatymo 7 ir 9 straipsniuose, turinio paaiskinimus; 2) siiilomq fmansini-q produktq ypatybi-q paaiskinimus; 3) konkretaus poveikio, kuri siulomi finansiniai produktai gali sukelti kredito gavejui, iskaitant isipareigojim-q pagal kredito sutarti nevykdymo pasekmes, paaiskinimus; 4) kai kredito gavejui siulomas grupavimas, - paaiskinimus, ar galima atskirai nutraukti sutarti del kiekvienos po grupavimo i kredito sutarties ir kitq finansini-q produktq ar paslaug-q grupy itrauktos sudedamosios dalies ir kokios biitq sutarties nutraukimo pasekmes kredito gavejui; 5) kai privaloma sudaryti jkeiciamo nekilnojamojo turto draudimo sutarti,- paaiskinim4, kad kredito gavejas turi teisy sudaryti draudimo sutarti su kita, negu kredito davejo pasiulyta, draudimo imone, jeigu ta draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga yra lygiaverte draudimo apsaugai, kuri4 suteiktq kredito davejo pasiulytos draudimo imones draudimo sutartis. IIISKYRIUS BENDRA KREDITO KAINA IR KREDITO GA VEJO KREDITINGUMAS 11 straipsnis. Bendros kredito kainos metines normos apskaiciavimas 1. Bendros kredito kainos metine norma apskaiciuojama remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios sutart4 laikotarpi ir kad kredito gavejas, kredito davejas ir paskolos davejas vykdys savo isipareigojimus pagal kredito sutartyje nustatytas s4lygas ir terminus. 2. Tais atvejais, kai i kredito sutarti itrauktos saj.ygos, pagal kurias leidziami kredito palukan-q normos ar kitq islaid-q, iskaiciuojam-q i bendros kredito kainos metiny norm4, pokyciai, kuri-q negalima kiekybiskai ivertinti apskaiciavimo metu, bendros kredito kainos metine norma apskaiciuojama remiantis prielaida, kad kredito paliikan-q norma ir kitos islaidos isliks tokios pacios kaip kredito sutarties sudarymo metu. 3. Kai pagal kredito sutarti kredito palukan-q norma nustatoma ne trumpesniam negu penkeri-q metq pradiniam laikotarpiui ir sio laikotarpio pabaigoje nustatoma nauja kredito paliikan-q norma tolesniam konkreciam laikotarpiui, papildoma paaiskinamoji bendros kredito kainos metine norma, kuri turi buti nurodyta pateikiant standartirn; informacij4 apie kreditc!:, apima tik pradini kredito palukan-q normos galiojimo laikotarpi ir yra apskaiciuojama darant prielaidc!:, kad kredito palukan-q normos galiojimo laikotarpio pabaigoje grc!:zinama likusi kredito dalis. 13 4. Jeigu pagal kredito sutartj leidziama keisti kredito paliikanq normq, pateikdami standartiny informacijq apie kredit!l, kredito davejas ir (arba) kredito tarpininkas turi informuoti kredito gavejq apie galimq pakeitimq poveikj kredito jmokoms ir bendros kredito kainos metinei normai, nurodydami papildomq paaiskinamaj!:!, bendros kredito kainos metiny normq, kuri rodo galimq rizik!:!,, susijusiq su kredito paliikanl! normos padidejimu. Jeigu kredito palukanl! normos dydis nera ribojamas, si informacija pateikiama kartu jspejant, kad bendra kredito kaina, kuriq rodo bendros kredito kainos metine norma, gali pasikeisti. Si nuostata netaikoma sio straipsnio 3 dalyje nurodytoms sutartims, kai teikiant standartiny informacij!:!, apie kreditq pateikiama papildoma paaiskinamoji bendros kredito kainos metine norma. 5. Prieziiirosinstitucija detalizuoja bendros kredito kainos metines normos apskaiciavimo tvarkq. 12 straipsnis. Pareiga fvertinti kredito gavejo kreditingum4 1. Pries kredito sutarties sudarymq kredito davejas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principais ir pagal sio straipsnio 11 dalj priimtu prieziilros institucijos teises aktu, privalo atlikti issamq kredito gavejo kreditingumo vertinimq. Kredito davejas, atlikdamas kredito gavejo kreditingumo vertinimq, turi atlikti ir kredito gavejo sutuoktinio kreditingumo vertinim!l, isskyrus atvejus, kai kreditas suteikiamas asmeniniams kredito gavejo poreikiams ir vertinami visi finansiniai jsipareigojimai ir asmenines kredito gavejo pajamos. 2. Kreditingumo vertinimas turi bilti grindziamas siais atsakingojo skolinimo principais: 1) kredito davejas, pries priimdamas sprendimq suteikti kreditq kredito gavejui, jvertina kredito gavejo kreditingumq, atsizvelgdamas i veiksnius, kurie svarbils tikrinant, ar kredito gavejas gales vykdyti jsipareigojimus pagal kredito sutartj, ypac i tokius kaip kredito gavejo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajaml! kitimo (augimo ir mazejimo) galimybe, visi turimi fmansiniai jsipareigojimai; 2) skolinimas grindziamas kredito gavejo finansiniq jsipareigojimq pagal kredito ir kitas sutartis ir pajaml! santykio ribojimu; 3) skolinimas grindziamas bendros kredito sumos ir jkeiciamo nekilnojamojo turto rin1rns vertes arba kainos santykio ribojimu ir (arba) bendros kredito sumos ir jsigyjamo nekilnojamojo turto rinkos vertes arba kainos santykio ribojimu; 4) skolinimas grindziamas kredito sutarties trukmes ribojimu ir reguliariomis likusiq grqzinti kredito sumq mazinanciomis kredito jmokomis. 3. Kredito davejas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo prmc1pa1s ir pagal sio straipsnio 11 dalj priimtu priezifuos institucijos teises aktu, privalo patvirtinti kredito gavejq kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles, kuriose biltq nustatytos kreditingumo 14 vertinimo procediiros ir nurodyta informacija, kuria remiantis atliekamas kreditingumo vertinimas, ir Jq laikytis vykdydamas kredito teikimo veiklq. Kredito davejas privalo kreditingumo vertinimo metu surinktq (vertintq) informacijq, duomenis ir dokumentus saugoti 10 metq nuo isipareigojimq pagal kredito sutarti ivykdymo dienos, jeigu kiti teises aktai, reglamentuojantys asmens duomenq teisiny apsaugq ir dokumentq saugojimq, nenustato ilgesnio dokumentq saugojimo termino. 4. Kreditingumo vertinimas neturi biiti grindziamas v1en tik tuo, kad ikeiciamo nekilnojamojo turto verte virsija bendrq kredito sumq, arba prielaida, kad nekilnojamojo turto verte dides, isskyrus atvejus, kai kredito sutarties tikslas - statyti arba atnaujinti (modernizuoti) nekilnojamaji turtq. 5. Kredito davejas ir (arba) paskolos davejas, sudary kredito sutarti su kredito gaveju, neturi teises nutraukti kredito sutarties arba pakeisti jos sqlygq kredito gavejo nenaudai, remdamiesi tuo, kad buvo netinkamai atliktas kredito gavejo kreditingumo vertinimas, isskyrus atvejus, kai kredito davejas ir (arba) paskolos davejas irodo, kad kredito gavejas sqmoningai nuslepe arba suklastojo sio istatymo 13 straipsnyje nurodytq informacijq. 6. Kredito davejas turi teisy suteikti kreditq kredito gavejui tik tuo atveju, kai kreditingumo vertinimo rezultatai leidzia daryti pagristq isvadq, kad kredito gavejo isipareigojimai pagal kredito sutarti, tiketina, bus ivykdyti laikantis kredito sutartyje nustatytl! Sqlygl!. 7. V adovaudamasis Asmens duomenq teisines apsaugos istatymo nuostatomis, kredito davejas privalo is anksto pranesti kredito gavejui, kad jo pateikta informacija bus tikrinama registruose ir valstybes bei kitose informacinese sistemose (toliau- informacines sistemos). 8. Kredito davejas, priemys sprendimq atsisakyti suteikti kreditq remdamasis automatine duomenq analize, nedelsdamas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektronine forma apie priimtq sprendimq ir apie tai, kad jis priimtas naudojantis automatine duomenl! analize, informuoja kredito gavejq. Jeigu kredito davejas priima sprendimq atsisakyti suteikti kreditq remdamasis duomenq patikrinimo registruose ir informacinese sistemose rezultatais, jis nedelsdamas apie priimtq sprendimq informuoja kredito gavejq ir nurodo konkrecias atsisakymo suteikti kreditq priezastis ir teises aktuose nustatytus reikalavimus, del kuriq kredito gavejui atsisakyta suteikti kreditq, registrus ir informacines sistemas, kuriuose atliktas duomenl! patikrinimas. Kredito gavejo prasymu kredito davejas siq informacijq kredito gavejui pateikia rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje arba elektronine forma. 9. Jeigu kredito sutarties salys, sudariusios kredito sutarti, susitaria pakeisti bendrq kredito sumq, pries kiekvienq didesni bendros kredito sumos padidinimq kredito davejas atnaujina turimq informacijq apie kredito gavejq ir, remdamasis atnaujinta informacija, is naujo 15 atlieka issamq kredito gavejo kreditingumo vertinimq, isskyrus atvejus, kai toks papildomas kreditas buvo numatytas kredito sutartyje ir i ji atsizvelgta atliekant pradiaj kredito gavejo kreditingumo vertinimq. 10. Kai kredito imokos mokamos paveluotai, netesybos kredito gavejui netaikomos, jeigu kredito davejas ne del kredito gavejo kaltes netinkamai jvertino kredito gavejo kreditingumq. 11. Priezifuos institucija detalizuoja kredito gavejo kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo reikalavimus. 13 straipsnis. Informacijos apie kredito gavej~ rinkimas ir tikrinimas 1. Sio istatymo 12 straipsnyje nurodytas kreditingumo vertinimas atliekamas remiantis pakankama, proporcinga ir reikalinga informacija apie kredito gavejo pajamas, islaidas ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes. Kredito davejas turi surinkti kredito gavejo kreditingumo vertinimui reikalingq informacijq is registrq ir informaciniq sistemq bei kitq saltiniq, iskaitant kredito gavejq, taip pat informacijq, kuriq kredito gavejas pateike kredito tarpininkui teikdamas prasymq suteikti kredit<}.. Kredito davejas privalo patikrinti kredito gavejo pateiktq informacijq, atlikys patikrinimq registruose ir informacinese sistemose arba remdamasis pateikt<l, informacijq pagrindzianciais dokumentais ar kitais irodymais. 2. Kredito tarpininkas kredito davejui pateikia is kredito gavejo gautq informacijq, reikaling<}. kredito gavejo kreditingumo vertinimui atlikti. 3. Iki kredito sutarties sudarymo kredito davejas privalo aiskiai ir paprastai nurodyti kredito gavejui reikiamq pateikti informacijq ir jq pagrindziancius irodymus, taip pat laikotarpi, per kuri kredito gavejas turi pateikti nurodytq informacijq ir irodymus. Toks kredito davejo prasymas pateikti informacijq ir irodymus turi buti proporcingas siekiamam tikslui ir turi buti prasoma tik kredito gavejo kreditingumo vertinimui atlikti reikalingos informacijos. Siekdamas tinkamai atlikti kredito gavejo kreditingumo vertinimq, kredito davejas turi teisy prasyti kredito gavejo paaiskintijo pateiktq informacijq ir irodymus. 4. Kredito gavejas privalo pateikti kredito davejui teisingq ir issamiq informacijq, reikalingq kredito gavejo kreditingumo vertinimui atlikti. Kredito davejas ir kredito tarpininkas privalo informuoti kredito gavejq, kad kreditas nebus suteiktas, jeigu kredito gavejas nepateiks prasomos informacijos ir ifodymq ir del to kredito davejas negales atlikti kredito gavejo kreditingumo vertinimo arba kreditingumo vertinimui atlikti reikalingo duomenq patikrinimo registruose ir informacinese sistemose. 5. Kredito davejui draudziama nutraukti kredito sutarti remiantis tuo, kad pries sudarant kredito sutarti kredito gavejas pateike neissamiq informacijq, isskyrus atvejus, kai kredito davejas irodo, kad kredito gavejas sqmoningai nuslepe arba suklastojo informacijq. 16 6. Kredito davejo is registrq ir informaciniq sistemq bei is kitq saltiniq gauti duomenys apie kredito gavej'l, tvarkomi Asmens duomenl! teisines apsaugos istatymo nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Nekilnojamojo turto vertinimas 1. Kai kredito davejas reikalauja pateikti nepriklausom£! (isores) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka uztikrinamas isipareigojiml! pagal kredito sutarti ivykdymas, vertinim'l,, kredito gavejas turi teisy pasirinkti nepriklausom£! turto arba verslo vertinimo imony ar nepriklausom~ turto arba verslo vertintoj£!. Kredito gavejo pasirinkta nepriklausoma turto arba verslo vertinimo imone ar nepriklausomas turto arba verslo vertintojas turi bilti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindl! istatymo nustatyta tvarka irasytas i !sores turto arba verslo vertinimo veikla turincil! teisy verstis asmenl! S¥aS£! ir tureti teisy vertinti nekilnojamaji turt'l,, arba pasirinktas kitos valstybes nares turto arba verslo vertintojas ar turto arba verslo vertinimo imone, kuri laikinai arba vienkartinai turi teisy vertinti nekilnojamaji turt'l, Lietuvos Respublikoje. Kredito davejas turi teisy motyvuotai nesutikti su kredito gavejo pagal si straipsnj pasirinkta nepriklausoma turto arba verslo vertinimo imone arba nepriklausomu turto arba verslo vertintoju. 2. Nekilnojamojo turto, kurio hipoteka uztikrinamas isipareigojiml! pagal kredito sutarti ivykdymas, vertinimas turi buti pagristas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikta turto vertinimo ataskaita, kuri~ privalo saugoti kredito davejas. Kredito davejas privalo saugoti turto vertinimo ataskait'l, 10 metq nuo isipareigojiml! pagal kredito sutarti ivykdymo dienos, jeigu kiti teises aktai, reglamentuojantys asmens duomenl! teisiny apsaug'l, ir dokumentl! saugojim'l,, nenustato ilgesnio dokumentq saugojimo termino. 3. Kai kredito sutarties galiojimo laikotarpiu sumazeja jkeisto nekilnojamojo turto verte, kredito davejas neturi teises reikalauti papildoml! isipareigojiml! pagal kredito sutarti ivykdymo uztikrinimo priemonil!, isskyrus atvejus, kai ikeisto nekilnojamojo turto verte sumazeja del kredito gavejo ar ikaito davejo kaltes. 4. Kredito davejas turi teisy reikalauti, kad kredito gavejas padengtl! nepriklausomo (isores) nekilnojamojo turto, kurio hipoteka uztikrinamas ir (arba) uztikrintas isipareigojiml! pagal kredito sutarti ivykdymas, vertinimo islaidas tik tais atvejais, kai: 1) kredito gavej as praso suteikti kredit'l, arba padidinti bendr£! kredito sum£!; 2) ikeisto nekilnojamojo turto verte kredito sutarties galiojimo laikotarpiu sumazeja del kredito gavejo ar jkaito davejo kaltes; 3) kredito gavejas siekia pakeisti esmines kredito sutarties S£!lygas. 5. Kredito davejas privalo saugoti duomenis apie nekilnojamaji turt'l,, kurio hipoteka uztikrintas isipareigojiml! pagal kredito sutartis ivykdymas, 10 metq nuo isipareigojiml! pagal 17 kredito sutarti jvykdymo dienos, jeigu kiti teises aktai, reglamentuojantys asmens duomenq teisiny apsaug4 ir dokumentq saugojim4, nenustato ilgesnio duomenq saugojimo termino. 15 straipsnis. Duomenq teikimas ir tvarkymas 1. Lietuvos Respublikoje jsteigtq registrq ir informaciniq sistemq, reikalingq kredito gavejq kreditingumo vertinimui atlikti, tvarkytojai privalo nediskriminacinemis s4lygomis teikti duomenis Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybese narese isteigtiems kredito davejams ir tarpusavio skolinimo platformq operatoriams, kad butq suteikta galimybe atlikti kredito gavejq kreditingumo vertinim4 ir butq galima stebeti, ar kredito gavejai vykdo isipareigojimus pagal kredito sutarti jos galiojimo laikotarpiu. 2. Priezifuos institucija, vadovaudamasi asmens duomenq teisiny apsaug4 reglamentuojanciais teises aktais, savo nustatyta tvarka turi teisy tvarkyti duomenis apie kredito gavejus, tarpusavio skolinimo platformq operatorius ir paskolos davejus. Kredito davejai privalo prieziuros institucijai teikti duomenis apie kredito gavejus, vykdom4 kredito teikimo veikl4 ir suteiktus kreditus bei turi teisy naudotis visq kredito davejq prieziuros institucijai pateiktais ir tvarkomais siais duomenimis priezifuos institucijos nustatyta tvarka. IVSKYRIUS KREDITO SUTARTIS 16 straipsnis. Kredito sutarties forma ir turinys 1. Kredito sutartis sudaroma rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. Kredito sutarties salys turi gauti po vien4 kredito sutarties egzemplioriq. 2. Kredito sutartyje turi buti aiskiai ir glaustai nurodoma: 1) kredito rusis; 2) kredito gavejo vardas, pavarde, gyvenamosios vietos adresas, kredito tarpininko, kai jis yra fizinis asmuo, vardas, pavarde, veiklos vietos adresas; kredito davejo, kredito tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimas, buveines adresas ir kodas; 3) kredito sutarties trukme; 4) bendra kredito suma ir jos ismokejimo s4lygos; 5) kredito palukanq normos rusis, dydis, apskaiciavimo tvarka. Kai teikiamas kreditas, kurio palukanq norma yra kintamoji, turi buti nurodytas kredito davejo taikomos marzos dydis ir kintamoji palukan-q normos dalis; 6) kredito palukan-q normos ir (arba) dydzio keitimo pagrindai, tvarka ir terminai, jeigu sali-q susitarimu numatoma galimybe keisti palukanq norm4 ir (arba) dydi. Kai teikiamas 18 kreditas, kurio palilkanq norma yra kintamoji, taip pat turi bu.ti nurodyti aiskiis ir konkretfis marzos didinimo ir mazinimo atvejai ir sqlygos; 7) kredito palu.kanq normos riisies ir (arba) dydzio keitimo kredito gavejo prasymu (ne kredito sutartyje nustatytais terminais) sqlygos: keitimo tvarka, terminai, kredito davejo taikomi ikainiai, susijy su kredito sutarties keitimu, ir kitos kredito palilkanq normos keitimo sqlygos, jeigu numatoma galimybe keisti palu.kanq normq ir (arba) dydi; 8) bendra kredito gavejo mokama suma, bendros kredito kainos metine norma ir visos sios normos apskaiciavimo prielaidos; 9) kredito imokq dydis, jl! skaicius ir mokejimo periodiskumas, kredito imokl! paskirstymo, padengiant moketinas pagal kredito sutarti sumas, tvarka; 10) paveluoto kredito imokq mokejimo atvejais mokamos netesybos ir jl! apskaiciavimo tvarka; 11) kredito davejo taikomi ikainiai, susIJy su kredito sutarties vykdymu, keitimu, nutraukimu, jl! dydis arba apskaiciavimo tvarka, arba aiski nuoroda, kur kredito gavejas gali susipazinti su ikainil! apskaiciavimu, sil! jkainil! keitimo atvejai, tvarka ir isigaliojimo terminai bei kredito gavejl! informavimo apie pasikeitusius jkainius tvarka; 12) isipareigojiml! pagal kredito sutarti nevykdymo pasekmes; 13) kredito gavejo teise atsisakyti kredito davejo sifiloml! ar su kredito gaveju sutartq kitq finansinil! produktq ar paslaum, susijusil! su kredito sutartimi, isskyrus sio istatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, jeigu kredito davejas pasinaudoja teise, numatyta sio istatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse; 14) informacija apie tai, kad gali reiketi sumoketi atlyginimq notarui, kai naudojamasi jo paslaugomis; 15) reikalavimas sudaryti ikeiciamo nekilnojamojo turto draudimo sutarti, taip pat informacija, kad kredito gavejas turi teisy sudaryti draudimo sutarti su kita, negu kredito davejo pasifilyta, draudimo imone, jeigu ta draudimo sutartimi suteikiama draudimo apsauga yra lygiaverte draudimo apsaugai, kuriq suteiktq kredito davejo pasifilytos draudimo imones draudimo sutartis, jeigu toks reikalavimas taikomas; 16) kredito gavej o teise pasirinkti sio istatymo 14 straipsnyj e nustatytus reikalavimus atitinkancius nepriklausomq turto arba verslo vertinimo imony ar turto arba verslo vertintojq, jeigu kredito davejas reikalauja atlikti nepriklausomq jkeiciamo nekilnojamojo turto vertinimq; 17) kredito gavejo prasymo del kredito davejo sutikimo isnuomoti, parduoti, kitaip perleisti isigyjamq ir (arba) ikeiciamq nekilnojamaji turtq arba kitu bu.du suvarzyti nuosavybes teises nagrinejimo tvarka ir terminai bei atsisakymo tenkinti toki prasymc! pagrindai, jeigu pagal kredito sutarti toks prasymas gali bu.ti teikiamas; 19 18) kredito gavejo sutikimas del kredito davejo teises is kredito gavejo mokejimo S<!skaitl.l, esancill kitose mokejimo jstaigose, nurasyti laiku nesumoket<! kredito jmok<! Gos dali) arba paliik:anas Gl.l dali), netesybas ir kitus pagal kredito sutarti privalomus atlikti mokejimus, jeigu sutartyje tokia galimybe numatyta. Si s<!lyga turi bUti individualiai aptarta; 19) kredito gavejo teise neatlygintinai gauti informacij<! apie likusi<! negrqzintq kredito dali ir pasinaudojimo sia teise tvarka; 20) kredito gavejo teise atsisakyti kredito sutarties, sios teises jgyvendinimo tvarka, taip pat informacija apie kredito gavejo pareigq grqzinti ismoketq kredito sumq ir sumoketi paliik:anas sio jstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju; 21) kredito gavejo teise grqzinti kredit<! ar jo dali nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, grqzinimo tvarka ir informacija apie kredito davejo arba paskolos davejo teisy i kompensacijl:!, ir sios kompensacijos apskaiciavimo, atsizvelgiant i sio jstatymo 20 straipsnj, tvarka, jeigu kredito davejas arba paskolos davejas reikalauja kompensacijos; 22) kredito davejo pareiga kredito gavejo rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateiktu prasymu perzifueti kredito gavejui taikomas jsipareigojimlJ: pagal kredito sutarti jvykdymo uztikrinimo priemones ir atsisakyti perteklinil.l jsipareigojimll pagal kredito sutarti jvykdymo uztikrinimo priemonil.l, kai kredito gavejas grqzina tarn tikrq kredito dalj; 23) papildomlJ: jsipareigojimlJ: pagal kredito sutarti jvykdymo uztikrinimo priemonill riisys, jlJ: taikymo arba atsisakymo taikyti sqlygos ir tvarka, kredito gavejui nevykdant, netinkamai vykdant kredito sutarti arba kintant jsipareigojimll pagal kredito sutarti dydziui; 24) kai nekilnojamojo turto, kurio hipoteka uztikrinamas jsipareigojimll pagal kredito sutarti jvykdymas, verte sumazeja del kredito gavejo arba jkaito davejo kaltes, kredito davejo teise reikalauti papildomlJ: jsipareigojimll pagal kredito sutarti jvykdymo uztikrinimo priemonilJ:; 25) kredito gavejo, sudariusio kredito uzsienio valiuta sutarti, teise neatlygintinai konvertuoti uzsienio valiutq sio jstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka; 26) teise nutraukti kredito sutarti ir jos jgyvendinimo pagrindai ir tvarka, jskaitant informavimo apie sutarties nutraukimq terminus ir tvarkq; 27) ginclJ: sprendimo ne teisme tvarka; 28) prieziuros institucijos pavadinimas ir adresas. 3. Kredito sutartyje gali buti nurodytos ir kitos sio jstatymo ir jo jgyvendinamajlJ: teises aktlJ: nuostatoms nepriestaraujancios sqlygos. 4. Kredito sutartyje nustatyta marza gali buti didinama tik tiek, kiek nurodyta kredito sutartyje, ir tik esant esminiams kredito sutarties sqlyglJ: pazeidimams, tinkamai apie tolq marzos padidinim<! informuojant kredito gavejq, taciau tik tokiam laikotarpiui, kuri truko kredito sutarties sqlyglJ: pazeidimas. 20 5. Jeigu kredito sutartyje pateikta ne visa sio straipsnio 2 dalyje nurodyta privaloma pateikti informacija arba jeigu kredito sutartyje nurodyta informacija yra klaidinanti ir tai turejo esminy itak:c}- kredito gavejo sprendimui sudaryti kredito sutarti, kurios jis kitomis aplinkybemis nebutq. sudarys arba butq. sudarys kitomis esminemis Sc}-lygomis, kredito gavejas turi kreditc}­ gr~inti mokedamas kredito sutartyje nustatyto dydzio kredito imokas, taciau jis neprivalo moketi kredito sutartyje nustatytq. palukanq. ir kitq. islaidq.. 6. Paveluoto kredito imokq. mokejimo atvejais kredito gavejui taikomos netesybos negali buti didesnes kaip 0,05 procento pradelstos sumoketi sumos uz kiekvienc}- pradelstc}- dienc}-. Jokios kitos netesybos ir mokejimai uz isipareigojimq. pagal kredito sutarti nevykdymc}- kredito gavejui negali buti taikomi. 17 straipsnis. Informavimas apie kredito paliikanq normos pasikeitimus 1. Kredito davejas privalo rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikiamu pranesimu informuoti kredito gavejc}- apie kredito palukanq. normos pakeitimus. Sis pranesimas pateikiamas ne veliau kaip likus 3 dienoms iki kredito palukanq. normos pakeitimo isigaliojimo ir jame turi buti nurodytas kredito imokos dydis isigaliojus pak:eistai kredito palukanq. normai ir, jeigu keiciasi kredito imokq. skaicius ir mokejimo periodiskumas, pateikiami atitinkami duomenys apie toki pak:eitimc}-. 2. Kredito sutarties salys kredito sutartyje gali numatyti, kad sio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija kredito gavejui pateikiama periodiskai tais atvejais, kai kintamoji kredito palukanq. normos dalis keiciasi del indekso ar kito rodiklio reiksmes pasikeitimo, o nauja indekso ar kito rodiklio reiksme viesai paskelbiama kredito sutartyje nurodytomis tinkamomis priemonemis ir informacijc}, apie naujc}- indekso ar kito rodiklio reiksmy galima gauti kredito davejo patalpose, taip pat si informacija kredito gavejui asmeniskai pranesama kartu su naujais kredito imokq. dydziais. 3. Jeigu kredito palukanq. normos pak:eitimai nustatomi aukcione kapitalo rinkose ir del to kredito davejas negali informuoti kredito gavejo apie kredito palukanq. normos pakeitimc}- iki pak:eitimo isigaliojimo, kredito davejas likus pak:ankamai laiko iki aukciono rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikiamu pranesimu informuoja kredito gavejc}- apie busimc}­ procedfuq ir nurodo, koki poveiki tai gali tureti kredito palukanq. normai. 18 straipsnis. Kintamoji kredito paliikanq norma 1. Kai kredito sutartyje nustatyta kintamoji kredito palukanq. norma, kredito davejas uztikrina, kad indeksas arba kitas rodiklis, taikomas apskaiciuojant kintamosios kredito palukanq. 21 normos kintamaji:i . dali, butq aiskus, prieinamas, objektyvus ir ji galetq patikrinti kredito sutarties salys ir prieziuros institucija. 2. Kredito davejas privalo saugoti duomenis apie indeksus ar kitus rodiklius, kurie buvo naudojami apskaiciuojant kintamosios kredito palukan-q normos kintamaji:i . dali, iki isipareigojim-q pagal kredito sutarti ivykdymo dienos. 19 straipsnis. Teise atsisakyti kredito sutarties 1. Kredito gavejas, nenurodydamas priezasties, turi teisy atsisakyti kredito sutarties per 14 dien-q nuo kredito sutarties sudarymo dienos. 2. Jeigu kredito gavejas pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, jis: 1) pranesa apie tai kredito davejui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir (arba) paskolos davejui, vadovaudamasis kredito sutartyje nurodyta informacija ir naudodamasis priemonemis, kuriomis galima irodyti, kad pranesimas buvo issiqstas. Laikoma, kad kredito gavejas tinkamai ivykde siame punkte nustatyti:i . pareigi:i . informuoti kredito daveji:i . arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriq ir (arba) paskolos daveji:i ., jeigu sis pranesimas, pateiktas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, issiunciamas iki sio straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos; 2) nedelsdamas, ne veliau kaip per 30 dienq nuo pranesimo apie kredito sutarties atsisakymi:i . issiuntimo kredito davejui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir (arba) paskolos davejui dienos, gri:i .zina kredito davejui arba paskolos davejui bendq kredito sumi:i . ir sumoka palukanas, susikaupusias nuo dienos, kurii:i . buvo ismoketa bendra kredito suma, iki kredito gri:i .zinimo dienos. Palukanos apskaiciuojamos pagal kredito sutartyje nurodyti:i . kredito palukanq normi:i .. Kai atsisakoma kredito sutarties, kredito davejas, tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir paskolos davejas neturi teises reikalauti is kredito gavejo joki-q mokejimq, isskyrus kompensaciji:i . uz viesojo administravimo subjektams sumoketi:i . atlyginimi:i . uz administracines paslaugas, ir privalo per protingi:i . termini:i . imtis veiksmq del nekilnojamojo turto, kurio hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise uztikrintas isipareigojimq pagal kredito sutarti ivykdymas, hipotekos isregistravimo arba su nekilnojamuoju turtu susijusios teises atsisakymo ir (arba) isregistravimo, jeigu taikoma. 3. Jeigu kredito gavejas pagal si straipsni pasinaudoja teise atsisakyti kredito sutarties, jis turi teisy be joki-q papildom-q isipareigojim-q nutraukti nekilnojamojo turto draudimo sutarti ir kiti:i . su kredito sutartimi susijusi<1, papildomq paslaugq, kurias teikia kredito davejas arba trecioji salis pagal jos ir kredito davejo sutarti, teikimo sutarti. 22 20 straipsnis. Kredito gr~zinimas nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui 1. Kredito gavejas turi teisy gr<lzinti kredit<l ar jo dalj nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Kredito gavejui pasinaudojus sia teise, kredito davejas ir paskolos davejas turi nedelsdami sumazinti bendr!:J: kredito kain<l dydziu, kuri sudaro likusio kredito sutarties laikotarpio, skaiciuojamo nuo kredito ar jo dalies gr<!Zinimo dienos, paliikanos ir kitos islaidos. Apie ketinim<l gr!:J:zinti kredit!:J: ar jo dali nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui kredito gavejas turi informuoti kredito davej<l arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriq kredito sutartyj e nustatyta tvarka. 2. Kredito gavejas turi teisy gr!:J:zinti kredit<! ar jo dalj nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, jeigu gr<lzinama kredito ar jo dalies suma yra ne mazesne negu suma, gauta likusi<l gr<lzinti kredito sum!:J: padalijus is iki kredito sutarties termino pabaigos likusiq menesiq skaiciaus. Kredito sutarties salys kredito sutartyje gali susitarti del galimybes gr!:J:zinti mazesny kredito sumos dalj. 3. Kredito davejas ir paskolos davejas turi teisy i kompensacij<l uz galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito ar jo dalies gr¥inimu nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui. Kompensacija negali virsyti 3 procentq nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui gr!:J:zinamo kredito ar jo dalies sumos. Kompensacija apskaiciuojama prieziuros institucijos nustatyta tvarka. 4. Sio straipsnio 3 dalyje nurodytos kompensacijos kredito davejas ir paskolos davejas negali reikalauti, kai kredito gavejas kredit<! ar jo dalj gt<!Zina kintamosios kredito palukanq normos keitimo dien<l, 5. Kredito davejas arba tarpusavio skolinimo platformos operatorius, gavys kredito gavejo prasym<l pasinaudoti sio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, turi nedelsdamas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikti kredito gavejui informacij<l, reikaling!:J: galimybei kredit<! ar jo dali gr!:J:zinti nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui jvertinti. Sioje informacijoje turi buti aiskiai nurodyta, kokj poveikj kredito gavejo interesams tures jo jsipareigojimq pagal kredito sutarti jvykdymas nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui ir prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas toks poveikis. Visos taikomos prielaidos turi biiti tinkamos ir pagrjstos. Jeigu kredito gavejas pasinaudoja sio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise nepateikys prasymo kredito davejui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ar kitaip jo neinformavys, kredito davejas ir tarpusavio skolinimo platformos operatorius sioje dalyje nurodyt!:J: informacij<l kredito gavejui pateikia rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje kredito gavejo prasymu. 23 21 straipsnis. Jsipareigojimq pagal kredito sutarti nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymas 1. Nustatys, kad kredito gavejas pagal kredito sutarti nevykdo isipareigojimq arba netinkamai juos vykdo, kredito davejas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje lailanenoje pateikia kredito gavejui sil:!c informacijl:!c: 1) kokie isipareigojimai nera vykdomi arba netinkamai vykdomi, nurodydamas pradelstq kredito imokq Gl! dalies) ir moketinq netesybq dydzius, taip pat tikslil:!c likusil:!c grc!Zinti kredito SUIDl:!c; 2) protingl:!c terminl:!c nevykdomiems arba netinkamai vykdomiems isipareigojimams ivykdyti. 2. Kai kredito gavejas nera pajegus vykdyti isipareigojimq pagal kredito sutarti, kredito davejas turi elgtis Sc!Ziningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gaveju. Kredito davejas, ivertinys turimus duomenis apie kredito gavejl:!c, kredito gavejo prasymu turi pasiulyti galimus kredito gavejo isipareigojimq pagal kredito sutarti tolesnio vykdymo budus ir (arba) priemones. 3. Kredito gavejas, pagal kredito sutarti nevykdantis isipareigojimq ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su kredito daveju. 4. Kredito davejas privalo patvirtinti kredito sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo valdymo proceduras ir priemones. 22 straipsnis. Jsipareigojimq pagal kredito sutarti vykdymo atidejimas 1. Kredito davejas privalo kredito gavejo prasymu, pateiktu rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje, kredito sutarties galiojimo laikotarpiu kredito gavejui atideti kredito imokq, isskyrus palukanas, mokejiml:!c kredito gavejo prasyme nurodytam, bet ne ilgesniam negu 3 menesiq, laikotarpiui, kai kredito gavejas nebetenkina pagal sio jstatymo 12 straipsnio 11 dali priimtame prieziuros institucijos teises akte nustatytq kreditingumo vertinimo ir atsak:ingojo skolinimo reikalavimq, susijusiq su kredito gavejo :finansiniq isipareigojimq pagal kredito ir kitas sutartis vidutinio imokos dydzio ir pajamq santykiu, ir yra bent viena is siq aplinkybiq: 1) nutruksta kredito gavejo santuoka; 2) mirsta kredito gavejo sutuoktinis; 3) kredito gavejas ar jo sutuoktinis tarn.pa bedarbiu; 4) kredito gavejas pripazjstamas nedarbingu arba is dalies darbingu Lietuvos Respublikos neigaliajq socialines integracijos istatyme nustatyta tvarka. 24 2. Atidejus kredito µnokll mokejimc1,, bendru kredito sutarties saliq sutarimu perskaiciuojamos atidetos kredito jmokos ir sudaromas atnaujintas kredito jmokq mokejimo grafikas. 3. Sio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu apskaiciuotos palukanos mokamos kredito sutarties saliq susitarimu. 4. Kredito sutarties saliq susitarimu gali buti nustatytas ilgesnis, negu sio straipsnio 1 dalyje nurodytas, kredito jmokll mokejimo atidejimo laikotarpis. 5. Nuolatiny privalomajc1, pradiny karo tamybc1, atliekantiems kredito gavejams kredito jmokq. pagal busto kredito sutartis mokejimas atidedamas Lietuvos Respublikos karo prievoles jstatymo nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Kredito sutarties nutraukimas arba viso kredito gr~zinimas kredito davejo ir paskolos davejo reikalavimu 1. Kredito davejas ir paskolos davejas turi teisy vienasaliskai nutraukti kredito sutarti arba pareikalauti grc1,zinti visc1, kreditc1, nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pazeidimui, jskaitant sio straipsnio 3 dalyje nurodytc1, atvejj. Pries nutraukdami kredito sutarti arba pareikalaudami gr!l,zinti vis!:!, kredit!l, nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davejas ir paskolos davejas turi isnaudoti objektyviai jmanomas galimybes ir priemones, jskaitant nurodytas sio jstatymo 21 straipsnyje, kad butq. vykdomi kredito sutartyje nustatyti jsipareigojimai. 2. Iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grc1,zinti vis!:!, kreditcl, nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davejas ir paskolos davejas privalo ne maziau kaip du kartus rastu registruota pasto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu budu informuoti kredito gavejc1, apie nevykdomus jsipareigojimus pagal kredito sutarti, pateikdamas sio istatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytc1, informacij!l,. Pareiga µodyti, kad tokia informacija buvo pateikta kredito gavejui, tenka kredito davejui ir paskolos davejui. 3. Ilgesnis kaip 90 dienlJ: jsipareigojimlJ: pagal kredito sutarti nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali buti laikomas esminiu kredito sutarties pazeidimu, nebent kredito sutarties salys susitaria del ilgesnio laikotarpio. Nustaty, kad kredito gavejas nevykdo ar netinkamai vykdo jsipareigojimus pagal kredito sutarti ilgiau kaip 90 dienq., kredito davejas ir (arba) paskolos davejas turi apie tai rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavej!l, ir nustatyti ne trumpesni kaip 30 dienlJ: papildom!l, terminc1, isipareigojimams jvykdyti. Vienasaliskai nutraukti kredito sutarti kredito davejas ir paskolos davejas gali tik kai yra visos sios sc1,lygos: 25 1) kredito gavejas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne maziau kaip du kartus buvo informuotas apie isipareigojimq pagal kredito sutarti nevykdyml:!, ar netinkaml:!, vykdyml:!, sio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavejas isipareigojimq pagal kredito sutarti nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dien1.1 arba kredito sutarties sali1.1 sutartl:!, ilgesni laikotarpi; 3) kredito gavejas isipareigojim1.1 pagal kredito sutarti neivykdo ar netinkamai juos ivykdo per sioje dalyje nustatytl:!, papildoml:!, termini:t; 4) buvo isnaudotos visos objektyviai imanomos galimybes uztikrinti, kad butq vykdomi kredito sutartyje nustatyti isipareigojimai. 24 straipsnis. Kredito uzsienio valiuta sutartis 1. Kredito davejas, siulydamas kredito gavejui sudaryti kredito uzsienio valiuta sutarti, privalo pasiulyti kitl:!,, negu sio straipsnio 2 dalyje nustatyta, priemony, skirti:t uzsienio valiutos kurso svyravimo rizikai sumazinti ir (arba) jai valdyti. 2. Kredito gavejas, sudarys kredito uzsienio valiuta sutarti, turi teisy neatlygintinai konvertuoti uzsienio valiutl:!, i sali1.1 susitarimu kredito uzsienio valiuta sutartyje nurodyti:t valiuti:t tuo atveju, kai likusios negrl:!,Zintos kredito sumos arba kredito µnokq bendra verte skiriasi daugiau kaip 20 procentq nuo tos vertes, kuri bGtq, jeigu biitq taikomas kredito uzsienio valiuta sutarties valiutos ir euro keitimo kursas, taikytas kredito uzsienio valiuta sutarties sudarymo metu. 3. Kredito gavejas ir kredito davejas, sudarydami kredito uzsienio valiuta sutarti, susitaria, i kokii:t valiuti:t bus konvertuojama uzsienio valiuta sio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Sio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju kredito gavejas, sudarys kredito uzsienio valiuta sutarti, turi teisy konvertuoti uzsienio valiuti:t ir i eurus. Salys kredito uzsienio valiuta sutartyje gali numatyti kitokius uzsienio valiutos konvertavimo atvejus, jeigu tokiu susitarimu kredito gavejui nebutq nustatytos blogesnes s!llygos, negu tos, kurios nustatytos siame straipsnyje. 4. Uzsienio valiuta konvertuojama pagal Europos Centrinio Banko paskelbti:t orientacini euro ir uzsienio valiutos santyki, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir uzsienio valiutos santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, - pagal Lietuvos banko skelbiami:t orientacini euro ir uzsienio valiutos santyki, nebent kredito uzsienio valiuta sutartyje nustatyta kitaip. 5. Kai sudaroma kredito uzsienio valiuta sutartis, kredito davejas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia ispejimi:t kredito gavejui tuo atveju, kai likusios negri:tzintos kredito sumos arba kredito imokq bendra verte skiriasi daugiau kaip 15 procentq nuo tos vertes, kuri butq, jeigu but1.1 taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybes nares valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. Siame ispejime kredito gavejas 26 informuojamas apie bendros kredito gavejo mokamos sumos padidejimq, sio straipsnio 2 dalyje nustatytq teist:; ir pasinaudojimo sia teise sqlygas. 6. Jeigu kredito uzsienio valiuta sutartyje nera nuostatos del valiutos kurso rizikos, kylancios kredito gavejui, kai valiutos kurso pokytis yra mazesnis negu 20 procentq, ribojimo, teikiant standartint:; informacijq apie kreditq pateikiamas pavyzdys, kuriuo paaiskinama, kolq poveilq gali tureti 20 procentq valiutos kurso pokytis. VSKYRIUS KREDITO DA VE.JQ IR KREDITO TARPININKlJ VEIKLOS REIKALAVIMAI 25 straipsnis. Viesasis kredito davejq sqrasas 1. Teist:; verstis kredito teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai prieziiiros institucija jraso ji i viesaji kredito davejl! Sc!-fasq. 2. Asmuo, isskyrus sio straipsnio 6 dalyje nurodytus asmenis, gali buti jrasytas i viesaji kredito davejl! sqrasq, jeigu jis atitinka sio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir prieziuros institucijai pateikia prieziuros institucijos teises aktq nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informacijq: 1) prasymq irasyti ji i viesaji kredito davejl! Sc!-fasq; 2) patvirtinancius, kad sio istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys atitinka sio istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus; 3) patvirtinancius, kad kredito gavejl! kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles atitinka sio istatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3. Prieziuros institucija, isnagrinejusi asmens prasymq irasyti ji i viesaji kredito davejl! Sc!-faSq ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informacijq, ne veliau kaip per 30 darbo dienl! nuo prasymo ir visl! tinkamai iformintq dokumentl!, duomenl! ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendimq irasyti arba atsisakyti irasyti asmeni i viesaji kredito davejl! Sc!-faSq. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neissamus ir netikslus, prieziuros institucija per prieziuros institucijos nurodytq terminq papraso trukstaml! ar patikslintq dokumentl!, duomenl! ir (arba) informacijos, reikalingl! sprendimui priimti. Sprendimq irasyti arba atsisakyti irasyti asmeni i viesaji kredito davejl! sqrasq ji priima ne veliau kaip per 30 darbo dienl! nuo trukstaml! ar patikslintq dokumentq, duomenl! ir (arba) informacijos gavimo dienos. Asmuo jrasomas i viesajj kredito davejl! Sc!-faSq ne veliau kaip per 2 darbo dienas nuo prieziiiros institucijos sprendimo priemimo dienos. 27 4. Prieziuros institucija atsisako jrasyti asmenj i viesaji kredito davejll S¥as~, jeigu asmuo: 1) neatitinka sio straipsnio 2 dalyje nustaty11.! reikalavim1t; 2) nepateikia sio straipsnio 2 dalyje nurodyt1t dokumentl!, duomen1t ir (arba) informacijos, prieziuros institucijai paprasius pateikti triikstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij~, reikalingus sprendimui priimti, per prieziuros institucijos nurodyt~ termin~. 5. Kredito davejas nedelsdamas, bet ne veliau kaip per 10 darbo dien1t, privalo rastu informuoti prieziuros institucij~ apie dokumentl!, duomen1t ir (arba) informacijos, pateiktos pagal si straipsnj, isskyrus informacij~, nurodyt~ sio istatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik sie pasikeitimai paaiskeja. 6. Prieziuros institucija kredito davej~, turinti prieziuros institucijos isduot~ kredito istaigos veiklos licencij~, iraso i viesaji kredito davejll S¥aS!l licencijos isdavimo dien~, o kredito davej~, turinti kitos valstybes nares prieziuros institucijos isduot!l licencij~, - kitos valstybes nares prieziuros institucijos pranesimo Lietuvos Respublikos bank:1t istatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gavimo dien~. 7. Viesaji kredito davejll S¥aS!l prieziuros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Prieziuros institucija viesaji kredito davejll s~ras~ skelbia savo intemeto svetaineje. 26 straipsnis. lsbraukimas is viesojo kredito davejq s~raso 1. Kredito davejas isbraukiamas is viesojo kredito davejll S¥aso prieziuros institucijos sprendimu: 1) kredito davejo prasymu, kaip nustatyta sio straipsnio 2 dalyje; 2) jeigu paskutinius 6 menesius kredito davejas nebevykdo kredito teikimo veiklos arba nepradedajos vykdyti per 6 menesius nuo jo irasymo i viesaji kredito davejll S¥as~ dienos; 3) kredito davejui yra iskelta bankroto byla arba pradetas bankroto procesas ne teismo tvarka, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais istatymll nustatytais pagrindais; 4) kredito davejui taikoma sio istatymo 51 straipsnio 5 punkte nustatyta poveikio priemone. 2. Kredito davejas turi teisy kreiptis i prieziuros institucij~ del jo isbraukimo is viesojo kredito davejll S¥aso ir privalo jai pateikti: 1) prasym~ isbraukti is viesojo kredito davejq s~raso; 2) informacij~ apie galiojancias kredito sutartis, jeigu toki11 yra; 3) informacij~ apie teisiq ir pareim pagal galiojancias kredito sutartis, jeigu toki1t yra, perleidim~ kitam kredito davejui. 28 3. Kredito davejas, paskutinius 6 menesius nebevykdantis kredito teikimo veiklos arba nepradejys jos vykdyti per 6 menesius nuo jo µasymo i viesaji kredito daveJq S'1fasq, dienos, apie tai nedelsdamas privalo rastu pranesti prieziuros institucijai ir pateikti sio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytq, informacijq,. 4. Sio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais priezifuos institucija isbraukia kredito davejq, is viesojo kredito davejq S'1faso, jeigu kredito davejas neturi galiojanciq kredito sutarciq arba teises ir pareigos pagal galiojancias kredito sutartis yra perleistos kitam kredito davejui. 5. Kredito davejas, priezifuos institucijos sprendimu isbrauktas is viesojo kredito davejq S'1faso sio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali buti vel irasytas i viesaji kredito davejq S'1fasq, siame istatyme nustatyta tvarka. Kredito davejas, priezifuos institucijos sprendimu isbrauktas is viesojo kredito davejq S'1faso sio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali buti vel µasytas i viesaji kredito davejq S'1fasq, ne anksciau kaip po vienq metq nuo sprendimo isbraukti ji is viesojo kredito davejq S'1faso isigaliojimo dienos. 6. Priezifuos institucija isbraukia is viesojo kredito davejq S'1faso kredito davejq,, turinti priezifuos institucijos isduotq, kredito istaigos veiklos licencijq,, kredito istaigos licencijos atsaukimo dienq,, o kredito davejq,, turinti kitos valstybes nares priezifuos institucijos isduotq, kredito istaigos veiklos licencijq,, - pranesimo apie teises vykdyti kredito istaigos veiklq, netekimq, gavimo dienq,. 27 straipsnis. Teise verstis kredito tarpininko veikla 1. Lietuvos Respublikoje teisy verstis kredito tarpininko veikla turi tik: 1) asmenys, sio istatymo nustatyta tvarka irasyti i viesaji nepriklausomq kredito tarpininkq sq,rasq,, viesaji priklausomq kredito tarpininkq, veikianciq daugiau negu vieno kredito davejo vardu, sq,rasq, arba viesaji vieno kredito davejo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq sq,rasq,; 2) kitq valstybiq nariq kredito tarpininkai, kurie kredito tarpininko veiklq, Lietuvos Respublikoje vykdo igyvendindami steigimosi teisy ir (arba) teisy teikti paslaugas sio istatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Sio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytq Lietuvos Respublikos juridiniq asmenq registre iregistruotq juridiniq asmenq arba fiziniq asmenq, kuriq pagrindinry veiklos dali sudaranti kredito tarpinink:o veikla yra vykdoma Lietuvos Respublikoje, buveine arba gyvenamoji vieta turi buti Lietuvos Respublikoje. 29 3. Sio straipsnio 1 dalyje nurodyti kredito tarpininkai turi teisy vykdyti kredito tarpininko veikl1:l, kredito davejq - ne kredito istaigq - vardu, jeigu kredito davejai - ne kredito istaigos - sio istatymo nustatyta tvarka yra µasyti i viesaji kredito davejq S1:l,raS1:l,. 28 straipsnis. Viesasis nepriklausomq kredito tarpininkq s4rasas ir viesasis priklausomq kredito tarpininkq, veikianciq daugiau negu vieno kredito davejo vardu, s4rasas 1. Asmuo turi teisy vykdyti kredito tarpininko veikl1:l,, veikdamas kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, tik tada, kai prieziilros institucija ji iraso i viesaji nepriklausomq kredito tarpininkq S<lfaScJc. 2. Sio istatymo 3 straipsnio 27 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais asmuo turi teisy vykdyti kredito tarpininko veiklcJc tik tada, kai prieziuros institucija ji µaso i viesaji priklausomq kredito tarpininkq, veikianciq daugiau negu vieno kredito davejo vardu, S1:!fas1:l,. 3. Asmuo gali biiti µasytas i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyt1:l, viesaji S<lfaS<l, jeigu jis atitinka sio istatymo 30 straipsnyje ir 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir prieziuros institucijai pateikia prieziuros institucijos teises aktq nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij1:l,: 1) prasymcJc irasytiji i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytcJc viesaji scJcrascJc; 2) patvirtinancius, kad sio istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys atitinka sio istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus; 3) kredito davejq, kuriq vardu ketina veikti, rasytini patvirtinimcJc apie tai, kad asmuo veiks jq vardu, kai asmuo praso ji µasyti i viesaji priklausomq kredito tarpininkq, veikianciq daugiau negu vieno kredito davejo vardu, Sc!fascJc; 4) patvirtinancius atitikti sio istatymo 30 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. 4. Prieziuros institucija, isnagrinejusi asmens prasymcJc irasyti ji i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytcJc viesaji Sc!faScJc ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informacijcJc, ne veliau kaip per 30 darbo dienq nuo prasymo ir visq tinkamai iformintq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendimcJc irasyti arba atsisakyti jrasyti asmeni i prasyme nurodytcJc viesaji Sc!fascJc. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neissamiis ir netiksliis, prieziuros institucija per prieziuros institucijos nurodytcJc termincJc papraso triikstaml! ar patikslintq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos, reikalingq sprendimui priimti. SprendimcJc irasyti arba atsisakyti irasyti asmenj i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytcJc viesaji Sc!fascJc ji priima ne veliau kaip per 30 darbo dienq nuo triikstamq ar patikslintq dokumentq, duomenq ir (arba) 30 inforrnacijos gavimo dienos. Asmuo jrasomas i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytq viesaji S¥asq ne veliau kaip per 2 darbo dienas nuo priezifuos institucijos sprendimo priemimo dienos. 5. Priezifuos institucija atsisako jrasyti asmenj i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytq viesaji S¥aSc:J:, jeigu asmuo: 1) neatitinka sio straipsnio 3 dalyje nustatytq, reikalavimq; 2) nepateikia sio straipsnio 3 dalyje nurodyt-q dokument-q, duomen-q ir (arba) inforrnacijos, prieziuros institucijai paprasius pateikti triikstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) inforrnacijcJ:, reikalingus sprendimui priimti, per priezifuos institucijos nurodytcJ: terminq. 6. Kredito tarpininkas nedelsdamas, bet ne veliau kaip per 10 darbo dien-q, privalo rastu inforrnuoti priezifuos institucijq apie dokument-q, duomen-q ir (arba) inforrnacijos, pateiktos pagal sj straipsnj, isskyrus inforrnacijq, nurodytcJ: sio jstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik sie pasikeitimai paaiskeja. 7. Priezifuos institucija motyvuotu sprendimu isbraukia kredito tarpinink:cJ: is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo S¥aso, jeigu: 1) kredito tarpininkas pateikia prasymcJ: isbraukti ji is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo ScJ:raso; 2) jeigu paskutinius 6 menesius kredito tarpininkas nebevykdo kredito tarpininko veiklos arba nepradeda jos vykdyti per 6 menesius nuo jo jrasymo i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytcJ: viesajj S¥asq dienos; 3) kredito tarpininkui iskelta bankroto byla arba bankroto procesas pradetas ne teismo tvarka, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais jstatym-q nustatytais pagrindais; 4) kredito tarpininkui taikoma sio jstatymo 51 straipsnio 5 punkte nustatyta poveikio priemone. 8. Apie kredito tarpininko isbraukimq is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo S¥aso ne veliau kaip per 14 dien-q prieziuros institucija inforrnuoja kitos valstybes nares, kurioje kredito tarpininkas teikia paslaugas, priezifuos institucijcJ:. 9. Kredito tarpininkas, prieziuros institucijos sprendimu isbrauktas is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo S¥aso sio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali buti vel jrasytas i siuos viesuosius ScJ:rasus siame jstatyme nustatyta tvarka. Kredito tarpininkas, priezifuos institucijos sprendimu isbrauktas is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo ScJ:raso sio straipsnio 7 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali buti vel jrasytas i siuos viesuosius S¥asus ne anksciau kaip po vien-q met-q nuo sprendimo isbraukti jj is sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodyto viesojo ScJ:raso jsigaliojimo dienos. 31 10. Kredito tarpininkas, paskutinius 6 menesius nebevykdantis kredito tarpininko veiklos arba nepradejt;:s jos vykdyti per 6 menesius nuo jo µasymo i sio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytc1: viesaji Sc!:faScJ: dienos, apie tai nedelsdamas privalo rastu pranesti priezifiros institucijai. 11. Sio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viesuosius Sc!:fasus priezifuos institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Priezifuos institucija sio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus viesuosius sc1:rasus skelbia savo interneto svetaineje. 29 straipsnis. Viesasis vieno kredito davejo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq s~rasas 1. Asmuo turi teist;: vykdyti priklausomo kredito tarpininko veiklc1:, veikdamas vieno kredito davejo vardu, tik tada, kai kredito davejas iraso ji i viesaji vieno kredito davejo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq Sc!:fasc1:. 2. Kiekvienas kredito davejas privalo tvarkyti viesaji jo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq Sl:l,raScJ: ir uztikrinti, kad asmenys jo vardu veiktq tik tada, kai sio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo irasyti i si viesaji Sc!:fas<1-. Siame Sl:l,rase turi buti nurodomi duomenys apie kredito tarpininko vadovus ir darbuotojus arba duomenys apie kredito tarpininkl:l,, kai kredito tarpininkas yra fizinis asmuo. 3. Kredito davejas iraso asmeaj i sio straipsnio 2 dalyje nurodytc1: viesaji Sc!:fasc1: tik nustatt;:s, kad sis asmuo, kai jis yra fizinis asmuo, arba sio asmens vadovai ir darbuotojai atitinka sio istatymo 31 ir 32 straipsniuose nustatytus reikalavimus. 4. Kredito davejas sio straipsnio 2 dalyje nurodyt<! viesaji Sc!:fasc1: skelbia savo interneto svetaineje. Pasikeitus sio viesojo Sc!:faso duomenims, kredito davejas privalo atlikti atitinkamus pakeitimus savo interneto svetaineje ne veliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenq pasikeitimo dienos. 5. Viesasis vieno kredito davejo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq Sc!:fasas tvarkomas prieziuros institucijos nustatyta tvarka. Priezifuos institucija savo interneto svetaineje skelbia nuorodas i kredito davejq interneto svetainese skelbiamus viesuosius vieno kredito davejo vardu veikianciq priklausomq kredito tarpininkq Sc!:fasus. 6. Vieno kredito davejo vardu veikiantis priklausomas kredito tarpininkas, ketinantis pradeti vykdyti kredito tarpininko veiklc1: daugiau negu vieno kredito davejo vardu arba veikti kaip nepriklausomas kredito tarpininkas, sio istatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka privalo kreiptis i prieziuros institucijl:l, del jo irasymo i sio istatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytc1: viesaji sc!:fasc1:. 7. Prieziuros institucijai priemus sprendimc1: µasyti kredito tarpininkc1: i sio istatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytl:l, viesaji Sc!:faSl:l,, kredito tarpininkas privalo nedelsdamas, bet 32 ne veliau kaip per 5 darbo dienas, apie tai informuoti kredito davejc}, kurio vardu jis veikia. Kredito davejas ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo kredito tarpininko pranesimo apie priezifuos institucijos priimtc} sprendimc} irasyti ji i sio istatymo 28 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytc} viesaji SclfaSc} gavimo dienos privalo isbraukti kredito tarpininkcl is sio straipsnio 2 dalyje nurodyto viesojo Sclfaso. 30 straipsnis. Zalos, atsiradusios del kredito tarpininko profesiniq pareigq nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimas 1. Kredito tarpininkas privalo tureti, isskyrus sio straipsnio 3 dali, profesines civilines atsakomybes draudimcl arba kredito istaigos laidavim4 ar garantij4 del zalos, kuri gali atsirasti del kredito tarpininko profesini-q pareig-q nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo. Profesines civilines atsakomybes draudimo, kredito istaigos laidavimo arba garantijos suma negali buti mazesne negu 2014 m. rugsejo 19 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1125/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES nuostatos del profesines civilines atsak:omybes draudimo arba panasios garantijos minimalios pinigines sumos hipotekos kredito tarpininkams technini-q reguliavimo standart-q (OL 2014 L 305, p. 1) (toliau-Reglamentas (ES) Nr. 1125/2014), nurodyta suma. 2. Kredito tarpininkas privalo tureti dokument4, kuriuo patvirtinamas profesines civilines atsakomybes draudimas, kredito istaigos laidavimas arba garantija del zalos, kuri gali atsirasti del kredito tarpininko profesini-q pareig-q nevykdymo arba netinkamo vykdymo, atlyginimo vis4 savo veiklos laikotarpi. 3. Priklausomas kredito tarpininkas gali netureti sio straipsnio 1 dalyje nurodyto profesines civilines atsak:omybes draudimo, kredito istaigos laidavimo arba garantijos, jeigu: 1) kredito davejas yra sudarys priklausomo kredito tarpininko profesines civilines atsakomybes draudimo sutarti del Reglamente (ES) Nr. 1125/2014 nurodytos sumos ir draudimo apsauga pagal si4 draudimo sutarti galioja visose valstybese narese priklausomo kredito tarpininko veiklos laikotarpiu ir 2) kredito davejas, sudarydamas sutarti su priklausomu kredito tarpininku, prisieme pareig4 visiskai atlyginti za14, atsiradusi4 del priklausomo kredito tarpininko profesini-q pareig-q nevykdymo arba netinkamo vykdymo. 4. Kredito davejas privalo uztikrinti, kad priklausomas kredito tarpininkas, veikiantis jo vardu, laikyt-qsi sio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodyt-q reikalavim-q. Kredito davejas, nevykdantis sios pareigos, privalo visiskai atlyginti zal4, atsiradusi4 del priklausomo kredito tarpininko profesini-q pareig-q nevykdymo arba netinkamo vykdymo. 33 31 straipsnis. Reikalavimai kredito davejo ir kredito tarpininko vadovams bei kredito davejo dalyviams 1. Vadovu, fiziniu arba juridiniu asmeniu ar kartu veikianciu asmemu, kuriam priklausanciq. balsavimo teisiq. arba jstatinio kapitalo dalis yra lygi arba virsija 20 procentq arba kuris gali daryti tiesiogifli ir (arba) netiesiogini lemiamcJ: poveiki, kaip tai apibrezta µnonil! grupiq konsoliduotosios finansines atskaitomybes istatyme, kredito davejui, negali buti asmuo, atitinkantis bent viencJ: is siq s~yg{!: 1) fizinis asmuo yra pripazintas kaltu padarys nusikalstamcJ: veikcJ:, susijusicJ: su pinigl! plovimu ar teroristq finansavimu, sunk{!, labai sunk{! nusikaltimcJ: arba nusikaltimcJ: ar baudziam~ji nusizengimcJ: nuosavybei, turtinems teisems ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansl! sistemai ar juos atitinkancias nusikalstamas veikas pagal kit{! valstybil! baudziamuosius istatymus, jeigu jo teistumas uz pirmiau nurodytus nusikaltimus nera isnykys ar panaikintas arba nepraejo 5 metai nuo teismo nuosprendzio, kuriuo fizinis asmuo yra pripazintas kaltu del siame punkte nurodytq baudziamajl! nusizengiml!, isiteisejimo; 2) juridiniam asmeniui yra isiteisejys apkaltinamasis teismo nuosprendis uz sios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraejo 5 metai nuo teismo nuosprendzio isiteisejimo; 3) jam uz istatymo ar kito teises akto, reglamentuojancio finansinil! paslaug{! teikimcJ: arba finans{! istaig{! veiklcJ:, reikalaviml! pazeidimcJ: pritaikyta administracine nuobauda arba kita istatymuose nustatyta poveikio priemone, jeigu nuo administracines nuobaudos arba kitos istatymuose nustatytos poveikio priemones pritaikymo nepraejo vieni metai; 4) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valde kvalifikuotajcJ: istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisiq dali arba dali, leidziancicJ: daryti tiesiogini ir (arba) netiesiogini lemiamcJ: poveikj juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo pritaikyta poveikio priemone uz istatymuose numatytus siurkscius istatyml! ar kitq teises aktl!, reglamentuojancil! finansinil! paslaugl! teikimcJ: arba finansl! istaim veiklcJ:, reikalaviml! pazeidimus arba uz toki pazeidimcJ: buvo panaikinta teise verstis finansinil! paslaug{! teikimu, jeigu nepraejo 5 metai nuo poveikio priemones pritaikymo, arba tarn juridiniam asmeniui yra isiteisejys apkaltinamasis teismo nuosprendis uz sios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraejo 5 metai nuo teismo nuosprendzio isiteisejimo. 2. Sio straipsnio 1 dalyje nurodytais kartu veikianciais asmenimis laikomi du arba daugiau asmenl!, kurie, remdamiesi aiskiai sudarytu ar numanomu fodiniu arba rasytiniu susitarimu, igyvendina arba siekia igyvendinti savo teises, turimas pagal toje dalyje nurodytcJ: kredito davejo ar kredito tarpininko istatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisil! dali. 34 3. Juridinio asmens vadovas ir valdymo organo nariai turi tureti zini1t ir gebejim1t, uztikrinanci1t tinkam'}- siame jstatyme nustatyil! pareim vykdym'}-. Juridinio asmens vadovas ir valdymo organo nariai turi atitikti siuos zini1t ir gebejim1t reikalavimus: 1) juridinio asmens vadovas turi tureti aukstaji issilavinim'}- teises, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srityje ir ne mazesny kaip 2 mefl! darbo patirti, susijusi'}- su kredito produktl! kurimu, platinimu arba tarpininkavimu ir (arba) vadovavimu si'}, veiklc! vykdanciai finans1t jstaigai bei tureti zini1t apie kredito produktus, nekilnojamojo turto jsigijimc!, garantijas, nekilnojamojo turto registravimo procediir'l,, nekilnojamojo turto rinkc!, taip pat ismanyti teises aktus, reglamentuojancius vartotojl! teisi1t apsaug'}-, kredito gavejl! kreditingumo vertinim'},; 2) bent du valdymo organo nariai turi tureti aukstaji issilavinimc! teises, vadybos, verslo administravimo, ekonomikos srityse ir tureti ne mazesny kaip vien1t mefl! darbo patirti, susijusic! su kredito produktl! kurimu, platinimu arba tarpininkavimu bei tureti zini1t apie kredito produktus, nekilnojamojo turto jsigijim'},, jsipareigojiml! pagal kredito sutarti jvykdymo uztikrinimo priemones, nekilnojamojo turto registravimo procedure!, nekilnojamojo turto rinkq, taip pat ismanyti teises aktus, reglamentuojancius vartotojl! teisi1t apsaugi:!, kredito gavejl! kreditingumo vertinimc!. 4. Kredito davejas ir kredito tarpininkas privalo is anksto pranesti prieziuros institucijai apie visus busimus sio straipsnio 1 dalyje nurodytl! asmen1t pasikeitimus, kartu pateikdamas priezifuos institucijos nustatyti:! informacij'l,, reikalingc! jvertinti, ar naujai skiriamas arba planuojamas rinkti vadovas ir (arba) kitas asmuo atitinka sio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas sqlygas. Naujai paskirtas arba isrinktas vadovas gali pradeti eiti pareigas, o kitas asmuo - jsigyti sio straipsnio 1 dalyje nurodyt'}- kredito davejo balsavimo teisi1t arba jstatinio kapitalo dali, leidzianci'}, daryti tiesiogini ir (arba) netiesioginj lemiamq poveiki juridiniam asmeniui, tik tada, kai prieziuros institucija pritariajo kandidaturai arba jsigijimo sandoriui. 5. Prieziuros institucija privalo priimti sprendim'}, pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatfuai arba isigijimo sandoriui per 30 darbo dien1t nuo prasymo pateikimo ir vis1t reikalingl! dokumenfl!, duomen1t ir (arba) informacijos gavimo dienos. 6. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neissamus ir netikslus, prieziuros institucija per priezifuos institucijos nurodytq termin'}- papraso trukstam1t ar patikslinfl! dokumenfl!, duomen1t ir (arba) informacijos, reikalinm sprendimui priimti. Tokiu atveju prieziuros institucija sprendimq pritarti arba atsisakyti pritarti vadovo kandidatfuai arba jsigijimo sandoriui priima ne veliau kaip per 30 darbo dien1t nuo trukstam1t ar patikslinfl! dokumenfl!, duomen1t ir (arba) informacijos gavimo dienos. 35 7. Prieziuros institucija atsisako pritarti vadovo kandidaturai arba jsigijimo sandoriui, jeigu asmuo: 1) neatitinka sio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytq. reikalavimq.; 2) prieziuros institucijai paprasius pateikti trukstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij~, reikalingus sprendimui priimti, per priezifuos institucijos nurodyt~ termin~ nepateikia siame straipsnyje ir jo nuostatas detalizuojanciuose teises aktuose nurodytq. dokumentq., duomenq. ir (arba) informacijos. 8. Jeigu priezifuos institucija per 30 darbo dienq. nuo pranesimo apie numatomus vadovq. pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiskia priestaravimo, laikoma, kad priezifuos institucija nepriestarauja numatomo rinkti arba skirti vadovo kandidatfuai. 9. Sio straipsnio 4-7 daliq. nuostatos netaikomos skiriant priklausomq. kredito tarpininkq., veikianciq. vieno kredito davejo vardu, vadovus. 10. Sio straipsnio nuostatos netaikomos kredito davejq., turinciq. priezifuos institucijos arba kitos valstybes nares priezifuos institucijos isduot~ kredito istaigos veiklos licencij<I,, vadovams ir dalyviams. 11. Sio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos fiziniams asmenims, vykdantiems kredito tarpininko veikl~. 12. Priezifuos institucija teises aktuose, reglamentuojanciuose asmens duomenq. apsaug<I,, nustatyta tvarka tvarko vadovq. ir dalyviq. asmens duomenis, jskaitant ypatingus asmens duomenis, sio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytq. reikalavimq. atitikciai jvertinti. 13. Prieziuros institucija nustato siame straipsnyje nurodytq. reikalavimq. vadovams ir kredito davejo dalyviams jgyvendinimo tvark~. 32 straipsnis. Kredito davejo ir kredito tarpininko darbuotojai 1. Kredito davejo ir kredito tarpininko darbuotojai turi tureti ziniq. rr gebejimq., uztikrinanciq. tinkam<I, siame istatyme nustatytq. pareigq. vykdym~. 2. Kredito davejo, kredito tarpininko darbuotojai, siulantys ir sudarantys kredito sutarti, turi tureti aukstaji issilavinim<I, arba ne mazesny kaip vienq metq. darbo patirti, susijusi<I, su fmansiniq. produktq. kurimu arba platinimu, tureti tinkamq. ziniq. apie kredito produktus ir papildomas paslaugas, kurios siulomos su siais kredito produktais, nekilnojamojo turto isigijimo proces~, nekilnojamojo turto rink~, nekilnojamojo turto registravimo procedfu<I, ir nuolat sias zinias atnaujinti, taip pat ismanyti teises aktus, reglamentuojancius vartotojq. teisiq. apsaug<I,, kredito gavejq. kreditingumo vertinimo proces~ arba tureti patirties kredito gavejq. kreditingumo vertinimo srityje. 36 3. Kredito davejas ir kredito tarpininkas privalo uztikrinti, kad jq darbuotojai atitiktq ~Harne straipsnyje nustatytus ziniq ir gebejimq reikalavimus. 4. Kredito davejas ir kredito tarpininkas prieziuros institucijos reikalavimu privalo pateikti informacij<l ir dokumentus, irodancius jq darbuotojq zinias ir gebejimus. 33 straipsnis. Teisiq ir pareigq pagal kredito sutartis perleidimas 1. Kredito davejas turi teisy perleisti teises ir pareigas pagal su kredito gavejais sudarytas galiojancias kredito sutartis tik i viesaji kredito davejq s'l .fas£J: irasytam asmeniui. 2. Prieziuros institucija, priimdama sprendim£J: isbraukti kredito davej<l is viesojo kredito davejq S<lraso sio istatymo 51 straipsnio 5 punkte nurodytu pagrindu, ipareigoja kredito davej£J: perleisti teises ir pareigas pagal galiojancias kredito sutartis kitam i viesaji kredito davejq S<lraS<l irasytam kredito davejui. 3. Prieziuros institucija detalizuoja sio straipsnio nuostatq igyvendinimo tvark<l. 34 straipsnis. Kredito davejo finansiniq ataskaitq rinkiniai 1. Jeigu pagal lmoniq finansines atskaitomybes istatym<l kredito davejas privalo sudaryti metinius finansiniq ataskaitq rinkinius, jie turi buti audituoti. 2. Metiniq finansiniq ataskaitq rinkinio sudarymui, finansiniam auditui ir jo atlikimo tvarkai mutatis mutandis taip pat taikomi Lietuvos Respublikos audito istatyme ir Finansq istaigq istatyme nustatyti reikalavimai. 35 straipsnis. Kredito davejo ir kredito tarpininko pareigos teikiant paslaugas kredito gavejams ir atlyginimq politika 1. Sudarydamas kredito produktus, vykdydamas kredito teikimo arba kredito tarpininko veikl<l, teikdamas su kreditu susijusias konsultacines paslaugas ir papildomas paslaugas, jeigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, arba vykdydamas kredito sutarti, kredito davejas ir kredito tarpininkas privalo veikti S<lZiningai, teisingai, skaidriai ir profesionaliai, atsizvelgdami i kredito gavejq teises ir interesus. Kredito teikimo, kredito tarpininko veikla vykdoma arba konsultacines paslaugos ir papildomos paslaugos, j eigu tokios papildomos paslaugos teikiamos, teikiamos remiantis informacija apie kredito gavejo finansiny padeti, visus konkrecius poreikius, apie kuriuos pranesa kredito gavejas, ir atsizvelgiant i pagristas prielaidas del rizikos, susijusios su kredito gavejo padetimi kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Kai teikiamos konsultacines paslaugos, papildomai turi buti remiamasi informacija, nurodyta sio istatymo 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte. 37 2. Kredito davejo nustatyta atlyginimq politika, taikoma jo darbuotojams ir kredito tarpininkams, ir kredito tarpininko nustatyta atlyginimq politika, taikoma jo darbuotojams, negali trukdyti jiems vykdyti sio straipsnio 1 dalyje nustatytq pareigq. 3. Kredito davejas, nustatydamas atlyginimq politik~ ir taikydamas j~ savo darbuotojams, atsakingiems uz kredito gavejq kreditingumo vertinim~, atsizvelgdamas i kredito davejo dydi, vidaus struktiir~, kredito teikimo veiklos pobudi, apimti ir sudetingum~, privalo laikytis siq principq: 1) atlyginimq politika turi bi1ti suderinta su patikima ir veiksminga rizikos valdymo politika ir skatinti toki valdym~, bet neskatinti prisiimti rizikos, kuri virsytq kredito davejui priimtinos rizikos lygi; 2) atlyginimq politika turi bi1ti suderinta su kredito davejo verslo strategija, tikslais, vertybernis ir ilgalaikiais interesais ir apimti priemones, skirtas interesq konfliktui isvengti, taip pat turi bi1ti nustatyta, kad darbuotojo atlyginimas nepriklauso nuo patvirtintq paraiskq sudaryti kredito sutarti skaiciaus ar santykines dalies. 4. Kredito davejas arba kredito tarpininkas, teikiantis konsultacines paslaugas, turi uztikrinti, kad atlyginimq kredito teikimo veikloje dalyvaujantiems darbuotojams struktiira neturetq itakos jq gebejimui veikti geriausiais kredito gavejo interesais ir nepriklausytq nuo kredito sutarciq ir kitq finansiniq produktq ar paslaugq pardavimo planq. 36 straipsnis. Konsultaciniq paslaugq teikimo reikalavimai 1. Kredito davejas arba kredito tarpininkas turi aiskiai informuoti kredito gavej~, ar jam yra arba gali bi1ti teikiamos konsultacines paslaugos. 2. Pries teikdamas konsultacines paslaugas arba pries sudarydamas sutarti del konsultaciniq paslaugq teikimo, jeigu tokia sutartis sudaroma, kredHo davejas arba kredito tarpininkas rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje kredito gavejui pateikia si~ informacij ~: 1) ar asmenine rekomendacija bus parengta remiantis tik kredito davejo arba kredito tarpininko produktq analize pagal sio straipsnio 4 dalies 2 punkt~, ar ivairiq visoje kreditq rinkoje sii1lomq produktq analize pagal sio straipsnio 4 dalies 3 punktcJ:, kad kredito gavejas galetq suprasti, kuo remiantis parengta asmenine rekomendacija; 2) uz konsultacines paslaugas kredito gavejo mokamo atlygio, jeigu toks taikomas, dydi arba, jeigu teikiant informacij~ tikslios sumos nustatyti neimanoma, taikom~ atlygio apskaiciavimo tvark~. 3. Sio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija kredito gavejui gali bi1ti teikiama kaip papildoma ikisutartine informacija. 38 4. Kai kredito gavejui teikiamos konsultacines paslaugos, kredito davejas arba kredito tarpininkas taip pat turi laik.ytis siq papildomq reikalavimq.: 1) kredito davejas arba kredito tarpinink:as turi surink:ti reikiamcJ: informacijcJ: apie kredito gavejo asmeniny ir finansiny padetj, pageidavimus ir tikslus, kad galetq. rekomenduoti jam tink:amas kredito sutartis. Toks kredito gavejo asmenines ir finansines padeties, pageidavimq. ir tiksll! vertinimas grindziamas naujausia surink:ta informacija apie kredito gavejcJ: ir atsizvelgiama i pagristas prielaidas del kredito gavejui gresiancios rizikos siulomos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu; 2) kredito davejas arba priklausomas kredito tarpininkas turi isanalizuoti pakank:amai savo kredito produktq. kredito sutarciq ir rekomenduoti tinkamcJ: viencJ: ar kelias kredito sutartis, atsizvelgdamas i kredito gavejo asmeniny ir finansiny padeti, pageidavimus ir tikslus; 3) nepriklausomas kredito tarpinink:as turi isanalizuoti pakank:amai rink:oje siulomq kredito sutarcil!, ir rekomenduoti tink:amcJ: vienq arba kelias kredito sutartis pagal kredito gavej o asmeniny ir finansiny padeti, pageidavimus ir tikslus; 4) kredito davejas arba kredito tarpinink:as, rink:damas informacijq apie kredito gavejo asmeniny ir finansiny padetj, pageidavimus ir tikslus ir rekomenduodamas tink:amas kredito sutartis pagal sios dalies 1, 2 ir 3 punktus, turi veikti geriausiais kredito gavejo interesais; 5) kredito davejas arba kredito tarpinink:as asmeniny rekomendacijq kredito gavejui turi pateikti rastu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje. 5. Nepriklausomam kredito tarpinink:ui draudziama gauti komisinj atlyginimcJ: is vieno ar keliq kredito davejq uz konsultaciniq paslaugq kredito gavejams teikimq ir (arba) sio istatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodytos kredito tarpinink:o veiklos vykdymq. Nepriklausomas konsultacijas gali teikti tik nepriklausomas kredito tarpinink:as, kuris laikosi sioje dalyje ir sio straipsnio 4 dalies 3 punk:te nurodytq reikalaviml!,. 6. Kredito davejas ir kredito tarpininkas turi informuoti kredito gavejq, kai, atsizvelgiant i kredito gavejo finansiny padeti, del kredito sutarties sudarymo ir vykdymo gali kilti konk:reti rizika kredito gavejui. 7. Konsultacines paslaugas, sus1Jusrns su kredito sutartimis, turi teisy teikti kredito davejas, kredito tarpinink:as ir: 1) asmuo, vykdantis sio jstatymo 3 straipsnio 19 dalyje nurodytq kredito tarpinink:o veiklcJ: arba teikiantis konsultacines paslaugas, jeigu ta veikla vykdoma ar paslaugos teildamos atsitiktiniais atvejais greta profesines veiklos, reguliuojamos teises aktais arba etikos kodeksu, nedraudzianciu vykdyti tos veiklos ar teikti tq paslaugq; 39 2) fiziniq asmenq bankroto administratoriai ir kiti asmenys, teikiantys su esamos skolos valdymu susijusias konsultacines paslaugas, kuriq veikla reguliuojama teises aktais, arba asmenys, nekomerciniais tikslais teikiantys vies~sias arba savanoriskas konsultacines paslaugas. 8. Sio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti asmenys privalo laikytis sio istatymo 6, 7, 9, 10 straipsniuose ir siame straipsnyje nustatytq kredito gavejq informavimo reikalavimq ir neturi sio istatymo 41 straipsnyje nustatytq teisiq. 9. Siame straipsnyje nustatyti reikalavimai nepanaikina kredito davejo arba kredito tarpininko pareigos laikytis sio istatymo 10 straipsnyje nustatytq reikalavimq. VISKYRIUS TARPUSAVIO SKOLINIMO PLATFORMOS OPERATORIAUS VEIKLOS REIKALA VIMAI IR TARPUSAVIO SKOLINIMAS 37 straipsnis. Reikalavimai tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, jo vadovui ir dalyviui 1. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mutatis mutandis taikomos • sio istatymo II, III, VI, VII skyriq, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 27-36 straipsniq nuostatos, taikomos kredito davejui. 2. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus vadovui ir dalyviui mutatis mutandis taikomos sio istatymo 31 straipsnio nuostatos. 3. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui kiti istatymai, reglamentuojantys finansiniq paslaugq teikim~ ir finansq istaigq veikl~, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius yra finansq istaiga, taip pat tarn tikros teisines formos, kurios pagrindu veikia tarpusavio skolinimo platformos operatorius, asmeniui taikomi tiek, kiek sis istatymas nenustato kitaip. 4. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus istatinis kapitalas turi buti ne mazesnis kaip 40 000 eurq. 5. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo parengti ir patvirtinti veiklos tystinumo plan~, kuriame biitq numatytos priemones ir procediiros, skirtos uztikrinti, kad tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla biitq vykdoma nuolat ir nenutriikstamai, taip pat biitq sklandziai administruojamos kredito sutartys ir nepertraukiamai vykdomi jsipareigojimai pagal kredito sutartis esant nenumatytoms aplinkybems. 6. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo laikytis siq reikalavimq: 1) s~ziningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis paskolos davejui ir kredito gavejui scjlygomis ir jq interesais, taip pat nediskriminuoti kredito gavejq; 40 2) veikti riipestingai, profesionaliai ir atsargiai; 3) tureti ir naudoti veiklai reikalingas bei patikimas priemones ir procediiras, kurios uztikrinh! sklandzi~ tarpusavio skolinimo veikl~; 4) paskolos davejui ir kredito gavejui atskleisti su Jq teisemis ir pareigomis pagal sudarytas kredito sutartis susijusi~ ir jiems reikaling~ informacij~; 5) jgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir administracines priemones, skirtas uzkirsti keli'l, interesq. konfliktams, kurie galetq. neigiamai paveikti paskolos davejq. ir kredito gavejq. interesus; 6) uztikrinti, kad informacija, duomenys ir dokumentai apie paskolos davej~, taip pat ikisutartine, sutartine ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus susirasinejimo su paskolos daveju ir kredito gaveju informacija, duomenys ir dokumentai (gautus paskolos davejo ir kredito gavejo sutikimus, patvirtinimo dokumentus ir kit~ su kredito suteikimu susijusi~ informacij~ patvirtinantys duomenys, dokumentai ir informacija) biiti! saugomi 10 meh! nuo jsipareigojimq. pagal kredito sutarti ivykdymo dienos, jeigu kiti teises aktai, reglamentuojantys asmens duomenq. teisiny apsaug~ ir dokumentq. saugojim~, nenustato ilgesnio dokumentq. saugojimo termino; 7) vykdyti priezifuos institucijos nurodymus. 7. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davejo ir (arba) kredito gavejo mokamas atlygis gali buti skaiciuojamas tik nuo paskolos davejui kredito gavejo sumokeh! kredito imokq. 8. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius savo interneto svetaineje privalo skelbti . si~ informacij ~= 1) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pavadinim'l,, buveines adres~ ir duomenis rysiui palaikyti; 2) informacij~ apie organizacines ir administracines priemones, skirtas uzkirsti keli~ interesq. konfliktams; 3) detali~ isieskojimo vykdymo procediir~, jeigu kredito gavejas nevykdo isipareigojimq. pagal kredito sutarti arba netinkamai juos vykdo; 4) kit'l, prieziiiros institucijos teises aktuose nurodyt~ informacij~. 38 straipsnis. Viesasis tarpusavio skolinimo platformos operatoriq, veikianciq pagal sjjstatym4,s4rasas 1. Teisy verstis tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla juridinis asmuo turi tik tada, kai priezifuos institucija iraso ji i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq., veikianciq. pagal si istatym~, S¥aS'1, (toliau - viesasis tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. s~rasas). 41 2. Asmuo gali biiti irasytas i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<!faS<l,, jeigu jis atitinka sio istatymo 12 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse ir 3 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus ir prieziuros institucijai pateikia prieziuros institucijos teises aktq nustatytus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij<l,: 1) prasym<l, irasyti ji i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<l,ras<l,; 2) patvirtinancius, kad sio istatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys atitinka sio istatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus; 3) patvirtinancius informacij<l, apie sio istatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyto istatinio kapitalo reikalavimo tenkinim<l,; 4) patvirtint<l, veiklos tystinumo plane!, atitinkanti sio istatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus; 5) kredito gavej-q kreditingumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisykles, atitinkancias sio istatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas. 3. Prieziuros institucija, isnagrinejusi asmens prasym<l, irasyti ji i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<l,raS<l, ir pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij<l,, ne veliau kaip per 30 darbo dienq nuo prasymo ir visq tinkamai iformintq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos gavimo dienos priima sprendim<l, irasyti arba atsisakyti irasyti asmeni i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<!faS<l,. Jeigu pateikti ne visi dokumentai, duomenys ir (arba) informacija ar pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija yra neissamus ir netikslus, prieziuros institucija per prieziuros institucijos nurodyt<l, termin<l, papraso trukstamq ar patikslintq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos, reikalingq sprendimui priimti. Sprendim<l, irasyti arba atsisakyti irasyti asmeni i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<!faS<l, ji priima ne veliau kaip per 30 darbo dienq nuo triikstamq ar patikslintq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos gavimo dienos. Asmuo irasomas i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<l,ras<l, ne veliau kaip per 2 darbo dienas nuo prieziuros institucijos sprendimo priemimo dienos. 4. Prieziuros institucija atsisako irasyti asmeni i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S<l,faS<l,, jeigu asmuo: 1) neatitinka sio straipsnio 2 dalyje nustatytq reikalavimq; 2) nepateikia sio straipsnio 2 dalyje nurodytq dokumentq, duomenq ir (arba) informacijos, prieziuros institucijai paprasius pateikti trukstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informacij'l,, reikalingus sprendimui priimti, per prieziuros institucijos nurodyt'l, termin<l,. 5. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius nedelsdamas, bet ne veliau kaip per 10 darbo dienq, privalo rastu informuoti prieziuros institucij<l, apie dokumentq, duomenq ir ( arba) 42 informacijos, pateiktos pagal sj straipsnj, isskyrus informacij~, nurodyt~ sio jstatymo 31 straipsnyje, pasikeitimus, kai tik sie pasikeitimai paaiskeja. 6. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius isbraukiamas is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq s~raso prieziuros institucijos sprendimu: 1) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus prasymu; 2) jeigu paskutinius 6 menesius tarpusavio skolinimo platformos operatorius nebevykdo tarpusavio skolinimo platformos administravimo veiklos arba nepradeda jos vykdyti per 6 menesius nuo jo jrasymo i viesajj tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S¥as~ dienos; 3) tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra iskelta bankroto byla arba bankroto procesas pradetas ne teismo tvarka, jis likviduojamas ar pasibaigia kitais jstatymq nustatytais pagrindais; 4) tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikoma sio jstatymo 51 straipsnio 5 punkte nustatyta poveikio priemone. 7. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisy kreiptis i prieziuros institucij~ del jo isbraukimo is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S¥aso ir privalo pateikti: 1) prasym~ isbraukti is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq s¥aso; 2) informacij~ apie galiojancias kredito sutartis, jeigu tokiq yra; 3) informacij~ apie teisiq ir pareigq pagal galiojancias kredito sutartis, jeigu tokiq yra, perleidim~ kitam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. 8. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, paskutinius 6 menesius nebevykdantis tarpusavio skolinimo platformos administravimo veiklos arba nepradejys jos vykdyti per 6 menesius nuo jo jrasymo i viesajj tarpusavio skolinimo platformos operatoriq S¥as~ dienos, apie tai nedelsdamas privalo rastu pranesti prieziuros institucijai ir pateikti sio straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyt~ informacij~. 9. Sio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prieziuros institucija tarpusavio skolinimo platformos operatoriq isbraukia is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus s~raso, jeigu tarpusavio skolinimo platformos operatorius neturi galiojanciq kredito sutarciq arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigos yra perleistos kitam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. 10. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, prieziuros institucijos sprendimu isbrauktas is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq s~raso sio straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais, gali buti vel jrasytas i viesajj tarpusavio skolinimo platformos operatoriq s~ras~ siame jstatyme nustatyta tvarka. Tarpusavio skolinimo platformos operatorius, prieziuros institucijos sprendimu isbrauktas is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq s~raso sio straipsnio 6 dalies 4 punkte nurodytu atveju, gali buti vel jrasytas i viesajj 43 tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. SclfaS!:!, ne anksciau kaip po vienq. metq. nuo sprendimo isbraukti ji is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. Sclfaso priemimo dienos. 11. Is viesojo tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. S!:!,raso isbrauktas asmuo neturi teises sudaryti nauJq. kredito sutarciq.. 12. Viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. SclfaS!:!, prieziuros institucija tvarko savo nustatyta tvarka. Prieziuros institucija viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatoriq. SclfaS!:!, skelbia savo interneto svetaineje. 39 straipsnis. Tarpusavio skolinimo reikalavimai 1. Paskolos davejas vienam kredito gavejui gali suteikti ne didesni kaip 1 000 eurq. kredit!:!, per 12 menesiq. laikotarpi nuo pirmojo kredito suteikimo dienos vienoje tarpusavio skolinimo platformoje. 2. Siame straipsnyje nustatyto reikalavimo laikym<I,si tarpusavio platformoje privalo uztikrinti tos platformos operatorius. 40 straipsnis. Papildomi informavimo sudarant kredito sutarti reikalavimai 1. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius paskolos davejui privalo pateikti si!:!, informacijir 1) paskolos davejui tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus taikomus mokejimus ir kitas islaidas; 2) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlikto kredito gavejo kreditingumo vertinimo rezultatus; 3) detali!:!, isieskojimo vykdymo procedfu!:!,, Je1gu kredito gavejas nevykdo arba netinkamai vykdo jsipareigojimus pagal kredito sutarti; 4) tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos tystinumo plan!!,; 5) reikalavimo ar jo dalies perleidimo pagal kredito sutarti aplinkybes ir (arba) S!:!,lygas; 6) apie kitas paskolos davejo, kredito gavejo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu. 2. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius privalo supazindinti paskolos davej!:!, su paskolos davejo prisiimama rizika (operatoriaus nemokumo rizika, pasitraukimo is veiklos rizika, interesl! konflikto rizika, kredito gavejo nemokumo rizika, netinkamo kredito sutarties vykdymo rizika ir kitomis konkreciam tarpusavio skolinimo platformos operatoriui ir jo veiklai budingomis rizikos rusimis). 44 3. Iki kredito sutarties sudarymo tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be sio istatymo II skyriuje nurodytos informacijos, kredito gavejui privalo pateikti informacijc1- apie kredito gavejo, paskolos davejo ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teises ir pareigas, susijusias su tarpusavio skolinimu. 4. Priezii:iros institucija detalizuoja tarpusavio skolinimo, tarpusavio skolinimo platformos ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veiklos reikalavimus. VIISKYRIUS KREDITO TARPININKV VEIKLA KITOSE V ALSTYBESE NARESE 41 straipsnis. Teise vykdyti kredito tarpininko veikl~ ir steigimosi teise kitoje valstybeje nareje 1. Kredito tarpininkas, sio istatymo 28 arba 29 straipsnyje nustatyta tvarka irasytas i viesaji sc1-rasc:1, turi teisy vykdyti kredito tarpininko veiklc1- kitoje valstybeje nareje isteigdamas filialc1- arba jo nesteigdamas, isskyrus atvejus, kai kredito tarpininkas veikia kredito davejo, kuris yra ne kredito istaiga, neturinti teises vykdyti veiklos toje valstybeje nareje, vardu. 2. Kredito tarpininkas, ketinantis pirmc!, kartc1- steigti filialc1- kitoje valstybeje nareje arba pradeti vykdyti kredito tarpininko veiklc1- nesteigdamas filialo, apie tai turi pranesti prieziuros institucijai Europos bankininkystes institucijos nustatyta tvarka. Priklausomas kredito tarpininkas prieziuros institucijai turi nurodyti kredito davejus, kuriq vardu jis veikia, ir pateikti informacijc1-, ar kredito davejai prisiima visiskc1- ir besc1-lygiskc1- atsakomyby uz kredito tarpininko veiklc:1. 3. Kredito tarpininko, ketinancio vykdyti kredito tarpininko veiklc1- nesteigiant filialo, darbuotojai turi atitikti sio istatymo 32 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priimanciosios valstybes nares nustatytus papildomus reikalavimus, kai priimancioji valstybe nare nustato tokius papildomus reikalavimus. 4. Priezifuos institucija per v1enc:1 menesi nuo sio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos jc1- perduoda priimanciosios valstybes nares prieziilros institucijai ir apie tai tc:1 pacic1- dienc1- rastu pranesa kredito tarpininkui. 5. Kredito tarpininkas turi teisy steigti filialc1- kitoje valstybeje nareje arba vykdyti kredito tarpininko veiklc1- nesteigdamas filialo praejus vienam menesiui nuo sio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranesimo gavimo dienos. 45 42 straipsnis. Kitoje valstybeje nareje fsteigto kredito tarpininko veikla Lietuvos Respublikoje 1. K.itoje valstybeje nareje jsteigtas kredito tarpininkas turi teisy steigti filialc! arba vykdyti kredito tarpininko veiklc! Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo. 2. K.itoje valstybeje nareje jsteigtas kredito tarpininkas turi teisy steigti filialc! arba pradeti vykdyti kredito tarpininko veiklc! Lietuvos Respublikoje nesteigdamas filialo tik tada, kai prieziuros institucija gauna kitos valstybes nares prieziuros institucijos pranesimc! apie ketinim4 steigti filialc! arba pradeti vykdyti kredito tarpininko veiklc! Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo. 3. K.itoje valstybeje nareje jsteigto kredito tarpininko, jsteigusio filialc! Lietuvos Respublikoje, ir kitoje valstybeje nareje jsteigto kredito tarpininko, vykdancio kredito tarpininko veiklc! Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo, darbuotojai turi atitikti sio jstatymo 32 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 4. Kitoje valstybeje nareje jsteigto kredito tarpininko, vykdancio kredito tarpininko veiklcl, Lietuvos Respublikoje nesteigiant filialo, darbuotojai privalo laikytis sio jstatymo ir jo jgyvendinamajll teises aktll reikalavimq, susijusill su kredito sutarties sudarymu ir kredito gavejq teisill apsauga. 5. Per 2 menesius nuo sio straipsnio 2 dalyje nurodyto kitos valstybes nares prieziuros institucijos pranesimo gavimo dienos prieziuros institucija privalo pasirengti atlikti kredito tarpininko filialo priezifirc! ir pateikti kredito tarpininkui informacijcl, apie teises aktq reikalavimus, kuriq jis privalo laikytis vykdydamas kredito tarpininko veiklc! Lietuvos Respublikoj e. 6. K.itoje valstybeje nareje jsteigtas kredito tarpininkas, vykdydamas veiklc! Lietuvos Respublikoje, privalo tureti profesines civilines atsakomybes draudimcl,, o priklausomas kredito tarpininkas - profesines civilines atsakomybes draudimc! arba privalo pasirinkti kite! zalos, galincios atsirasti del priklausomo kredito tarpininko profesiniq pareim nevykdymo arba netink:amo vykdymo, atlyginimo biidc!, kaip nustatyta sio jstatymo 30 straipsnyje. 7. K.itoje valstybeje nareje kredito tarpininko atstovo veiklc! vykdantis fizinis ar juridinis asmuo negali vykdyti tokios veiklos Lietuvos Respublikoje. 43 straipsnis. Kitoje valstybeje nareje fsteigto kredito tarpininko, veikiancio Lietuvos Respublikoje, prieziura 1. Prieziuros institucija priziuri, kaip kredito tarpininkas, jsteigys filialc! Lietuvos Respublikoje, laikosi sio jstatymo 4, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 32, 35, 36 straipsniuose nustatytq reikalavimq ir juos detalizuojancill prieziuros institucijos teises aktq. Siuo tikslu prieziuros 46 institucija turi teisy atlikti kredito tarpinink:o filialo patikrinimus, ipareigoti kredito tarpinink:'1, atlikti veiksmus, reikalingus uztikrinti, kad kredito tarpinink:o filialas, isteigtas Lietuvos Respublikoje, laikytqsi sioje dalyje nurodytq teises aktq reikalavimq, ir sudaryti SG}-lygas buveines valstybes nares prieziuros institucijai uztikrinti, kad biltq vykdomos sio istatymo 35 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytos pareigos. 2. Nustaciusi, kad kitos valstybes nares kredito tarpininkas, isteigys filialG}- Lietuvos Respublikoje, nesilaiko sio straipsnio 1 dalyje nustatytq reikalavimq ir juos detalizuojanciq prieziuros institucijos teises aktq, prieziilros institucija rastu nurodo kredito tarpinink:o filialui per protingG}-, bet ne ilgesni kaip 14 dienq, terminG}- pasalinti teises aktq pazeidimus. 3. Jeigu nepaisoma pagal sio straipsnio 2 dali duotq nurodymq, prieziuros institucija turi teisy imtis vis-q hiltin-q veiksm-q, siekdama uztikrinti, kad kredito tarpinink:o filialas nutrauktq teises akto pazeidim'1, ir apie veiksmus, kuri-q buvo imtasi, informuoja buveines valstybes nares prieziuros institucijG}-. 4. Jeigu, nepaisydamas veiksm-q, kuri-q emesi prieziiiros institucija, kredito tarpinink:o filialas Lietuvos Respublikoje ir toliau nesilaiko sio straipsnio I dalyje nustatytq reikalavimq, prieziuros institucija, pries tai pranesusi buveines valstybes nares prieziuros institucijai, turi teisy imtis butin-q veiksmq, uzkertanciq keli'1, teises aktq pazeidimams, arba poveikio priemoniq, iskaitant, jeigu butina, draudim'1, kredito tarpinink:o filialui, pazeidzianciam teises aktq reikalavimus, vykdyti kredito tarpinink:o veikl'1, Lietuvos Respublikoje. Apie veiksmus, kuriq buvo imtasi, prieziiiros institucija nedelsdama pranesa Europos Komisijai. 5. Pranesusi buveines valstybes nares prieziuros institucijai, prieziuros institucija turi teisy vykdyti kitos valstybes nares kredito tarpinink:o filialo, isteigto Lietuvos Respublikoje, patikrinimus vietoje. 6. Kai prieziuros institucija turi akivaizdziq ir pagristq priezasciq manyti, kad, naudodamasis laisve teikti paslaugas, kredito tarpinink:as, vykdantis kredito tarpinink:o veikl'1, Lietuvos Respublikoje, pazeidzia siame istatyme nustatytas pareigas arba kad kredito tarpininkas, isteigys Lietuvos Respublikoje filialG},, nesilaiko siame istatyme nustatytq reikalavimq, isskyrus teises aktq, nurodytq sio straipsnio 1 dalyje, pazeidimus, ji apie tai pranesa buveines valstybes nares prieziuros institucijai. 7. Jeigu per vienG}- menesi nuo sio straipsnio 6 dalyje nurodyto pranesimo gavimo dienos buveines valstybes nares prieziuros institucija nesiima veiksmq teises aktq pazeidimams nutraukti arba kredito tarpinink:as, nepaisydamas veiksmq, kuriq emesi buveines valstybes nares prieziuros institucija, ir toliau pazeidzia Lietuvos Respublikos kredito gavejq interesus ir kelia gresmy sklandziam finansq rinkos veikimui, prieziuros institucija turi teisy: 47 1) pranesusi buveines valstybes nares prieziuros institucijai, imtis hutinq veiksml.J kredito gavejq interesams apsaugoti ir sklandziam finansl.J rinkos veikimui uztikrinti. Apie priemones, kuriq buvo imtasi, prieziuros institucija nedelsdama pranesa Europos Komisijai ir Europos bankininkystes institucijai; 2) perduoti si klausimq sprysti Europos bankininkystes institucijai. 8. Jeigu prieziuros institucija nepritaria tokiems veiksmams, kuril! emesi buveines valstybes nares prieziuros institucija teises aktl.J pazeidimams nutraukti, prieziuros institucija gali pasinaudoti sio straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyta teise. VIIl SKYRIUS PRIEZIUROS INSTITUCIJOS BENDRADARBIA VIMAS SU KITT) V ALSTYBITJ NARITJ PRIEZIUROS INSTITUCIJOMIS 44 straipsnis. Prieziiiros institucijos bendradarbiavimas su kitq valstybiq nariq prieziiiros institucijomis 1. Prieziuros institucija, atlikdama siame istatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitq valstybiq naril.J prieziuros institucijomis. Bendradarbiavimas apima keitim<!si informacija, dalyvavimq atliekant patikrinimus arba kitq prieziuros funkcijl.J atlikim<! bet kurios prieziuros institucijos iniciatyva. 2. Prieziuros institucija nedelsdama suteikia kitq valstybil! nariq prieziuros institucijoms informacij<!, butin<! kitq valstybil! naril.J prieziuros institucijl.J funkcijoms atlikti. 45 straipsnis. Keitimasis informacija 1. Prieziuros institucija, atlikdama siame istatyme JaI pavestas funkcijas, keiciasi informacija su kitq valstybil! naril.J prieziuros institucijomis. 2. Prieziuros institucija, perduodama informacij<! kitos valstybes nares prieziuros institucijai, turi teisy reikalauti, kad suteikta informacija nebiitl! perduodama tretiesiems asmenims be isankstinio prieziuros institucijos sutikimo. Toks apribojimas turi buti nurodytas informacijos perdavimo metu. Prieziuros institucija, duodama sutikimll, perduoti informacijll, tretiesiems asmenims, privalo nurodyti, kokiais tikslais gali buti naudojama perduota informacij a. 3. Prieziuros institucija turi teisy is kitq valstybil.J naril.J prieziuros institucijl.J gautl! informacij<! perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik turedama isankstini kitos valstybes nares prieziuros institucijos sutikimll, perduoti suteikt<! informacijll, ir tik Jame nurodytais tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais, negu 48 nurodyti, tikslais butq pateisinamas vadovaujantis Asmens duomenq teisines apsaugos istatymo nuostatomis - tokiu atveju priezifuos institucija nedelsdama apie tai pranesa informacij<!­ pateikusiai kitos valstybes nares prieziuros institucijai. 4. Is kitq valstybiq nariq prieziuros institucijq gauti asmens duomenys gali buti perduodami kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik laikantis Asmens duomenq teisines apsaugos istatymo reikalavimq. 46 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti I. Priezifuos institucija turi teisy atsisakyti bendradarbiauti su kitq valstybiq nanq priezifuos institucijomis, teikti joms informacij<!- ar teikti pagalb<!- atliekant patikrinim<!- ar atliekant kitas prieziuros funkcijas, kaip tai numatyta sio istatymo 44 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai numatyta sio istatymo 45 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu: 1) patikrinimas, kitq priezifuos funkcijq atlikimas arba informacijos perdavimas galetq neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitet<!-, saugum<l- ar viesaj<l- tvark<!-; 2) del tq paciq veiksmq ir tq paciq asmenq jau yra pradetas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje; 3) del tq paciq veiksmq ir tq paciq asmenq jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje. 2. Jeigu priezifuos institucija pasinaudoja sio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji nedelsdama apie tai pranesa kitos valstybes nares priezifuos institucijai, pateikusiai prasym<l­ suteikti informacij<!- ar kitokio pobudzio pagalb<!-, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priezastis. 47 straipsnis. Atskirq valstybiq nariq kompetentingq institucijq nesutarimq sprendimas 1. Prieziuros institucija gali kreiptis i Europos bankininkystes institucij<!- del siq kitos valstybes nares priezifuos institucijos atmestq arba per pagrist<!- termin<!- neivykdytq prasymq: 1) keistis informacij a; 2) atlikti patikrinim<!-; 3) leisti priezifuos institucijos pareigunams dalyvauti kitos valstybes nares priezifuos institucijos pareigunams atliekant patikrinim<!-. 2. Sio straipsnio nuostatos igyvendinamos laikantis 2010 m. lapkricio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo isteigiama Europos priezifuos institucija (Europos bankininkystes institucija), is dalies keiciamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB 49 ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L 331, p. 12), 19 straipsnio nuostatq. IXSKYRIUS KREDITO DAVEJV, KREDITO TARPININKTJ IR TARPUSA VIO SKOLINIMO PLATFORMOS OPERATORITJ VEIKLOS PRIEZIORA IR ATSAKOMYBE UZ SIO JSTATYMO PAZEIDIMUS 48 straipsnis. Prieziiiros institucijos funkcijos Prieziiiros institucija atlieka sias funkcijas: 1) iraso asmenis i viesaji kredito davej11 S<lfaSq iris jo isbraukia; 2) iraso asmenis i viesaji nepriklausom11 kredito tarpininkq S<lfasct, arba viesaji priklausomq. kredito tarpinink11, veikianci11 daugiau negu vieno kredito davejo vardu, S<lfaSq ir is jo isbraukia; 3) iraso asmenis i viesaji tarpusavio skolinimo platformos operatori11 S<lfaSq ir is jo isbraukia; 4) stebi, analizuoja, tikrina ir kitaip priziiiri kredito davej11, kredito tarpininkq rr tarpusavio skolinimo platformos operatori11 veiklq; 5) atlieka kitas siame ir kituose istatymuose, reglamentuojanciuose finans11 rink11 veiklq, nustatytas funkcijas. 49 straipsnis. Prieziiiros institucijos teise i informacij~ ir gautos informacijos apsauga 1. Valstybes ir savivaldybi11 institucijos ir istaigos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys prieziiiros institucijos prasymu privalo pateikti jai informacijq, taip pat konfidencialict, informacijq, duomenis, dokumentus, j11 kopijas, reikalingus jos funkcijoms atlikti ir teisems igyvendinti. Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos finansini11 priemoni11 rinkq jstatymct, sioje dalyje nurodytai informacijai gauti reikalingas teismo leidimas, tokia informacija gali biiti gauta tik gavus teismo leidimq. 2. Prieziiiros institucija turi teisy kreiptis i kitq valstybi11 nari11 ar uzsienio valstybiq kompetentingas institucijas, finans4- ir kapitalo rinkq prieziuros institucijas, uz vartotoj4- teisi4 apsaugct, atsakingas institucijas ar kitas institucijas, fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir j4- padalinius su prasymu pateikti informacijq, reikalingq prieziiiros funkcijoms atlikti ir teisems jgyvendinti. 50 3. Informacijos, kuri~ prieziuros institucija gauna prieziuros tikslu, apsaugai taikomos Lietuvos Respublikos Lietuvos banko istatymo 19 straipsnio nuostatos. 50 straipsnis. Prieziuros institucijos atliekami patikrinimai 1. Prieziuros institucija organizuoja ir atlieka kredito daveJq, kredito tarpininkq ir tarpusavio skolinimo platform-q operatori-q veiklos patikrinimus (toliau - patikrinimas), kad nustatyt-q, ar laikomasi sio istatymo reikalavim-q. 2. Patikrinimai atliekami prieziuros institucijos nustatyta tvarka. 51 straipsnis. Prieziuros institucijos taikomos poveikio priemones Prieziuros institucija turi teisy fiziniams asmenims, kurie verciasi ukine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims taikyti sias poveikio priemones: 1) ispeti del sio istatymo ir jo igyvendinamaj-q teises aktq. pazeidimo (toliau - teises akto pazeidimas) ir nurodyti proting~, bet ne ilgesni kaip 14 darbo dien-q, termin~ nutraukti teises akto pazeidim~ ir uztikrinti, kad jis nesikartotq.; 2) skirti sio istatymo 53 straipsnyje nustatytas baudas; 3) ipareigoti kredito davej~, kredito tarpinink~ arba tarpusavio skolinimo platformos operatori-q pakeisti vadov~; 4) laikinai uzdrausti kredito davejui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui sudaryti kredito sutartis; 5) isbraukti asmeni is sio istatymo 25, 28 ir 38 straipsniuose nurodytq. viesaj-q s~asq.; 6) uzdrausti skleisti neteising~, klaidinanci~ ar neaiski~ kredito sutarties reklam~ ir (arba) prireikus ipareigoti jau paskleist~ kredito sutarties reklam~ patikslinti ir (arba) paneigti; 7) kitoje valstybeje nareje isteigtam kredito tarpininkui, veikianciam Lietuvos Respublikoje, pazeidzianciam sio istatymo reikalavimus, uzdrausti vykdyti kredito tarpininko veikl~ Lietuvos Respublikoje. 52 straipsnis. Poveikio priemoniq taikymo pagrindai ir tvarka 1. Siame istatyme nustatytos poveikio priemones taikomos fiziniams asmenims, kurie verciasi ukine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims, kai yra bent vienas is siq. pagrind-q: 1) kredito davejo, kredito tarpininko arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla vykdoma asmens, neirasyto i sio istatymo 25, 28, 29 arba 38 straipsnyje nurodyt~ viesaji s~as~; 51 2) kredito davejas, kredito tarpininkas arba tarpusavio skolinimo platform.as operatorius i sio jstatymo 25, 28 arba 38 straipsnyje nurodyt~ viesaji s~ras~ buvo jrasytas prieziuros institucijai pateikus neteising~ informacij~ ar pasinaudojus kitomis neteisetomis priemonemis; 3) nustatytais terminais nepateikiama sio jstatymo nustatyta ar prieziuros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neissami ar netiksli informacija; 4) asmuo nebeatitinka reikalavimq., taikomq. jrasant asmenis i sio jstatymo 25, 28 arba 38 straipsnyje nurodyt~ viesaji s~as~; 5) trukdoma prieziuros institucijai ar jos jgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus; 6) padaromas kitas teises akto pazeidimas. 2. Prieziuros institucija poveikio priemones taiko Finansiniq. priemoniq. rinkq. istatymo nustatyta tvarka. 3. Prieziuros institucija turi teisy taikyti vien~ ar kelias poveikio priemones. 4. Prieziuros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemony (priemones) isigalioja kit~ dien~ po jo priemimo dienos, jeigu prieziuros institucijos sprendime nenustatyta kitaip. 5. Poveikio priemones, kurios taikomos laikinai, galioja iki prieziuros institucijos sprendime taikyti poveikio priemony (priemones) nurodyto termino. Sis terminas gali buti apibreztas konkrecia data, laikotarpiu ar susietas su tarn tikrq. s~ygq. atsiradimu (aplinkybiq. isnykimu), nebent prieziuros institucija priima sprendim~jas atsaukti anksciau nustatyto termino, kai turi pagrind~ manyti, kad prieziuros tikslas yra pasiektas iki prieziuros institucijos sprendime taikyti poveikio priemony (priemones) nurodyto termino. 6. Poveikio priemone gali buti taikoma, jeigu praejo ne daugiau kaip 3 metai nuo teises akto pazeidimo padarymo dienos, o kai teises akto pazeidimas yra tystinis arba trunkamasis, nuo paskutiniq. tystinio teises akto pazeidimo veiksmq. atlikimo dienos arba trunkamojo teises akto pazeidimo pasibaigimo dienos. 7. Prieziuros institucija, svarstydama, ar taikyti siame istatyme nustatytas poveikio priemones, atsizvelgdama i Finansiniq. priemoniq. rinkq. jstatymo 94 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes ir, kai nera atsakomyby sunkinanciq. aplinkybiq., vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti sio istatymo 51 straipsnyje nurodytq. poveikio priemoniq., jeigu teises akto pazeidimas yra mazareiksmis, nedarantis esmines zalos sio jstatymo ir (arba) jo jgyvendinamajq. teises aktq. saugomiems interesams, arba jeigu ji turi pagrind~ manyti, kad prieziuros tikslas gali buti pasiektas ir kitomis priemonemis, ne tik taikant poveikio priemones. 53 straipsnis. Baudos 1. Prieziuros institucija turi teisy skirti: 52 1) uz nustatytais terminais /Harne istatyme ir (arba) jo igyvendinamuosiuose teises aktuose nustatytos ar priezifuos institucijos pareikalautos informacijos, duomenq ar dokumentq nepateikiml:}, arba neteisingos, neissamios ar netikslios informacijos pateikiml:}, - fiziniams asmenims, kurie verciasi iikine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims - iki 15 000 eurq dydzio baudl:},; 2) uz trukdyml:l, prieziuros institucijai arba jos igaliotiems asmenims atlikti patikrinimus fiziniams asmenims, kurie verciasi -a.kine komercine ar profesine veikla, ir juridiniams asmenims - iki 25 000 eurq dydzio baudl:},; 3) uz sio istatymo draudziamq atlikti veiksmq ar veiklos vykdyml:}- arba uz kitus, isskyrus sios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus, sio istatymo pazeidimus - juridiniams asmenims iki 2 procentq bendrajq metiniq pajamq dydzio baudl:},, o fiziniams asmenims, kurie verciasi ukine komercine ar profesine veikla, -iki 50 000 eurq dydzio baudl:},. 2. Juridinio asmens bendrosios metines pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutiniq juridinio asmens sudarytq (pasirasytq) metiniq finansiniq ataskaitq duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojanciajai iffionei, bendrosios metines pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindines patronuojanciosios jmones paskutinese sudarytose (pasirasytose) metinese konsoliduotosiose finansinese ataskaitose. 3. Tais atvejais, kai sunku ar nejmanoma nustatyti juridinio asmens bendrajq metinil! pajaml! arba bendrosios metines pajamos yra mazesnes negu vienas milijonas eurq, prieziuros institucija vietoj sio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos baudos skiria juridiniams asmenims baud~ iki 80 000 eurq. 4. Jeigu del sio istatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytq pazeidimq buvo neteisetai gauta pajaml!, kitokios turtines naudos, isvengta nuostolil! ar padaryta zalos ir tokil! pajam"4-, kitokios turtines naudos, isvengtl! nuostolil! ar padarytos zalos dydis, jeigu ji imanoma nustatyti, virsijo sio straipsnio 1 dalyje nurodytus baudl! dydzius, prieziuros institucija skiria baudl:}- iki dvigubo n.eteisetai gautl! pajaml!, kitokios turtines naudos, isvengtq nuostoliq ar padarytos zalos dydzio. 54 straipsnis. Priezifiros institucijos sprendimq, veiksmq (neveikimo) apskundimas ir viesas skelbimas 1. Priezifuos institucijos sprendimus, veiksmus (neveikiml:l,) asmenys, manantys, kad buvo pazeistos j"4- teises arba istatym"4- saugomi interesai, turi teisy skqsti teismui Lietuvos Respublikos administracinil! byll! teisenos jstatymo nustatyta tvarka. 53 2. Skundo padavimas teismui iki teismo sprendimo del jo isiteisejimo dienos nesustabdo skundziamo priezifuos institucijos sprendimo, isskyrus sprendim'l, skirti siame istatyme nustatytas baudas, arba priezifuos institucijos veiksmo vykdymo. 3. Priezifuos institucijos sprendimas del poveikio priemones (priemoniq) taikymo ar netaikymo per 3 darbo dienas nuo jo priemimo dienos pastu ar elektroniniq. rysil! priemonemis issiunciamas asmeniui, del kurio veiksml! buvo svarstomas poveikio priemones taikymo klausimas, arbajam iteikiamas pasirasytinai. 4. Informacija apie pritaikytas poveikio priemones, iskaitant informacij'l, apie padaryto teises akto pazeidimo esmy ir ji padariusio asmens pavadinimc!, kai jis yra juridinis asmuo, arba vard'l, ir pavardy, kai jis yra fizinis asmuo, skelbiama priezifuos institucijos intemeto svetaineje nedelsiant, bet ne veliau kaip per 3 darbo dienas nuo tada, kai priezifuos institucijos sprendimas issiunciamas pastu ar elektroninil! rysil! priemonemis arba iteikiamas pasirasytinai asmeniui, kuriam poveikio priemone buvo pritaikyta. Jeigu priezifuos institucijos sprendimas pritaikyti poveikio priemony (priemones) yra apskundziamas, priezifuos institucijos intemeto svetaineje taip pat pateikiama informacija apie del pritaikytl! poveikio priemonil! pateiktus skundus ir jl! nagrinejimo rezultatus. Jeigu informacijos apie pritaikytas poveikio priemones paskelbimas padarytq. neigiam'l, itak'l, fmansl! rinkos stabilumui, atliekamam ikiteisminiam tyrimui ar padarytq. neproporcingc! zalc! fiziniams ar juridiniams asmenims, tokia informacija neskelbiama tol, kol sios aplinkybes isnyksta, arba ji skelbiama neatskleidziant teises akto pazeidim'l, padariusio asmens duomenl!. Priezifuos institucija uztikrina, kad paskelbta informacija bfitl! prieinama 5 metus nuo jos paskelbimo dienos. Asmens duomenys priezifuos institucijos intemeto svetaineje skelbiami tik toki laikotarpi ir naudojant tokias organizacines ir technines priemones, kad nebutq. pazeistos Asmens duomenl! teisines apsaugos istatymo nuostatos. 55 straipsnis. Priezitiros institucijos sprendimo vykdymas 1. Prieziuros institucijos sprendimas del baudos skyrimo turi buti ivykdytas ne veliau kaip per 30 dienl! nuo tos dienos, kuri'l, sio istatymo reikalavimus pazeidusiam asmeniui jis buvo iteiktas. Apskundus prieziuros institucijos sprendim'l, del baudos skyrimo, prieziuros institucijos sprendimas del baudos skyrimo turi buti ivykdytas ne veliau kaip per 30 dienl! nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos. 2. Prieziuros institucijai priemus sprendim'l, taikyti sio istatymo 51 straipsnio 4, 5, 6 ar 7 punkte nurodytc! poveikio priemony, ji pradedama taikyti kit'l, dienc! nuo sprendimo taikyti poveikio priemony iteikimo asmeniui. 54 3. Prieziiiros institucijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priezifuos institucijos sprendimas gali biiti pateikiamas vykdyti ne veliau kaip per 3 metus nuo jo isigaliojimo dienos. 56 straipsnis. Siame jstatyme nustatytq teisiq atsisakymo negaliojimas ir kreipimasis i gincus nagrinejancias institucijas 1. Siame istatyme kredito gavejui suteiJmi teisiq atsisakymas negalioja. 2. Kredito gavejo gincas su kredito daveju, kredito tarpininku ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi nagrinejamas Lietuvos banko istatyme nustatyta tvarka. 57 straipsnis. Informacijos kredito gavejams neatlygintinas teikimas Kredito davejl!:, kredito tarpininklf: ir tarpusavio skolinimo platformos operatorit1: kredito gavejams pagal si istatymc1 teikiama informacija turi biiti teikiama neatlygintinai. XSKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 58 straipsnis. Jstatymo jsigaliojimas, jgyvendinimas ir taikymas 1. Sis istatymas, isskyrus 6 straipsnio 15 punktc1 ir sio straipsnio 3 dali, isigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Sio istatymo 6 straipsnio 15 punkto nuostatos isigalioja 2018 m. liepos 1 d. ir taikomos kredito sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. liepos 1 d. 3. Prieziiiros institucija iki sio istatymo isigaliojimo dienos prnma sio istatymo igyvendinamuosius teises aktus. 4. Sio istatymo nuostatos, isskyrus sio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, netaikomos kredito sutartims, sudarytoms iki sio istatymo isigaliojimo dienos. 5. Sio istatymo 14 straipsnis, 16 straipsnio 6 dalis, 17, 20, 21, 22 ir 23 straipsniai taikomi kredito sutartims, sudarytoms iki sio istatymo isigaliojimo dienos. Taip pat, jeigu keiciamos esmines iki sio istatymo isigaliojimo dienos sudarytos kredito sutarties sc1lygos, pakeistai kredito sutarciai taikomos sio istatymo nuostatos. 6. Kredito davejl!:, tarpusavio skolinimo platformos operatorit1: ir kredito tarpininkq, vykdziusit1: siame istatyme nurodyt<t- veiklc1 iki sio istatymo isigaliojimo dienos, vadovai, paskirti iki sio istatymo isigaliojimo dienos, reikalavimus, nustatytus sio istatymo 31 straipsnio 3 dalyje, turi igyvendinti iki 2022 m. rugpjucio 1 d. Priezifuos institucija isbraukia is sio istatymo 25, 28 ir 55 38 straipsniuose nurodytq viesqjq S¥asq asmenis, kurie iki sioje dalyje nurodytos datos neigyvendino sio istatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatytq reikalavimq. 7. Kredito davejai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai ir kredito tarpininkai, kurie siame istatyme nurodyt!! veikl!! vykde iki sio jstatymo isigaliojimo dienos, reikalavimus, nustatytus sio istatymo 32 straipsnyje, turi igyvendinti iki 2018 m. liepos 1 d. 8. Kredito davejai, kurie iki sio istatymo isigaliojimo dienos turi prieziuros institucijos isduot!! kredito istaigos veiklos licencij'l,, taip pat kredito davejai, kurie turi kitos valstybes nares prieziuros institucijos isduotc! kredito istaigos veiklos licencijc!, jeigu prieziuros institucija iki sio istatymo isigaliojimo dienos gavo kitos valstybes nares prieziuros institucijos pranesimc! Lietuvos Respublikos bankq istatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, i viesaji kredito davejq S¥aSc! irasomi sio istatymo isigaliojimo dienc!. Skelbiu si Lietuvos Respublikos Seimo priimtq istatymq. Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito istatymo priedas JGYVENDINAMI EUROPOS SJ\JUNGOS TEISES AKTAI 1. 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/17 /ES del vartojimo kredito sutarciq del gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria is dalies keiciamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL 2014 L 60, p. 34). 2. 2016 m. birzelio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1011 del indekslJ:, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinese priemonese ir finansinese sutartyse arba siekiant ivertinti investicinil! fondlJ: veiklos rezultatus, kuriuo is dalies keiciami direktyvos 2008/48/EB ir 2014/17/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 (OL 2016 L 171, p. 1).